Įsakymas skelbtas: Žin., 1998, Nr. 87-2416

Neoficialus Įsakymo tekstas

 

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrAS

įsakymas

 

1998 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 104

Vilnius

 

Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijų

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 29 d. posėdžio sprendimą (protokolas Nr. 32, 42 klausimas):

T v i r t i n u  Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas (rekomendacijos su teisės aktų pavyzdžiais pridedamos).

 

 

 

Ministras                                                                                          Vytautas Pakalniškis

 

 

Nauja Rekomendacijų redakcija nuo 2002 m. gegužės 22 d.

Nr. 75, 2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 50-1923, (2002-05-21)

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104

(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. kovo  21  d. įsakymo Nr.  75 redakcija)

 

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO

REKOMENDACIJOS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) parengtos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 41-991).

Rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131), Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr.12-296), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymu (Žin., 1995, Nr.41-992), Lietuvos Respublikos Seimo statutu (Žin., 1994, Nr.15-249; 1999, Nr. 5-97), Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr.63-1238; 1999, Nr. 92-2693 ) bei Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009).

2. Rekomendacijose numatyti teisės aktų rengimo ypatumai pagal akto rūšį, formą ir teisės aktą priimančiąją instituciją, taip pat teisės aktų pakeitimų įforminimai teisinės technikos požiūriu.

3. Rekomendacijose ir jų priede pateikiami būdingiausi teisės aktų rengimo ir keitimo pavyzdžiai.

 

II. BENDRIEJI TEISĖS AKTŲ RENGIMO PRINCIPAI

IR REIKALAVIMAI

 

4. Teisės aktas yra parengtas, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

5. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį, turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio (punkto) tekstas nekartojamas kituose straipsniuose (punktuose). Neleistina trumpinti žodžius, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas teisės akto pavadinimas negali būti trumpinamas.

Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus (jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus).

6. Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

Teisės akte visi bendriniai kitų kalbų žodžiai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Pirmenybė teiktina lietuviškiems terminams. Prireikus tarptautinis terminas gali būti nurodytas pagrečiui su lietuviškuoju (vienas iš jų – skliausteliuose).

Teisės aktas turi atitikti Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 (Žin., 2000, Nr. 95-2995), reikalavimus.

Teisės akte turi būti teikiami sunorminti vietovardžiai.

 

7. Teisės aktų pirmąjį skyrių (jeigu jis neskirstomas į skirsnius) rekomenduojama vadinti „Bendrosios nuostatos“, paskutinį – „Baigiamosios nuostatos“.

Kai teisės aktas skirstomas į dalis, skyrius ir skirsnius, viso teisės akto straipsniai (punktai) numeruojami ištisai.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-33, 2007-01-25, Žin., 2007, Nr. 19-729 (2007-02-13)

 

8. Prireikus teisės aktą pildyti nauju straipsniu ar punktu jį įterpiant tarp kitų straipsnių ar punktų, teisės aktas pildomas straipsniu ar punktu su novela. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje, pvz., 51, 52, 2515. Atskirais atvejais, jei teisės aktas pildomas straipsniu ar punktu (papunkčiu), kurio numeris teisės akte jau yra, po jo esantys straipsniai ar punktai (papunkčiai) turi būti pernumeruojami.

9. Teisės akto projekto viršuje, dešinėje lapo pusėje  turi būti nuoroda „Projektas“, kuri rašoma mažosiomis paryškintomis raidėmis. Teisės akto projekte teisės aktą pasirašančiojo vardas ir pavardė nerašoma.

 

III. Įstatymo forma ir struktūra

 

10. Įstatymo forma ir struktūra turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7, 8 ir 11 straipsnių reikalavimus.

11. Įstatyme eilės tvarka turi būti:

Įstatymo pavadinimas; įstatymo priėmimo data ir numeris; įstatymo priėmimo vieta; įstatymo tekstas; įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą. Priklausomai nuo priimamo įstatymo pobūdžio įstatymo pavadinimas gali būti rašomas dviem būdais, pvz.:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ

ĮSTATYMAS

arba

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR JUNGTINIŲ AMERIKOS

VALSTIJŲ VYRIAUSYBĖS EKSTRADICIJOS SUTARTIES RATIFIKAVIMO

 

Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis.

Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis.

Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės preambule arba straipsniu arba struktūrine dalimi (I dalimi, I skyriumi, Pirmuoju skirsniu), kuri rašoma eilutės centre.

Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje. Įstatymo projekte įstatymą pasirašančiojo vardas ir pavardė nerašoma.

12. Įstatymo tekstą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai.

Visos nurodytos įstatymo sudedamosios dalys privalo turėti pavadinimus. Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis paryškintomis raidėmis.

Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi skaitmenimis išreikštais žodžiais, kurie rašomi įvardžiuotine skaitvardžio forma (pvz., Pirmasis skirsnis). Jeigu įstatymo skyriai skirstomi į skirsnius, skirsniai kiekviename skyriuje numeruojami iš naujo. Atskiri to paties įstatymo skyriai gali neturėti skirsnių. (Žr. Rekomendacijų priedo 7 pvz.)

13. Įstatymo straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Visame įstatymo tekste po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.

Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

Jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji skaitmeniu nežymima ir įvardijama kaip straipsnis (pvz., Civilinio kodekso 2.85, 4.47 straipsniai). Papildžius tokį straipsnį kita dalimi, buvęs straipsnio tekstas pažymimas straipsnio dalies skaitmeniu.

14. Įstatyme priklausomai nuo jo pobūdžio, turinio ir apimties gali būti ne visos sudedamosios dalys. Įstatymo tekstą gali sudaryti tik straipsniai.

Įstatymas gali turėti preambulę, taip pat lentelių, grafikų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.

Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.

Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios.

15. Įstatyme vartojamos sąvokos jo straipsnyje žymimos kaip straipsnio dalys (arabišku skaitmeniu su tašku) ir sąvokos paryškinamos.

 

IV. Kito teisės akto forma ir struktūra

 

16. Kitas teisės aktas (Seimo nutarimas, Prezidento dekretas, Vyriausybės, kitos kolegialios institucijos nutarimas, ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo (toliau – institucijos) įsakymas turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 6 ir 9 straipsniuose nustatytus formos ir struktūros reikalavimus.

17. Kitame teisės akte turi būti:

Institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas; teisės akto rūšies pavadinimas, teisės akto pavadinimas (antraštė); teisės akto data, numeris, vieta; teisės akto tekstas; teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

Teisės aktą priimančios institucijos pavadinimas rašomas didžiosiomis paryškintomis raidėmis ir dėstomas išilginiu centruotu būdu ir gali būti rašomas didesniu šriftu.

Teisės akto rūšies pavadinimas rašomas atskiroje eilutėje, eilutės centre, o kitoje eilutėje rašoma antraštė išilginiu centruotu būdu didžiosiomis paryškintomis raidėmis.

Teisės akto data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje, eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis.

Teisės akto priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis neparyškintomis raidėmis.

Teisės akto tekstas priklausomai nuo jį priimančios institucijos dėstomas laikantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 9 straipsnyje nustatytų kitų teisės aktų struktūros reikalavimų.

18. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai neturi pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnio dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais ir Respublikos Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.

20. Punktų pastraipos skaičiuojamos nuo punkto pradžios. Jei punktas pradedamas pastraipa ir po dvitaškio punktas toliau dėstomas pastraipomis, punkto pirmoji pastraipa yra iki dvitaškio. Teisės akto tekste minimos pastraipos rašomos žodžiais, įvardžiuotine skaitvardžio forma. Pastraipos, kaip teisės akto struktūros dalis, pripažįstamos netekusiomis galios (o ne išbraukiamos).

21. Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos dėstomos kaip punkto pastraipos ir sąvokos paryškinamos.

22. Seimo nutarimais, Prezidento dekretais, Vyriausybės, kitos kolegialios institucijos nutarimais, ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo įsakymais tvirtinami nuostatai, tvarkos, koncepcijos, programos ir kt. gali būti skirstomi į skyrius ir skirsnius, kurie žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skyriai ir skirsniai turi pavadinimus, kurie rašomi didžiosiomis paryškintomis raidėmis.

23. Prezidento dekretų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministro ir kitų valstybės institucijų vadovų įsakymų dėstomojoje dalyje  tvarkomąjį veiksmą reiškiantis žodis rašomas veiksmažodžio esamojo laiko vienaskaitos pirmojo asmens forma: „tvirtinu“, „skiriu“, ,,išdėstau“, ,,pavedu“, „pripažįstu (arba laikau) netekusiu (netekusiais) galios“ ir pan. Įsakymuose žodis „įsakau“ paprastai nerašomas – šis žodis rašomas tais atvejais, kai įsakymas taikomas ministerijai priskirtoms įstaigoms bei valstybės įmonėms.

Kolegialių institucijų teisės aktuose rašoma veiksmažodžio bendraties forma: „pripažinti netekusiu (netekusiais) galios“, „patvirtinti“ ir panašiai.

 

V. Oficialaus paskelbimo šaltinių nurodymas keičiant, pildant

ar pripažįstant netekusiais galios įstatymus

 

24. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, ar jo straipsnis, dalis ar punktas (toliau – keičiamasis įstatymas), pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodomas (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamas to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.

25. Nurodant keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis:

25.1. Jei įstatyme keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios keli įstatymo straipsniai, nurodomas pirminis šio įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiami ar pildomi šie įstatymo straipsniai, oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.:

Lietuvos Respublikos 2001 m. birželio 26 d. įstatymu Nr. IX-393 Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme buvo pakeista 15 straipsnio 2 dalis ir pripažintas netekusiu galios 16 straipsnis, todėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2216) buvo nurodytas Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo pakeisti 15 ir 16 straipsniai oficialaus paskelbimo šaltiniai:

(Žin., 1990, Nr. 24-601; 1993, Nr.16-404; 1994, Nr. 15-251; 1996, Nr. 46-1105; 1998, Nr. 68-1977);

arba

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2591 straipsnis Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1543 (Žin., 2000, Nr. 22-552) buvo išdėstytas nauja redakcija, todėl keičiant ar pildant šį straipsnį nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais kodeksas buvo papildytas 2591 straipsniu, straipsnis išdėstytas nauja redakcija ir vėliau keičiamas, oficialaus paskelbimo šaltiniai:

(Žin., 1985, Nr. 1-1, Nr. 33-370; 2000, Nr. 22-552, Nr. 32-888, Nr. 41-1164, Nr. 54-1557, 1558, Nr. 56-1645, Nr. 64-1913, Nr. 81-2443, Nr. 89-2745, Nr. 92-2871, 2884, Nr. 113-3610; 2001, Nr. 25-826, Nr. 39-1328).

25.2. Jeigu įstatymas (kodeksas) buvo pildytas straipsniais su novela (pvz., 51, 52, 11623, 11624 ir t.t.), pildant sekančiu to paties numerio straipsniu su novela, įstatyme nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir paskutinio papildymo šio straipsnio su novela įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.:

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas 2000 m. birželio 17 d. įstatymu Nr. VIII-1750 (Žin., 2000, Nr.56-1645) buvo papildytas 17225 straipsniu, todėl pildant kodeksą  17226 straipsniu, įstatyme nurodomas pirminis kodekso oficialaus paskelbimo šaltinis ir paskutiniojo įstatymo, kuriuo kodeksas buvo papildytas 17225 straipsniu oficialaus paskelbimo šaltinis:

(Žin., 1985, Nr. 1-1; 2000, Nr.56-1645).

25.3. Jei įstatymas išdėstomas nauja redakcija, turi būti nurodomas pirminis šio įstatymo paskelbimo šaltinis ir visų įstatymų, kuriais buvo keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios to įstatymo straipsniai, jų dalys ar punktai, oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas 1998 m. balandžio 28 d. įstatymu Nr. VIII-717 buvo išdėstytas nauja redakcija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 41-1131) aktų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodyti taip:

(Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr. 120-2819, Nr. 121-2850, Nr. 122-2864; 1997, Nr. 30-704).

25.4. Jei keičiamas įstatymas, kuris jau buvo išdėstytas nauja redakcija, turi būti nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis ir jo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas 2001 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. IX-330 (Žin., 2001, Nr. 45-1574) buvo išdėstytas nauja redakcija. Jį keičiant, nurodomas pirminis Žemės ūkio bendrovių įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir naujos įstatymo redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, iki tol buvę pakeitimai nebenurodomi:

(Žin., 1991, Nr. 13-328; 2001, Nr. 45-1574).

 

25.5. Neteko galios nuo 2007 m. vasario 14 d.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-33, 2007-01-25, Žin., 2007, Nr. 19-729 (2007-02-13)

 

VI. ĮSTATYMO PAKEITIMAS, PAPILDYMAS AR

PRIPAŽINIMAS NETEKUSIU GALIOS

 

26. Keičiant ar pildant įstatymą (kodeksą) bei pripažįstant netekusiais galios atskirus jo straipsnius (straipsnio dalis, punktus) laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos 11 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

 

27. Vienu įstatymu keičiamas tik vienas įstatymas.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-33, 2007-01-25, Žin., 2007, Nr. 19-729 (2007-02-13)

 

28. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo (Žin., 1995, Nr. 41-991), jų forma ir struktūra nekeičiama. Jie gali neturėti šio įstatymo nustatytos įstatymo formos ir struktūros. Jei įstatymo, priimto iki šio įstatymo įsigaliojimo, straipsnių dalys nebuvo pažymėtos skaitmenimis, juos keičiant, straipsnių dalys skaitmenimis nežymimos ir šių įstatymų straipsnių tekste minimos straipsnių dalys rašomos žodžiais, įvardžiuotine skaitvardžio forma (pvz., 5 straipsnio antroji dalis). Kai šie įstatymai dėstomi nauja redakcija, jie dėstomi laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytos įstatymo formos ir struktūros reikalavimų.

29. Įstatymų, priimtų po Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo įsigaliojimo, straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis ir įstatymų straipsnių tekste minimos straipsnių dalys rašomos arabišku skaitmeniu (pvz., 5 straipsnio 2 dalis).

 

I. Keičiančiojo įstatymo pavadinimo rašymas

 

30. Jeigu keičiamas įstatymas (kodeksas), keičiančiojo įstatymo pavadinime nurodomi visi keičiami ar pildomi straipsniai, straipsniai, kuriais įstatymas papildomas, taip pat straipsniai, kurie pripažįstami netekusiais galios. Jeigu keičiamas įstatymo visas atskiras skirsnis, skyrius, dalis ar priedėlis, jie taip pat nurodomi įstatymo pavadinime. Įstatymo pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis ir paryškinamas, pvz.:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 163, 164, 165,

166, 198, 199, 201, 202 STRAIPSNIŲ ir IV skyriaus PAKEITIMO,

kodekso PAPILDYMO 1631, 1632, 1633, 1634, 1635 STRAIPSNIAIS

bei 17, 29, 172 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

 

Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, keičiančiojo įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi ir įstatymo pavadinimas rašomas taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

 

II. Keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimo rašymas

 

31. Straipsnio pavadinimas rašomas laikantis šių reikalavimų:

31.1. Straipsnio pavadinimas rašomas mažosiomis paryškintomis raidėmis. Straipsnio pavadinime nurodomi keičiamojo įstatymo straipsnis, dalis (dalys) ar punktai, pvz.:

 

1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas

1 straipsnis. 1 straipsnio 36 punkto pakeitimas

1 straipsnis. 7 straipsnio 2, 7, 8 dalių pakeitimas ir papildymas 9 dalimi

1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktų pakeitimas

 

31.2. Jei straipsnyje keičiamos kelios dalys, pildoma naujomis dalimis ir visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, straipsnio pavadinime keičiamos bei pildomos dalys ar punktai nenurodomi. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas rašomas taip:

 

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas

 

31.3. Jei straipsnio pavadinimas netelpa vienoje eilutėje, kita straipsnio pavadinimo eilutė rašoma po straipsnio pavadinimu, pvz.:

 

1 straipsnis. 1 straipsnio 2, 3 dalių pakeitimas, 8 dalies papildymas 6 punktu ir 9 dalies pripažinimas netekusia galios

(Žr. Rekomendacijų priedo 15 ir 16 pavyzdžius.)

 

III. Įstatymo straipsnio, jo dalies ar punkto keitimas iš esmės

 

32. Jei įstatymo (kodekso) straipsnis, jo dalis ar punktas keičiami iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamojo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Keičiant straipsnį, jo dalį ar punktą iš esmės, laikomasi šių reikalavimų:

32.1. Straipsnio, jo dalies ar punkto pakeitimo esmė pradedama dėstyti žodžiu „Pakeisti…“.

32.2. Jei visas straipsnis dėstomas nauja redakcija, kartu dėstomas ir straipsnio pavadinimas , pvz.:

 

5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai

(Straipsnio tekstas)“.

 

32.3. Jei keičiama straipsnio dalis, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis ir jo dalis. Pakeitimo esmėje keičiamos straipsnio dalys rašomos arabiškais skaitmenimis, nors keičiamo įstatymo straipsnių dalys ir nebuvo numeruotos skaitmenimis. Jei įstatymo dalys buvo sunumeruotos skaitmenimis, kabutėse nurodomas ir dėstomosios dalies skaitmuo, pvz.:

 

4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. (Dalies tekstas)“.

 

32.4. Jei keičiamas straipsnio ar straipsnio dalies punktas, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas keičiamasis straipsnis (ir jo dalis) ir keičiamasis punktas, pvz.:

 

1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) (Punkto tekstas)“.

 

32.5. Jei keičiamos kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir visas straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio dalys ar punktai keičiami atskirai ir keičiantysis straipsnis gali būti sudarytas iš kelių dalių, pvz.:

1 straipsnis. 1 straipsnio 2, 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies 5 punkto pakeitimas

1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. (Dalies tekstas ). “

2. Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. (Dalies tekstas) .“

3. Pakeisti 1 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5. (Punkto tekstas) .“

(Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 4 ir 5 straipsnius.)

 

IV. Įstatymo papildymas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu)

 

33. Jei įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiamas naujojo straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas. Pildant nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu) laikomasi šių reikalavimų:

33.1. Jei įstatymas (kodeksas) pildomas nauju straipsniu jį įterpiant tarp kitų straipsnių, siekiant išvengti po įterpiamo straipsnio esančių straipsnių pernumeravimo, įstatymas (kodeksas) paprastai pildomas straipsniu su novela, pvz.: 51 straipsnis, 52 straipsnis, 2515 straipsnis.

33.2. Jei įstatymas pildomas nauju straipsniu, jo dalimi ar punktu, kurio numeris įstatyme jau yra, po jo iš eilės esantys straipsniai, jų dalys ar punktai iš karto turi būti pernumeruojami. Kai pernumeruoti straipsniai, jų dalys ar punktai keičiami tuo pačiu įstatymu, jie keičiami nurodant jau naująjį straipsnio, jo dalies ar punkto numerį.

Jei pernumeruoti straipsniai, jų dalys ar punktai yra nurodyti kituose įstatymo straipsniuose ar kituose įstatymuose, reikia keisti ir kitus įstatymo straipsnius ar kitus įstatymus, kuriuose keičiamojo įstatymo straipsniai yra paminėti. Siekiant išvengti įstatymų keitimo painiavos, įstatymo papildymo naujais straipsniais, dalimis ar punktais, kurių numeriai įstatyme jau yra, reikėtų vengti.

33.3. Kai kodeksas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip:

 

1 straipsnis. Kodekso papildymas 413 straipsniu

Papildyti Kodeksą 413 straipsniu:

 

„413 straipsnis. Nelegalus darbas

(Straipsnio tekstas)“.

 

Kai įstatymas pildomas nauju straipsniu, keičiančiojo įstatymo straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstoma taip:

 

1 straipsnis. Įstatymo papildymas 3716 straipsniu

Papildyti Įstatymą 3716 straipsniu:

 

„3716 straipsnis. Specialiosios akcijos

(Straipsnio tekstas)“.

 

33.4. Jei straipsnis pildomas nauja dalimi (punktu) įterpiant dalį (punktą) tarp buvusių dalių (punktų), papildymo esmėje nurodoma, kad straipsnis pildomas nauja dalimi (dalimis). Šiuo atveju būtina pernumeruoti po naujos dalies įterpimo einančias straipsnio dalis (punktus). Straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstomi taip:

 

1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. (Dalies tekstas)“.

 

2. Buvusias 1 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 ir 6 dalimis.

 

arba

 

1 straipsnis. 102 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 102 straipsnį nauju 8 punktu:

„8) (Punkto tekstas)“.

2. Buvusius 102 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 9, 10, 11 ir 12 punktais.

(Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 2, 10, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 3 straipsnį.)

 

33.5. Jei straipsnis (jo dalis) pildomas dalimi (punktu) straipsnio ar dalies pabaigoje, straipsnio pavadinimas ir papildymo esmė dėstomi taip:

1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies papildymas 8 punktu

Papildyti 1 straipsnio 2 dalį 8 punktu:

„8) (Punkto tekstas)“.

 

33.6. Jei straipsnis papildomas keliomis dalimis ar punktais iš eilės, kiekvienas papildymas dalimi ar punktu paprastai dėstomas atskiroje straipsnio dalyje.

Rekomendacijos papildytos punktu:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

V. Įstatymo straipsnio (dalies, punkto) keitimas įrašant,

keičiant, išbraukiant žodžius (skaičius)

 

34. Jei keičiamas įstatymas, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamasis straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius), ir straipsnis (jo dalis ar punktas) išdėstomas nauja redakcija. Šiuo atveju laikomasi šių reikalavimų:

34.1. Pakeitimų esmė pradedama dėstyti pradžioje nurodant straipsnio numerį, pvz.:

… straipsnyje vietoj žodžių (ir skaičių) „…“ įrašyti žodžius (skaičius) „…“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

… straipsnio … dalyje po žodžių „…“ įrašyti žodžius „…“ ir šią dalį išdėstyti taip:

… straipsnio … punkte išbraukti žodžius „…“ ir šį punktą išdėstyti taip:

(Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 3, 6, 9, 11 straipsnius.)

 

34.2. Jei keičiami, įrašomi žodžiai (skaičiai) visose straipsnio dalyse (ar daugelyje jo dalių), norimi įrašyti, išbraukti, pakeisti žodžiai (skaičiai) išdėstomi pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis išdėstomas nauja redakcija, pvz.:

 

15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

23 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj skaičiaus ir žodžio „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„23 straipsnis.       Skundų dėl visuomeninių organizacijų įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas

(Straipsnio tekstas).“

(Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 15 straipsnį.)

 

arba

7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos

(Straipsnio tekstas).“

(Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 7 straipsnį.).

 

34.3. Jei keičiamo įstatymo straipsnyje kai kuriose dalyse daromi įvairūs pakeitimai, straipsnis pildomas naujomis įterpiamomis dalimis, tai nurodoma pakeitimo esmėje bendrai ir visas straipsnis gali būti išdėstomas nauja redakcija, nekeičiant jo atskiromis dalimis, pvz.:

10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas

17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka

(Straipsnio tekstas).“

(Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 10 straipsnį.).

 

34.4. Jei keičiamos kelios straipsnio dalys ar jų punktai ir straipsnis nedėstomas nauja redakcija, straipsnio dalys ar punktai keičiami atskirose keičiančiojo įstatymo straipsnio dalyse, pvz.:

11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) (Punkto tekstas).“

2. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„(Dalies tekstas).“

3. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi:

„(Dalies tekstas)“.

(Žr. Rekomendacijų priedo 15 pavyzdžio 3, 9, 11 straipsnius ir 16 pavyzdžio 2 straipsnį.)

 

34.5. Jei keičiami (įrašomi, išbraukiami) žodžiai (skaičiai) įstatymo skyriaus ar skirsnio pavadinime, straipsnio pavadinime nurodomas keičiamasis skyrius ar skirsnis ir pakeitimo esmėje nurodoma, kokius žodžius išbraukti ar įrašyti, pvz.:

16 straipsnis. Įstatymo penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimas

Įstatymo penktojo skirsnio pavadinime po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „sustabdymas ir“ ir šį pavadinimą išdėstyti taip:

 

„VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS

IR PASIBAIGIMAS“

 

VI. įstatymo Straipsnio, jo dalių ar punktų pripažinimas netekusiais galios

 

35. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstami netekusiais galios, straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė dėstomi taip:

5 straipsnis. 25 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

25 straipsnį pripažinti netekusiu galios;

 

arba

7 straipsnis. 6 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios

6 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios;

arba

9 straipsnio 4 dalies 7 punktą pripažinti netekusiu galios;

arba

14 straipsnis. 2 straipsnio 6 dalies 9 punkto pripažinimas netekusiu galios

2 straipsnio 6 dalies 9 punktą pripažinti netekusiu galios.

 

36. Pripažinus netekusiu galios įstatymo straipsnį, jo dalį ar punktą, paprastai po jų einančių straipsnių, jo dalių, jei jos sunumeruotos skaitmenimis, bei punktų pernumeruoti nereikia.

37. Jei straipsnio dalys nesunumeruotos skaitmenimis, pripažinus netekusia galios straipsnio dalį, reikia pernumeruoti straipsnio dalis.  Jos pernumeruojamos atskiroje straipsnio dalyje, pvz.:

1 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pripažinimas netekusia galios

1. 6 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios.

2. Buvusias 6 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.

 

VII. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios

 

38. Įstatymas gali būti pripažintas netekusiu galios priimant naują įstatymą arba atskiru įstatymu. Įstatymą pripažįstant netekusiu galios, pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keitę įstatymai:

38.1. Jei priimant naują įstatymą jo pabaigoje atskiru straipsniu ar punktu pripažįstami netekusiais galios anksčiau galioję įstatymai, pripažįstamo netekusiu galios įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas toje pačioje eilutėje po įstatymo pavadinimo. Jeigu įstatymas buvo keistas, atskirai tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios jį keitę įstatymai, nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius. (Žr. Rekomendacijų priedo 6 pavyzdį.)

38.2. Jei įstatymas pripažįstamas netekusiu galios atskiru įstatymu, tuo pačiu įstatymu pripažįstami netekusiais galios ir jį keitę įstatymai, sudarant netekusių galios įstatymų sąrašą. Pripažįstamo netekusiu galios įstatymo ir jį keitusių įstatymų oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi toje pačioje eilutėje po kiekvieno įstatymo pavadinimo. (Žr. Rekomendacijų priedo 16a pavyzdį.)

38.3. Jei atskiru įstatymu pripažįstamas netekusiu galios įstatymas, kuris nebuvo keistas kitais įstatymais, jo oficialaus paskelbimo šaltinis nurodomas įstatymo pradžioje (atskira eilute, skliausteliuose) po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą.

 

VIII. Įstatymo ar kito Teisės akto išdėstymas nauja redakcija

 

39. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių (punktų), keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.

(Teisės akto išdėstymą nauja redakcija žr. Rekomendacijų priede: įstatymo – 22 pavyzdį, Seimo nutarimo – 23 pavyzdį, Prezidento dekreto – 23a pavyzdį, Vyriausybės nutarimo – 24, 24a pavyzdžius.)

 

IX. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas

 

40. Rengiant įstatymo pakeitimo projektą, parengiamas ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto reikalavimų:

40.1. Įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto viršuje, lapo dešiniajame kampe, kampiniu vėliaviniu būdu mažosiomis paryškintomis raidėmis įrašoma:

 

Projekto

lyginamasis variantas

 

40.2. Projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis įstatymo pakeitimo projektas, jame nurodytieji daromi pakeitimai turi sutapti su įstatymo projekte keičiamų straipsnių nurodytais pakeitimais.

40.3. Projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija.

40.4. Jei siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos paryškintas tekstas.

40.5. Jei siūloma papildyti nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), pateikiamas naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) paryškintas tekstas.

40.6. Jei siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ir punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas, perbrauktas plona linija.

40.7. Jei įstatymas dėstomas nauja redakcija, analogiškai, kaip ir darant atskirų įstatymo straipsnių pakeitimus, parengiamas įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas, buvusiame įstatymo tekste pažymint (išbraukiant, paryškinant) daromus pakeitimus.

(Žr. Rekomendacijų priedo įstatymo pakeitimo projekto ir šio projekto lyginamojo varianto 15 ir 15a pavyzdžius.)

40.8. Jei dėstomas nauja redakcija įstatymas keičiasi iš esmės ir įstatymo pakeitimo projekto lyginamojo varianto parengti neįmanoma, šiuo atveju projekto lyginamasis variantas nepateikiamas.

 

 

VI skyrius papildytas X skirsniu:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

X. NUORODŲ Į EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTUS PATEIKIMAS ĮSTATYMUOSE

 

401. Nuorodos įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 121 straipsniu ir Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijomis, patvirtintomis Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k (Žin., 2002, Nr. 125-5720), kartu laikantis šių reikalavimų:

401.1. Jei rengiamas įstatymas, kuriuo derinami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, jo pradžioje, nurodant paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas, kartu daroma nuoroda į įstatymo priedą, kuriame nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, o pats priedas dėstomas įstatymo pabaigoje po nuorodos į įstatymą skelbiančiojo pareigas, atskirame lape. Jeigu įstatymas turi daugiau priedų, priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ dėstomas paskutinis.

401.2. Įstatymo priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ įforminamas laikantis šių reikalavimų:

Lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu mažosiomis raidėmis įrašoma priedo žyma – įstatymo pavadinimas (be datos ir numerio) ir iš naujos eilutės žodis „priedas“. Jei įstatymas turi daugiau priedų, kurie pažymėti skaitmenimis, tada įrašomas ir priedo numeris iš eilės. Tiek priimant naują įstatymą, tiek jį keičiant ir pildant priedu ar įstatymą dėstant nauja redakcija, priedo žymoje nurodomas pagrindinio (o ne pakeitimo) įstatymo pavadinimas. Jei įstatymą dėstant nauja redakcija pasikeitė įstatymo pavadinimas, priedo žymoje rašomas naujas įstatymo pavadinimas.

Priedo pavadinimas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ rašomas atskiroje eilutėje didžiosiomis paryškintomis raidėmis.

Priede nurodomi Europos Sąjungos teisės aktai dėstomi chronologine tvarka pradedant nuo anksčiausiai priimto Europos Sąjungos teisės akto ir numeruojami iš eilės arabiškais skaitmenimis su tašku. Jeigu priede nurodomas tik vienas įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, jis pažymimas skaitmeniu „1“. Priede nereikia nurodyti įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų konkrečių straipsnių. Europos Sąjungos teisės aktai priede nurodomi laikantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 14, 15 ir 16 punktų reikalavimų.

Pvz.:

„Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1992 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva Nr. 92/101/EEB, papildanti Direktyvą 77/91/EEB dėl ribotos atsakomybės akcinių bendrovių formavimo ir jų kapitalo palaikymo bei keitimo.“

401.3. Jei įstatymas dėstomas nauja redakcija, priedas dėstomas po nuorodos į įstatymą skelbiančiojo pareigas, atskirame lape. Jei įstatymą dėstant nauja redakcija pasikeitė įstatymo pavadinimas, priedo žymoje rašomas naujas įstatymo pavadinimas. Naujos redakcijos įstatymo priedo žyma dėstoma taip:

Pvz.:

„Lietuvos Respublikos

odontologijos įstatymo

priedas

(Lietuvos Respublikos

200    m.             d. įstatymo Nr.

redakcija)“

 

401.4. Jeigu pildomas priedu anksčiau priimtas įstatymas, kuriame nebuvo pateiktos nuorodos į įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus, kaip nurodyta Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 5.1 punkte, taip pat pildomas pagrindinio (keičiamojo) įstatymo straipsnis (nusakantis įstatymo paskirtį ar kt.) atskira dalimi, kurioje daroma nuoroda į įstatymo priedą. Papildant įstatymą priedu „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“, šiuo atveju priedas nedėstomas atskirame lape, o įforminamas pakeitimo įstatymo atskiru straipsniu po visų keičiamo įstatymo straipsnių pakeitimo ar papildymo, bet prieš straipsnius, nusakančius pakeitimo įstatymo įsigaliojimą ar pavedimus Vyriausybei.

Pvz.:

8 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu

Papildyti Įstatymą priedu:

„Lietuvos Respublikos

žuvininkystės įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. (nurodomas įgyvendinamas ES teisės aktas).“

401.5. Jei įstatymas, kurio priede jau buvo nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, pildomas nuostatomis, įgyvendinančiomis kitus Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais pildomas ir įstatymo priedas. Pakeitimo įstatymo 1 straipsnis dėstomas ir pagrindinio (keičiamojo) įstatymo priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ pildomas laikantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų 14, 15 ir 19 punktų reikalavimų. Priedas pildomas atskiru straipsniu pakeitimo įstatymo pabaigoje, po visų keičiamų įstatymo straipsnių (bet prieš straipsnius, nustatančius pakeitimo įstatymo įsigaliojimą ar pavedimus Vyriausybei).

Pvz.:

5 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas

Papildyti Įstatymo priedą 2 ir 3 punktais:

„2. (nurodomas įgyvendinamas ES teisės aktas).

3. (nurodomas įgyvendinamas ES teisės aktas).“

401.6. Pripažinus netekusiais galios atskirus priedo punktus, likusius punktus pernumeruoti nebūtina. Juos pernumeruoti galima priedą dėstant nauja redakcija arba kai priedas pildomas įterpiant naujus punktus.

Jeigu priedas pildomas naujais įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, kurie pagal jų priėmimo datą yra vėliau priimti už jau esamus priede teisės aktus, priedas pildomas naujais punktais įterpiant teisės aktus chronologine tvarka, o buvę priedo punktai pernumeruojami arba priedas dėstomas nauja redakcija.

Pvz.:

8 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas ir papildymas

1. Pripažinti netekusiais galios Įstatymo priedo 3 ir 5 punktus.

2. Papildyti Įstatymo priedą naujais 7 ir 8 punktais:

„7. ( nurodomas teisės aktas).

8. (nurodomas teisės aktas).“

3. Buvusius Įstatymo priedo 7, 8, 9 ir 10 punktus laikyti atitinkamai 9, 10, 11 ir 12 punktais.

401.7. Jei įstatymas turi ir kitų taip pat keičiamų priedų – jie keičiami eilės tvarka. Jei įstatymas turi kelis priedus ir jie nenumeruoti, keičiat, pildant ar pripažįstat juos netekusiais galios, straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje nurodomas priedo pavadinimas. Jei priedai sunumeruoti, tada nurodomas jo eilės numeris.

 

VII. Įstatymo ar kito teisės akto oficialaus paskelbimo
šaltinių nurodymas kito teisės akto preambulėje

ar kito teisės akto tekste

 

41. Jei Vyriausybės nutarimas, ministro, kitos institucijos ar įstaigos vadovo įsakymas ar kitos kolegialios institucijos teisės aktas (toliau vadinama – kitas teisės aktas) priimamas vadovaujantis konkrečiu įstatymu, duodant nuorodą šio teisės akto preambulėje į įstatymą ir nurodant jo oficialaus paskelbimo šaltinius, vadovaujamasi šiomis nuostatomis:

41.1. Įstatymo, kuriuo vadovaujamasi, kito teisės akto preambulėje nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis, kuris rašomas po įstatymo pavadinimo, pvz.:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (Žin., 1994, Nr. 102-2049), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:.

41.2. Jei įstatymas buvo keistas keletą kartų, bet nedėstytas nauja redakcija, kito teisės akto preambulėje nurodomas tik pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis.

41.3. Jei įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, kito teisės akto preambulėje nurodomas pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis ir naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :.

 

41.4. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į jo straipsnį, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir to straipsnio pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.

Kai kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis nauja redakcija išdėstytu įstatymu, nuoroda duodama ne į pakeitimo įstatymą, o į pagrindinį įstatymą, nurodant jo pirminį oficialaus paskelbimo šaltinį ir naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinį. Jei įstatymą dėstant nauja redakcija pasikeitė įstatymo pavadinimas, nurodomas naujas įstatymo pavadinimas. Nuoroda į patį pakeitimo įstatymą duodama tada, kai teisės aktas priimamas vadovaujantis pakeitimo įstatymo savarankišku straipsniu.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

41.5. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į  straipsnio dalį, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir tik to straipsnio dalies pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.:

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41-1131; 2000, Nr. 92-2843)  29  straipsnio  11  dalimi,  Lietuvos  Respublikos   Vyriausybė n u t a r i a:.

41.6. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis įstatymu ir duodama nuoroda į straipsnio dalies punktą, kito teisės akto preambulėje nurodomas šio įstatymo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo) ir  to straipsnio visos dalies pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.

42. Jei kito teisės akto preambulėje duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, nurodoma Seimo nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei jis buvo išdėstytas), jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.

43. Jei kito teisės akto preambulėje duodama nuoroda į Respublikos Prezidento dekretą, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus pakeitimo šaltiniai.

44. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, preambulėje nurodoma Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jei reikia, ir nutarimo punktas ar punktai, kurie rašomi po paskelbimo šaltinio. Jeigu nutarimas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas ir nutarimo naujos redakcijos paskelbimo šaltinis. Jei nurodytas nutarimo punktas buvo keistas, nurodoma ir šio punkto pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.

 

45. Jei kitas teisės aktas priimamas vadovaujantis nuostatais, tvarka, programa ir pan., patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar kitu teisės aktu, kito teisės akto preambulėje nurodomi nuostatų, tvarkos, programos ir pan. pavadinimas, nutarimo ar kito teisės akto data, numeris ir teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei buvo išdėstytas), prireikus ir punktas. Šiuo atveju nutarimo ar kito teisės akto antraštė neberašoma. Pvz.:

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015) 25 punktą, Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė n u t a r i a :.

Jei kito teisės akto preambulėje duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimą, Lietuvos Konstitucinio Teismo teisės aktą, Savivaldybės tarybos sprendimą ar kitos žemesnės institucijos teisės aktą, nurodoma to teisės akto data, numeris (jei jis yra), paskelbimo šaltinis (jei jis yra) prireikus ir straipsnis ar punktas, o teisės akto antraštė nerašoma.

Pvz.:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos  2003  m. gruodžio  30 d.  sprendimą Nr.  1903,  Lietuvos   Respublikos    Vyriausybė  n u t a r i a :

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, ministro, kitos institucijos ar įstaigos vadovo įsakymo ar kitos kolegialios institucijos teisės akto (toliau – kitas teisės aktas) tekste duodant nuorodas į įstatymą ar kitą teisės aktą bei nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius laikomasi šių reikalavimų:

 

46.1. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos įstatymą, nurodomas įstatymo pavadinimas ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei įstatymas buvo keistas keletą kartų, bet nedėstytas nauja redakcija, nurodomas tik pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, nurodomas ir naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei duodama nuoroda į konkretų įstatymo straipsnį, jo dalį ar punktą, nurodomas tik pirminis įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinis (ir įstatymo naujos redakcijos, jei ji buvo). Jei teisės akto tekste kartojama nuoroda į tą patį įstatymą (ar atskirus jo straipsnius), jo oficialaus paskelbimo šaltinis nebenurodomas.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

46.2. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, nurodoma Seimo nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis), jeigu tai reikalinga ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodomi ir jo keitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.

46.3. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Respublikos Prezidento dekretą, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis, jeigu tai reikalinga, ir straipsnis, jo dalis ar punktas. Jei straipsnis buvo keistas, nurodoma ir jo pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.

 

46.4. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Vyriausybės nutarimą ar atskirus jo punktus, nurodoma Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei ji buvo). Jei tekste kartojama nuoroda į tą patį nutarimą ar atskirus jo punktus, nurodoma tik nutarimo data ir numeris, o antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis nebenurodomi.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

46.5. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į ministro, kitos ar tos pačios institucijos ar įstaigos vadovo įsakymą ar kitos kolegialios institucijos teisės aktą ar atskirus jo punktus, nurodoma ministro, kito institucijos ar įstaigos vadovo įsakymo ar kitos kolegialios institucijos teisės akto data, numeris, antraštė bei oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei ji buvo). Jei tekste kartojama nuoroda į tą patį teisės aktą ar atskirus jo punktus, nurodoma tik to teisės akto data ir numeris, o antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis nebenurodomi.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

46.6. Jei kito teisės akto tekste duodama nuoroda į Vyriausybės nutarimu ar kitu teisės aktu patvirtintus nuostatus, tvarką, programą ir pan. ar atskirus jų punktus, nurodoma nuostatų, tvarkos, programos ir pan. pavadinimas, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto data, numeris ir jo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei ji buvo). Šiuo atveju Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto antraštė nerašoma. Jei kartojama nuoroda į nuostatus, tvarką, programą ir pan. ar atskirus jų punktus, nurodoma tik nuostatų, tvarkos, programos ir pan. pavadinimas.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

46.7. Jei kito teisės akto tekste kartojama nuoroda į tą patį teisės aktą, jo antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis nebenurodomi.

 

VIII. Kitų teisės aktų keitimas, papildymas bei

pripažinimas netekusiais galios

 

47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai keičiami laikantis šių reikalavimų:

47.1. Keičiant Vyriausybės nutarimus, nutarimo antraštėje ir pakeitimo esmėje vietoj žodžių „dalinio pakeitimo“, „Iš dalies pakeisti“ rašomas atitinkamai žodis „pakeitimo“, „Pakeisti“.

47.2. Nutarimo punkto, punkto pastraipos (toliau tekste – punkto) keitimas pradedamas veiksmą reiškiančiu žodžiu „išdėstyti“, „įrašyti“, „išbraukti“, „papildyti“, „pripažinti netekusiu galios“.

 

47.3. Jei keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atskiri punktai, nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė, pirminis nutarimo oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei ji buvo) ir tų punktų, (pvz., 2, 6.1, 8, 12.9, 16.2 punktų), kurie keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios, pakeitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai.

Jei keičiami keli nutarimo punktai iš eilės, kiekvieno punkto pakeitimas dėstomas atskirame punkte.

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

47.4. Jei keičiami nuostatai, taisyklės, tvarka, programa ir pan., patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, nurodoma nuostatų, taisyklių, sudarytos komisijos ir pan. pavadinimas, nutarimo data, numeris ir antraštė, nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir nutarimo ar nuostatų naujos redakcijos paskelbimo šaltinis, jei ji buvo) bei nurodomi ir tų nuostatų, taisyklių, programos keičiamų punktų ar komisijos sudarymo ir pan. keitimų oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.:

Pakeisti Ginklų ir šaudmenų eksporto, importo ir tranzito taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl ginklų ir šaudmenų apyvartą reglamentuojančių taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 37-974; 2000, Nr. 80-2417) ir išdėstyti 38 punktą taip:;

arba

Pakeisti 2001 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1591 „Dėl 2001 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 108-3953):;

arba

Papildyti tarptautinių organizacijų ir fondų, užsienio valstybių fondų ir mokymo įstaigų, iš kurių mokamos stipendijos neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl tarptautinių organizacijų ir fondų, užsienio valstybių fondų ir mokymo įstaigų, iš kurių mokamos stipendijos neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., … ..) šiuo … punktu:.

47.5. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas keičiamas ir dėstomas nauja redakcija (pirmą kartą), nurodoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo data, numeris, antraštė, pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis bei visi to nutarimo keitimų (papildymų) ir atskirų punktų pripažinimo netekusiais galios oficialaus paskelbimo šaltiniai, pvz.:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) ir išdėstyti jį nauja redakcija:.

47.6. Jei Vyriausybės nutarimas buvo išdėstytas nauja redakcija ir jis keičiamas, nurodoma pirminė Vyriausybės nutarimo priėmimo data ir numeris, nutarimo antraštė (jei nutarimą dėstant nauja redakcija jo antraštė pasikeitė – rašoma naujoji nutarimo antraštė), pirminis nutarimo oficialus paskelbimo šaltinis ir paskutinis nutarimo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, iki naujos redakcijos buvę keitimai nebenurodomi, pvz.:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 274 „Dėl Bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“, kuris buvo keistas daug kartų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 982 buvo išdėstytas nauja redakcija, taip pat pakeista ir jo antraštė. Šį nutarimą keičiant, reikia nurodyti nutarimo pirminę priėmimo datą ir numerį, naująją nutarimo antraštę ir oficialius paskelbimo šaltinius taip:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 14-364; 2001, Nr. 71-2533).

47.7. Jei papildomas Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) nauju punktu, įterpiamu tarp kitų punktų, siekiant išvengti toliau esančių punktų pernumeravimo, nutarimas pildomas nauju punktu su novela, jam suteikiant prieš tai einančio punkto skaitmenį su ženkleliu (pvz., 51, 52, 53 ir pan.). Pildant nauju punktu su novela, nurodomas nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei ji buvo).

47.8. Jei Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) keletą kartų jau buvo papildytas iš eilės naujais punktais, papildant iš eilės kitu punktu, nurodomas šio nutarimo pirminis oficialaus paskelbimo šaltinis (ir nutarimo naujos redakcijos oficialaus paskelbimo šaltinis, jei ji buvo) ir nutarimo (ar nuostatų, taisyklių, tarifų ir kt.) papildymo paskutiniu punktu oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.:

Konsulinio mokesčio tarifai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr.1135, atskirais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais buvo papildyti 7.3, 7.4 ir 1997 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 767 7.5–7.12 punktais. Papildant nurodytus tarifus 7.13 punktu, reikia nurodyti šio nutarimo pirminį oficialaus paskelbimo šaltinį ir paskutinio Vyriausybės nutarimo, kuriuo nurodytieji tarifai buvo papildyti  7.12 punktu, oficialaus paskelbimo šaltinį (Žin., 1994, Nr. 90-1751; 1997, Nr. 69-1751).

47.9. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas tik papildomas vienu ar keliais naujais punktais, nutarimo antraštė ir papildymo esmė dėstoma taip:

 

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Papildyti Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1135 „Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr.90-1751; 1997, Nr. 69-1751) šiuo 7.13 punktu:;.

47.10. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (ar juo patvirtinti nuostatai, taisyklės, tarifai ir kt.) pildomas nauju punktu (punktais), kurio numeris nutarimo tekste jau yra arba nauja pastraipa, įterpiama tarp kitų pastraipų, po įterpiamo punkto esantys punktai ar po įterpiamos pastraipos esančios pastraipos turi būti iš karto pernumeruojami. Šiuo atveju nutarimo antraštė ir papildymo esmė dėstoma taip:

 

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimo

Nr. ... „Dėl (nutarimo antraštė)....“ pakeitimo

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. ... „Dėl (nutarimo antraštė)...“ (Žin., 2001, Nr. ...) 2 punktą nauja trečiąja pastraipa (ankstesniąsias trečiąją ir ketvirtąją pastraipas laikant ketvirtąja ir penktąja pastraipomis).

47.11. Jei reikia tuo pačiu nutarimu keisti pernumeruotus punktus ar pastraipas, jie keičiami nurodant jų naująjį numerį.

48. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai pripažįstami netekusiais galios šia tvarka:

 

48.1. Jei pripažįstamas netekusiu galios visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, pripažįstami netekusiais galios ir visi to nutarimo pakeitimai ir papildymai.

Pripažįstant netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, antraštėje paprastai nurodoma pripažįstamo netekusiu galios nutarimo data, numeris ir antraštė. Priklausomai nuo pripažįstamų netekusiais galios nutarimų skaičiaus ir pripažįstamų netekusiais galios nutarimų pobūdžio galimas įvairus nutarimo antraštės dėstymas. Jei pripažįstami netekusiais galios keletas nutarimų (pvz., ne daugiau kaip 4), nutarimo antraštėje nurodomos jų priėmimo datos ir numeriai, o antraštės nerašomos. Pripažįstant netekusiais galios daugiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, nutarimo antraštė gali būti dėstoma taip:

Pvz.:

„Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“

Jei pripažįstami netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai tais pačiais klausimais, nutarimo antraštė gali būti dėstoma taip:

Pvz.:

„Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų labdaros ir paramos klausimais pripažinimo netekusiais galios“

arba

 

„DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ, SUSIJUSIŲ SU VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO APMOKĖJIMU, PRIPAŽINIMO NETEKUSIAS GALIOS“

 

Jei pripažįstamas netekusiu galios pagrindinis nutarimas ir tik jį keitę nutarimai, nutarimo antraštė gali būti dėstoma taip:

Pvz.:

„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1991 M. LAPKRIČIO 11 D. NUTARIMO Nr. 461 „DĖL DUOMENŲ APIE PILIEČIO GYVENAMĄJĄ VIETĄ ĮRAŠYMO TVARKOS“ IR JĮ KEITUSIŲ NUTARIMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS“

Punkto pakeitimas:

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

 

48.2. Pripažįstant netekusiais galios nuostatus, taisykles ir pan.,  pripažįstamas netekusiu galios konkretus nutarimo punktas, kuriuo patvirtinti nuostatai, taisyklės ir pan. (o ne patys nuostatai), taip pat atskirai pripažįstami netekusiais galios ir tų nuostatų, taisyklių ir pan. pakeitimai bei papildymai.

48.3. Jei tik pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo punktas (ar keletas punktų), jis rašomas po nutarimo oficialaus paskelbimo šaltinio. Šiuo atveju nutarimo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip:

 

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė) “ pakeitimo

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 777 „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 1997, Nr. ...) 2 punktą. Jeigu tas nutarimo punktas buvo pakeistas, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys nutarimai (ar kai kurie jų punktai).

48.4. Pripažįstant netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, jeigu likęs galioti tik vienas to nutarimo punktas, pripažįstamas netekusiu galios visas nutarimas (ir to punkto pakeitimai).

49. Jei pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ar jo straipsnis, nurodoma nutarimo data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis. Jeigu pripažįstamas netekusiu galios tik nutarimo straipsnis ar jo punktas, jis rašomas po oficialaus paskelbimo šaltinio, pvz.:

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 200… m. ……. d. nutarimo Nr. … „Dėl (nutarimo antraštė)“ (Žin., 200…, Nr. …) … straipsnį.

Jei Seimo nutarimas (jo straipsnis) buvo pakeistas, atskirai pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys Seimo nutarimai (ar kai kurie jo straipsniai).

Jei pripažįstami netekusiais galios Seimo nutarimu patvirtinti nuostatai, statutas ir kt., pripažįstamas netekusiu galios tas Seimo nutarimo straipsnis arba visas Seimo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti nuostatai ar statutas. Jei nuostatai ar statutas buvo pakeisti, atskirai pripažįstami netekusiais galios Seimo nutarimai arba atskiri jų straipsniai, kurie keitė nuostatus ar statutą.

50. Jeigu keičiamas ar pripažįstamas netekusiu galios Respublikos Prezidento dekretas ar jo straipsnis, nurodoma dekreto data, numeris, antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis, pvz.:

Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 200… m. …….. d. dekretą Nr. … „Dėl … (dekreto antraštė)“ (Žin., 200…, Nr. …).

Jei pripažįstami netekusiais galios Prezidento dekretu patvirtinti nuostatai, pripažįstamas netekusiu galios tas dekreto straipsnis arba visas Prezidento dekretas, kuriuo buvo patvirtinti nuostatai. Jei nuostatai buvo pakeisti, atskirai pripažįstami netekusiais galios Prezidento dekretai arba atskiri jų straipsniai, kurie keitė nuostatus.

51. Keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios ministrų, kitų institucijų ar įstaigų vadovų įsakymus, taip pat nurodant jų oficialaus paskelbimo šaltinius, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams nurodyti šių Rekomendacijų 47 ir 48 punktuose:

51.1. Keičiant teisės aktą, nurodoma įsakymo ar kito teisės akto data, numeris, teisės akto antraštė ir oficialaus paskelbimo šaltinis (ir naujos redakcijos, jei jis buvo išdėstytas). Įsakymo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip:

 

Dėl žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 79

„Dėl (įsakymo antraštė)“ pakeitimo

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 79 „Dėl (įsakymo antraštė)“ (Žin., 1998, Nr....) ir išdėstau 2 punktą taip:“.

51.2. Jeigu keičiami įsakymu patvirtinti nuostatai, įsakymo antraštė ir pakeitimo esmė dėstoma taip:

 

Dėl vidaus reikalų ministro 2000 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 454

„Dėl Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

 

P a k e i č i u Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 454 „Dėl Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 107-3397) ir išdėstau 15.6 punktą taip:.

51.3. Jei ministro ar kito institucijos ar įstaigos vadovo teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodoma teisės akto data, numeris, antraštė ir jo oficialaus paskelbimo šaltinis. Jei pripažįstami netekusiais galios kai kurie teisės akto punktai, jie rašomi po teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinio, pvz.:

P r i p a ž į s t u (laikau) netekusiu galios Lietuvos Respublikos … ministro 2001 m. …….. d. įsakymo Nr. … „Dėl ………. nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 200…, Nr. …) 2 punktą.

51.4. Jei ministro ar kito institucijos ar įstaigos vadovo teisės aktas buvo pakeistas, atskirai tokia pat tvarka pripažįstami netekusiais galios ir visi jį keičiantys teisės aktai ar kai kurie jų punktai.

 

IX. VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PAKEITIMO PROJEKTO

LYGINAMASIS VARIANTAS

 

52. Rengiant Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kartu parengiamas ir šio nutarimo projekto lyginamasis variantas. Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas analogiškai kaip ir parengtasis nutarimo projektas, laikantis šių reikalavimų:

52.1. Jei punktas (pastraipa) keičiamas iš esmės, pateikiamas buvusio punkto (pastraipos) tekstas perbrauktas plona linija ir išdėstomas punkto (pastraipos) naujos redakcijos paryškintas tekstas.

52.2. Jei naujai išdėstomame punkte (pastraipoje) tekstas nesikeičia iš esmės, bet nutarimo projekte visas punktas (pastraipa) išdėstomas, projekto lyginamajame variante šiame punkte (pastraipoje) išbraukiami ar keičiami žodžiai (sakiniai) perbraukiami plona linija, o naujai įrašomi žodžiai (sakiniai) paryškinami.

52.3. Jei keičiamame nutarimo punkte (pastraipoje) išbraukiami ar įrašomi tik keli žodžiai ir projekte visas punktas (pastraipa) nedėstomas naujai, projekto lyginamajame variante šio punkto (pastraipos) pakeitimas išdėstomas taip kaip projekte ir taip pat kitoje eilutėje pateikiamas to punkto (pastraipos) visas tekstas, kuriame išbraukiami ar keičiami žodžiai perbraukiami plona linija, o naujai įrašomi žodžiai paryškinami.

52.4. Jeigu nutarimas pildomas nauju punktu (pastraipa), projekto lyginamajame variante jo tekstas paryškinamas.

52.5. Jeigu nutarimo punktas (pastraipa) pripažįstamas netekusiu galios, lyginamajame variante pateikiamas ir jo tekstas, perbrauktas plona linija.

52.6. Jeigu Vyriausybės nutarimas dėstomas nauja redakcija, analogiškai, kaip ir keičiant nutarimo atskirus punktus, parengiamas nutarimo projekto lyginamasis variantas, pažymint (išbraukiant, paryškinant) tekste daromus pakeitimus.

(Žr. Rekomendacijų priedo 20 ir 20a  pavyzdžius.)

52.7. Jei dėstomas nauja redakcija nutarimas keičiasi iš esmės ir lyginamojo varianto parengti neįmanoma, projekto lyginamasis variantas nepateikiamas.

______________

 

 

Įstatymų ir kitų teisės aktų

rengimo rekomendacijų

priedas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymų ir kitŲ teisĖs aktŲ

bei jų PROJEKTų PAVYZDžIAI

 

Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų projektų pavyzdžiai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymu (Žin., 1995, Nr.41-991).

Pavyzdžių pradžioje pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas, prie kurio straipsnių ar jo dalių nurodyti rekomenduotinų teisės aktų ir jų projektų pavyzdžių numeriai.

Pavyzdžiai nėra autentiškų dokumentų kopijos.

 

_____________

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS

ĮSTATYMAS

 

1995 m. gegužės 2 d. Nr.I-872

Vilnius

 

(Žin., 1995, Nr. 41-991; 1996, Nr. 68-1632; 1997, Nr. 111-2796; 1998, Nr. 6-114)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų (toliau – teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

2 straipsnis. Teisės aktas

Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos.

3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos

Teisės akto rengimo stadijos yra šios:

1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas;

2) rengėjo nustatymas (parinkimas);

3) teisės akto teksto parengimas;

4) teisės akto derinimas ir aprobavimas.

4 straipsnis. Teisės akto rengimas

1. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.

2. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.

3. Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4. Parengtas teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios institucijos nustatyta tvarka.

5. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.

6. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę.

7. Komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė, darbo apmokėjimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę tvarką tvirtina Vyriausybė.

5 straipsnis. Teisės akto reikalavimai

1. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.

2. Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

6 straipsnis. Teisės akto forma

1. Teisės akte turi būti:

1) institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;

2) teisės akto rūšies pavadinimas;

3) teisės akto pavadinimas (antraštė);

4) teisės akto priėmimo data, numeris, vieta;

5) teisės akto tekstas;

6) teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

 

(Žr. 2, 2a, 2b, 3, 3a, 3b, 4, 4a, 4b, 5, 5a, 5b pavyzdžius)

 

2. Teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda „Projektas“.

 

(Žr. 1b, 2b, 3b, 4b pavyzdžius)

 

7 straipsnis. Įstatymo forma

1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:

1) įstatymo pavadinimas;

2) įstatymo priėmimo data ir numeris;

3) įstatymo priėmimo vieta;

4) įstatymo tekstas;

5) įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

2. Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis „įstatymas“ nukeliamas į kitos eilutės centrą.

3. Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje centre.

4. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.

5. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.

6. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje.

 

(Žr. 1, 1a, 1b pavyzdžius)

 

7. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis. Įstatymo struktūra

1. Įstatymą sudaro:

1) dalys;

2) skyriai;

3) skirsniai;

4) straipsniai.

2. Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.

3. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais, išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio „straipsnis“ dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.

4. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

5. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.

6. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.

7. Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.

8. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.

9. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios.

 

(Žr. 6, 7 pavyzdžius)

 

9 straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra

1. Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.

2. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis „straipsnis“ ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu.

 

(Žr. 2, 3, 8, 9, 10, 11 pavyzdžius)

 

3. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.

 

(Žr. 4, 12, 13, 14 pavyzdžius)

 

4. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės.

 

(Žr. 9, 11, 12, 14 pavyzdžius)

 

10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai

1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.

3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai

1. Keičiant teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius), ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).

 

(Žr. 8, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 20a, 21 pavyzdžius)

 

2. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.

 

(Žr. 22, 23, 23a, 24, 24a pavyzdžius)

 

3. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas. Jei keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu. Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius. Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.

 

(Žr. 25 pavyzdį)

 

4. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.

 

(Žr. 15, 16, 16a, 22 pavyzdžius)

 

Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo.

 

(Žr. 25 pavyzdį)

 

5. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama.

 

(Žr. 15, 16 pavyzdžius)

 

12 straipsnis. Teisės akto kalba

Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

13 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

1 pavyzdys

(Įstatymo išdėstymas)

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CUKRAUS MOKESČIO

ĮSTATYMAS

 

2002 m.                       d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas reglamentuoja cukraus, įskaitant cukrų, esantį produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą), mokesčio (toliau – cukraus mokestis) mokėjimo tvarką, kontrolę bei atsakomybę už šio Įstatymo pažeidimą.

2 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Cukraus mokestį moka šie Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys:

1) cukraus gamintojai ir importuotojai;

2) produktų, kuriuose esantis cukrus pagal šį Įstatymą yra cukraus mokesčio objektas, gamintojai ir importuotojai;

3) asmenys, realizuojantys cukrų, už kurį cukraus mokestis dar nesumokėtas.

2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produktų, kurių sudėtyje yra cukraus, sąraše nurodytus produktus, įskaitant cukrų, privalo registruotis cukraus mokesčio mokėtojais teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose.

3 straipsnis. Mokesčio objektas

1. Cukraus mokesčio objektas – Lietuvos Respublikoje pagamintas ar importuotas cukrus, įskaitant cukrų, esantį Lietuvos Respublikoje pagamintuose ar importuotose produktuose (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą).

2. Importuojami produktai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa cukraus mokesčio objektu, kai dėl jų pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas) atsiranda skola muitinei.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

6 straipsnis. Mokesčio netaikymo atvejai

Cukraus mokesčiu neapmokestinami:

1) įvežami paramos siuntas sudarantys produktai;

2) fizinių asmenų (keleivių) įvežami produktai, jeigu jų įsivežama ne daugiau kaip Vyriausybės leista jiems įvežti be importo mokesčių;

3) produktai, įsivežami užsienio šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, taip pat tarptautinių organizacijų oficialiai misijos veiklai, jeigu Lietuvos Respublikos ir šių tarptautinių organizacijų sutartyse numatyta neimti mokesčių;

4) importuojami produktai, kurie pagal Muitinės kodeksą neapmokestinami importo mokesčiais;

5) importuojami produktai, jei jie atleidžiami nuo importo muitų pagal Muitų tarifų įstatymą;

6) eksportuojami produktai.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

12 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

13 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo priėmimo parengia šiam Įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS               (Parašas)               (VARDAS IR PAVARDĖ)

 

1a pavyzdys

(Įstatymo forma)

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

---------------------------------------------------

ĮSTATYMAS

 

200    m.                      d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)

1. (Tekstas):

1);

2);

3).

2.

3.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)

1. (Tekstas).

2. (Tekstas):

1);

2).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS               (Parašas)               (VARDAS IR PAVARDĖ)

 

 

1b pavyzdys

 (Įstatymo projekto forma)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

--------------------------------------------------

ĮSTATYMAS

 

200    m.                     d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)

1. (Tekstas).

2.

1);

2).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

3 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)

1. (Tekstas).

2.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

4 straipsnis. (Straipsnio pavadinimas)

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

2 pavyzdys

 (Seimo nutarimo išdėstymas)

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

DĖL 1999 METŲ PASKELBIMO TARPTAUTINIAIS PAGYVENUSIŲ

ŽMONIŲ METAIS LIETUVOJE

 

 

199     m.                             d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į pagyvenusių žmonių organizacijų kreipimąsi bei vadovaudamasis Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1992 m. spalio 16 d. priimta rezoliucija 47/5 – paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Paskelbti 1999 metus Tarptautiniais pagyvenusių žmonių metais Lietuvoje.

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti Valstybinę komisiją Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje organizuoti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programą bei numatyti lėšas jai įgyvendinti.

3 straipsnis.

1. Rekomenduoti miestų bei rajonų savivaldybėms, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos sudaryti teritorines komisijas Tarptautiniams pagyvenusių žmonių metams Lietuvoje pasirengti ir iki 1998 m. birželio 1 d. parengti veiksmų programas bei numatyti lėšas joms įgyvendinti.

2. Pakviesti švietimo ir mokslo įstaigas, religines bendruomenes, kūrybines sąjungas, nevyriausybines organizacijas, radijo, televizijos, laikraščių ir žurnalų redakcijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant Tarptautinių pagyvenusių žmonių metų Lietuvoje tikslus ir uždavinius bei sprendžiant aktualiausias pagyvenusių žmonių problemas.

 

 

SEIMO PIRMININKAS                             (Parašas)               (Vardas ir Pavardė)

 

 

2a pavyzdys

 (Seimo nutarimo forma)

 

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

(Nutarimo antraštė)

 

 

200      m.                               d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

1 straipsnis.

1.(Tekstas).

2.

1);

2).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2 straipsnis.

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

3 straipsnis.

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

4 straipsnis.

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

SEIMO PIRMININKAS                             (Parašas)               (Vardas ir Pavardė)

 

 

2b pavyzdys

 (Seimo nutarimo projekto forma)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

(Nutarimo antraštė)

 

 

200         m.                               d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

1 straipsnis.

1. (Tekstas).

2.

1);

2).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2 straipsnis.

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

3 straipsnis.

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

SEIMO PIRMININKAS

 

 

3 pavyzdys

 (Prezidento dekreto išdėstymas)

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

DEKRETAS

DĖL UŽSIENIO POLITIKOS KOORDINACINĖS TARYBOS

 

 

200    m.                          d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu ir 84 straipsnio 1 punktu,

s u d a r a u šią Užsienio politikos koordinacinę tarybą:

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas,

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas,

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras,

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras,

Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas,

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas,

Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais,

Užsienio politikos koordinacinės tarybos sekretorius.

2 straipsnis.

Užsienio politikos koordinacinės tarybos darbui vadovauja Respublikos Prezidentas.

3 straipsnis.

Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1993 m. gruodžio 9 d. dekretą Nr. 191 „Dėl užsienio politikos koordinacinės tarybos“ (Žin., 1993, Nr. 70-1314).

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS               (Parašas)              (Vardas ir Pavardė)

 

3a pavyzdys

 (Prezidento dekreto forma)

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

DEKRETAS

(Dekreto antraštė)

 

 

200      m.                            d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis.

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2 straipsnis.

1. (Tekstas).

2.

1) ;

2).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

3 straipsnis.

(Tekstas):

1) ;

2) ;

3).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS               (Parašas)               (Vardas ir Pavardė)

 

 

3b pavyzdys

(Prezidento dekreto projekto forma)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

DEKRETAS

(Dekreto antraštė)

 

 

200     m.                             d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis.

(Tekstas).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

2 straipsnis.

1. (Tekstas).

2.

1) ;

2).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

3 straipsnis.

(Tekstas):

1) ;

2).

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

4 pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo išdėstymas)

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

 

NUtARIMAS

Dėl Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos,

priežiūros, vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos

 

 

200      m.                            d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Pavesti ……………… ministerijai patvirtinti Medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros ir nuostolių, juos iškirtus, atlyginimo tvarką, taip pat bazinius įkainius jų vertei nustatyti.

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 456 „Dėl nepriklausančių valstybiniam miško fondui saugotinų medžių, jų grupių ir krūmų apsaugos, jiems padarytos žalos nustatymo ir nuostolių atlyginimo“ (Žin., 1991, Nr. 33-926);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 456 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 13-331).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                 (Parašas)                           (Vardas ir pavardė)

 

 

................... ministras                                (Parašas)                           (Vardas ir pavardė)

 

4a pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo forma)

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUtaRIMAS

(Nutarimo antraštė)

 

 

200      m.                            d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. (Tekstas) -----------------------------------------------------------------------------------------------------

2. (Tekstas) -----------------------------------------------------------------------------------------------------

2.1. (Tekstas) --------------------------------------------------------------------------------------------------

2.2. (Tekstas) --------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

Ministras Pirmininkas                                 (Parašas)                           (Vardas ir pavardė)

 

 

…………….. ministras                               (Parašas)                           (Vardas ir pavardė)

 

 

 

4b pavyzdys

 (Vyriausybės nutarimo projekto forma)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

(Nutarimo antraštė)

 

 

200      m.                           d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. (Tekstas) -----------------------------------------------------------------------------------------------

2. (Tekstas) -----------------------------------------------------------------------------------------------

2.1. (Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------------

2.2. (Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

………….. ministras

 

5 pavyzdys

 (Ministro įsakymo išdėstymas)

 

(Lietuvos valstybės herbas)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL CIVILINĖS METRIKACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

 

2001 m.                           d. Nr.

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1506 (Žin., 2000, Nr. 113-3631) 3.10 punktu:

1. T v i r t i n u   Civilinės metrikacijos taisykles (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u   netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 65 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-840);

2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 65 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 60-1962);

2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 65 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-269).

 

 

Teisingumo ministras                                 (Parašas)                           (Vardas ir pavardė)

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129

 

 

CIVILINĖS METRIKACIJOS TAISYKLĖS

 

i. BENDROsIos nuostatos

 

1. Šios taisyklės reglamentuoja civilinės būklės aktų registravimo miestų, rajonų, savivaldybių civilinės metrikacijos įstaigose, seniūnijose ir Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose tvarką.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

III. TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO IR TĖVYSTĖS NUSTATYMO REGISTRAVIMAS

 

27. Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos (jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas arba įregistruotas ne Lietuvoje) civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

VI. BAŽNYČIOS (KONFESIJŲ) NUSTATYTA TVARKA SUDARYTŲ  SANTUOKŲ APSKAITA

 

52. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 199  m.                      d. sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir pažymint apie tai sutuoktinių pasuose.

53. Civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

XIII. PAKARTOTINIŲ LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS

 

131. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigoje nėra reikiamo civilinės būklės akto įrašo, civilinės metrikacijos įstaiga privalo:

131.1. išreikalauti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo reikalingo civilinės būklės akto įrašo nuorašą (kai įrašą reikia pakeisti ar papildyti) arba archyvo pažymėjimą;

131.2. išduoti civilinės būklės akto įregistravimo pakartotinį liudijimą. Užsienyje gyvenančiam asmeniui liudijimą pasiųsti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nustatyta tvarka;

131.3. saugoti įstaigoje iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gautus civilinės būklės aktų įrašų nuorašus ir archyvo pažymėjimus, suskirsčius pagal juos sudariusias institucijas (bažnyčias, valsčius). Esant reikalui, šiais dokumentais vadovautis pakartotinai išduodant liudijimus.

 

________________

 

6 pavyzdys

 (Įstatymo struktūra)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

 

199      m.                          d. Nr.

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Įstatymo tikslas – reglamentuoti draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų veiklą, kad draudimo sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

2. Įstatymas nustato draudimo įmonių steigimo, licencijavimo sąlygas bei tvarką, jų veiklos reorganizavimo bei likvidavimo ypatumus, taip pat leidimų draudimo brokeriams išdavimo tvarką.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Draudimo veikla – finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus šio Įstatymo ar draudimo sutartyje nustatytiems įvykiams (draudiminiams įvykiams), panaudojant rezervus ir draudimo techninius atidėjimus, sudaromus iš minimų asmenų mokamų įmokų (draudimo įmokų) bei pajamų, gautų jas investavus šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudimo įmone draudimo sutartį ar esantis draudėju šio įstatymo pagrindu ir privalantis mokėti draudimo įmokas (premijas) bei turintis teisę gauti atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo išmoką.

3. Draudimo įmonė (draudikas) – įmonė, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje ar šio Įstatymo numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.

3 straipsnis. Draudimo objektas

Draudimo objektai gali būti turtiniai interesai:

1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;

2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;

3) susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu;

4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO SUTARTIS

6 straipsnis. Draudimo sutartis

1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu.

2. Draudimo sutartyje draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui ar asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

68 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 199   m.                      d.

69 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Veikiančios draudimo įmonės, vykdančios asmens ir turto draudimą, privalo per 1 metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos pertvarkyti savo veiklą pagal šio Įstatymo, išskyrus 40 straipsnio 2 dalies, nuostatas, taip pat pakeisti savo įstatus ir įregistruoti juos Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka.

2. Draudimo įmonės šio Įstatymo nustatyta tvarka privalo įregistruoti minimalų įstatinio kapitalo dydį:

1) ne gyvybės draudimą, išskyrus kredito draudimą, vykdančiose įmonėse - 2000000 Lt, ne vėliau kaip per 1,5 metų nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos;

2) gyvybės draudimą vykdančiose įmonėse - 4000000 Lt , ne vėliau kaip per 2 metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos;

3) kredito draudimą vykdančiose įmonėse - 7000000 Lt, ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

70 straipsnis. Netekę galios teisės aktai

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (Žin., 1990, Nr.28-674);

2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. I-591 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1990, Nr.28-675);

3) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 57-1343).

71 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) iki 1996 m. spalio 1 d. patvirtinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos nuostatus;

2) peržiūrėti draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

7 pavyzdys

(Kodekso (ar sudėtingo įstatymo) struktūros forma)

 

KODEKSAS (ĮSTATYMAS)

 

I DALIS

(PAVADINIMAS)

 

I SKYRIUS

(PAVADINIMAS)

 

Pirmasis skirsnis

(PAVADINIMAS)

1 straipsnis. (Pavadinimas)

(Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------------------

 

antrasis skirsnis

(PAVADINIMAS)

12 straipsnis. (Pavadinimas)

(Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------------------

 

II DALIS

(PAVADINIMAS)

 

III SKYRIUS

(PAVADINIMAS)

 

Pirmasis skirsnis

(PAVADINIMAS)

115 straipsnis. (Pavadinimas)

(Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------------------

 

antrasis skirsnis

(PAVADINIMAS)

135 straipsnis. (Pavadinimas)

(Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------------------

 

trečiasis skirsnis

(PAVADINIMAS)

167 straipsnis. (Pavadinimas)

(Tekstas) ---------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

 

8 pavyzdys

(Seimo nutarimo struktūra)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO

„DĖL VILNIAUS PILIŲ VALSTYBINIO KULTŪRINIO REZERVATO STEIGIMO“

2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

 

200     m.                           d. Nr.

Vilnius

 

 

(Žin., 1997, Nr. 66-1620)

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo“ 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) Vilniaus pilių mokslinės tarybos siūlymu ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento teikimu pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą Vilniaus pilių teritorijos planą iki 1998 m. birželio 30 d. patvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas bei šio rezervato nuostatus;

2) reorganizuoti Vilniaus pilių direkciją bei Pilių tyrimo centrą „Lietuvos pilys“ ir įsteigti Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui valdyti juridinio asmens teises turinčią mokslo įstaigą Vilniaus pilių centrą. Vilniaus pilių centrui pavesti: atkurti, remontuoti, restauruoti, konservuoti, eksponuoti, pritaikyti lankymui Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijoje esančius kultūros ir gamtos kompleksus bei objektus;

3) pateikti Seimui Lietuvos Respublikos 1998 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų numatytos lėšos Vilniaus pilių centrui finansuoti atskira eilute;

4) pateikti Seimui šiam nutarimui įgyvendinti reikalingų įstatymų projektus bei pakeisti ar pripažinti netekusiais galios neatitinkančius šio nutarimo teisės aktus.“

 

 

 

SEIMO PIRMININKAS

 

 

9 pavyzdys

(Seimo nutarimas ir juo tvirtinamų nuostatų projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO

CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

 

1999 m. gruodžio 4 d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymu (Žin., 1997, Nr. 60-1398), n u t a r i a:

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatus (pridedama).

2 straipsnis.

Nutarimas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.

 

 

 

SEIMO PIRMININKAS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

199       m.                             d.

nutarimu Nr.

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą. Centras koordinuoja šių nuostatų apibrėžtos srities tyrimo darbus, kuriuos atlieka kitos institucijos.

2. Centras vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei kitais įstatymais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nutarimais bei šiais nuostatais.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

II. Centro uždaviniai

 

5. Centro uždaviniai yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus.

 

III. Centro funkcijos

 

6. Centras atlieka šias funkcijas:

1) formuoja okupacinių režimų vykdyto genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimų valstybės politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, darbo problematiką, sudaro ilgalaikes bei trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;

2) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, atskleidžia nusikalstamų totalitarinių režimų esmę, genocido bei nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą, nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir pateikia medžiagą apie juos;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

IV. Centro teisės

 

7. Centras turi teisę:

1) gauti iš valstybės institucijų informaciją, kaip vykdomi įstatymai bei kiti teisės aktai, susiję su okupacijos padarinių teisiniu įvertinimu;

2) inicijuoti baudžiamųjų bylų iškėlimą už genocido nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

V. Centro struktūra

 

8. Centrą sudaro:

1) Genocido ir rezistencijos tyrimo departamentas;

2) Memorialinis departamentas (su Genocido aukų muziejumi);

3) Specialiųjų tyrimų skyrius (su Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija).

 

VI. Centro darbo organizavimas

 

9. Centrui vadovauja generalinis direktorius, šį Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Seimas.

10. Departamentų direktoriai yra generalinio direktoriaus pavaduotojai; Centro ūkio reikalus tvarko generalinio direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams; Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas yra Genocido aukų muziejaus direktorius.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

VII. Centro finansavimas

 

16. Centras finansuojamas iš valstybės biudžeto.

17. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Seimo ar Vyriausybės sprendimu skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.

 

VIII. Centro veiklos nutraukimas

 

18. Centro veikla nutraukiama Lietuvos Respublikos įstatymu.

_____________

 

 

10 pavyzdys

(Prezidento dekreto projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

DEKRETAS

DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO ATSTOVO PABĖGĖLIŲ REIKALŲ TARYBOJE

 

 

1999 m.                           d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ (Žin., 1995, Nr. 63-1578; 1996, Nr. 29-707) 15 straipsniu, s k i r i u Respublikos Prezidento patarėjo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais pavaduotoją nacionalinio saugumo klausimais atstovu į Pabėgėlių reikalų tarybą.

2 straipsnis.

Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1996 m. kovo 28 d. dekretą Nr.895 „Dėl Respublikos Prezidento atstovo Pabėgėlių reikalų taryboje“ (Žin., 1996, Nr. 30-744).

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

11 pavyzdys

(Prezidento dekretas ir juo tvirtinamų nuostatų projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

DEKRETAS

DĖL VALSTYBINĖS ENERGETIKOS IŠTEKLIŲ KAINŲ IR

ENERGETINĖS VEIKLOS KONTROLĖS KOMISIJOS NUOSTATŲ

 

 

1998 m. vasario ….. d. Nr… .....

Vilnius

 

 

1 straipsnis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 1995, Nr.32-743; 1997, Nr.64-1494) 15 straipsniu, t v i r t i n u Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatus (pridedama).

2 straipsnis.

Laikau netekusiu galios Respublikos Prezidento 1996 m. lapkričio 13 d. dekretą Nr. 1097 „Dėl Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatų“ (Žin., 1996, Nr. 113-2573).

3 straipsnis.

Šis dekretas įsigalioja nuo 1998 m. kovo 1 d.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

patvirtinta

Lietuvos Respublikos Prezidento

199       m.                 d. dekretu Nr.

 

Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės

veiklos kontrolės komisijos

NUOSTATAI

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija (toliau – Komisija) įsteigta ir veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 32-743), yra valstybės nuolat veikianti tarnyba, atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui. Komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Lietuvos Respublikos Seimui.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

II. Komisijos funkcijos ir pareigos

 

8. Komisija vykdo šias funkcijas ir atlieka šias pareigas:

1) nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, pirmiausia gamybos ir tiekimo išlaidų mažinimo klausimus;

2) nustato kainodaros energetikoje principus;

3) nustato elektros energijos, centralizuotų šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodikas bei prašymų dėl naujų energetikos išteklių ir energijos kainų suderinimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

III. Komisijos teisės

 

9. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, turi teisę:

1) gauti iš ministerijų, departamentų, savivaldybių, tarnybų pasiūlymus bei informaciją Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais;

2) gauti iš energetikos išteklių ir energijos tiekėjų visą būtiną informaciją, susijusią su energetikos išteklių ir energijos kainomis ir jų nustatymo metodikomis;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

IV. Komisijos darbo organizavimas

 

10. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas ir Komisijos nariai yra etatiniai darbuotojai, kuriems darbo užmokestį iki valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reguliavimo įstatymo priėmimo nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

11. Komisijos pirmininkas:

1) organizuoja Komisijos ir jos darbo aparato veiklą;

2) sudaro sutartis, susijusias su Komisijos ūkiniu aptarnavimu, taip pat dėl ekspertų ir auditorių samdymo Komisijai priskirtais klausimais;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

16. Komisijos posėdžio metu rašomas protokolas, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Komisijos sprendimai įforminami nutarimais, kuriuos pasirašo pirmininkas.

 

__________________

 

12 pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo ir juo tvirtinamų nuostatų projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

 

NutariMAS

DĖL VALSTYBĖS REGISTRŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

 

199        m.                           d. Nr.

Vilnius

 

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatus;

1.2. Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatus;

1.3. Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinio registro nuostatus.

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 927 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 56-1412);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 992 „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 61-1539);

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 536 „Dėl Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinio registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 43-1058).

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

.........................ministras

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

199      m.                 d. nutarimu Nr.

 

Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro

nuostatai

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme bei šiuose nuostatuose nurodytus duomenis apie Lietuvos Respublikoje įregistruotas visuomenines organizacijas (jų sąjungas), juos atnaujinti ir apibendrinti.

3. Registro steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

II. Registrą tvarkančios įstaigos

 

7. Registrą tvarkančios įstaigos yra:

7.1. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – ……………. departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga koordinuoja ir kontroliuoja registro tvarkymo įstaigų darbą, metodiškai jam vadovauja, kompiuteriu tvarko centrinę visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų registro duomenų bazę. Vadovaujančiąją registro tvarkymo įstaigą gali pakeisti tik registro steigėjas.

7.2. Registro tvarkymo įstaigos – ………………..ministerija, apskrities viršininko administracija ir savivaldos vykdomoji institucija.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

III. Registravimo duomenys

 

14. Bendrieji registro duomenys yra:

14.1. identifikavimo kodas;

14.2. pavadinimas;

14.3. adresas, telefono, telefakso numeriai;

14.4. įregistravimo data ir numeris;

14.5. išregistravimo data ir priežastis.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

IX. Registro finansavimas

 

46. Registras steigiamas ir išlaikomas Lietuvos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų lėšomis.

 

X. Registro likvidavimas

 

50. Registro likvidavimas registruojamas Valstybės registrų sąraše ir skelbiamas „Valstybės žiniose“.

 

_____________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

199        m.                          d. nutarimu Nr.

 

Lietuvos Respublikos valdininkų registro

nuostatai

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valdininkų registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

II. Registrą tvarkančios įstaigos

 

6. Registrą tvarkančios įstaigos yra:

6.1. vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – …………………… ministerija. Vadovaujančiąją registro tvarkymo įstaigą gali pakeisti tik registro steigėjas;

6.2. registro tvarkymo įstaiga – …………………………… ministerija;

6.3. registrą tvarkančios ir duomenis teikiančios institucijos – valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

X. Registro likvidavimas

 

        30. Registro likvidavimo klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

_____________

 

 

13 pavyzdys

(Institucijos vadovo įsakymo projektas)

Projektas

 

MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

Dėl prekių laikinojo saugojimo importo ir eksporto

terminaluose bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto

komplekso muitinės priežiūros zonose

terminų pratęsimo tvarkos

 

199        m.                             d. Nr.

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (Žin., 1996, Nr.52-1239) 50 ir 51 straipsniais bei vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 482 „Dėl prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr.37-944):

1. N u s t a t a u, kad:

1.1. jeigu pateikta bendroji deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su muitinei pateiktomis ir laikinai saugomomis importo ir eksporto terminaluose arba Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose prekėmis, turi būti įforminti:

1.1.1. per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 24.02–24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), atgabentos jūra;

1.1.2. per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 22.03–22.08), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą 24.02–24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90), atgabentos ne jūra;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

1.3. ilgesniam kaip 15 dienų laikui (arba jam pasibaigus), taip pat dėl punkte 1.2 nenurodytų priežasčių – iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo ir ne ilgiau negu tai būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes – teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas);

1.4. prekių laikinojo saugojimo terminai pratęsiami terminalo savininkui, uosto komplekso naudotojui arba asmeniui, turinčiam teisę disponuoti laikinai saugomomis prekėmis arba jas vežti, raštu pateikus prašymą, kuriame turi būti nurodyta:

1.4.1. bendrosios deklaracijos numeris ir jos įforminimo data;

1.4.2. laikinai saugomų prekių pavadinimai, jų saugojimo vieta;

1.4.3. prašymo pratęsti saugojimo laiką priežastys;

1.4.4. terminas, iki kurio prašoma pratęsti prekių saugojimo terminą;

1.5. jeigu per Muitinės kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis (įskaitant prekes, laikinai saugomas importo ir eksporto terminaluose bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose), vadovaujantis Muitinės kodekso 54 straipsnio 1 dalimi ir 235 straipsniu kalti asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn, prekės teisės aktų nustatyta tvarka sulaikomos, konfiskuojamos ir perduodamos realizuoti;

1.6. apie visus laikinojo prekių saugojimo importo ir eksporto terminale laiko pratęsimo atvejus teritorinės muitinės posto arba teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) privalo nedelsdamas informuoti …………………… nusikalstamumo tyrimo ……………………… padalinius.

2. T v i r t i n u pridedamas*:

2.1. Prašymų pratęsti prekių laikinojo saugojimo terminą priėmimo, registravimo ir saugojimo teritorinėje muitinėje tvarką;

2.2. Informacijos apie laikinojo prekių saugojimo importo ir eksporto terminale terminų pratęsimą pateikimo tvarką.

3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

3.1. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 199 ..... m. ………. d. įsakymą Nr. … „Dėl prekių saugojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso teritorijoje laiko pratęsimo“ (Žin., 1997, Nr.59-1389);

3.2. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 199 ..... m. ……... d. įsakymo Nr. … „Dėl laikinosios Muitinės kodekso taikymo tvarkos“ (Žin., 1998, Nr. 1-36) 1.7, 1.8 ir 1.9 punktus.

 

 

 

Direktorius

 

 

_____________________

*(tvarkos nepridedamos)

 

 

14 pavyzdys

(Ministro įsakymo ir juo tvirtinamų nuostatų projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS …………………..MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

Dėl pagrindinio profesinio mokymo įstaigos

 bendrųjų nuostatų patvirtinimo

 

 

199      m.                           d. Nr.

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940) 5 straipsniu:

1. T v i r t i n u Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos bendruosius nuostatus (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos .........……. ministro 199 m. sausio ..... d. įsakymą Nr. ..... „Dėl Bendrųjų profesinių mokyklų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. ..............).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ministro

199    m.                   d. įsakymu Nr.

 

Pagrindinio profesinio mokymo įstaigos

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

I. BENDROsIos nuostatos

 

1. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga (toliau tekste – mokymo įstaiga), yra ugdymo institucija, kuri suteikia profesinį bei bendrąjį išsilavinimą, atitinkantį šiuolaikinės veiklos sričiai keliamus reikalavimus. Joje sudaromos sąlygos tobulinti profesinę kvalifikaciją bei persikvalifikuoti, ugdyti asmenybės savybes, kurių prireiks būsimai profesinei žmogaus veiklai ir savarankiškam gyvenimui rinkos ir demokratijos principais grindžiamoje visuomenėje.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

II. REIKALAVIMAI PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKYMO BAZEI

 

10. Pagrindinio profesinio mokymo įstaiga privalo turėti kiekvienai specialybei rengti reikalingus kabinetus, laboratorijas, mokomąsias dirbtuves, poligonus, kitas patalpas, numatytas mokymo programoje.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

III. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS STRUKTŪRA

 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

IV. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS TEISĖS IR PAREIGOS

 

20. Profesinės mokyklos teisės:

20.1. nustatyti savo struktūrą pagal Bendrųjų pagrindinio profesinio mokymo įstaigos nuostatų reikalavimus;

20.2. sutikus steigėjui ir ……………….. ministerijai, keisti rengiamas profesijas arba steigti naujas;

20.3. įvesti arba panaikinti rengiamų profesijų specializacijas;

20.4. nustatyta tvarka gauti finansus ar valstybės paramą iš Lietuvos valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių;

20.5. gauti įstatymais numatytas lengvatas gamybinei ūkinei veiklai organizuoti ir vykdyti;

20.6. palaikyti ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių socialiniais partneriais ir mokymo įstaigomis;

20.7. sudaryti mokymo sutartis su mokiniais visam mokymosi laikotarpiui …………………. ministerijos nustatyta tvarka.

21. Mokymo įstaigos pareigos:

21.1. gauti steigėjo sutikimą ir …………………. ministerijos licenciją naujoms profesijoms rengti;

21.2. turėti rengiamoms profesijoms tinkamą materialinę bazę ir steigėjo patvirtintus mokymo planus ir programas ……………………. ministerijos nustatyta tvarka;

21.3. turėti profesijoms rengti reikalingus pedagogus, įgijusius atitinkamą profesinį ir pedagoginį išsilavinimą;

21.4. sudaryti saugaus darbo sąlygas profesinio mokymo pamokose;

21.5. mokymo įstaiga turi ir kitų Lietuvos Respublikos švietimo, Profesinio mokymo įstatymų bei Vyriausybės nutarimų numatytų pareigų.

 

V. MOKINIŲ PRIĖMIMO TVARKA

 

22. Į mokymo įstaigas priimami mokytis ne jaunesni kaip 14 metų amžiaus asmenys.

23. Mokiniai priimami pagal steigėjo patvirtintus mokinių priėmimą reglamentuojančius dokumentus.

 

VI. PAGRINDINIO PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS MOKINIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

24. Mokinių teisės:

24.1. gauti Studijų ir mokymo programų registre nustatytą ir mokymo sutartyje numatytą profesinį išsilavinimą, keisti mokymo instituciją, specialybę;

24.2. burtis į įvairias visuomenines organizacijas, susivienijimus, judėjimus, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

_____________

 

 

15 pavyzdys

(Įstatymo pakeitimo projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO bei 30 STRAIPSNIO

PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

 

199       m.                           d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545)

1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas

1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „religinėms bendrijoms ir organizacijoms“ įrašyti žodžius „religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Įstatymas netaikomas politinėms partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims, toms bendrijoms, organizacijoms ar asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. 2 straipsnyje po žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje“, išbraukti žodžius „(sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.)“, straipsnį papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Visuomeninės organizacijos samprata

Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti.

Visuomeninė organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas.“

3 straipsnis. 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų“ įrašyti žodžius „šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Visuomeninių organizacijų steigėjais gali būti šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų.“

2. 4 straipsnio 2 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

„Visuomeninės organizacijos steigimo iniciatoriai sušaukia steigiamąjį suvažiavimą, konferenciją ar susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai.“

4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Visuomeninė organizacija, įsteigusi struktūrinį padalinį, turintį juridinio asmens teises, ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia prašymą vietos savivaldos vykdomajai institucijai pagal struktūrinio padalinio buveinės vietą dėl jo įstatų (nuostatų) įregistravimo. Struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens teises, registravimui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, papildomai pateikiant visuomeninės organizacijos registravimo dokumento kopiją ir sprendimą įsteigti struktūrinį padalinį. Visuomeninė organizacija, įsteigusi tokį struktūrinį padalinį, apie jo įregistravimą ne vėliau kaip per 15 dienų praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus.“

5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai

Visuomeninės organizacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriems yra sukakę 18 metų.

Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.

Visuomeninių organizacijų nariai turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario mokestį ar teikia paramą.

Visuomeninės organizacijos nariai gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo.

Visuomeninės organizacijos įstatuose nurodytas jos valdymo organo paskirtas asmuo ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos narių sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui.“

6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų pakeitimas

 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „teisiniai pagrindai“, 3 punkte išbraukti žodžius „arba dalyvius“, 4 punkte išbraukti žodžius „ar dalyvių“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:

„2) veiklos teisiniai pagrindai, tikslai, uždaviniai, veiklos teritorija;

3) priėmimo į visuomeninės organizacijos narius ir išstojimo, pašalinimo iš jos sąlygos bei tvarka;

4) narių teisės ir pareigos;“.

7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos

Valstybės institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų. Ginčus tarp visuomeninės organizacijos narių, tarp visuomeninės organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių organizacijų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų sprendžia teismas.“

8 straipsnis. 12 straipsnio 4 punkto pakeitimas

12 straipsnio 4 punkte vietoj žodžių „švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti“ įrašyti žodžius „mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„4) gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos, išskyrus lėšas ar kitokį turtą mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai;“.

9 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas

1. 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „ar veikloje dalyvaujančių asmenų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) įstatuose numatyti narių mokesčiai;“.

2. 14 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį papildyti žodžiais „bei kitais įstatymų numatytais atvejais“, antrajame sakinyje po žodžio „programoms“ įrašyti žodžius „bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos“, žodį „įgyvendinti“ išbraukti, papildyti dalį nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų visuomeninėms organizacijoms tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos, ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtintą sąmatą. Už lėšų panaudojimą turi būti atsiskaitoma pareikalavus jas skyrusiai valstybės institucijai, pateikiant jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus.“

3. 14 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „turtą, likusį“ įrašyti žodžius „turtas ir lėšos, likę“, vietoj žodžių „nustatyta tvarka sunaudoja visuomeninės organizacijos organai, kurie priėmė sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą“ įrašyti žodžius „įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams, išskyrus atvejį, kai visuomeninė organizacija nutraukia veiklą jos pačios sprendimu. Tokiu atveju turtas ir lėšos, likę patenkinus visų likviduojamos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu.“

10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas

17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių įstatus registruoja Lietuvos Respublikos ……………ministerija.

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje – miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas.

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės vykdomoji institucija.

Visuomeninė organizacija ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įstatų priėmimo ir valdymo organų išrinkimo dienos paduoda atitinkamai valstybės institucijai pareiškimą dėl įstatų įregistravimo. Pareiškimą pasirašo pagal įstatus visuomeninei organizacijai atstovaujantis asmuo, nurodydamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Prie pareiškimo pridedami: steigiamojo suvažiavimo, konferencijos ar susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos įstatai keturiais egzemplioriais, steigėjų sąrašas, kuriame turi būti nurodyta kiekvieno steigėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, parašas, pažyma apie patalpų visuomeninei organizacijai suteikimą, simbolių pavyzdžiai arba jų eskizai.

Pateikiant pareiškimą įregistruoti visuomeninių organizacijų sąjungos įstatus, papildomai pateikiama: steigėjų registravimo pažymėjimų kopijos ir jų sprendimai vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungą.

Norint įregistruoti tarptautinės visuomeninės organizacijos Lietuvos skyriaus (struktūrinio padalinio) įstatus, prie pareiškimo papildomai pateikiama: dokumentas, patvirtinantis tos organizacijos teisinę registraciją, jos įstatai ir valdymo organų sprendimas steigti savo skyrių Lietuvoje.

Įstatus registruojanti valstybės institucija išnagrinėja pareiškimą dėl įstatų įregistravimo per mėnesį nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Įstatus registruojanti valstybės institucija turi teisę tikrinti registravimui pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą.

Pareiškimą dėl įstatų pakeitimų ir papildymų įregistravimo pasirašo visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka išrinktas organizacijos vadovas. Prie pareiškimo pridedami: valdymo organo, pagal organizacijos įstatus turinčio teisę keisti įstatus, suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos valdymo organo, pagal įstatus turinčio teisę sušaukti suvažiavimą, konferenciją, susirinkimą, sprendimas jį sušaukti, įstatų pakeitimai ir papildymai.

Visuomeninių organizacijų pavadinimo ir simbolikos, jų įstatų pakeitimai ir papildymai registruojami ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais kaip ir įstatai. Įstatų ir simbolikos pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

Visuomeninių organizacijų įstatus registruojanti valstybės institucija tvarko šių organizacijų registrą. Registro tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) nesilaikyta visuomeninės organizacijos steigimo tvarkos, kuri yra nustatyta šio įstatymo 6, 7 ir 9 straipsniuose;“.

2. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pateikus pataisytus įstatus ir kitus dokumentus, jų nagrinėjimo terminas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio aštuntojoje dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo pataisytų įstatų ir dokumentų pateikimo dienos.“

3. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi:

„Jeigu registruojant įstatų pakeitimus ir papildymus paaiškėjo, kad visuomeninės organizacijos viduje iškilo ginčai, įstatus registruojanti valstybės institucija atideda įstatų registravimą iki tol, kol organizacija jų neišspręs.“

12 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies pakeitimas

1. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj skaičiaus „9“ įrašyti skaičių „4“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) nesilaikyta šio įstatymo 4 ir 17 straipsnių reikalavimų;“.

2. 19 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Sprendimas“ įrašyti žodį „Atsisakymas“, vietoj žodžių „per 15 dienų nuo jo gavimo dienos apylinkės teismui pagal įstatus registruojančios valstybės institucijos buveinės vietą“ įrašyti žodžius „teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Atsisakymas registruoti visuomeninės organizacijos įstatus gali būti apskundžiamas teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos.“

13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

20 straipsnio l dalyje po žodžio „organizacijos“ įrašyti žodžius „jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys“, 2 dalyje vietoj žodžių „tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje“ įrašyti žodžius „ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka“, 3 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Visuomeninių organizacijų statusas

Visuomeninės organizacijos, jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys, jų sąjungos nuo įstatų įregistravimo dienos yra juridiniai asmenys.

Visuomeninės organizacijos turi savo balansą, antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją bei valiutinę sąskaitas ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka.“

14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

22 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „Valstybės institucija, kuri įregistravo visuomeninės organizacijos įstatus“ įrašyti žodžius „Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje“, dalį papildyti dviem naujais sakiniais, 2 dalyje po žodžio „nepašalinamas“ įrašyti žodžius „valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu“, 3 dalyje vietoj žodžių „įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos“ įrašyti žodžius „veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos“, 4 dalyje išbraukti žodžius „ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų, taip pat“, po žodžio „sprendimu“ įrašyti žodžius „termino pasibaigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų pažeidimo

Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje nustačiusi, kad visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį bei kitus įstatymus, raštu praneša apie tai visuomeninės organizacijos valdymo organui ir nustato terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti. Pašalinusi nurodytus pažeidimus, visuomeninė organizacija praneša apie tai ją įspėjusiai ir įstatus įregistravusiai institucijoms.

Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo.

Jeigu per metus nuo veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys vėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus, visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.

Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninės organizacijos įstatus, spręsdama, ar organizacija gali tęsti veiklą po jos sustabdymo teismo sprendimu termino pasibaigimo, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.“

15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

23 straipsnio l dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj žodžių „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Skundų dėl visuomeninės organizacijos įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas

Skundus dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu nagrinėja teismas. Į teismą su skundu dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos valdymo organų sprendimo reorganizuoti ar nutraukti organizacijos veiklą pripažinimo negaliojančiu turi teisę kreiptis ne mažiau kaip vienas trečdalis visuomeninės organizacijos narių. Tokie skundai teismui gali būti paduodami ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamų sprendimų priėmimo.

Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninės organizacijos įstatus ir po to nustačiusi, kad įstatų registravimui buvo pateikti neatitinkantys tikrovės organizacijos steigimo duomenys, turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.“

16 straipsnis. Įstatymo V skirsnio pavadinimo pakeitimas

Įstatymo V skirsnio pavadinime po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „sustabdymas ir“ ir pavadinimą išdėstyti taip:

 

„V. VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS IR PASIBAIGIMAS“

 

17 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

27 straipsnio l dalyje po žodžio „sustabdyta“ įrašyti žodžius „ar nutraukta“, 2 dalyje išbraukti žodžius „paduodamas apylinkės teismui, pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Toks pareiškimas“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymas ar nutraukimas teismo sprendimu

Visuomeninės organizacijos veikla pagal ją įregistravusios valstybės institucijos pareiškimą gali būti sustabdyta ar nutraukta teismo sprendimu.

Pareiškimas dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo ar nutraukimo neapmokestinamas.“

18 straipsnis. 30 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

30 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

15a pavyzdys

(Įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas)

 

Projekto

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO 1, 2, 4, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 17, 18, 19,  20, 22, 23, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PaPILDYMO bei 30 STRAIPSNIO

PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS

 

199     m.                        d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1995, Nr. 18-400; 1997, Nr. 65-1545)

1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas

1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „religinėms bendrijoms ir organizacijoms“ įrašyti žodžius „religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Įstatymas netaikomas politinėms partijoms, kitoms politinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendrijoms ir organizacijoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigtiems juridiniams asmenims, toms bendrijoms, organizacijoms ar asociacijoms, labdaros organizacijoms, labdaros ir paramos fondams, kurių steigimo ir veiklos tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.“

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. 2 straipsnyje po žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje“, išbraukti žodžius „(sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.)“, straipsnį papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

,,2 straipsnis. Visuomeninės organizacijos samprata

Visuomeninė organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliečių ar užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje savanoriškas susivienijimas (sąjunga, draugija, fondas, asociacija ir kt.), sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti bei įgyvendinti.

Visuomeninė organizacija yra ne pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nėra pelno siekimas.“

3 straipsnis. 4 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 4 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų“ įrašyti žodžius „šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Visuomeninių organizacijų steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų šio įstatymo 2 straipsnio pirmojoje dalyje išvardyti fiziniai asmenys, kuriems yra sukakę 18 metų.“

2. 4 straipsnio 2 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip:

„Visuomeninės organizacijos steigimo iniciatoriai sušaukia steigiamąjį suvažiavimą, konferenciją ar susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir išrenkami valdymo organai.“ Steigiamajame suvažiavime, konferencijoje ar susirinkime turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 steigėjų.

4 straipsnis. 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

Apie struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens statusą, įsteigimą visuomeninės organizacijos įstatuose numatytas valdymo organas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tokio struktūrinio padalinio įsteigimo raštu praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus, ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra šio struktūrinio padalinio buveinė, vykdomajai institucijai.

„Visuomeninė organizacija, įsteigusi struktūrinį padalinį, turintį juridinio asmens teises, ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia prašymą vietos savivaldos vykdomajai institucijai pagal struktūrinio padalinio buveinės vietą dėl jo įstatų (nuostatų) įregistravimo. Struktūrinio padalinio, turinčio juridinio asmens teises, registravimui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, papildomai pateikiant visuomeninės organizacijos registravimo dokumento kopiją ir sprendimą įsteigti struktūrinį padalinį. Visuomeninė organizacija, įsteigusi tokį struktūrinį padalinį, apie jo įregistravimą ne vėliau kaip per 15 dienų praneša valstybės institucijai, įregistravusiai šios organizacijos įstatus.“

5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Visuomeninių organizacijų nariai ar šių organizacijų veikloje dalyvaujantys asmenys

Visuomeninę organizaciją sudaro jos nariai arba kiti jos veikloje dalyvaujantys asmenys. Nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų.

Visuomeninės organizacijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriems yra sukakę 18 metų.

Visuomeninių organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais ar šių organizacijų veikloje dalyvaujančiais asmenimis gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.

Visuomeninių organizacijų nariai ar šių organizacijų veikloje dalyvaujantys asmenys turi lygias teises, nesvarbu, kokio dydžio jie moka įstatuose nustatytą stojamąjį ir nario (dalyvaujančio organizacijos veikloje asmens) mokestį ar teikia paramą.

Visuomeninės organizacijos nariai ar šios organizacijos veikloje dalyvaujantys asmenys gali bet kada išstoti iš visuomeninės organizacijos. Tokiu atveju nario ar visuomeninės organizacijos veikloje dalyvaujančio asmens mokesčiai ar kitaip organizacijai perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.

Visuomeninei organizacijai atstovauja jos įstatuose nurodytas ir įstatuose nustatyta tvarka išrinktas asmuo (asmenys).

Visuomeninės organizacijos įstatuose nurodytas jos valdymo organas organo paskirtas asmuo ar jos vadovas turi tvarkyti organizacijos narių ar šios organizacijos veikloje dalyvaujančių asmenų sąrašą, kuris turi būti laisvai prieinamas kiekvienam organizacijos nariui ar jos veikloje dalyvaujančiam asmeniui. Visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusiai valstybės institucijai toks sąrašas turi būti pateikiamas, kai ji tikrina, ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų. Už šios nuostatos vykdymą atsako visuomeninei organizacijai pagal jos įstatus atstovaujantis asmuo. “

6 straipsnis. 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų pakeitimas

9 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „teisiniai pagrindai“, 3 punkte išbraukti žodžius „arba dalyvius“,4 punkte išbraukti žodžius „ar dalyvių“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:

„2) veiklos teisiniai pagrindai, tikslai, uždaviniai, veiklos teritorija;

3) priėmimo į visuomeninės organizacijos narius arba dalyvius ir išstojimo, pašalinimo iš jos sąlygos bei tvarka;

4) narių ar dalyvių teisės ir pareigos;“.

7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

11 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „veiklą“ įrašyti žodžius „ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų“, papildyti šią dalį nauju sakiniu, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. Visuomeninių organizacijų veiklos garantijos

Valstybės institucijoms ir pareigūnams, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir į jų vidaus reikalus, jeigu jos nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar kitų įstatymų. Ginčus tarp visuomeninės organizacijos narių, tarp visuomeninės organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių organizacijų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų sprendžia teismas.“

Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninę organizaciją, spręsdama klausimą dėl visuomeninės organizacijos įspėjimo, veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu ji pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ir kitus įstatymus, turi teisę tikrinti, ar visuomeninė organizacija laikosi šio įstatymo, ar jos veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šiam ar kitiems įstatymams. Visuomeninei organizacijai atstovaujantis valdymo organas ar organizacijai pagal jos įstatus atstovaujantis asmuo privalo pateikti reikalaujamus dokumentus ir paaiškinimus.

8 straipsnis. 12 straipsnio 4 punkto pakeitimas

12 straipsnio 4 punkte vietoj žodžių „švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti“ įrašyti žodžius „mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„4) gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos, išskyrus lėšas ar kitokį turtą švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti mokslui, studijoms, kultūrai, švietimui, sportui, sveikatos priežiūrai, socialinei apsaugai ir darbui, aplinkos apsaugai remti ir kitus atvejus, kuriuos numato teisės aktai;“.

9 straipsnis. 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas

1. 14 straipsnio 2 dalies l punkte išbraukti žodžius „ar veikloje dalyvaujančių asmenų“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„l) įstatuose numatyti narių ar veikloje dalyvaujančių asmenų mokesčiai;“.

2. 14 straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį papildyti žodžiais „bei kitais įstatymų numatytais atvejais“, antrajame sakinyje po žodžio „programoms“ įrašyti žodžius „bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos“, žodį „įgyvendinti“ išbraukti, papildyti dalį nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Valstybės valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybės gali skirti lėšų visuomeninėms organizacijoms tik konkrečioms kultūros, švietimo, sporto, sveikatos ir kitoms socialinėms ar kitokioms tikslinėms programoms įgyvendinti bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Šios lėšos gali būti naudojamos tik toms programoms bei kitiems tikslams, kurių įgyvendinimui buvo skirtos lėšos, įgyvendinti ir tik pagal lėšas skyrusios valstybės institucijos patvirtintą sąmatą. Už lėšų panaudojimą turi būti atsiskaitoma pareikalavus jas skyrusiai valstybės institucijai, pateikiant jų panaudojimą patvirtinančius dokumentus.“

3. 14 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „turtą, likusį“ įrašyti žodžius „turtas ir lėšos, likę“, vietoj žodžių „nustatyta tvarka sunaudoja visuomeninės organizacijos organai, kurie priėmė sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą“ įrašyti žodžius „įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Visuomeninių organizacijų turtas ir lėšos turi būti naudojamos jų įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ir jokia forma negali būti skirstomos tos visuomeninės organizacijos nariams, išskyrus atvejį, kai visuomeninė organizacija nutraukia veiklą jos pačios sprendimu. Tokiu atveju turtą, likusį turtas ir lėšos, likę patenkinus visų likviduojamos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis,nustatyta tvarka sunaudoja visuomeninės organizacijos organai, kurie priėmė sprendimą nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą įstatuose nustatyta tvarka sunaudojami visuomeninės organizacijos aukščiausiojo valdymo organo (suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo) sprendimu.“

10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas

17 straipsnio 1 dalyje po žodžio „teritoriją“ įrašyti žodžius „ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių“, pakeisti šio straipsnio 5 dalį, po 5 dalies papildyti straipsnį naujomis 6 ir 7 dalimis, buvusią 6 dalį laikyti 8 dalimi, papildyti straipsnį nauja 9 dalimi, buvusias 7 ir 8 dalis laikyti 10 ir 11 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Visuomeninių organizacijų įstatų registravimo tvarka

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, ir tarptautinių visuomeninių organizacijų Lietuvos skyrių įstatus registruoja Lietuvos Respublikos ……………….. ministerija.

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje – miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas.

Visuomeninės organizacijos, kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės vykdomoji institucija.

Prie pareiškimo pridedami: steigiamojo suvažiavimo, konferencijos ar susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos įstatai keturiais egzemplioriais, steigėjų sąrašas, kuriame turi būti nurodyta kiekvieno steigėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, parašas, pažyma apie patalpų visuomeninei organizacijai suteikimą, simbolių pavyzdžiai arba jų eskizai.

Pateikiant pareiškimą įregistruoti visuomeninių organizacijų sąjungos įstatus, papildomai pateikiama: steigėjų registravimo pažymėjimų kopijos ir jų sprendimai vienytis į visuomeninių organizacijų sąjungą.

Norint įregistruoti tarptautinės visuomeninės organizacijos Lietuvos skyriaus (struktūrinio padalinio) įstatus, prie pareiškimo papildomai pateikiama: dokumentas, patvirtinantis tos organizacijos teisinę registraciją, jos įstatai ir valdymo organų sprendimas steigti savo skyrių Lietuvoje.

Įstatus registruojanti valstybės institucija išnagrinėja pareiškimą dėl įstatų įregistravimo per mėnesį nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Įstatus registruojanti valstybės institucija turi teisę tikrinti registravimui pateiktų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą.

Pareiškimą dėl įstatų pakeitimų ir papildymų įregistravimo pasirašo visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka išrinktas organizacijos vadovas. Prie pareiškimo pridedami: valdymo organo, pagal organizacijos įstatus turinčio teisę keisti įstatus, suvažiavimo, konferencijos, susirinkimo protokolas, visuomeninės organizacijos valdymo organo, pagal įstatus turinčio teisę sušaukti suvažiavimą, konferenciją, susirinkimą, sprendimas jį sušaukti, įstatų pakeitimai ir papildymai.

Visuomeninių organizacijų pavadinimo ir simbolikos, jų įstatų pakeitimai ir papildymai registruojami ta pačia tvarka ir tais pačiais terminais kaip ir įstatai. Įstatų ir simbolikos pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo dienos.

Visuomeninių organizacijų įstatus registruojanti valstybės institucija tvarko šių organizacijų registrą. Registro tvarkymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj skaičių „4, 6 ir 7“ įrašyti skaičius „6, 7 ir 9“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) nesilaikyta visuomeninės organizacijos steigimo tvarkos, kuri yra nustatyta šio įstatymo 4, 6 ir 7 6, 7 ir 9 straipsniuose;“.

2. 18 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „šeštojoje“ įrašyti žodį „aštuntojoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pateikus pataisytus įstatus ir kitus dokumentus, jų nagrinėjimo terminas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio šeštojoje aštuntojoje dalyje, skaičiuojamas iš naujo nuo pataisytų įstatų ir dokumentų pateikimo dienos.“

3. Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi:

„Jeigu registruojant įstatų pakeitimus ir papildymus paaiškėjo, kad visuomeninės organizacijos viduje iškilo ginčai, įstatus registruojanti valstybės institucija atideda įstatų registravimą iki tol, kol organizacija jų neišspręs.“

12 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies pakeitimas

1. 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj skaičiaus „9“ įrašyti skaičių „4“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) nesilaikyta šio įstatymo 9 4 ir 17 straipsnių reikalavimų;“.

2. 19 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „Sprendimas“ įrašyti žodį „Atsisakymas“, vietoj žodžių „per 15 dienų nuo jo gavimo dienos apylinkės teismui pagal įstatus registruojančios valstybės institucijos buveinės vietą“ įrašyti žodžius „teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Sprendimas Atsisakymas registruoti visuomeninės organizacijos įstatus gali būti apskundžiamas per 15 dienų nuo jo gavimo dienos apylinkės teismui pagal įstatus registruojančios valstybės institucijos buveinės vietą teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos.“

13 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

20 straipsnio l dalyje po žodžio „organizacijos“ įrašyti žodžius „jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys“, 2 dalyje vietoj žodžių „tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų, taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje“ įrašyti žodžius „ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka“, 3 dalį pripažinti netekusia galios ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Visuomeninių organizacijų statusas

Visuomeninės organizacijos, jų struktūriniai padaliniai, įsteigti kaip juridiniai asmenys, jų sąjungos nuo įstatų įregistravimo dienos yra juridiniai asmenys.

Visuomeninės organizacijos turi savo balansą, antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją bei valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų bankų , taip pat po vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotuose bankuose, taip pat sąskaitas užsienio valstybėse teisės aktų nustatyta tvarka.“ Visuomeninių organizacijų struktūriniai padaliniai įgyja juridinio asmens teises visuomeninės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka.

14 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

22 straipsnio l dalyje vietoj žodžių „Valstybės institucija, kuri įregistravo visuomeninės organizacijos įstatus“ įrašyti žodžius „Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje“, dalį papildyti dviem naujais sakiniais, 2 dalyje po žodžio „nepašalinamas“ įrašyti žodžius „valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu“, 3 dalyje vietoj žodžių „įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos“ įrašyti žodžius „veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos“, 4 dalyje išbraukti žodžius „ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų, taip pat“, po žodžio „sprendimu“ įrašyti žodžius „termino pasibaigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų pažeidimo

Valstybės institucija, kuri įregistravo visuomeninės organizacijos įstatus, Valstybės institucija pagal kompetenciją savo reguliavimo srityje nustačiusi, kad visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį bei kitus įstatymus, raštu praneša apie tai visuomeninės organizacijos valdymo organui ir nustato terminą nurodytiems pažeidimams pašalinti. Apie įspėjimą pranešama visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusiai institucijai. Pašalinusi nurodytus pažeidimus, visuomeninė organizacija praneša apie tai ją įspėjusiai ir įstatus įregistravusiai institucijoms.

Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, valstybės institucijos, įspėjusios visuomeninę organizaciją, teikimu visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo.

Jeigu per metus nuo įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos veiklos sustabdymo termino pasibaigimo dienos visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys vėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus, visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusi valstybės institucija turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.

Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninės organizacijos įstatus, spręsdama, ar visuomeninė organizacija nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų, taip pat ar organizacija gali tęsti veiklą po jos sustabdymo teismo sprendimu termino pasibaigimo, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.“

15 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

23 straipsnio l dalyje prieš žodį „įstatų“ įrašyti žodį „neteisėto“, išbraukti žodžius „apylinkės“, „pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą“, „arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų“, vietoj žodžių „20 dienų“ įrašyti žodį „mėnesį“, 2 dalyje po žodžio „tikrovės“ įrašyti žodžius „organizacijos steigimo“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Skundų dėl visuomeninės organizacijos įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu teisminis nagrinėjimas

Skundus dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos reorganizavimo ar veiklos nutraukimo organizacijos sprendimu nagrinėja apylinkės teismas pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Į teismą su skundu dėl visuomeninės organizacijos neteisėto įstatų įregistravimo, visuomeninės organizacijos valdymo organų sprendimo reorganizuoti ar nutraukti organizacijos veiklą pripažinimo negaliojančiu turi teisę kreiptis ne mažiau kaip vienas trečdalis visuomeninės organizacijos narių arba dalyvaujančių jos veikloje asmenų. Tokie skundai teismui gali būti paduodami ne vėliau kaip per 20 dienų mėnesį nuo skundžiamų sprendimų priėmimo.

Valstybės institucija, įregistravusi visuomeninės organizacijos įstatus ir po to nustačiusi, kad įstatų registravimui buvo pateikti neatitinkantys tikrovės organizacijos steigimo duomenys, turi kreiptis į teismą dėl visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimo.“

16 straipsnis. Įstatymo V skirsnio pavadinimo pakeitimas

Įstatymo V skirsnio pavadinime po žodžio „veiklos“ įrašyti žodžius „sustabdymas ir“ ir pavadinimą išdėstyti taip:

 

„V. VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS SUSTABDYMAS IR

PASIBAIGIMAS“

17 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

27 straipsnio 1 dalyje po žodžio „sustabdyta“ įrašyti žodžius „ar nutraukta“, 2 dalyje išbraukti žodžius „paduodamas apylinkės teismui, pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Toks pareiškimas“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymas ar nutraukimas teismo sprendimu

Visuomeninės organizacijos veikla pagal ją įregistravusios valstybės institucijos pareiškimą gali būti sustabdyta ar nutraukta teismo sprendimu.

Pareiškimas dėl visuomeninės organizacijos veiklos sustabdymo ar nutraukimo paduodamas apylinkės teismui pagal visuomeninės organizacijos buveinės vietą. Toks pareiškimas neapmokestinamas.“

18 straipsnis. 30 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

30 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

30 straipsnis. Visuomeninės organizacijos veiklos nutraukimas

Teismas gali nutraukti visuomeninės organizacijos veiklą, jeigu:

1) visuomeninė organizacija, kurios veikla sustabdyta teismo sprendimu, ar jos struktūrinis padalinys pažeidžia šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytus reikalavimus;

2) jeigu per metus nuo įspėjimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ar kitų įstatymų pažeidimo gavimo dienos visuomeninė organizacija ar jos struktūrinis padalinys vėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ar kitus įstatymus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

16 pavyzdys

(Kodekso pakeitimo projektas)

 

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 224, 259¹ STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 173¹⁸ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

2001 m.                          d. Nr.

Vilnius

 

 (Žin., 1985, Nr. 1-1, Nr. 33-370; 1992, Nr. 21-610; 1993, Nr. 26-597, Nr. 54-1047; 1994,
Nr. 14-228, Nr. 59-1164, Nr. 88-1670; 1995, Nr. 48-1162; 1996, Nr. 57-1345; 1997,
Nr. 69-1732, Nr. 116-2954; 1999, Nr. 19-517; 2000, Nr. 22-552, Nr. 32-888, Nr. 41-1164,
Nr. 54-1557, 1558, Nr. 56-1645, Nr. 64-1913, Nr. 81-2443, Nr. 89-2745, Nr. 92-2871, 2884, Nr. 113-3610; 2001, Nr. 25-826)

1 straipsnis. Kodekso papildymas 173¹⁸ straipsniu

Papildyti Kodeksą 173¹⁸ straipsniu:

„173¹⁸ straipsnis. Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas

Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas –

užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt penkių tūkstančių litų.“

2 straipsnis. 224 straipsnio pakeitimas

224 straipsnyje po skaičiaus „173¹⁷“ įrašyti skaičių „173¹⁸“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„224 straipsnis. Rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai)

Rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) nagrinėja šio kodekso 41², 41³ straipsniuose, 41⁴ straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 41⁵ straipsnio antrojoje dalyje, 43, 43¹, 43², 43³, 43⁴, 43⁵, 44, 44¹, 44², 45, 50, 50¹, 50², 50³, 50⁵, 50⁶ straipsniuose, 51² straipsnio trečiojoje dalyje, 51⁵ straipsnio trečiojoje dalyje, 51⁸, 51⁹, 53¹ straipsniuose, 56 straipsnio septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje ir tryliktojoje dalyse, 62 straipsnio trečiojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, 87⁶ straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 94¹, 99⁴, 99⁷ straipsniuose, 111 straipsnio aštuntojoje dalyje, 116¹ straipsnio pirmojoje dalyje, 116² straipsnio antrojoje dalyje, 117¹, 119², 137¹, 138¹, 152, 153, 153¹, 153², 153³, 153⁴ straipsniuose, 159 straipsnio antrojoje dalyje, 159¹ straipsnio antrojoje dalyje, 159² straipsnio antrojoje dalyje, 163¹, 163², 163¹¹, 164, 165² straipsniuose, 171 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 171¹ straipsnio antrojoje dalyje, 171² straipsnio antrojoje dalyje, 171⁴, 172², 172³, 172⁴, 172⁶, 172⁷, 172¹¹, 172¹², 172¹⁴, 172¹⁵, 172¹⁷, 172¹⁹, 172²¹, 172²³, 172²⁴, 172²⁵, 172²⁶, 173 straipsniuose, 173² straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 173³, 173⁴, 173⁶, 173⁷, 173⁹, 173¹², 173¹³  straipsniuose, 173¹⁴ straipsnio aštuntojoje dalyje, 173¹⁵ straipsnyje, 173¹⁶ straipsnio trečiojoje dalyje, 173¹⁷, 173¹⁸, 174, 175 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 180, 181 straipsniuose, 182 straipsnio antrojoje dalyje, 182¹ straipsnio antrojoje dalyje, 183 straipsnio trečiojoje dalyje, 184, 185³, 186, 186¹–186⁶ straipsniuose, 187 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 187¹, 187², 187³, 187⁴, 187⁶, 187⁷, 187⁹, 187¹⁰, 188¹, 188², 188⁴, 188⁵ straipsniuose, 188⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 188⁷ straipsnio pirmojoje dalyje, 188⁸, 188⁹, 188¹⁰, 188¹¹, 188¹⁴, 188¹⁵ straipsniuose, 189¹ straipsnyje – dėl pareigūnų padarytų pažeidimų, 189² straipsnio antrojoje dalyje, 189³ straipsnio antrojoje dalyje, 189⁴ straipsnyje, 189⁵ straipsnio antrojoje dalyje, 189⁶ straipsnyje, 189⁷ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 189⁸, 189⁹, 189¹⁰, 189¹¹, 189¹³, 189¹⁴ straipsniuose, 191 straipsnio pirmojoje dalyje, 192¹, 193², 193³, 201¹, 202, 202¹, 207, 207¹, 207², 207³, 207⁴, 207⁵, 208, 209 straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 209⁴ straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 210 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 214 straipsnyje, 214¹ straipsnio pirmojoje, antrojoje ir ketvirtojoje dalyse, 214³, 214⁶, 214⁷, 214⁸, 214⁹, 214¹⁰, 214¹², 214¹³, 214¹⁴–214¹⁷, 214¹⁸, 215¹–215³ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.“

3 straipsnis. 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas

259¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto antroje pastraipoje po skaičiaus „173¹³“ įrašyti skaičių „173¹⁸“, devynioliktoje pastraipoje po skaičiaus „172¹⁵“ įrašyti skaičių „173¹⁸“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„1) tam įgalioti:

vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (41³, 44, 44¹, 50, 50², 50³, 110 straipsniai, 143 straipsnis – dėl pažeidimų automobilių transporte, 153¹, 160–162, 163¹, 163², 163¹¹, 164 straipsniai, 171 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 171¹ straipsnio antroji dalis, 171² straipsnio antroji dalis, 171⁴, 172¹¹, 173, 173³, 173⁶, 173⁷, 173⁹, 173¹³, 173¹⁸, 174, 175 straipsniai, 178 straipsnio trečioji ir ketvirtoji dalys, 180, 181 straipsniai, 182 straipsnio antroji dalis, 182¹ straipsnio antroji dalis, 183 straipsnio trečioji dalis, 184, 185, 185¹, 186, 186⁵ straipsniai, 187 straipsnio pirmoji ir antroji dalys, 187⁴, 188–188², 188⁵ straipsniai, 188⁷ straipsnio pirmoji dalis, 188¹¹, 188¹⁵, 189⁹, 191, 193², 193³, 202, 207 straipsniai, 210 straipsnio trečioji dalis, 211, 214 straipsniai, 214⁸ straipsnis – dėl įstatymų uždraustos informacijos ir informacijos apie įstatymų uždraustą ar neteisėtą veiklą skleidimo);

Aplinkos ministerijos organų pareigūnai (45, 49 straipsniai, 51² straipsnio trečioji dalis, 51⁵ straipsnio trečioji dalis, 51⁸, 51⁹ straipsniai, 56 straipsnio septintoji, aštuntoji, devintoji, dešimtoji, vienuoliktoji, dvyliktoji ir tryliktoji dalys, 62 straipsnio trečioji, penktoji ir šeštoji dalys, 87⁶ straipsnio antroji ir trečioji dalys, 162 ir 189⁹ straipsniai);

Finansų ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (172¹⁷, 173¹⁵ straipsniai);

Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai (189⁹ straipsnis);

Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento pareigūnai (188⁴ straipsnis, 214¹ straipsnio ketvirtoji dalis – dėl išorinės reklamos nekilnojamosiose kultūros vertybėse ir jų teritorijose įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimų);

Susisiekimo ministerijos ir jos tam įgalioti asmenys (50³ straipsnis – dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo transporte, 111 straipsnio aštuntoji dalis, 116¹ straipsnio pirmoji dalis, 116² straipsnio antroji dalis, 117¹, 119², 137¹, 138¹ straipsniai, 143 straipsnis – dėl automobilių transporte padarytų pažeidimų, 151, 152, 153, 153², 153³, 153⁴, 154, 155, 165² straipsniai, 185¹ straipsnio antroji dalis);

Sveikatos apsaugos ministerijos organų pareigūnai (44², 186 straipsniai);

Švietimo ir mokslo ministerijos įgalioti pareigūnai (185¹ straipsnio antroji dalis, 214⁹, 215 straipsniai);

Ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (172², 172⁶, 172²³, 172²⁴, 189⁹ straipsniai);

Žemės ūkio ministerijos ir jos tam įgalioti pareigūnai (59, 103, 104, 172¹⁹, 172²¹ straipsniai);

Lietuvos archyvų departamento pareigūnai (188¹⁰ straipsnis);

Revizijų departamento prie Finansų ministerijos, Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Revizijų tarnybos arba kitų prie šių ministerijų įsteigtų padalinių revizijų tarnybų pareigūnai (188⁸ straipsnis);

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnai (172², 172⁶ , 173¹⁷ straipsniai);

Valstybės įmonės Valstybės turto fondo administracijos vadovas arba jo įgalioti asmenys (215¹–215³ straipsniai);

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnai (173¹² straipsnis, 185¹ straipsnio antroji dalis, 185³ straipsnis, 210 straipsnio pirmoji ir trečioji dalys);

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgalioti pareigūnai (44¹ straipsnis);

Valstybinės medicininio audito inspekcijos pareigūnai (43¹, 43², 43³, 43⁴ straipsniai);

mokesčių policijos pareigūnai (41³, 171⁴, 172¹⁴, 172¹⁵, 173¹⁸ straipsniai, 188⁶ straipsnio antroji dalis);

Valstybės kontrolės pareigūnai (193², 193³ straipsniai);

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos pareigūnai (189⁸ straipsnis);

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos pareigūnai (173⁴ straipsnis, 173¹⁴ straipsnio aštuntoji dalis, 173¹⁶ straipsnio trečioji dalis);

Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos organų pareigūnai (163, 163¹, 163², 163⁹, 163¹³, 164, 173⁶ straipsniai - dėl kooperatinėse įmonėse padarytų pažeidimų);

Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (99⁴ straipsnis);

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos pareigūnai (94¹, 189⁹ straipsniai);

Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai (41², 41³ straipsniai, 41⁴ straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 41⁵ straipsnio antroji dalis);

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnai (214¹⁴–214¹⁷ straipsniai);

Lietuvos geologijos tarnybos pareigūnai (51⁸, 53¹ straipsniai);

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai (43 straipsnis, 161 straipsnis – dėl miestų ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo, 162, 163, 163¹, 163⁹, 163¹³ straipsniai, 185¹ straipsnio antroji dalis, 214¹ straipsnio ketvirtoji dalis (išskyrus išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimus), 214⁸ straipsnis – dėl reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimų);

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pareigūnai (99⁷ straipsnis);

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pareigūnai (163, 163¹, 163⁹, 189⁶ straipsniai, 214¹ straipsnio ketvirtoji dalis (išskyrus išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimus), 214⁸ straipsnis – dėl reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimų);

Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai (189⁷ straipsnio ketvirtoji dalis, 189¹⁰ straipsnis);

Valstybinės paminklosaugos komisijos kontrolės tarnybos pareigūnai (188⁹ straipsnis, 214¹ straipsnio trečioji dalis – dėl išorinės reklamos įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimų);

kultūros įstaigų pareigūnai (214 straipsnio pirmoji dalis, 214⁷ straipsnis);

muitinės pareigūnai (171⁴, 189⁹, 193², 193³, 208, 209 straipsniai, 209¹ straipsnio antroji dalis, 209² straipsnio antroji ir trečioji dalys, 209³ straipsnio antroji, trečioji, ketvirtoji, septintoji ir aštuntoji dalys, 209⁴ straipsnio antroji, trečioji ir ketvirtoji dalys, 210 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys);

teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijų pareigūnai (158 straipsnis, 159 straipsnio antroji dalis, 159¹ straipsnio antroji dalis, 159² straipsnio antroji dalis, 160 straipsnis, 189¹ straipsnis – dėl pareigūnų padarytų pažeidimų, 189² straipsnio antroji dalis, 189³ straipsnio antroji dalis, 189⁴, 189¹³ straipsniai, o 189¹³ straipsnis – dėl leidimo statyti ar griauti statinius normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytos išdavimo tvarkos pažeidimo tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai);

valstybinės priešgaisrinės priežiūros organų pareigūnai (186, 192¹, 211 straipsniai);

valstybinės radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės pareigūnai (43⁵ straipsnis, 51⁵ straipsnio trečioji dalis, 173 straipsnis, 189¹ straipsnis – dėl pareigūnų padarytų pažeidimų, 189² straipsnio antroji dalis, 189³ straipsnio antroji dalis, kai pažeidžiami higienos norminiai ar kiti teisės aktai, reguliuojantys gyventojų radiacinę saugą, 211 straipsnis);

oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų pareigūnai (173² straipsnio antroji ir trečioji dalys);

valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai (45, 49, 51⁹ straipsniai, 62 straipsnio trečioji, penktoji ir šeštoji dalys, 162 straipsnis, 189⁵ straipsnio antroji dalis, 214¹ straipsnio ketvirtoji dalis – dėl išorinės reklamos saugomose teritorijose įrengimo reikalavimų ir draudimų pažeidimų);

valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnai (41³ straipsnis, 188⁶ straipsnio antroji dalis);

žurnalistų etikos inspektorius (214⁶ straipsnis);

Seimo kontrolieriai (187³ straipsnis);

Seimo laikinosios tyrimo komisijos nariai (187⁷ straipsnis);

savivaldybės kontrolierius, jo pavaduotojas ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos kontrolierius (188¹² straipsnis);

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir šios komisijos nariai, miestų, rajonų, apygardų, apylinkių rinkimų komisijų ar referendumo komisijų pirmininkai ir šių komisijų nariai (207¹, 207², 207³, 207⁴, 207⁵ straipsniai);

Valstybės saugumo departamento pareigūnai (187 straipsnio antroji dalis,187⁶, 187⁹, 214¹², 214¹³, 214¹⁸ straipsniai);

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai (187 straipsnio antroji dalis);

Lietuvos banko pareigūnai (172⁴, 172⁷ straipsniai);

Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigūnai (188¹⁴ straipsnis);

apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų pareigūnai (45 straipsnis – dėl savavališko žemės užėmimo ir vengimo ją grąžinti);

apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų rajonų (miestų) Žemėtvarkos skyrių pareigūnai (45 straipsnis – dėl savavališko žemės užėmimo ir vengimo ją grąžinti);

apskričių viršininkų administracijų pareigūnai ir apskrities viršininko tam įgalioti valstybės tarnautojai (59, 172²⁶ straipsniai);

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai (189¹¹ straipsnis, 214¹ straipsnio pirmoji ir antroji dalys);

vaiko teisių apsaugos kontrolierius (187^{(10 )}straipsnis);

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos ir jos įgaliotų valstybės įstaigų pareigūnai (189¹⁴ straipsnis);“.

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

16a pavyzdys

(Įstatymo pripažinimo netekusiu galios projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ REJESTRO Įstatymo, JĮ KEITUSIŲ bei su juo susijusių ĮSTATYMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2002 m.                                d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios:

1) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymą (Žin., 1990, Nr. 24-599);

2) Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 8-218);

3) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 20-492) 2 punktą;

4) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą, pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 62-1169) 6 punktą;

5) Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 39 -703);

6) Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 96-1875);

7) Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 59-1478);

8) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 35-861);

9) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3, 5, 7, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 68-1638);

10) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 5-72);

11) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 112-3102);

12) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2001, Nr. 28-891);

13) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo  įgyvendinimo įstatymą (Žin., 2001, Nr. 28-892);

14) Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo 101 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2001, Nr. 99-3532).

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

17 pavyzdys

(Seimo nutarimo pakeitimo projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL JAUNIMO

REIKALŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

199        m.                            d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1997, Nr. 40-970)

 

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. VIII-213 „Dėl Jaunimo reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„Dėl Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“.

2 straipsnis.

Pakeisti Nutarimo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis.

Patvirtinti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatus (pridedama).“

3 straipsnis.

1. Pakeisti Nutarimo priedėlyje išdėstytų komisijos nuostatų pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nuostatai“.

2. Pakeisti Nuostatų 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija (toliau – komisija) įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr.VIII-20.“

3. Papildyti Nuostatų 5 punktą 3, 4, 5 ir 6 papunkčiais:

„3) rūpintis valstybinės sporto politikos įgyvendinimu;

4) skatinti sportininkų meistriškumo ugdymą;

5) skatinti Lietuvos gyventojų fizinį aktyvumą;

6) skatinti jaunimo sveikatingumą ir užimtumą.“

4. Papildyti Nuostatų 6 punktą 6, 7 ir 8 papunkčiais, buvusį 6 papunktį laikyti 9 papunkčiu, jį pakeisti ir šiuos punktus išdėstyti taip:

„6) nagrinėja jaunimo sporto, sveikatingumo, užimtumo klausimus;

7) nagrinėja prioritetines kūno kultūros ir sporto plėtojimo kryptis ir jų finansavimo galimybes;

8) rūpinasi Lietuvos ir tarptautinių kompleksinių sportinių renginių ir programų, kuriose dalyvauja Lietuvos sportininkai, įgyvendinimu;

9) nagrinėja Lietuvos Respublikos įstatymus bei kitus teisės aktus, susijusius su jaunimo ir sporto problemomis. Išnagrinėjusi klausimus ir ištyrusi problemas, komisija pateikia pranešimus Seimui arba jo komitetams, rengia įstatymų projektus, kuriuos teikia Seimo komitetams ir frakcijoms.“

 

 

SEIMO PIRMININKAS

 

18 pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo papildymo projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. GRUODŽIO 15 D.

NUTARIMO NR. 1458 „DĖL VALSTYBĖS RINKLIAVOS OBJEKTŲ SĄRAŠO, ŠIOS

RINKLIAVOS DYDŽIŲ IR MOKĖJIMO IR GRĄŽINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAPILDYMO

 

 

200       m.                            d. Nr.

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484) 5 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos laisvųjų sandėlių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 86-2615) 3 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Papildyti valstybės rinkliavos objektų sąrašą ir šios rinkliavos dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3463; 2001, Nr. 50-1752), šiais 4.48.3 ir 4.49.3 punktais:

„4.48.3. steigti laisvąjį sandėlį                 1030 litų

 4.49.3. laisvojo sandėlio aptarnavimu    109000 litų“.

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

..............................ministras

 

 

19 pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 893 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo

 

199       m.                          d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 893 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 75-1948):

1. Išdėstyti 12 punktą taip:

„12. Hipotekos skyriai turi užtikrinti, kad į hipotekos registrą nebūtų įrašomi klaidingi, nereikalingi arba neišsamūs duomenys.“

2. Išdėstyti 16.10 punktą taip:

„16.10. reikalavimai, sąlygos ir draudimai:

16.10.1. paskolos naudojimo sritis, – jeigu registruojama maksimalioji hipoteka;

16.10.2. terminas, nuo kurio kreditorius gali reikalauti vykdyti įsipareigojimą, - jeigu įsipareigojimas bus vykdomas pagal reikalavimą;

16.10.3. sąlyga, kuriai esant hipoteka galios, arba sąlyga, kurią įvykdžius hipoteka įsigalios, taip pat sąlygos, dėl kurių vienos iš šalių pareiškimu turi būti susitarta, – jeigu registruojama sąlyginė hipoteka;

16.10.4. draudimas perleisti hipotekos reikalavimą, – jeigu šalys dėl to susitarė;

16.10.5. turto objektų pardavimo iš varžytynių eilė, – jeigu registruojama bendroji hipoteka.“

3. Papildyti nurodytuosius nuostatus šiuo 16.11 punktu:

„16.11. asmuo, pateikęs prašymą įregistruoti hipoteką (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, identifikavimo kodas).“

4. Įrašyti 17.7 punkte prieš žodžius „įkeičiamo turto vertė“ žodį „bendra“.

5. Papildyti 58 punktą šia pastraipa:

„Jeigu sutarties šalys susitaria pakeisti įkeistą turto objektą kitu, turi būti registruojama nauja hipoteka. Jeigu hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti vėliau įkeičiamas papildomas turto objektas, papildomo turto objekto įkeitimas įforminamas atskiru hipotekos lakštu ir šis lakštas pateikiamas registruoti kartu su anksčiau įregistruoto hipotekos lakšto pakeitimu tam hipotekos skyriui, kuriame buvo įregistruota pirmoji hipoteka.“

6. Išbraukti 79.3 punkte antrąjį sakinį.

7. Išdėstyti 80 punkto pirmąją pastraipą taip:

„80. Centrinis hipotekos registras duomenis apie hipotekos ar kilnojamojo turto įkeitimo įregistravimą, padarytas hipotekos registre turto arešto bei turto pardavimo iš varžytynių, hipotekos ar kilnojamojo turto išregistravimo žymas ne vėliau kaip per 24 valandas perduoda:“.

8. Išdėstyti 80.1 punktą taip:

„80.1. apie nekilnojamojo turto hipoteką – nekilnojamojo turto registro centriniam duomenų bankui;“.

9. Išdėstyti 86.2 punktą taip:

„86.2. įkeisto turto savininko ir (ar) skolininko identifikavimo kodą;“.

10. Pripažinti netekusiu galios 86.3 punktą.

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

........................... ministras

 

 

20 pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ pakeitimo

 

199       m.                              d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1320 „Dėl mokesčių už valstybinius gamtos išteklius“ (Žin., 1995, Nr. 85-1921):

1. Išdėstyti 2.1 punktą taip:

„2.1. mokesčių už valstybinius gamtos išteklius ir verslinį žuvų išteklių naudojimą tarifai bei mokesčio už valstybinių gamtos išteklių naudojimą tarifo dalis, įvertinanti išteklių tyrimo išlaidas, indeksuojami kas trys mėnesiai:

2.1.1. mokesčių už gintaro išteklius – taikant suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas ankstesniojo ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 1997 metų balandžio mėnesio kainomis;

2.1.2. mokesčių už kitus valstybinius gamtos išteklius ir verslinį žuvų išteklių naudojimą – taikant suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris nustatomas ankstesniojo ketvirčio antrojo mėnesio kainas palyginus su 1995 metų gruodžio mėnesio kainomis.

2. Išdėstyti 3 punktą taip:

„3. Pavesti Lietuvos ………………………tarnybai prie…………………. Ministerijos įvertinti ūkio subjekto lėšomis atliktų valstybinių gamtos išteklių tyrimų (geologinės paieškos ar žvalgybos darbų) dalį ir nustatytąja tvarka pranešti mokesčių už valstybinių gamtos išteklių naudojimą tarifo dalį, įvertinančią išteklių tyrimo išlaidas (šiuo nutarimu patvirtintos Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodikos 2 punktas), ………………. Ministerijai ir gamtos išteklių naudotojams“.

3. Papildyti nurodytuoju nutarimu patvirtintus Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius tarifus šiomis pastraipomis:

„Gintaras:

iš Smeltės telkinio kilogramas             46               1,05

iš Juodkrantės telkinio kilogramas      30               1,05“.

4. Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintą Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo metodiką (pridedama).

5. Išdėstyti nurodytuoju nutarimu patvirtintos Mokesčių už verslinį žuvų išteklių naudojimą skaičiavimo metodikos 3 punktą taip:

„3. Mokesčio tarifo perskaičiavimo įvairių tipų įrankiams koeficientus pagal turimus duomenis apskaičiuoja ………………… ministerijos ………….. departamentas kartu su …………………. Ministerijos ………………… departamentu. Perskaičiavimo koeficientai tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus pagal naujas rinkos kainas ir žvejybos situaciją“.

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

............................ ministras

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 320

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

199   m.           d. nutarimo Nr.

redakcija)

 

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius skaičiavimo

metodika

 

1. Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius, ištirtus valstybės lėšomis, skaičiuojami pagal formulę:

Mn = Tn × Qn, kur

Mn – mokestis už išgautą n-tojo išteklio kiekį ar tūrį;

Tn – šiuo nutarimu patvirtintas mokesčio už n-tojo išteklio kiekio ar tūrio vienetą tarifas, kuris apima valstybinių gamtos išteklių tyrimo išlaidas ir valstybinių gamtos išteklių, kaip nacionalinio turto, vertės dalį;

Qn – išgauto n-tojo išteklio kiekis arba tūris.

2. Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius*, ištirtus ūkio subjekto lėšomis, skaičiuojami pagal formulę:

Mn = (Tn – Tr) × Qn,

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

________________

 

20a pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas)

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. BALANDŽIO 14 D. NUTARIMO NR. 443 ,,DĖL ĮMONIŲ, KURIOS YRA SVARBŪS INFRASTRUKTŪROS AR DOMINUOJANTYS ŪKIO ŠAKOS OBJEKTAI, AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2001 m.                               d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 443 ,,Dėl įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 36-964; 2000, Nr. 44-1269):

1. Išdėstyti 2.2 punktą taip:

,,2.2. konkurso komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199.. m. ……… d. nutarimu Nr. … ,,Dėl …………….“ (Žin., 199.., Nr. …) vykdo šiuo nutarimu patvirtintuose Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatuose nustatytas konkurso komisijos funkcijas;“.

2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintuose Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatuose:

2.1. pripažinti netekusiais galios 2 ir 4 punktus;

2.2. išdėstyti 12 punktą taip:

,,12. Konkurso komisiją (ne mažiau kaip iš 5 narių) sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė, personalinę sudėtį tvirtina ūkio šaką kuruojantis ministras. Patvirtinus konkurso komisijų personalinę sudėtį, objektas pradedamas rengti privatizuoti. Į konkurso komisiją gali būti įtraukti nepriklausomi ekspertai. Turto fondas konkurso komisijos teikimu gali sudaryti sutartis su ekspertais – konsultacinių firmų, mokslo institucijų, įmonių ir kitų įstaigų atstovais.“;

2.3. įrašyti 26.13 punkte po žodžių ,,valstybės institucijų“ žodžius ,,ir įstaigų“ ir po žodžių ,,valstybės institucijas“ žodžius ,,ir įstaigas“;

2.4. įrašyti 39 punkte vietoj skaičių ir žodžių ,,20 kalendorinių dienų“, ,,30“, ,,30“ ir ,,30“ atitinkamai skaičius ir žodžius ,,5 kalendorinės dienos“, ,,20“, ,,10“ ir ,,15“;

2.5. išdėstyti 65 punktą taip:

,,65. Konkurso komisija, įvertinusi atrankinio konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, įrašo pažymoje atrankinio konkurso dalyvius, kurių pasiūlymai nuo pateikto geriausio atrankinio konkursinio pasiūlymo skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų. Konkurso komisija gali paskelbti atrankinio konkurso laimėtoją arba nutarti derėtis su vienu ar keliais iš įrašytų pažymoje geriausius galutinius pasiūlymus pateikusiais atrankinio konkurso dalyviais, kad jie pagerintų savo pasiūlymus. Šiuo atveju atrankinio konkurso laimėtoju pripažįstamas tas dalyvis, kurio pasiūlymas pasibaigus deryboms yra geriausias. Derybos dėl pasiūlymų pagerinimo negali trukti ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų nuo atrankinio konkurso komisijos sprendimo priėmimo dėl derybų. Tais atvejais, kai atrankinio konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodo išlygą, kad nurodyta kaina bus mažinama, priklausomai nuo tam tikrų sąlygų, objekto pardavimo kaina gali būti mažinama tik tiek, kad jo pasiūlymo vertinimas nesumažėtų daugiau kaip 15 procentų nuo atrankinio konkurso laimėtojo pradinio vertinimo ir ne daugiau, kaip antrąją vietą užėmusio konkurso dalyvio vertinimas. Privatizuoti akcijas už kainą, mažesnę negu nustatytoji minimali pradinė pardavimo kaina, galima tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus.“;

2.6. pripažinti netekusiu galios 82 punktą.

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

............................. ministras

 

 

20b pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekto lyginamasis variantas)

 

Projekto

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. BALANDŽIO 14 D. NUTARIMO NR. 443 ,,DĖL ĮMONIŲ, KURIOS YRA SVARBŪS INFRASTRUKTŪROS AR DOMINUOJANTYS ŪKIO ŠAKOS OBJEKTAI, AKCIJŲ PRIVATIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2001 m.                               d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 443 ,,Dėl įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 36-964; 2000, Nr. 44-1269):

1. Išdėstyti 2.2 punktą taip:

2.2. viešojo konkurso energetikos, ryšių ir transporto įmonėms privatizuoti komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 442 „Dėl viešo konkurso komisijų sudarymo ir jų įgaliojimų privatizuojant įmones, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 109 „Dėl energetikos, ryšių, transporto ir kitų didesnių įmonių privatizavimo“ patvirtintą sąrašą“ (Žin., 1997, Nr. 41-1012, Nr. 97–2453, Nr. 115–2920), vykdo šiuo nutarimu patvirtintuose nuostatuose nustatytas konkurso komisijos funkcijas;

,,2.2. konkurso komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 199… m. ….. d. nutarimu Nr. … ,,Dėl …………………“ (Žin., 199…, Nr. …….), vykdo šiuo nutarimu patvirtintuose Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatuose nustatytas konkurso komisijos funkcijas;“.

2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintuose Įmonių, kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, akcijų privatizavimo nuostatuose:

2.1. pripažinti netekusiais galios 2 ir 4 punktus;

2. Valstybės turto fondas (toliau vadinama – Turto fondas) ir savivaldybių tarybų įsteigtos privatizavimo institucijos, parduodami valstybei ar savivaldybei (toliau vadinama – valstybė) nuosavybės teise priklausančias akcijas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamose įmonėse (toliau vadinama – valstybės kontroliuojamos įmonės), kurios yra svarbūs infrastruktūros ar dominuojantys ūkio šakos objektai, privalo vadovautis šiais nuostatais.

4. Šių nuostatų gali būti laikomasi privatizuojant valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas valstybės kontroliuojamose įmonėse – akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau vadinama – įmonės), kurios atitinka bent vieną šių kriterijų:

4.1. įmonės įstatinis kapitalas viršija 50 mln. litų;

4.2. įmonė yra dominuojanti savo pagrindinės veiklos rinkoje;

4.3. įmonė yra infrastruktūros objektas;

4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria privatizuoti įmonę pagal šiuos nuostatus.

2.2. išdėstyti 12 punktą taip:

12. Konkurso komisiją (ne mažiau kaip iš 5 narių) ir jos pirmininką Turto fondo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (savivaldybės taryba), ir tik tada objektas pradedamas rengti privatizavimui. Konkurso komisija sudaroma iš Turto fondo ir valstybės ar savivaldybės institucijų, reguliuojančių įmonės pagrindinės veiklos sektorių, darbuotojų. Į konkurso komisiją gali būti įtraukti nepriklausomi ekspertai. Turto fondas konkurso komisijos teikimu gali pagal sutartis samdyti ekspertus – konsultacinių firmų, mokslo institucijų, įmonių ir kitų įstaigų atstovus.

,,12. Konkurso komisiją (ne mažiau kaip iš 5 narių) sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė, personalinę sudėtį tvirtina ūkio šaką kuruojantis ministras. Patvirtinus konkurso komisijų personalinę sudėtį, objektas pradedamas rengti privatizuoti. Į konkurso komisiją gali būti įtraukti nepriklausomi ekspertai. Turto fondas konkurso komisijos teikimu gali sudaryti sutartis su ekspertais – konsultacinių firmų, mokslo institucijų, įmonių ir kitų įstaigų atstovais.“;

2.3. įrašyti 26.13 punkte po žodžių ,,valstybės institucijų“ žodžius ,,ir įstaigų“ ir po žodžių ,,valstybės institucijas“ žodžius ,,ir įstaigas“:

26.13. duomenis iš valstybės institucijų ir įstaigų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų), kontroliuojančių įmonės prievolių įvykdymą valstybei ar (ir) savivaldybei, apie visus įmonės įsiskolinimus (įskaitant baudas ir delspinigius) valstybei (savivaldybei). Šie duomenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti pateikti įmonei. Įmonė privalo raštu kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas ir įstaigas dėl šiame punkte nurodytų dokumentų parengimo;

2.4. įrašyti 39 punkte vietoj skaičių ir žodžių ,,20 kalendorinių dienų“, ,,30“, ,,30“ ir ,,30“ atitinkamai skaičius ir žodžius ,,5 kalendorinės dienos“, ,,20“, ,,10“ ir ,,15“;

39. Kvietime nurodytas informacinio įmonės bukleto-kvietimo dalyvauti konkurse platinimo pradžia negali būti anksčiau kaip 20 kalendorinių dienų 5 kalendorinės dienos nuo atrankinio konkurso paskelbimo dienos, šis terminas negali būti trumpesnis kaip 30 20 kalendorinių dienų. Paraiškų dalyvauti atrankiniame konkurse pateikimo pradžia negali būti anksčiau kaip 30 10 kalendorinių dienų nuo atrankinio konkurso paskelbimo dienos, šis terminas negali būti trumpesnis kaip 30 15 kalendorinių dienų;

2.5. išdėstyti 65 punktą taip:

,,65. Konkurso komisija, įvertinusi atrankinio konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, įrašo pažymoje atrankinio konkurso dalyvius, kurių pasiūlymai nuo pateikto geriausio atrankinio konkursinio pasiūlymo skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų. Konkurso komisija gali paskelbti atrankinio konkurso laimėtoją arba nutarti derėtis su vienu ar keliais iš įrašytų pažymoje geriausią galutinį pasiūlymą pateikusiu geriausius galutinius pasiūlymus pateikusiais atrankinio konkurso dalyviu dalyviais, kad jis jie pagerintų savo pasiūlymą pasiūlymus. Jeigu šio atrankinio konkurso dalyvio po pasiūlymo pagerinimo siūloma kaina yra mažesnė už Privatizavimo komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią privatizavimo objekto pardavimo kainą ir (arba) kiti jo pasiūlymai neatitinka Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbtų objekto privatizavimo sąlygų, konkurso komisija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po protokolo pasirašymo registruotu laišku išsiunčia antrąją vietą užėmusiam viešo konkurso dalyviui prašymą pagerinti savo pasiūlymą. Jeigu po pasiūlymo pagerinimo šio atrankinio konkurso dalyvio vertinimo rezultatai yra prastesni už pirmąją vietą užėmusio dalyvio, konkurso komisija toliau tęsia derybas su pirmuoju. Antrąją vietą užėmusį atrankinio konkurso dalyvį apie tokį sprendimą Turto fondas informuoja raštu. Šiuo atveju atrankinio konkurso laimėtoju pripažįstamas tas dalyvis, kurio pasiūlymas pasibaigus deryboms yra geriausias. Derybos dėl pasiūlymų pagerinimo negali trukti ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų nuo atrankinio konkurso komisijos sprendimo priėmimo dėl derybų. Tais atvejais, kai atrankinio konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodo išlygą, kad nurodyta kaina bus mažinama, priklausomai nuo tam tikrų sąlygų, objekto pardavimo kaina gali būti mažinama tik tiek, kad jo pasiūlymo vertinimas nesumažėtų daugiau kaip 15 procentų nuo atrankinio konkurso laimėtojo pradinio vertinimo ir ne daugiau, kaip antrąją vietą užėmusio konkurso dalyvio vertinimas. Privatizuoti akcijas už kainą, mažesnę negu nustatytoji minimali pradinė pardavimo kaina, galima tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus.“;

2.6. pripažinti netekusiu galios 82 punktą.

82. Šiuose nuostatuose nustatytas konkurso etapų skaičius, dokumentų turinys ir kiti kriterijai kiekvienu konkrečiu atveju derinami pagal privatizavimo objekto specifiką ir gali būti keičiami Turto fondo ir konkurso komisijos sprendimu, laikantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatų.

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

............................... ministras

21 pavyzdys

(Įsakymo pakeitimo projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

 

ĮSAKYMAS

DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2000 M. RUGPJŪČIO 16 D. ĮSAKYMO NR.172

,,DĖL PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ

PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

200     m.                          d. Nr.

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr.172 ,,Dėl Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 72-2243; 2001, Nr. 106-3837):

1. Išdėstau 46 punktą taip:

,,46. Bendrabučių pastatuose be miegamųjų kambarių taip pat įrengiami būrio viršininkų (auklėjamojo darbo specialistų) kabinetai, auklėjamojo darbo, maisto produktų ir asmeninių daiktų saugojimo patalpos, buities kambariai, tualetai, drabužių ir avalynės džiovyklos (drabužių ir avalynės džiovykla gali būti bendra visai kolonijai). Šiuose pastatuose gali būti įrengtos patalpos nuteistiesiems maistui ruošti, atitinkančios higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Moterų pataisos darbų kolonijose įrengiami higienos kambariai.“

2. Išdėstau 122.4 punktą taip:

,,122.4. gyventi ne tam skirtose patalpose ir savavališkai lankytis gyvenamosiose patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir nedirba. Tokių patalpų ir teritorijų, kuriose nuteistiesiems gyventi ir lankytis draudžiama, sąrašą nustato pataisos darbų įstaigos direktorius įsakymu.“

3. Išdėstau 204 punktą taip:

,,204. Skambinimo telefonu adresatus pasirenka ir išlaidas apmoka patys nuteistieji“.

4. Išdėstau 395 ir 396 punktus taip:

,,395. Nuteistiesiems jų perkėlimo į kamerų tipo patalpas metu leidžiama su savimi imti jiems priklausančius maisto produktus. Pataisos darbų kolonijos personalas užtikrina nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Maisto produktai, kurių nuteistieji su savimi nepasiėmė į kamerų tipo patalpas, atiduodami į sandėlį ir nuteistiesiems grąžinami atlikus nuobaudą. Personalas imasi priemonių maisto produktams išsaugoti. Jeigu dėl ilgo saugojimo bei natūralių sąlygų šie produktai sugenda, jie, dalyvaujant nuteistajam, sunaikinami. Apie tai surašomas aktas ir įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.

396. Nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, leidžiama turėti daiktus ir reikmenis, kurių nedraudžia Taisyklių 3 priedas, išskyrus vaizdo magnetofonus. Šie nuteistieji neturi teisės skambinti telefonu.“

5. Pripažįstu netekusiu galios 397 punktą.

6. Išdėstau 399 punktą taip:

,,399. Nuteistiesiems, laikomiems kamerų tipo patalpose, išduodama patalynė.“

7. Pripažįstu netekusiu galios 510 punktą.

8. Šis įsakymas įsigalioja nuo 200   m.                        d.

 

 

 

Teisingumo ministras                                                                          (Vardas ir pavardė)

 

22 pavyzdys

(Įstatymo išdėstymo nauja redakcija projektas)

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

199       m.                             d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1994, Nr. 43-772; 1996, Nr. 115-2667, Nr.120-2819, Nr.121-2850, Nr.122-2864; 1997, Nr. 30-704)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMAS

 

PirmasIS skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

2 straipsnis. Vyriausybės galios

1. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

2. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai

Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Seimo priimtais teisės aktais, Vyriausybės programa, Respublikos Prezidento dekretais ir šiuo Įstatymu.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

AntrasIS skirsnis

VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis. Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Dešimtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

 

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka

1. Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.

2. Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

23 pavyzdys

(Seimo nutarimo išdėstymo nauja redakcija projektas)

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NUTARIMAS

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBĖS IR VYRIAUSYBĖS VADOVŲ, SEIMO NARIŲ, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

 

199        m.                                d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr. 109-2473)

 

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad atidedamas Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo terminas, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. I-1581 „Dėl Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo“ ir jį išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBĖS IR VYRIAUSYBĖS VADOVŲ, SEIMO NARIŲ, VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ

DARBO APMOKĖJIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

 

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas laiku ir tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatas, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) iki 1997 m. lapkričio 1 d. parengti ir pateikti Seimui atitinkamų įstatymų, Aukščiausiosios Tarybos ir Seimo nutarimų pataisų, būtinų dėl valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų naujos darbo apmokėjimo tvarkos įsigaliojimo, projektus, kuriuose būtų garantuojama vienoda valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų pareigybių (darbo), tarifikavimo ir apmokėjimo sistema, formuojama atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, socialinę reikšmę, atsakomybę, darbo sąlygas, darbuotojo kvalifikaciją ir darbo rezultatus;

2) parengti ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Įstatyme numatytų atitinkamų nuostatų įsigaliojimo patvirtinti reikiamus norminius teisės aktus;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

5) per du mėnesius pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų etatų skaičiaus ir darbo apmokėjimo fondo nustatymo metodikų principus ir normatyvus, leidžiančius objektyviau planuoti 1998 metų biudžetą.“

 

 

 

SEIMO PIRMININKAS

 

 

23a pavyzdys

(Prezidento dekretu tvirtinamų nuostatų išdėstymo nauja redakcija projektas )

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

DEKRETAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 1998 M. VASARIO 9 D. DEKRETO NR. 1519 „DĖL VALSTYBINĖS ENERGETIKOS IŠTEKLIŲ KAINŲ IR ENERGETINĖS VEIKLOS KONTROLĖS KOMISIJOS NUOSTATŲ“ PAKEITIMO

2000    m.                         d. Nr. 

Vilnius

1 straipsnis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 32-743; 1997, Nr. 64-1494) 15 straipsniu, k e i č i u Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatus, patvirtintus Respublikos Prezidento 1998 m. vasario 9 d. dekretu Nr.1519 „Dėl Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nuostatų“ (Žin., 1998, Nr. 17-401) ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).

2 straipsnis.

Šis dekretas įsigalioja nuo 2001 m........................... d.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Prezidento

1998 m. vasario 9 d. dekretu Nr.1519

(Lietuvos Respublikos Prezidento

2000 m.                   d. dekreto Nr.

redakcija)

VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 32-743), yra valstybės institucija. Komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Komisijos pirmininką, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir tris Komisijos narius Vyriausybės teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Vyriausybės teikimu Respublikos Prezidento dekretu jie gali būti atšaukiami pirma laiko tik jų pačių prašymu, taip pat įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo jie nuteisiami už nusikaltimą ar šiurkščiai pažeidę tarnybinę etiką.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

II. KOMISIJOS FUNKCIJOS

6. Komisija vykdo šias funkcijas:

1) nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, pirmiausia gamybos ir tiekimo išlaidų mažinimo klausimus;

2) nustato elektros energijos, centralizuotų šilumos, karšto ir šalto vandens bei gamtinių dujų tiekimo, keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu kainodaros principus;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

10) išvadas ir pasiūlymus Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, o jeigu nustatė piktnaudžiavimą – prokuratūrai;

11) informuoja visuomenę apie Komisijos veiklą, leidžia periodinį biuletenį bei kitą informacinę medžiagą;

12) tvirtina Komisijos darbo reglamentą;

13) tvirtina Komisijos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 

III. KOMISIJOS TEISĖS

7. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų bei įstaigų prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių pasiūlymus bei informaciją Komisijos kompetencijai priskirtais klausimais;

2) gauti iš elektros energijos, centralizuotų šilumos, karšto ir šalto vandens bei gamtinių dujų tiekėjų, taip pat keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu vežėjų visą būtiną informaciją, susijusią su kainomis ar tarifais ir jų nustatymo metodikomis;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 

IV. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

15. Komisijos posėdžio metu rašomas protokolas, kurį pasirašo Komisijos pirmininkas ir posėdžio sekretorius – administracijos tarnautojas, kurį skiria Komisijos pirmininkas. Komisijos sprendimai įforminami nutarimais, kuriuos pasirašo pirmininkas.

______________

24 pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo išdėstymo nauja redakcija projektas )

Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1992 M. BALANDŽIO 30 D. NUTARIMO NR. 316 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO ŽEMĖS (SU NEKILNOJAMOJO TURTO ELEMENTAIS) KADASTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

199      m.                            d. Nr.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

NUTARIMAS

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

1. Nustatyti, kad:

1.1. Lietuvos Respublikos valstybinis žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastras (toliau vadinama – Valstybinis žemės kadastras) yra Lietuvos valstybinio kadastro dalis, apimanti informaciją apie žemės kiekį, sudėtį, vertę, ūkinio naudojimo būklę ir teisinę priklausomybę. Sudarant Valstybinį žemės kadastrą, remiamasi žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, melioracijos, dirvožemio, miškotvarkos, nekilnojamojo turto, ekonominiais ir kitais duomenimis, taip pat teisiniais dokumentais bei aprašymais, kurie tvarkomi pagal nustatytąją sistemą;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

1.10. šio nutarimo 1.5 punkte nurodytų institucijų, įgaliotų teikti duomenis Valstybinio žemės kadastro tvarkytojui, vadovai atsako už šių duomenų tikslumą.

2. Pavesti …………….. ministerijai ir …………….. ministerijai parengti ir iki 1998 m. liepos 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo projektą.

3. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatus (pridedama).“

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

................................... ministras

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

199    m.                      d. nutarimo Nr.

redakcija)

 

Lietuvos Respublikos valstybinio žemės

(su nekilnojamojo turto elementais) kadastro

nuostatai

 

I. Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo

turto elementais) kadastro turinys

 

1. Lietuvos Respublikos valstybinį žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastrą (toliau vadinama – Valstybinis žemės kadastras) sudaro:

1.1. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės tvarkomi Valstybinio žemės kadastro duomenų bankai, susidedantys iš šių Valstybinio žemės kadastro duomenų:

1.1.1. tekstinės informacijos apie žemės sklypą, nurodant žemės sklypo plotą, žemės sklypo vietą, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo terminą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kokybę ir įvertinimą, žemės naudojimo apribojimus, servitutus, žemės sklype esančio kito nekilnojamojo turto charakteristikas, jo vertę ir kitus rodiklius;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

26. Kitą papildomą, nenumatytą kaupti duomenų bankuose informaciją apie žemės sklypų charakteristikas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė saugo magnetinėse (kompiuterinėse) laikmenose ir specialiosiose bylose (archyve), jeigu informacija gauta skaitmeniniu pavidalu, arba tik bylose, jeigu informacija gauta atitinkamu pavidalu; šių bylų numeriai įrašomi į Valstybinio žemės kadastro duomenų banką.

 

II. Valstybinio žemės kadastro rodikliai

 

27. Valstybinio žemės kadastro duomenų bankuose kaupiami duomenys apie:

27.1. žemės sklypo plotą ir vietą;

27.2. žemės naudmenų sudėtį, žemės ūkio naudmenų našumą, melioracinę sklypo būklę;

27.3. žemės naudojimo apribojimus, servitutus;

27.4. žemės ir kito nekilnojamojo turto vertę pinigais;

27.5. unikalius žemės sklypų ir kitų nekilnojamojo turto objektų identifikavimo numerius.

28. Lietuvos Respublikos žemės fondą apibūdinantys Valstybinio žemės kadastro rodikliai savivaldybių bei apskričių teritorijoms ir Lietuvos Respublikos teritorijai išdėstomi pagal šių nuostatų 1 priedą ir sugrupuojami pagal šių nuostatų 2 priede pateiktas žemės fondo kategorijas.

Suvestinius Valstybinio žemės kadastro rodiklius savivaldybių teritorijoms (pagal administracines ribas) ir apskričių teritorijoms bei Lietuvos Respublikos teritorijai rengia Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė.

_____________

 

 

24a pavyzdys

(Vyriausybės nutarimu patvirtintų nuostatų išdėstymo nauja redakcija projektas)

 

Projektas

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. RUGSĖJO 25 D. NUTARIMO NR. 1155 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS

NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2001 m.                            d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos ……….. ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos …………… ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 85-2378) ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

…………………. ministras

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m.                   d. nutarimo Nr.

redakcija)

 

Lietuvos Respublikos ……………… ministerijos

nuostatai

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Lietuvos Respublikos ……… ministerija (toliau vadinama –……….. ministerija) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

II. ……………………….MINISTERIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

6. …………………….. ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius:

6.6. pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos vardu derasi su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, sudaro su jomis tarptautines sutartis;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

6.14. vykdo reprezentacines ir protokolines funkcijas;

6.15. kartu su kitomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis dalyvauja koordinuojant užsienio valstybių pagalbą, numatant pagalbos politiką ir prioritetus, analizuoja jos naudą, teikia nacionaliniam pagalbos koordinatoriui rekomendacijas;

6.16. numato Lietuvos pagalbos teikimo prioritetus, inicijuoja ir koordinuoja kartu su kitomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis pagalbos teikimo politiką, bendradarbiauja su kitų valstybių ar daugiašaliais donorais;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

IV. ………………………..MINISTERIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

11. ………………. ministras:

11.1. sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

11.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;

11.9. ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių sudėtį, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;

11.10. tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus;

12. ………………… ministras koordinuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o įstaigų prie ministerijos (departamentų, tarnybų, inspekcijų) – per šių įstaigų vadovus.

13. Viceministrai yra tiesiogiai atsakingi ministrui. Ministras vertina jų kompetenciją ir nustato įgaliojimus.

14. Prie ministerijos gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiami departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

––––––––––––––––

 

 

24b pavyzdys

(Vyriausybės nutarimo projekto lyginamasis variantas)

 

Projekto

lyginamasis variantas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

 

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. RUGSĖJO 25 D. NUTARIMO NR. 1155 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ……………NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

 

2001 m.                          d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos ………… ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos …………. ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 85-2378) ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Ministras Pirmininkas

 

 

…………….. ministras

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m.                   d. nutarimo Nr.

redakcija)

 

Lietuvos Respublikos ………………… ministerijos

Nuostatai

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Lietuvos Respublikos …………. ministerija (toliau vadinama – ………… ministerija) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

II. ……………….MINISTERIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

6. ……………..ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius:

6.6. pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos vardu derasi su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir sudaro su jomis valstybių tarptautines sutartis, taip pat sutartis su tarptautinėmis organizacijomis;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

6.14. vykdo reprezentacines ir protokolines funkcijas;

6.15. koordinuoja kartu su kitomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis techninę užsienio valstybių pagalbą, numato techninės pagalbos politiką ir prioritetus, analizuoja jos naudojimą, teikia techninės pagalbos koordinatoriui rekomendacijas finansavimo klausimais;

6.15. kartu su kitomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis dalyvauja koordinuojant užsienio valstybių pagalbą, numatant pagalbos politiką ir prioritetus, analizuoja jos naudą, teikia nacionaliniam pagalbos koordinatoriui rekomendacijas;

6.16. numato Lietuvos pagalbos teikimo prioritetus, inicijuoja ir koordinuoja kartu su kitomis Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis pagalbos teikimo politiką, bendradarbiauja su kitų valstybių ar daugiašaliais donorais.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

IV. ………………….. MINISTERIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

11. ………………….. ministras:

11.1. sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

11.8. teikia Ministrui Pirmininkui pasiūlymus dėl viceministrų skaičiaus nustatymo, viceministrų skyrimo pareigoms ir atleidimo iš pareigų, drausminių nuobaudų jiems skyrimo ar jų skatinimo;

11.9. 11.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei departamentų, tarnybų ar inspekcijų prie ministerijos tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;

11.10 11.9. ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir etatų pareigybių sąrašą, taip pat Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių sudėtį, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;

11.11. 11.10. tvirtina ministerijos administracijos padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių nuostatus (įstatus);

12. …………. ministras vadovauja ministerijos administracijos padaliniams tiesiogiai ar koordinuoja ministerijos administracinių padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos, kitoms jos įsteigtoms ar jai priskirtoms įstaigoms, valstybės įmonėms – per šių institucijų vadovus įstaigų prie ministerijos (departamentų, tarnybų, inspekcijų) – per šių įstaigų vadovus.

13. Viceministrai yra tiesiogiai atsakingi ministrui. Ministras nustato vertina jų kompetenciją ir nustato įgaliojimus.

Viceministrai gali vadovauti departamentams prie ministerijos.

14. Prie ministerijos gali būti įsteigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiami departamentai ir kitos įstaigos, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

––––––––––––––––

 

25 pavyzdys

Neteko galios nuo 2007 m. vasario 14 d.

Pavyzdžio pakeitimas:

Nr. 1R-33, 2007-01-25, Žin., 2007, Nr. 19-729 (2007-02-13)

 

____________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas

Nr. 75, 2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 50-1923 (2002-05-21)

DĖL TEISINGUMO MINISTRO 1998 M. RUGPJŪČIO 17 D. ĮSAKYMO NR. 104 „DĖL ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ" PAKEITIMO

Nauja Rekomendacijų redakcija nuo 2002 m. gegužės 22 d.

 

2.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas

Nr. 1R-61, 2004-03-05, Žin., 2004, Nr. 38-1238 (2004-03-11)

DĖL TEISINGUMO MINISTRO 1998 M. RUGPJŪČIO 17 D. ĮSAKYMO NR. 104 "DĖL ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ" PAKEITIMO

 

3.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas

Nr. 1R-33, 2007-01-25, Žin., 2007, Nr. 19-729 (2007-02-13)

DĖL TEISINGUMO MINISTRO 1998 M. RUGPJŪČIO 17 D. ĮSAKYMO NR. 104 "DĖL ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ RENGIMO REKOMENDACIJŲ" PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2007-09-25)

                  [email protected]