5. Svarbiausieji Žemės ūkio rūmų uždaviniai yra:
privačių ūkių atkūrimas, ir kooperacijos plėtojimas;
rinkos santykių formavimas;
ūkininkavimo kultūros ir ūkininkų materialinės būklės kėlimas;
Lietuvos žemės ūkio integravimas į pasaulinę rinką;
rūpinimasis kaimo žmonių dvasinių poreikių tenkinimu ir jų dorove.
6. Žemės ūkio rūmai, vykdydami savo uždavinius: padeda vykdyti agrarinę reformą; rengia agrarinių įstatymų, programų, nuostatų ir taisyklių projektus, reiškia nuomonę dėl valstybinių tarnybų ar visuomeninių organizacijų rengiamų agrarinių įstatymų, programų ir taisyklių projektų;
teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms žemės ūkio klausimais;
padeda koordinuoti valstybės ir įvairių agrarinių organizacijų bei ūkininkų veiklą žemės ūkio ekonomikos ir jo kultūros srityje;
nustatytąja tvarka atstovauja ūkininkų bei kitų žemės ūkio darbuotojų interesams;
rūpinasi, kad ūkininkams ir žemės ūkio organizacijoms būtų suteikta ekonominė ir kitokia parama;
kaupia ir teikia valstybinėms tarnyboms ir visuomenei informaciją apie ūkininkų, jų bendrijų ir bendrovių veiklą, vidaus bei užsienio rinką;
palaiko ir plėtoja ryšius su užsieniu žemės ūkio srityje; rengia ūkinės ir komercinės veiklos programas bei rekomendacijas; padeda steigti gamybos, komercijos ir serviso įmones; propaguoja ir diegia žemės ūkio mokslo laimėjimus bei gerąjį ūkininkavimo patyrimą; padeda koordinuoti žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigų veiklą, siekdami šioje srityje remti besikuriančius privačius ūkinius privačius ūkius ir jų veiklą rinkos sąlygomis; vykdo ir tobulina ūkininkų ir kitų žemės ūkio darbuotojų profesinį mokymą ir švietimą; skatina ekologiškai švarių žemės ūkio produktų gamybą; visapusiškai remia jaunųjų ūkininkų būrelių veiklą; puoselėja krašto kultūrą.