Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-2 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Byla Nr. 01/04

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 163² STRAIPSNIO (2002 M. LIEPOS 5 D. REDAKCIJA) 5 DALIES IR ŠIO STRAIPSNIO (2003 M. LIEPOS 4 D. REDAKCIJA) 6 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2005 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjui Giriui Ivoškai,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 bei 105 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2005 m. lapkričio 3 d. išnagrinėjo bylą Nr. 01/04 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnis ir atskirai jo 6 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163² straipsnis ir atskirai jo 6 dalis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

Byla Nr. 01/04

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

2005 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjui Giriui Ivoškai,

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

1. Pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ar 6 dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu. Pareiškėjui kilo abejonių, ar ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda, kuri, pasak pareiškėjo, savo dydžiu prilygsta teismo skiriamai bausmei už apysunkį ir sunkų nusikaltimą, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pasak pareiškėjo, ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatyta nuobauda taikoma asmeniui, jau baustam už šio straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyje numatytus pažeidimus, t. y. už tą patį nusižengimą asmuo baudžiamas antrą kartą. Pareiškėjo nuomone, ATPK 163² straipsnis ir atskirai jo 6 dalis prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovo G. Ivoškos rašytiniai paaiškinimai.

1. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių abejonę ATPK 163² straipsnio 6 dalies atitiktimi Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, todėl ši abejonė laikytina nepagrįsta.

2. G. Ivoškos aiškinimu, administracinė nuobauda pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį turi būti skiriama už tai, kad asmuo, kartą jau baustas už analogiško pavojingumo veikas, vėl padaro tokį pat pažeidimą. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, toks administracinės atsakomybės diferencijavimas, kai asmeniui, baudžiamam už administracinės teisės pažeidimą pirmą kartą arba pasibaigus baustumo terminui, ir asmeniui, baustam už administracinį teisės pažeidimą, už analogišką veiką yra nustatyta ir skiriama skirtingo dydžio administracinė nuobauda, yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ATPK 163² straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. G. Ivoškos nuomone, sąvoka „asmuo, baustas už administracinį teisės pažeidimą“ reiškia, kad, pirma, nusižengimas, už kurį asmuo yra baustas, yra baigtas, antra, kad yra baigtas asmens baudimo už administracinį teisės pažeidimą procesas (administracinės nuobaudos vykdymas). Todėl veika, už kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, baustas už administracinį teisės pažeidimą, vertintina ne kaip tas pats, o kaip kitas administracinis teisės pažeidimas; procesas, kurio metu sprendžiamas asmens, jau bausto už administracinį teisės pažeidimą, baudimo už administracinį teisės pažeidimą klausimas, yra savarankiškas (netapatus). Tad, suinteresuoto asmens atstovo nuomone, ATPK 163² straipsnio 6 dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro V. Bulovo, Lietuvos Respublikos teisingumo viceministro G. Švedo, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės katedros doc. dr. P. Petkevičiaus, Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėjo doc. dr. A. Dziegoraičio, Teisės instituto direktoriaus dr. A. Čepo rašytiniai paaiškinimai.

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas G. Ivoška teigė, kad pareiškėjui kilo neaiškumų dėl ATPK nustatytų administracinių nuobaudų taikymo. Suinteresuoto asmens atstovas prašė Konstitucinio Teismo nutraukti bylą, nes, pasak jo, pareiškėjo prašymas pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

G. Ivoška iš esmės pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, dėl kurių, jo nuomone, ATPK 163² straipsnio 6 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas G. Ivoška prašė Konstitucinio Teismo nutraukti bylą, kadangi, jo nuomone, pareiškėjui abejonių kilo dėl ATPK nustatytų administracinių nuobaudų taikymo, todėl, suinteresuoto asmens atstovo manymu, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Šis suinteresuoto asmens atstovo prašymas netenkintinas, nes pareiškėjo prašyme yra pateikta pareiškėjo pozicija dėl ginčijamų ATPK nuostatų atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas.

1. Seimas 1994 m. vasario 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo“, kuris įsigaliojo 1994 m. vasario 23 d. Šio įstatymo 1 straipsniu ATPK buvo papildytas 163² straipsniu „Prekyba prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų“, kuriame buvo nustatyta:

„Prekyba nežymėtomis prekėmis, kuriomis draudžiama prekiauti be banderolių ar kitų specialių ženklų, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.“

2. Seimas 1994 m. liepos 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo“, kuris įsigaliojo 1994 m. liepos 29 d. Šio įstatymo 111 straipsniu buvo pakeista ir papildyta ATPK 163² straipsnio (1994 m. vasario 10 d. redakcija) 1 dalis ir ji išdėstyta taip:

„Prekyba nežymėtomis prekėmis, kuriomis draudžiama prekiauti be banderolių ar kitų specialių ženklų, arba tokių prekių laikymas prekybos įmonių sandėliuose –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.“

3. Seimas 1995 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimo ir papildymo“, kuris įsigaliojo 1995 m. gegužės 3 d. Šio įstatymo II dalies 2 straipsniu buvo pakeistas ATPK 163² straipsnio (1994 m. liepos 18 d. redakcija) pavadinimas; šis straipsnis buvo pavadintas „Prekyba prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų, taip pat prekyba su seno pavyzdžio banderolėmis“ ir išdėstytas taip:

„Prekyba nežymėtomis prekėmis, kuriomis draudžiama prekiauti be banderolių ar kitų specialių ženklų, prekyba su seno pavyzdžio banderolėmis, tokių prekių laikymas prekybos bei viešojo maitinimo įmonių sandėliuose ir prekybos vietose, taip pat tokių prekių gabenimas pažeidžiant nustatytąją tvarką –

užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus –

užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.“

4. Seimas 1998 m. sausio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 189⁹ straipsniu ir 163², 224, 259¹, 320 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 1998 m. sausio 16 d. Šio įstatymo 2 straipsniu buvo pakeistas ATPK 163² straipsnio (1995 m. balandžio 11 d. redakcija) pavadinimas; šis straipsnis buvo pavadintas „Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką“, o jo 1 dalis išdėstyta taip:

„Akcizais apmokestinamų prekių laikymas ar gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kitoks prekių realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, –

užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.“

5. Seimas 1999 m. birželio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 1999 m. liepos 9 d. Šio įstatymo 1 straipsniu buvo pakeistas ATPK 163² straipsnis (1998 m. sausio 8 d. redakcija) ir jis išdėstytas taip:

„Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), –

užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), –

užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu. Šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.“

6. Seimas 2002 m. liepos 5 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris (su tam tikromis išimtimis) įsigaliojo 2002 m. liepos 26 d. Šio įstatymo 16 straipsniu buvo papildytas ir pakeistas ATPK 163² straipsnis (1999 m. birželio 17 d. redakcija); šis straipsnis buvo pavadintas „Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką“ ir išdėstytas taip:

„Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL), –

užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), –

užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje numatytą pažeidimą, –

užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.“

7. Seimas 2003 m. liepos 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 2003 m. liepos 25 d. Šio įstatymo 48 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas ATPK 163² straipsnis (2002 m. liepos 5 d. redakcija) ir jis išdėstytas taip:

užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), –

užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.

Šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje ar šeštojoje dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu.“

8. Palyginus ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ir ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą matyti, kad 2003 m. liepos 4 d. priimto Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 48 straipsniu buvo padaryti šie ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) pakeitimai:

– ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta sankcija: vietoje buvusios sankcijos – piniginės baudos nuo penkių tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų buvo nustatyta sankcija – piniginė bauda nuo penkių tūkstančių litų iki dešimties tūkstančių litų;

– ATPK 163² straipsnyje (2003 m. liepos 4 d. redakcija) yra nauja 4 dalis, kurioje nustatyta administracinė teisinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), – piniginė bauda nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu;

– ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 4 ir 5 dalys atitinkamai tapo ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 5 ir 6 dalimis;

– ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nustatyta administracinė teisinė atsakomybė už inter alia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas; be to, asmuo, kuris traukiamas administracinėn teisinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalį, turi būti baustas administracine nuobauda už šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ar 6 dalyje nurodytus administracinius teisės pažeidimus.

Taigi ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ir ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kurio atitiktis Konstitucijai pareiškėjui sukėlė abejonių, iš esmės yra analogiškas: ir ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje, ir ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus nustatyta sankcija – piniginė bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų.

9. Pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas savo prašymą formuluoja kaip prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja „ATPK 163² straipsnis, jo 6 dalis skyrium“, tačiau prašyme argumentai dėl atitikties Konstitucijai pateikiami tik dėl šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Konstitucijai.

10. Nors pareiškėjas – Panevėžio miesto apylinkės teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ATPK 163² straipsnio 6 dalis, iš pareiškėjo prašymo argumentų, taip pat iš teismo nagrinėtos administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui abejonių sukėlė ne tik ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje, bet ir šio straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje (galiojusioje teismo tirto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu) nustatyto teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai.

11. Iš pareiškėjo prašymo argumentų matyti ir tai, kad jam abejonių sukėlė ne viso ATPK 163² straipsnyje (2002 m. liepos 5 d., 2003 m. liepos 4 d. redakcijos) nustatyto teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai, taip pat ne viso šio straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai, bet tik tai, ar Konstitucijai neprieštaravo šio straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ ir ar Konstitucijai neprieštarauja iš esmės analogiška šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata.

12. Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje tirs, ar ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ar minėtiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“.

III

1. ATPK 163² straipsnyje (2002 m. liepos 5 d., 2003 m. liepos 4 d. redakcijos) nustatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis.

2. ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje buvo daroma nuoroda į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, o šiose savo ruožtu buvo daromos nuorodos į šio straipsnio 1 dalį.

Konstatuotina, kad ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje inter alia buvo įtvirtinta administracinė nuobauda – bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų, skirtina asmenims:

3. ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje daroma nuoroda į šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalis ir pačią 6 dalį.

ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje inter alia įtvirtinta administracinė nuobauda – bauda nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų skirtina asmenims:

– baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dviejų iki dešimties MGL (t. y. už administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 2 dalyje), ir vėl pažeidusiems nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, prekiavusiems tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė;

– baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties MGL (t. y. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 3 dalyje), ir vėl pažeidusiems nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, prekiavusiems tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė;

– baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt MGL (t. y. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 4 dalyje), ir vėl pažeidusiems nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, prekiavusiems tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė;

– du ar daugiau kartų baustiems atitinkama administracine nuobauda (bauda) už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų MGL (t. y. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 5 dalyje), ir vėl pažeidusiems nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, prekiavusiems tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė);

– baustiems pačioje ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nustatyta administracine nuobauda (bauda) už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis ir vėl pažeidusiems nustatytą akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, prekiavusiems tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė.

4. ATPK 9 straipsnio (1992 m. gegužės 26 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad Seimo 2005 m. birželio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 60, 145, 147, 157, 212, 213, 214, 215, 226, 249, 251, 252, 256, 267, 270, 272, 274, 280 straipsnių ir priedo pakeitimo bei papildymo ir kodekso papildymo 147¹, 199¹, 199², 267¹, 270¹, 308¹ straipsniais įstatymo, kuris įsigaliojo 2005 m. birželio 30 d., 8 straipsniu Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas 199² straipsniu, pagal kurį tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostatos „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostatos „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.

1. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.“

2. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem. Šis konstitucinis principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai).

Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas).

Konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą.

Konstitucinis principas non bis in idem reiškia inter alia tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn.

Paminėtina ir tai, kad konstitucinis principas non bis in idem negali būti aiškinamas taip, esą jis neleidžia asmens persekioti ir nubausti už teisės pažeidimą, dėl kurio šio asmens atžvilgiu buvo pradėtas teisinis persekiojimas, tačiau tas persekiojimas buvo nutrauktas tokiais pagrindais, kurie įstatymuose nustatyta tvarka vėliau buvo pripažinti nepagrįstais ir (arba) neteisėtais, ir asmuo nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn – jam nebuvo pritaikyta sankcija (paskirta bausmė arba nuobauda).

Asmens atleidimas įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka nuo vienos rūšies teisinės atsakomybės savaime negali būti kliūtis spręsti klausimą dėl jo patraukimo įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka kitos rūšies teisinėn atsakomybėn.

3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas principas non bis in idem nereiškia, kad teisės sistemoje negali būti įtvirtintas pakartotinumo institutas; taip pat pažymėtina, kad pakartotinumo institutas apima ir tokį teisinį reguliavimą, kai asmeniui, vėl padariusiam tos pačios rūšies teisės pažeidimą, t. y. pažeidusiam tą pačią ar kitą įstatyme nurodytą tos pačios teisės šakos normą, ta aplinkybė, kad šis teisės pažeidimas yra padarytas pakartotinai (taigi liudija, kad tas asmuo yra labiau linkęs nepaisyti teisės reikalavimų), yra inkriminuojama kaip aplinkybė, dėl kurios asmuo už šį vėl padarytą teisės pažeidimą gali būti traukiamas kitokion, griežtesnėn tos pačios rūšies teisinėn atsakomybėn, t. y. jam už šį pažeidimą gali būti taikoma kitokia, griežtesnė sankcija – skiriama kitokia, griežtesnė bausmė arba nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią pat veiką pirmąkart.

Tačiau pabrėžtina, kad konstitucinis principas non bis in idem neleidžia pakartotinumo (aptariamuoju aspektu) traktuoti kaip aplinkybės, kuriai esant už tam tikrus teisės pažeidimus nustatytos administracinės teisinės atsakomybės rūšis gali būti pakeista baudžiamąja atsakomybe dėl to, kad asmuo, už atitinkamą teisės pažeidimą jau buvęs nubaustas administracine nuobauda, vėl padarė administracinį teisės pažeidimą.

4. Demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Įstatymuose nustatydamas, kokios veikos yra priešingos teisei, taip pat nustatydamas teisinę atsakomybę už teisei priešingas veikas, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją. Ši diskrecija apima ir diskreciją nustatyti aplinkybes, lemiančias tai, kokios sankcijos turi būti taikomos už teisės pažeidimus. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad, įstatymuose įtvirtindamas pakartotinumo (aptariamuoju aspektu) institutą, įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali pasirinkti įvairius teisinio teksto konstravimo būdus. Antai įstatymuose gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai pakartotinumas (aptariamuoju aspektu) yra traktuojamas kaip atitinkamos rūšies teisinę atsakomybę už vėl padarytą formaliai tokį patį, kaip ir ankstesnysis, teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė, o atitinkamame įstatymo straipsnyje (jo dalyje) nėra nurodomas formaliai kitas tos pačios rūšies teisės pažeidimas. Bet įstatymų leidėjui nėra draudžiama įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad pakartotinumas (aptariamuoju aspektu) būtų traktuojamas kaip formaliai kitą tos pačios rūšies (t. y. tos pačios teisės šakos normomis apibrėžiamą) teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė ir vėl padarytas tos pačios rūšies (toks pat, kaip ir ankstesnysis, arba kitas tos pačios teisės šakos normomis apibrėžiamas) teisės pažeidimas atitinkamame įstatymo straipsnyje (jo dalyje) būtų įvardijamas kaip formaliai kitas tos pačios rūšies teisės pažeidimas.

Taigi konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad įstatymu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmens, jau bausto už teisės pažeidimą, vėl padarytas toks pat teisės pažeidimas būtų kvalifikuojamas pagal kitą tos pačios teisės šakos normą, numatančią formaliai kitą teisės pažeidimą, o asmeniui už tokią pat pakartotinai padarytą teisei priešingą veiką būtų taikoma kitokia, griežtesnė sankcija nei asmeniui, padariusiam tokią veiką pirmąkart. Toks įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, kai tam tikros rūšies teisės pažeidimo pakartotinis padarymas (tos pačios arba kitos įstatyme nurodytos tos pačios teisės šakos nuostatos pažeidimas) yra traktuojamas kaip formaliai kitą teisei priešingą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri lemia, kad asmuo gali būti traukiamas kitokion, griežtesnėn teisinėn atsakomybėn, t. y. jam už šį teisės pažeidimą gali būti taikoma kitokia, griežtesnė sankcija – skiriama kitokia, griežtesnė bausmė arba nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią pat veiką pirmąkart, nevertintinas kaip sudarantis teisines prielaidas asmenį antrąkart bausti už tą pačią veiką – anksčiau padarytą teisės pažeidimą.

Kartu pabrėžtina, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad traukiant asmenį teisinėn atsakomybėn už pakartotinai padarytą teisės pažeidimą pakartotinumas (aptariamuoju aspektu) būtų traktuojamas ir kaip formaliai kitą tos pačios rūšies teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė, ir kaip teisinę atsakomybę už šį, formaliai kitą, teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė. Toks teisinis reguliavimas nukryptų nuo Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo non bis in idem.

5. Administracinių teisės pažeidimų kodekse pakartotinumas yra traktuojamas kaip pagrindas asmeniui, vėl padariusiam tokios pat rūšies teisės pažeidimą, skirti griežtesnę nuobaudą nei asmeniui, tokios pat rūšies teisės pažeidimą padariusiam pirmąkart. Antai pagal ATPK 32 straipsnio (2000 m. vasario 17 d. redakcija) 1 dalį viena iš atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių yra pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (5 punktas). Kita vertus, pakartotinumas nėra traktuojamas kaip neišnykstanti aplinkybė: jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad administracinė nuobauda jam nebuvo paskirta (ATPK 36 straipsnis). Paminėtina ir tai, kad ATPK 32 straipsnio (2000 m. vasario 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose nurodytos sunkinančios aplinkybės (taigi ir pakartotinumas) netaikomos tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje jos nurodomos kaip teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė.

Sistemiškai aiškinant šias nuostatas konstatuotina, kad ATPK draudžia dukart taikyti tą pačią atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą: tais atvejais, kai pakartotinumas yra traktuojamas kaip formaliai kitą administracinį teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė (vėl padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėtį atitinkamame įstatymo straipsnyje (jo dalyje) įvardijus kaip kitą administracinį teisės pažeidimą ir sugriežtinus administracinę teisinę atsakomybę už minėtą naują administracinį teisės pažeidimą), neleidžiama pakartotinumo traktuoti dar ir kaip administracinę teisinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

6. Sprendžiant, ar ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, pažymėtina, kad šioje nuostatoje yra nurodytas formaliai kitas administracinis teisės pažeidimas, kurio subjektas yra asmuo, baustas už kurį nors iš ATPK 163² straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų anksčiau padarytų administracinių teisės pažeidimų.

Taigi ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad asmuo yra antrą kartą baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo baustas administracine nuobauda.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai.

8. Minėta, kad ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ir ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kurio atitiktis Konstitucijai pareiškėjui sukėlė abejonių, iš esmės yra analogiškas.

9. Padarius išvadą, kad ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštaravo Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, remiantis analogiškais argumentais darytina išvada, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai neprieštarauja ir ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“.

1. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“

Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Minėtas konstitucinis principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų. Kita vertus, ne kartą konstatuota ir tai, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas nepaneigia galimybės įstatyme nustatyti nevienodą (diferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; tačiau šis konstitucinis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys, kuriems skiriamas teisinis reguliavimas, palyginti su kitais asmenimis, kuriems taip pat skiriamas atitinkamas teisinis reguliavimas, būtų kitaip traktuojami, nors tarp jų nėra tokių skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

2. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas aiškintinas neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia nuo nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris, kaip savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija.

3. Minėta, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras, taip pat nustatyti teisinę atsakomybę už tokias veikas.

Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu: 1) įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina; 2) įstatyme būtų nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už teisei priešingą veiką, kad pagal ją skiriama bausmė arba nuobauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga; 3) asmenys, traukiami teisinėn atsakomybėn, negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis (inter alia teise į tinkamą teisinį procesą), kurias jie turi pagal Konstituciją, ir (arba) negalėtų pasinaudoti tam tikromis teisėmis, kurias pagal įstatymus turi kiti asmenys, esantys analogiškoje padėtyje, – antruoju atveju būtų pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, taigi ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis.

4. Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis, inter alia administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

Taigi įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti.

Vertinant, ar teisinė atsakomybė priskirtina administracinei, ar baudžiamajai teisei, pabrėžtina, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisinės atsakomybės esama nemaža panašumų, bet yra ir esminių skirtumų. Administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas yra nevienodas, skiriasi ir patraukimo administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn padariniai. Administracinės nuobaudos gali būti panašios į kriminalines bausmes (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Tačiau pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo.

Asmenų, traukiamų administracinėn teisinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon teisinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius teisės pažeidimus, apibrėžtus inter alia ATPK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme. Įvairių rūšių teisinės atsakomybės už teisės pažeidimus įtvirtinimas savaime negali būti pagrindu kvestionuoti atitinkamo įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams. Taigi vien tai, kad įstatymuose tam tikros teisei priešingos veikos apibrėžiamos kaip administraciniai teisės pažeidimai (net jeigu už juos nustatytos administracinės nuobaudos savo griežtumu prilygsta kriminalinėms bausmėms), o kitos – kaip nusikaltimai ar kitos baudžiamuosius įstatymus pažeidžiančios veikos, savaime nereiškia, kad yra nukrypstama nuo konstitucinių teisinės valstybės ar asmenų lygiateisiškumo principų.

Sprendžiant, ar ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tuo aspektu, ar šioje dalyje administracinė teisinė atsakomybė nėra nustatyta už tokią veiką, už kurią ji pagal Konstituciją neturėtų būti nustatyta, taip pat ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui minėtu aspektu neprieštarauja ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“, konstatuotina, kad ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nurodytos veikos vertintinos kaip pavojingos visuomenei ir už jas įstatymų leidėjas gali nustatyti administracinę teisinę atsakomybę – pinigines baudas. Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kad ir kokia būtų neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė, vertintini kaip darantys žalą valstybės ūkio sistemai, finansinei tvarkai ir teisiškai persekiotini, inter alia nustatant už juos administracinę teisinę atsakomybę.

5. ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje nustatyta piniginė bauda vertintina kaip didelė – teisės pažeidėjams ji yra griežta.

5.1. Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui.

5.2. Pažymėtina, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų už administracinius teisės pažeidimus) įtvirtinimas įstatyme savaime (neįvertinus atitinkamo teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus tiems teisės pažeidimams.

5.3. Nėra jokių teisinių argumentų, dėl kurių už ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ar šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nurodytas visuomenei pavojingas veikas įstatymų leidėjas negalėtų nustatyti būtent tokio dydžio piniginių baudų, nes atitinkamo administracinio teisės pažeidimo, už kurį turėjo (turi) būti skiriama ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje arba šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nustatyta piniginė bauda, pobūdis, pavojingumas (sunkumas), mastas, kiti požymiai, kitos aplinkybės (neignoruojant nė atsakomybę lengvinančių) galėjo (gali) lemti tai, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės aplinkybes, teisės pažeidėjui turėjo (turi) būti paskirta būtent tokio dydžio piniginė bauda, kuri buvo nustatyta ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ar yra nustatyta šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje.

5.4. Skiriama bausmė arba nuobauda turi būti teisinga. Pagal Konstituciją teismas, taikydamas sankciją už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir paskirti teisės pažeidėjui švelnesnę negu įstatymo numatyta sankcija bausmę arba nuobaudą. Pasirinkęs tokį sankcijos – piniginės baudos už teisei priešingos veikos padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, įstatymų leidėjas kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką – skirdamas piniginę baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą – mažesnę piniginę baudą nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai). Mažesnės negu įstatymo nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis – ją teismas gali skirti tik esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, kitoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus įstatyme nustatyto dydžio piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neteisinga. Teismas, skirdamas mažesnes negu įstatymo numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai.

5.5. Pagal ATPK 30¹ straipsnio (1999 m. lapkričio 11 d. redakcija) 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į inter alia ATPK nustatytas atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi sprendžiant, ar ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui tuo aspektu, ar šioje dalyje nebuvo nustatyta tokia griežta sankcija (teisinė atsakomybė) už administracinį teisės pažeidimą, kad pagal ją skiriama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, taip pat ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui minėtu aspektu neprieštarauja ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“, konstatuotina, kad teismas, priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalyje ar šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo, turėjo (turi) ATPK nustatytus įgaliojimus paskirti asmeniui mažesnę piniginę baudą nei šiose dalyse įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba), jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių minėta minimali piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga.

6. Pagal Konstituciją kiekvienas teisinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisingą teisinį procesą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę ginti savo teises ir laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai); asmens teisė į nepriklausomą, nešališką, teisingą teismą, kuris išspręstų ginčą, negali būti paneigta (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

6.1. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (administracinei, drausminei ar kitai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip jos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio, kurio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Minėtos iš Konstitucijos kylančios procesinės garantijos – tai teismo nepriklausomumas ir nešališkumas, nekaltumo prezumpcija, draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimuosius giminaičius, sankcijos taikymas (bausmės arba nuobaudos skyrimas) tik remiantis įstatymu, draudimas bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką (non bis in idem), teisė į gynybą nuo asmens sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, teisė turėti advokatą, rungimosi principas teismo procese, asmens, nemokančio lietuvių kalbos, teisė dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją ir kt.

6.2. Paminėtina, kad esminiai administracinių teisės pažeidimų proceso reikalavimai, inter alia procesinės ir kitos garantijos, asmenims, traukiamiems administracinėn teisinėn atsakomybėn pagal ATPK, yra nustatyti ne tik ATPK, bet ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Procesinės ir kitos garantijos asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, yra nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Procesinės ir kitos garantijos asmenims, traukiamiems administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, taip pat nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos teisėje.

Minėtuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas nėra tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje, kurioje tiriama, ar Konstitucijai neprieštaravo (neprieštarauja) ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“, nustatančios administracinę teisinę atsakomybę už atitinkamus teisės pažeidimus. Šiomis nuostatomis nėra reglamentuojami santykiai, susiję su procesinėmis ar kitomis garantijomis asmenims, už atitinkamus administracinius teisės pažeidimus traukiamiems administracinėn teisinėn atsakomybėn.

Taigi minėtos nuostatos aptariamuoju aspektu negali prieštarauti konstituciniams lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principams.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytinos išvados:

– ATPK 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– ATPK 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies nuostata „šio straipsnio <...> dalyje numatyti veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio <...> dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dvidešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai Armanas Abramavičius

Toma Birmontienė

Egidijus Kūris

Kęstutis Lapinskas

Zenonas Namavičius

Ramutė Ruškytė

Vytautas Sinkevičius

Stasys Stačiokas

Romualdas Kęstutis Urbaitis

______________

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 472398 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-2 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Įsigaliojimo data

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite kalbą

Mums rūpi privatumas