Dėl bendrojo akcizo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, terminų bei lengvatų

1. Bendrojo akcizo objektas yra kiekviename prekių gamybos ir realizavimo etape bei paslaugų teikimo procese pridėtoji vertė. Šio mokesčio galutinis mokėtojas yra pirkėjas (paslaugų gavėjas).

Kiekvienas prekių gamybos ir realizavimo etapas – tai prekių ar paslaugų pardavimas kitai įmonei, biudžetinei ar prekybos organizacijai, tiesiogiai gyventojams. Išimtį sudaro savos gamybos ar pirktų materialinių vertybių panaudojimas savoms pagrindinėms priemonėms sukurti. Nors šiuo atveju vertybės neparduodamos ir savininkas nesikeičia, tačiau jos yra bendrojo akcizo objektas.

Prekė kaip mokesčio objektas yra pavieniai daiktai, nejudamas turtas, visų rūšių energija, o paslaugos – visų rūšių darbai (statybos, remonto, konstravimo, projektavimo, mokslinio tyrimo ir pan.), buitiniai, reklamos, nuomos, biržų, lombardų, komiso ir kiti apmokami patarnavimai.

2. Pereinamuoju laikotarpiu, iki bus pasirašytos tiesioginės tarpvalstybinės sutartys, už įvežtas iš buvusių TSRS respublikų ir kitų užsienio šalių prekes (išskyrus alkoholinius gėrimus) bendrasis akcizas į biudžetą neimamas.

3. Visos prekybos įmonės, įsigijusios prekes už konvertuojamą valiutą iš Vakarų šalių ir kitų užsienio valstybių, nuo 1992 m. sausio 1 d. moka į biudžetą konvertuojama valiuta lengvatinį bendrąjį akcizą, kuris sudaro 10 procentų įvežtų į Lietuvos Respubliką prekių vertės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 85, 1992-08-04, , i. k. 0922050RAST00000085

1. Bendrojo akcizo tarifas – 18 procentų prekės (paslaugos) kainos arba 15,25 procento prekių (paslaugų) realizavimo įplaukų (įskaitant į jas bendrojo akcizo sumą).

Punkto pakeitimai:

Nr. 85, 1992-08-04, , i. k. 0922050RAST00000085

2. Įmonės ir organizacijos, kurios gamina prekes ar teikia paslaugas, nurodytas šio rašto 1 ir 2 prieduose, neskaičiuoja ir neima iš pirkėjų bendrojo akcizo už šias prekes ir paslaugas. Tokioms įmonėms ir organizacijoms šio rašto III skyriuje nustatyta tvarka iš biudžeto skiriamos subsidijos jų sumokėtam bendrajam akcizui, perkant materialines vertybes ir apmokant paslaugas, padengti.

3.. Jei šio rašto 1 ir 2 prieduose nurodytoms prekėms (paslaugoms) yra valstybinių valdžios organų patvirtintos fiksuotos arba deklaruotos kainos (tarifai), tačiau įmonės parduoda prekes (teikia paslaugas) rinkos kainomis (tarifais), tais atvejais bendrasis akcizas už jas skaičiuojamas bendra tvarka ir subsidijos neskiriamos.

4. Kai prekės (paslaugos) išvežamos iš Lietuvos Respublikos ir realizuojamos už nekonvertuojamą valiutą, bendrasis akcizas skaičiuojamas 20 procentų nuo prekės (paslaugos) kainos, arba 16,67 procento nuo realizavimo įplaukų.

Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos ir realizuojamoms už konvertuojamą valiutą buvusiose TSRS respublikose ir kitose užsienio šalyse, kurios ima netiesioginius (apyvartos, pridėtinį ar pirkimo) mokesčius už išvežamas iš jų teritorijos prekes, taikomas 10 proc. bendrasis akcizas.

1. Įmonės ir organizacijos, išrašydamos pirkėjams sąskaitas ar kitus transporto dokumentus už parduotas materialines vertybes ar suteiktas paslaugas, privalo apskaičiuoti bendrąjį akcizą ir nurodyti jį atskiroje eilutėje.

2. Tais atvejais, kai prekės (paslaugos) realizuojamos ne Lietuvos Respublikos vartotojams, iki bus pasirašytos tiesioginės tarpvalstybinės sutartys, bendrasis akcizas skaičiuojamas nuo prekių (paslaugų) sutartinių kainų (realizavimo įplaukų), tačiau realizavimo dokumentuose nenurodomas atskira eilute.

3. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, gaminančios ir realizuojančios prekes ar teikiančios paslaugas, kurioms valstybiniai valdžios organai nustatė fiksuotas kainas ar tarifus, ir minėtos prekės (paslaugos) nenurodytos šio rašto 1 ir 2 prieduose, realizavimo dokumentuose nurodo prekių (paslaugų) vertę fiksuotomis kainomis ar tarifais, o po bendros sąskaitos sumos atskiroje eilutėje nurodo bendrojo akcizo sumą, kuri įskaityta į fiksuotas kainas ir tarifus, t. y. 13,04 procentų nuo realizavimo įplaukų.

4. Kai įmonės pagrindines priemones kuria ūkio būdu, tai nuo joms sukurti padarytų išlaidų, įskaitant panaudotų materialinių vertybių ir paslaugų vertę, apskaičiuojamas 15 procentų dydžio bendrasis akcizas, kuris įskaitomas į sukurtų pagrindinių priemonių vertę. Už įsigytas pagrindines priemones sumokėtas bendrasis akcizas taip pat įskaitomas į pagrindinių priemonių vertę. Tais atvejais, kai įmonė parduoda sukurtas ar įsigytas pagrindines priemones, kurios jau buvo apskaitytos pagrindinių priemonių sąskaitoje, papildomai bendrasis akcizas prie jų vertės iš pirkėjo neimamas.

5. Tais atvejais, kai įmonės ar organizacijos fiziniams ar juridiniams asmenims nemokamai atiduoda materialines vertybes ar suteikia paslaugas, bendrasis akcizas turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą nustatyta tvarka iš pelno, kuris lieka įmonės žinioje. Šiuo atveju pardavimo kaina apskaičiuojama kaip to mėnesio vidutinė tokių prekių pardavimo ar paslaugų teikimo kaina.

6. Naftos produktų tiekimo įmonės bendrąjį akcizą už automobilinį benziną, dyzelinius degalus, žibalą skaičiuoja pagal 13,04 procentų tarifą nuo fiksuotų mažmeninių kainų, neatskaičius tiekimo įmonių realizavimo antkainio. Tokia pat tvarka apskaičiuoja bendrąjį akcizą ir naftos produktų gamybos įmonės, jeigu jos realizuoja minėtą produkciją ne naftos produktų tiekimo įmonėms. Realizavus naftos produktus ne valstybinių valdžios organų nustatytomis kainomis, bendrasis akcizas už visus naftos produktus skaičiuojamas bendra tvarka.

Už naftos produktus (benziną, dyzelinį kurą, žibalą, mazutą, tepalus ir kt.), realizuojamus naftos produktų tiekimo įmonių viena kitai, kurios priklauso gamybiniam susivienijimui „Lietuvos kuras“, bendrasis akcizas neskaičiuojamas.

Kai įmonės realizuoja produkciją, įpokuotą į grąžinamą tarą, bendrasis akcizas nuo grąžinamos taros vertės neimamas.

7. Jei pirkėjas nustatyta tvarka grąžina pardavėjui prekes, tai grąžinant pirkėjui apmokėtų prekių vertę turi būti grąžintas ir sumokėtas bendrasis akcizas.

8. Įmonė, įstaiga ar organizacija, realizuojanti prekes (teikianti paslaugas), moka į biudžetą skirtumą tarp apskaičiuotos mokesčio už realizuotas prekes ir paslaugas sumos ir mokesčio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms už įsigytas prekes (gautas paslaugas).

9. Biudžetinės įstaigos moka į biudžetą visą mokesčio sumą, apskaičiuotą už pagamintas ir parduotas prekes (suteiktas paslaugas), neišskaitant mokesčio už įsigytas prekes (gautas paslaugas).

10. Valstybinės, valstybinės akcinės, bendros su užsienio kapitalu, užsienio kapitalo ir privačios prekybos ir tiekimo įmonės (įskaitant įmonių firmines parduotuves), parduodančios ne savos gamybos prekes, bendrąjį akcizą apskaičiuoja 13,04 procento nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos.

Tokia pat tvarka apskaičiuoja bendrąjį akcizą ir visuomeninio maitinimo įmonės nuo antkainio sumos.

Prekybos, tiekimo ir visuomeninio maitinimo įmonės į biudžetą moka skirtumą tarp apskaičiuotos mokesčio sumos ir sumokėto mokesčio už įsigytas ūkio reikalams materialines vertybes bei gautas paslaugas.

Tokia pačia tvarka apskaičiuoja mokestį ir įmonės, neturinčios firminių parduotuvių, jeigu jos realizuoja ne savo gamybos prekes. Kai šios įmonės įsigytas prekes parduoda pigiau, negu buvo pirkta, arba pardavimo ir pirkimo kainų skirtumas yra mažesnis negu 20 procentų pirkimo kainos, bendrasis akcizas skaičiuojamas nuo sumos, sudarančios 20 procentų šių prekių įsigijimo kainos.

Jeigu prekybos ir tiekimo įmonės realizuoja gamybinėms įmonėms Respublikoje pagamintas prekes, už kurias apskaičiuotas bendrasis akcizas realizavimo dokumentuose atskirai nurodomas mokestis, apskaičiuotas nuo prekės kainos ir nuo pardavimo-pirkimo kainų skirtumo.

11. Už paslaugas, kurioms atlikti užsakymas priimtas iki 1991 m. gruodžio 1 d., taip pat už prekes, kurių visa vertė išankstinio apmokėjimo tvarka apmokėta iki 1991 m. gruodžio 1 d., bendrasis akcizas neskaičiuojamas, nors šios paslaugos suteiktos ir prekės pirkėjui išduotos (išsiųstos) po 1991 m. gruodžio 1 d.

12. Už pagrindines priemones, įsigytas iki 1991 m. gruodžio 1 d., statybos-montavimo ir kitus darbus, atliktus iki 1991 m. gruodžio 1 d., mokestis neskaičiuojamas.

13. Jei per apyskaitinį laikotarpį įmonė, įstaiga ar organizacija už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas apskaičiavo bendrojo akcizo mažiau negu sumokėjo kitoms įmonėms ir organizacijoms už pirktas prekes ar gautas paslaugas, tai skirtumas įmonei grąžinamas iš biudžeto.

14. Bendrasis akcizas apskaičiuojamas rubliais: 49 kapeikos atmetamos, 50 ir daugiau kapeikų apvalinama iki rublio.

15. Bendrojo akcizo apskaičiavimo už apyskaitinį laikotarpį pavyzdys pateikiamas šio rašto 3 priede.

16. Neteko galios nuo 1992-10-01

Punkto naikinimas:

Nr. 03-41, 1992-09-25, , i. k. 0922050RAST00003-41

17. Neteko galios nuo 1992-10-01

Punkto naikinimas:

Nr. 03-41, 1992-09-25, , i. k. 0922050RAST00003-41

18. Tais atvejais, kai įmonės, įstaigos ir organizacijos prekes ir paslaugas parduoda Lietuvos Respublikoje už konvertuojamą valiutą, bendrasis akcizas apskaičiuojamas ir sumokamas į Respublikos valiutos fondą konvertuojama valiuta. Šis mokestis konvertuojama valiuta apskaičiuojamas kas mėnesį ir sumokamas iki kito mėnesio 15 dienos.

19. Nesumokėjus nustatytais terminais apskaičiuoto mokesčio, imami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, įskaitant ir mokesčio sumokėjimo dieną. Valstybinės mokesčių inspekcijos laiku nesumokėtus mokesčius išieško į biudžetą neginčo tvarka.

Sumokėtas bendrasis akcizas įskaitomas į biudžeto pajamų 2 straipsnį.

20. Fiziniams asmenims, kurie nuo 1991 m. gruodžio 10 d. pirkdami prekes (mokėdami už paslaugas) sumokėjo bendrojo akcizo daugiau, negu priklauso, permoką grąžina prekes pardavusi (paslaugas suteikusi) įmonė pagal pirkėjo pateiktus prekės įsigijimo (paslaugos suteikimo) dokumentus.

Juridiniai asmenys nuo 1991 m. gruodžio 10 d. susidariusias bendrojo akcizo permokas įskaito į atsiskaitymų su biudžetu sąskaitą.

21. Įmonėms, gaminančioms šio rašto 1 priede nurodytas prekes ir teikiančioms 2 priede nurodytas paslaugas, skiriamos valstybės subsidijos šių įmonių sumokėtam bendrajam akcizui, įsigyjant materialines vertybes bei gaunant paslaugas, padengti.

22. Tais atvejais, kai įmonė gamina ne vien tik subsidijuojamus gaminius (teikia paslaugas), tai jai priklausanti valstybės subsidija suteikiama apskaičiuojant už kiekvieną apyskaitinį laikotarpį priklausančio grąžinti iš biudžeto bendrojo akcizo sumos ir apskaičiuotos sumokėti į biudžetą akcizo sumos skirtumą.

23. Jei įmonė gamina ir realizuoja tik valstybės subsidijuojamą produkciją (teikia paslaugas), tai apyskaitiniam mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos įmonė pateikia vietos valstybinei mokesčių inspekcijai šio rašto 4 priede nurodytą apskaičiavimą. (Reikiant valstybinės mokesčių inspekcijos gali nustatyti ir kitus terminus). Į šį apskaičiavimą įrašomas per apyskaitinį laikotarpį sumokėtas bendrasis akcizas už įsigytas materialines vertybs ir apmokėtas paslaugas. Valstybinės mokesčių inspekcijos pagal tą apskaičiavimą išmoka įmonėms priklausančias subsidijas.

24. Gamybinėms įmonėms ir organizacijoms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, valstybinės subsidijos teikiamos mažinant jų apskaičiuotų (...) asmenų pelno mokesčio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

25. Pateikdamos valstybinėms mokesčių inspekcijoms šio rašto 4 priede nurodytą apskaičiavimą, minėtos įmonės į 1 eilutės skaitiklį įrašo visą per apyskaitinį laikotarpį apskaičiuotą bendrojo akcizo sumą, o į vardiklį – atitinkamai sumažintą akcizo sumą. Nustatant sumokamų ar grąžinamų iš biudžeto akcizo sumą imama vardiklyje įrašyta suma.

Palikta gamybinėms įmonėms ir organizacijoms bendrojo akcizo suma įskaitoma į pelną, nuo kurio juridinių asmenų pelno mokestis į biudžetą neimamas.

1. Apskaičiuoto ir sumokėto bendrojo akcizo apskaitai naudojama 68 sąskaitos „Atsiskaitymai su biudžetu“ subsąskaita „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“.

2. Įmonės, įsigydamos medžiagas, žaliavas ir kitas materialines vertybes bei apmokėdamos už gautas paslaugas, tiekėjų dokumentuose įrašytą mokesčio sumą atvaizduoja žurnaluose-orderiuose, mašinogramose ir kituose apskaitos registruose, 68 sąskaitos atskiros subsąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ debete, kredituojant atitinkamai 60, 76 ar 71 sąskaitas.

3. Tos pačios įmonės, apyskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, už jų pagamintas ir išsiųstas prekes, suteiktas paslaugas ar parduotas kitas vertybes, remdamasi to laikotarpio mokėjimo dokumentais ir banko išrašais, nustato, kokią bendrojo akcizo sumą apmokėjo pirkėjai. (1991 m. gruodžio mėnesį tik už prekes (paslaugas) išsiųstas nuo gruodžio 1 d.). Ši suma įrašoma atitinkamai į 50, 51 ar 90 sąskaitos debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

4. Jei pirkėjai buvo sumokėję avansu už prekes ar patarnavimus, tai išsiuntus prekes ar suteikus patarnavimus apskaičiuota bendrojo akcizo suma įrašoma į 61 ar 62 sąskaitos debetą, kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

5. Už ūkio būdu atliktus statybos ir montavimo darbus apskaičiuota bendrojo akcizo suma įrašoma į 33 sąskaitos „Kapitaliniai įdėjimai“ debetą kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

6. Apskaičiuotas bendrasis akcizas už nemokamai perduotas prekes ir kitas materialines vertybes, suteiktas paslaugas įrašomas į 81 sąskaitos „Pelno panaudojimas“ debetą kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

7. Jei pirkėjai nustatyta tvarka grąžina pardavėjams prekes, grąžinta bendrojo akcizo suma įrašoma į 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debetą kredituojant atitinkamai 50 sąskaitą „Kasa“ ir 51 sąskaitą „Atsiskaitomoji sąskaita“.

8. Susumavus 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debete ir kredite įrašytas sumas, nustatomas tos sąskaitos debeto ar kredito likutis. Jei sąskaitos kredite įrašytos sumos yra didesnės negu debete, tai skirtumas sumokamas į biudžetą įrašant tą sumą į 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitos debetą, kredituojant 51 sąskaitą. Jei debeto įrašų suma yra didesnė, tai skirtumui įmonei iš biudžeto skiriamos subsidijos debetuojant 51 sąskaitą ir kredituojant 68 sąskaitos „Atsiskaitymai dėl bendrojo akcizo“ subsąskaitą.

Reikiant pavienių ūkio šakų buhalterinės apskaitos ypatumus gali nustatyti ministerijos ir departamentai, suderinę tai su Respublikos finansų ministerija.

1. Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atsako už tai, kad būtų teisingai apskaičiuojamas ir nurodomas išrašomuose prekių ir paslaugų realizavimo dokumentuose bendrasis akcizas, teisingai vedama buhalterinė apskaita, teisingai sudaromas bendrojo akcizo apskaičiavimas ir laiku sumokamas mokestis į biudžetą.

2. Miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos kameraliai tikrina visus mokėtojų pateiktus apskaičiavimus. Apskaičiavimas vietoje tikrinamas inspekcijos viršininko nustatytais terminais, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, kai metiniai mokėjimai į biudžetą viršija 100 tūkst. rublių, ir ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, kai metiniai mokėjimai yra mažesni už 100 tūkst. rublių.

3. Jei įmonė, įstaiga ar organizacija likviduojama, valstybinė mokesčių inspekcija bendrojo akcizo apskaičiavimą turi patikrinti už tą laikotarpį, už kurį jis nebuvo tikrintas.

4. Tais atvejais, kai mokėtojo pateiktoje apyskaitoje bendrasis akcizas apskaičiuotas klaidingai arba apyskaita nepateikta, nuo 1992 m. sausio 1 d. taikomos ekonominės sankcijos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnyje (t. y. sumažintoji bendrojo akcizo suma ir dvigubo dydžio bauda sumokama į Lietuvos valstybės biudžetą per 5 dienas po pažeidimo nustatymo).

5. Mokėtojo pareigūnai, dėl kurių kaltės buvo neteisingai apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą bendrasis akcizas, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

6. Šiuo raštu nustatyta tvarka bendrasis akcizas skaičiuojamas pradedant 1991 m. gruodžio 10 diena. Už laikotarpį nuo 1991 m. gruodžio 1 d. ir 1991 m. gruodžio 9 d. imtinai mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Finansų ministerijos 1991 11 26 raštu Nr. 123N, kuris nuo 1991 m. gruodžio 10 d. netenka galios.