Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo

2.1. Neteko galios nuo 1995-12-23

Punkto naikinimas:

Nr. 1576, 1995-12-18, Žin. 1995, Nr. 104-2336 (1995-12-22), i. k. 0951100NUTA00001576

2.2 apskrities valdytojo, jo įgalioto apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovo bei Miškų ūkio ministerijos sprendimai dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miško grąžinimo piliečiams suteikia jiems teisę valdyti žemę ar miško plotus ir jais naudotis, iki nustatytąja tvarka bus visiškai įforminta nuosavybės teisė;

Punkto pakeitimai:

1994-07-15, Žin., 1994, Nr. 56-1103 (1994-07-22), i. k. 0941000NUTARG940212           

Nr. 1576, 1995-12-18, Žin., 1995, Nr. 104-2336 (1995-12-22), i. k. 0951100NUTA00001576

2.3. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendina apskričių valdytojai, dalyvaujant savivaldybių vykdomosioms institucijoms, Žemės ūkio ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, kitų ministerijų ir valstybinių tarnybų, kurių reguliavimo sferoje yra grąžintini objektai, sudarytos tarnybos arba komisijos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655

2.4. žemės sklypai, naudojami gyventojų asmeniniam ūkiui (iki 3 ha) prie vienkiemių ir kaimo gyvenviečių, privatinėn nuosavybėn grąžinami po 1992 m. rugsėjo 1 dienos;

Papildyta punktu:

Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536

2.5. tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti įrodytas teisme;

Papildyta punktu:

Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536

1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau vadinama – įstatymas) 2 straipsnį nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

2. Pagal įstatymo 3 straipsnį šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:

3. Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal įstatymo 1 straipsnį atstatoma šiais būdais:

4. Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimo terminai nustatyti įstatymo 10 straipsnyje.

Buvęs turto savininkas, o jam mirus – jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 1991 m. gruodžio 31 d., mirusio buvusio savininko mirusių vaikų sutuoktinis ir vaikai – iki 1992 m. sausio 31 d. pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 „Dėl Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 27-747; 1992, Nr. 29(2)-905) nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl agrarinės reformos parengiamųjų darbų“ (Žin., 1991, Nr. 22-588, Nr. 27-747, Nr. 28-777; 1992, Nr. 29(2)-905, Nr. 31-969) nustatyta tvarka. Šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytieji asmenys prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje, paduoda iki 1992 m. kovo 31 d., prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką – iki 1992 m. gegužės 31 d., prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką – iki 1993 m. rugsėjo 10 d., o prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius namus (arba jų dalis, butus) su priklausiniais, į ūkinės-komercinės paskirties pastatus, kurie įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims, įstatymo nustatyta tvarka turto buvimo vietos apylinkės teismui – iki 1994 m. balandžio 30 dienos.

Pagal įstatymą piliečiai, praleidę nurodytąjį terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atstatymą (išskyrus asmenis, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams).

Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, šios tvarkos 59–65 punktuose nustatyta tvarka jų pageidavimu neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės ar miško plotas arba kompensuojama įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais.

Kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką nustato arba jį pratęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiru nutarimu.

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. I-1548 (Žin., 1991, Nr. 21-549) 5 punktą tais atvejais, kai įstatymo 2 straipsnyje numatyti asmenys nuosavybės teisę įrodinėja teisme, dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo laikas yra vienas mėnuo nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti:

žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginti ir iš valstybinių archyvų gauti bei agrarinės reformos tarnyboms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų bei turto nacionalizavimo aktų – nuorašai. Jeigu dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, piliečiai išsaugojo ir juos pateikė agrarinės reformos tarnybai vietoj originalų, prie prašymų gali būti pridedami apylinkės viršaičio ar savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnų patvirtinti tų dokumentų nuorašai;

dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441), taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531, Nr. 53-1038; 1995, Nr.).

Jeigu nuosavybės teisė atstatoma šios tvarkos 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytiesiems asmenims, pridedami giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, savininko ar jo vaikų mirties liudijimų nuorašai, išrašai iš bažnyčios dokumentų, jeigu santuoka, gimimas ar mirtis registruoti bažnyčioje iki 1940 m. rugpjūčio 15 d., ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ (Žin., 1992, Nr. 15-402; 1993, Nr. 7-140) 3 punktą tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teisme, jeigu suinteresuotieji asmenys yra laiku padavę prašymus dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką atstatymo.

Tuo atveju, kai yra nustatomas juridinis faktas dėl žemės valdymo nuosavybės teise, pateiktini teismui dokumentai rengiami suinteresuoto asmens lėšomis.

Kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai.

5. Kai pretendentai į tą patį žemės ar miško sklypą pageidauja mažesnės arba didesnės, negu jiems priklauso pagal įstatymą, turto dalies, nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma vadovaujantis pretendentų tarpusavio susitarimu pagal Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 28-777; 1992, Nr. 12-324) 5 priede pateiktą formą.

6. Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę ar mišką nagrinėja ir sprendimus priima apskrities, kurioje yra turėtieji žemė ar miškas, arba kurioje žemė ar miškas sugrąžinami ekvivalentine natūra, valdytojas ar jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas, atsižvelgdami į apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau vadinama – žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) išvadas. Tais atvejais, kai grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemė ar miškas (išskyrus buvusių žemės ūkio įmonių sistemos miškus) yra miškų urėdijų ir Miškų ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių parkų teritorijoje, sprendimas dėl žemės ir miško grąžinimo priimamas, suderinus jų grąžinimą su Miškų ūkio ministerija.

Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, nagrinėja ir sprendimus priima apskrities valdytojas ar jo įgaliotas apskrities valdytojo administracijos padalinio vadovas, atsižvelgdami į apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos (toliau vadinama – žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba) išvadas. Sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn piliečio naudojamą žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, priimamas gavus miesto (rajono) mero pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo dydžio.

Sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, priimamas gavus miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos) patvirtintą detalų planą su pažymėtomis sklypų ribomis.

Piliečių prašymus grąžinti gyvenamuosius namus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais, taip pat juose išlikusius įrengimus nagrinėja miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija, kurios reguliavimo sričiai priskirti šie objektai.

Piliečių prašymus grąžinti ūkinės-komercinės paskirties pastatus, namus, priklausančius mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, nagrinėja ir sprendimus priima institucija, kurios reguliavimo sričiai priskirti šie objektai.

Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų (jų dalių, butų), ūkinės-komercinės paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių įrengimų, kurie yra perleisti nuosavybėn fiziniams asmenims, grąžinimo nagrinėja turto buvimo vietos apylinkės teismas pagal šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų ieškinį to turto perdavėjui, įgijėjui ir institucijai, nurodytai šio punkto trečiojoje pastraipoje.

Tais atvejais, kai teismas ieškinį grąžinti turtą natūra atmeta ir priima sprendimą, įpareigojantį šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytą instituciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo įstatymo 8 ir 16 straipsniuose nurodytais būdais, suinteresuoti piliečiai per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikia atitinkamai institucijai teismo sprendimo nuorašą. Šis sprendimas yra pagrindas reikalauti kompensacijos už turėtą turtą, kuris perduotas fizinių asmenų nuosavybėn.

Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo valstybinio mokesčio.

Pagal įstatymo 18 straipsnį piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę ir mišką kaimo vietovėje, savo prašymuose pareikštą valią gali keisti, iki sueis apskrities valdytojo sprendimu nustatytas terminas užbaigti toje vietovėje kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parengiamuosius darbus. Tais atvejais, kai pilietis pakeitė prašyme pareikštą valią, o agrarinės reformos tarnyba jau yra pateikusi išvadą dėl nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo priėmimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimas, susijęs su piliečio valios pakeitimu, vykdomas piliečio lėšomis, išskyrus tuos atvejus, kai tai susiję su įstatymo pataisomis dėl žemės (miško) grąžinimo sąlygų arba dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žemę (mišką) sąlygų.

7. Šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos (toliau vadinama – institucijos) turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo šiais terminais:

Punkto pakeitimai:

Nr. 279, 1996-02-23, Žin., 1996, Nr. 19-502 (1996-03-01), i. k. 0961100NUTA00000279

8. Šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos sprendimus dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo priima šia tvarka:

9. Išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 2 priede pateiktą pavyzdį). Prie sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemės sklypą ją sugrąžinant natūra ar ekvivalentine natūra arba suteikiant žemės sklypą neatlygintinai pridedamas žemės sklypo planas. Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo diena.

Jeigu nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant arba suteikiant neatlygintinai nekilnojamąjį turtą bendrojon nuosavybėn, sprendimas priimamas visų bendrasavininkių vardu, nurodant jų dalį bendrojoje nuosavybėje.

Jeigu nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą (išskyrus ūkinės-komercinės paskirties pastatus) atstatoma išperkant visą ar dalį išlikusio nekilnojamojo turto, kartu su sprendimu atstatyti nuosavybės teisę išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės (miško) vertę arba pažyma apie valstybės išperkamo gyvenamojo namo, jo dalies, buto vertę (pagal šios tvarkos 3 ir 4 prieduose pateiktus pavyzdžius).

Jeigu išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą suteikiamas natūra kitas turtas neatitinka išperkamo išlikusio nekilnojamojo turto vertės, institucija, priėmusi sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo, piliečio prašymu papildo šį sprendimą, nurodydama kitus išpirkimo būdus.

Priimamuose sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba žemės ir miško sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyti šiems sklypams nustatytieji žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atstatymo būdo. Pagal piliečių prašymus šiuos ginčus nagrinėja teismas.

Sprendimo nuorašą dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 dienas institucija įteikia arba išsiunčia suinteresuotam piliečiui, o sprendimo dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo nuorašą – ir dabartiniam turto valdytojui.

Priėmusi sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į įstatymo 12 straipsnio 9 ir 10 punktuose nurodytą žemę natūra ar ekvivalentine natūra, institucija raštu informuoja apie tai žemės naudotoją.

Kai priimami sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo juos grąžinant natūra, ekvivalentine natūra ar suteikiant neatlygintinai, taip pat sprendimai dėl žemės ar miško sklypų suteikimo neatlygintinai, kompensuojant už valstybės išperkamą žemę ar mišką, žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo turi įregistruoti šiuos privačios žemės ar miško sklypus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.

Pagal įstatymo 19 straipsnį sprendimuose dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo gali būti numatoma pakeisti anksčiau priimtus sprendimus, papildant sugrąžinamos, suteikiamos neatlygintinai arba valstybės išperkamos žemės plotą iki įstatymų leistų dydžių, taip pat patikslinant anksčiau priimtų sprendimų įrašų tekstą, jeigu nekeičiamas bendras žemės ir miško, į kuriuos atstatoma nuosavybės teisė, plotas.

Dokumentai, susiję su nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymu, saugomi žemėtvarkos ir geodezijos tarnybų archyvuose.

10. Pagal įstatymo 20 straipsnį institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo gali būti apskųsti teismui. Institucijų sprendimus dėl nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo gali apskųsti teismui ir šių namų nuomininkai.

Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

11. Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje esančią žemę atstatoma įstatymo 4 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis.

Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma grąžinant ją natūra arba ekvivalentine natūra pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Pagal preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus nuosavybės teisė atstatoma: asmenims, turintiems teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui; asmenims, kuriems žeme buvo leista naudotis pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas; kaimo vietovėje gyvenantiems asmenims, kurių turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą; kitiems asmenims, susigrąžinantiems žemę natūra; vietos gyventojams, susigrąžinantiems ekvivalentine natūra buvusioje žemės ūkio įmonėje ir buvusioje apylinkėje turėtąją žemę. Preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai derinami ir svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarime Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075; 1994, Nr.; 1995, Nr. 21-496, Nr. 41-1003, Nr. 53-1318, Nr. 86-1945) nustatyta tvarka. Kitiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką bei į kitą kaimo vietovėje esančią žemę atstatoma pagal kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13, Nr. 6-126, Nr. 14-398, Nr. 27-786; 1993, Nr. 55-1075) nustatyta tvarka. Teritoriją, kurioje numatoma rengti kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, ir projekto rengimo pradžios datą nustato apskrities valdytojas.

Formuojant racionalią žemėnaudą, grąžinamo natūra žemės sklypo vieta gali būti keičiama tik to kaimo, kur buvo turėtoji žemė, teritorijoje. Grąžinamas ekvivalentine natūra žemės sklypas suprojektuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje ir turi būti lygiavertis turėtajai žemei. Laisva valstybinio fondo žeme laikomi tie plotai, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei, kurių nepretenduoja susigrąžinti natūra šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys ir kuriuos galima parduoti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą. Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės, suteiktos gyventojų asmeniniam ūkiui, lygiaverčiu plotu laikomas atitinkamo dydžio žemės ūkio naudmenų, užstatytos teritorijos, kelių ir miško plotas buvusios žemės valdos vietoje. Kitų žemės naudmenų plotas perskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1.

Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėtosios žemės ūkio paskirties žemės plotą gali būti kompensuojama miško plotu.

Kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, buvusioje teritorijoje žemė grąžinama tik pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką suprojektavus visų šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra asmenų žemės sklypų išdėstymą.

12. Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė grąžinama:

13. Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtosios žemės plotą, bet ne didesnį kaip 80 hektarų.

Grąžinant natūra arba ekvivalentine natūra kaimo vietovėje esančią žemę, laikomasi šios tvarkos: grąžinamas buvusio savininko turėto dydžio arba lygiavertis turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis kaip 80 hektarų bendro ploto ir 50 hektarų žemės ūkio naudmenų. Pretendentams, sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės plotas neturi būti didesnis kaip 80 hektarų bendro ploto (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 hektarų žemės ūkio naudmenų.

14. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose (išskyrus memorialinius, urbanistinius bei etnokultūrinius draustinius), taip pat valstybinių parkų rekreacinėse bei apsaugos zonose žemė grąžinama natūra ir ekvivalentine natūra tik šiose teritorijose gyvenantiems piliečiams, o kitiems piliečiams žemė grąžinama natūra neskaidant buvusios žemės valdos į dalis.

Šie apribojimai netaikomi grąžinant žemę valstybinių parkų gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose, taip pat grąžinant gyventojams asmeninio ūkio žemę.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei apsaugos zonose (išskyrus valstybės išperkamą žemę) žemė grąžinama suderinus suformuotos grąžinamos žemėnaudos ribas su Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliota tarnyba ir parko administracija (valstybiniuose parkuose) bei piliečiams sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

15. Sugrąžinama asmenims ekvivalentine natūra žemė projektuojama žemės reformos žemėtvarkos projekte, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilės tvarkos. Jeigu projektuojamą sugrąžinti ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja įsigyti keli pretendentai, turintys vienodą pirmumo teisę, žemė jiems parduodama aukcione.

16. Grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypai formuojami laikantis privačių žemėnaudų išdėstymo ir jų ribų nustatymo metodinių reikalavimų. Kartu su šiais žemės sklypais grąžinami į juos įsiterpę ežerai, kanalai, tvenkiniai, šaltiniai ir kiti ne didesni kaip 5 hektarų ploto paviršinio vandens telkiniai, neskaidant ežero ar tvenkinio į dalis. Vandens telkinio plotas įskaitomas į grąžinamos arba suteikiamos vietoj turėtosios žemės plotą.

17. Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemę atstatoma grąžinant natūra arba, jeigu pretendentai nepageidauja susigrąžinti šios žemės natūra arba ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, išperkant ją įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais išpirkimo būdais.

18. Grąžinta kaimo vietovėje žemė turi būti naudojama pagal jai nustatytą pagrindinę tikslinę paskirtį. Žemės savininkai už dirvožemio gadinimą, privalomų priemonių dirvožemiui apsaugoti nevykdymą bei žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą atsako administracine tvarka. Grąžintos žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali būti pakeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 776 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 66-1276; 1995, Nr. 73-1827) nustatyta tvarka.

19. Nuosavybės teisė į žemę, kuri pagal šios tvarkos 52 punktą yra valstybės išperkama, taip pat žemė, kurios šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys nepageidauja susigrąžinti natūra, atstatoma suteikiant žemės sklypą ekvivalentine natūra šiame skyriuje nustatyta tvarka arba išperkant kitais įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais. Piliečio pageidavimu dalį žemės galima grąžinti natūra, o kitą grąžintinos žemės dalį išpirkti.

Jeigu iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, nustatytos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą šių projektų rengimo grafiką, asmuo neapsisprendė dėl žemės, įeinančios į valstybės išperkamos žemės ribas, susigrąžinimo ekvivalentine natūra, jo prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl turėtosios žemės išpirkimo.

20. Nuosavybės teisė į buvusius privačius miško plotus atstatoma įstatymo 6 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis.

Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į miško plotus atstatoma pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai grąžinama iki 25 hektarų buvusioje arba kitoje vietoje, formuojant privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų masyvus.

Vietoj buvusių privačių miško plotų, kurie priskirti valstybės išperkamiems miškams arba kurie buvo paversti žemės ūkio naudmenomis bei kita žeme, šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims jų pageidavimu gali būti grąžinamas (ekvivalentine natūra) kitoje vietoje esantis miško plotas arba žemės ūkio paskirties žemės plotas.

Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėto miško plotą gali būti kompensuojama žemės ūkio paskirties žeme.

Miško plotų ir žemės ūkio paskirties žemės plotų lygiavertiškumas nustatomas pagal Miškų ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

21. Urėdijų miškų masyvuose, didesniuose kaip 200 hektarų, miškas gali būti grąžinamas tik asmenims, kurie jį naudos ir valdys bendrosios nuosavybės teise, išskyrus toje vietovėje nuolat gyvenančius asmenis, susigrąžinančius žemę ir mišką. Kai kuriais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra netaisyklingos konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio ministerija, jie gali būti grąžinami natūra arba suteikiami privatinėn nuosavybėn ir didesniuose kaip 200 hektarų miškų masyvuose.

Toje vietovėje nuolat gyvenančiais laikomi asmenys, gyvenantys toje pačioje rajono savivaldybės seniūnijoje, kurioje grąžinamas miško sklypas, arba gyvenantys gretimoje rajono savivaldybės seniūnijoje ar mieste (išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Palangą ir Birštoną), besiribojančiuose su rajono savivaldybės seniūnija, kurioje yra grąžinamas miško sklypas.

22. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų draustiniuose (išskyrus memorialinius, urbanistinius bei etnokultūrinius draustinius), taip pat valstybinių parkų rekreacinėse zonose miškas grąžinamas natūra neskaidant buvusios valdos į dalis tik piliečiams, gyvenantiems šiose teritorijose arba kaimuose bei miesteliuose, kurie ribojasi su saugoma teritorija. Šiose teritorijose ekvivalentine natūra miškas grąžinamas tik ten gyvenantiems piliečiams.

Šie apribojimai netaikomi grąžinant mišką valstybinių parkų gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose, urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei jų apsaugos zonose (išskyrus valstybės išperkamą žemę) miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra, suderinus suformuotos grąžinamos žemėnaudos ribas su Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliota tarnyba ir parko administracija (valstybiniuose parkuose) bei šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

23. Miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims, jeigu jie sutinka su žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės servitutais ir specialiosiomis miško naudojimo sąlygomis. Saugomose teritorijose sugrąžintas miškas turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą visose miško valdose, nesvarbu, koks jų dydis.

24. Nuosavybės teisė į miškus, kurie pagal šios tvarkos 53 punktą yra valstybės išperkami, taip pat į miškus, kurių šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys nepageidauja susigrąžinti natūra, atstatoma išperkant juos įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.

25. Nuosavybės teisė į miestų žemę atstatoma įstatymo 5 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka bei sąlygomis.

Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma šia tvarka:

26. Nuosavybės teisė į esančią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių teritorijų administracinėse ribose žemę, kuri buvo priskirta šių miestų savivaldybių teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., atstatoma šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatyta tvarka ją grąžinant natūra arba išperkant įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais (jeigu žemė priskirta valstybės išperkamai žemei arba to pageidauja šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys), arba grąžinant ekvivalentine natūra piliečiams jų naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus.

27. Suteikiamų neatlygintinai naudojamų ir naujų sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai ribos turi būti nustatytos, paženklintos vietoje, nurodytos ribų posūkio taškų koordinatės, parengti sklypų ribų planai ir šie sklypai pažymėti Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamų žemės sklypų.

28. Jeigu asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę, naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jam suteikiamas neatlygintinai, viršijanti normą žemės sklypo dalis (viršplotis) apskrities valdytojo sprendimu gali būti paimta į valstybinį žemės fondą ir panaudota miesto reikmėms arba išnuomota žemę naudojančiam asmeniui, iki ji bus panaudota pagal paskirtį, numatytą teritorijų planavimo dokumentuose.

29. Nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais atstatoma įstatymo 7 ir 15 straipsnių bei šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Ūkinės-komercinės paskirties pastatai su priklausiniais ir juose išlikę įrengimai natūra grąžinami tuo atveju, jeigu:

30. Esminiu ūkinės-komercinės paskirties pastatų perstatymu (rekonstravimu) nepriklausomai nuo šių pastatų perstatymo (rekonstravimo) į kitos paskirties negyvenamuosius pastatus ar gyvenamuosius namus laikomas toks perstatymas, kai:

31. Tuo atveju, kai ūkinės-komercinės paskirties pastatai buvusiesiems savininkams grąžinami natūra, juose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir kitas pagrindines priemones (toliau vadinama – įrengimai) bei apyvartinį turtą leidžiama išpirkti litais iš karto arba per 5 metus išsimokėtinai.

Išperkant išsimokėtinai, iš karto turi būti sumokėta ne mažiau kaip 15 procentų įrengimų ir apyvartinio turto įkainojimo vertės. Leidimą išpirkti įrengimus ir apyvartinį turtą duoda įmonės steigėjas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus įkainoja (įvertina) įmonės, kurioje jie sumontuoti, administracija ir įformina tai aktu, kurį, suderinę su Privatizavimo komisija, tvirtina miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba), ministerija ar kita valstybės institucija (priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sričiai priskirta įmonė). Valstybei nuosavybės teise priklausantys įrengimai įkainojami nustatant jų likutinę vertę pagal buhalterinės apskaitos 1992 m. sausio 1 d. duomenis. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis įrengimai yra visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka naudoti, jie turi būti įkainoti šios įmonės ir jos steigėjo ekspertų. Visų parduodamų įrengimų likutinė vertė (kiekvieno įrengimo atskirai) indeksuojama laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 180 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių“ (Žin., 1992, Nr. 16-438, Nr. 18-524) ir Finansų ministerijos 1992 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 47V „Dėl pagrindinių priemonių ir nebaigtų kapitalinių darbų indeksavimo“ nustatytos tvarkos bei kitų vėliau priimtų sprendimų dėl pagrindinių priemonių ir įrengimų indeksavimo.

Asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatą, turi būti pasiūlyta pirkti šiame pastate esantį įmonės apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas).

Perimamuose pastatuose esantis apyvartinis turtas, kuris įsigytas iš banko kredito, turi būti perduodamas šalių susitarimu.

Įplaukos ir palūkanos, gautos už parduotus įrengimus ir apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas), kaupiamos Respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. I-1544 „Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr.; 1992, Nr. 23-671; 1993, Nr. 54-1055, Nr. 63-1192; 1994, Nr. 33-590; 1995, Nr. 89-1990) patvirtintais Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatais.

Ginčus dėl įrengimų įkainojimo (įvertinimo) dydžio sprendžia buvęs įmonės steigėjas. Ginčus ir nesutarimus dėl išsimokėtinai įsigyjamo valstybės turto apmokėjimo būdų ir terminų sprendžia Finansų ministerija.

Jeigu asmuo atsisako ūkinės-komercinės paskirties pastatų grąžinimo natūra per mėnesį po įrengimų įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo ar nesutinka išpirkti juose esančių įrengimų, kurių negalima išmontuoti be žalos įrengimams ir pastatui, arba ūkinės-komercinės paskirties pastatui taikomos šios tvarkos 30 punkte nurodytos sąlygos, prarasto turto vertė šiam asmeniui kompensuojama vertybiniais popieriais (akcijomis).

32. Akcijas privalo išduoti tas ūkio subjektas (įmonė), kurio balanse pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę apskaitomi grąžintini ūkinės-komercinės paskirties pastatai bei juose išlikę įrengimai. Bendra nominali išduotų akcijų arba jų sertifikatų vertė privalo atitikti grąžintinų objektų įkainojimą (įvertinimą), atskaičius jų pagerinimo ar perstatymo išlaidas.

Kompensuojant buvusiesiems savininkams ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų vertę, akcijas buvusiesiems savininkams išduoda ūkio subjekto (įmonės) administracija, remdamasi atitinkamos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę, sprendimu, nepriklausomai nuo ūkio subjekto (įmonės) dydžio ir nuo to, ar pradėtas kaupti akcinis kapitalas.

33. Prieš atstatant nuosavybės teisę į ūkinės-komercinės paskirties pastatą (jo dalį) bei išlikusius įrengimus natūra arba vertybiniais popieriais (akcijomis), objektas turi būti įkainojamas (įvertinamas) pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę.

Įkainojimą (įvertinimą) atlieka, taip pat pagerinimo ar perstatymo išlaidas nustato pagal faktinius duomenis ūkio subjekto (įmonės) administracija, įformindama tai aktu. Aktą tvirtina miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba), ministerija ar kita valstybės institucija priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sričiai priskirtas ūkio subjektas (įmonė).

Įkainojimas (įvertinimas) atliekamas remiantis ūkinės-komercinės paskirties pastatų bei juose išlikusių įrengimų likutine verte, įvertinant išlaidas, padarytas per naudojimo laikotarpį jų techninei būklei atstatyti. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis grąžintini objektai visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka toliau naudoti, jie privalo būti įkainojami ekspertų. Kilus nesutarimams dėl piliečiams grąžintino turto įkainojimo dydžio, ginčus sprendžia buvęs įmonės steigėjas.

34. Tuo atveju, kai objektai (įmonė ar jos dalis) buvusiesiems savininkams grąžinami natūra, jų vertė pagal įkainojimo (įvertinimo) aktą nurašoma nuo ūkio subjekto (įmonės) balanso, tuo pačiu dydžiu mažinant pagrindinių priemonių likutinę vertę ir valstybės kapitalą. Jeigu grąžinami natūra objektai pagal buhalterinės apskaitos duomenis yra visiškai susidėvėję, o įkainojimas nustatomas ekspertų, jų įkainota vertė nuo ūkio subjekto (įmonės) balanso nenurašoma.

35. Akcijos (laikinieji akcininkų pažymėjimai) buvusiesiems savininkams turi būti išduotos per 60 dienų po įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo. Jeigu buvusieji savininkai pateikia pretenziją dėl įkainoto turto vertės, akcijos jiems išduodamos per 30 dienų po ginčo išsprendimo.

36. Ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra ar vertybiniais popieriais (akcijomis) įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančioji ir priimančioji šalys.

37. Jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys pareiškia pretenzijas į dalį perskaičiuotos grąžintinų ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir juose išlikusių įrengimų (įstatinio kapitalo) vertės, atstačius nuosavybės teisę į jo dalį, objektas (įmonė) privatizuojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

38. Nuosavybės teisės į buvusius ūkinės-komercinės paskirties pastatus, nustatytąja tvarka pertvarkytus į gyvenamuosius namus (gyvenamąsias patalpas), atstatomos laikantis šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatų.

39. Nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatoma įstatymo 8 straipsnio ir šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatoma grąžinant namus (jų dalis, butus) natūra arba išperkant juos lygiaverte natūra, kita natūra, pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais.

40. Gyvenamieji namai (jų dalys, butai) grąžinami natūra kiekvienu iš šių atvejų, jeigu:

41. Kai gyvenamieji namai (jų dalys, butai) yra tušti arba kai grąžintinuose namuose (jų dalyse, butuose) gyvena buvę savininkai, namai (jų dalys, butai) grąžinami nuo sprendimų juos grąžinti savininkams priėmimo dienos.

Kai gyvenamieji namai pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas, jie grąžinami per 3 mėnesius nuo sprendimų juos grąžinti savininkams priėmimo dienos.

42. Grąžinus gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) natūra, šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo per 2 mėnesius patuštinti nuomojamas valstybinio (savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.

43. Gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) atgaunantys piliečiai privalo kompensuoti juos turėjusiems savo žinioje fiziniams arba juridiniams asmenims ar nuomininkams sugrąžintų namų (jų dalių, butų) pagerinimo išlaidas.

44. Kompensuojant už grąžinamų gyvenamųjų namų (jų dalių, butų) pagerinimą, laikomasi šios tvarkos:

45. Grąžinus gyvenamuosius namus natūra, nuosavybės teisė į žemę, ant kurios yra sugrąžinti namai, atstatoma laikantis šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ arba skyriuje „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nustatytų reikalavimų. Piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji namai, gali atsistatyti nuosavybės teisę į namų valdos žemės sklypą, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas dėl šios žemės grąžinimo. Jeigu prie sugrąžinto namo (jo dalies, buto) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise nepriklausė namo (jo dalies, buto) savininkui, jis apskrities valdytojo sprendimu parduodamas namo (jo dalies, buto) savininkui, neviršijant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytų dydžių, arba nustatytąja tvarka išnuomojamas.

46. Garantijas nuomininkams, gyvenantiems buvusiesiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, nustato įstatymo 21 straipsnis.

Nuomininkai, gyvenantys buvusiajam savininkui sugrąžintame name, mokestį už naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių susitarimą, tačiau ne didesnį už nuomos mokesčio tarifus, apskaičiuotus pagal savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 29(2)-908; 1993, Nr. 48-958, Nr. 68-1283; 1994, Nr.; 1995, Nr. 27-619, Nr. 36-903, Nr. 83-1888).

Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatytąja tvarka patvirtintus tarifus.

Mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

Grąžinto namo (jo dalies, buto) savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteiktos kitos lygiavertės gyvenamosios patalpos (ar jie neįsigijo kitų lygiaverčių gyvenamųjų patalpų).

Gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame savininkui gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono savivaldybės vykdomoji institucija.

Nuomininkai, gyvenantys buvusiesiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą gyvenamajam namui statyti mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Neringos miestą), arba įstoti į gyvenamųjų namų statybos (savivaldybių įrengtuose žemės sklypuose) bendriją bei gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarime Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (Žin., 1993, Nr. 14-364, Nr. 32-747, Nr. 70-1316, Nr. 72-1362; 1994, Nr. 12-191, Nr., Nr. 50-947, Nr. 72-1364, Nr. 97-1914; 1995, Nr. 49-1201) nustatyta tvarka. Šiais atvejais nuomininkai raštu įsipareigoja patuštinti nuomojamą namą (jo dalį, butą) per terminą, nurodytą įsipareigojime.

Vadovaudamasis šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatomis, žemės sklypą gyvenamajam namui statyti nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, neatlygintinai nuosavybėn suteikia apskrities valdytojas, nuomininkui pateikus prašymą ir miesto, rajono savivaldybės pažymą apie tai, kad jis gyvena savininkui grąžintame name.

Jeigu gyvenamojo namo savininkas parduoda sugrąžintą gyvenamąjį namą (jo dalį, butą), nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti. Naujajam savininkui galioja šiame punkte nustatyti apribojimai.

Kokie nors veiksmai, kuriais siekiama priversti nuomininką išsikelti iš grąžinamo gyvenamojo namo pažeidžiant šiame skyriuje nustatytas sąlygas, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

Nuomininkai, iškeldinti iš savininkams sugrąžintų gyvenamųjų patalpų, taip pat likę gyventi išperkamose iš savininkų gyvenamosiose patalpose, turi teisę išsipirkti išnuomotas gyvenamąsias patalpas, panaudodami deponuotas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 28-765, 782, Nr. 33-931; 1992, Nr., 139, Nr. 10-272, Nr. 11-289, Nr. 12-335, Nr. 17-486, Nr. 19-565, Nr. 35-1069; 1993, Nr. 6-137, Nr. 44-897; 1994, Nr. 48-899; 1995, Nr. 76-1776) patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 435 „Dėl Valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų, esančių gyventojų investicinėse sąskaitose, deponavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 28-639, Nr. 58-1444).

47. Visais kitais atvejais, nenurodytais šios tvarkos 40 punkte, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) atstatoma valstybei išperkant juos iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų jų pačių pasirinkimu šiais būdais:

48. Miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės institucija (toliau vadinama – institucija) priima sprendimą išpirkti gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) vienu iš šios tvarkos 47 punkte nurodytų būdų, remdamasi piliečio, kuriam atstatoma nuosavybės teisė, rašytiniu prašymu. Jeigu pilietis pageidauja atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) natūra, o pagal įstatymo 8 straipsnį bei šios tvarkos 40 punktą šis gyvenamasis namas (jo dalis, butas) negali būti grąžintas natūra, institucija apie tai raštu informuoja pilietį ir pasiūlo pasirinkti šios tvarkos 47 punkte nurodytą išpirkimo būdą. Jeigu pilietis per vieną mėnesį nepasirenka gyvenamojo namo (jo dalies, buto) išpirkimo būdo ir nepateikia dėl to rašytinio prašymo, institucija priima sprendimą atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (jo dalį, butą) išperkant jį ir nurodant išperkamo turto vertę, bet nenurodant išpirkimo būdo. Šis sprendimas gali būti apskundžiamas teismui. Šiais atvejais gyvenamasis namas (jo dalis, butas) išperkamas, piliečiui pateikus rašytinį prašymą, kuriame nurodomas pageidaujamas išpirkimo būdas, ir institucijai priėmus dėl to sprendimą.

Institucija, priimdama sprendimą dėl gyvenamojo namo (jo dalies, buto) išpirkimo, taip pat priima sprendimą dėl šio namo (jo dalies, buto) teisinio registravimo valstybės, savivaldybės, kooperatinės ar visuomeninės organizacijos vardu. Nuosavybės teisė į juos atsiranda nuo sprendimo įregistravimo turto registro įstaigoje dienos.

Išperkamo gyvenamojo namo (jo dalies, buto) vertė nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl Piniginės kompensacijos už valstybės išperkamus gyvenamuosius namus (jų dalis, butus) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 23-535) patvirtintą tvarką.

49. Gyvenamieji namai (jų dalys, butai) išperkami taip:

50. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. I-1548 6 punktą įstatymo 2 straipsnyje (šios tvarkos 1 punkte) nurodytiesiems asmenims taikomos įstatymo 8 straipsnio nuostatos, jeigu jiems pagal įstatymus, nesant galimybės pasirinkti, buvo išmokėtos piniginės kompensacijos. Tokiais atvejais sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo priimamas, piliečiui grąžinus kompensacijų sumas miesto, rajono savivaldybei ir toms įmonėms bei organizacijoms, kurios išmokėjo kompensacijas.

51. Asmenims, kurie savo noru persikėlė iš jiems nuosavybės teise priklausiusių gyvenamųjų namų į valstybinio ir visuomeninio butų fondo butus, nuosavybės teisės į turėtus namus neatstatomos.

52. Pagal įstatymo 12 straipsnį valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkama, jeigu:

53. Pagal įstatymo 13 straipsnį miškai iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkami, jeigu jie yra priskirti:

54. Pagal įstatymo 16 straipsnį valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), šiais būdais:

55. Žemė išperkama, sugrąžinant ją ekvivalentine natūra šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatyta tvarka arba suteikiant žemės sklypą neatlygintinai pagal šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatas, arba kitais būdais, numatytais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967.

56. Miškai išperkami, sugrąžinant juos ekvivalentine natūra, kaip numatyta šios tvarkos skyriuje „Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka“ arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967.

57. Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką būdų iki teritorijos, kur buvo turėtoji žemė ar miškas, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, su juo atsiskaitoma pinigais po to, kai bus patenkinti kitų asmenų prašymai gauti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.

58. Pagal įstatymo 17 straipsnį valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamo natūra turto reali vertė išpirkimo metu turi būti lygi išperkamo turto vertei.

Pinigų suma, išduodamų akcijų skaičius, suteikiamo neatlygintinai žemės ar miško sklypo bei kito turto vertė nustatoma atsižvelgiant į realią išlikusio nekilnojamojo turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.

Nustatant išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei perduodant nuosavybėn neatlygintinai turtą natūra, turi būti gautas šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų sutikimas.

59. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, jeigu į jiems priklausantį turėtos žemės ar miško valdos (jos dalies) plotą nuosavybės teisė neatstatyta kitiems asmenims, jų pageidavimu neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės ar miško plotas arba kompensuojama įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais, išskyrus kompensaciją pinigais.

Suteikiamo piliečiui žemės (miško) sklypo ar kito turto vertė bei išduodamų akcijų vertė turi būti lygi turėto žemės (miško) sklypo vertei išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.

60. Praleidę terminus piliečiai prašymus neatlygintinai suteikti žemę ar mišką arba kitaip kompensuoti už turėtą žemę ir mišką paduoda agrarinės reformos tarnybai (kai turėtoji žemės valda yra kaimo vietovėje) arba žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 nustatyta tvarka.

61. Praleidusių terminus piliečių prašymai nagrinėjami šios tvarkos skyriuje „Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimas ir nagrinėjimas“ nustatyta tvarka po to, kai išnagrinėti prašymai ir priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atstatymo piliečiams, laiku pateikusiems prašymus. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvadas dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai ar kitokios kompensacijos parengia pagal šios tvarkos 8 priede nurodytą pavyzdį, o institucijų sprendimai dėl žemės (miško) sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai (ar kompensavimo) už nuosavybės teise turėtą žemės (miško) sklypą priimami pagal šios tvarkos 9 priede nurodytą pavyzdį.

62. Žemės sklypai už žemę, pagal 1991 m. rugpjūčio 1 d. būklę buvusią nustatytąja tvarka miestams priskirtose teritorijose, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai laikantis šios tvarkos skyriaus „Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka“ nuostatų.

63. Žemės sklypai už kaimo vietovėje turėtą žemę suteikiami nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos valstybinės žemės fondo šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatyta tvarka pagal kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miško sklypai – kaip nustatyta šios tvarkos skyriuje „Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka“.

64. Piliečiams už turėtą žemę ir mišką kompensuojama (išskyrus kompensaciją pinigais) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka.

65. Pagal įstatymo 9 straipsnį piliečiai, kurie praleido nustatytus terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, o nuosavybės teisė į visą turėtos žemės ar miško plotą jau yra atstatyta kitiems pretendentams, turi teisę iš šių asmenų gauti kompensaciją už nesugrąžintą žemės ar miško plotą teismine tvarka.

1.1. iš turėtųjų ________________  apskrities ______________ rajono ____________ kaime

____ ha žemės, ____ ha miško grąžinti natūra __________  ha bendrą žemės plotą, iš jo ________ ha

miško, _______  ha mišku apaugusios žemės, _____ ha žemės ūkio naudmenų, _____ ha kitos žemės,

_______________ apskrities ______________ rajono ____________  kaime;

1.2. vietoj turėtųjų _____________________________  apskrities ________________ rajono

_______________________  kaime ______ ha žemės, ______ ha miško grąžinti ekvivalentine natūra

______________  ha bendrą plotą, iš jo _____ ha miško ir mišku apaugusios žemės, _____ ha žemės

ūkio naudmenų, ______ ha kitos žemės, _______________________________________  apskrities

______________ rajono _____________________  kaime;

1.3. ______ ha žemės, turėtos _____________________  apskrities _______________ rajono

_______________________  kaime, iš piliečio(-tės) išpirkti, suteikiant teisę pasirinkti kompensavimo

būdus, atitinkančius valstybės išperkamos žemės kainą (Lt);

1.4. _____ ha miško, turėto ____________________________________________  apskrities

______________________  rajono _______________ kaime, iš piliečio(-tės) išpirkti, suteikiant teisę

pasirinkti kompensavimo būdus, atitinkančius valstybės išperkamo miško kainą (Lt);

1.5. nuosavybės teisę į ______ ha žemės, ______ ha miško atstatyti vėliau dėl šių priežasčių:

3.1. žemė, susigrąžinama ūkininko ūkiui steigti: __________  ha bendro ploto, iš jo ______ ha

žemės ūkio naudmenų, ____________  ha miško;

3.2. žemė, susigrąžinama ir išnuomojama _________________________________________

                                                                     (būsimojo nuomininko vardas, pavardė, tėvo vardas; arba įmonės pavadinimas)

_______________________  ha bendro ploto;

3.3. žemė, susigrąžinama asmeniniam ūkiui ar kitai žemės ūkio veiklai: _________  ha bendro

ploto, iš jo ____________  ha žemės ūkio naudmenų, ______ ha miško.

3.1. atstatant nuosavybės teisę į žemę ar mišką:

3.2. atstatant nuosavybės teisę į kitą turtą ________________________________________ .

1.1. vietoj turėtųjų ______________________________  apskrities _______________ rajono

____________________  kaime _______ ha žemės, ___ ha miško suteikti nuosavybėn neatlygintinai

____ ha bendrą žemės plotą, iš jo ______ ha miško, ______ ha mišku apaugusios žemės, _________

ha žemės ūkio naudmenų, ________ ha kitos žemės,__________________ apskrities ____________

rajono ____________________  kaime;

1.2. už ____ ha žemės, turėtos ___________________  apskrities ________________ rajono

________________________________  kaime, piliečiui(-tei) kompensuoti, suteikiant teisę pasirinkti

kompensavimo būdus, atitinkančius žemės, už kurią kompensuojama, kainą (Lt);

1.3. už ___ ha miško, turėto __________________ apskrities _________________________

rajono __________________________________  kaime, piliečiui(-tei) kompensuoti, suteikiant teisę

pasirinkti kompensavimo būdus, atitinkančius miško, už kurį kompensuojama, kainą, (Lt).

2.1. žemė, suteikiama ūkininko ūkiui steigti: _____  ha bendro ploto, iš jo ____ ha žemės ūkio

naudmenų, _______ ha miško;

2.2. žemė, suteikiama su sąlyga, kad ji bus išnuomota:_______________________________

                                                                                                                                  (būsimojo nuomininko vardas,

________________________________________________________________________________

pavardė; arba įmonės pavadinimas)

_________  ha bendro ploto;

2.3. žemė, suteikta kitai žemės ūkio veiklai: ____________  ha bendro ploto, iš jo _______ ha

žemės ūkio naudmenų, ______  ha miško.