3. Pasaulyje šiuo metu ypač aktualūs kalbų ir jų atmainų funkcionavimo tyrimai globalizacijos spartinamos kultūrų sąveikos ir suartėjimo kontekste. Europos Sąjungoje, kurios kalbų politika orientuota į daugiakalbės ir daugiakultūrės Europos visuomenės ugdymą, ypač skatinami daugiakalbių bendruomenių vartojamų kalbų, įvairių kalbų atmainų sąveikos tyrimai (pvz., projekto DYLAN (Language Dynamics and Management of Diversity) tikslas – panaudoti Europos kalbų įvairovę žinių ekonomikos vystymo reikmėms, pagal projektą Multilingual Cities Project tiriamos daugiakalbių Europos miestų gyventojų namie vartojamos kalbos) ir kalbos išteklių sklaida (pvz., projektu EuroTermBank siekiama sutelkti Europos Sąjungos valstybių ir Sąjungos institucijų terminologinę veiklą ir gausinti įvairių kalbų terminijos išteklius). Tiriami kalbų standartizavimo, įvairių bendrinių kalbų atmainų prestižo globalizacijos ir vėlyvosios modernybės sąlygomis klausimai (pvz., projektas SLICE (Standard Language Ideology in Contemporary Europe).
Daugelyje Europos šalių (Italijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kt.) vykdomi tarmių funkcionavimo, tarpusavio sąveikos, visuomenės požiūrio į tarmes ir jų vartojimą tyrimai, rūpinamasi tarmių išsaugojimu ir populiarinimu įvairiais informacijos kanalais.
4. Per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos mokslo institutuose ir aukštosiose mokyklose atlikta nemažai lituanistikai svarbių darbų. Parengta ir išleista fundamentinių veikalų, sukurta skaitmeninių kalbos duomenų ir išteklių bazių, paskelbti pirmieji elektroniniai lietuvių kultūros šaltinių sąvadai ir kt.
Palankios sąlygos lituanistikos moksliniams ir taikomiesiems tyrimams, visuomenės poreikius atitinkančiai lietuvių kalbos vartosenai viešajame gyvenime atsirado pradėjus vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansuojamas specialiąsias programas.
Komisijos koordinuojama Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1177 (Žin., 2004, Nr. 140-5125), apima svarbiausius darbus, užtikrinančius lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą ir funkcionalumą visose viešojo gyvenimo srityse, skatinančius visuomenės poreikius atitinkančią lietuvių kalbos plėtrą.
Pagal Komisijos koordinuojamą Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 (Žin., 2000, Nr. 95-2995), vykdyti reikšmingos lietuvių kultūros paveldo dalies – lietuvių kalbos tarmių ir etninių vietovardžių – duomenų kaupimo, tyrimo ir sklaidos darbai.
Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos ir kalbos raidos, paveldo ir dabarties moksliniai tyrimai numatyti Lietuvos mokslo tarybos vykdomose nacionalinėse mokslo programose. Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 306 (Žin., 2009, Nr. 48-1904), paskirtis – plėtoti fundamentinius ir taikomuosius lituanistikos tyrimus, skelbti ir skleisti tyrimų rezultatus, sukurti ir stiprinti reikiamą mokslinę infrastruktūrą.
Nacionalinėje mokslo programoje „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-7 (Žin., 2010, Nr. 4-170), numatyti moksliniai dabarties iššūkių tautos tapatumui ir lietuvių kalbai tyrimai.
Vykdomos programos apima svarbiausius lituanistikos darbus, tačiau jose nenumatyti šiuo metu ypač aktualūs kalbų sąveikos ir kaitos procesų, išorinių veiksnių poveikio lietuvių kalbai ir kalbos situacijos daugiakalbėje visuomenėje tyrimai.
5. Globalizacijos ir naujų informacinių terpių skatinami lietuvių kalbos raidos procesai ir visuomenės gyvenimo pokyčiai reikalauja kintančios lietuvių kalbos padėties visuomenėje ir naujų jos vartosenos reiškinių vertinimo, kuris įmanomas tik remiantis kompleksiniais su visuomenės socialine raida susijusiais tyrimais. Išsiplėtė lietuvių kalbos, tapusios oficialiąja Europos Sąjungos kalba, vartojimo geografija, dėl intensyvios migracijos lietuviškai kalbančios bendruomenės kuriasi kitų kalbų aplinkoje, todėl aktualu tirti ir tų kalbų poveikį jų kalbai, prognozuoti lietuvių kalbos išsaugojimo tarp lietuvių emigrantų galimybes.
Ši Programa apima svarbiausius dabartinės lietuvių kalbos funkcionavimo ir kaitos tyrimus, būtinus kintančiai kalbos situacijai įvertinti ir kalbos raidos procesams planuoti. Joje numatyti aktualūs tęstiniai lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių kaitos ir sąveikos, specifinių kalbos atmainų, kitų kalbų poveikio lietuvių kalbai ir kiti tyrimai. Ypač reikalingi žmonių kalbinių nuostatų, kalbų sąveikos ir sociolingvistinės situacijos Lietuvoje ir užsienyje tyrimai. Programoje numatyta ir bendrinės lietuvių kalbos normų kodifikavimo problemų analizė, būtina šių normų įtvirtinimui vartosenoje.