Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos

1.1. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles;

1.2. Butų privatizavimo specialiųjų fondų nuostatus;

1.3. Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdines taisykles;

1.4. Neteko galios nuo 1993-01-30

Papunkčio naikinimas:

Nr. 47, 1993-01-30, Žin. 1993, Nr. 6-137 (1993-02-28), i. k. 0931100NUTA00000047

3.1. lovų tipo bendrabučių kambariai, kuriuose gyvena keli nuomininkai;

3.2. kambariai bendrabučiuose, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriami vidurinių, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų moksleiviams, studentams, rezidentams bei doktorantams apgyvendinti, taip pat kambariai Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bei Lietuvos invalidų draugijos bendrabučiuose;

3.3. tarnybiniai butai;

3.4. butai, nuomojami asmenų, kuriems suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos bendriją (kooperatyvą), jeigu šiems asmenims gyvenamajam namui ar butui statyti suteiktas lengvatinis kreditas arba sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai;

3.5. gyvenamieji namai, butai, kurie iš Lietuvos piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, administraciniais aktais ar kitais būdais buvo paimti, konfiskuoti arba nacionalizuoti, išskyrus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus atvejus;

3.6. gyvenamieji namai, butai, išnuomoti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, išskyrus išnuomotus gyvenamuosius namus, butus, kurie pradėti eksploatuoti ir išnuomoti iki 1993 m. sausio 1 d. ir kurių nuomininkai ar jų šeimos nariai iki 1997 m. gegužės 7 d. nustatytąja tvarka pareiškė norą juos privatizuoti;

3.7. gyvenamieji namai, butai, miesto (rajono) savivaldybės nustatyta tvarka įtraukti į neprivatizuotinų pastatų sąrašą;

3.8. savivaldybių butų fondas, įgytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 320 „Dėl Lietuvos Respublikos 1997 metų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Bendrajam paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondui, paskirstymo savivaldybėms ir šio fondo lėšų naudojimo tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 31-762, Nr. 106-2685, Nr. 119-3096)

1. Gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose (toliau vadinama – gyvenamieji namai, butai) parduodami:

Punkto pakeitimai:

Nr. 680, 1993-09-03, Žin., 1993, Nr. 44-897 (1993-09-10), i. k. 0931100NUTA00000680

2. Privatizavimą vykdo miestų, rajonų valdybų (savivaldybėms priklausančių namų, butų), įmonių, įstaigų, organizacijų (jų balanse esančių gyvenamųjų namų, butų) administracijos sudarytos tarnybos arba komisijos.

3. Miestų, rajonų tarybos iki 1991 m. rugpjūčio 15 d., atsižvelgdamos į pastatų būklę bei nustatytąja tvarka patvirtintus miestų vystymo planus ir tvarkant bei rekonstruojant miestą, gyvenvietę ar kitokią teritoriją numatomus nugriauti pastatus, gali nustatyti neparduotinų gyvenamųjų namų ir kitokių pastatų, kuriuose įrengtos gyvenamosios patalpos, grupes ar paskirus namus. Ši informacija turi būti paskelbta.

Gali būti privatizuojami ir avariniai gyvenamieji namai arba butai avariniuose namuose, jeigu jie pagal patvirtintą miesto vystymo planą nebus griaunami.

4. Pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną (1991 m. birželio 30 d.) buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatytąja tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ši nuostata taikoma ir nuomininkams, perkantiems gyvenamuosiuose namuose patalpas, nuomojamas kūrybinėms dirbtuvėms. Nuomininkai ir jų šeimos nariai, turintys teisę pirkti gyvenamąjį namą, butą, po nurodytojo įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytąja tvarka pasikeitę gyvenamąją patalpą, turi teisę ją pirkti.

Tuo atveju, kai nuomininkas statosi individualų gyvenamąjį namą, kooperatinį butą, bet atsisako lengvatinio kredito arba apmoka už valstybės lėšomis nutiestus magistralinius tinklus (atitinkamą jų dalį) ir pateikia butų privatizavimo komisijai (tarnybai) tai patvirtinančius dokumentus iš banko ar kitos įstaigos, suteikusios lengvatinį kreditą, arba iš miesto, rajono valdybos, skyrusios sklypą, jis gali privatizuoti nuomojamą gyvenamąjį namą, butą. Ši nuostata netaikoma norint privatizuoti kambarius bendrabučiuose ir butus su bendromis virtuvėmis.

Nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, butą, laikantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, negali pagal šį įstatymą privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto

Pagal nurodytąjį įstatymą neparduodami butai, nuomojami asmenų (arba jų šeimos narių), kuriems lengvatinėmis sąlygomis suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, jeigu šiems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas, arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai (elektros, šilumos tiekimo, vandentiekis arba dujotiekis).

Tuo atveju, kai nuomininkas statosi individualų gyvenamąjį namą, kooperatinį butą, bet atsisako lengvatinio kredito arba apmoka už valstybės lėšomis nutiestus magistralinius inžinerinius tinklus (atitinkamą jų dalį) ir pateikia butų privatizavimo komisijai (tarnybai) tai patvirtinančius dokumentus iš banko ar kitos įstaigos, suteikusios lengvatinį kreditą, arba iš miesto, rajono valdybos, skyrusios sklypą, jis gali privatizuoti nuomojamą gyvenamąjį namą, butą.

Gyvenamojo namo, buto nuomininkai, kurie apsigyveno Lietuvos Respublikoje po 1989 m. lapkričio 3 d. ir nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenamuosius namus, butus įsigyja pagal atskirus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, priimtus vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 551, 1991-12-13, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 255-0 (1991-12-21); Žin., 1992, Nr. 6-139 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000551

Nr. 33, 1992-01-22, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 19-0 (1992-01-29); Žin., 1992, Nr. 11-289 (1992-04-20), i. k. 0921100NUTA00000033

Nr. 680, 1993-09-03, Žin., 1993, Nr. 44-897 (1993-09-10), i. k. 0931100NUTA00000680

5. Pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį namą, butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą, – į atitinkamą administraciją. Prie pareiškimo turi būti pridėtas šių taisyklių 18 punkte nurodytas susitarimas.

6. Pagal miestų, rajonų valdybų, įmonių, įstaigų, organizacijų užsakymą valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai (toliau – inventorizavimo biurai) inventorizuoja parduodamus gyvenamuosius namus, butus ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 378 patvirtintais pagrindinių fondų amortizacinių atskaitymų mokestiniais normatyvais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 147 patikslintu susidėvėjimo skaičiavimu, nustato, kiek gyvenamasis namas, butas yra nusidėvėjęs. Nustatant nusidėvėjimo dydį, turi būti atsižvelgta ne tik į tai, ar name darytas kapitalinis remontas, bet ir į pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų netolygų, t. y. didesnį negu norminis, nusidėvėjimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 551, 1991-12-13, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 255-0 (1991-12-21); Žin., 1992, Nr. 6-139 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000551

7. Gyvenamųjų namų, butų, pastatytų iki 1990 m. gruodžio 31 d., kaina nustatoma vadovaujantis šiomis 1989 metais galiojusiomis gyvenamųjų namų statybos vidutinėmis kainomis:

(rubliais už vieną kvadratinį metrą bendrojo (naudingojo) ploto)

Šios vidutinės kainos taikomos įkainojant gyvenamuosius namus, butus, taip pat kūrybines dirbtuves, turinčias bendrą funkcinį ryšį su butais.

Tokiomis kainomis parduodami gyvenamieji namai, butai, kuriuose vienam šeimos nariui tenka ne daugiau kaip dvidešimt kvadratinių metrų ir papildomai nuomininko šeimai – penkiolika kvadratinių metrų bendrojo (naudingojo) ploto, taip pat gyvenamieji namai, butai, neviršijantys penkiasdešimt kvadratinių metrų, kai nuomoja vienas asmuo, ir neviršijantys šešiasdešimt kvadratinių metrų, kai nuomoja du asmenys respublikos miestuose ir miestuose rajonų centruose, ir nepriklausomai nuo ploto – likusiose gyvenamosiose vietovėse.

Gyvenamieji namai, butai, pastatyti po 1990 m. gruodžio 31 d., parduodami faktinėmis jų statybos kainomis nepriklausomai nuo to, ar jie buvo statomi rangos ar ūkio būdu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 548, tokių gyvenamųjų namų, butų kainai gali būti taikoma nuolaida. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 548, gali būti taikoma tokių gyvenamųjų namų, butų kainos nuolaida.

Buto bendrąjį (naudingąjį) plotą sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Balkonų, lodžijų ir rūsiuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą neįskaičiuojamas. Privatizuojant gyvenamuosius namus ir kambarius butuose, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, ir kambarius bendrabučiuose, bendrojo naudojimo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių ir kt.) plotas paskirstomas bendrasavininkiams pagal jų susitarimą arba proporcingai privatizuojamų patalpų kambarių plotui.

Skaičiuojant parduodamo gyvenamojo namo, buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, tenkantį vienam asmeniui, šeimos nariais laikomi asmenys, buvę nuomininkai ir jų šeimos nariai, įstatymo įsigaliojimo dieną, o kai gyvenamoji patalpa suteikta po 1991 m. birželio 30 d., – orderyje įrašytieji asmenys ir iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos gimę vaikai.

Plotas gyvenamuosiuose namuose, butuose, viršijantis šiame punkte nustatytas normas (viršplotis) respublikos miestuose ir miestuose rajonų centruose, parduodamas dviguba kaina. Plotas, kurį užima nuomojamos kūrybinės dirbtuvės, neturinčios bendro funkcinio ryšio su butu, nepriklausomai nuo jų dydžio parduodamos dviguba kaina. Privatizuotos kūrybinės dirbtuvės turi būti teisiškai įregistruotos valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure.

Jeigu asmuo, turėdamas atitinkamą miesto, rajono valdybos leidimą, savo lėšomis įrengė papildomas gyvenamąsias patalpas, jos įkainojamos šiose taisyklėse nustatyta tvarka, neįskaitant tų patalpų į viršplotį. Iš apskaičiuotos gyvenamojo namo, buto kainos atimamos šių patalpų įsirengimo išlaidos. Jų dydį nustato savivaldybės komisija pagal remonto metu galiojusias kainas.

Nuomininkui ir jo šeimos nariams, jeigu namo, buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo dieną tarp jų yra I grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jam būtina nuolatinė slauga, bei vaikai našlaičiai iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai gyvenamojo namo, buto nuomininkai, taip pat II grupės invalidams, kurių šeimose nėra darbingų asmenų, parduodamo namo, buto kainai taikoma 50 procentų nuolaida.

Nedarbingais asmenimis laikomi vaikai iki 16 metų ir besimokantys asmenys iki 21 metų (įskaitytinai), I ir II grupės invalidai, taip pat vaikai invalidai, vyrai, sulaukę 60, moterys – 55 metų amžiaus. Nuomininkui, sulaukusiam 60 metų, arba nuomininkei, sulaukusiai 55 metų, arba tokių asmenų šeimai, kai nėra kitų darbingų asmenų, perkant vieno kambario butą, taikoma 50 procentų kainos nuolaida.

50 procentų nuolaida taikoma parduodant medinius karkasinius, skydinius (Alytaus ir kitokio tipo), 40 procentų nuolaida – parduodant stambiaplokščius ir monolitinius (Vievio ir kitokio tipo) gyvenamuosius namus, butus, kurie nėra Respublikos miestuose, rajonų centruose, kurortinėse vietovėse, Vilniaus ir Kauno rajonuose, išskyrus šių rajonų gyvenvietes ir vietoves, nurodytas šių taisyklių 3 priede (pridedama). Kiti šiose vietovėse pastatyti gyvenamieji namai, butai parduodami taikant 25 procentų kainos nuolaidą.

Privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai ūkiniai pastatai ir statiniai – įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, patikslinus jas pagal 1989 metų kainos pataisos koeficientą (1,21), atskaitant nusidėvėjimą ir indeksuojant šių taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka.

Gyvenamojo namo, buto kaina mažinama (procentais), jeigu:

nėra vandentiekio – 4;

nėra kanalizacijos – 4;

nėra karšto vandens – 5;

nėra centrinio šildymo – 8;

nėra centralizuoto dujų tiekimo arba elektrinių viryklių – 6;

butas įrengtas mansardoje – 8;

butas pusrūsyje – 10;

gyvenamųjų patalpų aukštis mažesnis negu 2,5 metro – 2;

nepatogus buto išplanavimas (yra nors vienas pereinamasis kambarys, įėjimas į virtuvę per gyvenamąjį kambarį, vonia su tualetu įrengti kartu, nėra balkono, lodžijos, rūsyje – sandėliuko) – 2;

butas yra pirmame arba paskutiniame daugiaaukščio (4 ir daugiau aukštų) namo aukšte – 1;

ypatingai netolygus, t. y. didesnis už normatyvinį, pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimas – iki 10.

Ekologinio užterštumo zonose pagal šių taisyklių 4 priedą (pridedama) parduodamų gyvenamųjų namų, butų kainai miestų ir rajonų savivaldybės gali taikyti iki 50 procentų nuolaidą.

Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie grįžta į Lietuvą iš Latvijos, Estijos ir kitų buvusios TSRS respublikų pasikeisdami butus su Lietuvos Respublikos gyventojais, jeigu jiems ir jų šeimos nariams nėra ir negali būti skirta valstybės vienkartinių išmokų (investicinių čekių) bei kitų tikslinių kompensacijų, perkant gyvenamuosius namus, butus, kurių plotas neviršija nustatytų maksimalių dydžių, taikoma 30 procentų kainos nuolaida.

Punkto pakeitimai:

Nr. 383, 1991-09-16, Žin., 1991, Nr. 28-782 (1991-10-10), i. k. 0911100NUTA00000383

Nr. 551, 1991-12-13, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 255-0 (1991-12-21); Žin., 1992, Nr. 6-139 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000551

Nr. 33, 1992-01-22, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 19-0 (1992-01-29); Žin., 1992, Nr. 11-289 (1992-04-20), i. k. 0921100NUTA00000033

Nr. 680, 1993-09-03, Žin., 1993, Nr. 44-897 (1993-09-10), i. k. 0931100NUTA00000680

8. Miestų, rajonų valdybos nustato rajono gyvenvietes, vietoves, rajono gyvenvietes, vietoves arba gatves, kuriuose esančių visų gyvenamųjų namų, butų apskaičiuotą kainą papildomai padidina ar sumažina iki 20 procentų, atsižvelgdamos į:

vietą miesto, rajono centro atžvilgiu, transporto ryšį su kitomis miesto, gyvenvietės dalimis bei nuošaliomis kaimo vietovėmis – iki 8 procentų;

aplinkos triukšmą (didesnis nei leistinas maksimalus ir mažesnis nei minimalus) – iki 10 procentų;

želdynus ir žaliuosius masyvus – iki 2 procentų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 551, 1991-12-13, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 255-0 (1991-12-21); Žin., 1992, Nr. 6-139 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000551

Nr. 33, 1992-01-22, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 19-0 (1992-01-29); Žin., 1992, Nr. 11-289 (1992-04-20), i. k. 0921100NUTA00000033

9. Nustatoma, kad:

Punkto pakeitimai:

Nr. 551, 1991-12-13, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 255-0 (1991-12-21); Žin., 1992, Nr. 6-139 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000551

Nr. 33, 1992-01-22, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 19-0 (1992-01-29); Žin., 1992, Nr. 11-289 (1992-04-20), i. k. 0921100NUTA00000033

Nr. 680, 1993-09-03, Žin., 1993, Nr. 44-897 (1993-09-10), i. k. 0931100NUTA00000680

Nr. 1207, 1995-09-11, Žin., 1995, Nr. 76-1775 (1995-09-15), i. k. 0951100NUTA00001207

10. Privatizuojamo gyvenamojo namo, buto kainą nustato tarnybos ar komisijos, kurias paskiria miesto, rajono valdyba (savivaldybėms priklausančių namų) arba įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas (jų balanse esančių namų).

Tarnyba ar komisija su gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu supažindina pirkėją. Jeigu pirkėjas nesutinka su nustatytąja kaina, jis per 10 dienų nuo supažindinimo su aktu kreipiasi motyvuotu raštu į miesto, rajono valdybą. Ši per 15 dienų privalo išnagrinėti pirkėjo pareiškimą. Valdybos sprendimas galutinis.

11. Savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų namų, butų įkainojimo aktus tvirtina miesto, rajono valdyba arba jos įgalioti pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų balanse esančių gyvenamųjų namų, butų – jos vadovas ir vyriausiasis buhalteris (finansininkas).

12. Už perkamą gyvenamąjį namą, butą pirkėjas gali atsiskaityti:

13. Jeigu pirkėjas gyvenamąjį namą, butą perka išsimokėtinai, jis turi miesto, rajono valdybai, įmonei, įstaigai, organizacijai parašyti patvirtintos formos (šių taisyklių 2 priedas) pasižadėjimą, kuriame nurodoma kiekvieną ketvirtį mokama suma, palūkanos, mokėjimo terminas, delspinigiai bei kitos įsiskolinimo grąžinimo sąlygos. Įsiskolinimas turi būti dengiamas kas ketvirtį, sumokant nustatytą sumą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 d., pradedant skaičiuoti nuo pradinės įmokos įmokėjimo dienos.

14. Įsiskolinimo grąžinimo apskaitą tvarko atitinkamų miestų, rajonų valdybos arba gyvenamuosius namus, butus parduodančios įmonės, įstaigos, organizacijos.

Nustatytu laiku nesumokėtas įsiskolinimas ir delspinigiai išieškomi neginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais užrašais.

15. Už aukcione parduotą gyvenamąjį namą, butą pirkėjas gali atsiskaityti ir laisvai konvertuojama valiuta pagal rinkos rublio ir užsienio valiutos kursą, kurį skelbia Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

Jeigu gyvenamasis namas ar butas parduodamas už konvertuojamą valiutą viešame akcione, pradinė (nominaliai leistina) kaina apskaičiuojama valiuta pagal skaičiuojamąjį rublio ir užsienio valiutos kursą – 1 JAV doleris prilyginamas 2 rubliams.

16. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, kai tarp jų yra I grupės invalidas arba vaikas invalidas iki 16 metų, jeigu nustatyta, kad jam būtina nuolatinė slauga, bei vaikai našlaičiai iki 18 metų, jeigu jie yra pagrindiniai namo, buto nuomininkai, vieniši nedarbingi asmenys, šeimos, kuriose nėra darbingų asmenų, ir šeimos, auginančios 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų, visą perkamo gyvenamojo namo, buto kainą gali sumokėti nustatytąja tvarka skirtomis valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis.

Lengvatos, nurodytos šių taisyklių 7 punkto devintojoje ir šio punkto pirmojoje pastraipose, nuomininkams ir jų šeimos nariams, turintiems teisę pirkti gyvenamąjį namą, butą (pirkėjams), taikomos tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną (1991 m. birželio 30 d.) jie turėjo teisę į šias lengvatas arba jeigu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną yra sąlygos, suteikiančios pirkėjams šias lengvatas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 383, 1991-09-16, Žin., 1991, Nr. 28-782 (1991-10-10), i. k. 0911100NUTA00000383

Nr. 551, 1991-12-13, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 255-0 (1991-12-21); Žin., 1992, Nr. 6-139 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000551

Nr. 33, 1992-01-22, Lietuvos aidas, 1992, Nr. 19-0 (1992-01-29); Žin., 1992, Nr. 11-289 (1992-04-20), i. k. 0921100NUTA00000033

17. Neteko galios nuo 1991-12-12

Punkto naikinimas:

Nr. 548, 1991-12-12, Lietuvos aidas 1991, Nr. 251-0 (1991-12-17) ; Žin. 1992, Nr. 6-136 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000548

18. Gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Patvirtintas susitarimas pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo- pardavimo sutartis nesudaroma.

Perkant gyvenamuosius namus ar kambarius butuose, kurie pagal atskiras nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, papildomas notariškai patvirtintas visų nuomininkų sutikimas pirkti gyvenamąjį namą ar kambarį (kambarius) bute nereikalingas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 680, 1993-09-03, Žin., 1993, Nr. 44-897 (1993-09-10), i. k. 0931100NUTA00000680

19. Miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse – su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo- pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką. Sutartys tvirtinamos ir teisiškai registruojamos vienu kartu.

20. Pirkėjui įmokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą ir 1 procentą namo (perkant namą) ar 0,5 procento buto (perkant butą) kainos, nurodytos sutartyje, dydžio valstybinį mokestį, pirkimo- pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama.

21. Dėl neatlygintino gyvenamųjų namų, butų perdavimo piliečių nuosavybėn asmenys kreipiasi raštu į miestų, rajonų valdybas.

1. Šie nuostatai reglamentuoja piniginių, tarp jų ir valiutinių, įplaukų, gautų pardavus valstybinio (savivaldybių) ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, kaupimą ir naudojimą.

2. Butų privatizavimo specialieji fondai (toliau vadinama - specialieji fondai) skirstomi į Lietuvos valstybes butų privatizavimo specialųjį fondą ir miestų, rajonų savivaldybių butų privatizavimo specialiuosius fondus.

Šiuose nuostatuose numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. 189 „Dėl lengvatų statant individualinius ir kooperatinius gyvenamuosius namus" (Žin., 1991, Nr. 16-438) nurodytų paramos fondų lėšų panaudojimas.

3. Lietuvos valstybės butų privatizavimo specialiojo fondo lėšas sudaro:

4. Miestų, rajonų savivaldybių butų privatizavimo specialiųjų fondų lėšas sudaro:

5. Lietuvos valstybės butų privatizavimo specialiojo fondo lėšos naudojamos:

6. Miestų, rajonų savivaldybių butų privatizavimo specialiųjų fondų lėšos naudojamos:

7. Įmonei pageidaujant, iki 30 procentų įplaukų, gautų už parduotus jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus, gali būti paliekama šiai įmonei ir atitinkamai įskaitoma į jos valstybinį kapitalą.

70 procentų lėšų, gautų pardavus visuomeninių organizacijų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus, paliekama visuomeninėse organizacijose ir atitinkamai įskaitoma į jų arba jų įmonių įstatinį kapitalą.

Lėšos, gautos pardavus gyvenamuosius namus, butus, esančius invalidų sąjungų ir draugijų ar jų įmonių balanse, paliekamos šioms organizacijoms ir skiriamos gyvenamųjų namų statybai, rekonstravimui, kapitaliniam remontui bei finansinei paramai (kreditams) gyvenamųjų namų statytojams, jeigu jie yra invalidų sąjungų ir draugijų nariai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 248, 1992-04-07, Žin., 1992, Nr. 17-486 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000248

8. Lietuvos valstybės butų privatizavimo specialiojo fondo lėšomis disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

9. Miestų, rajonų savivaldybių butų privatizavimo specialiųjų fondų lėšomis disponuoja miestų, rajonų valdybos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. Lietuvos valstybės butų privatizavimo specialiojo fondo lėšos kaupiamos Lietuvos banko Vilniaus skyriuje, specialioje Finansų ministerijai atidarytoje sąskaitoje.

11. Miestų, rajonų savivaldybių butų privatizavimo specialiųjų fondų lėšos kaupiamos atitinkamose Lietuvos banko arba Lietuvos žemės ūkio banko skyriuose atidarytose sąskaitose.

1. Butų fondo nuomotojas ar jo atstovas ir gyvenamojo namo, buto nuomininkas sudaro rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos (toliau – nuomos) sutartį (šių taisyklių 1 priedas), kuri suteikia nuomininkui teisę naudotis gyvenamąja patalpa.

2. Gyvenamojo namo, buto nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys išnuomotas patalpas turi naudoti taip, kaip numatyta nuomos sutartyje ir šiose taisyklėse.

3. Gyvenamojo namo, buto nuomininkui ir su juo gyvenantiems asmenims draudžiama:

4. Valyti drabužius, kilimus ir kitus namų apyvokos daiktus leidžiama tik tam tikslui skirtose vietose.

5. Gyvenamųjų patalpų, kuriose gyvena kelios šeimos, bendrojo naudojimo vietų priežiūros, naudojimosi jomis ir išlaidų už komunalines paslaugas paskirstymo tvarka nustatoma visų nuomininkų susitarimu. Ginčai sprendžiami teismine tvarka.

6. Gyvenamųjų patalpų nuomininkai turi savo lėšomis atlikti nuomos sutartyje numatytą gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų remontą.

7. Pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąsias ir pagalbines patalpas galima tik gavus miesto, rajono valdybos arba jos įgalioto asmens leidimą. Toks leidimas reikalingas ir įrengiant pagalbinėse patalpose dirbtuves, įstiklinant lodžijas ir balkonus ar įdedant jų groteles.

Nuomininkas arba savininkas, savavališkai pertvarkęs gyvenamąsias ar pagalbines patalpas, jeigu toks pertvarkymas pažeidžia statybos, architektūros, sanitarijos ar priešgaisrinės apsaugos taisykles, privalo savo lėšomis atstatyti pirminę patalpų būklę.

8. Butų fondo nuomotojas gyvenamųjų namų pirmuose ir cokoliniuose aukštuose esančias patalpas gali įrengti arba išnuomoti prekybos, viešojo maitinimo, ryšių ir kitoms paslaugų sferos organizacijoms tik suderinęs tai su Sveikatos apsaugos ministerijos higienos tarnybomis.

9. Gyvenamuosiuose namuose, butuose negali būti organizuota pramoninė ir kitokia veikla, dėl kurios teršiama gyvenamoji aplinka arba kuria (dėl triukšmo, vibracijos, jonizuojančiojo spinduliavimo, elektromagnetinio ar elektrostatinio lauko) kenkiama gyventojams.

10. Butų eksploatavimo organizacijos privalo užtikrinti, kad nuolat veiktų gyvenamojo namo inžinerinės sistemos ir įrenginiai, kasmet parengti juos žiemai, tinkamai prižiūrėti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vietas ir reikalauti iš nuomininkų, kad jie vykdytų nuomos sutarties sąlygas.

11. Namo aplinkos elementus bei įrenginius eksploatuoja ir remontuoja pastato savininkas arba pastatą eksploatuojanti organizacija.

12. Namo aplinkoje draudžiama:

13. Asmenys, nusipirkę gyvenamąjį namą, jį eksploatuoja, remontuoja ir rekonstruoja, namo teritoriją tvarko ir prižiūri savo lėšomis.

14. Privatizuoti butai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose eksploatuojami ir remontuojami butų savininkų lėšomis. Prireikus gali būti teikiama ir valstybės parama. Šių namų eksploatavimo ir remonto reikalams koordinuoti paprastai sudaroma butų savininkų bendrija. Savininkams pageidaujant, ši bendrija nustatytąja tvarka gali sudaryti su valstybinėmis ar kitomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis sutartis dėl butų eksploatavimo, remonto ir avarijų likvidavimo.

Pereinamuoju laikotarpiu, kol valstybė apmoka nuomininkams dalį valstybinio butų fondo eksploatavimo išlaidų, privatizuotų butų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose savininkams taikomos atitinkamos eksploatacinių išlaidų nuolaidos. Subsidijos butų eksploatavimui skiriamos ar nutraukiamos miestų ar rajonų valdybų sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.

Visi iš dalies ar visiškai privatizuotų daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros klausimai namo bendrasavininkių sprendžiami kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių, vadovaujantis įstatymais.

15. Jeigu daugiabučiame gyvenamajame name privatizuota tik dalis butų, tai tokio pastato bendrų konstrukcijų, inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų bei namo teritorijos priežiūrą sutarčių su bendrasavininkiais pagrindu vykdo butų ūkio eksploatavimo organizacija arba gyventojams pageidaujant – kita organizacija.

16. Pagrindinių pastato konstrukcijų, inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų, namo teritorijos priežiūros ir kitų darbų, susijusių su viso gyvenamojo namo eksploatavimu ir remontu, išlaidas proporcingai turimo bendrojo (naudingojo) ploto dydžiui arba šeimos narių skaičiui sutartyje (šių taisyklių 2 priedas) numatytomis sąlygomis apmoka butų savininkai.

17. Daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam remontui kaupiamų lėšų dydis nustatomas susitarimu tarp butų savininkų ir butų ūkio eksploatavimo ar kitos tarnybos, bet šių lėšų turi būti ne mažiau už valstybės nustatytas atskaitymų kapitaliniam remontui normas.

18. Gyvenamųjų namų, butų savininkai už elektros ir šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, kanalizaciją, dujas, buitinių atliekų išvežimą, naudojimąsi liftu, bendrojo naudojimo patalpų apšvietimą ir priežiūrą moka pagal patvirtintus tarifus.

19. Ginčai tarp gyvenamųjų namų, butų savininkų ir pastatus eksploatuojančių organizacijų sprendžiami teismine tvarka.

20. Asmenys, pažeidę šias taisykles, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

2.1. tausoti gyvenamąsias, pagalbines patalpas ir sanitarinius prietaisus bei įrenginius, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių, palaikyti švarą ir tvarką liftų kabinose, laiptinėse, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo vietose, taupiai vartoti vandenį, šiluminę ir elektros energiją, gyvenamąsias ir pagalbines patalpas naudoti tik pagal paskirtį;

2.2. kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius;

2.3. ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti šį einamąjį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą:

2.4. atlyginti nuomotojui įstatymo nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos, gyvenamojo namo ir jų įrenginių sugadinimu dėl nuomininko arba kartu su juo gyvenančių asmenų kaltės;

2.5. keliantis iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą su visa šeima, patuštinti ir nedelsiant perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius.

Jeigu nuomininkas sugadino gyvenamąją patalpą, jos įrangą, taip pat jeigu neatliko gyvenamosios ir pagalbinių patalpų einamojo remonto, apie tai pažymima gyvenamosios patalpos perdavimo akte. Tuo atveju einamojo remonto vertė ir padarytų defektų šalinimo išlaidos padengiamos nuomininko lėšomis.

Gyvenamosios patalpos perdavimo aktą surašo ir pasirašo nuomotojo atstovai ir nuomininkas.

3.1. nustatytąja tvarka apgyvendinti turimoje gyvenamojoje patalpoje, sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, savo sutuoktinį, vaikus, tėvus, kitus giminaičius ir nedarbingus išlaikytinius. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia;

3.2. sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, įskaitant laikinai išvykusius, nustatytąja tvarka keistis turima gyvenamąja patalpa su kitu nuomininku, gyvenamųjų namų kooperatyvo nariu arba gyvenamojo namo ar buto savininku;

Papunkčio pakeitimai:

TAR pastaba. 3.2 punkto nuostata, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo arba buto savininku, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktams.

2001-05-15, Žin., 2001, Nr. 42-1466 (2001-05-18), i. k. 1011000NUTARG011438           

3.3. sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, reikalauti, kad atitinkamo miesto, rajono valdyba, įmonė, įstaiga, organizacija (gyvenamosios patalpos nuomotojas) nustatytąja tvarka suteiktų jam vietoj turimos mažesnę gyvenamąją patalpą;

3.4. sutinkant kartu su juo gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams ir nuomotojui, subnuomoti gyvenamąją patalpą, taip pat bet kuriuo metu nutraukti nuomos sutartį.

4.1. suteikti nuomininkui tvarkingas gyvenamąsias patalpas;

4.2. laiku remontuoti gyvenamąjį namą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga;

4.3. suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitas gyvenamąsias patalpas (nenutraukiant remontuojamos patalpos nuomos sutarties), jeigu remontas negali būti padarytas neiškeldinus nuomininko;

4.4. ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo pašalinti gyvenamojo namo inžinerinių sistemų bei įrangos gedimus, o avarijas lokalizuoti nedelsiant. Gedimo ir avarijų, įvykusių dėl nuomininko ar kitų gyventojų kaltės, likvidavimo išlaidas apmoka dėl to kalti asmenys;

4.5. padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti.