I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija (toliau – strategija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 206 punktą.
2. Rengiant strategiją remtasi ekonominių ir sociologinių tyrimų „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (Dr. Margarita Starkevičiūtė, 2003 m.) bei „Alytaus ir Utenos apskričių kūrybinių industrijų žemėlapis“ (Dr. Gintautas Mažeikis, 2005 m.) išvadomis, taip pat „Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos galimybių studijos“ (Lietuvos kultūrinių ir kūrybinių industrijų asociacija, 2008 m.) duomenimis.
3. Rengiant strategiją atsižvelgta į Europos Sąjungos šalių, ypač – Jungtinės Karalystės, Austrijos Respublikos bei Suomijos Respublikos patirtį rengiant ir įgyvendinant šios srities strateginius dokumentus, taip pat į Europos Komisijos užsakymu 2006 metais atliktą tyrimą „Europos kultūros ekonomika“.
4. Šios strategijos rengimo tikslai – numatyti sąlygas, būtinas efektyviai šalies gyventojų kūrybinį potencialą panaudojančiai kūrybinių industrijų sektoriaus plėtrai, šio sektoriaus indėlio į ūkį, žinių ekonomiką didinimui, kūrybinių industrijų produkcijos konkurencingumo šalyje bei užsienyje didinimui.
5. Pagrindinės strategijoje naudojamos sąvokos:
Kūrybinės industrijos – individo kūrybiniais sugebėjimais ir talentu pagrįstos veiklos, kurių tikslas bei rezultatas yra intelektinė nuosavybė ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas. Kūrybinėms industrijoms Lietuvoje priskirtina: amatai, architektūra, dizainas, kinas ir videomenas, leidyba, vaizduojamasis, taikomasis menas, muzika, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, radijo ir televizijos programų kūrimas ir transliacija, reklama, scenos menai ir kitos sritys, kuriose jungiasi kultūros bei ūkinės veiklos aspektai.
Kūrybinių industrijų subjektai – kūrybinių industrijų sektoriui priskiriamos dažnai smulkaus bei smulkaus verslo kategorijai priklausančios įmonės bei viešajam interesui atstovaujančios pelno nesiekiančios meno ir kultūros įstaigos.
Menų inkubatorius – viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – naudojantis turima infrastruktūra (patalpos, įranga ir pan.), sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus (kūrybinė industrija) plėtojančius asmenis (toliau – rezidentai) vienoje erdvėje ir taip sudaryti sąlygas menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo.
II. APLINKOS ANALIZĖ
6. Kūrybinių industrijų įmonių realizavimo pajamų dalis Lietuvos BVP nuo 2 % (2,1 mlrd. Lt) 2001 metais išaugo iki 5,2 % (4 mlrd. Lt) 2006 metais. Pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis, šiame sektoriuje 2007 metais veikė 6149 įmonės, kuriose dirbo 61297 darbuotojai. Tai sudarė 8 % visų Lietuvoje veikusių įmonių, bei jose dirbo 4 % visų Lietuvos dirbančiųjų. Kūrybinių industrijų sektoriuje įmonių augimas 2006–2007 metais siekė 8 %, o 2,8 % augo darbuotojų skaičius. Tai rodo, kad sektorius užima svarbų vaidmenį Lietuvos ūkyje.
7. Europos Sąjungos ministrų taryboje svarstomos galimybės Europos kūrybinių industrijų sektorių pripažinti kaip itin svarbų siekiant Lisabonos strategijos tikslų – Europos Sąjungos konkurencingumo pasaulyje. Sukurta Lietuvos kūrybinių industrijų raidos stebėsenos sistema padėtų integruoti platesnį su kultūra susijusios šalies ūkio lauką į nacionalinį Lisabonos strategijos įgyvendinimo planą.
8. Informacinės visuomenės plėtra, globalios rinkos kūrimasis sudaro palankias sąlygas lietuviškų kūrybinių produktų rinkodarai, tačiau tuo pačiu spartina užsienio kultūros turinio skverbimąsi į viešąją Lietuvos informacinę erdvę per internetą, kabelinę TV bei radiją. Šiuo metu sudaromos nepakankamos sąlygos efektyviai lietuviško turinio plėtrai naudojant šiuolaikines informacines technologijas, nepakankamai išnaudojamos žinių ekonomikos bei žinių visuomenės teikiamos galimybės plėtoti lietuviškas kūrybines industrijas, kurios galėtų padidinti Lietuvos ūkio ir kultūros konkurencingumą.
9. Nepaisant apčiuopiamo kūrybinių industrijų vystymosi, nemaža dalis kūrybinį darbą dirbančių bei pagal šios kūrybos pobūdį galinčių dalyvauti kūrybinių industrijų plėtroje Lietuvos gyventojų nėra linkę kūrybinės veiklos vertinti ekonominiais kriterijais. Dėl šios priežasties kūrybinių industrijų plėtrą apsunkina tradiciškai žemas kultūros ir meno kūrėjų verslumas, jiems potencialiai tinkamų smulkaus verslo plėtros galimybių nežinojimas, nepakankamas verslo vadybos, rinkodaros, apskaitos ir kitų verslo veiklos sričių išmanymas, informacijos apie smulkiam verslui teikiamas paslaugas nežinojimas ir pan. Nėra kūrybinėms industrijoms skirtos interneto svetainės, tai apsunkina naujausios informacijos apie sektorių sklaidą, geros praktikos pavyzdžių panaudojimą, bendravimo tarp kūrybinių verslų atstovų skatinimą.
10. Atskirų kūrybinių verslų analizė parodė jų ryšius su kitais verslais, valstybės institucijomis, švietimo įstaigomis ir pan., tačiau tyrimai konstatuoja bendrą itin didelę šios srities verslų susiskaidymą, veiksmų koordinacijos, informacijos, taip pat ir priklausomybės kūrybinių industrijų sektoriui savimonės stoką.
11. Vertinant kūrybinių industrijų plėtros galimybes Lietuvos apskrityse, pastebima, jog neretai kūrybines kvalifikacijas turinčių žmonių trūkumas yra viena iš didesnių kūrybinių industrijų plėtros problemų, nepaisant atsirandančių naujų galimybių kurti kūrybinei veiklai palankią aplinką vystant alternatyvines ekonomines veiklas kaimuose. Pastebima kūrybinių darbuotojų decentralizacijos tendencija, pagal kurią literatūros kūrėjai, dailininkai, kitų sričių meno kūrėjai palieka didžiuosius miestus ir keliasi gyventi į mažus miestelius ar kaimus, kol kas neišsprendžia netolygaus kūrybinio potencialo pasiskirstymo Lietuvoje problemos.
12. Tinkamos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas lemia tai, kad kūrybinių industrijų verslų idėjos įgyvendinamos lėtai.
13. Kūrybinių industrijų produkcijos kūrėjai per mažai dėmesio skiria rinkodarai, prekių ir paslaugų įvaizdžiui. Jų prekių ir paslaugų ženklai neišnaudoja viso šalies kultūros tradicijų potencialo, kas padidintų šių produktų konkurencingumą šalyje ir užsienyje.
14. Lietuvoje nepakankamai išvystytos šiuolaikinės daugumoje Europos Sąjungos valstybių taikomos kūrybinių industrijų skatinimo priemonės. Sėkmingai įgyvendinamų Jungtinės Karalystės, Švedijos karalystės, Suomijos Respublikos, Belgijos karalystės, Portugalijos Respublikos ir Estijos Respublikos projektų pavyzdžiai rodo, jog Kūrybinių industrijų plėtrą ypač sėkmingai skatina vadinami kūrybinių industrijų arba menų inkubatoriai, kuriuose sudaromos sąlygos pradėti ir plėtoti su kultūra ir įvairiomis meno sritimis susijusius verslus.
15. Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos galimybių studijoje pabrėžiama, jog šiuo metu nepakanka priemonių, užtikrinančių efektyvią kultūros, švietimo ir mokslo institucijų, mokslinių tyrimų ir verslo sąveiką. Šių tradiciškai atskirai vystomų sektorių vystymo iniciatyvų koordinacija būtina siekiant efektyvios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje.
16. Šiuo metu galiojančiuose valstybės raidos strateginiuose dokumentuose nėra tiksliai ir išsamiai apibrėžtas visuomenės kūrybiškumo skatinimo prioritetas bei būtinybė kompleksiškai derinti veiksmus užtikrinant šių, tarpusavyje susijusių, tačiau skirtingų ministerijų atsakomybės sritims priklausančių sričių vystymą: 1) žingeidumą ir kūrybiškumą skatinanti aplinka šeimoje, 2) kūrybiškumą skatinanti švietimo ir neformalaus ugdymo sistema, 3) kūrybiškumas kaip motyvacija renkantis ir konkurencinis faktorius sėkmingai vykdant savo profesinę veiklą, 4) kultūra ir menas, kaip faktoriai, skatinantys kūrybiškumą visose visuomenės gyvenimo srityse, 5) kūrybiškas požiūris į gyvenimo aplinką: kokybės, ekologiškumo poreikis, 6) kūrybiškas požiūris į šeimos, bendruomenės ir visuomenės tvarumą, tęstinumą ir sanglaudą.
IV. STRATEGIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
21. Strategijos tikslas: prisidėti siekiant, kad kūrybinės industrijos, kaip perspektyvi ir inovatyvi sritis, taptų svaria ir strategine šalies ūkio ir visuomenės gyvenimo plėtros dalimi, kad šalies kūrybinių industrijų produktai ir paslaugos sėkmingai konkuruotų Lietuvoje ir užsienyje.
22. Strategijos uždaviniai:
22.1. užtikrinti sistemišką kūrybiškumo skatinimą kultūros, švietimo ir mokslo bei ūkio srityse siekiant didinti kūrybinių industrijų dalį Lietuvos BVP bei Lietuvos gyventojų užimtumą vykdant kūrybines veiklas;
22.2. kaupti, analizuoti ir skleisti informaciją apie sektoriaus raidą;
22.3. padėti formuoti kūrybinių industrijų plėtrai palankią aplinką.
23. Šios strategijos uždavinių įgyvendinimo priemonės pateiktos Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijos veiksmų plane (1 priedas).
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24. Šios strategijos nuostatas įgyvendina Kultūros ministerija, dalyvaujant Kultūros ministerijos reguliavimo sričiai priklausančioms įstaigoms.
25. Lėšos šiai strategijai įgyvendinti numatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu bei pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d.
