Dėl individualios statybos

2.1. žemės sklypai gali būti suteikiami Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems yra sukakę 18 metų, individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat fiziniams bei juridiniams asmenims, užsiimantiems gyvenamųjų namų, socialinių ir gamybinių objektų statyba kaip komercine-ūkine veikla. Žemės sklypų įsigijimo arba nuomos užsienio piliečiams ar įmonėms tvarką reglamentuoja atitinkami normatyviniai aktai;

2.2. žemės sklypai savivaldybių numatytose (turinčiose didesnę paklausą) vietose skiriami (įsigyjami) per aukcionus.

Pavesti Ekonomikos ministerijai iki 1991 m. rugpjūčio 10 d. parengti žemės sklypų įsigijimo aukcionuose tvarką;

2.3. individuali statyba plėtojama visuose miestuose, kaimo gyvenvietėse ir vienkiemiuose (išskyrus saugotinas teritorijas, kuriose statyti uždrausta);

2.4. žemės sklypus individualiai statybai paruošia savivaldybės arba sklypų gavėjai. Su tuo susijusias išlaidas paprastai padengia sklypų gavėjai;

2.5. žemės plotus miestų gyventojų gyvenamiesiems namams statyti už tų miestų teritorijos ribų atitinkamų vietovių savivaldybės, suderinusios su žemės naudotojais, skiria miestų savivaldybėms arba įmonėms, organizacijoms, o kilusius nesutarimus sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sklypus kvartaluose, skirtuose miesto gyventojų individualiai statybai rajono savivaldybės teritorijoje, skirsto miesto valdyba.

Sprendimus dėl sklypų suteikimo individualiai statybai priima: mieste – miesto savivaldybė, kaime – apylinkės taryba, suderinusi su žemės naudotoju, o žemės plotuose, skirtuose miestų gyventojų individualiai statybai už tų miestų ribų, atitinkamos vietovės savivaldybė pagal žemės plotą gavusios miesto savivaldybės tiesioginį arba įmonės, organizacijos paskirstymą;

2.6. miestų ir rajonų valdybos privalo užtikrinti, kad nuo 1991 m. spalio 1 d. būtų tenkinami visų piliečių pageidavimai gauti sklypą gyvenamiesiems namams, socialiniams ir gamybiniams objektams statyti. Jei nepakanka įrengtų žemės sklypų, turi būti skiriami neįrengti sklypai;

2.7. piliečiai, gavę sklypus gyvenamiesiems namams statyti, išbraukiami iš įskaitos valstybiniam (visuomeniniam) gyvenamajam plotui gauti ar įstoti į namų statybos kooperatyvą;

2.8. besistatančius gyvenamuosius namus piliečius ir jų šeimos narius leidžiama laikinai įregistruoti, iki baigsis statybai skirtas laikas, pastatytuose ūkiniuose pastatuose, jeigu šie pastatai tinka laikinai gyventi. Klausimą dėl laikino piliečių įregistravimo kiekvienu atveju sprendžia miesto (rajono) valdyba.

1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam yra sukakę 18 metų, turi teisę statyti individualų gyvenamąjį namą arba jo dalį.

Pilietis jam suteiktame sklype gali statyti ir gyvenamojo namo priklausinius (ūkinius, buitinius pastatus bei įrenginius). Gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstravimas, priestatų bei antstatų statyba taip pat laikomi individualia statyba ir vykdomi vadovaujantis šiais nuostatais.

2. Individualiai statybai miestuose suteikiamas sklypas iki 0,15 ha, o kaimo gyvenvietėse (įskaitant miestus ir miesto tipo gyvenvietes, kurie yra ir ūkių gyvenvietės) – iki 0,25 ha, remiantis kvartalų projektais arba gyvenviečių planais.

Miestų (rajonų) valdybos nustato sklypų dydį atsižvelgdamos į vietos sąlygas, pagal patvirtintus išplanavimo projektus.

3. Bendras visų sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, užimamas plotas neturi viršyti šioje lentelėje nurodytų dydžių:

Valstiečio ūkio gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai statomi atsižvelgiant į Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Žemės ūkio ministerijos rekomendacijas.

4. Asmuo, kuris be patvirtinto projekto ir valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintos sklypo naudojimo (nuomos) sutarties pasistatė, stato, perstato gyvenamąjį namą, jo dalį ar kitą pastatą arba iš esmės nukrypo nuo projekto, statybos normų ir taisyklių, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus.

Laikoma, jog iš esmės nukrypstama nuo projekto, jeigu keičiamas namo ilgis, plotis, aukštis, architektūrinis sprendimas, pagrindinės laikančiosios konstrukcijos arba pastatų vieta.

5. Stichinei nelaimei sunaikinus ar sugriovus pastatus, jų savininkas per dvejus metus turi pradėti atstatyti senus arba statyti naujus pastatus. Per šį laiką nepradėjus statyti, sklypo naudojimo (nuomos) sutartis gali būti nutraukta teismine tvarka.

6. Magistraliniai inžineriniai tinklai, keliai ir elektros tiekimo linijos turi būti nutiesti iki pirmųjų namų statybos pabaigos. Kvartalo vidaus inžinerinius tinklus statytojai paprastai nutiesia savo lėšomis.

Žemės sklypų suteikimas

Projektas, statybos kontrolė ir priėmimas naudoti

2.1. pradėti individualią statybą per vienerius metus ir baigti ją per .............................  metus nuo leidimo statybai išdavimo dienos. Laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus ir baigta, – patvirtinus namo priėmimo naudoti aktą. Šie terminai gali būti keičiami vietos savivaldybei sutikus;

2.2. nenukrypti nuo patvirtinto projekto (nekeisti pastatų ilgio, pločio, aukščio, vietos ir architektūrinio sprendimo), nestatyti priestatų bei įrenginių be miesto (rajono) vyriausiojo architekto leidimo ar suderinto projekto;

2.3. užbaigus statybą, pateikti užsakymą techninei inventorizacijai atlikti ir per 2 savaites apie baigtą statybą pranešti miesto (rajono) vyriausiajam architektui.