Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo bei vykdymo bendrųjų taisyklių

5. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 16 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekto sudarymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą rengia Finansų ministerija.

6. Finansų ministerija pateikia ministerijoms, departamentams, valstybinėms tarnyboms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms – vyriausiesiems asignavimų valdytojams (šių taisyklių 63 punktas) skaičiavimų, būtinų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektui sudaryti, formas.

7. Ministerijos, departamentai bei valstybinės tarnybos skaičiavimus biudžeto projektui sudaryti pateikia pagal socialines-ekonomines programas bei vienarūšes įstaigas, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Jeigu ministerijų, departamentų valstybinių tarnybų reguliavimo sferai yra priskirtos savarankiškos įmonės ir įstaigos, kiekvienos šių įmonių bei įstaigų – vyriausiųjų asignavimų valdytojų skaičiavimai pateikiami atskirai.

8. Ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos išlaidų suvestinių sąmatų projektuose atskirai numato išlaidas socialinėms-ekonominėms programoms, biudžetinėms įstaigoms, kapitalo investicijoms finansuoti bei centriniam aparatui išlaikyti.

Iš lėšų, numatytų socialinėms-ekonominėms programoms finansuoti, gali būti išlaikomos ir atitinkamos įstaigos.

9. Biudžeto asignavimai šioms įstaigoms nustatomi remiantis valstybės atitinkamų programų poreikiu, planuojamu įstaigų skaičiumi ir jų kontingentu, darbuotojų skaičiumi (planuojamu pagal patvirtintas normas ir normatyvus, o jiems nesant – pagal faktiškai susiklosčiusias proporcijas), algomis, patvirtintomis išlaidų normomis ir kitais rodikliais, susijusiais su įstaigų veiklos pobūdžiu (šių taisyklių 40 punktas).

Nepaprastosios išlaidos (išskyrus kapitalo investicijas) nustatomos tiesioginio skaičiavimo būdu priklausomai nuo jų pobūdžio.

10. Respublikos kapitalo investicijų programą rengia Ekonomikos ministerija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu laiku Finansų ministerija praneša Ekonomikos ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekte numatomą bendrą asignavimų sumą kapitalo investicijoms finansuoti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 69). Šią sumą vyriausiesiems asignavimų valdytojams paskirsto Ekonomikos ministerija.

11. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai kapitalo investicijoms paprastai numatomi socialinių ir kultūros objektų statybai. Išimtiniais atvejais, jeigu šie asignavimai numatomi pelno siekiančioms įmonėms, atsižvelgiama į įmonių turimas savas lėšas.

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybų sprendimu pelno siekiančioms įmonėms kapitalo investicijoms finansuoti iš atitinkamų biudžetų gali būti skiriamos paskolos. Jos teikiamos pagal sutartį, kurioje nustatomos paskolos teikimo sąlygos, gražinimo tvarka bei terminas. Paskolos grąžinamos iš pelno, liekančio atsiskaičius pagal privalomuosius mokėjimus.

13. Išlaidos valstybinėms mokslo programoms, taip pat mokslo ir studijų institucijoms Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekte numatomos pagal Lietuvos mokslo tarybos pasiūlymus.

14. Ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, įstaigos ir organizacijos, be biudžeto išlaidų suvestinių sąmatų projektų, pateikia Finansų ministerijai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų specialiųjų lėšų pajamų ir išlaidų suvestinių sąmatų projektus.

15. Sudarytą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų projektus Finansų ministerija pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

16. Finansų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia:

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą bei atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų projektą, teikia juos Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

18. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas tvirtinamas vieneriems metams – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. įskaitytinai.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas tvirtinamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki biudžetinių metų pradžios.

19. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, Finansų ministerija paskirsto pajamas pagal metų ketvirčius ir, remdamasi vyriausiųjų asignavimų valdytojų patvirtintomis sąmatomis, sudaro metų ketvirčiais paskirstytą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų sąrašą pagal visus biudžeto klasifikacijos padalinius.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų sąrašą tvirtina finansų ministras.

Savivaldybių biudžetų sudarymas ir tvirtinimas

20. Savivaldybių biudžetų projektų sudarymą organizuoja:

rajonų (apskričių) ir respublikos miestų biudžetų – aukštesniosios pakopos savivaldybių valdybos;

apylinkių ir gyvenviečių (valsčių), taip pat rajono (apskrities) miestų biudžetų – viršaičiai ir merai.

21. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvus ir dotacijas, rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybos sudaro ir pateikia taryboms rajonų (apskričių) ir respublikos miestų savivaldybių biudžetų projektus ir atskaitymų į žemesniųjų pakopų savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų projektus bei žemesniosios pakopos savivaldybių darbo apmokėjimo fondo nustatymo kriterijus.

22. Žemesniosios pakopos savivaldybės biudžeto projekto sudarymui vadovauja viršaitis, meras.

23. Biudžetas tvirtinamas atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimu.

24. Rajonų (apskričių) ir respublikos miestų, taip pat apylinkių ir gyvenviečių (valsčių), rajono (apskrities) miestų tarybos tvirtina:

25. Rajonų (apskričių) savivaldybių tarybos, be šių taisyklių 24 punkte nurodytų paskirstymų, tvirtina:

26. Patvirtinti žemesniosios pakopos savivaldybių biudžetai pateikiami aukštesniosios pakopos savivaldybėms jų nustatyta tvarka

Aukštesniosios pakopos savivaldybių finansų tarnybos, remdamosi patvirtintais žemesniosios pakopos savivaldybių ir rajonų (apskričių) savivaldybių biudžetais, sudaro Finansų ministerijos nustatytos formos rajonų (apskričių) biudžetų suvestines.

27. Aukštesniųjų pakopų savivaldybių biudžetų pajamas ir asignavimus pagal metų ketvirčius paskirsto atitinkamos rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybos.

28. Savivaldybių finansų tarnybos, remdamosi patvirtintais rajonų (apskričių) ir respublikos miestų savivaldybių biudžetais, taip pat šių biudžetų asignavimų paskirstymu pagal metų ketvirčius, sudaro išlaidų sąrašus. Išlaidų sąrašą tvirtina finansų tarnybos vadovas. Šis sąrašas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis vykdoma rajonų (apskričių) ir respublikos miestų savivaldybių biudžetų išlaidų dalis.

29. Žemesniosios pakopos savivaldybės išlaidų sąrašo nesudaro. Šių biudžetų metinės sumos paskirstomos ketvirčiais pagal visus biudžeto klasifikacijos padalinius (šis paskirstymas yra kartu ir biudžetų išlaidų sąrašas).

30. Lietuvos Respublikos finansų ministerija rajonų (apskričių) ir respublikos miestų savivaldybių biudžetų laikinam kasos trūkumui, susidariusiam per metų ketvirtį, padengti gali suteikti paskolas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nustatant jų grąžinimo terminą tais pačiais metais. Išimtinais atvejais paskolos gali būti suteikiamos ir ilgesniam laikui. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos

31. Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto pajamas sudaro Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos į biudžetą.

32. Juridinių asmenų pelno mokestį, bendrąjį akcizą ir individualų akcizą, fizinių asmenų pajamų mokestį, žemės mokestį ir palūkanas už valstybinio kapitalo (įskaitant žemės nuomą) naudojimą, valstybinę rinkliavą, mokestį už aplinkos teršimą, mokestį už valstybinių gamtos išteklių naudojimą, muitų pajamas, taip pat kitas įstatymų nustatytas įmokas į biudžetą Finansų ministerija ir savivaldybių finansų tarnybos numato vadovaudamosi atitinkamais mokesčių bei įmokų įstatymais, apyskaitiniais bei statistikos duomenimis ir kita informacine medžiaga.

33. Mokesčiai ir kitos įmokos paskirstomos tarp biudžetų įstatymų nustatyta tvarka.

Išlaidų sąmatų sudarymas, nagrinėjimas ir tvirtinimas

34. Išlaidų sąmata yra pagrindinis dokumentas, kuris numato iš biudžeto skiriamų lėšų socialinėms-ekonominėms valstybės programoms įgyvendinti, įstaigoms išlaikyti ir centralizuotoms priemonėms vykdyti dydį, tikslinę paskirtį bei paskirstymą pagal metų ketvirčius. Išlaidų sąmatų projektus sudaro pati įstaiga.

Naudoti biudžeto lėšas (įskaitant ir papildomai skirtas tais metais) be nustatytąja tvarka patvirtintos išlaidų sąmatos neleidžiama.

Biudžetinės įstaigos (išskyrus įstaigas, kurioms sudaromos bendrosios sąmatos) nepriklausomai nuo to, ar jos apskaitą veda savarankiškai, ar yra aptarnaujamos centralizuotų buhalterijų, sudaro individualias išlaidų sąmatas.

35. Bendrąsias sąmatas (Finansų ministerijai leidus) galima sudaryti šioms centralizuotų buhalterijų aptarnaujamoms įstaigoms:

vienarūšėms smulkioms įstaigoms;

vienarūšėms stambioms įstaigoms, kurias centralizuotai aptarnauja specialios ūkinio aptarnavimo grupės.

36. Išlaidų sąmatos sudaromos pagal Finansų ministerijos patvirtintas formas.

Įstaigų, kurioms išlaikyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriami dideli asignavimai ir kurių veikla yra itin specifiška, išlaidų sąmatos (suderinus su Finansų ministerija) gali būti sudaromos pagal šių įstaigų parengtas formas.

37. Biudžetinės įstaigos sąmatas tvirtinančių organizacijų nustatytu laiku pateikia joms išlaidų sąmatų projektus.

38. Ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybų skyriai, gyvenviečių ir apylinkių (valsčių) viršaičiai, rajono (apskrities) miestų merai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybų sprendimais dėl ateinančių metų biudžeto projekto sudarymo tvarkos ir termino, organizuoja pavaldžių įstaigų išlaidų sąmatų sudarymą:

39. Ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybų skyriai, apylinkių ir gyvenviečių (valsčių) viršaičiai, rajono (apskrities) miestų merai, taip pat organizacijos, kurioms suteikta teisė tvirtinti įstaigų išlaidų sąmatas, turi užtikrinti, kad:

pateikiamų išlaidų sąmatų projektai būtų sudaryti laikantis įstatymų bei nurodymų dėl sąmatų sudarymo ateinantiems metams;

šių sąmatų projektuose nebūtų netikslingų asignavimų.

40. Ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybų skyriai, rajono (apskrities) miestų merai, apylinkių ir gyvenviečių (valsčių) viršaičiai nustato tokius išlaidų sąmatų projektų nagrinėjimo terminus, kad galėtų laiku pranešti Finansų ministerijai bei savivaldybių finansų tarnyboms projektuojamas išlaidas, būtinas įtraukti į biudžetų ir atskaitymų į biudžetus normatyvų projektus, pateikiamus atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdyboms.

41. Finansų įstaigos tikrina, ar išlaidų sąmatose pateikti skaičiavimai yra tikslūs, ar laikytąsi ekonomijos režimo (prireikus asignavimus patikslina) ir įtraukia juos į Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdyboms pateikiamus biudžetų projektus.

42. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai bei rajonų (apskričių) ir respublikos miestų, taip pat rajonų (apskričių) miestų bei apylinkių ir gyvenviečių (valsčių) taryboms patvirtinus biudžetus, ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, savarankiškos įstaigos, rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybų skyriai, rajono miestų merai, apylinkių ir gyvenviečių (valsčių) viršaičiai ne vėliau kaip per dvi savaites (jeigu nenustatytas kitas terminas) patvirtina išlaidų sąmatas.

43. Išlaidų sąmatos tvirtinamos pagal išlaidų klasifikacijos straipsnius, visuose egzemplioriuose turi būti tvirtinimo data, sąmatą tvirtinančios organizacijos vadovo (vadovo pavaduotojo) parašas bei šios organizacijos antspaudas. Dokumento viršutiniame dešiniajame kampe nurodoma bendra išlaidų sąmatos suma ir darbo apmokėjimo fondas.

44. Išlaidų sąmatas tvirtina:

45. Mokslo ir studijų įstaigų sąmatos sudaromos po to, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą bendrą asignavimų mokslui ir studijoms sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos atliktą finansavimo projektų ekspertizę, paskirsto asignavimų valdytojams.

46. Nebiudžetinių lėšų sąmatos sudaromos, nagrinėjamos ir tvirtinamos nustatytąja tvarka kartu su biudžeto išlaidų sąmatomis.

47. Į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetus įskaitomos įmokos, mokamos į atitinkamo rajono (apskrities) ar respublikos miesto valstybinei mokesčių inspekcijai atidarytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (išskyrus šių taisyklių 52 punkte numatytą išimtį). Valstybinės mokesčių inspekcijos gautas įmokas paskirsto biudžetams ir perveda į jų sąskaitas.

Savivaldybių biudžetams priklausančias įmokas, taip pat biudžetams skirstomų pajamų atskaitymus valstybinės mokesčių inspekcijos iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų perveda į savivaldybių biudžetų sąskaitas. Pervedimo terminas derinamas su rajonų (apskričių) ar respublikos miestų valdybomis, rajonų miestų merais ir apylinkių, gyvenviečių (valsčių) viršaičiais.

48. Juridiniai asmenys, tarp jų ir turintys nesavarankiškų struktūrinių padalinių kitų savivaldybių teritorijoje, visą pelno mokestį moka į juos kontroliuojančios valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinė mokesčių inspekcija (pagal mokėtojo pateiktą savivaldybėms priklausančios mokesčio sumos paskirstymą kitų teritorijų savivaldybių biudžetams) priklausančias sumas perveda tų teritorijų valstybinėms mokesčių inspekcijoms, o pastarosios – į savivaldybių biudžetų sąskaitas.

49. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios nesavarankiškų struktūrinių padalinių kitų savivaldybių teritorijose, iš šių padalinių darbuotojų išskaitytą fizinių asmenų pajamų mokestį perveda šių padalinių teritorijos valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspekcija jas paskirsto biudžetams ir priklausančias sumas perveda į savivaldybių biudžetus.

50. Įstaigos, išlaikomos iš biudžeto, įmokas į biudžeto pajamas (specialiųjų lėšų įmokas, rinkliavas už asmenų išlaikymą medicininėse blaivyklose), taip pat įmokas už biudžetinių įstaigų paslaugas (mokestį už vaikų išlaikymą mokyklose-internatuose ir kt.) tiesiogiai sumoka į atitinkamo biudžeto sąskaitas.

51. Mokesčius ir kitas gyventojų įmokas į biudžetą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse priima Lietuvos taupomojo banko įstaigos, o kaimo vietovėse – Lietuvos taupomojo banko įstaigos arba apylinkių viršaičiai.

52. Apylinkių viršaičiai, suderinę su rajono valdybos finansų tarnyba, surinktus mokesčius ir kitas įmokas, įskaitomas tik į apylinkės biudžetą, taip pat biudžetams paskirstomų mokesčių įplaukų dalį, priklausančią apylinkės biudžetui, gali pervesti tiesiogiai į apylinkės biudžeto sąskaitą banke. Lėšų pervedimo dokumento (lydraščio) vieną egzempliorių su banko įstaigos žymomis banko įstaiga privalo perduoti valstybinei mokesčių inspekcijai.

53. Įmonės, įstaigos ir organizacijos išskaičiuotus iš darbininkų ir tarnautojų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus mokesčius bei kitas įmokas (įskaitomas į biudžetą) privalo laiku pervesti į valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. Įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms iš šių išskaičiuotų lėšų draudžiama apmokėti bet kurias išlaidas.

54. Visos per metus į biudžetą gautos įmokos įskaitomos į tų metų atitinkamų biudžetų pajamas.

55. Juridinių ir fizinių asmenų prievolių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams pavėluotas ar netikslus vykdymas yra šiurkštus valstybinės finansinės drausmės pažeidimas.

56. Permokos į biudžetą mokėtojams grąžinamos iš valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos pagal raštišką nustatytos formos išvadą. Permokos, taip pat nepagrįstos mokesčių sumos, suderinus su mokėtoju, gali būti įskaitomos to paties mokėtojo kitų įmokų nepriemokoms padengti arba gali būti įskaitomos įmokoms, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs. Jeigu yra nesumokėtų delspinigių, tai permoka panaudojama delspinigiams padengti.

57. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 22 ir 39 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė organizuoja per Finansų ministeriją ir jos įstaigas, kitas valstybės įstaigas bei įmones.

Vietos savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja vietos savivaldybių tarybos per jų suformuotus valdymo organus bei kitas šioms taryboms priklausančias įstaigas bei įmones.

58. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir aukštesniosios pakopos savivaldybių biudžetai vykdomi remiantis biudžetų pajamų ir išlaidų sąrašais (šių taisyklių 19, 28, 29 punktai).

59. Lėšos iš biudžeto išduodamos tik išlaidoms, kurios numatytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose.

60. Finansuojant iš biudžeto, atsižvelgiama į:

nepanaudotus asignavimus, neįvykdžius įstaigų tinklo ir kontingento plano rodiklių;

kapitalo investicijų ir kapitalinio remonto darbų bei dotuojamų rodiklių faktišką vykdymą;

patvirtintose sąmatose revizijų (patikrinimų) nustatytus per didelius ar neteisėtus asignavimus (šių taisyklių 95 punktas).

Išvardytais atvejais yra mažinamos iš biudžeto išduodamų lėšų sumos.

61. Lėšos, skirtos iš biudžeto finansuojamoms išlaidoms, perduodamos atitinkamiems asignavimų valdytojams.

62. Asignavimų valdytojai yra ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai.

63. Pagal suteiktas teises asignavimų valdytojai skirstomi į vyriausiuosius ir žemesniuosius asignavimų valdytojus.

Vyriausieji asignavimų valdytojai turi teisę biudžeto lėšas naudoti įstaigos, kuriai jie vadovauja, aparatui išlaikyti, centralizuotoms priemonėms, kurias vykdo šios įstaigos, finansuoti, taip pat paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas tarp žemesniųjų asignavimų valdytojų arba tiesiogiai naudoti jas pavaldžioms vienarūšėms įstaigoms, finansuojamoms pagal bendrąsias sąmatas (šių taisyklių 35 punktas), išlaikyti.

64. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų vyriausieji asignavimų valdytojai yra (atitinkamai) ministrai, departamentų direktoriai, valstybinių tarnybų, savarankiškų įstaigų, įmonių vadovai, savivaldybių valdymo organų skyrių vadovai. Visų kitų įstaigų vadovai yra žemesnieji asignavimų valdytojai.

65. Vyriausieji asignavimų valdytojai pagal parengtus normatyvus skirsto biudžeto lėšas žemesniesiems asignavimų valdytojams, neviršijant atitinkamų tarybų jiems patvirtintų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybių tarybų nustatyta tvarka padidintų asignavimų. Šiuo atveju asignavimai valdymui turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sumą, o kapitalo investicijoms ir darbo apmokėjimui – Ekonomikos ministerijos ir atitinkamų tarybų nustatytą sumą.

66. Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų vadovai, naudodami šių įstaigų išlaidų sąmatose numatytas lėšas, turi teisę keisti jų pradinę paskirtį, išskyrus asignavimus darbo apmokėjimui, stipendijoms, maitinimui ir kapitalo investicijoms. Pakeitimai daromi neviršijant patvirtintų paprastųjų ir nepaprastųjų išlaidų.

67. Bendros asignavimų sumos paskirstymą pagal ketvirčius gali pakeisti tik vyriausieji asignavimų valdytojai, suderinę su Finansų ministerija bei savivaldybių finansų tarnybomis.

68. Biudžeto lėšos pervedamos mokamaisiais pavedimais į ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, savarankiškų įmonių, įstaigų ir organizacijų biudžetines sąskaitas, atidarytas atitinkamų bankų įstaigose. Išlaidos iš šių sąskaitų gali būti daromos neviršijant jose esančių lėšų.

69. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pervedimo dokumentus pasirašo finansų ministras arba Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorius ir šio departamento Centrinės buhalterijos viršininkas (arba šių pareigūnų pavaduotojai). Ant dokumentų dedamas antspaudas su herbu. Lėšų pervedimo dokumentai pateikiami atitinkamų bankų įstaigoms.

70. Bankų įstaigos išduoda lėšas asignavimų valdytojams, jeigu jie yra įforminę įgaliojimus tvarkyti atitinkamas sąskaitas.

71. Sąmatose numatytus biudžeto asignavimus įstaigos ir organizacijos turi teisę naudoti tik iki gruodžio 31 dienos, išskyrus atvejus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų.

72. Biudžetinių įstaigų atsiskaitymai, neužbaigti gruodžio 31 dieną pagal praėjusių metų biudžeto vykdymo operacijas, baigiami ateinančiais metais iš praėjusių metų biudžete numatytų tam reikalui asignavimų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams nustatomas baigiamosios apyvartos laikotarpis iki kitų metų sausio 20 dienos.

73. Metams pasibaigus, nepanaudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų likučiai, esantys asignavimų valdytojų biudžetinėse sąskaitose, paliekami įstaigų žinioje. Išimtį sudaro lėšų likučiai kapitalo investicijoms, mitybai ir medikamentams. Įstaigos, paliekamas jų žinioje lėšas, perveda į atskiras sąskaitas ir naudoja Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Nepanaudotas biudžeto lėšas kapitalo investicijoms, mitybai ir medikamentams asignavimų valdytojai grąžina atitinkamam biudžetui iki sausio 10 dienos, prieš tai apmokėję įsiskolinimą pagal minėtus išlaidų straipsnius už praėjusius metus.

74. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytos lėšos apmokėjimui už atskaitytą valiutą pervedamos į Finansų ministerijos, (Valstybės valiutos fondo tvarkytojos), sąskaitą. Finansų ministerija pagal Lietuvos Respublikos valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymą apmoka iš šios sąskaitos įmonėms už privalomus valiutos atskaitymus skaičiuojamuoju rublio (lito) ir konvertuojamos valiutos kursu. Įmonės, įstaigos ir organizacijos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu skirtą iš Valstybės valiutos fondo valiutą (komandiruočių išlaidoms padengti, įrengimams įsigyti) apmoka skaičiuojamuoju rublio (lito) ir konvertuojamos valiutos kursu ir perveda lėšas į Finansų ministerijos sąskaitą.

75. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo buhalterinę apskaitą tvarko Finansų ministerijos Biudžeto departamento Centrinė buhalterija, respublikos miestų bei rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat asignavimų valdytojų centralizuotos buhalterijos ir savarankiškai buhalterinę apskaitą tvarkančios įstaigos.

76. Miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos, remdamosi savo apskaitos duomenimis, pateikia Finansų ministerijos Biudžeto departamento Centrinei buhalterijai ataskaitas apie Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų dalies vykdymą pagal biudžeto pajamų klasifikacijos straipsnius ir paragrafus. Remdamasi šiomis atskaitomybėmis, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Centrinė buhalterija tvarko Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų buhalterinę apskaitą.

77. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų perdavimo vyriausiesiems asignavimų valdytojams buhalterinė apskaita tvarkoma pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos skyrius, skirsnius, išskiriant paprastąsias ir nepaprastąsias išlaidas buhalteriškai apskaitomi biudžeto asignavimai, perduoti mokamaisiais pavedimais ministerijoms, departamentams, valstybinėms tarnyboms, savarankiškoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Remiantis kiekvieno mėnesio pirmos dienos duomenimis, ne vėliau kaip per 15 dienų sudaroma praėjusio mėnesio biudžeto vykdymo apyskaita pagal biudžeto pajamų klasifikacijos straipsnius bei paragrafus ir išlaidų klasifikacijos skyrius, taip pat pagal vyriausiuosius asignavimų valdytojus. Ši apyskaita sudaroma sumuojant biudžetinių metų praėjusių mėnesių duomenis.

78. Pasibaigus metams, mokamaisiais pavedimais perduotų asignavimų duomenys lyginami su asignavimų valdytojų metinių buhalterinių apyskaitų duomenimis (atsižvelgiama į asignavimų likučius metų pabaigoje), ir sudaroma metinė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo apyskaita pagal biudžeto klasifikacijos skyrius, skirsnius, paragrafus ir straipsnius.

79. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo metinėje apyskaitoje, teikiamoje svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, turi būti nurodyta bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas Lietuvos Respublikos ministerijoms, departamentams, valstybinėms tarnyboms, savarankiškoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms – vyriausiesiems asignavimų valdytojams, išskiriant paprastąsias ir nepaprastąsias išlaidas. Be to, apyskaitoje nurodomi kasos apyvartos lėšų sudarymo šaltiniai.

80. Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą ir teikia ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

81. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojai išlaidų sąmatų vykdymo apskaitą tvarko remdamiesi Finansų ministerijos patvirtinta instrukcija. Finansų ministerija taip pat nustato ketvirčių ir metų išlaidų sąmatų vykdymo apyskaitų sudarymo formas, apimtį, tvarką ir pateikimo terminus. Savivaldybių biudžetų vykdymo apskaita ir atskaitomybė

82. Aukštesniosios pakopos savivaldybių biudžetų vykdymo apskaitą veda šių savivaldybių valdybų finansų tarnybos.

83. Rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybos (jų skyriai), biudžetinių įstaigų centralizuotos buhalterijos ir savarankiškai buhalterinę apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos tvarko savo ir joms priskirtų įstaigų biudžeto išlaidų sąmatų vykdymo bei nebiudžetinių lėšų naudojimo apskaitą.

84. Žemesniosios pakopos savivaldybių biudžetų vykdymo apskaitą veda šių savivaldybių buhalterinės tarnybos arba centralizuotos buhalterijos. Šios savivaldybės ir prie jų esančios centralizuotos buhalterijos taip pat tvarko šioms savivaldybėms pavaldžių įstaigų išlaidų bei nebiudžetinių lėšų sąmatų vykdymo apskaitą.

85. Rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybos (jų skyriai), žemesniosios pakopos savivaldybių centralizuotos buhalterijos ir savarankiškai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos išlaidų sąmatų vykdymo apyskaitas sudaro pagal Finansų ministerijos nustatytas formas ir rodiklius.

86. Rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybų finansų tarnybos atsiskaito rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdyboms už šių rajonų ir miestų biudžetų vykdymo eigą ir teikia joms svarstyti šių biudžetų vykdymo apyskaitas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo numatytus rodiklius.

87. Rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybos, apsvarsčiusios atitinkamų savivaldybių biudžetų vykdymo apyskaitas, teikia jas tvirtinti savivaldybių taryboms pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo numatytus rodiklius.

88. Žemesniosios pakopos savivaldybių buhalterinės tarnybos atsiskaito apylinkių ir gyvenviečių (valsčių) viršaičiams, rajono (apskrities) miestų merams už apylinkių ir gyvenviečių (valsčių), rajono (apskrities) miestų biudžetų vykdymo eigą ir teikia jiems svarstyti šių biudžetų vykdymo apyskaitas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatyme numatytus rodiklius.

89. Apylinkių ir gyvenviečių (valsčių) viršaičiai, rajono miestų merai, apsvarstę vietos savivaldybių biudžetų vykdymo apyskaitas, teikia jas tvirtinti vietos savivaldybių taryboms pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatyme numatytus rodiklius.

90. Patvirtintas žemesniosios pakopos savivaldybių biudžetų vykdymo apyskaitas vietos savivaldybių buhalterinės tarnybos pateikia rajono (apskrities) savivaldybės finansų tarnyboms.

91. Rajono (apskrities) savivaldybės finansų tarnybos sudaro rajono (apskrities), rajono miestų, apylinkių ir gyvenviečių (valsčių) biudžetų vykdymo suvestinę apyskaitą ir kartu su paaiškinamuoju raštu pateikia Finansų ministerijai jos nustatyta tvarka ir laiku.

Tokia pat tvarka apyskaitas pateikia ir respublikos miestų savivaldybių finansų tarnybos.

92. Rajonų (apskričių) ir respublikos miestų valdybų ir jų skyrių, biudžetinių įstaigų centralizuotų buhalterijų bei savarankiškai tvarkančių apskaitą biudžetinių įstaigų biudžetų vykdymo, biudžeto išlaidų sąmatų buhalterinės apskaitos formas, instrukcijas ir nurodymus tvirtina Finansų ministerija.

93. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymą kontroliuoja Finansų ministerija.

Savivaldybių biudžetų vykdymą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja rajonų (apskričių) ir respublikos miestų savivaldybių suformuotos kontrolės tarnybos.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymą kontroliuoja Valstybės kontrolės departamentas.

94. Finansų ministerija ir savivaldybių kontrolės tarnybos kontroliuoja:

kaip Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, savivaldybių valdybų skyriai, įstaigos, įmonės ir organizacijos vykdo atitinkamą biudžetą;

ar tiksliai ir laiku Lietuvos Respublikos ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, savivaldybių valdybų skyriai praneša įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms finansavimo iš biudžeto planus ir tikrina jų vykdymą;

ar įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo savo prievoles biudžetui, kaip naudoja biudžeto lėšas, ar laikosi finansinės drausmės ir šių taisyklių;

kaip organizuojama ir tvarkoma Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir vietos savivaldybių biudžetų vykdymo buhalterinė apskaita ir atskaitomybė.

95. Vykdydami kontrolę, Finansų ministerija ir rajonų (apskričių) ir respublikos miestų savivaldybių suformuoti kontrolės organai turi teisę:

apriboti (prireikus sustabdyti) įmonių, įstaigų ir organizacijų finansavimą iš biudžeto, jeigu jos neteisėtai naudoja lėšas, taip pat nepateikia ataskaitos apie skirtų lėšų panaudojimą ir kitos nustatytos atskaitomybės;

daryti biudžetinių įstaigų ir organizacijų finansinės veiklos revizijas ir patikrinimus, taip pat nustatytąja tvarka įmonių ir ūkiskaitinių organizacijų finansinės bei ūkinės veiklos revizijas ir patikrinimus; tikrinti, remiantis pirminiais įmonių, įstaigų ir organizacijų dokumentais, įmokų į biudžetą ir skaičiavimų lėšoms iš biudžeto gauti tikslumą, reikalauti, kad revizijų ir patikrinimų metu būtų pateikti dokumentuose nurodyti gryni pinigai, vertybiniai popieriai, buhalterinės apskaitos registrai, apyskaitos, sąmatos ir planai, gauti iš kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų reikalingus duomenis ir dokumentų, susijusių su tikrinamų įmonių, įstaigų ir organizacijų kasos operacijomis, nuorašus, duoti tikrinamų įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams privalomus nurodymus pašalinti nustatytus finansinės drausmės pažeidimus;

pagal įstatymus ir nuostatus imtis kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolės priemonių.

96. Ministerijos, departamentai, valstybinės tarnybos, rajonų (apskričių) ir respublikos miestų savivaldybių suformuoti kontrolės organai vykdo žinybinę finansinę kontrolę ir įstatymų nustatytu laiku daro dokumentines revizijas pavaldžiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

______________