Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų laipsnių suteikimo tvarkos

Redagavo: Angonita Rupšytė (2000.02.07)

Nutarimas paskelbtas: Žin., 1992, Nr.7-184

Neoficialus nutarimo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 596, 91.12.30, Žin., 1992, Nr.7-192 (92.03.10)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. GRUODŽIO 20 D. NUTARIMO NR.579 DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

1991 m. gruodžio 20 d. Nr. 579

Vilnius

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS KARININKŲ LAIPSNIŲ SUTEIKIMO TVARKOS

            Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

            Patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų laipsnių suteikimo tvarką (pridedama).

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas                                                    G.Vagnorius

______________

                                                                        PATVIRTINTA

                                                                        Lietuvos Respublikos Vyriausybės

                                                                        1991 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 579

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos karininkų laipsnių suteikimo tvarka

            1. Karininkų laipsniai suteikiami kariams ir krašto apsaugos prievolininkams su kariniu išsimokslinimu arba turintiems patirtį šioje srityje po to, kai jie išlaiko nustatytus egzaminus ar yra įvertinami atestavimo tvarka.

            2. Karininkų laipsniai suteikiami remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 9 straipsniu.

            3. Karių santykiams reguliuoti, jų tarnybos stažui, patirčiai bei kvalifikacijai žymėti yra šie karininkų laipsniai, kurie atitinka nurodytas tarnybos pareigas:

            jaunesnysis leitenantas ir leitenantas    - būrio vado ar kitas lygiavertes;

            vyresnysis leitenantas                          - būrio vado, komandos viršininko,

kuopos (baterijos) vado pavaduotojo ar

kitas lygiavertes;

            kapitonas                                             - kuopos (baterijos) vado, bataliono tarnybos

viršininko ar kitas lygiavertes;

            majoras                                                            - bataliono vado pavaduotojo, atskiros kuopos

vado, pulko tarnybos viršininko, štabų skyrių

specialisto ar kitas lygiavertes;

            pulkininkas leitenantas                                    - bataliono vado, pulko vado pavaduotojo,

brigados (divizijos) tarnybos viršininko,

vyriausiojo štabo vyresniojo specialisto ar kitas

                                                                        lygiavertes;

            pulkininkas                                          - pulko vado, brigados (divizijos) vado

pavaduotojo, departamento, valdybos, tarnybos

vadovo ar kitas lygiavertes;

            generolas                                             - ministro pavaduotojo, brigados (divizijos) vado

                                                                        ar kitas lygiavertes.

            4. Karininkų laipsniai suteikiami tik asmenims su aukštuoju išsimokslinimu. Išimties būdu be  aukštojo išsimokslinimo  karininkų laipsniai  gali  būti suteikiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu:

            4.1. jaunesniojo leitenanto:

            4.1.1. kariams, sėkmingai baigusiems karines mokymo įstaigas pagal sutrumpintą programą;

            4.1.2. tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariams, ištarnavusiems ne mažiau kaip metus krašto apsaugos formuotėse, einantiems etatines karininkų pareigas, gerai užsirekomendavusiems arba sėkmingai atlikusiems sudėtingas vadovybės užduotis (paskatinimo tvarka, dalinio vadui tarpininkaujant);

            4.2. leitenanto:

            4.2.1. kariams, baigusiems karinę mokymo įstaigą;

            4.2.2. jaunesniesiems leitenantams, einantiems etatines karininkų pareigas, ištarnavusiems privalomą laiką pagal šį laipsnį arba išlaikiusiems nustatytus egzaminus nepriklausomai nuo ištarnauto laiko pagal šį laipsnį;

            4.2.3. aukštųjų mokyklų absolventams, išėjusiems karinį parengimą pagal nustatytą programą (atestavimo tvarka);

            4.2.4. kareiviams, jūreiviams ir puskarininkiams su aukštuoju išsimokslinimu, ištarnavusiems ne mažiau kaip metus krašto apsaugos formuotėse ir išlaikiusiems nustatytus egzaminus;

            4.2.5. liktiniams su aukštuoju išsimokslinimu, einantiems karininkų pareigas ir išlaikiusiems nustatytus egzaminus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 596, 91.12.30, Žin., 1992, Nr.7-192 (92.03.10)

            5. Pirmąjį karininko laipsnį visais atvejais suteikia Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas krašto apsaugos ministro teikimu. Suteikiant karininko laipsnį, laikomasi šių sąlygų:

            5.1. pirmasis karininko laipsnis iki 1991 m. gruodžio 31 d. asmeniui suteikiamas atsižvelgiant į jo veiklą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, užimamas pareigas ir atitikimą šias pareigas;

            5.2. suteikiamas laipsnis negali būti aukštesnis negu užimamos pareigos;

            5.3. atsargos karininko laipsnis suteikiamas asmenims 4.2.3 ir 12 punktuose numatytais atvejais, taip pat išėjusiems iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos į atsargą.

            Karininkai, sulaukę amžiaus, kurio nebeliečia Lietuvos Respublikos laikinasis tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolės įstatymas, vadinami dimisijos karininkais.

            6. Kitus karininkų laipsnius suteikia:

            6.1. iki pulkininko leitenanto įskaitytinai - krašto apsaugos ministras karinių dalinių, formuočių vadų teikimu;

            6.2. pulkininko- Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas krašto apsaugos ministro teikimu, suderintu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe;

            6.3. generolo - Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba krašto apsaugos ministro teikimu.

            7. Pristatyti karininką aukštesniam laipsniui galima tik laikantis šių bendrųjų sąlygų:

            7.1. karininkas turi būti ištarnavęs pagal turimą laipsnį Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytą laiką;

            7.2. karininkas turi būti paskirtas į atitinkančias naują laipsnį etatines pareigas, išskyrus 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose numatytus atvejus;

            7.3. karininko atestavimo rezultatai turi būti teigiami;

            7.4. tiesioginiai karininko viršininkai turi tarpininkauti, kad jam būtų suteiktas aukštesnis laipsnis.

            8. Karininkams tarnybos laikas skaičiuojamas taip:

            8.1. viena tarnybos kovos veiksmų laikotarpiu arba buvimo gydymo įstaigose diena prilyginama trims dienoms, jeigu asmuo buvo sužeistas, kontūzytas ar susirgo eidamas tarnybos pareigas.

            Katastrofų, avarijų,gaivalinių nelaimių padarinių likvidavimas prilyginamas kovos veiksmams;

            8.2. viena lakūnų, oreivių, jūreivių, įvykdžiusių statutuose numatytus normatyvus, tarnybos diena prilyginama dviem dienoms;

            8.3. viena tarnybos krašto apsaugos sistemos gamybiniuose padaliniuose kenksmingomis sąlygomis diena prilyginama 1,25 dienos.

            9. Karininkus aukštesniam laipsniui (iki pulkininko leitenanto) pristato dalinio vadas, remdamasis karininko tiesioginio viršininko rekomendacija ir kitų jo viršininkų tarpininkavimu. Teikimas pagal subordinaciją pristatomas krašto apsaugos ministrui.

            10. Krašto apsaugos sistemos darbuotojams ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams vietoj anksčiau turėtų kitų valstybių karininkų laipsnių, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę bei tolesnės tarnybos tikslingumą, atestavimo tvarka gali būti tvirtinami atitinkami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos atsargos ir dimisijos karininkų laipsniai.

            11. Karininkui, išeinančiam į atsargą ar dimisiją, jeigu jis yra ištarnavęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsnyje numatytą laiką, gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis nepriklausomai nuo jo etatinių pareigų.

            12. Atsargos karininkams aukštesni laipsniai suteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 25 straipsniu, o atsargos karininkams - jeigu jie yra išėję nustatytą mokymą ir ištarnavę pagal turimą laipsnį 2 kartus ilgiau nei numatyta šiame įstatymo straipsnyje.

            13. Pažeminimas viena karininko laipsnio pakopa gali būti taikomas tik kaip nuobauda ir vykdomas ta pačia tvarka kaip ir suteikiant aukštesnį laipsnį.

            Karininko laipsnis nepriklausomai nuo užimamų pareigų gali būti atstatomas ne anksčiau kaip po metų. Tiesioginiams viršininkams tarpininkaujant, karininką laipsnio atstatymui pristato dalinio vadas (pagal subordinaciją), remdamasis teigiama atestacinės komisijos išvada ar nauju garbės teismo sprendimu.

            14. Karininkų laipsniai gali būti atimti tik teismo nuosprendžiu įstatymų numatytais atvejais ar netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.

            15. Dokumentai dėl aukštesnio karininko laipsnio suteikimo gali būti pateikti likus vienam mėnesiui iki turimo laipsnio termino pabaigos.

_____________