„1 straipsnis.
Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-1292 (toliau – Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti,
Lietuvos Respublikos Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir jo funkcijas bei kompetenciją. Lietuvos Respublikos Seimas – tai valstybės valdžios institucija, vykdanti įstatymų leidžiamąją valdžią. Seimo įgaliojimai yra nustatyti ne tik Konstitucijoje, bet ir įstatymuose. Kai kuriais atvejais tai, kad tam tikri Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai gali būti sukonkretinti įstatymais, yra nurodyta tiesiogiai Konstitucijoje. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalis numato, kad „Įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros“. Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, taip pat tai, kad Seimo statutas turi įstatymo galią. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą nurodęs: „Kaip įgyvendindamas Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtintą teisę įstatymais sukonkretinti savo tam tikrus konstitucinius įgaliojimus, taip ir įstatymais nustatydamas tokius savo įgaliojimus, kurie nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, Seimas yra saistomas Konstitucijos. Tai, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas Konstitucijos, taip pat savo paties išleistų įstatymų, yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas.“
Lietuvos Respublikos Seimo statuto dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja įstatymo projekto priėmimo Seimo posėdyje procedūrą. Įstatymo projekto priėmimo Seimo posėdyje procedūra apima ir galimybę sustabdyti įstatymo pasirašymą, jei kyla pagrįstų abejonių, jog priimant įstatymą buvo padaryta Seimo statuto pažeidimų. 160 straipsnis numato:
„1. Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų.
2. Jeigu yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.
3. Kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda įstatymo pasirašyti Respublikos Prezidentui.
4. Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą.
5. Jeigu Seimas šiuo atveju pripažįsta ginčijamą įstatymą netekusiu galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.“
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs: „Įstatymų leidybos procesas – tai visuma juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas, ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka. Visuotinai pripažintos yra šios pagrindinės įstatymų leidybos proceso stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas, įstatymo projekto svarstymas, projekto priėmimas, priimto įstatymo promulgavimas ir įsigaliojimas. Tik pasibaigus vienai stadijai nuosekliai prasideda kita stadija. Minėta nuosekli įstatymų leidybos proceso stadijų seka iš esmės yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas – 68 straipsnyje, įstatymų priėmimas – 69 straipsnyje, įstatymų promulgavimas ir įsigaliojimas – 70–72 straipsniuose.“
Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. spalio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą. 2007 m. spalio 18 d. 30 Seimo narių (daugiau kaip 1/5) motyvuotu raštu kreipėsi į Seimą dėl, jų manymu, priimant šį įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų. Nors Seimo statuto 160 straipsnio 3 dalis numato, kad „kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda įstatymo pasirašyti Respublikos Prezidentui“, Seimo Pirmininkas 2007 m. spalio 26 d. Įstatymą perdavė pasirašyti Respublikos Prezidentui, nors Etikos ir procedūrų komisija ir nepateikė savo išvadų, t. y. nors dar buvo nebaigta įstatymo priėmimo stadija.
Tuo buvo pažeistas Seimo statutas ir Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidybos proceso stadijų seka bei iš jos kylantis reikalavimas, kad tik pasibaigus vienai įstatymų leidybos stadijai prasideda kita stadija.
„2 straipsnis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi,
grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X-1292.“
5. Seimas 2007 m. lapkričio 8 d. posėdyje sprendė, ar Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 31 d. dekretu Nr. 1K-1143 grąžintą Įstatymą svarstyti iš naujo, ar jį laikyti nepriimtu. Buvo nuspręsta laikyti Įstatymą nepriimtu.
6. Seimas 2007 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. X-1411, kuriuo Konstitucinio Teismo paprašė ištirti, ar Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 31 d. dekreto Nr. 1K-1143 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 2 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 5, 71, 72, 84 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
7. Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 31 d. dekrete Nr. 1K-1143 (jo 1 straipsnyje), kuriame išdėstyti Įstatymo grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti motyvai, inter alia konstatuota, kad Seimo Pirmininkas, perdavęs Įstatymą pasirašyti Respublikos Prezidentui nesulaukęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų dėl trisdešimties Seimo narių motyvuotame rašte nurodytų Seimo statuto pažeidimų, jų nuomone, padarytų priimant Įstatymą, pažeidė Seimo statuto 160 straipsnį ir Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų leidybos proceso stadijų seką, nes dar buvo nebaigta viena iš įstatymo priėmimo stadijų, o tik pasibaigus vienai įstatymų leidybos stadijai prasideda kita.
Pareiškėjo – Seimo manymu, Respublikos Prezidentas, nurodydamas ne Įstatymo turinio ar priėmimo Seime procedūros, bet Seimo Pirmininko darbo trūkumus ir šiuo pagrindu grąžindamas Įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, viršijo savo įgaliojimus, be to, nepateikė Įstatymo pataisų ar papildymų. Taigi pareiškėjo prašyme ginčijamas ne motyvų, kuriais Respublikos Prezidentas grąžino Seimui Įstatymą pakartotinai svarstyti, tikrumas (t. y. netvirtinama, kad Seimo Pirmininkas, perdavęs Įstatymą pasirašyti Respublikos Prezidentui nesulaukęs atitinkamų Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų, nepažeidė Seimo statuto 160 straipsnio ir Konstitucijoje įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijų sekos), bet tai, kad Respublikos Prezidentas grąžino Seimui Įstatymą pakartotinai svarstyti būtent šiuo pagrindu, nors, pareiškėjo manymu, Respublikos Prezidentas to padaryti negalėjo, juo labiau kad jis nepateikė Įstatymo pataisų ar papildymų. Todėl tai, ar priimant Įstatymą buvo padaryti kokie nors Seimo statuto pažeidimai, ir tai, kaip Respublikos Prezidentas juos įvertino, taip pat Seimo statute nustatytas teisinis reguliavimas nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje.
8. Pagal Konstituciją įstatymų leidybos procese, be Seimo, dalyvauja ir valstybės vadovas – Respublikos Prezidentas. Antai Respublikos Prezidentas pasirašo ir oficialiai paskelbia (promulguoja) Seimo priimtus įstatymus bei turi atidedamojo (santykinio) veto teisę – įgaliojimus motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti jo priimtą įstatymą; tai yra svarbus konstitucinio valdžių padalijimo principo aspektas ir papildoma Seimo priimtų įstatymų konstitucingumo garantija (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 2002 m. birželio 19 d. nutarimai). Respublikos Prezidentas turi teisę nepasirašyti Seimo priimto įstatymo ir ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo jį motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti (Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnio 24 punktas); tokio grąžinimo motyvai turi būti nurodyti atitinkamame Respublikos Prezidento dekrete (Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnis); Seimas Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą gali iš naujo svarstyti ir priimti (Konstitucijos 72 straipsnio 1 dalis); pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių (Konstitucijos 72 straipsnio 2 dalis); tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti (Konstitucijos 72 straipsnio 3 dalis).
Aiškindamas Respublikos Prezidento konstitucinius įgaliojimus įstatymų leidybos procese, Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad ne vėliau kaip per dešimt dienų po Seimo priimto įstatymo įteikimo atlikti vieną iš Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalyje, 84 straipsnio 24 punkte, 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių veiksmų – arba pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtą įstatymą (promulgavimo teisė), arba jį motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti (atidedamojo veto teisė) – yra Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime yra plačiau aptarta situacija, kai Respublikos Prezidentas, nors ir turėdamas konstitucinę pareigą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtą įstatymą (promulgavimo teisė), arba jį motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti (atidedamojo veto teisė), dėl kurių nors priežasčių nei pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo priimtą įstatymą, nei pasinaudoja atidedamojo veto teise.
9. Leidžiant įstatymus, kitus teisės aktus Seimą ir kiekvieną Seimo narį saisto Konstitucija, konstituciniai įstatymai, įstatymai bei įstatymo galią turintis Seimo statutas; Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių – jo konstitucinė pareiga (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 8 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. sausio 19 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai). Negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje ir (arba) Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų leidybos taisyklės; būtinybė įstatymus priimti nuosekliai laikantis įstatymų leidybos proceso stadijų ir taisyklių kyla iš Konstitucijos.
Seimo konstitucinė pareiga laikytis minėtų stadijų ir taisyklių reiškia ir tai, kad jeigu pagal Seimo statutą turi būti gaunama vieno iš Seimo struktūrinių padalinių (inter alia Seimo komiteto ar komisijos) išvada, konstituciškai nepateisinama būtų tai, kad tokia išvada nepateikiama dėl to, kad toks Seimo struktūrinis padalinys nevykdo šios savo pareigos, vėluoja ją įvykdyti ir pan.; juo labiau konstituciškai nepateisinama būtų tai, kad toks Seimo struktūrinis padalinys dėl kokių nors priežasčių nesudaromas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad esminiai Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai suponuoja, jog yra pažeidžiama ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Būtent tokios teisinės pozicijos laikomasi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai).
10. Aiškinant Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalies nuostatą „Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo <...> motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti“ pažymėtina, kad Respublikos Prezidentas atitinkamame dekrete gali nurodyti įvairius motyvus – ne tik teisinius, bet ir ekonominius, politinius, moralinius, tikslingumo, susijusius su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais ir kt. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste konstatuotina, kad šie motyvai nebūtinai turi būti susiję su atitinkamo įstatymo turiniu, jie gali būti susiję ir su, Respublikos Prezidento manymu, padarytais įstatymo priėmimo procedūros pažeidimais, inter alia su tuo, kad priimdamas tą įstatymą Seimas nesilaikė Konstitucijoje ir (arba) Seimo statute įtvirtintų įstatymų leidybos proceso stadijų ar įstatymų leidybos taisyklių. Tokiais atvejais Respublikos Prezidentas, pasinaudodamas jam Konstitucijos suteikta atidedamojo veto teise, neleidžia atsirasti įstatymui, kuris, jo manymu, gali prieštarauti Konstitucijai pagal joje nustatytą priėmimo tvarką.
Pabrėžtina, kad Respublikos Prezidento motyvai, kuriais remiantis Seimo priimtas įstatymas grąžinamas jam pakartotinai svarstyti, turi būti racionalūs, aiškūs, suprantami. Respublikos Prezidentas, motyvuotai grąžindamas įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, privalo vadovautis tautos gerovės, atsakingo valdymo, pilietiškumo, socialinės darnos, teisingumo, teisės viešpatavimo imperatyvais, kitomis Konstitucijoje įtvirtintomis, jos ginamomis ir saugomomis vertybėmis. Tačiau vien tai, kad Respublikos Prezidento motyvai, kuriais remiantis Seimo priimtas įstatymas grąžinamas jam pakartotinai svarstyti, kieno nors (inter alia Seimo narių) gali būti vertinami kaip neteisingi, negali būti dingstis kvestionuoti atitinkamo Respublikos Prezidento dekreto atitiktį Konstitucijai (taip pat ir Konstituciniame Teisme inicijuojant konstitucinės justicijos bylą).
Šiame kontekste pabrėžtina, kad jeigu Seimas nesutinka su Respublikos Prezidento motyvais, kuriais remiantis Seimo priimtas įstatymas buvo grąžintas jam pakartotinai svarstyti Respublikos Prezidentui pasinaudojus savo konstitucine atidedamojo veto teise, Seimas pagal Konstitucijos 72 straipsnio 2 dalį gali įveikti tokį Respublikos Prezidento veto. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidento veto Seimo priimtiems įstatymams yra santykinis, o ne absoliutus.
11. Pasinaudodamas atidedamojo veto teise Respublikos Prezidentas gali teikti Seimui pasiūlymus, kaip turėtų būti pataisytas arba papildytas Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas įstatymas; šios pataisos ir papildymai turi būti nurodyti Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo Seimo priimtas įstatymas motyvuotai grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teikti Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai grąžinamo įstatymo pataisas ir papildymus yra ne Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga, o teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas).
Kitoks aiškinimas, t. y. aiškinimas, esą Respublikos Prezidentas, motyvuotai grąžindamas Seimui pakartotinai svarstyti jo priimtą įstatymą, visais atvejais privalo teikti Seimui pasiūlymus, kaip turėtų būti pataisytas arba papildytas šis įstatymas, reikštų, kad Respublikos Prezidentas yra verčiamas siūlyti taisyti arba papildyti net tokius įstatymus, kuriems apskritai nepritaria ir kuriems prieštarauja ne dėl to, kad juose esama tam tikrų nuostatų, su kuriomis Respublikos Prezidentas nesutinka ir kurios, jo nuomone, turėtų būti pakoreguotos, bet dėl to, kad, Respublikos Prezidento nuomone, visas tas įstatymas yra iš esmės nepriimtinas, nes yra netikslingas, neracionalus, žalingas ir pan. Nepateikdamas jokių pataisų ar pasiūlymų Seimui motyvuotai pakartotinai grąžinamam svarstyti įstatymui Respublikos Prezidentas neveikia ultra vires.
Pažymėtina, kad jeigu Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo motyvuotai Seimui pakartotinai svarstyti grąžinamas jo priimtas įstatymas, yra nurodyta Respublikos Prezidento pastabos ir papildymai, pagal Konstitucijos 72 straipsnio 2 dalį Seimas, pakartotinai apsvarstęs tą įstatymą, gali jį vėl priimti daugiau kaip 1/2 visų Seimo narių balsų dauguma (konstitucinį įstatymą – 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma). Tačiau Seimas, pakartotinai apsvarstęs tokį įstatymą, gali jį priimti ir mažesne balsų dauguma, kartu priimdamas Respublikos Prezidento pateiktas pataisas ir papildymus. Kita vertus, Konstitucija (taip pat ir 72 straipsnio nuostatos) nedraudžia Seimui, pakartotinai apsvarsčius įstatymą, kurį Respublikos Prezidentas vetavo, nei priimti jį minėta absoliučia (kvalifikuota) visų Seimo narių balsų dauguma, nei priimti jį su Respublikos Prezidento pateiktomis pataisomis ir papildymais, bet nuspręsti laikyti tą įstatymą nepriimtu (pavyzdžiui, jeigu jį pakartotinai svarstant išaiškėjo, jog jis turi tokių trūkumų, dėl kurių turi būti toliau tobulinamas ar net apskritai negali būti priimtas).
Pagal Konstituciją tokią galimybę Seimas turi ir tais atvejais, kai Respublikos Prezidento dekrete, kuriuo motyvuotai Seimui pakartotinai svarstyti grąžinamas jo priimtas įstatymas, nėra pasiūlymų, kaip turėtų būti pataisytas arba papildytas tas įstatymas. Be to, kaip minėta, tokiais atvejais Seimas pagal Konstitucijos 72 straipsnio 2 dalį gali įveikti Respublikos Prezidento veto.
12. Vadinasi, pareiškėjo – Seimo argumentai, esą Respublikos Prezidentas neturėjo konstitucinių įgaliojimų grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti jo priimto Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo dėl to, kad, Respublikos Prezidento nuomone, šis įstatymas buvo pateiktas jam pasirašyti pažeidžiant Seimo statuto 160 straipsnį ir Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų leidybos proceso stadijų seką ar kad Respublikos Prezidentas, motyvuotai grąžindamas Seimui pakartotinai svarstyti šį įstatymą, turėjo dar teikti Seimui pasiūlymus, kaip turėtų būti pataisytas arba papildytas šis Seimo įstatymas, nėra pagrįsti Konstitucijos nuostatomis, taip pat ir tomis, kurios yra nurodytos pareiškėjo – Seimo prašyme, būtent Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalimis, 71 straipsnio 1 dalies nuostata „Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo <...> motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti“, 72 straipsnio 2 dalies nuostata „Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai <...>“, 84 straipsnio nuostata „Respublikos Prezidentas <...> 24) <...> Seimo priimtus įstatymus <...> grąžina <...> Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka“, konstituciniu teisinės valstybės principu. Tokie argumentai ignoruoja oficialią konstitucinę doktriną, išdėstytą inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime.
13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 31 d. dekreto Nr. 1K-1143 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 2 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 71 straipsnio 1 dalies nuostatai „Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo <...> motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti“, 72 straipsnio 2 dalies nuostatai „Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai <...>“, 84 straipsnio nuostatai „Respublikos Prezidentas <...> 24) <...> Seimo priimtus įstatymus <...> grąžina <...> Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
14. Minėta (šio Konstitucinio Teismo nutarimo nustatomosios dalies I skyriaus 3 punkte), kad nuo 2008 m. sausio 12 d., kai „Valstybės žiniose“ buvo oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas apie Seimo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. X-1411 išdėstyto prašymo priėmimą, iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje konstitucinės justicijos byloje Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 31 d. dekreto Nr. 1K-1143 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 2 straipsnio galiojimas yra sustabdytas.
15. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio (2003 m. spalio 28 d. redakcija) 3 dalį tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima nutarimą, kad ginčijamas aktas neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; šiame Konstitucinio Teismo pirmininko pranešime inter alia nurodoma tai, kad nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos atstatomas sustabdytojo akto galiojimas.
16. Nurodytas Respublikos Prezidento dekretas – tai vienkartinio (ad hoc) taikymo teisės aktas, kuriuo buvo įgyvendinta Respublikos Prezidento atidedamojo veto teisė. Konstatuotina, kad šio teisės akto tikslas – būtent tai, kad atitinkamas Seimo priimtas įstatymas (Respublikos Prezidentui jo nepasirašius ir oficialiai nepaskelbus, taigi šiam įstatymui neįsigaliojus) būtų pakartotinai svarstomas Seime, – yra įgyvendintas. Minėta, kad Seimas sprendė, ar Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 31 d. dekretu Nr. 1K-1143 grąžintą Įstatymą svarstyti iš naujo, ar jį laikyti nepriimtu, ir nusprendė jį laikyti nepriimtu.
Todėl Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimas apie minėto Respublikos Prezidento dekreto 2 straipsnio galiojimo atstatymą, kuris turi būti oficialiai paskelbtas vykdant Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio (2003 m. spalio 28 d. redakcija) 3 dalį, negali būti traktuojamas kaip naikinantis ar kitaip paneigiantis tą Seimo sprendimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
