Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Lietuvos Respublikos piliečiai yra:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. VIII-391, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1668 (1997-07-16), i. k. 0971010ISTAVIII-391

Asmenims, nurodytiems šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, jų pageidavimu išduodami Lietuvos Respublikos piliečio pasai arba pagal šio įstatymo 17 straipsnį teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Lietuvos Respublikos piliečio paso išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatai.

Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

Lietuvos Respublikos piliečio ar pilietės santuokos sudarymas su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokios santuokos nutraukimas savaime nekeičia sutuoktinių pilietybės.

Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.

Lietuvos piliečius už Lietuvos Respublikos ribų gina ir globoja Lietuvos valstybė.

Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išduotas kitai valstybei.

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:

Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo to, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu:

Esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoma pagal tėvų susitarimą.

Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis nepriklausomai nuo gimimo vietos.

Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra Lietuvos

Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškės aplinkybių, dėl kurių jis įgytų kitokį statusą.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui pagal jo prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

Lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus.

Asmenims, sukakusiems 65 metus, I ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichinėmis ligomis, netaikomi šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama natūralizacija asmenims, kurie:

Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir gyvenančiam šioje santuokoje pastaruosius trejus metus Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jis atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.

Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ir jų vaikais, gimusiais tremtyje – Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie gyvena šioje santuokoje pastaruosius trejus metus, persikelia nuolat gyventi į Lietuvą kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 4, 5 punktuose nustatytas sąlygas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-3067, 1992-11-19, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 232-0 (1992-11-26); Žin., 1992, Nr. 34-1031 (1992-11-30), i. k. 0921010ISTA00I-3067

Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio įstatymo 16 straipsnį, prisiekia taip:

„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę.“

Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai. Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo.

Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvai užsienio valstybių piliečiams išimties tvarka – netaikant jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1199, 1996-02-06, Žin., 1996, Nr. 16-415 (1996-02-21), i. k. 0961010ISTA00I-1199

Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai ir pats asmuo pripažįsta, kad laiko save lietuviu.

Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal jų prašymą išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.

Šie asmenys su savo šeimos nariais gali atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų, gyventi Lietuvoje netaikant jiems Imigracijos įstatymo reikalavimų bei iš jos išvykti. Įstatymai gali nustatyti ir kitas šių asmenų teises.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina pagal šio įstatymo 1 straipsnį.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės ir grįžta nuolat gyventi į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn kaltinamuoju arba jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis nutraukia faktinius ryšius su Lietuvos valstybe:

Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu natūralizuotas asmuo arba optantas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu, arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė tarptautinės teisės numatytų nusikaltimų žmogiškumui, vykdė genocidą arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu taip pat ir tuo atveju, kai teismas nustatys, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose, nukreiptuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-332, 1993-12-14, Žin., 1993, Nr. 71-1327 (1993-12-22), i. k. 0931010ISTA000I-332

Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentai, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto, rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar nepagrįstai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.

Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.

Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų.

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

14–18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista, tik remiantis raštišku vaikų sutikimu.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, atsisakymo ir grąžinimo klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens raštišką prašymą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; gimimo liudijimas; dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį; dokumentai, patvirtinantys, jog nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 punktuose.

Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas ar vaikaitis); dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (pasas ar jį atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą kitos valstybės pilietybę ir jos atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybės), taip pat nuolatinę gyvenamąją vietą

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-2312, 1992-02-11, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 35-0 (1992-02-20); Žin., 1992, Nr. 7-162 (1992-03-10), i. k. 0921010ISTA00I-2312

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Nr. VIII-391, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1668 (1997-07-16), i. k. 0971010ISTAVIII-391

Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybinėje tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; notaro patvirtinti trijų Lietuvos Respublikos piliečių, kurie patys turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., paliudijimai apie tai, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę; užsienio valstybės paso patvirtinta kopija ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, patvirtinantis, kad jis laiko save lietuviu. Jeigu nėra patikimų dokumentų įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą sprendžia Pilietybės reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Nr. VIII-391, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1668 (1997-07-16), i. k. 0971010ISTAVIII-391

Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos piliečio pasas, kitos valstybės paso nuorašas, patvirtintas notariškai ar pareigūno, kuris priima prašymą dėl pilietybės atsisakymo; dokumentai, patvirtinantys asmens nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą); sumokėtos valstybinės rinkliavos kvitas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

gimimo liudijimas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;

dokumentai, patvirtinantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinius darbą (užsiėmimą) arba kitą legalų pragyvenimo šaltinį.

18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Teikimus pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduodami Respublikos Prezidentui per vietos savivaldos vykdomąją instituciją. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienio valstybėse, prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Nr. I-945, 1995-06-13, Žin., 1995, Nr. 53-1300 (1995-06-28), i. k. 0951010ISTA000I-945

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstaigoms ar Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai per vietos savivaldos vykdomąją instituciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-945, 1995-06-13, Žin., 1995, Nr. 53-1300 (1995-06-28), i. k. 0951010ISTA000I-945

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Asmenims, kurie įgyvendina teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, Vidaus reikalų ministerija išduoda Lietuvos Respublikos piliečio pasus, kai įvykdytos šio įstatymo 17 straipsnio šeštojoje dalyje numatytos sąlygos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybinėms institucijoms, kad jos per komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo.

Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.

Pilietybės reikalų komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę – pareiškėjui apie tai praneša raštu, nurodydama atsisakymo motyvus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Komisija nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir teikia pasiūlymus patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Jeigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, miesto, rajono migracijos tarnybos, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje gali kreiptis dėl šių faktų nustatymo į Pilietybės reikalų komisiją. Ši komisija teikia nurodytoms institucijoms rekomendacinio pobūdžio išvadas. Sprendimą šiuo klausimu priima Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, pilietybės netekimo pagal šio įstatymo 21 straipsnį, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu, klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus.

Sprendimus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, vidaus reikalų ministras konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 punktą. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, vidaus reikalų ministro sprendimas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio šeštąją dalį įsigalioja tik asmeniui prisiekus vietos savivaldos vykdomosiose institucijose arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-945, 1995-06-13, Žin., 1995, Nr. 53-1300 (1995-06-28), i. k. 0951010ISTA000I-945

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Nr. I-1199, 1996-02-06, Žin., 1996, Nr. 16-415 (1996-02-21), i. k. 0961010ISTA00I-1199

Asmenys, kurie įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos valstybės pilietybės.

Vietos savivaldos vykdomosios institucijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje per 7 dienas nuo priesaikos Lietuvos Respublikai apie tai praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Vidaus reikalų ministerijai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. I-945, 1995-06-13, Žin., 1995, Nr. 53-1300 (1995-06-28), i. k. 0951010ISTA000I-945

Nr. I-1053, 1995-10-03, Žin., 1995, Nr. 86-1940 (1995-10-20), i. k. 0951010ISTA00I-1053

Šio įstatymo 24–27 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų pilietybės pasikeitimo klausimus sprendžia ir dokumentus tvarko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo, netekimo, taip pat akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu skelbiami „Valstybės žiniose“.

Pakartotiniai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo ankstesniojo sprendimo priėmimo.

Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, o asmenų, nuolat gyvenančių kitose valstybėse, – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kartu su Vidaus reikalų ministerija.

Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. I-240, 1993-07-16, Žin., 1993, Nr. 32-733 (1993-07-28), i. k. 0931010ISTA000I-240

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles, negu išdėstytos šiame įstatyme, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.