Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija

Organizacijos tikslai:

vyriausybių teikiama pagalba bei skatinimas plėtoti savo nacionalinę laivybą ir užtikrinti saugumą nėra laikomi diskriminacija, jei ta pagalba ir skatinimas neparemti priemonėmis, apribojančiomis laivų, plaukiojančių su visų valstybių vėliavomis, laisvę dalyvauti tarptautinėje prekyboje;

I dalyje nurodytiems tikslams pasiekti Organizacija:

Klausimus, kurie, Organizacijos nuomone, gali būti sprendžiami įprasta darbo praktikos (naudojamos tarptautinėje laivyboje) tvarka, Organizacija rekomenduoja spręsti būtent taip.

Jei, Organizacijos nuomone, kuris nors klausimas, susijęs su neteisingais apribojimais, nustatytais laivybos kompanijų, negali būti sureguliuotas įprasta darbo praktika, naudojama tarptautinėje laivyboje, arba jei iš tikrųjų pasirodys, kad jis negali būti išspręstas tokiu būdu, Organizacija, jei tas klausimas jau yra suinteresuotų Organizacijos narių tiesioginių derybų objektas, vienos iš tų šalių prašymu nagrinėja jį.

Organizacijos narėmis gali tapti visos valstybės, sutinkamai su III dalies nuostatomis.

Jungtinių Tautų Organizacijos nariai gali tapti organizacijos nariais tapdami Konvencijos dalyviais, sutinkamai su 71 straipsnio nuostatomis.

Valstybės, kurios nėra Jungtinių Tautų Organizacijos narės, bet buvo pakviestos atsiųsti atstovus į JTO Jūrų konferenciją, vykusią 1948 m. vasario 19 d. Ženevoje, gali tapti Organizacijos narėmis, tapdamos Konvencijos dalyvėmis pagal 71 straipsnio nuostatas.

Bet kuri valstybė, neturinti teisės tapti Organizacijos nare pagal 5 ir 6 str., gali per Organizacijos Generalinį sekretorių kreiptis su prašymu priimti į Organizacijos narius ir bus priimta tada, kai ji taps Konvencijos dalyve pagal 71 str. nuostatas, jei po to, kai Taryba rekomendavo priimti, prašymui pritars du trečdaliai Organizacijos narių, kurie nėra asocijuotieji nariai.

Bet kuri teritorija arba teritorijų grupė, kurioje Organizacijos narys, atsakingas už jos santykius su užsieniu, arba JTO pagal 72 str. įteisino Konvenciją, gali tapti asocijuotąja Organizacijos nare šio Organizacijos nario siuntimu arba, priklausomai nuo situacijos, JTO išsiuntus JTO Generaliniam sekretoriui prašymą raštu.

Asocijuotasis Organizacijos narys turi tokias pat Konvencijos suteiktas teises ir pareigas kaip ir Organizacijos narys, išskyrus tai, kad jis neturi balsavimo teisės ir teisės tapti Tarybos nariu. Atsižvelgiant į tai, į „Organizacijos nario“ sąvoką šioje Konvencijoje įeina asocijuotasis narys, jei iš konteksto neatrodo kitaip.

Jokia valstybė arba teritorija negali tapti arba būti Organizacijos nare, jei tai prieštarauja JTO Generalinės Asamblėjos rezoliucijai.

Organizacija susideda iš Asamblėjos Tarybos, Jūrų saugumo komiteto, Juridinio komiteto, Jūros aplinkos apsaugos komiteto, Techninio bendradarbiavimo komiteto ir tokių pagalbinių žinybų, kurių Organizacijai bet kuriuo metu gali prireikti, taip pat Sekretoriato.

Asamblėją sudaro visi Organizacijos nariai.

Asamblėjos eilinės sesijos šaukiamos kartą per dvejus metus. Neeilinės sesijos šaukiamos pranešus prieš 60 dienų, kai vienas trečdalis Organizacijos narių kreipsis į Generalinį sekretorių, prašydami sušaukti sesiją, arba bet kuriuo atveju, kai Taryba manys, kad tai būtina, ir taip pat praneš apie tai prieš 60 dienų.

Dauguma Organizacijos narių, kurie nėra asocijuotieji nariai, sudaro Asamblėjos posėdžių kvorumą.

Asamblėjos funkcijos:

Tarybą sudaro trisdešimt du nariai, renkami Asamblėjos.

Asamblėja, rinkdama Tarybos narius, laikosi šių kriterijų:

Organizacijos nariai, atstovaujami Taryboje pagal 16 straipsnį, vykdo savo pareigas iki kitos eilinės Asamblėjos sesijos pabaigos. Tarybos nariai gali būti perrinkti.

a) Taryba renka savo Pirmininką ir priima savo procedūros taisykles, išskyrus atvejus, kai Konvencijoje numatyta kitaip;

b) dvidešimt vienas Tarybos narys sudaro kvorumą;

c) Taryba renkasi taip dažnai, kaip to reikia efektyviai vykdyti savo pareigas, pranešusi apie tai prieš vieną mėnesį, Tarybos pirmininko siūlymu arba ne mažiau kaip keturių jos narių prašymu.

Taryba rengia savo posėdžius patogioje vietoje.

Taryba kviečia kiekvieną Organizacijos narį dalyvauti be balsavimo teisės svarstant bet kurį klausimą, turintį ypatingą reikšmę tam Organizacijos nariui.

a) Taryba nagrinėja darbo programos ir biudžeto projektus, parengtus Generalinio sekretoriaus, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriuos pateikė Jūrų komitetas, Teisinis komitetas, Jūros aplinkos apsaugos komitetas, Techninio bendradarbiavimo komitetas ir kiti Organizacijos nariai, ir, atsižvelgdama į tuos pasiūlymus bei bendrus organizacijos interesus bei prioritetus, nustato ir pateikia Asamblėjai Organizacijos darbo programą ir biudžeto projektą;

b) Taryba gauna Jūrų saugumo komiteto, Teisinio komiteto, taip pat kitų Organizacijos žinybų pranešimus ir siunčia juos Asamblėjai, o kai Asamblėja neposėdžiauja – Organizacijos nariams informuoti kartu su Tarybos pastabomis ir rekomendacijomis;

c) klausimus, kuriuos apima 28, 33, 38 ir 43 straipsniai, Taryba nagrinėja tik gavusi Jūrų saugumo komiteto, Teisinio komiteto, Jūros aplinkos apsaugos komiteto arba Techninio bendradarbiavimo komiteto išvadas.

Taryba, Asamblėjos pritarimu, skiria Generalinį sekretorių. Taryba taip pat skiria kitą personalą ir nustato Generalinio sekretoriaus ir kito personalo tarnybos sąlygas. Tos sąlygos, kiek tai įmanoma, turi atitikti JTO ir jos specializuotose įstaigose taikomas sąlygas.

Taryba pateikia Asamblėjai per kiekvieną jos eilinę sesiją pranešimą apie Organizacijos darbą per laikotarpį, praėjusį po ankstesnės eilinės sesijos.

Taryba pateikia Asamblėjai Organizacijos finansines ataskaitas kartu su savo pastabomis ir rekomendacijomis.

a) Taryba gali sudaryti sutartis ir susitarimus, susijusius su Organizacijos ryšiais su kitomis organizacijomis pagal XV dalyje numatytus reikalavimus;

b) atsižvelgdama į XV dalies nuostatas bei ryšius, kuriuos palaiko atitinkami komitetai su kitomis žinybomis pagal 28, 33, 38 ir 43 straipsnius, Taryba atsako už ryšius su kitomis organizacijomis laikotarpiu tarp Asamblėjos sesijų.

Tarp Asamblėjos sesijų Taryba vykdo visas Organizacijos funkcijas, išskyrus rekomendacijų pateikimą pagal 5 straipsnio „j“ punktą. Taryba koordinuoja Organizacijos žinybų veiklą ir gali daryti tokius Organizacijos darbo programos pakeitimus, kurie būtini užtikrinti jos efektyvų darbą.

Saugumo jūroje komitetą sudaro visi Organizacijos nariai.

a) Jūrų saugumo komitetas nagrinėja visus klausimus, priklausančius Organizacijos kompetencijai ir susijusius su navigacinėmis priemonėmis, laivų statymu ir įrengimu, laivų komplektavimu saugumo požiūriu, laivų susidūrimų išvengimo taisyklėmis, pavojingų krovinių apdorojimu, jūrų saugumo reglamentacija, laivo žurnalais ir šturmano dokumentais, jūros avarijų tyrimu, turto ir žmonių gelbėjimu, taip pat kitus klausimus, tiesiogiai susijusius su jūrų saugumu;

b) Jūrų saugumo komitetas užtikrina visų pareigų, nustatytų šios Konvencijos, Asamblėjos ar Tarybos, arba kiekvienos pareigos pagal šį straipsnį, kurią pripažįsta Organizacija ir kuri gali būti nustatyta bet kuriame kitame tarptautiniame dokumente arba to dokumento pagrindu, vykdymo mechanizmą;

c) atsižvelgdamas į 25 str. nuostatas, Jūrų saugumo komitetas, Asamblėjos ar Tarybos prašymu arba jei, jo manymu, tai naudinga darbui, su kitomis organizacijomis palaiko glaudžius ryšius, kurie gali padėti pasiekti Organizacijos tikslus.

Jūrų saugumo komitetas Tarybai pateikia:

Jūrų saugumo komitetas renkasi ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Savo vadovaujančius asmenis renka kartą per metus ir priima procedūros taisykles.

Neatsižvelgdamas į prieštaravimus, esančius šioje Konvencijoje, bet laikydamasis 27 straipsnio nuostatų, Jūrų saugumo komitetas, vykdydamas funkcijas, nustatytas kurios nors tarptautinės konvencijos ar kito dokumento pagrindu, turi laikytis tos konvencijos ir dokumento nuostatų, tarp jų ir taisyklių, nustatančių procedūrą, kuri yra privaloma.

Teisinį komitetą sudaro visi Organizacijos nariai.

a) Teisinis komitetas nagrinėja visus teisinius klausimus, priklausančius Organizacijos kompetencijai;

b) Teisinis komitetas imasi visų būtinų priemonių bet kokioms pareigoms, nustatytoms šios Konvencijos arba Asamblėjos ar Tarybos, arba kiekvienai pareigai pagal šį straipsnį, kuri gali būti nustatyta bet kurio kito tarptautinio dokumento arba to dokumento pagrindu ir kurią pripažįsta Organizacija, atlikti;

c) atsižvelgdamas į 25 straipsnio nuostatas, Teisinis komitetas, Asamblėjos ar Tarybos prašymu arba jei, jo manymu, tai yra naudinga darbui, su kitomis organizacijomis palaiko tokius ryšius, kurie gali padėti pasiekti Organizacijos tikslus.

Teisinis komitetas Tarybai pateikia:

Teisinis komitetas renkasi ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Jis kartą per metus renka savo vadovaujančius asmenis ir priima procedūros taisykles.

Nepaisydamas to, kas prieštarauja šiai Konvencijai, bet laikydamasis 32 straipsnio nuostatų, Teisinis komitetas, vykdydamas funkcijas, paskirtas jam kokios nors tarptautinės konvencijos arba tos konvencijos pagrindu arba kito dokumento, privalo laikytis atitinkamos konvencijos arba dokumento nuostatų, tarp jų ir taisyklių, nustatančių procedūrą, kurios laikytis yra privaloma.

Jūros aplinkos apsaugos komitetą sudaro visi Organizacijos nariai.

Jūros aplinkos apsaugos komitetas nagrinėja visus klausimus, priklausančius Organizacijos kompetencijai ir susijusius su jūros teršimo iš laivų išvengimu ir kova su tuo, tarp jų:

Jūros aplinkos apsaugos komitetas Tarybai pateikia:

Jūros aplinkos apsaugos komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus. Jis renka savo vadovaujančius asmenis vieną kartą per metus ir priima savo procedūros taisykles.

Neatsižvelgdamas į tai, kas prieštarauja Konvencijai, bet laikydamasis 37 straipsnio nuostatų, Jūros aplinkos apsaugos komitetas, vykdydamas funkcijas, priskirtas jam kokios nors tarptautinės konvencijos arba tos konvencijos pagrindu ar kito dokumento, privalo laikytis atitinkamos konvencijos arba dokumentų nuostatų, tarp jų ir taisyklių, nustatančių procedūrą, kurios laikymasis yra privalomas.

Techninio bendradarbiavimo komitetą sudaro visi Organizacijos nariai.

a) Techninio bendradarbiavimo komitetas, priklausomai nuo konkretaus atvejo, nagrinėja visus klausimus, priklausančius Organizacijos kompetencijai ir susijusius su techninio bendradarbiavimo projektų, finansuojamų Jungtinių Tautų Organizacijos atitinkamos programos įgyvendinimu, kurių atžvilgiu Organizacija veikia kaip vykdytoja arba koordinatorė, ir visus kitus klausimus, susijusius su Organizacijos veikla techninio bendradarbiavimo sferoje;

b) Techninio bendradarbiavimo komitetas apžvelgia Sekretoriato veiklą, susijusią su techniniu bendradarbiavimu;

c) Techninio bendradarbiavimo komitetas atlieka funkcijas, priskirtas jam šios Konvencijos arba Asamblėjos ar Tarybos, arba bet kurią pareigą pagal šį straipsnį, kuri jam gali būti priskirta bet kuriuo kitu tarptautiniu dokumentu arba jo pagrindu ir pripažinta Organizacijos;

d) atsižvelgdamas į 25 straipsnio nuostatas, Techninio bendradarbiavimo komitetas, Asamblėjos arba Tarybos prašymu arba jei jis mano, kad tokia veikla naudinga darbui, palaiko glaudžius ryšius su kitomis žinybomis, kurios gali padėti pasiekti Organizacijos tikslus.

Techninio bendradarbiavimo komitetas Tarybai pateikia:

Techninio bendradarbiavimo komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus. Jis renka savo vadovaujančius asmenis kartą per metus ir priima procedūros taisykles.

Neatsižvelgdamas į tai, kas prieštarauja Konvencijai, bet laikydamasis 42 straipsnio nuostatų, Techninio bendradarbiavimo komitetas, vykdydamas funkcijas, priskirtas kurios nors kitos tarptautinės konvencijos arba jos pagrindu arba kito dokumento, turi laikytis atitinkamos konvencijos arba dokumento nuostatų, tarp jų taisyklių, nustatančių procedūrą, kurios laikymasis privalomas.

Sekretoriatą sudaro Generalinis sekretorius ir kitas personalas, kurio gali prireikti Organizacijai. Generalinis sekretorius yra vyriausias Organizacijos administracinis pareigūnas. Jis, atsižvelgdamas į 22 straipsnio nuostatas, skiria anksčiau minėtą personalą.

Sekretoriatas tvarko visą dokumentaciją, kurios gali prireikti norint efektyviai vykdyti Organizacijos funkcijas, rengia, renka ir išsiunčia medžiagą, dokumentus, dienos darbotvarkę, protokolus ir informaciją, kurios gali prireikti Organizacijos darbui.

Generalinis sekretorius rengia ir pateikia Tarybai kasmetines finansines ataskaitas ir dvejų metų biudžeto sąmatas, atskirai nurodydamas kiekvienų metų sąmatą.

Generalinis sekretorius informuoja Organizacijos narius apie jos veiklą. Kiekvienas Organizacijos narys gali skirti vieną arba keletą atstovų palaikyti ryšį su Generaliniu sekretoriumi.

Vykdydamas savo pareigas, Generalinis sekretorius ir sekretoriato personalas neturi paklausti arba gauti nurodymus iš bet kurios vyriausybės arba valdžios, nesusijusios su Organizacija. Jie turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali turėti įtakos jų, kaip tarptautinių pareigūnų, statusui. Kiekvienas Organizacijos narys savo ruožtu įsipareigoja gerbti Generalinio sekretoriaus ir sekretoriato personalo tarptautines pareigas ir nemėginti daryti įtaką jiems vykdant savo pareigas.

Generalinis sekretorius vykdo bet kurias kitas funkcijas, jam priskirtas Konvencijos, Asamblėjos arba Tarybos.

Kiekvienas Organizacijos narys užsimoka išlaikymo, transporto ir kitas savo delegacijos, dalyvaujančios posėdžiuose, rengiamuose Organizacijos, išlaidas.

Taryba nagrinėja finansines ataskaitas ir biudžeto sąmatas, paruoštas Generalinio sekretoriaus, ir pateikia Asamblėjai su savo pastabomis ir rekomendacijomis.

a) atsižvelgdama į visus susitarimus tarp Organizacijos ir Jungtinių Tautų Organizacijos, Asamblėja nagrinėja ir tvirtina biudžeto sąmatas;

b) Asamblėja paskirsto išlaidas tarp Organizacijos narių pagal skalę, kurią ji nustato po to, kai išnagrinėja Tarybos pasiūlymus tuo klausimu.

Bet kuris Organizacijos narys, neįvykdęs savo finansinių įsipareigojimų Organizacijai, per vienerius metus nuo mokėjimo termino pradžios netenka balsavimo teisės Asamblėjoje, Taryboje, Jūrų saugumo komitete, Teisiniame komitete, Jūrinės aplinkos apsaugos komitete arba Techninio bendradarbiavimo komitete, išskyrus atvejus, kai Asamblėja savo nuožiūra leis nesilaikyti tos nuostatos.

Išskyrus atvejus, kai Konvencijos arba kokio nors tarptautinio susitarimo, nustatančio Asamblėjos, Tarybos, Jūrų saugumo komiteto, Teisinio komiteto, Jūros aplinkos apsaugos komiteto arba Techninio bendradarbiavimo komiteto funkcijas, numatyta kitaip, balsavimas tose žinybose vyksta tokia tvarka:

a) Organizacijos būstinė steigiama Londone;

b) Asamblėja prireikus gali pakeisti būstinės vietą dviejų trečdalių balsų dauguma;

c) Asamblėjos sesija gali vykti bet kurioje kitoje vietoje, jei Taryba manys, kad tai būtina.

Organizacijos, kaip specializuotos laivybos ir jos poveikio jūros aplinkai įstaigos, ryšys su Jungtinių Tautų Organizacija yra nustatomas pagal Jungtinių Tautų Organizacijos S tatuto 57 straipsnį. Tas ryšys realizuojamas susitariant su Jungtinių Tautų Organizacija, remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos Statuto 63 straipsniu, kuris bus sudarytas pagal 25 straipsnio reikalavimus.

Organizacija bendradarbiauja su bet kuria specializuota Jungtinių Tautų Organizacijos įstaiga dėl klausimų, kuriais suinteresuota ir Organizacija, ir ta specializuota įstaiga, ir nagrinėja tuos klausimus, taip pat kartu su ta specializuota įstaiga imasi priemonių dėl jų.

Organizacija gali bendradarbiauti dėl klausimų, priklausančių jos kompetencijai, su kitomis tarpvalstybinėmis organizacijomis, kurios nėra Jungtinių Tautų Organizacijos specializuotos įstaigos, bet kurių interesai ir veikla susijusi su Organizacijos tikslais.

Organizacija gali daryti atitinkamus sprendimus klausimais, priklausančiais jos kompetencijai dėl konsultavimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis tarptautinėmis organizacijomis.

Asamblėjos dviejų trečdalių balsų pritarimu Organizacija gali prisiimti tokias bet kurių kitų tarptautinių organizacijų, tiek vyriausybinių, tiek nevyriausybinių, funkcijas, priemones ir pareigas, susijusias su Organizacijos kompetencija, kurios gali būti perduotos Organizacijai tarptautinių susitarimų arba susitarimų tarp atitinkamų organizacijų kompetentingų žinybų. Taip pat Organizacija gali prisiimti bet kokias administracines funkcijas, susijusias su jos kompetencija, kurios buvo priskirtos kokiai nors vyriausybei pagal kokio nors tarptautinio dokumento sąlygas.

Teisnumas, privilegijos ir imunitetai, suteikiami Organizacijai arba kylantys iš jos veiklos, nustatomi ir reglamentuojami bendrosios specializuotų įstaigų privilegijų ir imunitetų Konvencijos, patvirtintos Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1947 m. lapkričio 21 d., atsižvelgiant į pakeitimus, kurie gali būti padaryti galutiniame Priedo tekste, kurį patvirtino Organizacija pagal minėtos bendrosios Konvencijos 36 ir 38 skyrius.

Iki prisijungimo prie minėtos bendrosios Konvencijos kiekvienas Organizacijos narys įsipareigoja taikyti šios Konvencijos II Priedo nuostatas spręsdamas klausimus, susijusius su Organizacija.

Siūlomų Konvencijos pataisų tekstus Generalinis sekretorius išsiunčia Organizacijos nariams ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų nagrinėjimo Asamblėjoje. Asamblėja priima pataisas dviejų trečdalių balsų dauguma. Praėjus dvylikai mėnesių po to, kai jas priima du trečdaliai Organizacijos narių, kurie nėra asocijuotieji nariai, kiekviena pataisa įsigalioja visų Organizacijos narių atžvilgiu. Jeigu per pirmąsias to dvylikos mėnesių periodo 60 dienų kuris nors Organizacijos narys praneša apie išstojimą iš Organizacijos dėl pataisos, išstojimas, nepaisant Konvencijos 73 straipsnio nuostatų, įgauna galią nuo tos pataisos įsigaliojimo datos.

Bet kuri pataisa, priimta pagal 66 straipsnį, perduodama saugoti Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui, kuris nedelsdamas pataisų kopijas išsiunčia visiems Organizacijos nariams.

Pareiškimas arba pataisos priėmimas pagal 66 straipsnį įgyvendinamas nusiunčiant dokumentą Generaliniam sekretoriui, kad jį perduotų Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui. Generalinis sekretorius informuoja Organizacijos narius apie kiekvieno dokumento gavimą ir apie pataisos įsigaliojimo datą.

Bet kuris klausimas arba ginčas dėl Konvencijos aiškinimo arba taikymo perduodamas spręsti Asamblėjai arba sprendžiamas besiginčijančių šalių sutartu būdu. Pagal šį straipsnį niekas nekliudo jokiai Organizacijos žinybai spręsti kiekvieną klausimą arba ginčą, kylantį jai vykdant savo funkcijas.

Bet kurį teisinį klausimą, kurio negalima išspręsti 69 straipsnyje numatyta tvarka, Organizacija perduoda Tarptautiniam teismui priimti konsultacinį sprendimą pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Statuto 96 straipsnį.

Pasirašymas ir priėmimas

Atsižvelgiant į III dalies nuostatas, šią Konvenciją galima atvirai pasirašyti arba priimti, ir valstybės gali tapti Konvencijos dalyvėmis:

Priėmimas įvyksta perduodant dokumentą dėl priėmimo Jungtinių Tautų Organizacijos Generaliniam sekretoriui.

Teritorijos

Išstojimas iš Organizacijos

Ši Konvencija įsigalioja nuo tos dienos, kai 21 valstybė, iš kurių septynios turi ne mažiau kaip 1 000 000 tonų talpos laivyną, taps Konvencijos dalyvėmis pagal 71 straipsnį.

JTO Generalinis sekretorius praneš visoms valstybėms, pakviestoms į JTO Jūrų konferenciją, ir visoms kitoms valstybėms, kurios tapo Organizacijos narėmis, datą, kai kiekviena valstybė taps Konvencijos dalyve, taip pat Konvencijos įsigaliojimo datą.

Ši Konvencija, kurios angliškas, prancūziškas ir ispaniškas tekstai yra vienodai autentiški, perduodama saugoti JTO Generaliniam sekretoriui, kuris nusiųs jos patvirtintas kopijas kiekvienai iš valstybių, pakviestų į JTO Jūrų konferenciją, ir visoms kitoms valstybėms, tapusioms Organizacijos narėmis.

JTO įgaliota įregistruoti Konvenciją, jai įsigaliojus.

______________

a) Organizacija kiekvieno iš savo narių teritorijoje naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurie būtini jos tikslams pasiekti ir funkcijoms vykdyti;

b) Organizacijos narių atstovai, įskaitant jų pavaduotojus ir patarėjus, taip pat pareigūnai ir Organizacijos tarnautojai naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurie būtini jiems savarankiškai vykdyti funkcijas, susijusias su Organizacijos veikla.