4. Profesionalus menas yra viena pagrindinių nacionalinės kultūros dalių, atspindinti kūrybiškumo, meno įvairovės ir kūrybos laisvės įtvirtinimo valstybės gyvenime lygį, laiduojanti tautos kultūros savitumą ir jos tęstinumą. Valstybė numato priemones ir sudaro sąlygas profesionalaus meno kūrimui, jo sklaidai, prieinamumui, skatina kūrybinių industrijų plėtrą. Profesionalios kūrybinės veiklos ir meno įvairovės plėtotė yra vienas iš Lietuvos kultūros politikos tikslų, nustatytų Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029).
5. Menas, jo pažinimas siejamas ne tik su profesionalia menine kūryba, bet ir su visuomenės meniniu išprusimu, jos kultūrinių bei meninių poreikių tenkinimu. Investicijos į bendrą visuomenės meninį išprusimą skatina visuomenės domėjimąsi menu, kūrybinių industrijų bei meno paslaugų plėtimąsi. Profesionalaus meno sklaida regionuose daro įtaką visuomenės kultūros lygio augimui, prisideda prie Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), numatyto tikslo užtikrinti gerą gyvenimo kokybę visos šalies teritorijos gyventojams įgyvendinimo.
7. Lietuvoje kūrybinių industrijų subjektų infrastruktūrą sudaro viešajam interesui atstovaujančios pelno nesiekiančios meno ir kultūros įstaigos, smulkaus arba vidutinio verslo kategorijai priklausančios įmonės. 2004 m. Socialinių tyrimų instituto atlikti Lietuvos gyventojų kultūrinių poreikių, tarp jų ir profesionalaus meno, tyrimai (toliau – tyrimai) atskleidė šalies gyventojų poreikius kultūrai, išryškino naudojimosi kultūros paslaugomis prioritetus, atskleidė socialines, ekonomines meno ir kultūros poreikio paskatas, kultūros industrijos subjektų svarbą didinant visuomenės kultūrinį aktyvumą ir domėjimąsi menu:
7.1. Lietuvoje yra 2 nacionaliniai ir 11 valstybinių, 9 savivaldybių teatrai. Valstybiniai, savivaldybių, privatūs teatrai veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje susikūrė 10 privačių teatrų. Tyrimai atskleidė, kad 42 proc. apklaustųjų apskritai nesilanko teatre, nors kas antras apklaustasis pažymėjo apie teatro reikalingumą. Ypač didelis skaičius – 61 proc. nelankančių teatrą yra tarp kaimo gyventojų. Tai rodo, kad profesionalių teatrų paslaugos teikiamos regionuose, mažų miestelių gyventojams dar nepakankamos, daug kur tai lemia vietos materialinės sąlygos. Nurodydami nelankymo priežastis, gyventojai dažniausiai pažymi dideles bilietų kainas ir per didelį teatrų atstumą nuo jų gyvenamosios vietos;
7.2. profesionalią muziką propaguoja 1 nacionalinė ir 6 valstybinės koncertinės įstaigos, 7 savivaldybių ir 2 privačios koncertinės įstaigos. Tačiau tyrimai atskleidė, kad klasikinės muzikos koncertuose nesilanko 65 proc. apklaustųjų, 67 proc. nurodė, kad dažniau nueitų į koncertus, jei būtų pigesni bilietai, 41 proc. pažymėjo, kad į koncertus juos patrauktų gastroliuojančios įžymybės;
7.3. Lietuvoje yra 2 nacionaliniai ir 13 valstybinių muziejų. Lietuvoje taip pat yra 3 apskričių muziejai, 64 savivaldybių (kraštotyros ir memorialiniai), 18 žinybinių, 7 privatūs muziejai. Daugumoje šalies muziejų yra pristatoma profesionali Lietuvos ir užsienio dailė, vykdomos edukacinės programos. Muziejus lanko šiek tiek daugiau negu pusė (53 proc.) Lietuvos gyventojų. Vyraujantys muziejų lankymo motyvai yra jų prieinamumas (informacija, bilietų kainos ir lengvatos, atstumas, susisiekimas) ir muziejų veiklos įvairovė (parodos, paskaitos, švietėjiškos programos, koncertai ir kt.). Tačiau profesionalios dailės sklaida regionuose turėtų būti intensyvesnė ir įvairesnė, galimybės keistis kilnojamosiomis tiek muziejų kolekcijų, tiek naujai sudarytomis dailės parodomis dar nepakankamai išnaudojamos. Profesionalios dailės sklaidą vykdo valstybinės ir privačios dailės galerijos bei meno centrai;
7.4. šalyje veikia 5 apskričių bibliotekos ir 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų, turinčių 1342 filialus kaimuose ir miestuose. Kas antras Lietuvos gyventojas pažymi informacinę ir estetinę bibliotekų funkcijas, nors 48,5 proc. respondentų bibliotekose nesilanko. Pirmą vietą tarp lankymosi bibliotekoje motyvų nurodomas rūpimos informacijos ieškojimas (23 proc.), antru – domėjimasis grožine literatūra (13 proc.). Tačiau, atsižvelgiant į bibliotekų, ypač miestų, galimybes, visuomenės domėjimasis jose vykstančiais kultūros ir profesionalaus meno renginiais yra labai mažas. Tik 1 proc. nurodė, kad lanko bibliotekos organizuojamus renginius, tarp jų – ir profesionaliojo meno (literatūros vakarai, knygų pristatymai, koncertai, parodos ir kt.). Tarp nesilankymo priežasčių pagrindine nurodoma poreikio, intereso stoka (27 proc.);
7.5. profesionaliojo meno sklaidą regionuose vykdo ir apskričių viršininkų administracijų įsteigtos 11 kultūros įstaigų (3 muziejai, 5 bibliotekos ir 3 kultūros centrai) bei savivaldybėse veikiantys 154 juridinio asmens statusą turintys kultūros centrai ir 698 jų padaliniai. Profesionalus menas tarp kultūros centrų veiklos sričių svarbiausių prioritetų yra 4-oje arba 5-oje vietoje, vietos gyventojų kultūros poreikiai labiau orientuoti į meno saviveiklą, populiariosios muzikos, masinių švenčių renginius;
7.6. kino sklaidą vykdo 19 kino teatrų ir 76 kino salės, tačiau keletas rajonų neturi nė vieno kino teatro. 93 proc. kaimo gyventojų nurodė, kad jų kaime visai nerodoma kino filmų. Apklausos duomenys atskleidė, kad 67 proc. respondentų kinas yra reikalingas, ypač ta nuomonė būdinga jauno amžiaus žmonėms. Pagrindine aplinkybe, kuri skatintų dažniau lankytis kino teatruose, apklaustieji nurodė mažesnes bilietų kainas. Kino teatruose labai maža demonstruojamų nacionalinių filmų dalis;
7.7. Lietuvos kūrybinės industrijos subjektai profesionalaus meno sklaidą regionuose vykdo rengdami įvairių meno sričių festivalius. Klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivaliai, džiazo festivaliai, šiuolaikinio šokio festivaliai, teatro festivaliai, kino festivaliai turi ne vienerių metų tradicijas pristatant profesionalųjį Lietuvos ir užsienio meną šalies visuomenei. Įvertinant Nepriklausomybės metais pasiektą šių renginių populiarumą, meninę kokybę, prieinamumą regionų gyventojams, galima daryti išvadą, kad šioje srityje kūrybinių industrijų subjektai vykdo nuoseklią ir kryptingą politiką, suteikiančią šalies gyventojams kokybiškas profesionalaus meno paslaugas. Daugeliu atvejų jos atlieka ir edukacinį vaidmenį.
8. Remiantis 2004 m. Socialinių tyrimų instituto atliktų Lietuvos gyventojų kultūrinių tyrimų ataskaitos išvadomis bei kūrybinių industrijų subjektų infrastruktūra ir profesionalaus meno sklaidos regionuose patirtimi, galima padaryti šias išvadas:
8.1. Lietuvos meno kūrėjų organizacijos turi sukaupusios daug patirties pristatant profesionalųjį meną šalies gyventojams. Siekiant išnaudoti jų potencialą, tikslinga remti šių organizacijų parengtus profesionalaus meno sklaidos regionuose projektus;
8.2. esama kūrybinių industrijų subjektų infrastruktūra, jų kūrybinis ir organizacinis patyrimas yra pakankamas teikti regionuose kokybiškas profesionalaus meno paslaugas vietos gyventojams. Ypač tikslinga tas paslaugas, atsižvelgiant į materialines galimybes, teikti miestelių ir kaimo gyventojams, nes jų kultūros ir meno poreikiai dažniausiai apsiriboja tik vietos bibliotekų ir kultūros centrų teikiamomis paslaugomis;
8.3. nesant regionuose pakankamos profesionalaus meno pasiūlos, neišugdomas ir vietos gyventojų domėjimasis profesionaliu menu. Jį didinti, taip pat meninį visuomenės išprusimą ugdyti gali padėti atitinkamos valstybės ir savivaldybių, kūrybinių industrijų subjektų numatytos priemonės ir būdai: dalinis bilietų kainų kompensavimas, tikslinis gastrolių organizavimas, koordinuotas keitimasis dailės parodomis, profesionalaus meno populiarinimas regioninėse televizijos ir radijo programose, spaudoje;
8.4. profesionalaus meno sklaidą regionuose tikslinga organizuoti ir remti atsižvelgiant į įvairių socialinių sluoksnių ir amžiaus grupių poreikius bei interesus.
