Europos Tarybos statutas

a. Europos Tarybos tikslas – siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė bei socialinė pažanga.

b. Europos Tarybos institucijos siekia šio tikslo, aptardamos visiems rūpimus klausimus, priimdamos sprendimus ir drauge veikdamos ekonominėje, socialinėje, kultūros, mokslo, teisės ir administravimo srityse, toliau remdamos ir plėtodamos žmogaus teises ir pagrindines laisves.

c. Dalyvavimas Europos Tarybos veikloje neturi įtakos jos narių dalyvavimui Jungtinių Tautų Organizacijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose ar sąjungose, kurių dalyvės jos yra.

d. Nacionalinio saugumo reikalai nepriklauso Europos Tarybos kompetencijai.

Europos Tarybos narės yra šio Statuto šalys.

Kiekviena Europos Tarybos narė privalo vadovautis teisės viršenybės principu ir principu, pagal kurį visi jos jurisdikcijai priklausantys asmenys naudojasi žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, ir turi nuoširdžiai ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant I skyriuje nurodytą Europos Tarybos tikslą.

Kiekvieną Europos valstybę Ministrų Komitetas gali pakviesti tapti Europos Tarybos nare, jeigu laikoma, kad ji gali ir nori vykdyti 3 straipsnio nuostatas. Kiekviena tokiu būdu pakviesta valstybė nare tampa po to, kai savo prisijungimo prie šio Statuto dokumentą deponuoja Generaliniam sekretoriui.

a. Ypatingais atvejais 3 straipsnio nuostatas galinčią ir norinčią vykdyti Europos šalį Ministrų Komitetas gali pakviesti tapti asocijuota Europos Tarybos nare. Kiekviena tokiu būdu pakviesta šalis tampa asocijuota nare po to, kai savo šio Statuto priėmimo dokumentus deponuoja Generaliniam sekretoriui. Asocijuota narė turi teisę būti atstovaujama tik Konsultacinėje Asamblėjoje.

b. Sąvoka „narė“ šiame Statute apima ir asocijuotą narę, išskyrus tuos atvejus, kai ji vartojama turint galvoje atstovavimą Ministrų Komitete.

Prieš pateikdamas kvietimą pagal 4 ir 5 straipsnius Ministrų Komitetas nustato atstovų, kuriuos būsima narė turės Konsultacinėje Asamblėjoje, skaičių ir jos finansinės įmokos dydį.

Kiekviena Europos Tarybos narė gali iš Tarybos išstoti, apie šį savo ketinimą oficialiai pranešdama Generaliniam sekretoriui. Narystė nutrūksta finansinių metų, kuriais buvo pranešta, pabaigoje, jei pranešimas dėl išstojimo buvo pateiktas per pirmuosius devynis tų finansinių metų mėnesius. Jei pranešimas pateiktas per paskutinius tris tų finansinių metų mėnesius, narystė nutrūksta kitų finansinių metų pabaigoje.

Europos Tarybos narės, kuri šiurkščiai pažeidė 3 straipsnio nuostatas, atstovavimo teisė gali būti sustabdyta, o Ministrų Komitetas gali pasiūlyti jai išstoti iš Europos Tarybos vadovaujantis 7 straipsniu. Jei ta narė šio pasiūlymo nepaiso, Ministrų Komitetas gali nuspręsti nutraukti jos narystę nuo tos dienos, kurią nustatys Komitetas.

Jei narė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, Ministrų Komitetas gali sustabdyti jos teisę būti atstovaujamai Komitete ir Konsultacinėje Asamblėjoje, kol šie įsipareigojimai nevykdomi.

Europos Tarybos institucijos yra:

Šių institucijų darbą užtikrina Europos Tarybos sekretoriatas.

Europos Tarybos buveinė yra Strasbūre.

Oficialios Europos Tarybos kalbos yra anglų kalba ir prancūzų kalba. Ministrų Komiteto ir Konsultacinės Asamblėjos darbo reglamentas nustato aplinkybes ir sąlygas, kada gali būti vartojamos kitos kalbos.

Ministrų Komitetas yra institucija, veikianti Europos Tarybos vardu pagal 15 ir 16 straipsnius.

Kiekviena narė turi vieną atstovą Ministrų Komitete ir kiekvienas atstovas turi vieną balsą. Atstovais Ministrų Komitete yra užsienio reikalų ministrai. Kai užsienio reikalų ministras negali dalyvauti posėdyje ar dėl kitų priežasčių prireikus paskiriamas jį pavaduojantis asmuo, kuris, jei galima, yra savo valstybės vyriausybės narys.

a. Konsultacinei Asamblėjai rekomendavus arba savo iniciatyva Ministrų Komitetas svarsto veiksmus, skirtus Europos Tarybos tikslams įgyvendinti, įskaitant konvencijų ar susitarimų sudarymą, vyriausybių bendros politikos tam tikrais klausimais priėmimą. Generalinis sekretorius praneša narėms apie Komiteto išvadas.

b. Tam tikrais atvejais Komiteto išvados gali būti pateikiamos kaip rekomendacijos narių vyriausybėms, o Komitetas gali prašyti narių vyriausybes pranešti jam, kokių veiksmų jos ėmėsi dėl šių rekomendacijų.

Ministrų Komitetas, laikydamasis 24, 28, 30, 32, 33 ir 35 straipsnių nuostatų dėl Konsultacinės Asamblėjos kompetencijos, priima privalomus sprendimus visais Europos Tarybos vidaus organizavimo ir struktūros klausimais. Šiam tikslui Ministrų Komitetas priima reikalingas finansines ir administracines taisykles.

Ministrų Komitetas turi teisę savo nuožiūra sudaryti patariamuosius ir ekspertų komitetus ar komisijas konkretiems tikslams.

Ministrų Komitetas priima savo darbo reglamentą. Darbo reglamentas, be kitų dalykų, nustato:

Kiekvienos Konsultacinės Asamblėjos sesijos metu Ministrų Komitetas pateikia Asamblėjai savo veiklos ataskaitą kartu su reikiamais dokumentais.

a. Ministrų Komiteto rezoliucijos svarbiais klausimais, būtent dėl:

turi būti priimamos visais balsavime dalyvaujančių atstovų balsais ir turinčių teisę dalyvauti Komiteto darbe atstovų balsų dauguma.

b. Klausimai, susiję su darbo reglamentu ar finansinėmis ir administracinėmis taisyklėmis, gali būti išspręsti turinčių teisę dalyvauti Komiteto darbe atstovų paprasta balsų dauguma.

c. Komiteto rezoliucijoms pagal 4 ir 5 straipsnius priimti reikalingi du trečdaliai visų turinčių teisę dalyvauti Komiteto darbe atstovų balsų dauguma.

d. Visoms kitoms Komiteto rezoliucijoms, tarp jų dėl biudžeto, darbo reglamento ir finansinių bei administracinių taisyklių patvirtinimo, dėl šio Statuto straipsnių pakeitimo rekomendacijų, išskyrus šio straipsnio a dalies v punkte nurodytąsias, priimti, taip pat nuspręsti, kai abejojama, kuriai šio straipsnio daliai klausimas priskirtinas, reikalingi du trečdaliai balsavime dalyvaujančių atstovų balsų ir turinčių teisę dalyvauti Komiteto darbe atstovų balsų dauguma.

a. Jei Komitetas nenusprendžia kitaip, Ministrų Komiteto posėdžiai vyksta:

b. Komitetas nustato, kokią informaciją apie posėdyje už uždarų durų vykusias diskusijas ir išvadas paskelbti.

c. Komitetas renkasi prieš kiekvieną Konsultacinės Asamblėjos sesiją ir jos pradžioje, taip pat kitu laiku, kai dėl to pats nusprendžia esant reikalinga.

Konsultacinė Asamblėja yra patariamoji Europos Tarybos institucija. Asamblėja svarsto jos kompetencijai pagal šį Statutą priklausančius klausimus ir savo išvadas kaip rekomendacijas pateikia Ministrų Komitetui.

a. Konsultacinė Asamblėja gali svarstyti ir teikti rekomendacijas bet kokiu klausimu, kuris priklauso Europos Tarybos tikslams ir kompetencijai, kaip numatyta I skyriuje. Be to, Asamblėja svarsto ir gali teikti rekomendacijas visais klausimais, kuriais Ministrų Komitetas prašo pateikti nuomonę.

b. Savo darbotvarkę Asamblėja sudaro vadovaudamasi šio straipsnio a dalies nuostatomis. Be to, sudarydama darbotvarkę, ji turi atsižvelgti į kitų Europos tarpvyriausybinių organizacijų, kurių narėmis yra kai kurios ar visos Europos Tarybos narės, darbą.

c. Jei kyla abejonių, Asamblėjos pirmininkas nusprendžia, ar sesijoje iškilęs klausimas numatytas Asamblėjos darbotvarkėje.

Konsultacinė Asamblėja, deramai atsižvelgdama į 38 straipsnio d dalies nuostatas, gali steigti komitetus ar komisijas bet kokiam jos kompetencijai pagal 23 straipsnį priklausančiam klausimui svarstyti ir pranešimui Asamblėjai tuo klausimu pateikti, taip pat darbotvarkės klausimams nagrinėti ir parengti bei pateikti išvadą visais procedūrų klausimais.

a. Konsultacinę Asamblėją sudaro kiekvienos narės atstovai, kuriuos tos narės parlamentas paties pasirinktu būdu iš savo narių išrinko ar paskyrė, tačiau kiekvienos valstybės narės vyriausybė turi teisę prireikus papildomai skirti atstovus tais atvejais, kai parlamentas tuo metu neposėdžiauja ar nėra nustatęs procedūros šiam atvejui. Kiekvienas atstovas turi būti narės, kuriai atstovauja, pilietis ir negali tuo pačiu metu būti ir Ministrų Komiteto narys.

Taip paskirtų atstovų įgaliojimų terminas pradedamas skaičiuoti nuo eilinės sesijos, vykusios po jų paskyrimo, pradžios; jis baigiasi kitos arba bet kurios vėlesnės eilinės sesijos pradžioje, išskyrus tuos atvejus, kai narės po rinkimų į savo parlamentus turi iš naujo paskirti savo atstovus.

Jeigu narė paskiria naują atstovą į laisvą vietą, atsiradusią dėl mirties arba atsistatydinimo, taip pat jeigu ji iš naujo paskiria atstovą po rinkimų į savo parlamentą, naujo atstovo įgaliojimų terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo po jo paskyrimo vykstančio Asamblėjos posėdžio.

b. Nė vienam atstovui Asamblėjos sesijos metu negali būti atimtas mandatas be Asamblėjos sutikimo.

c. Kiekvienas atstovas gali turėti jį pavaduojantį asmenį; šis, kai atstovas nedalyvauja, posėdžiauja, pasisako ir balsuoja vietoj atstovo. Šio straipsnio a dalies nuostatos taip pat taikomos skiriant atstovus pavaduojančius asmenis.

Valstybės narės turi teisę turėti tiek savo atstovų:

Sąlygas, kuriomis Ministrų Komitetui gali būti kolektyviai atstovaujama Konsultacinėje Asamblėjoje svarstant klausimus arba kuriomis atskiri atstovai Komitete ar juos pavaduojantys asmenys gali pasisakyti Asamblėjoje, nustatomos darbo reglamento nuostatose, kurias gali parengti Komitetas, pasitaręs su Asamblėja.

a. Konsultacinė Asamblėja priima savo darbo reglamentą ir iš savo narių renka Asamblėjos pirmininką. Jis šias pareigas eina iki kitos eilinės sesijos.

b. Pirmininkas vadovauja darbui, bet nedalyvauja diskusijose ir balsuojant. Atstovą, kuris yra Asamblėjos pirmininkas, pavaduojantis asmuo turi teisę dalyvauti posėdžiuose, pasisakyti ir balsuoti vietoj pirmininko.

c. Darbo reglamentas inter alia nustato:

Laikantis 30 straipsnio nuostatų visos Konsultacinės Asamblėjos rezoliucijos, įskaitant rezoliucijas:

priimamos dviem trečdaliais balsavime dalyvavusių atstovų balsų.

Konsultacinės Asamblėjos rezoliucijos vidaus procedūrų klausimais, tarp jų pareigūnų rinkimai, asmenų skyrimas į komitetus ir komisijas ir darbo reglamento priėmimas, priimamos tokia balsų dauguma, kokią gali nustatyti Asamblėja pagal 29 straipsnio v punktą.

Svarstant pasiūlymus Ministrų Komitetui dėl klausimo įtraukimo į Konsultacinės Asamblėjos darbotvarkę diskutuojama tik dėl klausimo esmės ir argumentų už ir prieš klausimo įtraukimą į darbotvarkę.

Konsultacinė Asamblėja renkasi į eilinę sesiją vieną kartą per metus; jos datą ir trukmę nustato Asamblėja, siekdama kiek įmanoma išvengti sutapimo su valstybių narių parlamentų sesijomis ir Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos sesijomis. Eilinė sesija jokiais atvejais negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį, išskyrus atvejus, kai Konsultacinė Asamblėja ir Ministrų Komitetas kartu priima kitokį sprendimą.

Konsultacinės Asamblėjos eilinės sesijos vyksta Tarybos buveinėje, išskyrus atvejus, kai Asamblėja ir Ministrų Komitetas kartu nusprendžia dėl Asamblėjos sesijos surengimo kitur.

Konsultacinė Asamblėja gali rinktis į neeilinę sesiją arba Ministrų Komiteto, arba Asamblėjos pirmininko iniciatyva po jų susitarimo; šiuo susitarimu taip pat nustatoma sesijos data ir vieta.

Jei Konsultacinė Asamblėja nenusprendžia kitaip, klausimai Asamblėjoje svarstomi viešai.

a. Sekretoriatą sudaro Generalinis sekretorius, Generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir kiti reikalingi darbuotojai.

b. Generalinį sekretorių ir Generalinio sekretoriaus pavaduotoją skiria Konsultacinė Asamblėja Ministrų Komiteto teikimu.

c. Kitus sekretoriato darbuotojus skiria Generalinis sekretorius, vadovaudamasis administracinėmis taisyklėmis.

d. Nė vienas sekretoriato narys negali turėti mokamų pareigų bet kokioje vyriausybėje arba būti Konsultacinės Asamblėjos ar bet kokios nacionalinės įstatymų leidžiamosios institucijos narys, arba dalyvauti su jo pareigomis nesuderinamoje veikloje.

e. Kiekvienas sekretoriato darbuotojas turi iškilminga priesaika patvirtinti savo ištikimybę Europos Tarybai ir pasiryžimą rūpestingai atlikti savo pareigas, nesivadovauti jokiais nacionaliniais sumetimais, neieškoti ir nevykdyti jokios vyriausybės ar Europos Tarybai nepriklausančių institucijų nurodymų, susijusių su jo pareigų vykdymu, ir susilaikyti nuo bet kokių su tarptautinio pareigūno, atskaitingo tik Tarybai, statusu nesuderinamų veiksmų. Generalinis sekretorius ir Generalinio sekretoriaus pavaduotojas tokią priesaiką duoda Komitetui, visi kiti darbuotojai – Generaliniam sekretoriui.

f. Kiekviena narė gerbia išimtinai tarptautinio pobūdžio Generalinio sekretoriaus ir sekretoriato darbuotojų pareigas ir nesistengia daryti įtakos jų darbui.

a. Sekretoriatas dirba Tarybos buveinėje.

b. Generalinis sekretorius yra atsakingas Ministrų Komitetui už sekretoriato darbą. Be kita ko, laikydamasis 38 straipsnio d dalies nuostatų, jis teikia visą administracinę ir kitokią pagalbą, kai jos prireikia Konsultacinei Asamblėjai.

a. Kiekviena narė padengia savo atstovavimo Ministrų Komitete ir Konsultacinėje Asamblėjoje išlaidas.

b. Sekretoriato išlaidos ir kitos bendros išlaidos narėms paskirstomos pagal proporcijas, Komiteto nustatytas atsižvelgiant į narių gyventojų skaičių.

Asocijuotos narės įmokų dydį nustato Komitetas.

c. Pagal finansines taisykles Generalinis sekretorius kasmet pateikia Tarybos biudžetą Komitetui tvirtinti.

d. Generalinis sekretorius perduoda Komitetui Asamblėjos prašymus dėl išlaidų, viršijančių Asamblėjai ir jos veiklai biudžete jau paskirtą sumą.

e. Generalinis sekretorius taip pat pateikia Ministrų Komitetui išlaidų, kurios susidarys įgyvendinant kiekvieną Komitetui pateiktą rekomendaciją, įvertinimą. Jokia rezoliucija, kuriai įgyvendinti reikia papildomų išlaidų, negali būti laikoma Ministrų Komiteto priimta, kol Komitetas nepatvirtina ir reikalingų papildomų išlaidų.

Generalinis sekretorius kasmet praneša kiekvienos narės vyriausybei jos įmokos dydį, o kiekviena narė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pranešimo dienos sumoka Generaliniam sekretoriui įmoką, mokėtiną pranešimo dieną.

a. Europos Taryba, narių atstovai ir sekretoriatas narių teritorijose naudojasi savo funkcijoms įgyvendinti reikalingomis privilegijomis ir imunitetais. Be kita ko, tai reiškia, kad nė vienas atstovas Konsultacinėje Asamblėjoje negali būti narių teritorijose suimtas ir jam negali būti teisme keliama byla už pasisakymus ar balsavimą svarstant klausimus Asamblėjoje arba jos komitetuose ar komisijose.

b. Kad būtų vykdomi šio straipsnio a dalies reikalavimai, narės įsipareigoja kuo greičiau sudaryti atitinkamą susitarimą. Dėl to Ministrų Komitetas rekomenduoja narių vyriausybėms priimti susitarimą, nustatantį privilegijas ir imunitetus, kurie galioja visų valstybių narių teritorijose. Be to, su Prancūzijos Respublikos Vyriausybe sudaromas atskiras susitarimas dėl privilegijų ir imunitetų, kuriais naudojasi Taryba.

a. Pasiūlymai dėl šio Statuto pakeitimo teikiami Ministrų Komitetui arba 23 straipsnyje numatytomis sąlygomis – Konsultacinei Asamblėjai.

b. Komitetas rekomenduoja ir reikalauja įtraukti į protokolą tuos pakeitimus, kuriuos laiko teiktinais.

c. Pakeitimų protokolas įsigalioja, kai jį pasirašo ir ratifikuoja du trečdaliai narių.

d. Nepaisant ankstesnių šio straipsnio dalių nuostatų, Komiteto ir Asamblėjos patvirtinti 23–35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimai įsigalioja nuo tos dienos, kurią Generalinis sekretorius valstybių narių vyriausybėms perduoda pakeitimų patvirtinimo dokumentus. Ši dalis negalioja, kol nesibaigia antroji eilinė Asamblėjos sesija.

a. Šis Statutas turi būti ratifikuotas. Ratifikavimo raštai deponuojami Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybei.

b. Šis Statutas įsigalioja, kai deponuojami septyni ratifikavimo raštai. Jungtinės Karalystės Vyriausybė perduoda visoms Statutą pasirašiusioms vyriausybėms dokumentą, patvirtinantį Statuto įsigaliojimą ir nurodantį visas valstybes, kurios tuo metu yra Europos Tarybos narės.

c. Vėliau kiekviena pasirašiusi valstybė tampa šio Statuto šalimi nuo jos ratifikavimo rašto deponavimo dienos.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Statutą.

Priimta 1949 m. gegužės 5 d. Londone anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai yra autentiški, vienu egzemplioriumi, kuris deponuojamas Jungtinės Karalystės Vyriausybės archyvuose, o ši patvirtintas kopijas perduoda kiekvienai Statutą pasirašiusiai valstybei.