Dėl Lietuvos advokatūros statuto patvirtinimo

1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti besikreipiančio asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė ir kt.), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra pagrindų, nurodytų Advokatūros įstatyme, dėl kurių jis negalėtų būti pripažintas advokatu;

2) dokumentus, kurie patvirtina, kad yra įvykdyti Advokatūros įstatyme ir šiame Statute nurodyti reikalavimai dėl teisės būti pripažintam advokatu;

3) Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 3 punkte ir 8 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie turi Advokatūros įstatymo nustatytos trukmės teisinio darbo stažą, o advokatų padėjėjai – atlikę vienerių metų advokato padėjėjo praktiką bei pateikę atliktos praktikos ataskaitą, vadovo išvadą – įvertinimą dėl atliktos praktikos ir pasirengimo dirbti advokatu;

4) rekomendaciją, kurioje turi būti nurodyta, kad rekomenduojamasis atitinka Advokatūros įstatyme nurodytus reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos. Rekomendaciją turi teisę pateikti praktikuojantys advokatai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų praktikuojančio advokato darbo stažą, teisėjai, turintys ne mažiau kaip 5 metų teisėjo darbo stažą, teisėsaugos institucijų vadovai, o rekomendaciją asmenims, pretenduojantiems į pripažinimą advokatais Advokatūros įstatymo nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis, gali duoti ir paskutinės jų darbovietės vadovas;

5) užpildytą advokato įskaitos lapą.

1) prašymą įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, ar nepasikeitė duomenys, pateikti prašant pripažinti juos advokatais, jeigu pasikeitė, – nurodyti, kurie duomenys pasikeitė ir kaip;

2) įrodymus, kad buvo įvykdyti Advokatūros įstatymo, šio Statuto nustatyti reikalavimai įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą, Lietuvos advokatų tarybos nurodymai dėl įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą.

9. Advokato (-ų) kontora – tai vieno advokato profesinės veiklos organizacinė forma arba dviejų ir daugiau advokatų profesinis junginys, įsteigtas ir Lietuvos advokatų taryboje įregistruotas šio Statuto nustatyta tvarka, veikiantis pagal partnerystės sutartį arba sutartį dėl nuolatinės darbo vietos, nustatančios advokato (-ų) darbo organizavimo, advokatų atstovavimo kontoros vardu, kontoros ir/ar advokato (-ų) vardu gaunamų pajamų bei patiriamų sąnaudų, teikiant klientams teisinę pagalbą, pasiskirstymo ir kitas kontoros ir/ar advokato (-ų) veiklos sąlygas. Advokato(-ų) kontora neturi juridinio asmens teisių. Advokato(-ų) kontoras steigia advokatas(-ai).

10. Norintys steigti advokato(-ų) kontorą advokatai sudaro steigimo sutartį, jei steigėjas vienas, – surašomas advokato kontoros steigimo aktas. Steigimo sutartyje (akte) nurodoma: steigiamos advokato(-ų) kontoros pavadinimas, adresas, telefono (fakso) numeris, steigėjai. Jeigu steigėjai yra keli, nurodoma, kokiu pagrindu advokatai dirbs steigiamoje advokato(-ų) kontoroje.

11. Advokato(-ų) kontorų patalpos paprastai neturi būti tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos.

12. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo advokato(-ų) kontoros steigimo sutarties (akto) sudarymo, sudaromos partnerystės sutartys arba sutartys dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.

13. Vyriausybė, Teisingumo ministerija arba Lietuvos advokatų taryba gali įsteigti advokatų kontorą, kuri teikia teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse bylose bei teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą. Tokios advokatų kontoros steigimo tvarką, jos darbo organizavimo principus nustato ją steigiančios institucijos pagal Advokatūros įstatymą bei šį Statutą arba kitus įstatymus.

14. Advokato(-ų) kontoros pavadinime nurodoma: „Advokato(-ų) kontora“, taip pat gali būti nurodyta: advokato(-ų) kontoros buveinės vietovės pavadinimas (jeigu toje vietovėje yra kelios kontoros su vietovės pavadinimu, tai Lietuvos advokatų tarybos sprendimu kiekvienai kontorai suteikiamas eilės numeris); advokato(-ų) kontoros steigėjo vardas, pavardė; šalia advokato pavardės gali būti žodis „partneriai“. Bet kuriuo atveju, jei advokato(-ų) kontoros pavadinime nenurodomas buveinės vietovės pavadinimas, jame turi būti nurodyta bent vieno advokato pavardė. Kiekviena advokato(-ų) kontora turi turėti matomoje vietoje pakabintą iškabą, kurioje turi būti nurodytas kontoros pavadinimas.

15. Advokato(-ų) kontoros įregistruojamos Advokatūros įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka Lietuvos advokatų tarybos nutarimu.

16. Lietuvos advokatų taryba išduoda advokato(-ų) kontoros registravimo pažymėjimą.

17. Advokatai, norintys įregistruoti įsteigtą advokato(-ų) kontorą, pateikia Lietuvos advokatų tarybai prašymą įregistruoti įsteigtą advokato(-ų) kontorą, šį prašymą pasirašo advokato(-ų) kontoros steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys teisę advokato(-ų) kontorai naudotis patalpomis. Jeigu advokato(-ų) kontoroje dirbs du ir daugiau advokatų, turi būti pateikiamas raštas, patvirtinantis, kad yra sudaryta partnerystės sutartis ar sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.

18. Advokato(-ų) kontorose darbas organizuojamas pagal Advokatūros įstatymo, šio Statuto, taip pat Lietuvos advokatų tarybos bei advokato(-ų) kontoros nustatytą tvarką.

19. Advokatai kontorose dirba pagal partnerystės sutartis arba pagal sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo, kurios kartu su Advokatūros įstatymu ir šiuo Statutu reglamentuoja advokatų kontoros veiklą ir joje dirbančių advokatų turtinius, profesinius bei kitus santykius. Partnerystės sutartis ar sutartis dėl darbo vietos suteikimo negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šiam Statutui.

20. Partnerystės sutartyse paprastai nurodoma: partnerių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimo tvarka, partnerių dalys bendrojoje nuosavybėje, darbo pasidalijimas ar jo pasidalijimo principai, pajamų ir išlaidų pasidalijimas ar jų pasidalijimo principai, naujų advokatų priėmimo į kontorą sąlygos ir tvarka, prisijungimo prie partnerystės sutarties sąlygos ir tvarka, partnerystės sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka, ginčų sprendimo tvarka ir kt.

21. Sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nurodoma: šalių teisės ir pareigos, sprendimų priėmimo tvarka, darbo pasidalijimas, išlaidų paskirstymas, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka, ginčų sprendimo tvarka ir kt.

22. Su advokatų padėjėjais jų praktikos atlikimo laikui yra sudaromos terminuotos darbo vietos suteikimo sutartys tarp advokato padėjėjo ir advokato(-ų) kontoros įgalioto asmens tarpininkaujant praktikos vadovams.

23. Partnerystės sutartis, sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo ir sutartis su advokato padėjėju dėl darbo vietos suteikimo yra konfidencialūs dokumentai. Jų turinys gali būti atskleistas tik šalių sutikimu bei teismo ar tardymo organų reikalavimu, jei yra iškelta baudžiamoji byla, taip pat jei ginčas dėl šių sutarčių nustatyta tvarka perduotas nagrinėti Lietuvos advokatų tarybai ar kitoms institucijoms. Šių sutarčių dalis, reglamentuojanti pajamų ir išlaidų pasidalijimą, gali būti atskleidžiama ir finansų institucijų reikalavimu.

24. Į veikiančią advokato(-ų) kontorą advokatai priimami ir atleidžiami remiantis jų partnerystės sutartyse ar sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nurodyta tvarka.

25. Apie priėmimą dirbti į advokato(-ų) kontorą ar atleidimą iš jos per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo advokatas ir advokato(-ų) kontoros seniūnas raštu privalo pranešti Lietuvos advokatų tarybai, kuri artimiausiame posėdyje nutarimu įregistruoja pasikeitimus. Gali būti atsisakoma įregistruoti pasikeitimus, jei dėl to tarp šalių yra nustatyta tvarka neišspręstas ginčas. Jeigu iš kontoros atleidžiamas advokatas lieka praktikuojančiu advokatu, taip pat jis privalo pateikti raštą, kad nustatyta tvarka yra priimtas dirbti į kitą advokato(-ų) kontorą, arba kartu su raštu pateikti Lietuvos advokatų tarybai šiame Statute nurodytus dokumentus dėl naujos advokato(-ų) kontoros įregistravimo, priešingu atveju jis gali būti išbrauktas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo.

26. Partnerystės sutartis ar sutartis dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo laikomos nutrauktomis pagrįstai tada, kai dėl to sutinka abi šalys arba yra nustatyta tvarka išspręstas ginčas, arba jei advokatas, su kuriuo nutraukta atitinkama sutartis, neinformavo per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo Lietuvos advokatų tarybos apie tai, jog jis ginčija atitinkamos sutarties nutraukimo pagrįstumą. Sutartis laikoma nutrūkusia tada, kai yra įvykęs aiškus sutartyje nurodytas sutarties nutrūkimo faktas, jei tai nėra užginčyta nustatyta tvarka ir ginčas nėra išspręstas.

27. Advokatų kontoros gali būti reorganizuojamos: jas jungiant, skaidant ar kitaip pertvarkant.

28. Sprendimas dėl advokato(-ų) kontoros reorganizavimo priimamas advokato(-ų) kontoros susirinkime, atsižvelgiant į partnerystės sutarties ar sutarties dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo sąlygas. Advokato(-ų) kontora reorganizuojama pagal susirinkime patvirtintą projektą, kuriame turi būti nurodyta, kaip reorganizuojama advokato(-ų) kontora, steigiamų po reorganizavimo advokatų kontorų pavadinimai, buveinės, turto įvertinimas ir jo perėmimo bei kiti klausimai.

29. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo reorganizuoti advokato(-ų) kontorą priėmimo apie tokį sprendimą pranešama Lietuvos advokatų tarybai su prašymu įregistruoti naujas, po reorganizavimo įsteigtas, kontoras ir išregistruoti reorganizuotą kontorą.

30. Advokatų kontoros likviduojamos tos advokato(-ų) kontoros advokatų susirinkimo sprendimu pagal partnerystės ar sutarties dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytą tvarką tais atvejais, jeigu toje kontoroje nebelieka advokatų, esančių Praktikuojančių advokatų sąraše. Jeigu per vieną mėnesį nuo tada, kai advokato(-ų) kontoroje nebelieka advokatų, įrašytų į Praktikuojančių advokatų sąrašą, sprendimas likviduoti advokato(-ų) kontorą nepriimamas, šį klausimą sprendžia Lietuvos advokatų taryba.

31. Apie advokato(-ų) kontoros reorganizavimą ar likvidavimą pranešama raštu tos kontoros klientams ir kreditoriams arba skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ nurodant teisių perėmėją, jei toks yra.

32. Advokato(-ų) kontoros advokatų susirinkimas, priėmęs sprendimą likviduoti advokato(-ų) kontorą, paskiria advokato(-ų) kontoros likvidatorių arba likvidavimo komisiją, nustato likvidavimo procedūrą, išsprendžia advokato(-ų) kontoroje buvusių bylų, kitų dokumentų, archyvų perdavimo ir kitus reikalus.

33. Likviduotos advokato(-ų) kontoros archyvas perduodamas Lietuvos advokatų tarybos nustatyta tvarka saugoti.

34. Advokatų kontorose, kuriose dirba du ir daugiau advokatų, advokatų kontoros darbui organizuoti tų advokatų kontorų advokatai renka seniūną. Advokatų kontorose, kuriose dirba vienas advokatas, seniūno funkcijas atlieka advokatas – kontoros steigėjas. Advokatų kontoros seniūnas renkamas pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytą tvarką bei sąlygas.

35. Advokatas, išrinktas advokatų kontoros seniūnu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo išrinkimo privalo apie tai pranešti Lietuvos advokatų tarybai.

36. Advokatų kontoros seniūnas vykdo šias funkcijas (jeigu partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nėra nustatyta kitaip):

37. Advokatų kontoros seniūnas turi teisę savo funkcijų dalį pavesti atlikti kitiems advokatų kontoroje dirbantiems advokatams, jeigu jie su tuo sutinka.

38. Advokatų kontoros seniūnui už jo funkcijų atlikimą gali būti atlyginama pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytas sąlygas.

39. Asmuo, advokatų kontoros seniūno pareigas atliekantis netinkamai, gali būti atšaukiamas pagal partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytas sąlygas ir tvarką, bet ne mažesne kaip paprasta toje advokatų kontoroje dirbančių advokatų balsų dauguma.

40. Prireikus advokatų kontoroje dirbantys advokatai turi teisę išsirinkti ir seniūno pavaduotoją, kuris atlieka advokatų kontoros seniūno funkcijas seniūno atostogų ar komandiruotės metu. Partnerystės sutartyje ar sutartyje dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo nustatytomis sąlygomis gali būti sudaryti ir kiti advokatų kontoros valdymo organai.

41. Advokato(-ų) kontoroje dirbantys advokatai gali turėti padėjėjų, sekretorių ir kitų darbuotojų.

42. Advokato padėjėjai praktiką atlieka pagal susitarimo su advokatu, vadovaujančiu advokato padėjėjo praktikai atlikti, sąlygas.

43. Advokato(-ų) kontoros darbuotojai, išskyrus advokatų padėjėjus, dirba advokato(-ų) kontoroje pagal darbo sutartis, kurios sudaromos advokato(-ų) kontoros vardu, ir jas pasirašo advokatų kontoros seniūnas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu nesusitariama, kad darbo sutartį su advokatų kontoros darbuotoju sudaro ir darbdavio funkcijas atlieka atskiras advokatas.

44. Advokato(-ų) kontoros skyriai (padaliniai) steigiami, likviduojami advokato(-ų) kontoros sprendimu pagal partnerystės sutartyse ar sutartyse dėl nuolatinės darbo vietos nustatytą tvarką bei sąlygas bei vadovaujantis Advokatūros įstatymo, šio Statuto nustatytų bendrų advokatų kontoroms reikalavimų.

45. Sprendime dėl advokatų kontorų skyrių (padalinių) steigimo taip pat turi būti nurodyti darbo juose organizavimo principai, santykiai su juos įsteigusia kontora ir kt.

46. Advokatų kontorų skyriai (padaliniai) įregistruojami ta pačia tvarka kaip ir advokatų kontoros.

1) vardą, pavardę, gimimo metus, asmens kodą, adresą, telefono numerį ir kt.;

2) Advokatūros įstatymo nurodytą informaciją, patvirtinančią, kad jis turi teisę būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą;

3) kad Advokatūros įstatyme ir šiame Statute nėra nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą.

1) dokumentai, kiti rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjas turi teisę būti įrašytas į advokatų padėjėjų sąrašą;

2) susitarimas su advokatu dėl šio sutikimo būti praktikos vadovu, praktikos atlikimo sąlygų (gali būti numatytas atlyginimas vadovui už vadovavimą praktikai ir kitos sąlygos) bei sutartį dėl darbo vietos, sudarytą šio Statuto nurodyta tvarka.

1) per savaitę nuo įrašymo į advokatų padėjėjų sąrašą parengia ir su praktikos vadovu suderina praktikos atlikimo programą;

2) pasirengia atlikti visas advokato darbo funkcijas, tarp jų: atstovauti klientams teisminėse institucijose, ginti parengtinio tyrimo stadijose, teismuose, ruošti ieškininius pareiškimus, apeliacinius, kasacinius skundus, kitus teisinius dokumentus, teikti kitą teisinę pagalbą;

3) nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją, taip pat ir pagal patvirtintą Advokato kvalifikacinių egzaminų programą;

4) susipažįsta su advokatūros veiklą reglamentuojančiais dokumentais, su Lietuvos advokatūros tradicijomis;

5) po 6 advokato padėjėjo praktikos atlikimo mėnesių pateikia Lietuvos advokatų tarybai šių 6 mėnesių praktikos ataskaitą ir praktikos vadovo išvadą dėl šios praktikos eigos.

1) atstovauja klientams pagal susitarimą, suderintą su vadovu, orderyje nurodydamas vadovą, kuris turi šį orderį pasirašyti, ir pažymėdamas, kad orderis išduotas advokato padėjėjo;

2) dalyvauja teismo posėdžiuose, parengtiniame tyrime, kai teisiamuosius, įtariamuosius, kaltinamuosius gina vadovas ar jo sutikimu kitas advokatas (šiuo atveju advokatas pateikia orderį įprasta tvarka, advokato padėjėjas taip pat pateikia orderį, kuriame nurodo, kad orderis pateikiamas advokato padėjėjo);

3) atlieka kitus veiksmus praktikos vadovo nustatyta tvarka.

1) jo paties ir padėjėjo bendru prašymu. Šiuo atveju abu išsprendžia klausimą dėl naujo praktikos vadovo kandidatūros;

2) jo paties prašymu, jei advokato padėjėjas netinkamai atlieka praktiką, pažeidinėja Advokatūros įstatymo, šio Statuto, Advokatų profesinės etikos kodekso nuostatas. Šiuo atveju kartu sprendžiamas klausimas dėl advokato padėjėjo išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašo;

3) jei Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokato padėjėjo praktikos vadovas nebegali vadovauti praktikai dėl to, kad jam paskirta drausminė nuobauda, sustabdyta jo teisė verstis advokato praktika, negali vadovauti praktikai dėl ilgai trunkančios ligos ar išbraukiamas iš advokatų sąrašų. Šiuo atveju padėjėjui turi būti paskirtas kitas vadovas, kurio paskyrimu turi rūpintis buvęs vadovas (jei gali), padėjėjas, kontoros, kurioje dirbo advokato padėjėjas, vadovas, seniūnas;

4) jei advokato padėjėjas išbraukiamas iš advokatų padėjėjų sąrašo jo paties prašymu.

62. Sutarties dėl teisinės pagalbos rekomendacines sąlygas ir formą nustato Lietuvos advokatų taryba.

63. Sutartis dėl teisinės pagalbos įsigalioja nuo jos pasirašymo momento arba ir nuo joje nurodyto honoraro ar jo dalies advokatui sumokėjimo, jeigu taip numatyta sutartyje. Klientas gali sutarties sudarymą patvirtinti ir faksograma, laišku ar konkliudentiniais veiksmais.

64. Sutartys turi būti registruojamos ir saugomos advokato(-ų) kontoroje.

65. Vykdydamas pavedimus pagal teisinės pagalbos sutartį, jeigu norima pateikti ne orderį, advokatas pateikia sutarties nuorašą, patvirtintą advokato parašu ir advokatų kontoros antspaudu.

66. Teisinės pagalbos pagal kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo paskyrimą teikimo tvarką pagal Advokatūros įstatymą, šį Statutą nustato Lietuvos advokatų taryba.

67. Advokato orderio turinį ir formą tvirtina Lietuvos advokatų taryba.

68. Advokatas turi teisę užpildyti ir pateikti advokato orderį tada, kai yra įsigaliojusi teisinės pagalbos teikimo sutartis.

69. Vykdydamas vieną pavedimą, advokatas gali užpildyti ir pateikti kelis orderius. Teikdamas teisinę pagalbą keliems asmenims pagal vieną sutartį ar pavedimą, advokatas gali užpildyti ir pateikti vieną orderį. Orderio užpildymo data ir numeris įrašomi į teisinės pagalbos sutartį arba teisinės pagalbos pagal paskyrimą registravimo dokumentą.

70. Jei advokatas užpildyto orderio nepanaudoja, šį orderį privalo priklijuoti prie šaknelės, orderį ir šaknelę perbraukti, parašyti ant orderio žodį „Panaikintas“ ir po šiuo žodžiu pasirašyti. Taip įformintas nepanaudotas orderis laikomas negaliojančiu.

71. Honoraras nustatomas pagal Advokatūros įstatymo ir šio Statuto nustatytas nuostatas.

72. Honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo taip pat gali būti nurodyta papildomų išlaidų, vykdant pavedimą, atlyginimo tvarka, terminai, dydis.

73. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo gali būti numatyta teisė advokatui pareikalauti, kad būtų padidintas ir sumokėtas nustatytas honoraras, jei teikiant teisinę pagalbą sutartyje atsirado nenumatytų aplinkybių, dėl kurių padidėjo advokato darbo laiko sąnaudos pavedimui vykdyti; jei atsirado papildomų pagrįstų išlaidų pavedimui vykdyti; jei nuo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. Jeigu klientas nesutinka su nurodytu reikalavimu, advokatas gali sutartį dėl teisinės pagalbos nutraukti šia tvarka: advokatas registruotu laišku, faksograma ar žodžiu pasirašytinai praneša klientui apie honoraro padidinimą ir nurodo honoraro padidinimo priežastis, jo sumokėjimo terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo pranešimo pateikimo.

74. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo nustatyto honoraro nustatytomis sąlygomis nesumokėjimas, taip pat atsisakymas joje nurodytais atvejais padidinti honorarą yra pagrindas nutraukti sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo. Jeigu, nutraukus sutartį šiuo pagrindu, klientas buvo sumokėjęs dalį honoraro, jam turi būti grąžinta ta jo dalis, už kurią advokatas neatliko darbo. Tais atvejais, kai nutraukiama sutartis dėl teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje, toliau gynyba vykdoma pagal tas advokato darbo apmokėjimo taisykles, kurios taikomos, kai advokatą paskiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas.

75. Advokatas savo iniciatyva turi teisę klientui suteikti nemokamą teisinę pagalbą. Jei teikiant nemokamą teisinę pagalbą reikia pateikti orderį, dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo sudaroma rašytinė sutartis pagal šio Statuto nuostatas.

76. Ginčus tarp kliento ir advokato dėl honoraro dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba, o abiejų šalių prašymu – advokatų kontoros seniūnas.

77. Teisinei pagalbai pagal kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo paskyrimus teikti Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokatų kontoros gali būti sugrupuotos priskiriant jas prie konkrečių teismų, parengtinį tyrimą atliekančių institucijų. Tokios pagalbos teikimo organizavimo principus nustato Lietuvos advokatų taryba.

1) Lietuvos advokatų taryba teritoriniu principu sugrupuoja advokatų kontoras, kurių advokatai savo susirinkimuose pagal Lietuvos advokatų tarybos nustatytą atstovavimo normą renka atstovus į advokatų konferenciją;

2) Lietuvos advokatų taryba paskiria advokatų kontorą, atsakingą už šiuos susirinkimus, nustato susirinkimų datą, rinkimų reglamentą, atstovavimo normą;

3) Lietuvos advokatų taryba nustato atstovavimo normą pagal principą, kad į konferenciją būtų išrinkta ne mažiau kaip 20 procentų į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų advokatų;

4) į konferenciją su balso teise be rinkimų kviečiami taip pat Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas ir nariai, Advokatų garbės teismo nariai, Revizijos komisijos nariai.

1) to raštu pareikalauja daugiau kaip pusė į Praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytų advokatų;

2) taip nusprendžia advokatų konferencija 2/3 dalyvaujančių konferencijoje advokatų balsų dauguma;

3) taip nusprendžia Lietuvos advokatų taryba 2/3 tarybos narių balsų dauguma.

1) iš savo narių renka Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotoją;

2) skiria Lietuvos advokatų tarybos sekretorių;

3) pagal advokatų susirinkimo (konferencijos) sprendimą nustato konkrečius darbuotojų etatus;

4) tvirtina Lietuvos advokatų tarybos darbo reglamentą, nustato Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų darbo funkcijas;

5) steigia ir registruoja advokato(-ų) kontoras;

6) sprendžia profesinius ginčus tarp advokatų, jei yra bent vieno jų prašymas;

7) skiria kitą advokatą bylai, kurioje anksčiau jos paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo pareigų;

8) sudaro ir pateikia advokatų susirinkimui (konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;

9) vykdo metinę sąmatą, sprendžia su ja susijusius klausimus ir valdo Lietuvos advokatūros turtą;

10) nustato Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų atlyginimus;

11) pripažįsta advokatais;

12) tvarko Praktikuojančių advokatų sąrašą;

13) įrašo į advokatų padėjėjų sąrašą, išbraukia iš jo, sprendžia dėl leidimo laikyti kvalifikacinius egzaminus;

14) sprendžia dėl drausmės bylų iškėlimo;

15) siūlo narius į kvalifikacinių egzaminų komisiją;

16) sprendžia advokatų ir klientų ginčus dėl honorarų dydžio;

17) sprendžia advokatų klausimus dėl advokatų darbo, finansinės apskaitos tvarkos;

18) nustato advokatų kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, būdus, lygį, įvertinimą;

19) šaukia advokatų susirinkimus (konferencijas), sudaro jų darbotvarkės projektus;

20) priima sprendimus dėl advokatų kontorų sugrupavimo darbui, kai advokatą pavedimui atlikti skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas, taip pat atstovams į advokatų konferencijas rinkti;

21) nustato advokatų, advokato(-ų) kontorų dokumentų archyvavimo tvarką;

22) sprendžia kitus klausimus, kurie nepriklauso advokatų susirinkimo (konferencijos) kompetencijai.

1) atstovauja Lietuvos Respublikos advokatūrai;

2) Lietuvos advokatų tarybos vardu susirašinėja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis, visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis;

3) priima į darbą ir atleidžia Lietuvos advokatų tarybos darbuotojus;

4) rengia ir teikia svarstyti klausimus Lietuvos advokatų tarybai;

5) tvarko finansinius reikalus pagal advokatų susirinkimo (konferencijos), Lietuvos advokatų tarybos patvirtintą sąmatą.

1) Lietuvos advokatų tarybos pirmininko sprendimu pirmininko pavaduotojas, o šio nesant – kitas Lietuvos advokatų tarybos narys;

2) jeigu Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas neišrenkamas ar dėl kitų priežasčių pirmininko ar jo nurodymo perduoti pirmininko funkcijų kitam nėra, – Lietuvos advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, o jeigu šis negali, – kitas Lietuvos advokatų tarybos narys Lietuvos advokatų tarybos sprendimu, iki Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas bus išrinktas ar išnyks priežastys, dėl kurių jo nebuvo.