Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-10 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1. ATPK 214¹⁰ straipsnyje nustatyta, kad neteisėtas (neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimas, platinimas, viešas atlikimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymas tokiems tikslams užtraukia baudą su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu.

Pareiškėjo nuomone, asmens pirkti vaizdo įrašai, kaip daiktai, yra paprasti nuosavybės teisės objektai. Įstatymai nenumato specialių vaizdo ar garso įrašų įsigijimo ar pardavimo taisyklių arba apribojimų, todėl jais gali būti laisvai disponuojama kaip savo nuosavybe.

2. Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Pareiškėjas teigia, kad tai yra imperatyvi nuostata, su kuria turi būti derinami kiti įstatymai bei jų taikymo praktika. ATPK 214¹⁰ straipsnis prieštarauja nurodytai Konstitucijos normai ir nepagrįstai apriboja asmenų teises į nuosavybę.

Pareiškėjo manymu, pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti paimti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. ATPK 214¹⁰ straipsnis už konfiskuotus garso ar vaizdo įrašus atlyginimo jų savininkams nenumato. Įstatymų leidėjas gali keisti atitinkamų nuosavybės objektų teisinį režimą, bet negali atimti iš savininko nuosavybės teise jam priklausančių daiktų, negali bausti savininko už teisėtai įgytų daiktų laikymą, naudojimą, pardavimą.

3. Ginčijamo įstatymo straipsnio dispozicija reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia apsaugoti autorių ir gamintojų teises, kai jų kūriniai įrašyti į vaizdo ar garso laikmenas. CK 515 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas.“ Iš to pareiškėjas daro išvadą, kad daiktai, kuriuose įrašyti kūriniai, nuosavybės teisės pagrindu priklauso juos įsigijusiems asmenims, o ne įrašyto kūrinio autoriui ar įrašo gamintojui. Pasak pareiškėjo, autorius savo teises, numatytas įstatymu, įgyvendina duodamas sutikimą įrašyti kūrinį į laikmenas. Įrašų pardavimui autoriaus sutikimo įstatymai nenumato, t. y. priešingai negu numatyta ginčijamos ATPK 214¹⁰ straipsnio normos dispozicijoje, autoriaus turtinės teisės į įrašytą kūrinį priklauso gamintojui (CK 526 straipsnis).

CK 561 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įrašas teisėtai platinamas per prekybos tinklą, tai jį leidžiama naudoti viešose vietose be gamintojo sutikimo.

4. Pareiškėjo nuomone, užsienio šalyse sukurtos vaizdajuostės šiuo metu Lietuvoje neturi teisinės apsaugos, nes Lietuva dar nėra ratifikavusi 1961 metų Romos konvencijos. ATPK 214¹⁰ straipsnyje ta aplinkybė neaptarta, ir tai sudaro pagrindą bausti asmenis, konfiskuoti jų įsigytus vaizdo ir garso įrašus, pagamintus užsienyje ir teisėtai platinamus Lietuvoje.

Autorinė teisė yra privatinės teisės institutas, ir tokie santykiai reguliuojami civilinės (CK 539, 540, 565 straipsniai), o ne administracinės teisės normomis. ATPK 214¹⁰ straipsnyje nustatytu reguliavimu pažeidžiamas vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų – dispozityvumo. Nurodytoji norma paneigia teisę patiems civilinės teisės subjektams įgyvendinti įstatymu jiems suteiktas teises – be jų žinios tai atlieka policijos pareigūnai.

1. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata „Nuosavybė neliečiama“ taikytina visoms nuosavybės rūšims – tiek privačiajai ir viešajai, tiek materialiajai ir intelektinei. Intelektinė nuosavybė taip pat neliečiama. Jos apsauga turi būti ne mažesnė nei materialiosios nuosavybės. Taigi asmenims, pažeidusiems intelektinę nuosavybę, turi būti taikomos ne mažiau griežto poveikio priemonės negu asmenims, pažeidusiems materialiąją nuosavybę. Be to, taikant sankcijas intelektinės nuosavybės teisės pažeidėjams, reikia atsižvelgti į intelektinės nuosavybės specifiką. Savininkas jam nuosavybės teise priklausančius daiktus valdo pats arba gali kontroliuoti jų valdymą, perdavęs daiktus valdyti kitiems asmenims. Autorius negali pats kontroliuoti paskelbtų kūrinių naudojimo. Paskelbti kūriniai tampa visuotinai prieinamais ne tik vienos valstybės teritorijoje, bet ir tarptautiniu mastu. Todėl yra tarptautiniai susitarimai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos. Susitarimų, prie kurių Lietuva yra prisijungusi, nuostatos yra privalomos.

2. Nuosavybės teisę asmuo gali įgyti tik teisėtai. Tai, kas įgyjama neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisių normas, negali būti ginama. Negalima ginti teisės pažeidimo. Teisės pažeidimas gali užtraukti civilinę, administracinę, baudžiamąją atsakomybę priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, atsakomybę nustatančių teisės normų turinio. Nuosavybės teisės institutas – tai civilinės teisės institutas, tad privačios nuosavybės teisės pažeidimas pagrįstai užtraukia ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją bei administracinę atsakomybę.

Intelektinės nuosavybės teisinė apsauga ne mažiau svarbi nei materialiosios nuosavybės, todėl šią apsaugą taip pat turi užtikrinti ir baudžiamosios, ir administracinės teisės normos. Tokios apsaugos užtikrinimas – tai ne tik privačių autorių, gretutinių teisių subjektų interesų užtikrinimas, bet ir teisėtvarkos Lietuvoje bei tarptautinių šalies įsipareigojimų užtikrinimas. Tai – viešasis interesas.

3. ATPK 214¹⁰ straipsnio nuostatos taikomos tik neteisėtam kūrinių ar jų įrašų panaudojimui. Asmenys, neteisėtai atgaminę ir (ar) po to įgiję neteisėtai atgamintus kūrinio egzempliorius ar įrašus, neįgyja ir negali įgyti nuosavybės teisės į įrašus. Tokie įrašai turi būti konfiskuojami ir sunaikinami. Tokiu būdu nutraukiami teisę pažeidžiantys veiksmai (CK 6 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, pareiškėjo teiginys, jog autoriaus turtinės teisės į įrašytą kūrinį priklauso gamintojui, prieštarauja CK 558 straipsnio 1 dalies imperatyviai nuostatai, kad garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės ginamos, jeigu tai nepažeidžia atliekamų kūrinių autorių teisių. Todėl jei įrašų gamintojai pažeidžia atliekamų kūrinių autorių teises, tokie įrašų gamintojai jokių teisių, iš jų ir nuosavybės teisės į pagamintus įrašus, neįgyja, jų teisės neginamos. Autorinės teisės saugomus kūrinius galima įrašyti tik pagal sutartį su autoriumi arba jo teisių perėmėju. Teisėtai pagamintų įrašų, kuriuose panaudoti autorinės teisės saugomi kūriniai, negalima atgaminti be autorių ar jų teisių perėmėjų bei įrašų gamintojų sutikimo. Bet kuriuo įrašo komercinio panaudojimo atveju įrašytų kūrinių autoriams turi būti mokamas atlyginimas. Įrašai (kasetės, diskai), padaryti pažeidžiant šiuos reikalavimus, yra neteisėti, piratiniai ir turi būti konfiskuoti bei sunaikinti.

4. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad autorių kūrinių, kuriems nepasibaigęs autorių teisių galiojimo terminas, apsaugą Lietuva turi užtikrinti pagal Berno konvenciją. Tiek pagal CK 519 straipsnio 6 dalį, tiek pagal Berno konvencijos 11 bis ir 13 straipsnius autorius turi teisę gauti atlyginimą už pasinaudojimą kūriniu. Berno konvencijos 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrašai, padaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas ir be suinteresuotų šalių leidimo įvežti į šalį, kurioje jie laikomi neteisėtais, turi būti konfiskuojami.

5. Remdamiesi išdėstytais argumentais suinteresuoto asmens atstovai daro išvadą, kad ATPK 214¹⁰ straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

1. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta:

2. Intelektinė nuosavybė apima autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (knygas, brošiūras, straipsnius, dienoraščius, kitus literatūros kūrinius, kompiuterių programas, kalbas, paskaitas, pamokslus ir kitus žodinius kūrinius, muzikos kūrinius su tekstu ir be teksto, audiovizualinius kūrinius (kino filmus, televizijos filmus, videofilmus, diafilmus, kitus kinematografinėmis priemonėmis išreikštus kūrinius)) ir kt. Intelektinė nuosavybė taip pat apima atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises).

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl tiriant ginčijamų teisės normų atitikimą Konstitucijos 23 straipsniui taip pat atsižvelgtina į tai, jog autorių teisių ir interesų apsaugą bei gynybą numato ir Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

3. Pagal Konstituciją garantuojama nuosavybės apsauga. Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe. Taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, kurios saugomos pagal Konstituciją.

Neteisėtu (t. y. neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimu, platinimu, viešu atlikimu, kitokiu panaudojimu bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymu tokiems tikslams pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės.

Autoriaus teisių ir interesų gynyba nuo pažeidimų yra viešas interesas, todėl priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio įstatymų leidėjas gali numatyti civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už autoriaus teisių ar interesų pažeidimus.

4. Pareiškėjui taip pat kyla abejonių, ar ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalies normos sankcijoje nurodytų daiktų konfiskavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Kaip minėta, ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai, kuriais pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės. Šie pažeidimai užtraukia neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų komerciniams tikslams egzempliorių konfiskavimą, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimą. Nekonfiskavus jų, asmuo vėl gali juos panaudoti taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei būtų padaryta žala.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskuojamas. Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai.

5. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalį užsienio šalyse sukurti vaizdo įrašai ir fonogramos Lietuvoje neturi teisinės apsaugos, nes pažeidimo padarymo metu Lietuva nebuvo ratifikavusi Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos. Tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime jau konstatuota, kad autorių teisių gynimas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje ir 42 straipsnio 3 dalyje, todėl net jei atitinkama tarptautinė sutartis ir nėra ratifikuota, Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga ir gynimas turi būti įgyvendinama.

6. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.