Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų nuostatų patvirtinimo

1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau vadinama – Žemės ūkio rūmai), atkurti 1991 metų gegužės 25 dieną ir tęsiantys 1926–1940 metais vykdytą veiklą, yra visuomeninė nevyriausybinė organizacija.

2. Žemės ūkio rūmai:

rūpinasi žemės ūkio ekonomikos bei ūkininkavimo kultūros kėlimu ir atstovauja ūkininkų, taip pat žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, prekybos ir agroserviso įmonių bei organizacijų interesams;

bendradarbiauja su Žemės ūkio ministerija, kitomis valstybinėmis tarnybomis, valstybinėmis bei privačiomis įmonėmis, visuomeninėmis organizacijomis ir ūkininkais.

3. Žemės ūkio rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (Pagrindiniu Įstatymu), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais normatyviniais aktais ir šiais nuostatais.

4. Žemės ūkio rūmai yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, savo emblemą ir kitus simbolius.

5. Svarbiausieji Žemės ūkio rūmų uždaviniai yra:

privačių ūkių atkūrimas, ir kooperacijos plėtojimas;

rinkos santykių formavimas;

ūkininkavimo kultūros ir ūkininkų materialinės būklės kėlimas;

Lietuvos žemės ūkio integravimas į pasaulinę rinką;

rūpinimasis kaimo žmonių dvasinių poreikių tenkinimu ir jų dorove.

6. Žemės ūkio rūmai, vykdydami savo uždavinius: padeda vykdyti agrarinę reformą; rengia agrarinių įstatymų, programų, nuostatų ir taisyklių projektus, reiškia nuomonę dėl valstybinių tarnybų ar visuomeninių organizacijų rengiamų agrarinių įstatymų, programų ir taisyklių projektų;

teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms žemės ūkio klausimais;

padeda koordinuoti valstybės ir įvairių agrarinių organizacijų bei ūkininkų veiklą žemės ūkio ekonomikos ir jo kultūros srityje;

nustatytąja tvarka atstovauja ūkininkų bei kitų žemės ūkio darbuotojų interesams;

rūpinasi, kad ūkininkams ir žemės ūkio organizacijoms būtų suteikta ekonominė ir kitokia parama;

kaupia ir teikia valstybinėms tarnyboms ir visuomenei informaciją apie ūkininkų, jų bendrijų ir bendrovių veiklą, vidaus bei užsienio rinką;

palaiko ir plėtoja ryšius su užsieniu žemės ūkio srityje; rengia ūkinės ir komercinės veiklos programas bei rekomendacijas; padeda steigti gamybos, komercijos ir serviso įmones; propaguoja ir diegia žemės ūkio mokslo laimėjimus bei gerąjį ūkininkavimo patyrimą; padeda koordinuoti žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigų veiklą, siekdami šioje srityje remti besikuriančius privačius ūkinius privačius ūkius ir jų veiklą rinkos sąlygomis; vykdo ir tobulina ūkininkų ir kitų žemės ūkio darbuotojų profesinį mokymą ir švietimą; skatina ekologiškai švarių žemės ūkio produktų gamybą; visapusiškai remia jaunųjų ūkininkų būrelių veiklą; puoselėja krašto kultūrą.

7. Žemės ūkio rūmai, vykdydami savo uždavinius, turi teisę: turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių bankuose; pirkti ar kitais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, keisti ar kitaip juo disponuoti; sudaryti sutartis, skolinti ir skolintis lėšas bei kitą turtą; turėti savo padalinius Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų; steigti savo banką; reorganizuotis ir likviduotis.

8. Žemės ūkio rūmų lėšas sudarė: organizacijų, turinčių Žemės ūkio rūmuose savo deleguotus atstovus – narius, įnašai, kurių dydį nustato Žemės ūkio rūmų suvažiavimas; Žemės ūkio rūmų narių – rėmėjų nario mokesčiai ir savanoriški įnašai; valstybės (vietos savivaldybių) parama; pajamos už konsultacinę veiklą ir kitus patarnavimus; visuomeninių organizacijų savanoriški įnašai; dovanos, palikimai ir kt.

9. Žemės ūkio rūmų nariu – rėmėju gali būti kiekvienas pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, pripažįstantis Žemės ūkio rūmų nuostatus ir programą.

10. Žemės ūkio rūmų nariai – tai deleguotų Žemės ūkio rūmus sudarančių organizacijų atstovai.

11. Žemės ūkio rūmų nariais – rėmėjais yra jų teisėmis į Žemės ūkio rūmus įstoję asmenys.

12. Žemės ūkio rūmų narys, narys – rėmėjas, dalyvaudamas rūmų veikloje, skleidžia žemės ūkio ekonominės pažangos ir žemės ūkio kultūros idėjas bei jas įgyvendina.

13. Žemės ūkio rūmų taryba trijų ketvirtadalių balsų dauguma Žemės ūkio rūmų veikloje pasižymėjusius asmenis gali rinkti garbės nariais.

14. Žemės ūkio rūmų narių rinkimo, narių – rėmėjų priėmimo, garbės narių rinkimo tvarką, sąlygas ir jų statusą nustato Žemės ūkio rūmų tarybos patvirtintos Žemės ūkio rūmų narių rinkimo, pasitraukimo ir atšaukimo taisyklės, Žemės ūkio rūmų narių – rėmėjų priėmimo, išstojimo ir šalinimo taisyklės, Žemės ūkio rūmų garbės narių rinkimo taisyklės. Iki pirmojo atkurtų Žemės ūkio rūmų suvažiavimo nariai - rėmėjai į Žemės ūkio rūmus priimami pagal šiam laikotarpiui patvirtintas taisykles.

15. Žemės ūkio rūmų vadovaujamieji ir tvarkomieji organai yra: suvažiavimas; taryba; prezidiumas; valdyba; skyriai; konsultacinis centras; rajonų (apskričių) žemės ūkio tarybos su konsultaciniais punktais; revizijos komisija; kitos komisijos.

16. Aukščiausiasis Žemės ūkio rūmų organas yra suvažiavimas, šaukiamas tarybos nutarimu arba ne mažiau kaip trečdalio narių reikalavimu ne rečiau kaip kartą per metus.

17. Suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė rūmų narių. Nutarimai priimami suvažiavime dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas.

18. Suvažiavimų sušaukimo, posėdžių rengimo ir nutarimų priėmimo tvarką nustato Žemės ūkio rūmų suvažiavimo reglamentas.

19. Žemės ūkio rūmų suvažiavimas: svarsto ir tvirtina, prireikus keičia Žemės ūkio rūmų nuostatus ir programą; išklauso ir tvirtina tarybos ir revizijos komisijos ataskaitas; tvirtina Žemės ūkio rūmų tarybą ir revizijos komisiją; svarsto svarbiausius rūmų veiklos klausimus.

20. Žemės ūkio rūmų taryba – renkamasis organas, vadovaujantis rūmų veiklai laikotarpiu tarp suvažiavimų. Tarybos narių, atstovaujančių kiekvienai organizacijai, skaičius yra proporcingas jos Žemės ūkio rūmų narių skaičiui. Žemės ūkio ministerija į tarybą deleguoja 2 narius. Žemės ūkio rūmų tarybą sudaro ne mažiau kaip 15 narių.

21. Tarybos nariai renkami trejiems metams. Tarybos nariai, neatvykę be pateisinamų priežasčių į tris iš eilės tarybos posėdžius, laikomi atsisakiusiais būti tarybos nariais. Į jų vietą suvažiavimo nustatyta tvarka deleguojami nauji tarybos nariai, bet tik tam laikotarpiui, kuriam buvo išrinkti pasitraukę nariai.

22. Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Tarybos posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko balsas.

23. Jei tarybos posėdis neįvyksta dėl nepakankamo dalyvaujančių skaičiaus, tai pakartotinis posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip vienas trečdalis tarybos narių.

24. Tarybos posėdžiuose su patariamojo balso teise gali dalyvauti Žemės ūkio rūmų garbės nariai. Tarybos kvietimu jos posėdžiuose dalyvauja valdybos nariai su patariamojo balso teise. Tarybos narį paskyrus į valdybą, tam laikotarpiui suspenduojama jo balsavimo teisė tarybos posėdžiuose.

25. Tarybos posėdžių organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarką nustato tarybos darbo reglamentas. Šį reglamentą rengia ir tvirtina taryba.

26. Žemės ūkio rūmų taryba: renka trejiems metams savo pirmininką, pavaduotojus ir prezidiumo narius. Pirmininko pavaduotojus siūlo kiekviena organizacija, turinti taryboje savo atstovų; svarsto ir tvirtina Žemės ūkio rūmų darbų planą, jų pajamų ir išlaidų sąmatas; sprendžia Žemės ūkio rūmų nekilnojamojo turto klausimus; skiria ir atleidžia valdybos narius, nustato jų pareigas ir atlyginimus; sudaro komisijas ir nustato jų funkcijas; tvirtina Žemės ūkio rūmų skyrių, konsultacinio centro ir kitų padalinių įstatus bei veiklos taisykles; sprendžia kitus svarbiausius rūmų veiklos klausimus. Pirmoji atkurtų Žemės ūkio rūmų taryba renkama atkuriamojoje konferencijoje ir veikia iki suvažiavimo.

27. Prezidiumą renka Žemės ūkio rūmų taryba. Prezidiumas vadovauja rūmų veiklai laikotarpiu tarp tarybos posėdžių.

28. Prezidiumo kompetenciją ir jam deleguojamas funkcijas nustato Žemės ūkio rūmų taryba.

29. Žemės ūkio rūmų valdyba – nuolatinis tvarkomasis rūmų organas.

30. Valdybos narių skaičių nustato, juos skiria ir atleidžia taryba. Valdybą sudaro ne mažiau kaip 3 nariai.

31. Valdybos nariai gauna tarybos nustatytą atlyginimą.

32. Valdybos posėdžiuose nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei jos narių.

33. Valdybos ir jos narių pareigas, teises ir jų veikimo tvarką nustato Žemės ūkio rūmų valdybos darbo reglamentas, kurį tvirtina taryba.

34. Valdyba samdo darbuotojus.

35. Žemės ūkio rūmų skyriai – tai žemės ūkio rūmų centro struktūriniai padaliniai, turintys atitinkamą specialistų ir techninių darbuotojų personalą. Skyriai nėra juridiniai asmenys.

36. Konsultacinis centras – tai Žemės ūkio rūmų centro struktūrinis padalinys, veikiantis pagal Žemės ūkio rūmų tarybos patvirtintas darbo taisykles.

37. Rajono (apskrities) žemės ūkio taryba – tai vietinis rajone (apskrityje) įkurtas Žemės ūkio rūmų padalinys, veikiantis pagal Žemės ūkio rūmų suvažiavimo patvirtintus nuostatus. Rajono (apskrities) žemės ūkio taryba yra juridinis asmuo.

38. Prie rajono (apskrities) žemės ūkio tarybos organizuojamas konsultacinis punktas. Jis veikia pagal Žemės ūkio rūmų konsultacinių punktų darbo taisykles, kurias tvirtina Žemės ūkio taryba.

39. Žemės ūkio rūmų suvažiavimas trejiems metams renka iš rūmų narių Žemės ūkio rūmų revizijos komisiją rūmų valdymo organams kontroliuoti, apyskaitoms tikrinti ir rūmų veiklai revizuoti.

40. Tarybos ir valdybos nariai negali būti revizijos komisijos nariais.

41. Revizijos komisijos veikimo tvarką ir teises nustato Žemės ūkio rūmų revizijos komisijos darbo reglamentas, kurį tvirtina Žemės ūkio rūmų taryba.

42. Žemės ūkio rūmų taryba įvairiems klausimams nagrinėti iš rūmų narių sudaro Žemės ūkio rūmų komisijas, nustato jų paskirtį, veiklos tikslus ir kryptis.

43. Komisijų sudarymo ir jų darbo tvarką nustato Žemės ūkio rūmų komisijų darbo reglamentas, kurį tvirtina taryba. Žemės ūkio rūmų reorganizavimas ir likvidavimas

44. Žemės ūkio rūmai gali būti reorganizuojami jų suvažiavimo nutarimu.

45. Žemės ūkio rūmai gali būti likviduojami: jų suvažiavimo nutarimu; teismo sprendimu; Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą, atšaukti Žemės ūkio rūmų įregistravimą įstatymų numatytais atvejais.

46. Žemės ūkio rūmų likvidavimo tvarką reglamentuoja šie nuostatai ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

47. Organas, nutaręs likviduoti Žemės ūkio rūmus, paskiria Žemės ūkio rūmų likvidatorių. Jei Žemės ūkio rūmai likviduojami jų suvažiavimo nutarimu, likvidatorius yra Žemės ūkio rūmų valdyba arba suvažiavimo išrinktas kitas likvidatorius. Paskyrus likvidatorių, valdyba savo įgaliojimus nutraukia, jos funkcijas perima likvidatorius.

48. Likvidatorius, pradėdamas ir baigdamas likvidavimo darbą, sudaro Žemės ūkio rūmų buhalterinius balansus, nustato kreditorius ir patenkina jų reikalavimus, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus sandorius.

49. Likęs po prievolių įvykdymo turtas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

__________