Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO

            Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, įtvirtintomis Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatuose, Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje konferencijos dokumentuose, 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, pabrėždama ištikimybę valstybių suverenios lygybės, tarptautinių ginčų taikaus sureguliavimo, jėgos arba grasinimo jėga nenaudojimo principams, reikšdama įsitikinimą, kad teikiamos privilegijos ir imunitetai sąlygos efektyvų diplomatinių atstovybių funkcijų įgyvendinimą, priima šį įstatymą.

1 straipsnis

            Užsienio valstybės diplomatinė atstovybė (toliau - diplomatinė atstovybė) yra Lietuvos Respublikoje veikiantis užsienio valstybės užsienio reikalų tarnybos padalinys, atstovaujantis tai užsienio valstybei, ginantis jos ir jos piliečių teises bei interesus Lietuvoje, palaikantis oficialius tarpvalstybinius santykius.

2 straipsnis

            Diplomatinėms atstovybėms bei personalui Lietuvos Respublikoje jų funkcijoms įgyvendinti suteikiamos privilegijos ir imunitetai, numatyti 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

3 straipsnis

            Asmenys, kuriems suteikiamos šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytos privilegijos ir imunitetai, turi gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

4 straipsnis

Diplomatinių atstovybių vadovai, ambasadoriai ir nuncijai, pasiuntiniai ir internuncijai, gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro agremaną, akredituojami prie Respublikos Prezidento, o užsienio valstybių reikalų patikėtiniai – prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro.

            Diplomatinių atstovybių vadovų lygis, atstovybės personalo skaičius Lietuvos Respublikoje nustatomas dvišaliame susitarime.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2484, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5691 (2004-10-26)

5 straipsnis

            Užsienio valstybės diplomatinės atstovybės vadovas bei diplomatai, siekdami asmeninės naudos, Lietuvos Respublikoje negali užsiimti profesine ar komercine veikla.

6 straipsnis

Ambasadoriai ir nuncijai, pasiuntiniai ir internuncijai savo funkcijas pradeda vykdyti nuo jų įgaliojamųjų raštų įteikimo Respublikos Prezidentui.

            Reikalų patikėtiniai savo funkcijas pradeda vykdyti nuo užsienio valstybės užsienio reikalų ministro laiško įteikimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2484, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5691 (2004-10-26)

7 straipsnis

            Užsienio valstybės diplomatinis atstovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus, gali vienu metu būti akredituotas ir kitose užsienio valstybėse.

8 straipsnis

            Užsienio valstybės diplomatiniu atstovu Lietuvos Respublikoje gali būti Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės pilietis, Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus.

9 straipsnis

            Diplomatinės atstovybės vadovai, diplomatai ir jų šeimos nariai naudojasi asmens bei privačios rezidencijos neliečiamybe. Lietuvos Respublikos Vyriausybė imasi visų būtinų priemonių jų saugumui užtikrinti.

            Diplomatai, jei jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, naudojasi imunitetu nuo Lietuvos Respublikos baudžiamosios, civilinės ir administracinės atsakomybės.

            Diplomatai naudojasi imunitetu nuo civilinės jurisdikcijos, išskyrus atvejus, kai jie stoja į civilinius teisinius santykius kaip privatūs asmenys.

            Administracinio bei techninio personalo darbuotojai ir jų šeimos nariai, jeigu jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, abipusiškai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, išskyrus atvejus, kai imunitetas nuo civilinės ir administracinės atsakomybės yra taikomas tik veiksmams, atliktiems vykdant tarnybines pareigas.

            Aptarnaujančiojo personalo nariai, jeigu jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat diplomatai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, imunitetu naudojasi tik dėl veiksmų, atliktų vykdant tarnybines pareigas, jeigu kitaip nėra susitarta.

10 straipsnis

            Diplomatai ir administracinio bei techninio personalo nariai, jeigu jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, atleidžiami nuo visų bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, išskyrus:

            1) netiesioginius mokesčius;

            2) nekilnojamojo turto savininko mokestį, jeigu turtas nėra valdomas akreditavusios valstybės vardu atstovavimo tikslais;

            3) turto paveldėtojo mokesčius;

            4) komercinės veiklos mokesčius;

            5) paslaugų mokesčius.

            Aptarnaujančiojo personalo nariai, jeigu jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, atleidžiami nuo mokesčių ir rinkliavų, imamų iš tarnyboje gaunamo darbo užmokesčio.

11 straipsnis

            Diplomatinės atstovybės patalpos, jose esantis turtas ir jos transporto priemonės yra neliečiamos.

            Lietuvos Respublikos valdžios atstovai gali į jas įeiti tik sutikus diplomatinės atstovybės vadovui.

            Diplomatinės atstovybės archyvai ir dokumentai yra neliečiami nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

12 straipsnis

            Diplomatinių atstovybių patalpos abipusiškai atleidžiamos nuo visų valstybinių ir vietinių mokesčių bei rinkliavų, išskyrus paslaugų mokestį, imamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

13 straipsnis

            Užsienio valstybės diplomatinė atstovybė gali pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir taisykles atsivežti daiktų, skirtų oficialiai naudoti, o diplomatai - daiktų, skirtų naudotis jiems ir jų šeimos nariams. Už šiuos daiktus neimamas muito mokestis.

            Diplomatų asmeninis bagažas netikrinamas, jei nėra rimto pagrindo manyti, kad jame yra daiktų, kuriuos Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai ir taisyklės draudžia įvežti ar išvežti arba jų įvežimą ir išvežimą reguliuoja specialios taisyklės.

            Bagažą galima tikrinti tik diplomatui ar jo įgaliotam atstovui dalyvaujant.

14 straipsnis

            Užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrinama teisė nekliudomai susisiekti su savo vyriausybe, savo šalies diplomatinėmis ir konsulinėmis atstovybėmis trečiosiose valstybėse įprastinėmis ryšių priemonėmis, šifruotomis elegramomis, diplomatiniu paštu ir per kurjerius.

            Diplomatinės atstovybės su Lietuvos Respublikos įstaigomis gali susisiekti per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus transporto, ryšių, sveikatos apsaugos bei policijos įstaigas.

            Diplomatinis paštas, gabenamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, negali būti atplėšiamas bei sulaikomas.

            Diplomatinė atstovybė, gavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą, gali įsirengti ir naudotis radijo siųstuvais.

15 straipsnis

            Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka aprūpinamos būtinomis patalpomis jų oficialiai veiklai ir privačioms personalo rezidencijoms.

16 straipsnis

            Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu šis įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties normos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. spalio 3 d.

            Nr. I-1857

_______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2484, 2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 156-5691 (2004-10-26)

ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO“ 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2004-10-28)

                 [email protected]