Dėl Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo atskirų straipsnių taikymo

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJA

I Š A I Š K I N I M A S

1991 m. spalio 28 d. Nr. 7-2014

Vilnius

Ministerijoms, valstybinėms

tarnyboms, miestų,

rajonų valdyboms

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO ATSKIRŲ

STRAIPSNIŲ TAIKYMO

Ryšium su gaunamais iš įmonių ir organizacijų klausimais dėl

atskirų Darbo įstatymo straipsnių taikymo, Socialinės apsaugos

ministerija išaiškina:

1. Darbuotojui faktiškai nustatytas valandinis tarifinis

atlygis arba mėnesinė pareiginė alga (neįskaitant premijų, priedų

bei priemokų) negali būti mažesnė už Vyriausybės patvirtintą

(indeksuotą) minimalų valandinį atlygį arba minimalią mėnesinę algą

(nuo š. m. spalio 1 d. - atitinkamai 2,06 rb. per  val. ir  350  rb.

per  mėnesį).  Šiuo  reikalavimu  taip  pat vadovaujamasi  nustatant

darbų įkainius esant vienetinei ar akordinei darbo apmokėjimo

sistemai.

2. Taikant įstatymu nurodytais atvejais padidintą darbo

apmokėjimą (už darbą kenksmingomis ir leistinomis ribinėmis

kenksmingomis sąlygomis, už viršvalandžius, už naktinį darbą, už

darbą poilsio ir švenčių dienomis), šios kolektyvinėje sutartyje

nustatytų dydžių priemokos skaičiuojamos:

- esant laikinei darbo apmokėjimo sistemai - nuo darbuotojo

valandinio tarifinio atlygio ar mėnesinės algos,

- esant vienetinei, akordinei ar kitai darbo apmokėjimo

sistemai   -   nuo   darbuotojo    kvalifikacijos    ar    atliekamų

darbų sudėtingumo lygį  atitinkančio  tarifinio atlygio ar mėnesinės

algos pagal įmonėje veikiančią tarifinę - kvalifikacinę sistemą.

Ši tvarka turi būti konkretizuojama kolektyvinėje sutartyje.

Priemokos mokamos už faktiškai dirbtą laiką minėtomis

sąlygomis.

Kolektyvinėje sutartyje atskirų kategorijų darbuotojams gali

būti papildomai nustatomi kiti priedai bei priemokos, taip pat

konkretizuojama premijų priskaičiavimo nuo įstatymu bei

kolektyvinėje sutartyje nustatytų priemokų bei priedų tvarka.

3. Iki darbo įstatymų kodekso (DĮK) normos bus suderintos su

Darbo apmokėjimo įstatymu, netaikomi šie DĮK straipsniai: 73 str. 3-

čia ir 4-ta dalys, 89-96, 98, 99, 101-111, 113-115 ir 133 str., nes

šiuos klausimus tiesiogiai reguliuoja Darbo apmokėjimo įstatymas.

Visais kitais DĮK straipsniais, reguliuojančiais darbo apmokėjimą ir

darbo normavimą, kol kas vadovaujamasi.

Poįstatyminiai aktai, kurie buvo taikomi su aukščiau

išvardintais DĮK straipsniais, vertintini kaip turintys tik

rekomendacinį pobūdį.

Sudaromose kolektyvinėse sutartyse darbo apmokėjimo ir darbo

normavimo nuostatos negali bloginti darbuotojų padėties lyginant su

nustatytais aukščiau minėtais taikytinais DĮK straipsniais.