Antidopingo konvencija

a) „dopingas sporte“ – tai dopingo preparatų arba dopingo metodų vartojimas arba jų davimas sportininkui;

b) „dopingo preparatų arba dopingo metodų farmakologinės klasės“ – tai yra dopingo preparatai arba metodai, uždrausti atitinkamų sporto organizacijų, įrašyti į Stebėjimo grupės sudarytus sąrašus, kaip nurodoma 11.1b straipsnyje;

c) „sportininkai“ – tai asmenys, reguliariai dalyvaujantys organizuotoje sporto veikloje.

a) padėti savo sporto organizacijoms finansuoti dopingo kontrolę ir tyrimus arba tiesioginėmis subsidijomis bei dotacijomis, arba, atsižvelgdamos į tokios kontrolės ir tyrimo kainą, nustatyti bendras subsidijas ir dotacijas, skiriamas šioms organizacijoms;

b) imtis reikiamų veiksmų, kad sportininkams, laikinai pašalintiems iš sportinės veiklos už dopingo vartojimą, diskvalifikacijos laikotarpiui būtų sustabdytos subsidijos iš visuomeninių fondų, skirtos treniravimuisi;

c) skatinti ir, kur galima, palengvinti savo sporto organizacijoms atlikti dopingo kontrolę, kurios reikalauja kompetentingos tarptautinės sporto organizacijos, tiek varžybų, tiek ne varžybų metu;

d) skatinti ir padėti sporto organizacijoms derėtis dėl susitarimų, leidžiančių jų nariams atlikti dopingo kontrolę kompetentingoms dopingo kontrolės komisijoms kitose šalyse.

a) įsteigti arba prisidėti steigiant savo teritorijoje vieną ar daugiau dopingo kontrolės laboratorijų, kurios galėtų būti akredituotos pagal atitinkamų sporto organizacijų priimtus ir Stebėjimo grupės patvirtintus kriterijus, kurie yra numatyti 11.1b straipsnyje; arba

b) padėti savo sporto organizacijoms pasinaudoti tokia laboratorija kitoje šalyje.

a) imtis reikiamų veiksmų kvalifikuotam personalui įdarbinti, apmokyti ir jų kvalifikacijai patobulinti;

b) pradėti atitinkamas darbo programas, tiriančias dopingo preparatus bei metodus, kuriuos sportininkai vartoja arba gali vartoti, ir atliekančias analitinės biochemijos ir farmakologinius tyrimus, siekiant geriau suprasti įvairių medžiagų poveikį žmogaus organizmui ir jų įtaką sporto rezultatams;

c) publikuoti ir platinti šių tyrimų duomenis.

a) antidopingo taisykles su atitinkamų tarptautinių sporto organizacijų priimtomis taisyklėmis;

b) uždraustų dopingo preparatų farmakologinių klasių ir uždraustų dopingo metodų sąrašą su atitinkamų tarptautinių sporto organizacijų priimtais sąrašais;

c) dopingo kontrolės procedūras;

d) drausmės procedūras, taikant tarptautinius teisingumo principus ir užtikrinant pagarbą pagrindinėms įtariamų sportininkų teisėms; į šiuos principus įeina:

– pranešantieji ir drausmės organai turi būti atskiri;

– įtariami asmenys turi teisę būti išklausyti, ieškoti pagalbos ir būti atstovaujami;

– turi būti aiškios ir įvykdomos sąlygos apeliacijai pateikti esant bet kokiam sprendimui;

e) efektyvių nuobaudų taikymo procedūras tarnautojams, gydytojams, veterinarijos gydytojams, treneriams, fizioterapijos specialistams ir kitiems asmenims, susijusiems su sportininkų antidopingo taisyklių pažeidimais;

f) diskvalifikacijos ir kitų nuobaudų, kurias paskiria kitos sporto organizacijos toje pačioje arba kitoje šalyje, pripažinimo procesas.

a) efektyviu mastu įvesti dopingo kontrolę visiems sportininkams ne tik su, bet ir be išankstinio įspėjimo bet kokiu ne varžybų metu, atliekant pasirinktų, gali būti atsitiktine tvarka, asmenų pirminį ir pakartotinį testavimą;

b) tartis su kitų šalių sporto organizacijomis dėl leidimo šios šalies kompetentingai dopingo kontrolės komisijai testuoti savo šalies sportininkus, besitreniruojančius šioje šalyje;

c) išsiaiškinti ir suderinti priėmimo dalyvauti sporto rungtynėse taisykles, kur turėtų būti įtrauktas antidopingo kriterijus;

d) skatinti sportininkus patiems aktyviai dalyvauti tarptautinių sporto organizacijų antidopingo darbe;

e) panaudoti visas dopingo kontrolės laboratorijų priemones, numatytas 5 straipsnyje, tiek sportinių varžybų metu, tiek ne varžybų laiku;

f) tirti mokslinius treniruočių metodus ir numatyti įvairaus amžiaus kiekvienos sporto šakos sportininkų apsaugojimo būdus.

a) skatinti savo sporto organizacijas savo veikla remti šios Konvencijos nutarimų įgyvendinimą visose tarptautinėse sporto organizacijose, kurių nariai jos yra, taip pat ir atsisakant ratifikuoti pasaulio ar regioninius rekordus, jei prie jų nėra paliudyto neigiamo dopingo kontrolės rezultato;

b) remti bendradarbiavimą tarp skirtingų savo šalies dopingo kontrolės laboratorijų, įsteigtų ar veikiančių pagal 5 straipsnį, personalo;

c) kurti dvišalius ir daugiašalius bendradarbiavimo ryšius tarp atitinkamų agentūrų, valdžios organų bei organizacijų, siekiant 4.1 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo ir tarptautiniu lygiu.

a) nuolat stebėti Konvencijos nutarimus ir analizuoti reikiamas pataisas;

b) patvirtinti dopingo preparatų ir dopingo metodų farmakologinių klasių, uždraustų atitinkamų sporto organizacijų, kaip nurodyta 2.1 ir 2.2 straipsniuose, sąrašą ir bet kokius pakeitimus jame, laboratorijų pripažinimo kriterijus ir bet kokius jų pakeitimus, priimtus anksčiau minėtose organizacijose, kaip nurodyta 5.1 a straipsnyje, bei nustatyti atitinkamų sprendimų įsigaliojimo datą;

c) konsultuotis su atitinkamomis sporto organizacijomis;

d) teikti šalims rekomendacijas dėl priemonių šios Konvencijos tikslams siekti;

e) rekomenduoti priemones, kurių pagalba tarptautinės organizacijos ir visuomenė būtų informuojami apie veiksmus, atliekamus remiantis šia informacija;

f) teikti rekomendacijas Ministrų komitetui dėl valstybių, kurios nėra Europos Tarybos narės, pakvietimo prisijungti prie šios Konvencijos;

g) teikti pasiūlymus dėl Konvencijos efektyvumo didinimo.

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti valstybės, Europos Tarybos narės, valstybės, Europos kultūros konvencijos šalys, ir kitos valstybės, dalyvavusios ruošiant šią Konvenciją, kurios sutinka įsipareigoti:

2. Apie ratifikacijos, pritarimo ar patvirtinimo priemones turi būti informuotas Europos Tarybos generalinis sekretorius.

1. Konvencija įsigalios pirmąją mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai penkios valstybės, iš kurių mažiausiai keturios yra Europos Tarybos narės, sutinka įsipareigoti šia Konvencija pagal 14 straipsnio nutarimus.

2. Bet kurios kitos pasirašančios valstybės, kuri vėliau išreiškia sutikimą įsipareigoti šia Konvencija, atžvilgiu ji įsigalios pirmąją mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po pasirašymo dienos arba po ratifikacijos, pritarimo ar patvirtinimo paliudijimo įteikimo.

1. Įsigaliojus Konvencijai, Europos Tarybos Ministrų komitetas, pasitaręs su šalimis, daugumos sprendimu, kaip numatyta Europos Tarybos statuto 20 straipsnyje, ir vienbalsiai nusprendus valstybių, turinčių teisę dalyvauti Komitete, atstovams, gali pakviesti bet kurią valstybę, kuri nėra Europos Tarybos narė, prisijungti prie Konvencijos.

2. Prisijungiančios valstybės atžvilgiu Konvencija įsigalios pirmąją mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po prisijungimo paliudijimo įteikimo Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

1. Kiekviena valstybė, pasirašydama ratifikacijos, pritarimo, patvirtinimo ar prisijungimo paliudijimą, gali nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms ši Konvencija bus taikoma.

2. Kiekviena valstybė bet kada vėliau gali išplėsti šios Konvencijos taikymo ribas nurodomoje teritorijoje deklaracija, adresuota Europos Tarybos generaliniam sekretoriui. Šios teritorijos atžvilgiu Konvencija įsigalios pirmąją mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po tokios deklaracijos įteikimo generaliniam sekretoriui.

3. Kiekviena deklaracija, minima ankstesnėse dviejose pastraipose, gali būti atšaukta pranešant apie tai generaliniam sekretoriui. Toks atšaukimas įsigalios pirmąją mėnesio dieną, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai generalinis sekretorius gauna tokį pranešimą.

1. Kiekviena šalis gali paskelbti Konvenciją negaliojančia, pranešdama apie tai Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.

2. Toks denonsavimas įsigalios pirmąją mėnesio dieną, praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo įteikimo generaliniam sekretoriui.

Europos Tarybos generalinis sekretorius turi pranešti šalims, visoms valstybėms, Europos Tarybos narėms, valstybėms, Europos kultūros konvencijos šalims, taip pat ir kitoms valstybėms, dalyvavusioms rengiant šią Konvenciją, ir visoms valstybėms, prisijungusioms arba pakviestoms prisijungti prie jos, apie:

Čia liudijama, kad pasirašiusieji yra atitinkamai įgalioti ir pasirašo šią Konvenciją.

Sudaryta Strasbūre 1989 m. lapkričio 16 dieną anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški ir viename leidinyje saugomi Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius patvirtintas kopijas turi perduoti kiekvienai valstybei, Europos Tarybos narei, valstybėms, Europos kultūros konvencijos šalims, kitoms valstybėms, dalyvavusioms rengiant šią Konvenciją, ir visoms valstybėms, pakviestoms prie jos prisijungti.