Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

1. Pareiškėjas – Anykščių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-2/2009).

2. Pareiškėjas – Šiaulių miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-26/2009).

3. Pareiškėjas – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-48/2009).

4. Pareiškėjas – Jurbarko rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-67/2009).

5. Pareiškėjas – Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. sausio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-1/2010).

6. Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-2/2010).

7. Pareiškėjas – Druskininkų miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-4/2010).

8. Pareiškėjas – Trakų rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-11/2010).

9. Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (prašymas Nr. 1B-19/2010).

10. Pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-30/2010).

11. Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti savavališkos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-52/2010).

12. Pareiškėjas – Druskininkų miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui nugriauti statinį neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-62/2010).

13. Pareiškėjas – Kauno rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į reikšmingas bylai aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinius galima pašalinti ne tik įpareigojus statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti, nes dėl tam tikrų byloje paaiškėjusių esminių aplinkybių tai būtų neteisinga, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-63/2010).

14. Pareiškėjas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. liepos 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-67/2010).

15. Pareiškėjas – Švenčionių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-75/2010).

16. Pareiškėjas – Švenčionių rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą. Teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (prašymas Nr. 1B-76/2010).

Pareiškėjų – Anykščių rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-2/2009), Šiaulių miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-26/2009), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-48/2009), Jurbarko rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-67/2009), Kaišiadorių rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-1/2010), Marijampolės rajono apylinkės teismo prašymai (Nr. 1B-2/2010, 1B-19/2010 ir 1B-52/2010), Druskininkų miesto apylinkės teismo prašymai (Nr. 1B-4/2010 ir 1B-62/2010), Trakų rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-11/2010), Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-30/2010), Kauno rajono apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-63/2010), Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymas (Nr. 1B-67/2010) ir Švenčionių rajono apylinkės teismo prašymai (Nr. 1B-75/2010 ir 1B-76/2010) grindžiami šiais iš esmės analogiškais argumentais.

Pareiškėjų nuomone, taikydamas ginčijamą teisinį reguliavimą, savavališkos statybos atveju pagal suinteresuoto asmens ieškinį teismas privalo įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti arba, jeigu buvo pažeisti projekto sprendiniai ar kiti teisės aktų reikalavimai, statinį pertvarkyti (dalį jo nugriauti, perstatyti ar pan.). Taikydamas ginčijamą teisinį reguliavimą, teismas gali priimti tik formalų sprendimą, pademonstruoti teisingumo vykdymo regimybę. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjų manymu, nesuteikia teismui teisės atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais nuspręsti, kad CK 4.103 straipsnyje ir Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytas įpareigojimas statinį nugriauti arba pertvarkyti neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.

Pareiškėjai – Anykščių rajono apylinkės teismas, Šiaulių miesto apylinkės teismas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Jurbarko rajono apylinkės teismas, Trakų rajono apylinkės teismas, Panevėžio miesto apylinkės teismas, Marijampolės rajono apylinkės teismas, Kauno rajono apylinkės teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Švenčionių rajono apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad, remiantis Konstitucinio Teismo doktrina, inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu, teisingumo vykdymas teismuose nėra vien formalus procesas ir turi būti suprantamas ne kaip pats spendimo priėmimas teisme, bet kaip teisingo sprendimo priėmimas. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia, nustatomos nuobaudos turi būti diferencijuojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Pareiškėjų nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas užkerta teismams kelią vykdyti teisingumą ir prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų Seimo narių K. Ramelio ir A. Stancikienės rašytiniai paaiškinimai.

1. Seimo nario K. Ramelio rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. K. Ramelio pozicija grindžiama šiais argumentais.

Nuostata, jog teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimas. Teismas, būdamas vienintelė institucija, turinti teisę valstybės ir visuomenės vardu įgyvendinti teisingumą, privalo turėti tam tikrą manevro laisvę ir diskrecijos teisę, kad galėtų įgyvendinti šią funkciją. Atėmus iš teismų galimybę priimti sprendimą vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tam tikras itin svarbias aplinkybes, teismo sprendimas taptų grynai formalus ir nereikalingas.

Teisinė valstybė pripažįsta ne įstatymo, o teisės viršenybę, dėl kurios būtina pirmumą teikti realiai žmogaus teisių apsaugai, o ne formalizmui. Todėl, K. Ramelio manymu, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai.

2. Seimo narė A. Stancikienė rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją grindžia šiais argumentais.

1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, Lietuvos Respublikos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkės Lauros Nalivaikienės rašytiniai paaiškinimai.

2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui paaiškinimus pateikė specialistai – l. e. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo pareigas Ivona Šuškevič ir šios inspekcijos Strategijos ir analizės skyriaus vedėjas Arūnas Minius.

Suinteresuoto asmens – Seimo atstovas K. Ramelis pritarė savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytiems argumentams, taip pat atsakė į teisėjų klausimus.

1. Pareiškėjai – Anykščių rajono apylinkės teismas, Šiaulių miesto apylinkės teismas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Jurbarko rajono apylinkės teismas, Trakų rajono apylinkės teismas, Panevėžio miesto apylinkės teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas ir Švenčionių rajono apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-2/2009, 1B-26/2009, 1B-48/2009, 1B-67/2009, 1B-11/2010, 1B-30/2010, 1B-67/2010, 1B-75/2010 ir 1B-76/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Pareiškėjai – Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir Druskininkų miesto apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-1/2010, 1B-4/2010 ir 1B-62/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas (prašymai Nr. 1B-2/2010 ir 1B-19/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes yra akivaizdžiai neadekvatus padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas – Marijampolės rajono apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-52/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti ir tai, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui pašalinti savavališkos statybos padarinius – per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) – neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Kauno rajono apylinkės teismas (prašymas Nr. 1B-63/2010) Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į reikšmingas bylai aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinius galima pašalinti ne tik įpareigojus statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti, nes dėl tam tikrų byloje paaiškėjusių esminių aplinkybių tai būtų neteisinga, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Nors pareiškėjai savo prašymuose Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijai, iš pareiškėjų prašymų argumentų matyti, kad jie abejoja, ar CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria joje nėra numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

3. Nors pareiškėjai savo prašymuose Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar Statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijai, iš pareiškėjų prašymų argumentų matyti, kad jie abejoja, ar Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalis ta apimtimi, kuria joje nebuvo (nėra) numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo (gali) priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

4. Taigi, atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymuose išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs, ar:

– CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams;

– Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo (nėra) numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo (gali) priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

1. Seimas 2000 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, įsigaliojusį 2000 m. rugsėjo 6 d., kurio 1 straipsniu buvo patvirtintas naujas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį Civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d. redakcija) įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. (su tam tikromis išimtimis). Civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas.

2. CK (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 4.103 straipsnyje „Normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinės teisinės pasekmės“ buvo nustatyta:

„1. Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

2. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, 1 dalyje nurodytu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo.

3. Teismas savo sprendimu gali:

1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu;

2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.);

3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

4. Jeigu statytojas per nustatytą terminą įvykdo šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, nekilnojamuosius daiktus registruojanti institucija privalo teisiškai įregistruoti statybą.

5. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų, statinys (jo dalis) gali būti teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis.

6. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo, statinys (jo dalis) teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis.

7. Statybinės medžiagos, likusios statinius nugriovus, yra statytojo nuosavybė.

8. Dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo padaryta žala atlyginama šio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.“

Taigi CK 4.103 straipsnyje (2000 m. liepos 18 d. redakcija) buvo įtvirtintos statybos, kuria pažeidžiami tam tikri teisės aktų reikalavimai (statybos darbai vykdyti be nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto, turint neteisėtai išduotą leidimą, esmingai nukrypstant nuo statinio projekto ar šiurkščiai pažeidžiant pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus), civilinės teisinės pasekmės.

CK 4.103 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 3 dalyje buvo įtvirtinta teismo, nagrinėjančio bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, teisė priimti sprendimą įpareigoti statytoją ne tik reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, bet ir per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tinkamu statinio statybos dokumentų įforminimu.

3. Su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, civilinėmis teisinėmis pasekmėmis susiję santykiai reguliuojami ne tik CK, bet ir kituose teisės aktuose, inter alia Statybos įstatyme.

4. Seimas 2001 m. lapkričio 8 d. priėmė Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2002 m. liepos 1 d., kurio 1 straipsniu Statybos įstatymas (1996 m. kovo 19 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Šis įstatymas ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas.

5. Seimas 2006 m. spalio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2006 m. spalio 31 d., kuriuo buvo pakeistas ir CK 4.103 straipsnio pavadinimas.

CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) „Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės“, kurį ginčija pareiškėjai, buvo išdėstytas taip:

„1. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

2. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

3. Teismas savo sprendimu gali:

1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.);

2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

4. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, statinys (jo dalis) teismo sprendimu pertvarkomas statytojo lėšomis.

5. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto reikalavimo, statinys teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis.

6. Statybinės medžiagos, likusios statinius nugriovus, yra statytojo nuosavybė.

7. Dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo padaryta žala atlyginama šio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.“

Palyginus CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kurį ginčija pareiškėjai, su nustatytuoju CK 4.103 straipsnio (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 3 dalyje matyti, jog jis pakito taip, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje numatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl savavališkos arba ne savavališkos, tačiau pažeidžiančios statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus statybos civilinių teisinių pasekmių, gali priimti vieną iš dviejų sprendimų: įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti; CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nenumatyta teismo teisė priimti sprendimą įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tinkamu statinio statybos dokumentų įforminimu.

6. Seimas 2006 m. spalio 17 d. taip pat priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2006 m. spalio 31 d.

7. CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo (2006 m. spalio 17 d. redakcija) nuostatos, reguliuojančios santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, turi būti aiškinamos sistemiškai.

CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) „Neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės“ 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006 m. spalio 17 d. redakcija) pažymėtina, kad pagal CK 4.103 straipsnį išskiriamos savavališkos statybos ir statybos, vykdomos pažeidžiant projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, o vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi (2006 m. spalio 17 d. redakcija) savavališkomis buvo laikomos ne tik tos statybos, kurios vykdomos neturint galiojančių statybą leidžiančių dokumentų (be statybos leidimo, kai statybos leidimas pripažintas neteisėtu ar neteko galios), bet ir tos, kurios vykdomos turint galiojantį statybos leidimą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad sąvoka „savavališkos statybos“, vartojama Statybos įstatyme (2006 m. spalio 17 d. redakcija), nėra tapati sąvokai „neteisėtos statybos“, vartojamai CK. Sąvoka „neteisėtos statybos“ apima savavališkos statybos atvejus, apibrėžiamus Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, ir visus kitus neteisėtų statybų atvejus, kurie nepatenka į savavališkų statybų apibrėžtį. Neteisėtomis, bet ne savavališkomis laikytinos statybos, vykdomos pažeidžiant statinio projekto sprendinius, išskyrus esminius statinio projekto sprendinius (kai keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis), t. y. statybos, vykdomos pažeidžiant neesminius statinio projekto sprendinius, taip pat pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytus reikalavimus, taip pat paveldosaugos reikalavimus.

8. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste CK 4.103 straipsnyje (2006 m. spalio 17 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006 m. spalio 17 d. redakcija) konstatuotina, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas apima įvairias situacijas.

9. Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog ginčijama CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statomą (pastatytą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) ir negali priimti jokio kito sprendimo tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, tiek tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, t. y. CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas taikomas iš esmės skirtingiems statybą reguliuojančių teisės aktų pažeidimo atvejams.

Ginčijama CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies nuostata buvo suformuluota imperatyviai: teismas, spręsdamas dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, visais atvejais privalėjo priimti vieną iš dviejų šioje nuostatoje nurodytų sprendimų ir neturėjo galimybės priimti jokio kito sprendimo dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių.

Tai, kad ir teismai minėtą nuostatą traktuoja kaip imperatyvią, liudija šioje konstitucinės justicijos byloje esantys ją inicijavusių Lietuvos Respublikos teismų (pareiškėjų) prašymai.

10. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2, 6, 20, 23, 28, 29, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 23¹ straipsniu įstatymą, kuris dėl 2009 m. liepos 30 d. pareikšto Lietuvos Respublikos Prezidento veto neįsigaliojo.

Seimas 2009 m. lapkričio 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 14, 15, 16, 22, 23, 23¹, 25, 27, 28, 32, 33, 34, 35, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 45 straipsniu įstatymą, kuris įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatyta:

„1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai:

1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku;

2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui;

3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui.

2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų:

1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą statinį arba savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę;

2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas.

3. Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiasi į teismą.

4. Savavališkos statybos akto surašymo tvarką ir šio akto formą nustato Aplinkos ministerija.“

Palyginus Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 2 dalyje matyti, jog jis šioje konstitucinės justicijos byloje nagrinėjamu aspektu iš esmės nepakito, t. y. išliko nuostata, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, išnagrinėjusios savavališkos statybos aktą, galėjo priimti vieną iš dviejų sprendimų: pareikalauti iš statytojo nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį (jo dalį) ir sutvarkyti statybvietę; jei nebuvo priimamas nė vienas iš minėtų sprendimų, institucijos galėjo kreiptis į teismą.

Palyginus Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) 3 dalyje, kurią ginčija pareiškėjai, nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje matyti, jog jis pareiškėjo ginčijamu aspektu iš esmės nepakito.

11. Seimas 2010 m. liepos 2 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011 m. sausio 1 d., kuriuo inter alia buvo pakeistas CK 4.103 straipsnio pavadinimas.

CK 4.103 straipsnis (2010 m. liepos 2 d. redakcija) „Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės“ išdėstytas taip:

„1. Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

2. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

3. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.“

Palyginus CK 4.103 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija) 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje matyti, jog jis pakito taip, kad CK 4.103 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) expressis verbis nebereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, CK 4.103 straipsnio 3 dalį išdėsčius 2010 m. liepos 2 d. redakcija, pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas šioje konstitucinės justicijos byloje nagrinėjamu aspektu pakito iš esmės.

12. Seimas 2010 m. liepos 2 d. taip pat priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymą, kuris įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d. (su tam tikromis išimtimis). Pažymėtina, kad kai kurios Statybos įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nuostatos įsigalios 2013 m. sausio 1 d.

13. Minėta, kad CK 4.103 straipsnį išdėsčius 2010 m. liepos 2 d. redakcija pareiškėjų ginčijamas CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 22 d. redakcija) 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas šioje konstitucinės justicijos byloje nagrinėjamu aspektu taip pat iš esmės pakito.

14. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tai pasakytina ir tais atvejais, kai ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebuvo panaikintas, tačiau buvo pakeistas jame nustatytas teisinis reguliavimas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. sprendimas, 2006 m. kovo 30 d., 2006 m. balandžio 14 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai, 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas, 2009 m. birželio 22 d. nutarimas). Tačiau, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kilo abejonių dėl toje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą, nepaisydamas to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja.

15. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, jog ir kitų teismų praktika rodo, kad teismai, spręsdami bylas dėl statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, ir priimdami sprendimą dėl tokių statybų padarinių šalinimo, privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą.

1. Minėta, kad pareiškėjai Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, taip pat ar Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo (nėra) numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo (gali) priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“

3. Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

5. Kartu pabrėžtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas atitinkamus santykius, privalo paisyti Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo principų. Įstatymuose turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos būtų nepriklausomos, nešališkos, siektų nustatyti materialią tiesą byloje ir visus sprendimus priimtų tik teisės pagrindu, kad būtų paisoma asmens konstitucinės teisės į tinkamą teismo procesą, kildinamos iš inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo ir neatskiriamai su juo susijusios, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Ir, priešingai, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

6. Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jei įstatyme nebūtų nustatytos atitinkamos teisinio poveikio priemonės, skirtos asmenims, nesilaikantiems teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

7. Konstitucinis teisinės valstybės principas nagrinėjamos bylos kontekste aiškintinas kartu su Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalimi, 54 straipsniu, kuriame inter alia yra įtvirtintas konstitucinis aplinkos apsaugos imperatyvas, 23 straipsniu, kuriuo garantuojama nuosavybės teisių apsauga.

8. Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.“

9. Konstitucijos 54 straipsnyje yra nustatyta:

„Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“

10. Konstitucijos 23 straipsnyje yra nustatyta:

„Nuosavybė neliečiama.

Nuosavybės teises saugo įstatymai.

Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

Dėl Civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies atitikties Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

1. Pareiškėjai prašo ištirti, ar CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje buvo nustatyta:

„Teismas savo sprendimu gali:

1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.);

2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.“

3. Taigi pareiškėjų ginčijamoje CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje buvo nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl savavališkos arba ne savavališkos, tačiau pažeidžiančios statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statybos teisinių pasekmių, galėjo priimti vieną iš dviejų sprendimų: per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti; galimybė teismui priimti kitokį sprendimą nebuvo numatyta. Vadinasi, ginčijama CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies nuostata buvo suformuluota imperatyviai.

4. Minėta ir tai, kad CK 4.103 straipsnyje (2006 m. spalio 17 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas apima iš esmės skirtingas situacijas:

– CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas apima situacijas, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį;

– CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas apima ir tokias situacijas, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio.

5. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijos ginamą viešąjį interesą, inter alia natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių apsaugą, tinkamą, racionalų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimą, gali numatyti įvairias poveikio priemones, kuriomis siekiama pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmes; tokios priemonės gali būti inter alia įpareigojimas statomą (pastatytą) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.); nustatant tokias priemones turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus; jos turi būti būtinos siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus.

Tad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, privalėjo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

6. Kitaip vertintinas CK 4.103 straipsnio 3 dalyje (2006 m. spalio 17 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kada jis apima tokias situacijas, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio.

7. Taigi iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmių šalinimu, kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėtų priimti teisingą sprendimą ir šitaip įvykdyti teisingumą.

8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis, pagal kurią tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, bylą nagrinėjantis „teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti“, ta apimtimi, kuria nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

1. Minėta, kad pareiškėjai inter alia prašo ištirti, ar Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštaravo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje buvo nustatyta: „Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.“

3. Minėta, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalį teismas, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo bei siekdamas užtikrinti priimtų įpareigojimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, negalėjo priimti kitokio sprendimo, nei Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 2 dalyje įtvirtinti galimi kompetentingų institucijų sprendimai, t. y. galėjo tik patvirtinti sprendimą savavališkai pastatytą statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) bei įpareigoti vykdyti tokį sprendimą.

4. Konstatuota, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį.

5. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą teismui, sprendžiančiam dėl kompetentingos institucijos skirtų įpareigojimų vykdymo, net ir tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, nebuvo numatyta galimybė priimti kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą statytojui statomą (pastatytą) statinį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) arba statinį nugriauti.

Kitaip tariant, teismo, sprendžiančio dėl įpareigojimų vykdymo pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, galimybės įvykdyti teisingumą ir priimti teisingą sprendimą buvo apribotos, nes ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų skirtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.).

6. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatavus, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas privalėjo priimti sprendimą visais atvejais įpareigoti statytoją pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), nes nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, prieštaravo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, remiantis analogiškais argumentais konstatuotina, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

7. Minėta, kad pareiškėjai inter alia prašo ištirti, ar Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra numatyta, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, gali priimti kitokį sprendimą, nei įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

8. Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) 3 dalyje buvo nustatyta: „Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą kreipiasi į teismą.“

9. Minėta, kad palyginus Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) 3 dalyje, kurią ginčija pareiškėjai, nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje matyti, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pareiškėjo ginčijamu aspektu iš esmės nepakito.

10. Šioje konstitucinės justicijos byloje konstatavus, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina ir tai, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija) 3 dalis ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, konstatavęs teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos faktą, spręsdamas dėl kompetentingų institucijų priimtų įpareigojimų vykdymo, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą, nei patvirtinti kompetentingų institucijų įpareigojimą pastatytą ar statomą statinį (jo dalį) nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.), prieštaravo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.