Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.05.18)

Nutarimas paskelbtas: Žin., 1991, Nr.21-546

Neoficialus nutarimo tekstas

Pakeitimai:

1.

I-284; 1993.10.19.; Žin., 1993, Nr.56-1083

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. VIII-1022, 99.01.12, Žin., 1999, Nr.9-176 (99.01.20)

DĖL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATŲ PAKEITIMO

Nauja redakcija

*** Pabaiga ***

          LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

                            NUTARIMAS

        DĖL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

     Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

     1.   Patvirtinti    Lietuvos   Mokslo   Tarybos    nuostatus

(pridedami).

     2.  Pavesti  Lietuvos  Respublikos  Aukščiausiosios  Tarybos

Prezidiumui ne   vėliau kaip  iki 1991  m. spalio  15 d. paskirti

Lietuvos Mokslo Tarybos rinkimus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                 B. KUZMICKAS

     Vilnius, 1991 m. liepos 9 d.

          Nr. I-1539

Nauja nuostatų redakcija:

Nr. VIII-1022, 99.01.12, Žin., 1999, Nr.9-176 (99.01.20)

LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos mokslo taryba (toliau - Taryba) yra savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija. Ji yra Seimo ir Vyriausybės mokslo ekspertas mokslo ir studijų plėtros bei finansavimo klausimais.

2. Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais bei kitais teisės aktais, šiais nuostatais ir savo darbo reglamentu.

3. Taryba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų bendrosioms mokslo ir studijų reikmėms. Taryba sudaro savo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

4. Taryba turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Tarybos adresas: Gedimino pr. 3, 2600 Vilnius.

II. TARYBOS TIKSLAI, FUNKCIJOS IR TEISĖS

5. Pagrindiniai Tarybos tikslai yra:

1) skatinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų raidą, didinti jų poveikį valstybės plėtrai, ugdyti mokslo ir studijų poreikį;

2) teikti Seimui, Vyriausybei, mokslo ir studijų institucijoms bei jų asociacijoms siūlymus mokslo ir studijų sistemai tobulinti;

3) analizuoti situaciją mokslo ir studijų institucijose, taip pat mokslininkų, kitų mokslo ir studijų srities darbuotojų, studentų siūlymus mokslo ir studijų veiklos klausimais bei teikti Seimui ir Vyriausybei išvadas;

4) teikti siūlymus Vyriausybei dėl mokslo ir studijų finansavimo bei valstybės biudžeto projekto sudarymo.

6. Įgyvendindama savo, kaip Seimo ir Vyriausybės mokslo eksperto mokslo ir studijų plėtros bei finansavimo klausimais, uždavinius Taryba:

1) nagrinėja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemos plėtros strateginius planus ir teikia siūlymus jiems tobulinti;

2) analizuoja mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančius teisės aktus ar jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia tuos projektus rengusioms institucijoms siūlymus jiems tobulinti;

3) siūlo ir vertina prioritetines mokslo, studijų ir technologijų plėtros kryptis;

4) teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl biudžeto asignavimų paskirstymo atskiroms mokslų sritims bei dėl programinio ir konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo;

5) teikia siūlymus Vyriausybei dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo mokslui, studijoms, mokslo ir studijų institucijoms bei infrastruktūros objektams išlaikyti, plėtoti ir steigti;

6) teikia išvadas ir siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų institucijų finansavimo, reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat  naujų mokslo ir studijų institucijų steigimo;

7) teikia išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų programoms skirtų asignavimų naudojimo efektyvumo;

8) atlieka arba organizuoja mokslo bei, valstybės valdžios ir valdymo institucijoms paprašius, kitų Lietuvos ūkio, kultūros ir socialinės plėtros programų mokslinę ekspertizę;

9) nagrinėja ir vertina aukštųjų mokyklų studijų programų tvirtinimo ir valstybinės registracijos principus bei naujų programų įtraukimo pagrįstumą;

10) ministerijų ir kitų valstybės tarnybų prašymu atlieka valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų mokslo programų ir tyrimo darbų užduočių bei jų finansavimo projektų ekspertizę, vertina atliktų darbų rezultatus;

11) teikia siūlymus dėl Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo nuostatų bei šio fondo valdybos sudėties.

7. Įgyvendindama savo, kaip mokslo ir studijų savivaldos institucijos, uždavinius Taryba:

1) nagrinėja mokslo ir studijų institucijų siūlymus klausimais, kuriuos pagal kompetenciją turi spręsti Seimas, Vyriausybė, atitinkamos ministerijos, ir teikia apibendrinančias išvadas mokslo ir studijų institucijų reikmių klausimais;

2) rengia siūlymus dėl mokslo ir studijų institucijų, mokslininkų, mokslo laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų, studijų kvalifikacinių laipsnių, mokslo leidinių kvalifikacinių reikalavimų;

3) siūlo Vyriausybei suteikti mokslo ir studijų institucijoms teisę steigti doktorantūrą, teikti mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus; prižiūri, kaip laikomasi nustatytos doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo tvarkos ir kvalifikacinių reikalavimų, nostrifikuoja užsienyje įgytus mokslo laipsnius;

4) palaiko ir plėtoja ryšius su šalies ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

5) nagrinėja kitus mokslo ir studijų klausimus.

8. Įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka Taryba turi teisę gauti iš valstybės valdymo bei mokslo ir studijų institucijų informaciją, statistinius duomenis, dokumentus, projektus ir kitą papildomą medžiagą, būtiną kvalifikuotoms išvadoms parengti.

9. Taryba gali siūlyti Vyriausybei priimti ar keisti teisės aktus mokslo, studijų ir technologijų klausimais.

10. Taryba kasmet pateikia Seimui, Vyriausybei bei mokslo visuomenei veiklos ataskaitą. Taryba leidžia savo informacinius leidinius.

III. Tarybos struktūra

11. Tarybą sudaro 24 nariai:

1) 15 narių (po 3 penkių mokslo sričių - humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos - mokslininkus), kuriuos išrenka mokslininkai;

2) 9 Vyriausybės teikimu Seimo paskirti nariai.

12. Tarybos narių kadencija - šešeri metai. Kas dveji metai vienas kiekvienos mokslo srities mokslininkas ir 3 Seimo paskirti Tarybos nariai, baigę savo kadenciją, keičiami naujais.

13. Taryba sudaro 7 nuolatines ekspertų komisijas (toliau  - ekspertų komisijos):

1) Mokslininkų kvalifikacijos komisiją;

2) Studijų komisiją;

3) Humanitarinių mokslų komisiją;

4) Socialinių mokslų komisiją;

5) Fizinių mokslų komisiją;

6) Biomedicinos mokslų komisiją;

7) Technologijos mokslų komisiją.

14. Tarybos organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą atlieka tarybos direkcija. Direkcijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba.  

IV. tarybos narių rinkimai

15. Tarybos narių rinkimus organizuoja Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta vieniems rinkimams organizuoti Rinkimų komisija ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki dalies Tarybos narių įgaliojimų pabaigos.

16. Rinkimai į Tarybą pagal penkias mokslų sritis organizuojami kas dveji metai rinkiminėse konferencijose, kurios vyksta valstybinių aukštųjų mokyklų fakultetuose ir valstybiniuose mokslo institutuose. 

17. Rinkimų komisijos nustatyta tvarka po vieną kandidatą į Tarybos narius turi teisę iškelti mokslo ir studijų institucijos (aukštosios mokyklos fakulteto) taryba (senatas).

18. Kandidatai  į Tarybą  pradedami kelti paskelbus rinkimus ir baigiami praėjus  vienam  mėnesiui  po rinkimų paskelbimo dienos.

19. Kandidatais keliami mokslininkai, per pastaruosius penkerius metus paskelbę savo mokslinių darbų šalies ir užsienio ar tarptautiniuose recenzuojamuose leidiniuose.

20. Mokslo ir studijų institucijų (jų filialų) vadovai ir vadovų pavaduotojai kandidatais į Tarybos narius nekeliami.

21. Kandidatus į Tarybos narius bei rinkėjus pagal mokslo sritis registruoja Rinkimų komisija. Kandidatų į Tarybos narius bei rinkėjų registracija baigiama ne vėliau kaip po  5  dienų, pasibaigus nustatytam kandidatų kėlimo terminui.

22. Rinkimų komisija prieš 15 dienų iki balsavimo paskelbia spaudoje kandidatų į Tarybos narius pavardes, balsavimo datą ir vietą bei organizuoja rinkimų konferencijas.

23. Rinkėjai, atvykę į rinkimų  konferenciją, pateikia dokumentus (daktaro, habilituoto daktaro diplomus, pedagoginių mokslo vardų atestatus), įrodančius, kad jie yra tos mokslo srities mokslininkai. Konferencijos sprendimai yra teisėti, kai joje dalyvauja ne mažiau kaip 50 procentų Rinkimų komisijoje registruotų mokslininkų.

24. Konferencijose sudaroma galimybė visiems tos mokslo srities kandidatams į Tarybos narius pristatyti rinkėjams savo veiklos Taryboje programą. Balsuojama slaptu balsavimu. Konferencijoje išrinkta balsų skaičiavimo komisija konferencijos patvirtintą slapto balsavimo rezultatų protokolą perduoda Rinkimų komisijai.

25. Rinkimų komisija, susumavusi visų vienos mokslo srities rinkimų konferencijų balsų skaičiavimo komisijų pateiktus rezultatus, paskelbia išrinktu tą kandidatą, kuris surinko daugiausiai balsų. Jei visose vienos mokslo srities konferencijose dalyvavo mažiau kaip 50 procentų visų registruotų rinkėjų, šie rinkimai laikomi neįvykusiais ir per 15 dienų skelbiami pakartotiniai tos mokslo srities Tarybos nario rinkimai.

26. Vyriausybė ne vėliau kaip prieš mėnesį iki dalies Tarybos narių įgaliojimų pabaigos teikia Seimui skiriamų Tarybos narių kandidatūras.

27. Pirmajam atnaujintos sudėties Tarybos posėdžiui pirmininkauja (kol bus išrinktas Tarybos pirmininkas) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Posėdyje iš mokslininkų rinktų Tarybos narių slaptu balsavimu išrenkamas Tarybos pirmininkas. Kandidatus į Tarybos pirmininkus gali siūlyti kiekvienas Tarybos narys.

28. Tas pats asmuo Tarybos pirmininko pareigas gali eiti ne daugiau kaip tris dvejų metų kadencijas iš eilės. Pasibaigus Tarybos pirmininko kadencijai, jam turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba lygiavertės pareigos valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje, išskyrus renkamas pareigas.

29. Atnaujinta Taryba per du mėnesius sudaro ekspertų komisijas iš Tarybos narių ir ekspertų. Ekspertus pasiūlo mokslo ir studijų institucijų (aukštosiose mokyklose - fakultetų) tarybos (senatai), mokslininkų visuomeninės organizacijos, ministerijos, pramonininkų, verslo, kultūros ir kitos organizacijos. Didžiausias ekspertų komisijos narių skaičius - 15.

30. Ekspertų komisijų pirmininkais dvejiems metams Taryba skiria mokslininkų išrinktus Tarybos narius. Tarybos narys gali būti ne daugiau kaip dviejų ekspertų komisijų nariu. Ekspertų komisijų sudėtis kas dveji metai atnaujinama Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka.

31. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:

1) jį atšaukus iš pareigų;

2) pasibaigus jo kadencijai arba laikui, kuriam jis buvo paskirtas;

3) jam atsistatydinus;

4) nebegalint eiti Tarybos nario pareigų dėl ligos ar kitų priežasčių;

5) jam mirus;

6) jį išrinkus arba paskyrus mokslo ir studijų institucijos (jos filialo) vadovu arba vadovo pavaduotoju.

V. Tarybos darbo organizavimas

32. Tarybos posėdžiai paprastai rengiami kartą per mėnesį. Posėdis teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami bendru sutarimu arba paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Siūlymai dėl valstybės biudžeto projektuose numatytų lėšų mokslui, studijoms bei programinio ir konkursinio mokslinių tyrimų finansavimo, taip pat dėl biudžeto asignavimų paskirstymo mokslo ir studijų sritims, mokslo ir studijų institucijoms bei infrastruktūros objektams išlaikyti, plėtoti ir steigti priimami 2/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.

33. Taryba ir nuolatinės ekspertų komisijos dirba pagal Tarybos patvirtintą reglamentą. Konkretiems mokslo ir studijų klausimams nagrinėti Taryba gali sudaryti  laikinąsias ekspertų komisijas.

34. Kartą per tris mėnesius rengiamas bendras Tarybos ir ekspertų komisijų posėdis, kuriame svarstomi svarbiausi mokslo ir studijų plėtros klausimai, Tarybos rengiamų mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančių teisės aktų projektai, komisijų ir Tarybos darbo rezultatai. Į bendrus posėdžius kviečiami mokslo ir studijų institucijų ir jų tarybų vadovai, mokslininkai, ministerijų, mokslininkų ir kitų organizacijų atstovai.

35. Mokslo ir studijų institucijų ar mokslininkų visuomeninių organizacijų parengtus teisės aktų projektus bendrame Tarybos ir ekspertų komisijų posėdyje pristato projekto autorių atstovas ar institucijos, rengusios tuos projektus, įgaliotas asmuo.

36. Tarybos darbą organizuoja ir jai atstovauja Tarybos pirmininkas. Įgaliojimus atstovauti Tarybai konkrečiais klausimais Tarybos pirmininkas gali suteikti kitam Tarybos nariui. Tarybos pirmininko nesant, jo pareigas eina kitas pirmininko paskirtas Tarybos narys, kuriam už pavadavimo laikotarpį mokamas Tarybos pirmininko atlyginimas.

37. Tarybos pirmininkui mokamas mėnesinis profesoriaus habilituoto daktaro atlyginimo dvigubo dydžio atlyginimas. Tarybos pirmininkas negali turėti kitų pareigų ar gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinį ar pedagoginį darbą.

38. Kitiems savo nariams, taip pat ekspertų komisijų nariams Taryba moka už atliktas ekspertizes kaip už kūrybinį darbą, atlygina komandiruočių į posėdžių vietą išlaidas.

39. Mokslininkų kvalifikacijos komisija:

1) rengia mokslo ir studijų institucijų, mokslo ir pedagoginių pareigybių, mokslo laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų, studijų kvalifikacinių laipsnių, mokslo leidinių kvalifikacinių reikalavimų projektus;

2) rengia siūlymus Tarybai dėl mokslo ir studijų institucijų teisės steigti doktorantūrą, turėti habilitacijos teisę, teikti mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus;

3) analizuoja, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi teisės aktuose nustatytos doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo tvarkos ir kvalifikacinių reikalavimų;

4) vertina mokslo leidinius ir rengia siūlymus dėl paramos jų leidybai;

5) teikia Tarybai siūlymus dėl kitose valstybėse įgytų mokslo laipsnių nostrifikacijos;

6) rengia siūlymus kitais su mokslininkų kvalifikacija susijusiais klausimais.

40. Studijų komisija:

1) analizuoja aukščiausios kvalifikacijos specialistų poreikio kaitą ir rengia siūlymus aukštojo mokslo sistemai plėtoti;

2) rengia siūlymus dėl bendro aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus ir šio skaičiaus paskirstymo aukštosioms mokykloms ir pagal studijų programas;

3) analizuoja ir vertina aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus, skirtų asignavimų naudojimo efektyvumą ir teikia išvadas dėl šių mokyklų finansavimo ir veiklos plėtojimo;

4) rengia ir analizuoja siūlymus dėl naujų aukštųjų mokyklų steigimo, kitų mokyklų reorganizavimo į aukštąsias mokyklas; 

5) rengia išvadas dėl akredituojamų atitinkamų mokslo srities studijų programų;

6) nagrinėja kitus su aukštuoju mokslu susijusius klausimus.

41. Nuolatinės mokslo ekspertų komisijos:

1) analizuoja ir rengia siūlymus Tarybai dėl atestuojamų ar steigiamų atitinkamos mokslo srities mokslo ir studijų institucijų veiklos, numatomų tyrimų krypčių bei programų, valstybės biudžeto subsidijos dydžių;

2) analizuoja mokslo ir studijų institucijų veiklos ataskaitas bei vertina biudžeto lėšų naudojimo efektyvumą;

3) Tarybos pavedimu atlieka valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų tyrimų projektų mokslinę ekspertizę, įvertina šių projektų ataskaitas;

4) rengia išvadas dėl mokslo ir studijų institucijų paraiškų konkursiniam ir programiniam mokslo darbų finansavimui;

5) atlieka valstybinių programų mokslinę ekspertizę ir rengia išvadas dėl jų vykdymo ir rezultatų;

6) rengia siūlymus Tarybai kitais su mokslo sritimi susijusiais klausimais.

VI. Tarybos siūlymų ĮGYVENDINIMO tvarka

42. Ministerijų ir kitų valstybės tarnybų prašymu Taryba privalo parengti išvadas dėl teikiamų Vyriausybei nutarimų projektų ir tarptautinių sutarčių, jei juose reglamentuojami mokslo, studijų ir technologijų plėtros klausimai.

43. Vyriausybėje svarstant nutarimų projektų ir tarptautinių sutarčių, kurie reglamentuoja mokslo, studijų ir technologijų plėtros klausimus, projektus gali būti išklausoma Tarybos pirmininko ar jo įgalioto atstovo nuomonė.