Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo

1.1. Kultūros įstaigų darbuotojų tarnybinius atlyginimus ir kitas darbo apmokėjimo sąlygas;

1.2. Pareigybių sąrašą, kuriuo vadovaujantis darbuotojai priskiriami kultūros ir meno darbuotojams.

2.1. Kultūros įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta bazinė mėnesinė alga (bazinis valandinis atlygis), išskyrus minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA);

2.2. Kultūros įstaigų darbuotojams taikomos Nutarimo 4, 5, 5¹, 6 ir 10 punktuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 871 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 86-4504) 2 punkte numatytos darbo apmokėjimo sąlygos.

2.3. Kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos taikomos nuo 2016 m. liepos 1 d. neviršijant kultūros įstaigoms valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

Punkto pakeitimai:

Nr. ĮV-240, 2013-03-25, Žin., 2013, Nr. 34-1656 (2013-03-30), i. k. 1132080ISAK00ĮV-240

Nr. ĮV-35, 2014-01-24, paskelbta TAR 2014-01-24, i. k. 2014-00482

Nr. ĮV-388, 2014-05-30, paskelbta TAR 2014-06-09, i. k. 2014-07306

Nr. ĮV-205, 2015-03-25, paskelbta TAR 2015-03-30, i. k. 2015-04638

Nr. ĮV-405, 2015-06-19, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09795

Nr. ĮV-32, 2016-01-19, paskelbta TAR 2016-01-19, i. k. 2016-01192

Nr. ĮV-574, 2016-06-27, paskelbta TAR 2016-06-29, i. k. 2016-17796

3.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 63-2064);

3.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. ĮV-103 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 78-2739);

3.3. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. ĮV-440 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 8-252);

3.4. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. ĮV-320 „Dėl kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl Kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 86-3367);

3.5. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. ĮV-606 „Dėl kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 123-4652);

3.6. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. ĮV-535 „Dėl kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 92-3713);

3.7. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. ĮV-74 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 20-741);

3.8. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. ĮV-252 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ papildymo“ (Žin., 2008, Nr. 56-2135);

3.9. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. ĮV-28 Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 11-429);

3.10. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. ĮV-486 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 248 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 111-4731).

1. Šiai įstaigų grupei priskiriamos įstaigos, kurioms pagal Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, Lietuvos Respublikos muziejų įstatymą suteiktas nacionalinės įstaigos statusas, nacionaliniai, valstybės teatrai ir koncertinės įstaigos.

2. Įstaigų vadovams gali būti nustatomi iki 2 tarnybinių atlyginimų dydžio priedai, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimas pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

3. Įstaigų vadovai turi teisę, pritarus įstaigos kolegialiam valdymo organui, nustatyti iki 2 tarnybinių atlyginimų dydžio priedus aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojams. Šie priedai, nurodant mokėjimo terminą, nustatomi atsižvelgiant į vieną ar kelis iš išvardytų profesionalumo įvertinimo kriterijų:

4. Įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams, turintiems mokslo laipsnį, prie tarnybinio atlyginimo gali būti nustatomas 1,0 bazinės mėnesinės algos dydžio priedas.

5. Specialistams, neturintiems aukštesniojo išsilavinimo, tarnybiniai atlyginimai nustatomi taikant koeficientą 11,2.

6. Specialistams nustatytąja tvarka gali būti suteikiamos šios kategorijos: vyriausiasis (aukščiausios kategorijos) specialistas, vyresnysis (vadovaujantysis) specialistas, specialistas.

7. Teatrų ir koncertinių įstaigų atlikėjams – baleto artistams, Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje įgijusiems baleto artisto kvalifikaciją, tarnybiniai atlyginimai nustatomi kaip specialistams, įgijusiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.

8. Skyrių, kitų padalinių vadovų pavaduotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi 10–15 procentų mažesni negu skyrių, kitų padalinių vadovų.

9. Specialistų, nepriskiriamų kultūros ir meno darbuotojams, tarnautojų ir darbininkų tarnybiniai atlyginimai nurodyti IX skyriuje.

1. Bibliotekos suskirstytos grupėmis:

I grupė – Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme nurodytos valstybinės reikšmės bibliotekos;

II grupė – aukštųjų mokyklų, apskričių viešosios, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybių viešosios bibliotekos;

III grupė – savivaldybių viešosios bibliotekos;

IV grupė – aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų, kitų švietimo įstaigų, mokslo institucijų ir kitos bibliotekos.

2. Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę gauti 15 procentų didesnius tarnybinius atlyginimus, o visi kiti darbuotojai – 10 procentų.

3. Bibliotekų vadovams gali būti nustatomi iki tarnybinio atlyginimo dydžio priedai, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimas pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

4. Bibliotekų vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams, turintiems mokslinį laipsnį, prie tarnybinio atlyginimo gali būti nustatomas 1,0 bazinės mėnesinės algos dydžio priedas.

5. Skyrių, kitų padalinių vadovų pavaduotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi 10–15 procentų mažesni negu skyrių, kitų padalinių vadovų.

6. Kultūros darbą dirbantiems specialistams, turintiems mokslo laipsnį, prie tarnybinio atlyginimo gali būti nustatomas 1,0 bazinės mėnesinės algos dydžio priedas.

7. Kitų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nurodyti IX skyriuje.

* PASTABA.

Rekomenduoti valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms, esant finansinėms galimybėms, taikyti šią priskyrimo bibliotekų grupėms tvarką:

I grupė – valstybinės reikšmės bibliotekos, apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, kurių patvirtintas etatų skaičius yra ne mažesnis nei 100;

II grupė – aukštųjų mokyklų, apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos, kurių patvirtintas etatų skaičius yra ne mažesnis nei 50;

III grupė – savivaldybių viešosios ir kitos valstybės ar savivaldybių įsteigtos bibliotekos, kurių patvirtintas etatų skaičius yra ne mažesnis kaip 10 ir ne didesnis kaip 49;

IV grupė – mokyklų (išskyrus aukštųjų), mokslo ir studijų institucijų ir specialiosios bibliotekos, kurių patvirtintas etatų skaičius yra ne didesnis nei 9.

1. Muziejai, parodų rūmai (centrai) suskirstomi grupėmis:

I grupė – muziejai, parodų rūmai (centrai), turintys ne mažesnius kaip 100 tūkst. eksponatų fondus ir stacionarinių ekspozicijų bendrą plotą, ne mažesnį kaip 1500 kv. metrų, taip pat parodų rūmai, turintys ekspozicijų plotą, atitinkantį šios grupės muziejus;

II grupė – muziejai, parodų rūmai (centrai), turintys ne mažesnius kaip 50 tūkst. eksponatų pagrindinius fondus ir stacionarinių ekspozicijų bendrą plotą, ne mažesnį kaip 750 kv. metrų, taip pat parodų rūmai (centrai), turintys ekspozicijų plotą, atitinkantį šios grupės muziejus;

III grupė – visi kiti muziejai ir parodų rūmai (centrai).

2. Jeigu muziejus turi tik vieną iš nurodytų rodiklių, tai jis priskiriamas žemesnei grupei. Kultūros ministerija muziejus, turinčius ypač unikalius ir svarbius rinkinius, gali priskirti aukštesnei grupei ir pagal vieną iš nurodytųjų rodiklių kultūros ministro įsakymu.

3. Muziejų, parodų rūmų (centrų) vadovams gali būti nustatomi iki tarnybinio atlyginimo dydžio priedai, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimas pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

4. Muziejų, parodų rūmų (centrų) vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams, turintiems mokslo laipsnį, prie tarnybinio atlyginimo gali būti nustatomas 1,0 bazinės mėnesinės algos dydžio priedas.

5. Skyrių, kitų padalinių vadovų pavaduotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi 10–15 procentų mažesni negu skyrių, kitų padalinių vadovų.

6. Kitų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nurodyti IX skyriuje.

1. Kultūros vertybių restauratoriams kvalifikacines kategorijas suteikia kultūros ministras.

2. Restauratoriams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, tarnybinis atlyginimas neturi viršyti 13,4 bazinių mėnesinių algų dydžio.

1. Kultūros centrai pagal Kultūros ministerijos nustatytus Kategorijų suteikimo kultūros centrams kriterijus yra skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas.

2. Skyrių, kitų padalinių vadovų pavaduotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi 10–15 procentų mažesni negu skyrių, kitų padalinių vadovų.

3. Kitų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nurodyti IX skyriuje.

1. Tarnybiniai atlyginimai taikomi savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms, kurie pripažinti teatru ir koncertine įstaiga pagal Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą.

2. Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams, turintiems mokslo laipsnį, prie tarnybinio atlyginimo gali būti nustatomas 1,0 bazinės mėnesinės algos dydžio priedas.

3. Teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams gali būti nustatomi iki tarnybinio atlyginimo dydžio priedai, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimas pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

4. Skyrių, kitų padalinių vadovų pavaduotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi 10–15 procentų mažesni negu skyrių, kitų padalinių vadovų.

5. Kitų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nurodyti IX skyriuje.

1. Kultūros ir meno įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams, turintiems mokslo laipsnį, prie tarnybinio atlyginimo gali būti nustatomas 1,0 bazinės mėnesinės algos dydžio priedas.

2. Kultūros ir meno įstaigų vadovams gali būti nustatomi iki tarnybinio atlyginimo dydžio priedai, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius (biudžetinės įstaigos tikslų įgyvendinimas pagal atitinkamų metų strateginiame ar metiniame veiklos plane nustatytus vertinimo kriterijus ir (ar) kitus rodiklius). Konkrečius veiklos vertinimo rodiklius nustato biudžetinių įstaigų ir organizacijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

3. Skyrių, kitų padalinių vadovų pavaduotojų tarnybiniai atlyginimai nustatomi 10–15 procentų mažesni negu skyrių, kitų padalinių vadovų.

4. Kitų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai nurodyti IX skyriuje.

1. Specialistams (kai įstaigoje dirba tik vienas specialistas) tarnybinis atlyginimas nustatomas:

‑ įgijusiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą - 13,5-18,8;

‑ įgijusiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (baigusiems kolegijas) - 13,0-15,4;

‑ įgijusiems aukštesnįjį išsilavinimą ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų - 12,0 bazinės mėnesinės algos dydžio.

2. Specialistams, neturintiems aukštesniojo išsilavinimo, tarnybiniai atlyginimai nustatomi 11,0 bazinės mėnesinės algos dydžio.

3. Specialistams nustatytąja tvarka gali būti suteikiamos šios kategorijos: vyriausiasis (aukščiausios kategorijos) specialistas, vyresnysis (vadovaujantysis) specialistas, specialistas.

4. Kultūros darbą dirbantiems specialistams, turintiems mokslo laipsnį, prie tarnybinio atlyginimo gali būti nustatomas 1,0 bazinės mėnesinės algos dydžio priedas.

5. Aukštos kvalifikacijos darbininkams, dirbantiems atsakingus darbus, galima nustatyti tarnybinį atlyginimą iki 12 koeficientų, kurio pagrindu imama bazinė mėnesinė alga.

6. Vyresniųjų buhalterių, atliekančių vyriausiojo buhalterio funkcijas (kai yra tik vienas apskaitos darbuotojas), taip pat esant vienam vidaus audito specialistui tarnybiniai atlyginimai nustatomi kaip vyriausiųjų buhalterių arba vidaus audito tarnybos vadovo.

7. Savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų atlikėjams – baleto artistams, Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje įgijusiems baleto artisto kvalifikaciją, tarnybiniai atlyginimai nustatomi kaip specialistams, įgijusiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą.