Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų

Redagavo: Ramunė Lūžaitė  (1997.01.29)

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-2200, 92.01.14, Žin., 1992, Nr. 3-40

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-2305, 92.02.11, Žin., 1992, Nr. 7-155

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" DALINIO PAKEITIMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-2417, 92.03.24, Žin., 1992, Nr. 11-278

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 10 STRAIPSNIO PIRMOSIOS DALIES PAPILDYMO

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83

DĖL ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-388, 94.02.15, Žin., 1994, Nr. 14-229 (94.02.23)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-482, 94.05.31, Žin., 1994, Nr. 43-778 (94.06.08)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-882, 95.05.04, Žin., 1995, Nr. 39-965 (95.05.12)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1054, 95.10.03, Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1106, 95.11.30, Žin., 1995, Nr. 103-2299 (95.12.20)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 8, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR PAPILDYMO 21-1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

 

1.

Konstitucinis teismas, Nutarimas

Nr. 12/93, 94.05.27, Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 M. LIEPOS 15 D. ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į  IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"  PAPILDYMO IR PAKEITIMO" ATITIKIMO KONSTITUCIJAI

 

2.

Konstitucinis teismas, Nutarimas

94.06.15, Žin., 1994, Nr. 47-889 (94.06.22)

DĖL 1991 M. BIRŽELIO 18 D. ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ"  KAI KURIŲ PAKEITIMŲ ATITIKIMO LR KONSTITUCIJAI

 

3.

Konstitucinis teismas, Nutarimas

Nr. 20-21/94, 95.03.08, Žin., 1995, Nr. 22-516 (95.03.11)

Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d.  įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo" 8 punkto, kuriuo iš naujo išdėstytas įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas, ir Lietuvos Respublikos 1993 m.  liepos 15 d. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo" 23 punkto, kuriuo iš naujo išdėstytas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio septintasis punktas, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

4.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

95.10.26, Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ

 

5.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

96.11.12, Žin., 1996, Nr.112-2558 (96.11.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 8 STRAIPSNIO PENKTOSIOS DALIES IR 19 STRAIPSNIO PIRMOSIOS DALIES NORMŲ ATITIKIMO  LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

Pastaba: ženklai ">>" ir "<<" reiškia, kad tekstas tarp jų yra pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos.

 

ĮSTATYMO GALIOJIMO SUSTABDYMAS:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-76, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-89 (97.01.22)

ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" GALIOJIMO SUSTABDYMO LAIKINASIS ĮSTATYMAS

 

 

*( Laikinai, kol bus priimtas naujas įstatymas,

 įstatymo galiojimas sustabdomas)

 

 * Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

   Nr. VIII-76, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-89 (97.01.22)

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                            ĮSTATYMAS

 

  Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

 

                 turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų

 

 

                     I. Bendrieji nuostatai

 

 

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Šis  įstatymas  reguliuoja  Lietuvos  Respublikos  piliečių,

kurių pagal  TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip

neteisėtai suvisuomenintas   nekilnojamasis  turtas, šio įstatymo

priėmimo dieną  esantis valstybinių,  visuomeninių,  kooperatinių

organizacijų (įmonių)   ar kolūkių žinioje arba  šių organizacijų

yra perleistas  nuosavybėn fiziniams  asmenims, nuosavybės teisių

atstatymo tvarką ir sąlygas.

     Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

     1) grąžinant  nusavintą turtą  natūra, jam lygiaverte natūra

arba kita natūra;

     2)  suteikiant   šio  įstatymo   2  straipsnyje  nurodytiems

asmenims   vienkartines   valstybės  išmokas,   įgalinančias juos

perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio)

turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas;

     3) gyvenamuosius  namus, jų  dalis, butus iš šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir(ar)

vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus -

pinigais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

 

     2 straipsnis. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės

                   teisės atstatymą

 

     Nuosavybės teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

     1) buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal  Lietuvos

Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi šią pilietybę

patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

     2) mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams, tėvams

(įtėviams)   ir  sutuoktiniui.  Mirus  buvusio  savininko  vaikui

(įvaikiui),   nuosavybės   teisė   į   jam  tenkančią   išlikusio

nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo  sutuoktiniui  ir  vaikams,

jeigu  jie pagal  Lietuvos  Respublikos įstatymą  yra   Lietuvos

piliečiai   ir   turi   šią   pilietybę patvirtinantį  dokumentą

bei  nuolat  gyvena   Lietuvos  Respublikoje.     Buvusieji turto

savininkai arba šio straipsnio pirmosios dalies 2  punkte nurodyti

asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo turto  nuosavybės  teisės

atstatymą   gali  perleisti  notariškai  patvirtinta    sutartimi

savo  vaikams   (įvaikiams),   tėvams  (įtėviams),   sutuoktiniui

bei vaikaičiams.

     Mirus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims,

kurie nustatytu  laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių

atstatymo,  nuosavybės   teisės  atstatomos  mirusiojo  vardu,  o

grąžintinas  turtas   paveldimas   įstatymo   nustatyta   tvarka.

Atstatant  nuosavybės   teisę  į   išlikusį  nekilnojamąjį  turtą

mirusiojo  vardu,   mirusiajam  atstovauja   jo  turtinių  teisių

perėmėjai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2200, 92.01.14, Žin., 1992, Nr. 3-40

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

 

     3 straipsnis. Turtas, į kurį atstatoma nuosavybės teisė

 

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims  atstatoma

nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:

     1) žemę;

     2) miškus;

     3) ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais;

     4) gyvenamuosius namus su priklausiniais.

     Išlikusiu   laikomas  ir  turtas,  kuris  buvo šio įstatymo

įsigaliojimo dieną, nors po to jo neliko (nugriauti ar sugriauti

pastattai  iškirstas  miškas ir nebelikęs  kitas  nekilnojamasis

turtas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-882, 95.05.04, Žin., 1995, Nr. 39-965 (95.05.12)

 

        II. Nuosavybės teisės atstatymo sąlygos ir tvarka

 

     4 straipsnis. Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje

                   esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka

 

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  žemės ūkio  paskirties žemę atstatoma šią žemę grąžinant

pagal   nustatyta   tvarka  sudarytus žemės reformos  žemėtvarkos

projektus   arba   ją  išperkant   šio įstatymo   16  straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais.

     Iki žemės   grąžinimo žemės  ūkio  paskirties  žemė Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama naudotis arba

išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims.

     Žemė,   kuri pagal  šio įstatymo  12  straipsnį    priskirta

valstybės išperkamai  žemei, taip pat žemė, kurios šio įstatymo 2

straipsnyje nurodyti   asmenys nepageidauja susigrąžinti turėtoje

vietoje,   valstybės    išperkama  arba vietoj  jos   suteikiamas

lygiavertis žemės   sklypas iš laisvos  valstybinio  žemės  fondo

žemės (žemė sugrąžinama ekvivalentine natūra).

     Laisva   valstybinio   žemės  fondo  žeme  laikomi  tie toje

vietovėje   esantys  žemės  plotai,  kurie  nepriskirti valstybės

išperkamai žemei, jų nepretenduoja susigrąžinti nuosavybėn natūra

šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodyti asmenys  ir kuriuos  galima

parduoti privatinėn  nuosavybėn pagal  Lietuvos Respublikos žemės

reformos įstatymą.

     Atstatant nuosavybės  teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama:   asmenims, kuriantiems  ūkininko ūkį; žemės ūkio

bendrovių   ar    bendrijų   nariams;    asmenims,   numatantiems

susigrąžintą žemę  naudoti asmeninio  ūkio poreikiams  bei  kitai

žemės ūkio   veiklai; asmenims,  kurie susigrąžintą žemę išnuomos

kitiems žemės  ūkiu besiverčiantiems   fiziniams  ir  juridiniams

asmenims.

     Atstatant nuosavybės  teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama tik nustačius šios žemės naudotoją. Juo gali būti:

     1) šią  žemę susigrąžinantis asmuo, jeigu jis kuria ūkininko

ūkį arba šią žemę naudos asmeninio ūkio poreikiams;

     2)  žemės  nuomininkas  (ūkininkas,  pasirengęs  ūkininkauti

asmuo arba  žemės ūkio  bendrovė), sutinkantis  šią žemę arba jos

dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išsinuomoti

ne trumpesniam  kaip 3  metų laikotarpiui.  Išankstinis sutikimas

išsinuomoti   žemėtvarkos projekte     suformuotus   žemės   ūkio

paskirties   žemės sklypus  turi  būti  notariškai  patvirtintas.

Pirmumą išsinuomoti žemę turi dabartinis jos naudotojas.Tarp šalių

kilę ginčai  dėl  nuomos  sutarties  ir  jos  sąlygų  nagrinėjami

teisme.

     Ūkininko ūkį  gali kurti  tik asmuo,  turintis    atitinkamą

kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti,  kurį  įvertina apskrities

valdytojo administracija Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka,

arba praktinę darbo žemės ūkyje patirtį.

     Nuosavybės  teisė  atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet

ne  daugiau  kaip į 80 ha. Gražinamas  buvusio  savininko  turėto

dydžio arba lygiavertis turėtajam žemės  sklypas, bet ne didesnis

kaip 80 ha bendro ploto ir 50 ha žemės ūkio naudmenų.

     Žemės ploto  lygiavertiškumas nustatomas  pagal Žemės  ūkio

ministerijos patvirtintą  metodiką.  Žemės,  suteiktos  gyventojų

asmeniniam ūkiui,  lygiaverčiu plotu  laikomas atitinkamo  dydžio

žemės ūkio  naudmenų,  užstatytos  teritorijos,  kelių  ir  miško

plotas buvusios  žemės valdos vietoje. Kitų žemės naudmenų plotas

perskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1.

     Pretendentams, sudarantiems   vieną šeimą,  grąžinamos žemės

plotas neturi  būti didesnis  kaip 80  ha bendro ploto (įskaitant

mišką, vandens  telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio

naudmenų.

     Grąžinamas  natūra  buvusios  žemės  valdos  žemės  sklypas

ūkininko ūkiui  kurti    gali  būti  padalintas  šio  įstatymo  2

straipsnyje nurodytiems  asmenims jų tarpusavio susitarimu, jeigu

šie asmenys gyvena kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne

mažiau kaip  3 ha  žemės  ūkio  naudmenų.  Kitais  atvejais  žemė

ūkininko ūkiui  kurti grąžinama natūra tik asmenims, sudariusiems

notariškai patvirtintą  susitarimą dėl  sugrąžintos žemės valdymo

bendrosios nuosavybės teise.

     Valstybiniuose   draustiniuose    ir   valstybinių    parkų

draustiniuose,   išskyrus    memorialinius,   urbanistinius   bei

etnokultūrinius,   taip    pat   valstybinių   parkų   teritorijų

rekreacinėse  ir   apsaugos  zonose   žemė  grąžinama  natūra  ir

ekvivalentine  natūra   tik   šiose   teritorijose   gyvenantiems

piliečiams, o kitiems piliečiams žemė grąžinama natūra neskaidant

buvusios žemės valdos į dalis.

     Šie apribojimai  netaikomi grąžinant  žemę valstybinių parkų

gyvenamosiose, ūkinėse  ir apsaugos  zonose bei  memorialiniuose,

urbanistiniuose  ir  etnokultūriniuose  draustiniuose,  taip  pat

grąžinant gyventojams asmeninio ūkio žemę.

     Valstybiniuose draustiniuose  ir valstybiniuose parkuose bei

apsaugos zonose,  išskyrus šio  įstatymo 12  straipsnyje nurodytą

valstybės išperkamą žemę, šiame straipsnyje nustatyta tvarka žemė

grąžinama piliečiams  sutikus su  specialiosiomis žemės naudojimo

sąlygomis  ir  veiklos  apribojimais,  nustatytais  vadovaujantis

Saugomų  teritorijų   įstatymu,  kitais  įstatymais  ir  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintais norminiais dokumentais.

    Piliečiams, kuriems  žemė saugomose teritorijose negrąžinama

natūra šiame  straipsnyje  nustatyta  tvarka,  kompensuojama  šio

įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.

     Į grąžinamą  žemę  įtraukiamas  žemės  plotas,  pretendentui

nustatyta tvarka   skirtas asmeniniam  ūkiui  arba  jo naudojamas

(nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje. Pretendentui

mirus   teisę   susigrąžinti  ekvivalentine   natūra  jo  naudotą

asmeniniam ūkiui  žemę  įgyja toje  vietovėje gyvenantys  asmenys,

paveldėję pretendento nekilnojamąjį turtą (jo dalį).

     Grąžinamas natūra   arba ekvivalentine  natūra žemės sklypas

formuojamas   laikantis    žemėtvarkos   projektavimo reikalavimų

privačių žemėnaudų išdėstymui ir jų ribų nustatymui.

     Grąžintas arba  vietoj jo  suteiktas žemės sklypas turi būti

naudojamas pagal   tikslinę paskirtį.  Už nenaudojamas, apleistas

bei   nualintas    žemės  ūkio   naudmenas  žemės savininkams  ir

nuomininkams    taikomos    įstatymų nustatytos   ekonominės   ir

administracinės sankcijos.

     Žemė  grąžinama   natūra  arba   ekvivalentine  natūra  šio

įstatymo 2  straipsnyje nurodytiems  asmenims, jei jie sutinka su

žemės  reformos   žemėtvarkos   projektuose   nustatytais   žemės

servitutais ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

     Nuosavybės teisė  į kaimo  vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir

ne miškų   ūkio paskirties  žemę atstatoma sugrąžinant ją  natūra

arba, jeigu  pretendentai nepageidauja  susigrąžinti žemės natūra

arba ši  žemė priskirta  valstybės išperkamai žemei, išperkant ją

šio įstatymo 16 straipsnyje  nurodytais išpirkimo būdais išskyrus

kompensavimą pinigais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2200, 92.01.14, Žin., 1992, Nr. 3-40

Nr. I-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

 

 

     5 straipsnis. Nuosavybės teisės į miestų  žemę

                   atstatymo sąlygos ir tvarka

 

     Šio  įstatymo  2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė  į  žemę,  šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams

nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma šia tvarka:

     1)  asmenims,  norintiems  susigrąžinti  turėtą  žemės  ūkio

paskirties   žemę   ekvivalentine  natūra,  ji  suteikiama  kaimo

vietovėje  iš  laisvos valstybinio žemės fondo žemės šio įstatymo

4 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

     2)  kitiems  asmenims,  suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

(išskyrus  Neringos  miestą) kiekvienam pretendentui jo naudojamą

mieste  žemės  sklypą,  pagal  tai vietovei parengtus teritorinio

planavimo   dokumentus   nenumatytą   panaudoti  miesto  ūkio  ar

visuomenės    poreikiams   bei   individualiai   statybai,   arba

suteikiant   neatlygintinai  nuosavybėn  kiekvienam  pretendentui

naują  žemės  sklypą  individualiai statybai bei kitai paskirčiai

tame   mieste,  kuriame  buvo  turėtoji  žemė,  arba  šių  asmenų

pageidavimu   mieste,  kuriame  jie  gyvena  (išskyrus  Vilniaus,

Kauno,  Klaipėdos,  Šiaulių,  Panevėžio,  Alytaus,  Marijampolės,

Druskininkų,  Palangos,  Birštono  ir  Neringos  miestus). Miestų

teritorijų   dalyse,   kurios  įrašytos  į  Lietuvos  Respublikos

nekilnojamųjų  kultūros  vertybių  registrą  (Kultūrinių vietovių

sąrašą),  neatlygintinai  suteikiami  nuosavybėn  naudojami žemės

sklypai  tik  asmenims,  kuriems  šiose  miestų teritorijų dalyse

nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.

     Suteikiamo   neatlygintinai   žemės   sklypo   dydį   miesto

administracinėse  ribose  nustato  miesto  (rajono)  savivaldybė,

atsižvelgdama  į  turimos  individualiai statybai skirtinos žemės

plotą  ir  jo  poreikį. Minimalus neatlygintinai suteikiamo naujo

žemės  sklypo  dydis  -  0,04  ha.  Maksimalus naujo žemės sklypo

plotas   neturi  būti  didesnis  kaip  0,2  ha  Vilniuje,  Kaune,

Klaipėdoje,   Šiauliuose,   Panevėžyje,  Alytuje,  Marijampolėje,

Druskininkuose,  Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha

kituose miestuose.

     Nuosavybės  teisė  atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet

ne  daugiau  kaip  80  ha.  Kai  mieste  ar šiam miestui Lietuvos

Respublikos     Vyriausybės    nustatyta    tvarka    priskirtoje

teritorijoje    nėra    pakankamai    žemės,   galimos   suteikti

individualiai  statybai  bei  kitai paskirčiai, turėta žemė arba,

kai  suteikiamos  neatlygintinai  žemės  plotas  yra  mažesnis už

turėtą   žemės  plotą,  negrąžinta  žemės  sklypo  dalis  iš  šio

įstatymo  2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama šio įstatymo 16

straipsnyje  nurodytais  išpirkimo  būdais, išskyrus kompensavimą

pinigais.

     Nuosavybės   teisė   į   žemę,   esančią   Vilniaus,  Kauno,

Klaipėdos,    Šiaulių,    Panevėžio,    Alytaus,    Marijampolės,

Druskininkų,  Palangos,  Birštono ir Visagino miestų savivaldybių

teritorijų  administracinėse  ribose,  kuri  buvo  priskirta  šių

miestų  savivaldybių  teritorijoms  po šio įstatymo įsigaliojimo,

atstatoma   šio   įstatymo  4  straipsnyje  nustatyta  tvarka  ją

grąžinant   natūra,   išperkant   šio   įstatymo  16  straipsnyje

nurodytais  išpirkimo  būdais  (jeigu  žemė pagal šio įstatymo 12

straipsnį   priskirta   valstybės   išperkamai   žemei   arba  to

pageidauja  šio  įstatymo  2  straipsnyje  nurodyti asmenys) arba

grąžinant   ekvivalentine   natūra   piliečiams   jų   naudojamus

asmeniniam ūkiui žemės sklypus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-1054, 95.10.03, Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)

Nr. I-1106, 95.11.30, Žin., 1995, Nr. 103-2299 95.12.20)

 

 

     6 straipsnis. Nuosavybės teisės į buvusius privačius

                    miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka

 

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  miško plotus  atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus

žemės reformos   žemėtvarkos  projektus. Vienai  šeimai  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės  nustatyta tvarka  grąžinama  iki  25  ha

miško buvusioje   arba kitoje vietoje, formuojant  privačių miškų

masyvus.

     Vietoj  buvusių  privačių  miško  plotų,  kurie  pagal  šio

įstatymo 13  straipsnį priskirti  valstybės išperkamiems  miškams

arba kurie  buvo paversti  žemės ūkio  naudmenomis bei kita žeme,

šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims  jų pageidavimu

gali būti  sugrąžinamas  kitoje  vietoje  (ekvivalentine  natūra)

miško plotas arba žemės ūkio paskirties žemės plotas.

     Formuojant       racionalų  žemėnaudų  išdėstymą  ir  ribas,

negrąžinta žemės  ūkio paskirties  žemė gali  būti  kompensuojama

miško plotu arba turėtas miškas - žemės ūkio paskirties žeme.

     Urėdijų miškų   masyvuose,  didesniuose  kaip 200 ha, miškas

grąžinamas arba   suteikiamas ekvivalentine  natūra tik asmenims,

kurie jį  naudos ir  valdys bendrosios  nuosavybės   teise.   Šis

reikalavimas  netaikomas   toje   vietoje   nuolat   gyvenantiems

asmenims, susigrąžinantiems žemę ir mišką.

     Atskirais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra

netaisyklingos  konfigūracijos,   suderinus  su       Miškų  ūkio

ministerija, miškai gali būti grąžinami arba suteikiami privačion

nuosavybėn ir didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.

     Valstybiniuose   draustiniuose    ir   valstybinių    parkų

draustiniuose,   išskyrus    memorialinius,   urbanistinius   bei

etnokultūrinius, taip  pat valstybinių  parkų rekreacinėse zonose

miškas grąžinamas  natūra neskaidant  buvusios valdos į dalis tik

piliečiams, gyvenantiems  šiose teritorijose  arba  kaimuose  bei

miesteliuose,  kurie   ribojasi  su   saugoma  teritorija.  Šiose

teritorijose  ekvivalentine  natūra  miškas  grąžinamas  tik  ten

gyvenantiems piliečiams.

     Šie apribojimai  netaikomi grąžinant mišką valstybinių parkų

gyvenamosiose, ūkinėse  ir apsaugos  zonose bei  memorialiniuose,

urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose.

    Valstybiniuose draustiniuose  ir valstybiniuose parkuose bei

jų apsaugos zonose, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą

valstybės išperkamą žemę, miškas grąžinamas piliečiams sutikus su

specialiosiomis   žemės    naudojimo   sąlygomis    ir    veiklos

apribojimais,  nustatytais  Saugomų  teritorijų  įstatymo,  Miškų

įstatymo, kitų  įstatymų  bei  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

patvirtintų norminių dokumentų.

     Piliečiams,   kuriems    miškas    saugomose    teritorijose

negrąžinamas   natūra    šiame   įstatyme    nustatyta    tvarka,

kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.

     Miškas grąžinamas  natūra  arba  ekvivalentine  natūra  šio

įstatymo 2  straipsnyje nurodytiems  asmenims, jei jie sutinka su

žemės  reformos   žemėtvarkos   projektuose   nustatytais   žemės

servitutais  ir   specialiosiomis  miško   naudojimo   sąlygomis.

Saugomose teritorijose  sugrąžintas miškas  turi būti  tvarkomas,

naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą visose miško

valdose, nesvarbu, koks jų dydis.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

 

 

     7 straipsnis. Nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės

                    paskirties pastatus su priklausiniais

                    atstatymo tvarka

 

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  ūkinės-komercinės paskirties  pastatus su priklausiniais

atstatoma  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka

grąžinant  ūkinės-komercinės   paskirties  pastatus  natūra  arba

išduodant vertybinius  popierius (akcijas).  Nuosavybės  teisė  į

turėtą   žemės   sklypą   atstatoma   suteikiant   neatlygintinai

nuosavybėn suformuotą žemės sklypą prie sugrąžinamo pastato ir už

negrąžintą  dalį   turėto  žemės   sklypo,  priskirto   valstybės

išperkamai  žemei,  kompensuojant  šio  įstatymo  16  straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais (išskyrus kompensavimą pinigais).

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

 

 

     8 straipsnis. Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus

                   (jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka

 

     Šio įstatymo  2 straipsnyje  nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į  gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atstatoma grąžinant

gyvenamuosius namus,  jų dalis,  butus natūra arba išperkant juos

lygiaverte natūra,  kita natūra,  pinigais ir  (ar)  vertybiniais

popieriais.

     Gyvenamieji  namai,   jų  dalys,   butai  grąžinami   natūra

kiekvienu iš šių atvejų, jeigu:

     1) jie yra tušti;

     2)  jie   pertvarkyti  į  negyvenamąsias  patalpas  ir  nėra

perduoti mokslo,  sveikatos  priežiūros,  kultūros,  švietimo  ir

ryšių įstaigoms;

     3) jie  perduoti  mokslo,  sveikatos  priežiūros,  kultūros,

švietimo ir  ryšių įstaigoms,  tačiau nenaudojami  pagal tikslinę

paskirtį, numatytą patalpų pertvarkymo projektuose arba perdavimo

dokumentuose;

     4) grąžintinuose  namuose, jų  dalyse, butuose  gyvenantiems

nuomininkams   yra   suteiktos   kitos   gyvenamosios   patalpos,

atitinkančios  Lietuvos   Respublikos   civilinio   kodekso   358

straipsnio reikalavimus;

     5) grąžintiname  name  gyvena  šio  įstatymo  2  straipsnyje

nurodyti asmenys  - jiems grąžinama ta namo dalis, butas, kuriame

jie gyvena;

     6) grąžintini namai yra pertvarkyti, perstatyti taip, kad jų

bendrasis plotas  padidėjo daugiau  kaip  trečdaliu,  bet  naujai

sukurtą plotą  galima atskirti nuo buvusiojo, nors jų pagrindinės

konstrukcijos buvo  pakeistos daugiau  kaip 50  procentų,  tačiau

1995  m.  liepos  1  d.  jie  yra  tušti  arba  išnuomoti  ūkinei

komercinei veiklai  - grąžinama  namo dalis,  atitinkanti buvusio

gyvenamojo namo dalį;

     7) fiziniai  asmenys, įsigiję  nuosavybėn grąžintinus namus,

jų dalis  ar  butus,  sutinka  (sutikimas  išreiškiamas  notarine

forma)  persikelti   į  jiems   suteikiamas  kitas   gyvenamąsias

patalpas.

     Grąžinus namus  natūra, nuosavybės  teisė į žemę, ant kurios

yra sugrąžinti namai, atstatoma šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose

nustatyta  tvarka.   Piliečiai,  kuriems  sugrąžinti  gyvenamieji

namai, turi  teisę atsistatyti  nuosavybės teisę  į  namų  valdos

žemės sklypą,  nepaisant to,  ar buvo  paduotas atskiras prašymas

dėl šios žemės grąžinimo.

     Visais    kitais   atvejais,   nenurodytais  šio  straipsnio

antrojoje   dalyje,   gyvenamieji   namai   (jų   dalys,   butai)

negrąžinami   natūra,  o  nuosavybės  teisė  atstatoma  valstybei

išperkant  juos iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų šių

pasirinkimu tokiais būdais:

     1)   perduodant   nuosavybėn   jų   nuomojamus   valstybinio

(savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo butus;

     2)   suteikiant   butus   nuosavybėn   Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės  nustatyta  tvarka.  Šiuo atveju pirmenybė suteikiama

asmenims,  kurie  turi  teisę  į valstybės paramą pagal Gyventojų

apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;

     3)   suteikiant   nuosavybėn   žemės  sklypus  individualiam

gyvenamajam namui statyti;

     4)  perduodant  nuosavybėn  kitus  tuščius  nenuomojamus  ir

neeksploatuojamus  pastatus,  kitus  statinius arba jų dalis. Šių

pastatų,   statinių   arba  jų  dalių  perdavimo  tvarką  nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

     5)   panaikinant  piliečio  pinigines  prievoles  valstybei,

atsiradusias  po  nekilnojamojo  turto  atėmimo iki sprendimo dėl

nuosavybės    teisių    atstatymo   priėmimo   dienos,   Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

     6)   suteikiant   miško   plotą   ar   kitą  turtą  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

     7)   išperkant  (išmokant  kompensaciją)  pinigais  ir  (ar)

vertybiniais popieriais.

     * Miesto (rajono)  savivaldybės meras (valdyba) ar valstybės

institucija   priima   sprendimą  atstatyti  nuosavybės  teisę  į

gyvenamąjį  namą  (jo  dalį,  butą)  vienu  iš  šiame straipsnyje

nurodytų  būdų pagal piliečio, kuriam atstatoma nuosavybės teisė,

rašytinį  prašymą. Jeigu pilietis pageidauja atstatyti nuosavybės

teisę  į  gyvenamąjį  namą  (jo  dalį,  butą) natūra, o pagal šio

straipsnio  antrąją  dalį šis gyvenamasis namas (jo dalis, butas)

negali  būti  grąžintas  natūra,  meras  (valdyba)  ar  valstybės

institucija   apie   tai  raštu  informuoja  pilietį  ir  pasiūlo

pasirinkti  šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą išpirkimo

būdą.  Jeigu  pilietis  per  tris  mėnesius  nuo pasiūlymo gavimo

dienos  nepasirenka  gyvenamojo  namo (jo dalies, buto) išpirkimo

būdo,  meras  (valdyba) ar valstybės institucija priima sprendimą

išpirkti   gyvenamąjį   namą,   jo  dalį  (butą)  už  pinigus  ir

vertybinius popierius.

     Pinigai   sumokami,   o   vertybiniai   popieriai  išduodami

Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant už

nuosavybę rinkos kaina, bet ne vėliau kaip per 10 metų.

     Nuosavybės teisė  į natūra sugrąžintą ar perduotą nuosavybėn

kitą  nekilnojamąjį   turtą  atsiranda  tuo  metu,  kai  įstatymų

nustatyta tvarka  turto registro įstaigoje įregistruojamas miesto

(rajono) savivaldybės  mero  (valdybos),  kitos  institucijos  ar

įsiteisėjęs teismo  sprendimas dėl  nuosavybės  teisių  atstatymo

natūra.

     Tais   atvejais,  kai  gyvenamasis  namas, jo dalis ar butas

natūra  negrąžinami,  miesto meras (valdyba) ar kita institucija,

priimdama  sprendimą  dėl jų išpirkimo, taip pat priima sprendimą

dėl    šio   namo,   buto   teisinės   registracijos   valstybės,

savivaldybės,  kooperatinės  ar visuomeninės organizacijos vardu.

Šis   sprendimas   per   dvi  savaites  nuo  jo  priėmimo  dienos

įregistruojamas  turto  registro  įstaigoje.  Nuosavybės  teisė į

juos   atsiranda   nuo  sprendimo  įregistravimo  turto  registro

įstaigoje.

     Grąžinus gyvenamuosius  namus, jų  dalis, butus  natūra arba

suteikus nuosavybėn  kitas gyvenamąsias  patalpas,  atitinkančias

Gyventojų  apsirūpinimo  gyvenamosiomis  patalpomis  įstatymo  14

straipsnio reikalavimus,  šio  įstatymo  2  straipsnyje  nurodyti

asmenys kartu  su savo  šeimos nariais ir subnuomininkais privalo

per 2  mėnesius patuštinti  nuomojamas valstybinio (savivaldybių)

ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.

     Gyvenamąjį namą,  jo  dalį  ar  butą  atgaunantys  piliečiai

privalo kompensuoti  juos turėjusiems savo žinioje fiziniams arba

juridiniams asmenims ar nuomininkams sugrąžintų namų, jų dalių ar

butų pagerinimo kaštus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

     Šio  įstatymo   2  straipsnyje   nurodytiems  asmenims,  kai

nuosavybės teisė  į gyvenamąjį  namą natūra  atstatoma tik į namo

dalį, butą  arba kai  nuosavybėn suteiktas  butas kitame  name ar

kitas turtas  neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkų

teisės    realizuojamos    išmokant    kompensacijas    pinigais,

vertybiniais popieriais  ar dengiant vertės skirtumą kitais šiame

straipsnyje nurodytais  turto išpirkimo būdais. Kompensacijų dydį

ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Šio  įstatymo   nuostatos  netaikomos  asmenims,  savo  noru

persikėlusiems  iš   jiems  priklausiusių   gyvenamųjų   namų   į

valstybinio ar visuomeninio butų fondo butus.

 

 * Pastaba: 8  straipsnio  penktosios  dalies normos ta apimtimi,

kuria  yra paneigta šio  įstatymo 8  straipsnio antrosios  dalies

 punkte nustatyta buvusių savininkų galimybė natūra susigrąžinti

gyvenamuosius  namus,   jų  dalis,   butus,  kai   juose   gyvena

nuomininkai, prieštarauja  Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 23

ir 29 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

 * Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

   96.11.12, Žin., 1996, Nr.112-2558 (96.11.21)

 

     9 straipsnis. Nuosavybės teisę patvirtinantys

                   dokumentai

 

     Nuosavybės teisę  patvirtinančiais dokumentais gali būti

išrašai iš ipotekos knygų, turto  perleidimo  sutartys, teismų

sprendimai, turto  nacionalizacijos aktai,  taip pat valstybinių

archyvų išduoti pažymėjimai ir   kiti   Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyti dokumentai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2200, 92.01.14, Žin., 1992, Nr. 3-40

 

     10 straipsnis. Prašymų dėl turto sugrąžinimo pateikimo

                    tvarka.

 

     Leisti   piliečiams,  turintiems  teisę  į  žemės nuosavybės

teisės atstatymą  miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose (pagal

šio   įstatymo   5  straipsnį), prašymus  dėl  nuosavybės  teisės

atstatymo paduoti  iki 1992 m. kovo 31 dienos. Leisti  piliečiams

prašymus dėl  nuosavybės teisės  į žemės  ūkio  paskirties   žemę

atstatymo (pagal  šio įstatymo 4 straipsnį) paduoti iki 1992 metų

gegužės 31 dienos.

     Prašymus dėl   nuosavybės teisių  atstatymo į  gyvenamuosius

namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško

žemėje, ir  į mišką  piliečiai pateikia  iki 1992  m. gegužės  31

dienos.

     Asmenys, nurodyti   šio įstatymo 2 straipsnyje, prašymus dėl

nuosavybės teisės   į  gyvenamuosius  namus  (arba  jų dalis)  su

priklausiniais, į  ūkinės komercinės  paskirties pastatus,  kurie

įstatymo įsigaliojimo  dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams

asmenims, atstatymo   turi teisę paduoti iki 1994 m. balandžio 30

dienos.

     Piliečiai, praleidę šį terminą, netenka teisės į nuosavybės

teisių atstatymą pagal šį įstatymą, išskyrus asmenis, neturinčius

Lietuvos  Respublikoje   nuolatinės   gyvenamosios   vietos   dėl

ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams.

     Kartu  su  prašymu  pateikiamas  pilietybę    patvirtinantis

dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai.

     Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  gali  pratęsti  nuosavybę

patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką.

     * >> Lietuvos    Respublikos    Vyriausybės     nustatytomis

ąlygomis << nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma asmenims,

urie pateikė prašymus  dėl nuosavybės teisės atstatymo ne vėliau

kaip iki 1993 m. rugsėjo 10 dienos.

     Piliečiams,   praleidusiems   nustatytus  terminus   paduoti

prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, jeigu į

jiems priklausantį  turėtos žemės  ar miško  valdos (jos  dalies)

plotą nuosavybės  teisė neatstatyta  kitiems  asmenims,  Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   nustatyta   tvarka   jų   pageidavimu

neatlygintinai nuosavybėn  suteikiamas laisvos  valstybinio žemės

fondo žemės  ar miško  plotas arba  kompensuojama šio įstatymo 16

straipsnyje nustatytais  būdais, išskyrus  kompensavimą pinigais.

Tokia pat  tvarka ir  sąlygomis atstatoma nuosavybės teisė į žemę

ir mišką  buvusių Lietuvos  piliečių (jiems  mirus -  jų vaikų ir

įvaikių) notariškai  patvirtintu sutikimu jų vaikams (įvaikiams),

tėvams  (įtėviams)   ir  sutuoktiniui,   jeigu  šie   buvę  žemės

savininkai  (jiems  mirus  -  jų  vaikai  ir  įvaikiai)  negyvena

Lietuvos Respublikoje  (išskyrus  asmenis,  neturinčius  Lietuvos

Respublikoje gyvenamosios  vietos dėl  ištrėmimo ar  įkalinimo už

pasipriešinimą okupaciniams  režimams) ir nėra gavę kompensacijos

už  paliekamą   nekilnojamąjį  turtą  išvykdami  gyventi  į  kitą

valstybę.

     Piliečiai,   kurie   praleido  nustatytus  terminus  paduoti

prašymus dėl  nuosavybės teisės  į žemę  ir  mišką  atstatymo,  o

nuosavybės teisė  į visą  turėtos žemės  ar miško  plotą jau  yra

atstatyta kitiems  pretendentams, turi  teisę iš šių asmenų gauti

kompensaciją už  nesugrąžintos  žemės  ar  miško  plotą  teismine

tvarka.

 

 * Pastaba: nuostata >> Lietuvos      Respublikos     Vyriausybės

nustatytomis   sąlygomis << prieštarauja   Lietuvos   Respublikos

Konstitucijos 23 straipsnio antrajai daliai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2305, 92.02.11, Žin., 1992, Nr. 7-155

Nr. I-2417, 92.03.24, Žin., 1992, Nr. 11-278

Nr. I-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-388, 94.02.15, Žin., 1994, Nr. 14-229 (94.02.23)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1054, 95.10.03, Žin., 1995, Nr. 85-1916 (95.10.18)

* Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

  Nr. , 95.10.26, Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)

 

 

     11 straipsnis. Prašymų turinys

 

     Prašyme dėl  išlikusio nekilnojamojo   turto  sugrąžinimo ar

kompensacijos   už   jį  sumokėjimo   nurodoma:  piliečio vardas,

pavardė, gyvenamoji  vieta, išlikusio  nekilnojamojo turto rūšys,

dydis, buvimo   vieta, nuosavybės  teisės į  šį turtą  pagrindas,

dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir

būdas.

     Prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys

teisę į   šio  turto  sugrąžinimą  pagal  šį įstatymą,  taip  pat

pageidaujamas nekilnojamojo turto išpirkimo būdas

     Mirus piliečiui,  padavusiam nustatytu  laiku  prašymą  dėl

nuosavybės teisės  atstatymo, nuosavybės  teisės  atstatymo  būdą

pasirenka jo  teisių perėmėjai,  išskyrus tuos atvejus, kai miręs

pretendentas pageidavo, kad turtas būtų išpirktas pinigais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

 

 

         III. Sąlygos, dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį

 

                    turtą išperka valstybė

 

 

     12 straipsnis. Išperkama žemė

 

     Valstybės  reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo

2  straipsnio  nurodytųjų  asmenų išperkama, taikant šio įstatymo

16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu:

     1)  užimta  kelių,  aerodromų,  karinių  dalinių,  taip  pat

reikalinga valstybinės sienos apsaugai.

     Požeminių  ryšių  kabelių bei vamzdynų užimta žemė gali būti

grąžinama  ribotam  tiksliniam  naudojimui,  jeigu su tuo sutinka

šio  įstatymo  2  straipsnyje nurodytieji asmenys. Pasienio ruožo

(išskyrus  pasienio  juostą)  žemė ir miškas, suderinus su Vidaus

reikalų   mininisterijos  Pasienio  apsaugos  tarnyba,  grąžinami

natūra ir ekvivalentine natūra;

     2)  joje  biudžeto  lėšomis  įrengti  vandens telkiniai, yra

užveisti  sodininkų bendrijų sodai ir specializuotų sodininkystės

valstybinių   įmonių   sodai,   uogynai   ir  medelynai,  jei  jų

žemėnaudos   buvo  suformuotos  pagal  pramoninių  sodų  įveisimo

projektus;

     3)  pagal  galiojusius  įstatymus  suteikta valstiečio ūkiui

steigti   bei   asmenims,   statantiems   ūkininko   sodybas   ir

gyvenamuosius  namus;  žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų

valdos  (sodybos)  ir  kiti  fiziniams  bei  juridiniams asmenims

nuosavybės  teise  priklausantys  pastatai kaimo vietovėje; žemė,

suteikta   gyventojų  asmeniniam  ūkiui  arba  tarnybinėms  žemės

daloms,  išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 ha

žemės  ūkio  naudmenų  plotuose  prie  vienkiemių, kuriuos šiuose

vienkiemiuose  gyvenantys  gyvenamųjų  namų savininkai pageidauja

susigrąžinti natūra;

     4)   ji   šio  įstatymo  įsigaliojimo  dieną  buvo  miestams

nustatyta  tvarka  priskirtose teritorijose, taip pat žemė, pagal

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  sprendimus  priskirta  miesto

gyventojų   rekreaciniams   poreikiams.   Žemė,   kuri   Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestams

iki  1995  m.  birželio 1 d. po šio įstatymo įsigaliojimo dienos,

iš   šio   įstatymo   2  straipsnyje  nurodytų  asmenų  išperkama

kompensuojant šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais;

     5)  ji  yra  nustatyta  tvarka  suteikta  mokslo  ir  mokymo

įstaigoms   naudotis   arba   Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės

priskirta  eksperimentams  bei  kitoms  mokslo ir mokymo reikmėms

žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje;

     6)   ji   yra   ištirtų   ir  nustatyta  tvarka  patvirtintų

naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje.

     Tokie   sklypai   gali  būti  grąžinami  ribotam  tiksliniam

naudojimui,  jeigu  su  tuo  sutinka  šio  įstatymo 2 straipsnyje

nurodytieji asmenys;

     7)  ji yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių

parkų  rezervatų,  Kuršių  nerijos nacionalinio parko teritorija.

Kitose  saugomose  teritorijose  žemė  gali  būti  grąžinama  tik

ribotam  tiksliniam  naudojimui, jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti   asmenys   sutinka  su  Lietuvos  Respublikos  kultūros

paveldo  inspekcijos  arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

departamento nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis.

     Esamų  ir projektuojamų pagal patvirtintą kompleksinę gamtos

apsaugos   schemą   draustinių,  nacionalinių  parkų  teritorija,

gamtos  kultūros  ir  istorijos paminklų apsauginė žemė gali būti

grąžinama  ribotam  tiksliniam  naudojimui,  jeigu su tuo sutinka

šio   įstatymo   2   straipsnyje  nurodytieji  asmenys,  Lietuvos

Respublikos  kultūros paveldo inspekcija bei Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos departamentas;

     8)  ji  yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų

užimta  arba  šių įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar

miškas,  taip  pat  žemė,  kurioje  yra  pastatyti  arba  pradėti

projektuoti  iki  šio  įstatymo  įsigaliojimo  dienos valstybinės

nuosavybės  objektai,  bei  žemė,  pagal šiuos projektus Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   nustatyta  tvarka  suteikta  naudotis

valstybinėms   įstaigoms   ir   organizacijoms.  Žemė,  kuri  šio

įstatymo   įsigaliojimo  dieną  buvo  nustatyta  tvarka  suteikta

neterminuotai   naudotis   ne   žemės  ūkio  paskirties  įmonėms,

įstaigoms  ir  organizacijoms, tačiau ten niekas nebuvo pastatyta

ar  kitaip  nepanaudota  pagal paskirtį, taip pat žemė, kuri buvo

numatyta  skirti šioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms pagal

su   rajono   savivaldybe  suderintą  vietos  parinkimo  brėžinį,

priskiriama  valstybės  išperkamai žemei tik Lietuvos Respublikos

Vyriausybės  įgaliotai  institucijai nustačius šios žemės skyrimo

tikslingumą;

     9)  sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių

neįmanomas   technologinio  komplekto  funkcionavimas,  ir  jiems

eksploatuoti  reikalingi  žemės  ūkio naudmenų plotai pagal Žemės

ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

     Buvusių  sėklininkystės ūkių bei veislynų gamybinių pastatų,

kuriuos   įsigis   nuosavybėn  specializuotos  sėklininkystės  ir

veislininkystės  žemės  ūkio  įmonės,  eksploatavimui reikalingas

plotas   nustatomas   atsižvelgiant   į   juose  laikomų  gyvulių

aprūpinimą  visų  rūšių  pašarais  ir  žemės  poreikį  labai gerų

reprodukcijų  veislinei sėklai bei kitai prekinei augalininkystės

produkcijai   išauginti.   Kitų   žemės   ūkio   įmonių   pastatų

eksploatavimui  reikalingas žemės plotas nustatomas atsižvelgiant

į  juose  laikomų  gyvulių  aprūpinimą  žoliniais  pašarais pagal

Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

     Šio  punkto  pirmojoje  ir  antrojoje  dalyse nurodyti žemės

plotai,  išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją, grąžinami

nuosavybėn  natūra  asmenims, sudarantiems su žemės ūkio įmonėmis

ar  kitais  gamybinių  pastatų savininkais privačios žemės nuomos

sutartis   iki  šių  žemės  ūkio  įmonių  ar  kitų  ūkių  veiklos

nutraukimo.  Žemės  ūkio  įmonei  ar  kitam  ūkiui nutraukus savo

veiklą,   pirmumo  teisę  įsigyti  arba  išsinuomoti  jų  naudotą

sugrąžintą  (privačią)  arba laisvos valstybinės žemės fondo žemę

turi  šiuos gamybinius pastatus įsigiję asmenys, naudojantys juos

žemės ūkio veiklai.

     Likusi  nesugrąžinta  natūra  žemė ją naudojančių žemės ūkio

įmonių   nariams   gali   būti  grąžinama  ekvivalentine  natūra,

nekeičiant  jos  naudojimo  pobūdžio, jeigu šie asmenys sudaro su

žemės  ūkio  įmonėmis  privačios  žemės  nuomos  sutartis iki šių

žemės ūkio įmonių veiklos nutraukimo.

     Žemės  savininkai,  išnuomoję  žemę žemės ūkio įmonėms, gali

naudotis  kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatyme.

     Jeigu  žemės  ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo,

tai  žemė,  reikalinga  jų eksploatavimui, jam gali būti grąžinta

natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti;

     10)  žemė,  kurioje  yra  buvusių  specializuotų  žemės ūkio

įmonių pagrindu įsteigtų žemės ūkio bendrovių, akcinių  bendrovių

ir  uždarųjų  akcinių  bendrovių  sodai,  uogynai  bei medelynai,

suformavus  jų   žemėnaudas  pagal   pramoninių  sodų    įveisimo

projektus, taip  pat specializuotų  žemės ūkio  įmonių daržai  su

įrengtomis  drėkinimo  sistemomis.   Šie  plotai  >>gali   būti<<

grąžinami   nuosavybėn   natūra,   nekeičiant   žemės   naudojimo

pobūdžio,  asmenims,  kurie  šią  žemę išnuomoja ją naudojančioms

žemės  ūkio   įmonėms  šio   straipsnio  9   punkte   nurodytomis

sąlygomis;

     11)  žemė, kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašarinių

plotų   lietinimui   gyvulininkystės   kompleksų   nutekamaisiais

vandenimis;

     12)  žemė  kaimo vietovėje, suteikta individualiai statybai,

užimta  visuomeninės  paskirties  statiniais  ir įrenginiais, bei

žemė,   kurioje   įveisti  parkai  ir  įrengti  tvenkiniai;  kita

visuomenės poreikiams naudojama žemė;

     13)  žemė,  paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui

steigti,  jeigu ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir

turintys  gamybinius  pastatus  asmenys,  negalintys  šios  žemės

susigrąžinti natūra.

 

  *   Pastaba:  nuostata   >>gali   būti<<   prieštarauja   Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

* Konstitucinio teismo Nutarimas, Nr.12/93, 1994 05 27, Žin., 1994, r.42-771

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

 

 

     13 straipsnis. Išperkami miškai

 

     Miškai   iš   šio  įstatymo  2  straipsnyje  nurodytų asmenų

išperkami   šio   įstatymo  16  straipsnyje nustatytais išpirkimo

(kompensavimo) būdais, jeigu jie yra priskirti:

     1) valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams

ir rezervatinėms apyrubėms;

     2) kurortų sanitarinės apsaugos I ir II zonoms;

     3) miestų miškams ir miško parkams;

     4) miško  genetiniams   rezervatams,   miško   medelynams ir

sėklininkystės plantacijoms;

     5) Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms iki 7

km pločio,  ypač vertingiems  rekreaciniams prie vandens telkinių

ar gyvenviečių   esantiems  miškams,  miškų mokslinio  tyrimo  ir

mokymo bei   selekcinės sėklininkystės objektams,  kurių  sąrašus

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

     6) valstybinių  parkų ir  valstybinių  draustinių  miškams,

išskyrus miškus,  sugrąžinamus  natūra  ir  ekvivalentine  natūra

pagal šio įstatymo 4 ir 6 straipsnius.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

 

 

     14 straipsnis. Neteko galios.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

 

 

     15 straipsnis. Išperkami ūkinės-komercinės paskirties

                    pastatai

 

     Iš   esmės   perstatyti   (rekonstruoti)   ūkinės-komercinės

paskirties pastatai  iš šio  įstatymo  2  straipsnyje  nurodytųjų

asmenų valstybės  išperkami taikant  šio įstatymo  16 straipsnyje

numatytus išpirkimo (kompensavimo) būdus.

 

 

          IV. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas

 

 

     16 straipsnis. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo

                   būdai

 

     Valstybė   išperka   išlikusį  nekilnojamąjį turtą, išskyrus

gyvenamuosius namus, jų dalis ar butus, šiais būdais:

     1) tokios  pat rūšies  ar vertės  turto perdavimu nuosavybėn

neatlygintinai (ekvivalentine natūra);

     2) suteikiant  vienkartines valstybės išmokas arba išduodant

akcijas;

     3)  įskaitymu   panaikinant  piliečio   pinigines  prievoles

valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo.

     4) suteikiant  lygiavertį  miško  ar  rekultivuoto  durpyno

plotą (išperkant  žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

     5) suteikiant  sklypą  individualiai  statybai    (išperkant

žemę) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

     6) pinigais  (išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės

ir  miško   sklypus,  esančius   kaimo  vietovėje  ir  priskirtus

valstybės  išperkamai  žemei)  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta  tvarka.   Kompensacija  pinigais   taip  pat  išmokama

pageidaujantiems gauti  kompensaciją pinigais  asmenims,  kuriems

šio įstatymo  19 straipsnyje  nurodytos institucijos  iki 1995 m.

birželio 1  d. priėmė  sprendimus dėl  nuosavybės teisės  į žemės

ūkio  paskirties  žemę  ir  mišką  atstatymo,  šią  žemę  (mišką)

išperkant;

     7) suteikiant  galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią

sumą apmokėjimui už statomus butus.

     Išpirkimo būdą  pasirenka pilietis, išskyrus šio įstatymo 7

ir 15 straipsniuose nurodytus atvejus.

     Jeigu  asmuo  neapsisprendė  dėl  kompensavimo  už  žemę ar

mišką   būdų   iki   Vyriausybės   nustatyto   termino,  su  juo

atsiskaitoma  valstybės  vienkartinėmis  išmokomis arba pinigais

po  to,   kai  bus   patenkinti  kitų   asmenų  prašymai   gauti

kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.

     Už kaimo vietovėje esančius žemės ūkio paskirties žemės  ir

miško  plotus,  kurių   negalima  grąžinti  natūra,   piliečiams

kompensuojama  visais  šio   straipsnio  pirmosios  dalies   1-7

punktuose nurodytais  būdais, už  kitą valstybės  išperkamą žemę

ir mišką - 1, 2, 4  ir 5 punktuose nurodytais būdais.   Pilietis

turi teisę pasirinkti vieną arba kelis kompensavimo būdus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

 

 

     17 straipsnis. Išmokų bei kompensacijų dydis

 

     Valstybei   išperkant    išlikusį    nekilnojamąjį    turtą,

perduodamas natūra   turtas savo  realia verte  išpirkimo momentu

turi būti lygiavertis išperkamam turtui.

     Vienkartinių valstybės išmokų dydis, pinigų suma, išduodamų

akcijų skaičius,  suteikiamo neatlygintinai žemės ar miško sklypo

bei kito  turto vertė  nustatoma atsižvelgiant į realią išlikusio

nekilnojamojo  turto   vertę  išpirkimo   metu,   atskaičius   jo

pagerinimo išlaidas.

     Nustatant išmokų dydį, išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei

perduodant turtą   natūra,  turi  būti  gaunamas šio  įstatymo  2

straipsnyje nurodyto asmens sutikimas.

     Išmokų išmokėjimo  bei kompensacijų  išdavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

 

 

 V. Prašymų dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimas. Ginčų

                       nagrinėjimo tvarka

 

 

     18 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios piliečių

                    prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo

 

    Piliečių prašymus  dėl nuosavybės  teisės į  žemę ar  mišką

atstatymo  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka

nagrinėja  apskrities   valdytojas,   jo   įgaliotas   apskrities

valdytojo  administracijos   padalinio  vadovas   arba   Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija.

     Piliečių prašymus  dėl  gyvenamųjų  namų,  ūkinės-komercinės

paskirties pastatų,   taip pat juose išlikusių įrengimų grąžinimo

nagrinėja miesto  (rajono) savivaldybės   meras  (valdyba)   ar

valstybės institucija.

valdyba, kurios reguliavimo sferai jie

priskirti,    vadovaujantis    Lietuvos Respublikos   Vyriausybės

nustatyta tvarka.

     Piliečių prašymus  dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų,

namų, priklausančių  mokslo, gydymo,  kultūros, švietimo ir ryšių

įstaigoms, grąžinimo  nagrinėja ministerija  ar  tarnyba,  kurios

reguliavimo sferoje yra šie objektai.

     Piliečių prašymus  dėl gyvenamųjų  namų (arba  jų    dalių),

ūkinės komercinės  paskirties pastatų,  taip pat  juose išlikusių

įrengimų, kurie  yra  perleisti  nuosavybėn  fiziniams  asmenims,

nagrinėja teismai.

     Institucijos,   nagrinėjančios    piliečių   prašymus    dėl

nuosavybės teisės  atstatymo, šiame  įstatyme numatytais atvejais

nustato kompensacijos dydį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės

įkainius.

     Piliečiai, pageidaujantys  susigrąžinti žemę ir mišką kaimo

vietovėje,  savo  prašymuose  pareikštą  valią  gali  keisti  iki

apskrities valdytojo  sprendimu nustatyto  termino užbaigti šioje

vietovėje  kompleksinio   žemės  reformos   žemėtvarkos  projekto

parengiamuosius darbus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

 

 

     19 straipsnis.Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo

                    priėmimas

 

     * Šio   įstatymo   18  straipsnio  pirmojoje,  antrojoje  ir

trečiojoje   dalyse   nurodytos   institucijos  turi  išnagrinėti

piliečių  prašymus  ir  priimti  sprendimus dėl nuosavybės teisės

atstatymo  (išskyrus  dėl  nuosavybės  teisės atstatymo į žemę ir

mišką)  per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę,

pateikimo  dienos.  Sprendimai  dėl nuosavybės teisės atstatymo į

kaimo  vietovėje  esančią  žemę  ir mišką priimami ne vėliau kaip

per  3 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projektų, parengtų

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta tvarka, apsvarstymo

apskrities  valdytojo administracijos padalinyje ir šio padalinio

išvados   dėl   nuosavybės  teisės  į  žemę  ar  mišką  atstatymo

priėmimo.  Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į miestuose

esančią  žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

suteikiamo  neatlygintinai žemės sklypo vietos arba žemės (miško)

išpirkimo  būdo  suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti

nuosavybės teisę į žemę ar mišką.

     Sprendimas  nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl

nuosavybės  teisės atstatymo būdo, išskyrus sprendimus dėl teisės

atstatymo   į   gyvenamuosius  namus  (jų  dalis,  butus),  kurie

priimami šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybės sprendimu piliečių prašymų

dėl nuosavybės  teisės atstatymo  nagrinėjimo terminai  gali būti

pratęsiami.

     Sprendimai  dėl   nuosavybės  teisės   atstatymo  į   kaimo

vietovėje esančią  žemę ir  mišką, pagal  šio įstatymo  12 ir  13

straipsnius  priskirtus   valstybės  išperkamai  žemei  (miškui),

priimami pirmiausiai.  Kartu su  sprendimu  piliečiams  išduodama

pažyma apie  valstybės  išperkamos  žemės  ir  miško  vertę.  Šių

dokumentų pagrindu  piliečiams kompensuojama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės  nustatyta   tvarka,  šio   įstatymo  16  straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais.

     Priimamuose sprendimuose  dėl žemės ar miško grąžinimo arba

žemės ir miško sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyta

šiems sklypams  nustatyti žemės servitutai ir specialiosios žemės

ir miško naudojimo sąlygos.

     Sprendimuose dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo

gali  būti   numatoma  pakeisti   anksčiau  priimtus   sprendimus

papildant sugrąžinamos, suteikiamos neatlygintinai arba valstybės

išperkamos žemės  plotą iki  įstatymų  leistų  dydžių,  taip  pat

patikslinant  anksčiau  priimtų  sprendimų  įrašų  tekstą,  jeigu

nekeičiamas  bendras   žemės  ir   miško,  į   kuriuos  atstatoma

nuosavybės teisė, plotas.

 

 * Pastaba: 19 straipsnio  pirmosios  dalies  normos ta apimtimi,

uria  yra paneigta šio  įstatymo 8  straipsnio antrosios  dalies

 punkte nustatyta buvusių savininkų galimybė natūra susigrąžinti

gyvenamuosius  namus,   jų  dalis,   butus,  kai   juose   gyvena

nuomininkai, prieštarauja  Lietuvos Respublikos  Konstitucijos 23

ir 29 straipsniams.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2566, 92.05.07, Žin., 1992, Nr. 15-405

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

* Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

  Nr. , 95.10.26, Žin., 1995, Nr.89-2007 (95.11.02)

 

 

     19-1 straipsnis. Prašymų dėl nuosavybės teisių

               atstatymo nagrinėjimas teisme

 

     Piliečių  prašymus  dėl  turto,  nurodyto  šio  įstatymo  18

straipsnio ketvirtojoje  dalyje, grąžinimo nagrinėja turto buvimo

vietos apylinkės teismas pagal buvusio savininko ieškinį to turto

perdavėjui, įgijėjui   ir institucijai, nurodytai šio įstatymo 18

straipsnio antrojoje dalyje.

     Nagrinėdamas tokią  bylą, teismas vadovaujasi šiuo įstatymu,

taip pat   patikrina,  ar perleidžiant  turtą fiziniam   asmeniui

nuosavybėn nebuvo  pažeisti tuo  metu galioję  sandorių  sudarymą

reguliuojantys įstatymai.

     Tenkindamas ieškinį,   teismas  gali  priimti  sprendimą dėl

turto  grąžinimo  natūra.  Kitu  atveju  teismas  įpareigoja  šio

įstatymo 18   straipsnio  antrojoje  dalyje  nurodytą instituciją

priimti sprendimą  dėl nuosavybės  teisės atstatymo  kitais šiame

įstatyme numatytais būdais.

     Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo valstybinio mokesčio.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

 

     20 straipsnis. Sprendimų apskundimo tvarka

 

     Šio įstatymo  18 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai

dėl nuosavybės  teisių atstatymo  gali būti apskųsti teismui. Dėl

šių institucijų  sprendimų  dėl  nuosavybės  teisių  atstatymo  į

gyvenamuosius namus,  jų dalis,  butus kreiptis  į teismą gali ir

šių namų nuomininkai.

     Sprendimai   dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius

namus  (jų  dalis,  butus)  gali  būti apskųsti teismui ne vėliau

kaip per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo pretendentui dienos.

     Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

 

     21 straipsnis. Garantijos nuomininkams, gyvenantiems

                     buvusiems savininkams grąžintuose

                     gyvenamuosiuose namuose

 

     Nuomininkai,  gyvenantys  buvusiam  savininkui  sugrąžintame

name, mokestį  už naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių

susitarimą, tačiau  neviršijant Lietuvos  Respublikos Vyriausybės

nustatytų maksimalių dydžių.

     Mokestis už   komunalines paslaugas  mokamas papildomai prie

mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatyta tvarka

patvirtintus tarifus.

     Mokesčio už  naudojimąsi gyvenamąja  patalpa ir  komunalines

paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

     Grąžinto   namo    ar  buto  savininkui  draudžiama keldinti

nuomininkus tol,   kol jiems  nesuteiktos ar  jie neįsigijo  kitų

lygiaverčių gyvenamųjų patalpų.

     Gyvenamąją   patalpą  asmeniui,  kuris  gyvena  grąžinamame

savininkui  gyvenamajame  name  (jo  dalyje  ar  bute),  suteikia

atitinkamo  miesto, rajono savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės  parengtą  ir  įgyvendinamą  programą. Kiekvienų metų

valstybės    biudžete    numatomos   lėšos   tokioms   programoms

įgyvendinti.

     Nuomininkai, gyvenantys  buvusiems savininkams sugrąžintuose

gyvenamuosiuose   namuose, turi  teisę  neatlygintinai      gauti

nuosavybėn   žemės  sklypą  gyvenamojo namo  statybai,  įstoti  į

gyvenamųjų   namų   statybos kooperatyvą,  gauti  kreditus  šiems

tikslams lengvatinėmis sąlygomis.

     Gyvenamojo namo  savininkui parduodant sugrąžintą gyvenamąjį

namą ar   jo dalį,  nuomininkai turi  pirmenybės teisę jį pirkti.

Naujajam savininkui  galioja šio  straipsnio ketvirtojoje  dalyje

numatytas apribojimas.

     Bet kokie   veiksmai siekiant priversti nuomininką išsikelti

iš   grąžinamo    gyvenamojo   namo,   pažeidžiantys šio įstatymo

nustatytas sąlygas,  yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal

įstatymus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-44, 93.01.12, Žin., 1993, Nr. 5-83

Nr. I-986, 95.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1465 (95.07.19)

Nr. I-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

 

 

     21-1 straipsnis. Garantijos nuomininkams,

                      perkeltiems iš savininkams sugrąžintų ar

                      grąžintinų gyvenamųjų patalpų ir

                      likusiems gyventi valstybės išpirktose

                      gyvenamosiose patalpose

 

     Nuomininkai,   perkelti   iš   savininkams   sugrąžintų   ar

grąžintinų  gyvenamųjų  patalpų  į  kitas  gyvenamąsias patalpas,

turi   teisę  išsipirkti  jas  panaudodami  deponuotas  valstybės

vienkartines    išmokas   (investicinius   čekius)   pagal   Butų

privatizavimo įstatymą.

     Nuomininkai,   likę   gyventi   valstybės   išperkamose   iš

savininkų  gyvenamosiose  patalpose,  įgyja teisę išsipirkti šias

patalpas  pagal  Butų  privatizavimo  įstatymą  nuo sprendimo dėl

gyvenamojo   namo   (jo   dalies,  buto)  teisinės  registracijos

savivaldybės,    valstybės,    kooperatinės    ar    visuomeninės

organizacijos vardu įregistravimo turto registro įstaigoje.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1272, 96.04.02, Žin., 1996, Nr. 37-929 (96.04.26)

 

 

                    VI. Baigiamieji nuostatai

 

 

     22 straipsnis. Garantijos asmenims, kurių turtą išperka

                    valstybė

 

     Išmokėjimai  už   valstybės  išpirktą   nekilnojamąjį  turtą

valstybės vienkartinėmis  išmokomis  ar  vertybiniais  popieriais

turi būti atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl

išpirkimo priėmimo dienos.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu šis terminas gali

būti pratęstas.

     Lygiaverčiu žemės  ar miško plotu kompensuojama suderinus su

šios kompensacijos   pageidaujančiu asmeniu žemėtvarkos  projekte

suformuotą žemės  ar miško sklypą. Kompensacija  už   žemės  ūkio

paskirties    žemę    ir  mišką  išmokama    pinigais    Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės nustatyta  tvarka, bet   ne vėliau kaip

per 15  metų, o  už gyvenamuosius  namus (arba  jų  dalis)  -  ne

vėliau   kaip per   10   metų,  laikantis nuostatos, kad  praėjus

pusei  numatyto  termino,  būtų  išmokėta  ne  mažiau  kaip  pusė

priskaičiuotos pinigų sumos.

     Asmenys, dėl  kurių priimti  sprendimai atstatyti nuosavybės

teisę į  žemę, ją išperkant, ir ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos

1 d.  išmokėtos valstybės  vienkartinės išmokos,  turi teisę šias

išmokas grąžinti  ir pasirinkti kitus šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytus kompensavimo būdus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-229, 93.07.15, Žin., 1993, Nr. 32-725 (93.07.28)

Nr. I-366, 94.01.11, Žin., 1994, Nr. 7-100 (94.01.26)

 

 

     23 straipsnis. Draudimas naudoti biudžeto lėšas

 

     Biudžeto lėšas  naudoti išmokėjimams  už valstybės išperkamą

turtą, išskyrus gyvenamuosius namus (arba jų dalis),

bei mokėjimams už valstybės išperkamą žemę ir mišką

draudžiama.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-482, 94.05.31, Žin., 1994, Nr. 43-778 (94.06.08)

Nr. I-906, 95.05.30, Žin., 1995, Nr. 50-1226 (95.06.16)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                        VYTAUTAS    LANDSBERGIS

 

 

Vilnius,

1991 m. birželio 18 d.

     Nr. I-1454