DĖL TARPUSAVIO RYŠIŲ IR BENDRŲ VEIKSMŲ VYKDANT KONTROLĘ
Keičiantis Respublikos ūkio valdymo schemai, pereinant prie įvairių turto nuosavybės formų, pradedant formuotis rinkos ekonomikai, atsiranda naujos ūkininkavimo formos, nauji įmonių ir valstybės tarpusavio santykiai, keičiasi valstybės reguliavimo, tame tarpe ir kontrolės, sfera ir būdai.
Šiuo metu Respublikoje veikiančių savarankiškų kontrolės institucijų – Valstybės kontrolės departamento ir Finansų ministerijos valstybinės mokesčių inspekcijos – darbo objektai ir tikslai daug kuo sutampa, todėl būtina nutatyti tarpusavio ryšius ir bendrus veiksmus vykdant kontrolę.
Siekiant koordinuoti šių institucijų veiklą ir pašalinti darbo dubliavimą, bereikalingą susirašinėjimą ir kita, kas trukdo operatyviai ir efektyviai atlikti kontrolę, nustatyti tokius tarpusavio ryšius:
1. Valstybės kontrolės departamento darbuotojai, atlikdami revizijas, patikrinimus ir kitus tyrimus įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir nustatę mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo pažeidimus tiek pačiame tikrinamame objekte, tiek ir kituose objektuose, turinčiuose su tikrinamuoju objektu finansinius- komercinius santykius, esant reikalui, apie tai praneša atitinkamo miesto, rajono valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui, kuris, esant būtinybei, operatyviai sprendžia klausimą dėl tikrinimo atlikimo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, atlikdami mokesčių apskaičiavimo bei sumokėjimo tikrinimus įmonėse, įstaigose ir organizacijose, o taip pat pas atskirus fizinius asmenis ir nustatę valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo pažeidimus bei valstybės turto apsaugos neužtikrinimo faktus, apie tai informuoja atitinkamus Valstybės kontrolės departamento apygardų skyrių vyriausiuosius kontrolierius (šiuo metu – vyresniuosius kontrolierius).
2. Valstybės kontrolės departamento darbuotojai, revizijų ir patikrinimų metu priskaičiavę atitinkamas sumas, priklausančias pervesti į valstybės biudžeto pajamas, tikrinantiesiems atsisakius jas savo noru pervesti į biudžetą, tikrinimo medžiagą perduoda apygardos skyriaus vyriausiajam kontrolieriui (šiuo metu – vyresniajam kontrolieriui. Pastarasis siunčia raštą atitinkamos miesto, rajono valstybės mokesčių inspekcijos viršininkui dėl sumos išieškojimo į biudžeto pajamas neginčo tvarka. Rašte būtina trumpai, tačiau argumentuotai nurodyti pažeidimo pobūdį, dėl ko lėšos išieškomos į biudžeto pajamas. Mokesčių inspekcija, įvertinus pažeidimo pagrindimo teisingumą, nurašo sumas neginčo tvarka. Įmonei, organizacijai, nuo kurios sąskaitos nurašytos lėšos, apsiskundus dėl to teismui, kaip atsakovas atstovauja VKD.
3. Valstybės kontrolės departamento atitinkamiems pareigūnams kreipiantis į valstybines mokesčių inspekcijas dėl lėšų išieškojimo į biudžetą, nurodant konkrečias išieškojimo sumas, 10-ties procentų atskaitymai darbuotojų skatinimui 100 proc. pervedami į Valstybės kontrolės departamento sąskaitą pagal pavedimus.
4. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, išaiškinę pažeidimus vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 04 29 nutarimą Nr. 161, apie tai raštiškai informuoja atitinkamą VKD apygardos skyrių, kuris minėtame nutarime numatyta tvarka išieško sumas į biudžetą. Šiuo atveju 10 proc. atskaitymai pervedami atitinkamos valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.
5. Tais atvejais, kai patikrinimai atliekami bendrai, 10 proc. atskaitymų paskirstymo klausimas sprendžiamas bendrai Valstybės kontrolės departamento, jo apygardų skyriaus pareigūno ir miesto, rajono valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko.
6. Pagal VKD pareigūnų priimtus sprendimus dėl piniginių nuoskaitų skyrimo, nuo faktiškos šių nuoskaitų sumos, pervestos į biudžeto pajamas per atitinkamą ketvirtį, miestų, rajonų mokesčių inspekcijos perveda 10 proc. atskaitymus į VKD sąskaitą pagal pavedimus be papildomo susirašinėjimo.
7. Valstybės kontrolės departamento ir miestų, rajonų savivaldybių Tarybų kontrolės tarnybos įsteigtos naujai, todėl nebuvo galimybės perimti sukauptus galiojančius norminius aktus ir kitą instruktyvinę medžiagą.
Miestų ir rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos privalo, reikalui esant, supažindinti minėtų kontrolės institucijų darbuotojus su šia medžiaga.
8. Valstybinės mokesčių inspekcijos, sudarydamos mokesčių mokėtojų patikrinimų grafikus, derina juos su VKD apygardų skyrių vyriausiais kontrolieriais.
9. VKD darbuotojai, išaiškinę atskirų miestų, rajonų valstybinių mokesčių inspekcijų vadovų ir darbuotojų akivaizdų arba sistemingą aplaidumą darbe, dėl ko padaryta žala valstybei, apie tai informuoja Finansų ministeriją bei miesto, rajono valstybinę mokesčių inspekciją, kurios sprendžia klausimą dėl jų tinkamumo šiame darbe.
