Dėl kultūros paminklo – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) paveldotvarkos projekto patvirtinimo (Nr. ĮV-594)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL KULTŪROS PAMINKLO – KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO (G136KP) PAVELDOTVARKOS PROJEKTO PATVIRTINIMO

2008 m. lapkričio 28 d. Nr. ĮV-594

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 3.11 punktu ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973), 35.5 punktu:

1. Tvirtinu kultūros paminklo – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) paveldotvarkos projektą (pridedama)^*.

2. Pavedu Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) paveldotvarkos projektą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.

LAIKINAI EINANTIS KULTŪROS MINISTRO PAREIGAS JONAS JUČAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2008 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. ĮV-594

KULTŪROS PAMINKLO – KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO (G136KP) PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS (AIŠKINAMASIS RAŠTAS)

ĮVADAS

Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) Žvejų g. 12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas rengiamas vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Į-075 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“.

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL KULTŪROS PAMINKLO – KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO (G136KP) PAVELDOTVARKOS PROJEKTO PATVIRTINIMO

2008 m. lapkričio 28 d. Nr. ĮV-594

Vilnius

1. Tvirtinu kultūros paminklo – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) paveldotvarkos projektą (pridedama)^*.

LAIKINAI EINANTIS KULTŪROS MINISTRO PAREIGAS JONAS JUČAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2008 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. ĮV-594

KULTŪROS PAMINKLO – KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO (G136KP) PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS (AIŠKINAMASIS RAŠTAS)

ĮVADAS

2006 m. gegužės mėn. 31 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Organizatorius), Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau vadinama – Savivaldybė) ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ (toliau vadinama – Valdytojas) sudarė sutartį, kuria „Valdytojas įsipareigoja pagal Savivaldybės pateiktus dokumentus ir informaciją, Organizatoriaus nustatytus planavimo tikslus, uždavinius, nurodymus, išduotas teritorijų planavimo sąlygas, pateiktus dokumentus ir kitą medžiagą, vadovaudamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 reikalavimais savo lėšomis parengti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP), Žvejų g.12, Klaipėdoje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą.“

Planavimo tikslas – specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Klaipėdos piliavietės ir jos teritorijos išsaugojimą, įteisinti apsaugos zonose taikomus paveldosaugos reikalavimus.

Planavimo uždaviniai:

nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Klaipėdos piliavietės teritorijoje ir apsaugos zonose, reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.

Specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens.

Specialusis planas apima teritoriją tarp Pilies gatvės, AB „Baltijos laivų statykla“, uosto akvatorijos ir Danės upės. Teritorijos plotas – apie 20ha.

Atestato Nr.	(ženklas) UOSTAMIESČIO PROJEKTAS			KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO (G136KP) ŽVEJŲ G. 12, KLAIPĖDOJE, NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALUSIS PLANAS. KLAIPĖDOS PILIES IR BASTIONŲ KOMPLEKSO PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS
0275	(ženklas) UOSTAMIESČIO PROJEKTAS
0679	PV	Sn. Stripinienė	2007 m.	Įvadas		Laida
0680	Arch.	V. Paulionienė	2007 m.	AIŠKINAMASIS RAŠTAS		0
	Arch.	G. Datkūnas	2007 m.	AIŠKINAMASIS RAŠTAS		0
	Arch.	E. Kaltanaitė	2007 m.	SP-01	Lapas	Lapų
Stadija	Planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys				PĮ-1	0
SP					PĮ-1	0

BENDROJI DALIS

Klaipėdos piliavietė su pylimų, gynybinių griovių ir statinių liekanomis yra vienintelė Lietuvoje išlikusi vokiečių Ordino pilis.

Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas – vienintelis kultūros paminklas Klaipėdos mieste – yra sudėtinė Klaipėdos senamiesčio – kultūros vertybės U17 – dalis.

Ši nuostata yra užfiksuota Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame 1997-03-20 sprendimu Nr. 29.

Naujai parengto miesto bendrojo plano galutiniuose sprendiniuose teigiama, kad „piliavietė, miesto įtvirtinimų bastionai su fosomis, Danės upės akvatorija, krantinės ir kranto juosta yra esminis ir nedalomas urbanistinės senamiesčio infrastruktūros elementas.“ Numatoma „tęsti restauravimo darbus miesto pilies poternose. Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame 2007 04 05 sprendimu Nr. T2-110, teigiama: „užtikrinti gamybinės veiklos nutraukimą ir piliavietės teritorijos išvalymą nuo pokarinių pastatų iki 2009 m. Parengti piliavietės atkūrimo koncepciją ir ją realizuoti.“ (Kultūros paveldo dalies sprendiniai, p.7.8.).

LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 2005 04 29 planuojamoje teritorijoje esantiems kultūros paveldo objektams nustatyti apsaugos tikslai – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, o Klaipėdos piliavietės (kultūros vertybės kodas archeologinių vietų sąraše – A1703) apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui.

Paveldotvarkos projekte vartojamos sąvokos:

– paveldosaugos apribojimų teritorijos – kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose išskirtos teritorijos, kurioms nustatytos teritorinės apsaugos priemonės, t.y. – paveldosaugos reikalavimai, reglamentuojantys žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą. (Projekte išskirta 21 teritorija);

– leistini užstatymo rodikliai – paveldosaugos apribojimų teritorijai taikomas užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas, pastatų aukštis metrais bei aukštų skaičius, kurių negalima viršyti;

– bendrieji užstatymo rodikliai – paveldosaugos apribojimų teritorijai taikomi leistini užstatymo rodikliai, į kuriuos įskaičiuoti ir nekilnojamųjų kultūros vertybių (paveldo objektų) užstatymo rodikliai, t. y. maksimalus pastato aukštų skaičius, pastato aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas taikomas pastatams, kurie yra registruoti Kultūros vertybių registre, kai jie tvarkomi atliekant statybos ir (ar) tvarkomuosius paveldosaugos darbus, ir pastatams, kurie nėra registruoti Kultūros vertybių registre, kai juos planuojama pastatyti (nauja statyba), rekonstruoti arba remontuoti.

– kultūros paveldo objektų užstatymo rodikliai – paveldosaugos apribojimų teritorijai taikomi leistini užstatymo rodikliai nekilnojamųjų kultūros vertybių atžvilgiu, t.y. maksimalus pastato aukštų skaičius, pastato aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas taikomas tik tiems pastatams, kurie yra registruoti Kultūros vertybių registre, kai jie tvarkomi atliekant statybos ir (ar) tvarkomuosius paveldosaugos darbus.

Taip pat pažymima, kad:

– leistini teritorijos užstatymo rodikliai taikomi pastatams. Pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai;

– užstatymo rodikliuose nurodytas pastatų aukštis metrais matuojamas nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės (visų pastato kampų žemės paviršių altitudžių aritmetinis vidurkis) iki pastato stogo ar jo konstrukcijos aukščiausio taško;

– užstatymo aukštis yra maksimalus pastatų aukštis metrais, kurio negalima viršyti, t.y. kilus ginčui, užstatymo aukštis matuojamas metrais;

– naujiems statiniams pastatyti, jiems rekonstruoti ar remontuoti, kai jie nėra nekilnojamosios kultūros vertybės, taikomi bendrieji užstatymo rodikliai, iš jų reikšmių atėmus paveldo objektų užstatymo rodiklių reikšmes;

– rekonstruojant, atkuriant ar remontuojant nekilnojamąsias kultūros vertybes bei jose atliekant kitus tvarkybos darbus, taikomi paveldo objektų užstatymo rodikliai;

– bendrieji ir kultūros paveldo objektų užstatymo rodikliai – užstatymo tankumas ir intensyvumas taikomi kartu, tokiu būdu, iš esmės naujais statiniais užstatomas žemės ploto tankumas lygus bendrojo užstatymo tankumo ir kultūros paveldo objekto užstatymo tankumo rodiklių skirtumui. Pavyzdžiui, paveldosaugos apribojimų teritorijos bendrasis užstatymo tankumas lygus 0,7, kultūros paveldo objektų – 0,38. Vadinasi, naujais pastatais ar neregistrinius pastatus rekonstruojant, pristatant priestatus, užstatomo ploto tankumas negali būti didesnis kaip 0,32.

– jei, rengiant detalųjį planą, vienoje paminklosaugos apribojimų teritorijoje formuojami keli sklypai, tuomet paminklosaugos apribojimų teritorijai nustatytas užstatymo tankis ir intensyvumas (santykinė reikšmė) perskaičiuojamas į visoje paminklosaugos apribojimų teritorijoje užstatyti galimą plotą (m²) ir galimą visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrąjį plotą (m²). Pavyzdžiui, paveldosaugos apribojimų teritorijai, kurios plotas 1000 m², nustatytas užstatymo tankumas lygus 0,40, užstatymo intensyvumas – 0,92. Vadinasi, šioje teritorijoje užstatyti galimas plotas lygus 400 m², galimas visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrasis plotas – 920 m².

Šie plotai:

– arba proporcingai padalijami kiekvienam formuojamam sklypui, atsižvelgiant į numatomo sklypo plotą,

– arba padalijami neproporcingai. Tuomet visų suformuotų sklypų bendra galimų plotų (užstatyti galimo ir visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto išraiška m²) suma negali viršyti visai paminklosaugos apribojimų teritorijai leistino užstatyti ir visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto (m²).

Taip pat visiems paminklosaugos apribojimų teritorijoje suformuotiems sklypams galioja tai teritorijai nustatytas maksimalaus užstatymo aukščio metrais apribojimas.

PROJEKTINĖ DALIS

Esamos padėties analizė

Dabartiniu metu piliavietės ir jos prieigų teritorijoje yra šie kultūros paveldo objektai:

– Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas (kultūros paminklo kodas G136KP),

– Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių kompleksas (kultūros vertybės kodas G258K),

– pastatas Žvejų g.18 (sandėlis, kultūros vertybės kodas S23K1),

– pastatas Žvejų g. 18A (sandėlis, kultūros vertybės kodas S23K2),

– pastatai Žvejų g. 20, 22 (turintys vertingųjų savybių),

– pasukamasis tiltas (kultūros vertybės kodas S96),

– pastatas Žvejų g. 24 (sandėlis, kultūros vertybės kodas S219),

– pastatas Pilies g. 4 (buvęs irklavimo klubas, kultūros vertybės kodas S889).

Dauguma teritorijoje esančių gamybinių objektų yra pastatyti tarybiniais metais. Kultūrinės vertės požiūriu tai – menkaverčiai statiniai. Pagal patvirtintą detalųjį planą (2002-02-14 spr. Nr. 69) jie numatyti griauti.

Administracinis pastatas Pilies g. 2A nėra paveldo objektas. Pagal patvirtintą detalųjį planą (2004-01-29 spr. Nr. 1-37) pastatą numatoma rekonstruoti iki keturių aukštų statinio ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Toks sprendinys priimtinas, vertinant buvusio istorinio užstatymo bei vizualinių ryšių aspektu.

Pastatas Pilies g. 2 (viešbutis „Astra“), stovintis prie pat fosos svarbiausių vizualinių ryšių zonoje ir trukdantis apžvelgti pilies bastionus, vertinamas kaip vizualinė tarša. Detaliuoju planu (2002-02-14 spr. Nr. 69) šis statinys numatomas griauti, kompensuojant savininkui įstatymų nustatyta tvarka.

Neužstatytoje teritorijoje tarp fosos ir šiaurinio įvažiavimo į piliavietę yra suformuotas infrastruktūros sklypas (Žvejų g. 2A), kuriame užstatymas nenumatomas: planuojama automobilių stovėjimo aikštelė.

Sklype Žvejų g. 27 stovintys nedidelio tūrio statiniai (elektros paskirstymo punktas bei nuotekų perpumpavimo stotis) netrukdo apžvelgti pilies bastionų, žiūrint nuo Pilies tilto, Žvejų gatvės, Teatro aikštės praėjimo. Vizualinių ryšių aspektu užstatymas šiame sklype yra galimas, išlaikant esamą užstatymo tankį ir intensyvumą. Detaliuoju planu (2002-02-14 spr. Nr. 69) šiuos pastatus numatoma rekonstruoti, didinant užstatymo tankį. Užstatymo tankumo didinimas nepriimtinas.

Prieplaukos pastatai Žvejų g. 16 vertinami Danės krantinės užstatymo kontekste – pateiktoje išklotinėje matosi, kad esami prieplaukos statiniai yra per žemi. Detaliuoju planu siūlomi dviejų aukštų su mansarda galu į upę stovintys pastatai yra priimtinas sprendimas tiek formuojant krantinės užstatymą, tiek sudarant galimybę fragmentiškai matyti pilies bastionus.

Kiti Danės krantinės pastatai – Žvejų g. 18, 18A, 20, 22, 24 – yra kultūros vertybės ar turintys vertingųjų savybių statiniai.

Pastato Žvejų g. 24 (41 B2p) vertingosios savybės ar reikšmingumo lygmuo kol kas nenustatytos, todėl įvardinti šio statinio kultūros paveldo objektu negalima. Dabartiniu metu šis pastatas yra paskutinysis Danės krantinės išklotinėje, tarybiniais metais statyti gamybiniai pastatai jau visi nugriauti. Tačiau ši teritorija jau nuo XVIII a., kai buvo atvežtas ir supiltas gruntas, taip prailginant Danės krantinę, visada buvo užstatyta statiniais, kurie neleido apžvelgti pilies bastionus ar fosas, įplaukiant į Danę (žiūr. F0 lape ZE-2).

Iš istorinių tyrimų ir 1942 m. Klaipėdos miesto plano yra žinoma, kad prieškaryje tarp Danės upės ir elingo buvo tankus, masyvus užstatymas – čia stovėjo vienas iš Lindenau laivų statyklos pastatų (maždaug 15,0 m aukščio su 25,0 m aukščio laiptine – žiūr. pav. 1), kuris karo metu buvo sugriautas. Minėto statinio nevertiname kaip etaloninio architektūrinio sprendimo, bet priimame kaip urbanistinės raidos faktą, įrodantį, kad Danės ir marių krantinės buvo pastoviai užstatomos įvairios paskirties, aukščio ir tūrio statiniais, atspindinčiais to laikmečio architektūrinės raiškos tendencijas ir funkcinius poreikius. Tai ypač svarbu, nustatant galimo Danės krantinės užstatymo reglamentus.

Pauliaus Lindenau laivų statyklos kompleksą sudaro buvę trys gamybiniai pastatai – dirbtuvės, technologinis tiltas bei elingas su slipu. Statybos laikotarpis 1919 – 1942m. (laivų statyklos šioje teritorijoje veikė nuo XIXa. vidurio). Kompleksas yra vertingas inžineriniu aspektu, tačiau masyvūs statinių tūriai atima galimybę apžvelgti pilies bastionus ar fosas iš marių pusės (žiūr. išklotinę iš Smiltynės – F20). Ir nors „pastatai yra nesudėtingos, paprastos, utilitarios architektūros be ryškesnių stilistinių bruožų, nepasižymi nei originalumu, nei kompoziciniu išraiškingumu“ (architektūriniai tyrimai, paminklosauginės ekspertizės aktas 2005-08-18, NKV apsaugos ekspertai V. Spudas, E. Zilinskas), šiam kompleksui nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo (NKP vertinimo tarybos aktas 2006-06-13 Nr. KPD-RM-16).

Pav. 1. P. Lindenau laivų statykla 1939 m. Iš kn. „P. Lindenau laivų statykla“

Buvusio irklavimo klubo pastatas Pilies g.4 stovi Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijoje, tarp princo Karlo ir Frydricho – Vilhelmo bastionų. Pastatas nėra senosios pilies ir bastionų komplekso sudėtinė dalis, pastatytas nugriautos kurtinos vietoje (kurtina – fortifikacijos elementas: tiesi gynybinės sienos arba pylimo dalis tarp dviejų bokštų ar bastionų). Pastato pirmasis aukštas, sumūrytas iš tašytų lauko akmenų, statytas 1923–1924 m., kuriame veikė irklavimo ir buriavimo klubas, yra miesto jūrinio paveldo fragmentas. Antrasis aukštas užstatytas 1946 – 1947 m. Pastatas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau savo masyviu tūriu, eklektiška architektūra ir problemiška pastatymo vieta akivaizdžiai disonuoja pilies bastionų silueto fone.

Planuojamoje teritorijoje esančių pavienių pastatų ir jų kompleksų analizė bei parengtų detaliųjų planų sprendinių vertinimas yra pateiktas, atsižvelgiant į šiuo specialiuoju planu jau nustatytas kultūros paveldo objektų teritorijų ribas, apsaugos nuo fizinio poveikio bei vizualinės apsaugos pozonius, svarbiausias vizualinės apžiūros vietas.

Transportas. Pagrindinis įvažiavimas į piliavietę yra iš Daržų-Pilies gatvių sankryžos. Šiuo keliu naudojasi lengvasis ir sunkusis transportas bei autobusai, važiuojantys iki kruizinių laivų terminalo. 2006m. buvo atvykę 49 kruiziniai laivai su 25 tūkst. keleivių, iš kurių 50–70 % autobusais išvažiavo į miestą.

Žvejų gatve automobiliai gali judėti iki pasukamojo tilto, kuris skirtas tik pėstiesiems. Žvejų gatvė yra ir pagrindinė pėsčiųjų trasa. Perkėlus keltų sustojimo vietą į krantinę Nr. 27 pietiniame Danės krante, pėsčiųjų srautas Žvejų gatve nesumažės.

Archeologija. Esamos padėties schemoje yra nurodytos archeologiškai ištirtos vietos. Platesnė informacija apie istorinį bei archeologinį paveldą, kultūrinių sluoksnių išsidėstymą pateikta Klaipėdos piliavietės teritorijos ir apsaugos zonų ribų plano analizėje.

Gamtinės aplinkos analizė. Specialiajame plane fiksuojami esami želdiniai – jų rūšis, dydis, stovis. Piliavietės ir jos prieigų teritorijoje istorinių želdynų ar jų masyvų nėra. Dauguma medžių pasodinti tarybiniais metais, apželdinant gamyklos kiemus, aikštes, pravažiavimus, bet neįvertinant ir neanalizuojant istorinio kraštovaizdžio.

Pridedama: želdinių inventorizacinis aprašas, želdinių schema.

ŽELDINIŲ INVENTORIZACINIS APRAŠAS

Eil. Nr.	Medžio rūšis	Skersmuo, cm	Pastabos
1.	Dygioji eglė	22
2.	Dygioji eglė	20
3.	Dygioji eglė	22
4.	Paprastoji liepa	19
5.	Paprastoji liepa	23
6.	Paprastoji liepa	42
7.	Paprastoji liepa	22
8.	Paprastoji liepa	24
9.	Paprastoji liepa	26
10.	Paprastoji liepa	31
11.	Paprastoji liepa	25
12.	Paprastoji liepa	19
13.	Paprastoji liepa	47
14.	Paprastoji liepa	25
15.	Paprastoji liepa	36
16.	Paprastoji liepa	32
17.	Paprastoji liepa	96
18.	Darželinis pupmedis	14
19.	Paprastoji liepa	34
20.	Paprastoji liepa	32
21.	Paprastoji liepa	29
22.	Paprastoji liepa	40
23.	Paprastoji liepa	31
24.	Paprastoji liepa	36
25.	Paprastoji liepa	30
26.	Paprastoji liepa	40
27.	Paprastoji liepa	35
28.	Paprastoji liepa	55
29.	Paprastoji liepa	54
30.	Paprastoji liepa	24
31.	Paprastoji liepa	50
32.	Paprastoji liepa	39
33.	Paprastoji liepa	44
34.	Paprastoji liepa	45
35.	Paprastoji liepa	43
36.	Paprastoji liepa	42
37.	Paprastoji liepa	40
38.	Paprastoji liepa	36
39.	Paprastoji liepa	34
40.	Paprastoji liepa	29
41.	Paprastoji liepa	34
42.	Paprastoji liepa	70
43.	Svyruoklinis gluosnis	86
44.	Glaustašakė tuopa	72
45.	Svyruoklinis gluosnis	33
46.	Paprastoji liepa	52
47.	Paprastoji liepa	43
48.	Paprastoji liepa	56
49.	Paprastoji liepa	38
50.	Paprastoji liepa	36
51.	Paprastoji liepa	49
52.	Paprastoji liepa	48
53.	Paprastoji liepa	34
54.	Paprastoji liepa	32
55.	Paprastoji liepa	22
56.	Paprastoji liepa	46
57.	Paprastoji liepa	30
58.	Paprastoji liepa	28
59.	Paprastoji liepa	18
60.	Paprastoji liepa	28
61.	Paprastoji liepa	36
62.	Paprastoji liepa	27
63.	Paprastoji liepa	43
64.	Paprastoji liepa	36
65.	Paprastoji liepa	42
66.	Paprastoji liepa	32
67.	Paprastoji liepa	46
68.	Paprastoji liepa	32
69.	Paprastoji liepa	31
70.	Paprastoji liepa	53
71.	Paprastoji liepa	32
72.	Kriaušė	35
73.	Paprastoji liepa	36
74.	Paprastoji liepa	34
75.	Paprastoji liepa	45
76.	Paprastoji liepa	38
77.	Akacija	49
78.	Paprastoji liepa	48
79.	Paprastoji liepa	29
80.	Paprastoji liepa	33
81.	Paprastoji liepa	32
82.	Drebulė	36
83.	Paprastoji liepa	32
84.	Paprastoji liepa	26
85.	Paprastasis uosis	30
86.	Kriaušė	48
87.	Paprastoji liepa	31
88.	Paprastoji liepa	30
89.	Kriaušė	29
90.	Paprastasis uosis	41
91.	Paprastoji liepa	23
92.	Kriaušė	56
93.	Paprastoji liepa	30
94.	Kriaušė	54
95.	Paprastasis ąžuolas	18
96.	Tuja	54
97.	Kriaušė	48
98.	Svyruoklinis gluosnis	20
99.	Akacija	68/34
100.	Svyruoklinis gluosnis	30	Apvytusi
101.	Paprastoji eglė	59
102.	Akacija	60	Dvikamienis
103.	Akacija	50	Apvytęs dvikamienis
104.	Akacija	63	Apvytęs trikamienis
105.	Akacija	15
106.	Rūgštusis žagrenis	10
107.	Šermukšnis	10
108.	Paprastasis uosis	9	Nuvytęs
109.	Paprastasis uosis	29
110.	Paprastasis uosis	37
111.	Paprastasis uosis	31
112.	Svyruoklinis gluosnis	93	Trikamienis
113.	Beržas	14
114.	Paprastoji liepa	20
115.	Paprastoji liepa	26
116.	Paprastoji liepa	27
117.	Paprastoji liepa	21
118.	Maumedis	26	Nuvytusi
119.	Svyruoklinis gluosnis	87	Dvikamienis
120.	Paprastoji eglė	25
121.	Paprastoji liepa	26
122.	Paprastoji liepa	29
123.	Paprastasis ąžuolas	65
124.	Paprastoji eglė	29
125.	Akacija	35
126.	Kaštonas	60
127.	Kaštonas	47
128.	Paprastoji liepa	35
129.	Paprastoji liepa	32
130.	Paprastoji liepa	46
131.	Paprastoji liepa	40
132.	Paprastasis ąžuolas	50
133.	Paprastasis ąžuolas	60
134.	Paprastasis ąžuolas	55
135.	Paprastasis ąžuolas	64
136.	Kriaušė	24
137.	Kriaušė	19
138.	Kriaušė	24
139.	Kriaušė	20
140.	Kriaušė	29
141.	Tuopa	79
142.	Tuopa	70
143.	Tuopa	67
144.	Tuopa	49
145.	Tuopa	55
146.	Tuopa	60
147.	Tuopa	73
148.	Tuopa	55
149.	Tuopa	61
150.	Tuopa	58
151.	Tuopa	76
152.	Tuopa	55
153.	Tuopa	48
154.	Tuopa	60
155.	Tuopa	57
156.	Tuopa	66
157.	Tuopa	49
158.	Tuopa	54
159.	Tuopa	48
160.	Tuopa	65
161.	Tuopa	70
162.	Tuopa	152	Dvikamienis
163.	Paprastoji liepa	30	Apdžiūvusi
164.	Paprastoji liepa	51	Apdžiūvusi
165.	Paprastasis klevas	46
166.	Paprastasis klevas	48
167.	Paprastasis klevas	70	Dvikamienis
168.	Paprastoji liepa	41
169.	Paprastasis ąžuolas	36
170.	Paprastasis ąžuolas	31
171.	Mažalapė liepa	26
172.	Mažalapė liepa	21
173.	Mažalapė liepa	34
174.	Paprastasis ąžuolas	33
175.	Beržas	25
176.	Akacija	22
177.	Paprastasis ąžuolas	48
178.	Paprastoji liepa	48
179.	Paprastoji liepa	50
180.	Paprastoji liepa	55
181.	Paprastoji liepa	54
182.	Paprastoji liepa	13
183.	Paprastoji liepa	18
184.	Paprastoji liepa	20
185.	Paprastoji liepa	22
186.	Paprastoji liepa	40
187.	Paprastoji liepa	44
188.	Paprastoji liepa	38
189.	Paprastoji liepa	44
190.	Paprastasis ąžuolas	61
191.	Akacija	32
192.	Paprastasis klevas	25
193.	Paprastoji liepa	15
194.	Paprastasis klevas	21
195.	Paprastasis ąžuolas	36
196.	Paprastasis klevas	33
197.	Paprastoji liepa	28
198.	Paprastoji liepa	34
199.	Paprastoji liepa	37
200.	Tuopa	64
201.	Tuopa	34
202.	Tuopa	43
203.	Kriaušė	49
204.	Paprastoji eglė	15
205.	Paprastoji eglė	17
206.	Paprastoji liepa	35
207.	Paprastoji eglė	12
208.	Paprastoji eglė	15
209.	Tuopa	115	Trikamienė
210.	Tuopa	70
211.	Tuopa	37
212.	Tuopa	47
213.	Tuopa	45
214.	Tuopa	36
215.	Tuopa	43
216.	Tuopa	29
217.	Tuopa	62
218.	Tuopa	20
219.	Tuopa	43
220.	Tuopa	42
221.	Tuopa	35
222.	Tuopa	38
223.	Tuopa	39
224.	Tuopa	39
225.	Tuopa	38
226.	Tuopa	36
227.	Tuopa	35
228.	Tuopa	37
229.	Tuopa	42
230.	Tuopa	41
231.	Tuopa	46
232.	Tuopa	43
233.	Tuopa	41
234.	Tuopa	51
235.	Tuopa	56
236.	Tuopa	50
237.	Tuopa	70
238.	Tuopa	54
239.	Tuopa	60
240.	Tuopa	53
241.	Tuopa	64
242.	Paprastasis uosis	44
243.	Paprastoji liepa	20
244.	Svyruoklinis gluosnis	50
245.	Šermukšnis	13
246.	Šermukšnis	16
247.	Akacija	15
248.	Akacija	12
249.	Akacija	9
250.	Tuopa	41
251.	Paprastoji liepa	25
252.	Šermukšnis	17
253.	Tuopa	40
254.	Tuopa	46
255.	Tuopa	46
256.	Tuopa	42
257.	Beržas	28
258.	Tuopa	45
259.	Tuopa	38
260.	Tuopa	45
261.	Paprastasis ąžuolas	21
262.	Akacija	30
263.	Paprastoji liepa	29
264.	Paprastoji liepa	24
265.	Akacija	26
266.	Akacija	33
267.	Akacija	22
268.	Akacija	54
269.	Akacija	45
270.	Tuopa	32
271.	Tuopa	59
272.	Šermukšnis	13
273.	Tuopa	84
274.	Tuopa	72
275.	Tuopa	85
276.	Paprastoji liepa	87
277.	Paprastoji liepa	80
278.	Paprastoji liepa	90
279.	Paprastoji eglė	15
280.	Paprastoji eglė	14
281.	Tuopa	59
282.	Tuopa	46
283.	Paprastasis klevas	36
284.	Paprastasis klevas	31
285.	Tuopa	49
286.	Tuopa	44
287.	Paprastoji liepa	70
288.	Tuopa	42
289.	Paprastasis klevas	32
290.	Tuopa	45
291.	Tuopa	54
292.	Paprastasis klevas	27
293.	Tuopa	55
294.	Paprastoji liepa	46
295.	Paprastasis klevas	36
296.	Tuopa	54
297.	Paprastasis klevas	40
298.	Tuopa	50
299.	Tuopa	53
300.	Tuopa	47
301.	Paprastasis klevas	24
302.	Paprastoji liepa	55
303.	Paprastasis klevas	29
304.	Paprastoji liepa	44
305.	Paprastasis klevas	22
306.	Paprastasis klevas	30
307.	Paprastoji liepa	83
308.	Paprastasis klevas	34
309.	Svyruoklinis gluosnis	47	Dvikamienis
310.	Paprastasis klevas	39
311.	Paprastoji liepa	90
312.	Paprastasis klevas	36
313.	Paprastoji liepa	123
314.	Paprastasis klevas	34
315.	Paprastasis klevas	34
316.	Paprastoji liepa	37
317.	Paprastasis klevas	32
318.	Paprastasis klevas	34
319.	Paprastoji liepa	53
320.	Svyruoklinis gluosnis	40
321.	Svyruoklinis gluosnis	34
322.	Svyruoklinis gluosnis	25
323.	Svyruoklinis gluosnis	38
324.	Svyruoklinis gluosnis	52	Dvikamienis
325.	Svyruoklinis gluosnis	50
326.	Svyruoklinis gluosnis	37
327.	Svyruoklinis gluosnis	40
328.	Svyruoklinis gluosnis	40
329.	Svyruoklinis gluosnis	49
330.	Svyruoklinis gluosnis	23
331.	Svyruoklinis gluosnis	14
332.	Svyruoklinis gluosnis	7
333.	Svyruoklinis gluosnis	65	Trikamienis
334.	Paprastasis klevas	30
335.	Kanadietiška tuopa	48
336.	Kanadietiška tuopa	50
337.	Kanadietiška tuopa	46
338.	Kanadietiška tuopa	49
339.	Paprastoji eglė	18
340.	Trešnė	26
341.	Kaukazinis slyvukas	27
342.	Tuopa	55
343.	Tuopa	72
344.	Tuopa	55
345.	Tuopa	48
346.	Tuopa	57
347.	Tuopa	47
348.	Tuopa	62
349.	Paprastoji liepa	29
350.	Paprastoji liepa	28
351.	Paprastoji liepa	30
352.	Paprastoji liepa	30
353.	Paprastoji liepa	23
354.	Paprastoji liepa	26
355.	Paprastoji liepa	31
356.	Paprastoji liepa	34
357.	Paprastoji liepa	29
358.	Paprastoji liepa	27
359.	Paprastoji liepa	35
360.	Paprastoji liepa	31

Koncepcija

Nustačius Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso teritorijos ir apsaugos zonų ribas, kultūros paveldo objektams ir jų teritorijoms siūloma taikyti tausojamojo naudojimo saugojimo režimą.

Įvertinus esamą užstatymą ir patvirtintų detaliųjų planų sprendinius, išanalizavus buvusio istorinio užstatymo raidą, numatoma išskirti 21 teritoriją, kur kiekvienai bus nustatomi tvarkymo reikalavimai.

Teritorija 1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno-trijų aukštų statiniai (8–11m); leistinas – vieno – trijų aukštų statiniai ir iki 47m aukščio pilies bokštas (8–47m).

• Esamas bendras užstatymo tankis – 0,17; lestinas – 0,20.

• Esamas bendras užstatymo intensyvumas – 0,23; leistinas – 0,52.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo tankis – 0,01; leistinas – 0,20.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo intensyvumas – 0,02; leistinas – 0,52.

Teritorija 2.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija – esama fosa.

• Užstatymo nėra.

Teritorija 3.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija.

• Pagal 2002-02-14 spr. Nr. 69 patvirtintą detalųjį planą atkuriamų fosų teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (8m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,52.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,47.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 3-1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija.

• Pagal 2002-02-14 spr. Nr. 69 patvirtintą detalųjį planą atkuriamų fosų teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno-keturių aukštų statiniai (8–13 m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,53.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,88.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 4.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija.

• Buvusi fosų teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno – trijų aukštų statiniai (8–11 m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,35.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,56.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 5.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno – trijų aukštų statiniai (8–11 m); leistinas – keturių aukštų (14 m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,16; leistinas – 0,20.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,24; leistinas – 0,75.

Teritorija 6.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno-dviejų aukštų statiniai (4–8m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,09; leistinas – 0,0.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,13; leistinas – 0,0.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 7.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (6m); leistinas – vieno aukšto statiniai (6m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,30; leistinas – 0,30.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,27; leistinas – 0,27

Teritorija 8.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – dviejų aukštų statiniai (10m); leistinas – dviejų aukštų su mansarda statiniai (14m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,11; leistinas – 0,80.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,18; leistinas – 1,80.

Teritorija 9.

• Pastatų Žvejų g.18 (S23K1) ir Žvejų g.18A (S23K2) teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – dviejų aukštų su mansarda statiniai (14m); leistinas – dviejų aukštų su mansarda statiniai (14m).

• Esamas bendras užstatymo tankis – 0,63; leistinas – 0,63.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 1,41; leistinas – 1,41.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo tankis – 0,63; leistinas – 0,63.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo intensyvumas – 1,41; leistinas – 1,41.

Teritorija 10.

• Pastato Žvejų g.20 (turinčio vertingųjų savybių) teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – dviejų aukštų su mansarda statinys (14m); leistinas – dviejų aukštų su mansarda statinys (14m).

• Esamas bendras užstatymo tankis – 0,58; leistinas – 0,58.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 1,57; leistinas – 1,57.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo tankis – 0,58; leistinas – 0,58.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo intensyvumas – 1,57; leistinas – 1,57.

Teritorija 11.

• Pastato Žvejų g.22 (turinčio vertingųjų savybių) teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno-šešių aukštų statiniai (8–21m), leistinas – šešių aukštų statinys su vieno aukšto priestatu (6–21m).

• Esamas bendras užstatymo tankis – 0,80; leistinas – 0,80.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 3,29; leistinas – 3,29.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo tankis – 0,57; leistinas – 0,57.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo intensyvumas – 3,09, leistinas – 3,09.

Teritorija 12.

• Pastato Žvejų g.24 (S219) teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – dviejų aukštų su mansarda statinys (14m); leistinas – dviejų aukštų su mansarda statinys (14m).

• Esamas bendras užstatymo tankis – 0,40; leistinas – 0,40.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 1,55; leistinas – 1,55.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo tankis – 0,40; leistinas – 0,40.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo intensyvumas – 1,55; leistinas – 1,55.

Teritorija 13.

• Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso (G258K) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Šios teritorijos tvarkymo reglamentas nustatomas:

• remiantis istoriniais duomenimis, nurodančiais buvusį tankų ir intensyvų užstatymą,

• įvertinant Danės krantinės užstatymo išklotinę,

• įvertinant miesto augimo faktorių,

• atsižvelgiant į elingo aukštį.

• Esamas užstatymo aukštis – dviejų aukštų su mansarda statinys (12m); leistinas – vieno-šešių aukštų statiniai (6–20m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,04; leistinas – 0,97.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,10; leistinas – 2,50.

Teritorija 14.

• Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso (G258K) teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno – dviejų aukštų statiniai (9–26m); leistinas – penkių aukštų statiniai (9–18–26m).

• Esamas bendras užstatymo tankis – 0,57; leistinas – 0,70.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,62; leistinas – 1,47.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo tankis – 0,38; leistinas – 0,38.

• Kultūros paveldo objektų esamas užstatymo intensyvumas – 0,34; leistinas – 0,85.

Teritorija 15.

• Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso (G258K) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Užstatymo nėra.

• Galima nauja statyba.

• Leistinas užstatymo aukštis – penkių aukštų statiniai (18 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,41.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,94.

Teritorija 15-1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (4m); leistinas – penkių aukštų statiniai (19 m).

• Esamas bendras užstatymo tankis – 0,04; leistinas – 0,65.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,03; leistinas – 2,35.

Teritorija 16.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Užstatymo nėra.

• Galimas minimalus užstatymas, būtinas mažųjų laivų ir jachtų aptarnavimui.

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (4m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,03.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,03.

Teritorija 17.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – vieno-trijų aukštų statiniai (8–11 m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,19.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 0,33.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 17-1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio bei pastatų Žvejų g. 18, 18A apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija.

• Užstatymo nėra.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 17-2.

• Pasukamojo tilto (S96) teritorija.

• Esamas pasukamasis pėsčiųjų tiltas.

• Galima naujo tiltelio statyba šalia esamo, padidėjus pėsčiųjų srautams. Teritorija 18.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Esamas užstatymo aukštis – trijų aukštų statiniai (11 m); leistinas – penkių aukštų statiniai (19 m).

• Esamas užstatymo tankis – 0,65; leistinas – 0,90.

• Esamas užstatymo intensyvumas – 1.61; leistinas – 3,20.

Teritorijos 19, 19-1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP), Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso (G258K) ir krantinėje stovinčių kultūros paveldo objektų vizualinės apsaugos pozonio teritorija – Danės ir marių krantinių teritorija.

• Užstatymo nėra.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 19-2.

• Užstatymo nėra.

Teritorija 20.

• Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso (G258K) vizualinės apsaugos pozonio teritorija – marių krantinė ir molas.

• Užstatymo nėra

• Galimas minimalus užstatymas, būtinas kruizinių laivų bei keleivių aptarnavimui.

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (5m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,03.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,02.

Teritorija 21.

• Pilies gatvės plėtrai rezervuojama teritorija.

• Užstatymo nėra.

• Galimas minimalus užstatymas esamų ar rekonstruojamų inžinerinių sistemų funkcionavimui būtinais statiniais ir įrenginiais.

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (3m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,03.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,03.

Transportas. Planuojama pagrindinį įvažiavimą į piliavietę palikti iš Daržų-Pilies gatvių sankryžos. Šiuo keliu naudosis lengvasis transportas, važiuojantis į/iš šiuo specialiuoju planu statyti leidžiamų teritorijų ir aptarnaujantis bei sunkusis transportas bei autobusai, važiuojantys iki kruizinių laivų terminalo. 2006m. buvo atvykę 49 kruiziniai laivai su 25 tūkst. keleivių, iš kurių 50–70% autobusais išvažiavo į miestą (~250–350 autobusų). 2007 m. tikėtinas apie 20% kruizinių laivų skaičiaus didėjimas. Atsižvelgiant į numatomą statyti leidžiamų teritorijų tankį ir intensyvumą, leistinas lengvųjų automobilių skaičius gali siekti ~900. Šioms reikmėms tenkinti piliavietės teritorijoje turėtų būti suprojektuoja atitinkamų parametrų gatvė, numatytas greičio ribojimas atsižvelgiant į greta esančias kultūros vertybes ir jų apsaugos zonas.

Kita dalis lengvųjų automobilių (~300–350) ir aptarnaujantis transportas įvažiuotų į šiaurės – rytų piliavietės teritorijos dalį Žvejų gatve. Žvejų gatve automobiliai gali judėti iki numatytų stovėjimo vietų arčiau Žvejų/Pilies gatvių sankryžos, o aptarnaujantis transportas iki pasukamojo tilto, kuris skirtas tik pėstiesiems. Didėjant pėsčiųjų srautams reiktų įvertinti naujo pėsčiųjų tilto įrengimo galimybę šalia esamo, registruotos kultūros vertybės. Žvejų gatvė turėtų tapti labiau pėsčiųjų trasa. Pagal 2006 m. KU Laivybos katedros atlikto mokslinio darbo „Keltų prieplaukos prie pietinio Danės rago navigaciniai ir nešmenų tyrimai (Studija)“ ataskaitą nagrinėjant galimybę perkelti keltų sustojimo vietą į krantinę Nr. 27 pietiniame Danės krante, pėsčiųjų srautas Žvejų gatve nesumažės.

Piliavietės fosa, Danės bei Kuršių marių krantinės gali būti pritaikytos jachtų ir mažųjų laivų švartavimui ir eismui.

Piliavietės fosos, Danės bei Kuršių marių krantinėmis numatomi pėsčiųjų srautai, taip atveriant pėstiesiems piliavietės teritorijos lankytojams vaizdus į vandenį. Pagrindiniai pėsčiųjų srautai galimi iš/į Teatro aikštės, Karlskronos aikštės, kruizinių laivų terminalo ir numatomos keltų sustojimo vietos prie krantinės Nr. 27. Taip pat numatomas pėsčiųjų srautas į pilies teritoriją ir iš jos į kruizinių laivų terminalą ar link Kuršių marių krantinių. Pilies teritorijoje galimas naujos viešosios erdvės atsiradimas.

Visoje teritorijoje šalia gatvių turi būti įrengti šaligatviai pėstiesiems ir dviračių takai dviratininkams. Krantinės ir kitos pėstiesiems skirtos erdvės turėtų būti pritaikytos ir dviratininkams bei neįgaliesiems.

Sprendiniai

Planuojamoje teritorijoje esantiems kultūros paveldo objektams ir jų teritorijoms nustatomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas, kuris numato tokį naudojimo būdą ir pritaikymą, kad mažiausiai būtų sužalotos objekto vertingosios savybės, o valdytojas būtų suinteresuotas jį prižiūrėti.

Servitutai prieiti prie kultūros paveldo objektų ir jų apžiūrų vietų nenustatomi, nes galima prieiti prie kultūros paveldo objektų ir jų apžiūrų vietų gatvėmis, pėsčiųjų takais, krantinėmis, priplaukti upe – t.y. nėra tokių teritorijų, kurioms būtina numatyti minėtą servitutą.

Visai planuojamai teritorijai taikomi paveldosaugos bei tvarkymo reikalavimai:

1. Žemės kasimo, inžinerinių tinklų tvarkymo ar tiesimo, statybos darbai gali būti vykdomi, tik atlikus archeologinius tyrimus ar gavus leidimą šiems darbams, jei tyrimai jau atlikti.

2. Archeloginiai tyrimai atliekami, vadovaujantis prof. Vl. Žulkaus parengta schema – Kultūrinių sluoksnių chronologija netyrinėtuose vietose (žr. brėžinį A-2).

3. Griovimo darbai turi būti vykdomi taip, kad nesužalotų esamų kultūros paveldo statinių bei galimų archeologinio paveldo objektų.

4. Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai vykdomi, tik atlikus išsamius taikomuosius tyrimus.

5. Naujų statinių išorės apdailos medžiagos turi atspindėti Klaipėdos architektūros ir statybos istorinės raidos tradicijas ir atitikti šiuolaikinio miesto išsivystymo lygį, jos turi būti ypatingai kokybiškos, patvarios ir ilgaamžės. Prioritetas teikiamas natūralioms gamtinėms medžiagoms: plytoms, akmeniui, čerpėms, medžiui.

6. Mažosios architektūros formoms – suoliukams, dekoratyvinėms skulptūroms, šviestuvams, aptvėrimams, grotelėms – naudojamas medis, akmuo, betonas, metalas.

7. Istorinių želdynų, pripažintų reikšmingais, kuriems būdinga žmogaus veiklos, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė, planuojamoje teritorijoje nėra. Želdiniai šalinami ar perkeliami į kitą vietą, tik gavus aplinkosaugos institucijų leidimą. Jei perkeliant želdinius, judinamas gruntas ir gali būti pažeisti archeologiniai kultūriniai sluoksniai, tai būtinas ir Kultūros paveldo departamento leidimas. Nauji želdinių masyvai neplanuojami.

8. Esamos ir naujos gatvės numatomos D2 kategorijos. Gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, dviračių bei pėsčiųjų takų dangoms naudojamos betoninės, klinkerio ar akmens trinkelės. Krantinių dangoms gali būti naudojamas medis.

9. Planuojant naujas statybas, išsaugoti istorinį urbanistinį audinį ir charakteringą erdvinę struktūrą, paryškinant paveldo objektų savybių savitumą, dominavimą naujos architektūros atžvilgiu. Naujos architektūros siluetas, tūriai, užstatymo linijos, kompozicija, masės, mastelis ir fasadų medžiagos turi būti suderintos su tradicinėmis, sudaryti pusiausvyrą su kontekstu, jam nepakenkiant, nesumažinant bendro naudojimo erdvių (Klaipėdos miesto Bendrojo plano kultūros paveldo dalies sprendiniai).

Atskiroms teritorijoms taikomi paveldosaugos bei tvarkymo reikalavimai:

Teritorija 1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija.

• Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

• Konservacinė (saugojimo) paskirtis – teisės aktų nustatyta tvarka įteisinta saugomo objekto, objekto teritorijos ar vietovės sklypų naudojimo paskirtis, kai naudojimo tikslas yra išsaugoti tokio sklypo ar daikto vertingąsias savybes, naudojant arba pritaikant naudoti juos pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, jam artimu ar tikslingai parinktu būdu (paskirtimi), kuris užtikrintų tinkamą priežiūrą ir atskleistų vertingąsias savybes.

• Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai.

• Pilies bastionų atkūrimo darbai, atstatant XVIIIa. – XIX a. pilies įtvirtinimų kontūrą ir siluetą gruntu, želdiniais ar statiniais.

• Galimi pilies atkūrimo darbai pagal patvirtintą ir visuomenei priimtiną koncepciją.

• Statybinių konstrukcijų įrengimas, užtikrinant pastovią archeologinių atodangų apsaugą nuo ardančio gamtos poveikio ir neigiamos žmonių veiklos.

• Archeologinių tyrimų metu atrastų autentiškų pilies ar bastionų įtvirtinimų elementų išsaugojimo būdą nustato institucija, atsakinga už kultūros paveldo objekto apsaugą. Siūlomas bastionų įtvirtinimų elementų – medinių polių, akmenų sienų – fragmentiškas atidengimas ir eksponavimas.

• Pastatui Pilies g. 4 (buv. irklavimo klubas) – pritaikymo darbai, siekiant maksimaliai sumažinti statinio intervenciją į pilies bastionų kompleksą.

• Gamybinių pastatų griovimas.

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno – trijų aukštų statiniai ir iki 47m aukščio pilies bokštas (8–47 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,20.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,52.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo tankis – 0,20.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo intensyvumas – 0,52.

• Esamų medžių šalinimas. Siūloma sodinti tik žolės veją.

Teritorija 2.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija – esama fosa.

• Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

• Archeologinių tyrimų metu atrastų autentiškų bastionų ar fosų įtvirtinimų elementų išsaugojimo būdą nustato institucija, atsakinga už kultūros paveldo objekto apsaugą.

• Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai.

• Galimas vandens telkinio pritaikymas jachtų uostui.

Teritorijos 3, 3-1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija.

• Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

• Pagal 2002-02-14 spr. Nr. 69 patvirtintą detalųjį planą atkuriamų fosų teritorija.

• Archeologinių tyrimų metu atrastų autentiškų bastionų ar fosų įtvirtinimų elementų išsaugojimo būdą nustato institucija, atsakinga už kultūros paveldo objekto apsaugą.

• Gamybinių pastatų griovimas.

• Esamų medžių šalinimas.

• Nauja statyba negalima.

• Galimas vandens telkinio pritaikymas jachtų uostui.

Teritorija 4.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) teritorija.

• Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

• Buvusi fosų teritorija.

• Archeologinių tyrimų metu atrastų autentiškų bastionų ar fosų įtvirtinimų elementų išsaugojimo būdą nustato institucija, atsakinga už kultūros paveldo objekto apsaugą.

• Gamybinių pastatų griovimas.

• Esamų medžių šalinimas.

• Nauja statyba negalima.

• Galimas teritorijos tvarkymas – vandens telkinių, takų, privažiavimo kelių įrengimas.

Teritorija 5.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Mūrinės tvoros prie Pilies gatvės griovimas.

• Galimas automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas.

• Galima nauja statyba statiniais, kurie netrukdytų fragmentiškai apžvelgti kultūros paveldo objektų. Užstatymas lokalizuojamas pietinėje teritorijos dalyje.

• Leistinas užstatymo aukštis – keturių aukštų statiniai (14 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,20.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,75.

• Naujų želdinių sodinimas. Galimi pavieniai medžiai glaustomis lajomis, pvz.: mažalapės liepos („Rancho“, „Corzam“), kurių laja prasideda ne žemiau kaip 2 metrai. Medžiai sodinami ne tankiau kaip kas 10 metrų, kad neužgožtų vaizdo į piliavietę; sodinukų kamieno apimtis 14–18cm.

Teritorija 6.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Pastato Pilies g.2 griovimas.

• Nauja statyba negalima.

• Galimas automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas.

• Esamų medžių, užstojančių vaizdą į piliavietę, šalinimas. Medžių prie Žvejų g. retinamas ir genėjimas, sukuriant glaustą lajos formą. Medžių alėjos formavimas prie Žvejų g.

Teritorija 7.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Galima pastatų rekonstrukcija ar jų iškėlimas.

• Galima nauja statyba, kompoziciškai deranti prie senųjų sandėlių (Žvejų g. 18, 18A).

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (6 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,30.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,27.

• Esamų medžių prie Žvejų g. retinamas ir genėjimas, sukuriant glaustą lajos formą. Medžių alėjos formavimas prie Žvejų g.

Teritorija 8.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Galimas pastatų Žvejų g. 16 griovimas.

• Galima nauja statyba, leidžianti fragmentiškai apžvelgti Klaipėdos pilies bastionus (žr. brėžinį PK-2 – Danės upės išklotinės schemą).

• Leistinas užstatymo aukštis – dviejų aukštų su mansarda statiniai (14 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,80.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 1,80.

• Esamų vertingų medžių saugojimas. Trukdančių piliavietės apžvalgai medžių šalinamas. Žydinčių krūmų (paprastojo sidabrakrūmio kultivarai, tunbergo raugerškis, įvairios formos lanksvos) sodinimas, daugiamečių gėlių kompozicijų įrengimas.

Teritorija 9.

• Pastatų Žvejų g.18 (S23K1) ir Žvejų g.18A (S23K2) teritorija.

• Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

• Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai.

• Leistinas užstatymo aukštis – dviejų aukštų su mansarda statiniai (14m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,63.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 1,41.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo tankis – 0,63.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo intensyvumas – 1,41.

Teritorija 10.

• Pastato Žvejų g.20 (turinčio vertingųjų savybių) teritorija.

• Kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai.

• Leistinas užstatymo aukštis – dviejų aukštų su mansarda statinys (14 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,58.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 1,57.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo tankis – 0,58.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo intensyvumas – 1,57.

Teritorija 11.

• Pastato Žvejų g.22 (turinčio vertingųjų savybių) teritorija.

• Kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai.

• Leistinas užstatymo aukštis – šešių aukštų statinys su vieno aukšto priestatu (6–21 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,80.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 3,29.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo tankis – 0,57.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo intensyvumas – 3,09.

Teritorija 12.

• Pastato Žvejų g.24 (S219) teritorija.

• Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

• Kultūros paveldo objekto tvarkybos darbai.

• Leistinas užstatymo aukštis – dviejų aukštų su mansarda statinys (14 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,40.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 1,55.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo tankis – 0,40.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo intensyvumas – 1,55.

Teritorija 13.

• Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso ( G258K) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Galima nauja statyba. Naujų pastatų tūris ir išdėstymas turi užtikrinti galimybę fragmentiškai apžvelgti Lindenau laivų statyklos elingo statinį (žr. brėžinį PK-2 – Danės upės išklotinės schemą).

• Pastato Žvejų g.24 (41 B2p) tvarkymo darbai reglamentuojami, tik atlikus pastato vertingųjų savybių nustatymo ekspertizę.

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno-šešių aukštų statiniai (6–20 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,97.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 2,50.

• Topolių ir pažeistų medžių šalinimas, naujų želdinių sodinimas. Formuojant alėją tarp pastatų ir krantinės, naujai sodinamų medžių siūlomos rūšys: Liausono puskiparisių kultivarai, paprastieji kadagiai, derinami su lapuočiais medžiais ir krūmais. Medžiai sodinami kas 5–10m, išlaikant leistinus atstumus nuo pastatų, gatvių, takų ir inžinerinių tinklų. Tarp pastatų rekomenduojama sodinti pavienius spalvingus medžius, pvz.: paprastojo ar platinalapio klevo raudonlapę ar margalapę formas, visžalius spygliuočius ir lapuočius, žydinčius žemus krūmus ir daugiametes gėles.

Teritorija 14.

• Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso G258K teritorija.

• Būtinybė patikslinti kultūros vertybės – Lindenau laivų statyklos komplekso – reikšmingumo lygį ir nustatyti vertingųjų savybių gausą bei kompleksiškumą istoriniu, estetiniu ir techniniu požiūriu.

• Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

• Kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai.

• Elingo konstrukcijų eksponavimas.

• Menkaverčių statinių ir priestatų griovimas.

• Galima nauja statyba – kaip Lindenau komplekso pritaikymo ir atgaivinimo būdas.

• Leistinas užstatymo aukštis – penkių aukštų statiniai (9–18 m; esamas elingo aukštis 26m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,70.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 1,47.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo tankis – 0,38.

• Kultūros paveldo objektų leistinas užstatymo intensyvumas – 0,85.

• Galimas želdinių perkėlimas, formuojant istorinio užstatymo liniją. Medžiai sodinami, išlaikant leistinus atstumus nuo pastatų, gatvių, takų ir inžinerinių tinklų. Tarp pastatų rekomenduojama sodinti pavienius spalvingus medžius, pvz.: paprastojo ar platinalapio klevo raudonlapę ar margalapę formas, visžalius spygliuočius ir lapuočius, žydinčius žemus krūmus ir daugiametes gėles. Galimas vertikalus želdinimas, sodinant lianinius augalus.

Teritorija 15.

• Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso ( G258K) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Galima nauja statyba statiniais, kurie netrukdytų fragmentiškai apžvelgti kultūros paveldo objektų.

• Leistinas užstatymo aukštis – penkių aukštų statiniai (18 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,41.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,94.

Teritorija 15-1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Gamybinių pastatų griovimas.

• Galima nauja statyba statiniais, kurie netrukdytų fragmentiškai apžvelgti kultūros paveldo objektų.

• Leistinas užstatymo aukštis – penkių aukštų statiniai (19m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,65.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 2,35.

• Naujų medžių sodinimas, išlaikant leistinus atstumus nuo pastatų, gatvių, takų ir inžinerinių tinklų. Tarp pastatų rekomenduojama sodinti pavienius spalvingus medžius, pvz.: paprastojo ar platinalapio klevo raudonlapę ar margalapę formas, visžalius spygliuočius ir lapuočius, žydinčius žemus krūmus ir daugiametes gėles. Galimas vertikalus želdinimas, sodinant lianinius augalus.

Teritorija 16.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Galimas minimalus užstatymas, būtinas jachtų, burinių laivų, mažųjų laivų (ne ilgesnių kaip 15 m) bei pramoginių laivų (ne ilgesnių kaip 24 m) aptarnavimui.

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (4 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,03.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,03.

Teritorijos 17, 17-1.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio bei pastatų Žvejų g. 18, 18A apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija.

• Gamybinių bei menkaverčių statinių griovimas.

• Gatvių bei pravažiavimo kelių įrengimas.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 17-2.

• Pasukamojo tilto (S96) teritorija.

• Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

• Pasukamojo tilto tvarkybos darbai.

• Galima naujo tiltelio statyba šalia esamo, padidėjus pėsčiųjų srautams.

Teritorija 18.

• Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) vizualinės apsaugos pozonio teritorija.

• Gamybinių pastatų griovimas.

• Galima nauja statyba statiniais, kurie suformuotų skiriamąją zoną tarp kultūros paveldo objektų ir pramonės („Baltijos“ laivų statyklos) teritorijos.

• Leistinas užstatymo aukštis – penkių aukštų statiniai (19 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,90.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 3,20.

Teritorijos 19, 19-1.

• Galimi inžineriniai įrengimai keleivinių keltų, jachtų, burinių laivų, mažųjų laivų (ne ilgesnių kaip 15 m) bei pramoginių laivų (ne ilgesnių kaip 24 m) švartavimuisi ir aptarnavimui, galimi inžineriniai įrengimai esančių ar rekonstruojamų (taip pat magistralinių) inžinerinių tinklų funkcionavimui užtikrinti.

• Nauja statyba negalima.

Teritorija 19-2.

• Užstatymo reglamentai nenustatomi, nes ši teritorija nepatenka į specialiojo plano teritorijos ribas.

Teritorija 20.

• Pauliaus Lindenau laivų statyklos statinių komplekso ( G258K) vizualinės apsaugos pozonio teritorija – molas.

• Galimas minimalus užstatymas, būtinas kruizinių laivų bei keleivių aptarnavimui.

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (5m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,03.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,02.

Teritorija 21.

• Pilies gatvės plėtrai rezervuojama teritorija.

• Galimas magistralinių inžinerinių tinklų įrengimas.

• Galimas minimalus užstatymas, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniais ir įrenginiais.

• Leistinas užstatymo aukštis – vieno aukšto statiniai (3 m).

• Leistinas bendras užstatymo tankis – 0,03.

• Leistinas bendras užstatymo intensyvumas – 0,03.

• Esamų medžių šalinimas, platinant gatvę. Naujos medžių alėjos formavimas, sodinant glaustos lajos mažalapes liepas („Rancho“, „Corzam“), kurių laja prasideda ne žemiau kaip 2 metrai. Medžiai sodinami ne tankiau kaip kas 10 metrų, kad neužgožtų vaizdo į piliavietę; sodinukų kamieno apimtis 14–18 cm.

Transportas. Pagrindinis įvažiavimas į piliavietę paliekamas iš Daržų-Pilies gatvių sankryžos. Šiuo keliu naudosis lengvasis transportas, važiuojantis į/iš specialiuoju planu statyti leidžiamų teritorijų, aptarnaujantis, sunkusis transportas bei autobusai, važiuojantys iki kruizinių laivų terminalo. Atsižvelgiant į numatomą statyti leidžiamų teritorijų tankį ir intensyvumą, leistinas lengvųjų automobilių skaičius gali siekti 900 automobilių per valandą. Šioms reikmėms tenkinti piliavietės teritorijoje turi būti suprojektuota D2 kategorijos gatvė, kurioje numatomas skaičiuojamasis greitis 40 km/h.

Kita dalis lengvųjų automobilių (apie 300–350 automobilių per valandą) ir aptarnaujantis transportas patenka į šiaurės – rytų piliavietės teritorijos dalį Žvejų gatve. Žvejų gatve automobiliai gali judėti iki numatytų stovėjimo vietų, būsiančių arčiau Žvejų/Pilies gatvių sankryžos, o aptarnaujantis transportas iki pasukamojo tilto, kuris skirtas tik pėstiesiems.

Didėjant pėsčiųjų srautams, numatoma galimybė įrengti naują pėsčiųjų tiltą šalia esamo. Žvejų gatvė turėtų tapti labiau pėsčiųjų trasa, nes ir pagal 2006 m. KU Laivybos katedros atlikto mokslinio darbo „Keltų prieplaukos prie pietinio Danės rago navigaciniai ir nešmenų tyrimai (Studija)“ ataskaitą nagrinėjant galimybę perkelti keltų sustojimo vietą į krantinę Nr. 27 pietiniame Danės krante, pėsčiųjų srautas Žvejų gatve nesumažės.

Piliavietės fosos, Danės bei Kuršių marių krantinėmis numatomi pėsčiųjų takai, taip atveriant pėstiesiems lankytojams vaizdus į vandenį. Pagrindiniai pėsčiųjų srautai galimi iš/į Teatro aikštės, Karlskronos aikštės, kruizinių laivų terminalo ir numatomos keltų sustojimo vietos prie krantinės Nr. 27. Taip pat numatomas pėsčiųjų srautas į pilies teritoriją (kurioje galimas naujos viešosios erdvės atsiradimas) ir iš jos į kruizinių laivų terminalą ar link Kuršių marių krantinių. Pėsčiųjų takų ir šaligatvių plotis turi būti ne siauresnis kaip 1,5m, išskyrus ekstensyvias pavienių pėsčiųjų eismo teritorijas, – 1,0 m.

Piliavietės teritorijoje šalia D2 kategorijos gatvės turi būti įrengtas dviračių takas, ne siauresnis kaip 1,5m; leistinas pravažiavimo laidumas – 300 dviratininkų per valandą viena kryptimi.

Krantinės ir kitos pėstiesiems skirtos erdvės turi būti pritaikytos privažiuoti dviratininkams bei neįgaliesiems.

Piliavietės fosa, Danės bei Kuršių marių krantinės gali būti pritaikytos jachtų ir mažųjų laivų švartavimui ir eismui.

Piliavietės teritorijoje galimo transporto, dviračių, pėsčiųjų bei laivų judėjimo srautai pateikti brėžinyje ZK-3 – Numatoma kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, mažųjų laivų, kelto, kruizinių laivų trajektorijų schema.

		Lapas	Lapų	Laida
	SP-01	PSA-1/7	7	0

(žemėlapiai)

_________________

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 472511 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

Dėl kultūros paminklo – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso (G136KP) paveldotvarkos projekto patvirtinimo

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Įsigaliojimo data

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite kalbą

Mums rūpi privatumas