Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento papildymo

Naujai išrinktos Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas renkamas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmojoje sesijoje.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui atsistatydinus, mirus arba kai jį atšaukia Aukščiausioji Taryba, naujas Pirmininkas renkamas artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas renkamas iš Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų slaptu balsavimu Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laikui ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko rinkimai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų.

Kandidatus į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas gali siūlyti visi Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai.

Kandidatas laikomas iškeltu, jeigu šiam pasiūlymui pritaria (antrina) dar bent vienas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

Vienas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas gali siūlyti arba pritarti (antrinti) tik vienam kandidatui į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas.

Pasibaigus kandidatų kėlimui, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paprašo jų sutikti balotiruotis.

Balsavimo biuletenio pavyzdį patvirtina Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba.

Į balsavimo biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų iškeltų ir sutikusių balotiruotis kandidatų pavardės ir vardai.

Iškelti kandidatai abėcėlės tvarka paskelbia savo būsimosios veiklos programas. Jas svarsto Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai.

Pasibaigus programų svarstymui, kandidatams suteikiamas baigiamasis žodis.

Būsimosios veiklos programoms paskelbti skiriama iki 15 minučių, o baigiamajam žodžiui tarti - iki 5 minučių.

Po programų svarstymo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba išrenka balsų skaičiavimo komisiją.

Prieš įteikiant Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatams balsavimo biuletenius skelbiama pertrauka.

Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo komisija.

Gaudami balsavimo biuletenį, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše.

Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.

Balsadėžė turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji, prieidami prie jos, pereitų per slapto balsavimo kabiną.

Už balsavimo organizavimą atsakinga balsų skaičiavimo komisija.

Balsuojantysis išbraukia balsavimo biuletenyje pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos jis balsuoja.

Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio balsavimo biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose balsuojant palikta daugiau kaip vienas kandidatas. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos.

Iškėlus vieną kandidatą į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas, jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė deputatų, dalyvaujančių Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.

Jeigu iškelti du kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas, kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė deputatų, dalyvaujančių Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.

Jeigu nė vienas iš kandidatų tokios balsų daugumos negavo, balsavimas kartojamas. Šiuo atveju laimi daugiau balsų gavęs deputatas.

Jeigu balsai pasiskirstė po lygiai, po pertraukos balsuojama dar kartą.

Jeigu iškelti daugiau kaip du kandidatai į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigas, išrinktu laikomas tas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė deputatų, dalyvaujančių Aukščiausiosios Tarybos sesijoje.

Jeigu tokios balsų daugumos nesurinko nė vienas kandidatas, surengiamas pakartotinas balsavimas. Šiuo atveju balsavimo biuletenyje paliekamos visų kandidatų pavardės, išskyrus kandidatą, kuris surinko mažiausiai balsų.

Tuo atveju, kai keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų surinko daugiau nei trys kandidatai, visi mažiausiai balsų surinkusieji nepatenka į kitą balsavimo turą.

Jeigu už lygiai ir mažiausiai surinkusiuosius daugiau balsų surinko mažiau negu 3 kandidatai, pakartotiniam balsavimui paliekami visi kandidatai. Jeigu po tokio balsavimo padėtis nesikeičia, balsavimas kartojamas kitą dieną.

Jeigu pakartotiniam balsavimui lieka du kandidatai, laimi tas, kuris gavo daugiau balsų. Jei balsai pasiskirstė po lygiai, po pertraukos balsuojama dar kartą.

Jei balsuojant dėl dviejų kandidatų du kartus balsai pasiskirstė po lygiai, dar kartą balsuojama kitą dieną.

Jei balsuojant dėl dviejų kandidatų, laimėjęs kandidatas nesurinko daugiau kaip pusės balsų, dėl pasitikėjimo juo balsuojama atvirai. Jei Aukščiausioji Taryba paprasta balsų dauguma pareiškia pasitikėjimą, šis kandidatas laikomas išrinktu Pirmininku. Jei Aukščiausioji Taryba pasitikėjimo nepareiškia, skelbiami nauji rinkimai.

Prieš kiekvieną pakartotinį balsavimą kandidatas gali atšaukti savo sutikimą balotiruotis.

Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Aukščiausioji Taryba.

Reikalauti atšaukti Pirmininką turi teisę ne mažiau kaip penkiolika Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Toks reikalavimas turi būti raštu pateiktas posėdžio pirmininkui, kuris jį privalo nedelsdamas paskelbti Aukščiausiajai Tarybai.

Diskusijoms dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko atšaukimo vadovauja Pirmininko pavaduotojas arba Tarybos paskirtas deputatas.

Jeigu atšaukti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką reikalaujama nebe pirmą kartą toje pačioje sesijoje, kiekvieną kartą tokiam reikalavimui reikia dvigubai didesnio deputatų skaičiaus.

Pasiūlymas dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko atšaukimo svarstomas ne ilgiau kaip 3 valandas.

Sprendimas dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko atšaukimo priimamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsavo daugiau kaip pusė visų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų“.

2. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos reglamento 15 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: