Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) B priedo "Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM)" I priedas "Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)" (Tęsinys)

TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) B PRIEDO „VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS (CIM)“ I PRIEDAS „PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TAISYKLĖS (RID)“

(TĘSINYS. PRADŽIA ŽIN., 2006, Nr. 95-3725)

	2.1 SKYRIUS
	BENDROSIOS TAISYKLĖS
2.1.1	Įžanga
2.1.1.1	RID taisyklėse skiriamos šios pavojingųjų krovimų klasės:
	1 klasė Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai
	2 klasė Dujos
	3 klasė Liepsnieji skysčiai
	4.1 klasė Degiosios kietos medžiagos
	4.2 klasė Savaime užsidegančios medžiagos, savaime reaguojančios medžiagos ir nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos
	4.3 klasė Medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas
	5.1 klasė Oksiduojančiosios medžiagos
	5.2 klasė Organiniai peroksidai
	6.1 klasė Toksiškos medžiagos
	6.2 klasė Infekcinės medžiagos
	7 klasė Radioaktyviosios medžiagos
	8 klasė Ėsdinančios medžiagos
	9 klasė Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai
2.1.1.2	Kiekvienam skirtingų klasių pavadinimui priskiriamas atitinkamas JT numeris. Vartojami tokių rūšių pavadinimai:
	A. Atskiras tiksliai apibrėžtos medžiagos ar gaminio pavadinimas, įskaitant medžiagų, kurios priskiriamos įvairiems izomerams, pavadinimus, pvz.:
	JT 1090 ACETONAS
	JT 1104 AMILACETATAS
	JT 1194 ETILNITRITAS, TIRPALAS
	B. Grupinis tiksliai apibrėžtų medžiagų arba gaminių grupių, kurios nepriskiriamos k. n. grupei, pavadinimas, pvz.:
	JT 1133 KLIJAI
	JT 1266 PARFUMERIJOS GAMINIAI
	JT 2757 PESTICIDAS KARBAMATŲ PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS
	JT 3101 ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, SKYSTAS
	C. Specifiniai k. n. grupės pavadinimai, apimantys konkrečiai nenurodytų tam tikrų cheminių ar techninių savybių turinčių medžiagų arba gaminių grupes, pvz.:
	JT 1477 NITRATAI, NEORGANINIAI, K. N.
	JT 1987 ALKOHOLIAI, K. N.
	D. Bendrojo pobūdžio k. n. grupės pavadinimai, apimantys konkrečiai nenurodytų medžiagų ir gaminių, pasižyminčių viena ar keliomis pavojingomis ypatybėmis, grupes, pvz.:
	JT 1325 DEGIOJI ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.
	JT 1993 LIEPSNUSIS SKYSTIS, K. N.
	B, C ir D punktuose minimi pavadinimai

(TĘSINYS. PRADŽIA ŽIN., 2006, Nr. 95-3725)

	2.1 SKYRIUS
	BENDROSIOS TAISYKLĖS
2.1.1	Įžanga
2.1.1.1	RID taisyklėse skiriamos šios pavojingųjų krovimų klasės:
	1 klasė Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai
	2 klasė Dujos
	3 klasė Liepsnieji skysčiai
	4.1 klasė Degiosios kietos medžiagos
	4.2 klasė Savaime užsidegančios medžiagos, savaime reaguojančios medžiagos ir nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos
	4.3 klasė Medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas
	5.1 klasė Oksiduojančiosios medžiagos
	5.2 klasė Organiniai peroksidai
	6.1 klasė Toksiškos medžiagos
	6.2 klasė Infekcinės medžiagos
	7 klasė Radioaktyviosios medžiagos
	8 klasė Ėsdinančios medžiagos
	9 klasė Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai
2.1.1.2	Kiekvienam skirtingų klasių pavadinimui priskiriamas atitinkamas JT numeris. Vartojami tokių rūšių pavadinimai:
	A. Atskiras tiksliai apibrėžtos medžiagos ar gaminio pavadinimas, įskaitant medžiagų, kurios priskiriamos įvairiems izomerams, pavadinimus, pvz.:
	JT 1090 ACETONAS
	JT 1104 AMILACETATAS
	JT 1194 ETILNITRITAS, TIRPALAS
	B. Grupinis tiksliai apibrėžtų medžiagų arba gaminių grupių, kurios nepriskiriamos k. n. grupei, pavadinimas, pvz.:
	JT 1133 KLIJAI
	JT 1266 PARFUMERIJOS GAMINIAI
	JT 2757 PESTICIDAS KARBAMATŲ PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS
	JT 3101 ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, SKYSTAS
	C. Specifiniai k. n. grupės pavadinimai, apimantys konkrečiai nenurodytų tam tikrų cheminių ar techninių savybių turinčių medžiagų arba gaminių grupes, pvz.:
	JT 1477 NITRATAI, NEORGANINIAI, K. N.
	JT 1987 ALKOHOLIAI, K. N.
	D. Bendrojo pobūdžio k. n. grupės pavadinimai, apimantys konkrečiai nenurodytų medžiagų ir gaminių, pasižyminčių viena ar keliomis pavojingomis ypatybėmis, grupes, pvz.:
	JT 1325 DEGIOJI ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.
	JT 1993 LIEPSNUSIS SKYSTIS, K. N.
	B, C ir D punktuose minimi pavadinimai vadinami bendriniais pavadinimais.
2.1.1.3	Visos medžiagos, išskyrus 1, 2, 5.2 ir 6.2 klasių medžiagas ir 4.1 klasės savaime reaguojančias medžiagas, pagal pavojingumo laipsnį pakavimo tikslams skirstomos į šias pakavimo grupes:
	–	I pakavimo grupė:	labai pavojingos medžiagos;
	–	II pakavimo grupė:	pavojingos medžiagos;
	–	III pakavimo grupė:	mažai pavojingos medžiagos.
	Pakavimo grupė (ar grupės), kuriai (arba kurioms) priskiriama medžiaga, nurodoma (nurodomos) 3.2 skyriaus A lentelėje.
2.1.2	Klasifikavimo principai
2.1.2.1	Pavojingieji kroviniai, priskiriami vienai klasei, apibrėžiami pagal atitinkamos klasės 2.2. x. 1 skirsnį remiantis jų savybėmis. Pavojingasis krovinys priskiriamas tam tikrai klasei ir pakavimo grupei pagal minėtame 2.2. x.1 skirsnyje pateiktus kriterijus. Vienas ar keli šalutiniai pavojai priskiriami pavojingai medžiagai arba gaminiui pagal tos klasės, kuri atitinka tuos pavojus, 2.2. x.1 skirsnio (skirsnių) kriterijus.
2.1.2.2	Visi pavojingųjų krovinių pavadinimai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje JT numerių eilės tvarka. Šioje lentelėje nurodoma atitinkama informacija apie konkretų krovinį, kaip antai pavadinimas, klasė, pakavimo grupė (-ės), tvirtinamieji ženklai bei pakavimo ir vežimo taisyklės.
	Pastaba. Abėcėlinis šių pavadinimų sąrašas pateikiamas 3.2 skyriaus B lentelėje.
2.1.2.3	Kiekvienos klasės 2.2. x.2 skirsnyje nurodytus ar apibrėžtus krovinius vežti draudžiama.
2.1.2.4	Neįvardyti kroviniai, t. y. kroviniai, kurie 3.2 skyriaus A lentelėje nepateikiami atskiru pavadinimu ir nenurodomi ar neapibrėžiami minėtuose 2.2. x.2 skirsniuose, priskiriami atitinkamai klasei pagal 2.1.3 skirsnyje aprašytą tvarką. Papildomai nustatomas šalutinis pavojus (jei toks yra) ir pakavimo grupė (jei tokia yra). Nustačius klasę, šalutinį pavojų (jei toks yra) ir pakavimo grupę (jei tokia yra), nustatomas ir atitinkamas JT numeris. 2.2. x.3 skirsnių schemose (bendrinių pavadinimų sąraše) kiekvienos klasės pabaigoje pateikiami atitinkami parametrai konkrečiam bendriniam pavadinimui (JT numeriui) pasirinkti. Visais atvejais tinkamiausią bendrinį pavadinimą, atitinkantį medžiagos ar gaminio ypatybes, reikia rinktis laikantis B, C ir D raidėmis pažymėtuose 2.1.1.2 skirsnio punktuose nurodyto eiliškumo. Tik tada, kai medžiagos ar gaminio negalima priskirti B ar C tipo pavadinimui pagal 2.1.1.2 skirsnį, juos leidžiama priskirti D tipo pavadinimui.
2.1.2.5	Remiantis 2.3 skyriuje aprašyta bandymų tvarka ir atitinkamų klasių 2.2. x. 1 skirsniuose pateiktais kriterijais, galima nustatyti, kad 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardyta medžiaga, įvardytas tirpalas ar įvardytas mišinys, priklausantys tam tikrai klasei, neatitinka šios klasės kriterijų. Tokiu atveju ši medžiaga, šis tirpalas ar šis mišinys nepriklauso šiai klasei.
2.1.2.6	Klasifikuojant krovinius, skysčiais laikomos medžiagos, kurių lydymosi temperatūra ar lydymosi pradžios temperatūra yra lygi arba žemesnė nei 20 °C, esant 101,3 kPa slėgiui. Kadangi klampios medžiagos savitosios lydymosi temperatūros nustatyti neįmanoma, turi būti taikoma bandymo procedūra ASTM D 4359-90 arba atliekamas 2.3.4 skirsnyje aprašytas takumo nustatymo bandymas(penetrometrinis bandymas).
2.1.3	Konkrečiai neįvardytų medžiagų, įskaitant tirpalus ir mišinius (preparatus, ruošinius ir atliekas), priskyrimas
2.1.3.1	Konkrečiai neįvardytos medžiagos, įskaitant tirpalus ir mišinius, priskiriamos tam tikrai klasei pagal jų pavojingumo laipsnį remiantis įvairių klasių 2.2. x.1 skirsnyje pateiktais kriterijais. Tam tikros medžiagos keliamas pavojus (ar pavojai) nustatomas pagal jos fizikines, chemines ir fiziologines ypatybes. Į šias savybes būtina atsižvelgti ir tuo atveju, kai iš patirties rekomenduojama griežtesnė klasifikacija.
2.1.3.2	3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardyta medžiaga, kelianti vienintelį pavojų, turi būti priskirta atitinkamos klasės 2.2. x.3 skirsnyje pateiktam bendriniam pavadinimui.
2.1.3.3	Tirpalas ar mišinys, kurio sudėtyje yra tik viena 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardyta pavojinga medžiaga ir viena ar kelios nepavojingos medžiagos, priskiriamas konkrečiai įvardytai pavojingai medžiagai, nebent:
	a) tirpalas ar mišinys 3.2 skyriaus A lentelėje pateikiamas atskirai arba
	b) iš informacijos ties šios pavojingos medžiagos pavadinimu aišku, kad jis žymi tik grynąją arba techniškai grynąją medžiagą, arba
	c) tirpalo ar mišinio klasė, fizikinis būvis ar pakavimo grupė skiriasi nuo pavojingos medžiagos klasės, fizikinio būvio ar pakavimo grupės.
	Punktuose b) ir c) aprašytais atvejais tirpalas ar mišinys priskiriamas atitinkamai klasei ir šios klasės 2.2. x.3 skirsnio bendriniam pavadinimui kaip konkrečiai neįvardyta medžiaga, atsižvelgiant į galimus šalutinius pavojus, nebent tirpalas ar mišinys neatitinka jokios klasės kriterijų ir todėl jiems netaikomos RID taisyklės.
2.1.3.4	Tirpalai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra 2.1.3.4.1 arba 2.1.3.4.2 punktuose nurodytų medžiagų, klasifikuojamų šiuose punktuose nustatyta tvarka.
2.1.3.4.1	Tirpalai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra viena iš šių konkrečiai įvardytų medžiagų, visada priskiriami tam pačiam pavadinimui kaip ir jų sudėtyje esanti medžiaga, su sąlyga, kad šie tirpalai ir mišiniai neturi 2.1.3.5.3 punkte nurodytų pavojingų savybių:
	– 3 klasė
	JT 1921 PROPILENIMINAS, STABILIZUOTAS
	JT 2481 ETILIZOCIANATAS
	JT 3064 NITROGLICERINAS, ALKOHOLINIS TIRPALAS, kuriame yra nuo 1 % iki 5 % nitroglicerino
	– 6.1 klasė
	JT 1051 CIANO VANDENILIS, STABILIZUOTAS, turintis mažiau kaip 3 % vandens
	JT 1185 ETILENIMINAS, STABILIZUOTAS
	JT 1259 NIKELIO TETRAKARBONILAS
	JT 1613 CIANO VANDENILIS, VANDENINIS TIRPALAS (CIANO VANDENILIO RŪGŠTIS, VANDENINIS TIRPALAS), turintis ne daugiau kaip 20 % ciano vandenilio
	JT 1614 CIANO VANDENILIS, STABILIZUOTAS, turintis mažiau kaip 3 % vandens, susigėrusio į inertišką akytą masę
	JT 1994 GELEŽIES PENTAKARBONILAS
	JT 2480 METILIZOCIANATAS
	JT 3294 CIANO VANDENILIS, ALKOHOLINIS TIRPALAS, turintis ne daugiau kaip 45 % ciano vandenilio
	– 8 klasė
	JT 1052 FLUORO VANDENILIS, BEVANDENIS
	JT 1744 BROMAS arba JT 1744 BROMAS, TIRPALAS
	JT 1790 FLUORO VANDENILIO RŪGŠTIS, turinti daugiau kaip 85 % fluoro vandenilio
	JT 2576 FOSFORO OKSIBROMIDAS, IŠLYDYTAS.
2.1.3.4.2	Tirpalai ir mišiniai, kurių sudėtyje yra vienos iš šių konkrečiai įvardytų 9 klasės medžiagų:
	JT 2315 POLICHLORINTI BIFENILAI, SKYSTI, arba
	JT 3432 POLICHLORINTI BIFENILAI, KIETI
	JT 3151 POLIHALOGENINTI BIFENILAI, SKYSTI, arba
	JT 3151 POLIHALOGENINTI TERFENILAI, SKYSTI
	JT 3152 POLIHALOGENINTI BIFENILAI, KIETI, arba
	JT 3152 POLIHALOGENINTI TERFENILAI, KIETI,
	visada priskiriami tam pačiam 9 klasės pavadinimui, jeigu
	– juose nėra kitų pavojingų sudedamųjų dalių, išskyrus 3, 4.1, 4.2, 4.2, 5.1, 6.1 arba 8 klasių III pakavimo grupės medžiagas, ir
	– jie neturi 2.1.3.5.3 punkte nurodytų pavojingų savybių.
2.1.3.5	3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytos medžiagos, turinčios kelias pavojingas savybes, bei tirpalai ar mišiniai, kurių sudėtyje yra kelios pavojingos medžiagos, priskiriamos vienam bendriniam pavadinimui (žr. 2.1.2.4 skirsnį) ir tos klasės pakavimo grupei, kuri atitinka vieną iš pavojingų savybių. Klasifikuojant medžiagas pagal pavojingąsias savybes, būtina laikytis tokios tvarkos:
2.1.3.5.1	Fizikinės, cheminės ir fiziologinės savybės nustatomos matavimo arba skaičiavimo būdu, o medžiaga, tirpalas arba mišinys priskiriamas tam tikrai klasei pagal atskirų klasių 2.2. x. 1 skirsnio kriterijus.
2.1.3.5.2	Jei medžiagos savybėms nustatyti reikalingos nepaprastai didelės sąnaudos (pvz., kai kurių atliekų atveju), tuomet medžiaga, tirpalas ar mišinys priskiriamas tai klasei, kuriai priklauso jų komponentas, keliantis didžiausią pavojų.
2.1.3.5.3	Jei medžiagos, tirpalo ar mišinio pavojingosios savybės atitinka daugiau nei vieną iš toliau pateiktų klasių arba medžiagų grupių, tuomet medžiaga, tirpalas arba mišinys priskiriamas didžiausią pavojų keliančiai klasei ar medžiagų grupei, laikantis tokio eiliškumo:
	a) 7 klasės medžiagos (išskyrus radioaktyviąsias medžiagas išskirtinėse pakuotėse, kuriose vyrauja kitos pavojingos savybės);
	b) 1 klasės medžiagos;
	c) 2 klasės medžiagos;
	d) 3 klasės nujautrinti sprogstamieji skysčiai;
	e) 4.1 klasės savaime reaguojančios ir nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos;
	f) 4.2 klasės piroforinės medžiagos;
	g) 5.2 klasės medžiagos;
	h) 6.1 arba 3 klasės medžiagos, kurios dėl jų toksiškumo įkvėpus priskiriamos I pakavimo grupei (medžiagos, atitinkančios 8 klasės klasifikacinius kriterijus ir pasižyminčios toksiškumu įkvėpus jų dulkių ir rūko (LC₅₀) pagal I pakavimo grupę, bet pasižyminčios toksiškumu prarijus arba susilietus su oda tik pagal III pakavimo grupę, arba pasižyminčios mažu toksiškumu, priskiriamos 8 klasei);
	i) 6.2 klasės infekcinės medžiagos.
2.1.3.5.4	Kai medžiagos pavojingosios savybės atitinka kelių 2.1.3.5 skirsnyje nenurodytų klasių ar medžiagų grupių požymius, medžiaga priskiriama pagal tokią pačią tvarką, tinkamą klasę pasirenkant iš 2.1.3.10 skirsnyje pateiktos medžiagos didžiausio pavojingumo lentelės.
2.1.3.6	Visais atvejai turi būti taikomas tinkamiausias bendrinis pavadinimas (žr. 2.1.2.4 skirsnį), t. y. bendrinis k. n. grupės pavadinimas pasirenkamas tik tuo atveju, kai negalima taikyti grupinio pavadinimo ar specifinio k. n. pavadinimo.
2.1.3.7	Oksiduojančiųjų medžiagų tirpalai ir mišiniai arba medžiagos, kurių šalutinis pavojus yra oksiduojantis poveikis, gali turėti ir sprogstamųjų savybių. Tokiu atveju jas draudžiama vežti, nebent jos atitinka 1 klasės reikalavimus.
2.1.3.8	Vandens teršalais pagal RID nuostatas laikomos medžiagos, tirpalai ir mišiniai (preparatai, ruošiniai ir atliekos), kurie pagal 2.3.5 poskyryje aprašytus bandymų metodus ir kriterijus nepriskiriami 1–8 klasėms arba 9 klasei, išskyrus pavadinimus JT 3077 ir JT 3082, o priskiriami 9 klasės pavadinimams JT 3082 ir JT 3077.
2.1.3.9	Atliekos, kurios neatitinka 1-9 klasių kriterijų, tačiau joms taikoma Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, gali būti vežamos kaip medžiagos, priskirtos pavadinimams JT Nr. 3077 ir 3082.

2.1.3.10 Medžiagų vyraujančio pavojaus lentelė

Klasė ir grupė	4.1 II		4.1 III		4.2 II		4.2 III		4.3 I	4.3 II	4.3 III	5.1 I		5.1 II		5.1 III		6.1 I DERMAL	6.1 I ORAL	6.1 II		6.1 III		8 I		8 II		8 III		9
3 I	SOL 4.1	LIQ 3 I	SOL 4.1	LIQ 3 I	SOL 4.2	LIQ 3 I	SOL 4.2	LIQ 3 I	4.3 I	4.3 I	4.3 I	SOL 5.1 I	LIQ 3 I	SOL 5.1 I	LIQ 3 I	SOL 5.1 I	LIQ 3 I	3 I	3 I	3 I		3 I		3 I		3 I		3 I		3 I
3 II	SOL 4.1	LIQ 3 II	SOL 4.1	LIQ 3 II	SOL 4.2	LIQ 3 II	SOL 4.2	LIQ 3 II	4.3 I	4.3 II	4.3 II	SOL 5.1 I	LIQ 3 I	SOL 5.1 II	LIQ 3 II	SOL 5.1 II	LIQ 3 II	3 I	3 I	3 II		3 II		8 I		3 II		3 II		3 II
3 III	SOL 4.1	LIQ 3 II	SOL 4.1	LIQ 3 III	SOL 4.2	LIQ 3 II	SOL 4.2	LIQ 3 III	4.3 I	4.3 II	4.3 III	SOL 5.1 I	LIQ 3 I	SOL 5.1 II	LIQ 3 II	SOL 5.1 III	LIQ 3 III	6.1 I	6.1 I	6.1 II		3 III*)		8 I		8 II		3 III		3 III
4.1 II					4.2 II		4.2 II		4.3 I	4.3 II	4.3 II	5.1 I		4.1 II		4.1 II		6.1 I	6.1 I	SOL 4.1 II	LIQ 6.1 II	SOL 4.1 II	LIQ 6.1 II	8 I		SOL 4.1 II	LIQ 8 II	SOL 4.1 II	LIQ 8 II	4.1 II
4.1 III					4.2 II		4.2 III		4.3 I	4.3 II	4.3 III	5.1 I		4.1 II		4.1 III		6.1 I	6.1 I	6.1 II		SOL 4.1 III	LIQ 6.1 III	8 I		8 II		SOL 4.1 III	LIQ 8 III	4.1 III
4.2 II									4.3 I	4.3 II	4.3 II	5.1 I		4.2 II		4.2 II		6.1 I	6.1 I	4.2 II		4.2 II		8 I		4.2 II		4.2 II		4.2 II
4.2 III									4.3 I	4.3 II	4.3 III	5.1 I		5.1 II		4.2 III		6.1 I	6.1 I	6.1 II		4.2 III		8 I		8 II		4.2 III		4.2 III
4.3 I												5.1 I		4.3 I		4.3 I		6.1 I	4.3 I	4.3 I		4.3 I		4.3 I		4.3 I		4.3 I		4.3 I
4.3 II												5.1 I		4.3 II		4.3 II		6.1 I	4.3 I	4.3 II		4.3 II		8 I		4.3 II		4.3 II		4.3 II
4.3 III												5.1 I		5.1 II		4.3 III		6.1 I	6.1 I	6.1 II		4.3 III		8 I		8 II		4.3 III		4.3 III
5.1 I																		5.1 I	5.1 I	5.1 I		5.1 I		5.1 I		5.1 I		5.1 I		5.1 I
5.1 II																		6.1 I	5.1 I	5.1 II		5.1 II		8 I		5.1 II		5.1 II		5.1 II
5.1 III																		6.1 I	6.1 I	6.1 II		5.1 III		8 I		8 II		5.1 III		5.1 III
6.1 I DERMAL																								SOL 6.1 I	LIQ 8 I	6.1 I		6.1 I		6.1 I
6.1 I ORAL																								SOL 6.1 I	LIQ 8 I	6.1 I		6.1 I		6.1 I
6.1 II INHAL																								SOL 6.1 I	LIQ 8 I	6.1 II		6.1 II		6.1 II
6.1 II DERMAL																								SOL 6.1 I	LIQ 8 I	SOL 6.1 II	LIQ 8 II	6.1 II		6.1 II
6.1 II ORAL					SOL = kietosios medžiagos ir mišiniai LIQ = skysčiai, mišiniai ir tirpalai																			8 I		SOL 6.1 II	LIQ 8 II	6.1 II		6.1 II
6.1 III					DERMAL = toksiškumas per odą ORAL = toksiškumas prarijus INHAL = toksiškumas įkvėpus																			8 I		8 II		8 III		6.1 III
8 I																														8 I
8 II					*) 6.1 klasės kovos su kenkėjais priemonėse (pesticiduose)																									8 II
8 III																														8 III

1 pastaba.	Lentelės naudojimo pavyzdžiai:
	Atskiros medžiagos priskyrimas
	Priskiriamosios medžiagos aprašymas:
	Konkrečiai neįvardytas aminas, kuris atitinka ir 3 klasės II pakavimo grupės kriterijus, ir 8 klasės I pakavimo grupės kriterijus.
	Metodas:
	3 II eilutės sankirtos su 8 I skiltimi rezultatas -8 I. Taigi šis aminas priskiriamas 8 klasei, tiksliau pavadinimui JT Nr. 2734 AMINAI, SKYSTI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K. N. arba JT Nr. 2734 POLIAMINAI, SKYSTI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K. N., I pakavimo grupė.
	Mišinio priskyrimas
	Priskiriamojo mišinio aprašymas:
	Mišinys, kurį sudaro liepsnusis 3 klasės III pakavimo grupės skystis, toksiška 6.1 klasės II pakavimo grupės medžiaga ir ėsdinantis 8 klasės I pakavimo grupės skystis.
	Metodas:
	3 III eilutės ir 6.1 II skilties sankirtos rezultatas – 6.1 II.
	6.1 eilutės ir 8 I skilties sankirtos rezultatas – 8 I LIQ.
	Taigi šis konkrečiau neapibūdintas mišinys priskiriamas 8 klasei, o tiksliau pavadinimui JT Nr. 2922 ĖSDINANTIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K. N. I pakavimo grupė.
2 pastaba.	Mišinių ir tirpalų priskyrimo tam tikrai klasei bei pakavimo grupei pavyzdžiai:
	6.1 klasės II pakavimo grupei priklausantis fenolis, ištirpintas 3 klasės II pakavimo grupės benzene, priskiriamas 3 klasės II pakavimo grupei; dėl fenolio toksiškumo šis tirpalas priskiriamas pavadinimui JT Nr. 1992 LIEPSNUSIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K. N. 3 klasės II pakavimo grupė.
	6.1 klasės II pakavimo grupei priklausančio natrio arsenato ir 8 klasės II pakavimo grupei priklausančio natrio hidroksido kietasis mišinys priskiriamas pavadinimui JT Nr. 3290 TOKSIŠKA NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K. N. 6.1 klasė II pakavimo grupė.
	4.1 klasės III pakavimo grupei priklausantis neapdorotas arba rafinuotas naftalenas, ištirpintas 3 klasės II pakavimo grupei priklausančiame benzine, priskiriamas pavadinimui JT Nr. 3296 ANGLIAVANDENILIAI, SKYSTI, N. G. 3 klasė II pakavimo grupė.
	3 klasės III pakavimo grupei priklausančių angliavandenilių ir 9 klasės II pakavimo grupei priklausančių polichlorintų bifenilų (PCB) mišinys priskiriamas pavadinimui JT Nr. 2315 POLICHLORINTI BIFENILAI, SKYSTI, arba 3432 POLICHLORINTI BINFENILAI, KIETI, 9 klasės II pakavimo grupė.
	3 klasei priklausančio propilenimino ir 9 klasės II pakavimo grupei priklausančio polichlorinto bifenilo (PCB) mišinys priskiriamas pavadinimui JT Nr. 1921 PROPILENIMINAS, STABILIZUOTAS, 3 klasė.
2.1.4	Mėginių priskyrimas
2.1.4.1	Jei medžiagos klasė nėra aiški ir medžiaga vežama tolesniam tyrimui, tuomet remiantis siuntėjo žiniomis apie medžiagą nustatoma laikinoji medžiagos klasė, oficialusis vežimui skirtas pavadinimas ir JT numeris, taikant:
	a) 2.2. skyriaus klasifikacinius kriterijus ir
	b) šio skyriaus taisykles.
	Vežant parenkama griežčiausia pasirinktam oficialiam pavadinimui tinkanti pakavimo grupė.
	Taikant šias taisykles, oficialusis vežimui skirtas pavadinimas papildomas žodžiu „MĖGINYS“ (pvz., „LIEPSNUSIS SKYSTIS, K. N., MĖGINYS“). Tuo atveju, kai medžiagos, kuri, kaip manoma, atitinka tam tikrus klasifikacinius kriterijus, mėginiui yra numatytas tam tikras vežimui skirtas pavadinimas (pvz., „JT Nr. 3167 DUJŲ MĖGINYS, NESUSLĖGTAS, LIEPSNUSIS, K. N.“), šis oficialusis pavadinimas vartojamas vežimo metu. Jei vežant mėginį vartojamas k. n. pavadinimas, oficialiojo vežimui skirto pavadinimo nereikia papildyti techniniu pavadinimu, kaip numato 3.3 skyriaus specialioji taisyklė.
2.1.4.2	Medžiagos mėginiai vežami, laikantis taisyklių, kurios taikomos medžiagai pagal laikinai suteiktą oficialųjį vežimui skirtą pavadinimą, jeigu:
	a) ši medžiaga nelaikoma medžiaga, kurią draudžiama vežti pagal 2.2 skyriaus 2.2. x.2 skirsnių arba pagal 3.2 skyriaus nuostatas;
	b) ši medžiaga nelaikoma 1 klasės kriterijus atitinkančia medžiaga, infekcine ar radioaktyviąja medžiaga;
	c) ši medžiaga atitinka 2.2.41.1.15 arba 2.2.52.1.9 punkto nuostatas, jei kalbama apie savaime reaguojančią medžiagą arba organinį peroksidą;
	d) mėginys vežamas mišriojoje pakuotėje, kurioje kiekvienos siuntos neto masė neviršija 2,5 kg;
	e) mėginys nededamas į vieną siuntą su kitais kroviniais.
	2.2 SKYRIUS
	SPECIALIOSIOS ATSKIRŲ KLASIŲ TAISYKLĖS
2.2.1	1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai
2.2.1.1	Kriterijai
2.2.1.1.1	1 klasei priskiriamos:
	a) Sprogstamosios medžiagos: kietos ar skystos medžiagos (ar šių medžiagų mišiniai), kurios cheminės reakcijos metu išskiria tokios temperatūros, tokio slėgio ir tokio greičio dujas, kurios aplinkoje gali sukelti griovimus.
	Pirotechninės medžiagos: medžiagos ar medžiagų mišiniai, skirti pasiekti šilumos, šviesos, garso, dujų, rūko ar dūmų efektą ar šių efektų derinį, kuris yra nedetonuojančių, savaime palaikomų egzoterminių cheminių reakcijų rezultatas.
	1 pastaba. Medžiagos, kurios pačios savaime nėra sprogstamosios, bet kurios galėtų sudaryti sprogstamąjį dujų, garų ar dulkių mišinį, nepriskiriamos 1 klasei.
	2 pastaba. 1 klasei nepriklauso ir vandeniu ar alkoholiu sumirkytos sprogstamosios medžiagos, kuriose vandens ar alkoholio kiekis viršija nustatytas ribas, bei sprogstamosios medžiagos, turinčios plastifikatorius, – šios medžiagos priskiriamos 3 arba 4.1 klasei, taip pat ir sprogstamosios medžiagos, kurios dėl vyraujančio pavojingumo yra priskirtos 5.2 klasei.
	b) Sprogstamieji gaminiai: gaminiai, kuriuose yra viena ar daugiau sprogstamųjų medžiagų ar pirotechninių medžiagų.
	Pastaba. Gaminiams, kuriuose yra taip mažai sprogstamųjų ar pirotechninių medžiagų arba jos tokio pobūdžio, kad netyčinis ar atsitiktinis jų užsidegimas arba inicijavimas už gaminio ribų vežimo metu nesukelia sprogimo, ugnies, rūko, dūmų, šilumos ar stipraus garso,- tokiems gaminiams netaikomi 1 klasės reikalavimai.
	c) Ankstesniuose punktuose neminėtos medžiagos ir gaminiai, skirti praktiniams sprogdinimo darbams arba pirotechniniam efektui pasiekti.
2.2.1.1.2	Medžiagos ir gaminiai, pasižymintys ar galintys pasižymėti sprogstamosiomis savybėmis, priskiriami 1 klasei pagal Bandymų ir kriterijų vadovo I dalyje aprašytus bandymus, procedūras ir kriterijus.
	1 klasei priklausančią medžiagą ar gaminį leidžiama vežti tik tokiu atveju, jei jis priskirtas vienam iš 3.2 skyriuje A lentelėje pateiktų pavadinimų ar vienam iš k. n. pavadinimų ir jis atitinka Bandymų ir kriterijų vadove aprašytus kriterijus.
2.2.1.1.3	1 klasės medžiagoms ir gaminiams turi būti priskirtas atitinkamas JT numeris ir pavadinimas arba įrašas k. n., nurodyti 3.2 skyriaus A lentelėje. 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytų medžiagų pavadinimai aiškinami pagal 2.2.1.1.7 punkto žodynėlį.
	Naujų ir jau egzistuojančių sprogstamųjų medžiagų ar gaminių pavyzdžiai, išskyrus inicijuojančias sprogstamąsias medžiagas, gali būti priskiriami pavadinimui JT Nr. 0190 SPROGSTAMOJI
	MEDŽIAGA, PAVYZDYS, jei jie vežami bandymų, klasifikavimo, tyrinėjimų ir plėtros, kokybės kontrolės tikslams arba kaip prekiniai pavyzdžiai.
	3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytas medžiagas ar gaminius, taip pat ir tam tikras medžiagas, kurioms vežti pagal 3.2 skyriaus A lentelės 6 skilties specialiąsias taisykles reikalingas specialus kompetentingosios institucijos leidimas, priskirti k. n. grupei ar pavadinimui JT Nr. 0190 SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, PAVYZDYS gali tik kilmės šalies kompetentingoji institucija. Šioji institucija turi raštiškai patvirtinti šių medžiagų ar gaminių vežimo sąlygas. Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, jos kompetentingosios institucijos priimtą klasifikaciją ir vežimo sąlygas turi pripažinti kompetentingoji institucija tos valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys.
2.2.1.1.4	1 klasės medžiagos ir gaminiai turi būti priskirti vienam iš 2.2.1.1.5 punkte aprašytų poklasių ir vienai iš 2.2.1.1.5 punkte nurodytų suderinamumo grupių. Poklasis nustatomas pagal 2.3.0 ir 2.3.1 poskyriuose aprašytų bandymų rezultatus, taikant 2.2.1.1.5 punkte pateiktus apibrėžimus. Suderinamumo grupė nustatoma pagal 22.2.1.1.6 punkte pateiktus apibrėžimus. Poklasį žymintys skaičiai ir suderinamumo grupės raidės sudaro klasifikacinį kodą.
2.2.1.1.5	Poklasių apibrėžimai
	1.1 poklasis									Medžiagos ir gaminiai, kurie kelia visos masės sprogimo pavojų. (Visos masės sprogimas – tai sprogimas, kuris vienu metu apima beveik visą krovinį.)
	1.2 poklasis									Medžiagos ir gaminiai, kurie kelia skeveldrų, sprogstamųjų ar sviedžiamųjų atplaišų susidarymo pavojų, bet negali sukelti visos masės sprogimo pavojaus.
	1.3 poklasis									Medžiagos ir gaminiai, kurie kelia gaisro pavojų ir arba nedidelį sprogimo pavojų dėl smūgio bangos, arba nedidelį skeveldrų, sprogstamųjų ar sviedžiamųjų atplaišų susidarymo pavojų, arba abu kartu, bet ne visos masės sprogimo pavojų:
										a) kurie degdami išspinduliuoja didelį kiekį šilumos arba b) kurie dega vienas po kito, sukeldami nedidelius sprogimus ar nedidelius skeveldrų, sprogstamųjų ar sviedžiamųjų atplaišų išmetimo efektus ar abu kartu.
	1.4 poklasis									Medžiagos ir gaminiai, kurių sprogimo rizika užsidegimo ar inicijavimo atveju vežimo metu yra nedidelė. Sprogimas daugiausiai paveikia pačią pakuotę, todėl nėra tikimybės, kad gali susidaryti didesnės skeveldros ar jos bus išsviestos pakankamai toli. Už siuntos ribų atsiradusi ugnis neturi vienu metu susprogdinti viso siuntos krovinio.
	1.5 poklasis									Labai mažo jautrumo medžiagos, keliančios visos masės sprogimo pavojų, tačiau jos tokios nejautrios, kad normaliomis vežimo sąlygomis inicijavimo ar perėjimo nuo degimo prie detonavimo galimybė yra labai maža. Mažiausias šioms medžiagoms keliamas reikalavimas – jos neturi sprogti atliekant atsparumo išoriniam gaisrui bandymą.
	1.6 poklasis									Ypač mažo jautrumo gaminiai, nesukeliantys visos masės sprogimo pavojaus. Šie gaminiai turi ypač mažo jautrumo sprogstamųjų medžiagų ir nepaprastai mažą atsitiktinio inicijavimo ir sprogimo išplitimo tikimybę.
	Pastaba.									1.6 poklasio gaminių keliamas pavojus susijęs tik su vieno gaminio sprogimu.
2.2.1.1.6	Medžiagų ir gaminių suderinamumo grupių aprašymas
	A		Inicijuojančioji sprogstamoji medžiaga
	B		Gaminys, kuriame yra inicijuojančiosios sprogstamosios medžiagos ir kuris turi mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Šiai grupei priskiriami kai kurie gaminiai, kaip antai: sprogdinimo darbams skirti detonatoriai, detonatorių agregatai, skirti sprogdinimo darbams, ir kapsulės-degtuvai, net jei juose nėra inicijuojančiųjų sprogstamųjų medžiagų.
	C		Skatinamoji sprogstamoji medžiaga ar kita deflagracinė sprogstamoji medžiaga arba gaminys, kuriame yra tokios sprogstamosios medžiagos.
	D		Antrinė detonuojanti sprogstamoji medžiaga ar juodasis parakas arba gaminys, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos, kiekvienu atveju be inicijavimo priemonių ir be išstumiamojo užtaiso, ar gaminys, kuriame yra pirminės sprogstamosios medžiagos ir kuris turi ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
	E		Gaminys, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos, be inicijavimo priemonių, su išstumiamuoju užtaisu (kurio nesudaro liepsnusis skystis, liepsnusis gelis ar hipergoliai).
	F		Gaminys, kuriame yra antrinės detonuojančios sprogstamosios medžiagos su joms būdingomis inicijuojančiomis savybėmis, su išstumiamuoju užtaisu (kurio nesudaro liepsnusis skystis, liepsnusis gelis ar hipergoliai) arba be išstumiamojo užtaiso.
	G		Pirotechninė medžiaga ar gaminys, kuriame yra pirotechninių medžiagų, ar gaminys, kuriame yra sprogstamosios, šviečiančiosios, užsidegančios, ašarinės ar dūmus sukeliančios medžiagos (išskyrus gaminius, kurie aktyvuojami vandeniu ar kuriuose yra baltojo fosforo, fosfidų, pirotechninės medžiagos, liepsniųjų skysčių, liepsniojo gelio ar hipergolių).
	H		Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir baltojo fosforo.
	I		Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir liepsniojo skysčio ar liepsniojo gelio.
	K		Gaminys, kuriame yra ir sprogstamosios medžiagos, ir toksiško cheminio reagento.
	L		Sprogstamoji medžiaga ar gaminys, kuriame yra sprogstamosios medžiagos, sukeliančios ypatingą pavojų (jei ji, pvz., aktyvuojama patekus vandeniui, jei esama hipergolių, fosfidų ar piroforinių medžiagų); šios medžiagos rūšis būtina atskirti vieną nuo kitos.
	N		Gaminiai, turintys ypač mažo jautrumo detonuojančių medžiagų.
	S		Medžiaga ar gaminys, taip supakuotas ar surinktas, kad bet koks atsitiktinės reakcijos sukeltas pavojus paveiks tik pakuotę; jei pakuotė bus pažeista kilus gaisrui arba smūgio bangai ar skeveldrų išmetimo efektai bus tokie maži, kad prie pat krovinio nebūtina riboti ar drausti priešgaisrinių ar kitų gelbėjimo priemonių.
	1 pastaba. Bet kuri medžiaga ar gaminys, supakuotas į atitinkamą pakuotę, gali būti priskiriamas tik vienai suderinamumo grupei. Kadangi S suderinamumo grupės kriterijai yra pagrįsti praktiniais stebėjimais, tai medžiagų ar gaminių priskyrimas šiai suderinamumo grupei turi būti siejamas su bandymais priskirti klasifikacinį kodą.
	2 pastaba. D ar E suderinamumo grupių gaminiai gali turėti savų inicijavimo priemonių arba gali būti pakuojami kartu su jomis tuo atveju, jei šios priemonės turi ne mažiau kaip dvi veiksmingosios apsaugos priemones, skirtas sprogimui išvengti, kuris gali kilti atsitiktinai suveikus inicijavimo priemonėms. Tokios siuntos priskiriamos D ar E suderinamumo grupėms.
	3 pastaba. D ar E suderinamumo grupių gaminiai gali būti supakuoti kartu su jų inicijavimo priemonėmis, kurios neturi dviejų veiksmingosios apsaugos lygių (pavyzdžiui, su inicijavimo priemonėmis, priskirtomis B suderinamumo grupei) tuo atveju, jei jos atitinka 4.1.10 poskyryje pateiktą bendrojo pakavimo taisyklę MP 21. Tokios siuntos priskiriamos D ar E suderinamumo grupėms.
	4 pastaba. Gaminiai gali turėti savų uždegimo priemonių arba gali būti supakuoti kartu su jomis tik tuo atveju, jei normaliomis vežimo sąlygomis šios uždegimo priemonės nesuveiks.
	5 pastaba. C, D ir E suderinamumo grupių gaminiai gali būti pakuojami kartu. Tokios siuntos priskiriamos E suderinamumo grupei.
2.2.1.1.7	Aiškinamasis sąvokų žodynėlis
	1 pastaba. Sąvokų žodynėlis negali pakeisti bandymų procedūros, jis taip pat nėra skirtas 1 klasės medžiagų ir gaminių pavojingumo laipsniui nustatyti. Priskiriant medžiagas tinkamam poklasiui ir suderinamumo grupei S, būtina remtis medžiagų bandymais pagal Bandymų ir kriterijų vadovo I dalies nuostatas arba vadovautis analogija panašių gaminių, kurie jau patikrinti ir priskirti laikantis Bandymų ir kriterijų vadove nustatytos tvarkos.
	2 pastaba. Prie pavadinimų pateikiamas JT numeris (3.2 skyriaus A lentelės 2 skiltis). Dėl klasifikacinių kodų žr. 2.2.1.1.4 punktą.
	BOMBOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0034, 0035
	Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
	BOMBOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0033, 0291
	Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, su inicijavimo priemonėmis, kurios turi ne daugiau kaip 2 veiksmingosios apsaugos lygius.
	BOMBOS-FOTOBLYKSTĖS: JT Nr. 0038
	Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, naudojami intensyviam trumpalaikiam apšvietimui fotografuojant. Jie turi detonuojamųjų sprogmenų užtaisą be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
	BOMBOS-FOTOBLYKSTĖS: JT Nr. 0037
	Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, naudojami intensyviam trumpalaikiam apšvietimui fotografuojant. Jie turi detonuojančių sprogmenų užtaisą su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius.
	BOMBOS-FOTOBLYKSTĖS: JT Nr. 0039, 0299
	Sprogstamieji įtaisai, metami iš lėktuvo, naudojami intensyviam trumpalaikiam apšvietimui fotografuojant. Juose naudojamas specialus cheminis mišinys.
	BOMBOS SU PADEGAMUOJU SKYSČIU, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0399, 0400
	Įtaisai, metami iš lėktuvo. Juos sudaro korpusas su padegamuoju skysčiu ir sprogstamasis užtaisas.
	BRIZANTINIAI SPROGMENYS, A TIPO: JT Nr. 0081
	Medžiagos, kurias sudaro skysti organiniai nitratai, pvz., nitroglicerinas, arba vieno ar kelių komponentų -nitroceliuliozės, amonio nitrato ar kitų neorganinių nitratų, aromatinių nitrojunginių ar degiųjų medžiagų, pvz., medžio miltelių ar aliuminio miltelių – mišinys. Jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, pvz., dažiklių ar stabilizatorių. Šie sprogmenys turi būti miltelių, drebučių ar elastingo pavidalo. Apibrėžimas apima dinamitą, drebučių pavidalo sprogmenis ir drebučių pavidalo dinamitą.
	BRIZANTINIAI SPROGMENYS, B TIPO: JT Nr. 0082, 0331
	Medžiagos, kurias sudaro:
	a) amonio nitrato ar kitų neorganinių nitratų mišinys su sprogstamosiomis medžiagomis, pvz., trinitrotoluenu (TNT), ar kitomis medžiagomis, pvz., medienos milteliais, aliuminio pudra arba be jų; arba
	b) amonio nitrato ar kitų neorganinių nitratų mišinys su degiosiomis medžiagomis, kurios nėra sprogstamosios.
	Abiem atvejais jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, pvz., dažiklių ar stabilizatorių. Šiuose sprogmenyse neturi būti nitroglicerino ir kitų skystų organinių nitratų bei chloratų.
	BRIZANTINIAI SPROGMENYS, C TIPO: JT Nr. 0083
	Medžiagos, kurias sudaro kalio ar natrio chlorato, arba kalio, natrio ar amonio perchlorato mišinys su organiniais nitrojunginiais arba degiosiomis medžiagomis: medžio milteliais, aliuminio pudra ar angliavandeniliais. Jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, tokių kaip dažikliai ar stabilizatoriai. Šiuose sprogmenyse neturi būti nitroglicerino ir kitų skystų organinių nitratų.
	BRIZANTINIAI SPROGMENYS, D TIPO: JT Nr. 0084
	Medžiagos, kurias sudaro organinių nitrintų junginių mišinys su degiosiomis medžiagomis, pvz., angliavandeniliais ar aliuminio pudra. Jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, pvz., dažiklių ar stabilizatorių. Šiuose sprogmenyse neturi būti nitroglicerino ir kitų skystų organinių nitratų bei chloratų, taip pat ir amonio nitrato. Apibrėžimas apima daugiausia plastikinius sprogmenis.
	BRIZANTINIAI SPROGMENYS, E TIPO: JT Nr. 0241, 0332
	Medžiagos, kurių didžiąją dalį sudaro vanduo ir didelis kiekis amonio nitrato arba kitų visiškai ar iš dalies ištirpintų oksidatorių. Kiti komponentai gali būti nitrojunginiai, pvz., trinitrotoluenas, angliavandeniliai ar aliuminio pudra. Jose taip pat gali būti inertinių medžiagų, pvz., diatomito, ir priedų, pvz., dažiklių ar stabilizatorių. Į apibrėžimą įeina emulsiniai sprogmenys, skystieji sprogmenys ir vandeningų drebučių pavidalo sprogmenys.
	DEGTUVAI PADEGAMAJAI VIRVEI: JT Nr. 0131
	Įvairios struktūros įtaisai, aktyvuojami trintimi, smūgiu ar elektros srove, naudojami padegamajai virvei uždegti.
	DEGTUVAS, vamzdinis, padengtas metalu: JT Nr. 0103
	Įtaisas, kurį sudaro metalinis vamzdelis, pripildytas deflagracinių sprogmenų.
	DETONATORIAI, ELEKTRINIAI, sprogdinimui: JT Nr. 0030, 0255, 0456
	Įtaisai, skirti pramoninių detonuojančių sprogmenų inicijavimui. Jie gali būti staigaus arba uždelsto veikimo. Elektriniai detonatoriai aktyvuojami elektros srove.
	DETONATORIAI, NEELEKTRINIAI: JT Nr. 0029, 0267, 0455
	Įtaisai, skirti pramoninių detonuojančių sprogmenų inicijavimui. Jie gali būti staigaus ar uždelsto veikimo. Neelektriniai detonatoriai aktyvuojami padegamuoju vamzdeliu, padegamąja virve, vamzdiniu degtuvu, lanksčiu detonuojamuoju kabeliu ar kitu uždegamuoju įtaisu. Į apibrėžimą įeina detonavimo grandinės be detonuojamojo kabelio.
	DETONATORIAI ŠAUDMENIMS: JT Nr. 0073, 0364, 0365, 0366
	Įtaisai, sudaryti iš sprogmenų, tokių kaip švino azidas, pentaeritrito tetranitratas (PETN) arba sprogmenų mišinio, mažame metaliniame arba plastikiniame vamzdelyje. Jie skirti detonacijai sukelti.
	DETONATORIAUS AGREGATAI sprogdinimui, NEELEKTRINIAI: JT Nr. 0360, 0361, 0500
	Neelektrinis detonatorius sujungtas su padegamuoju vamzdeliu, detonuojamuoju kabeliu ar saugiu degtuvu ir aktyvuojamas jais. Jis gali būti staigaus (akimirksnio) veikimo ar turėti uždelsimo elementą. Į apibrėžimą įeina detonavimo grandinės su detonuojamuoju kabeliu.
	DETONUOJAMOJI VIRVĖ, lanksti: JT Nr. 0065, 0289
	Įtaisas, sudarytas iš detonuojančių sprogmenų šerdies, audinyje su plastiko danga ar be jos. Danga nebūtina, jei audinys yra nelaidus.
	DETONUOJAMOJI VIRVĖ (SPROGDINIMO KABELIS), SILPNO VEIKIMO, su metaliniu apvalkalu: JT Nr. 0104
	Įtaisas, sudarytas iš detonuojančių sprogmenų šerdies, esančios minkšto audinio vamzdelyje su apsaugine danga arba be jo; sprogstamosios medžiagos kiekis toks mažas, kad kabelio išorėje pastebimas tik silpnas efektas.
	DETONUOJAMOJI VIRVĖ (SPROGDINIMO KABELIS): JT Nr. 0102, 0290
	Įtaisas, sudarytas iš detonuojančių sprogmenų šerdies, minkšto audinio vamzdelyje su apsaugine danga arba bejos.
	ELEMENTAI, GRANDININIO SPROGDINIMO, K. N.: JT Nr. 0382, 0383, 0384, 0461
	Gaminiai, turintys sprogstamosios medžiagos, skirti sprogimo arba užsiliepsnojimo perdavimui grandine (ugnies grandinė).
	FEJERVERKŲ ĮTAISAI: JT Nr. 0333, 0334, 0335, 0336, 0337
	Pirotechnikos įtaisai, skirti pramogoms.
	GAMINIAI, PIROFORINIAI: JT Nr. 0380
	Gaminiai, turintys liepsniųjų (piroforinių) medžiagų (galinčių dėl sąlyčio su oru savaime užsiliepsnoti) ir sprogstamųjų medžiagų arba jų komponentų. Ši sąvoka neapima gaminių, turinčių baltojo fosforo.
	GARSINIAI ĮRENGINIAI, SPROGSTAMIEJI: JT Nr. 0374, 0375
	Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso, be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie metami iš laivų ir įsijungia pasiekę nustatytą gylį ar jūros dugną.
	GARSINIAI ĮRENGINIAI, SPROGSTAMIEJI: JT Nr. 0204, 0296
	Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso, su inicijavimo priemonėmis, turintys mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie metami iš laivų ir įsijungia pasiekę nustatytą gylį ar jūros dugną.
	GILZĖS, TUŠČIOS, SU KAPSULE: JT Nr. 0055, 0379
	Įtaisai, sudaryti iš apvalkalo, pagaminto iš metalo, plastmasės ar kitos nedegios medžiagos, kurių vienintelis sprogstamasis elementas yra kapsulė.
	GILZĖS, SUDEGANČIOS, TUŠČIOS, BE KAPSULĖS: JT Nr. 0046, 0047
	Įtaisai, sudaryti iš apvalkalo, kuris visas ar jo dalis sudaryta iš nitroceliuliozės.
	GRANATOS, rankinės ar granatsvaidžio, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0284, 0285
	Įtaisai, skirti mesti ranka ar iššauti. Juose nėra inicijavimo priemonių arba yra inicijavimo priemonių, turinčių mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius.
	GRANATOS, rankinės ar granatsvaidžio, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0292, 0293
	Įtaisai, skirti mesti ranka ar iššauti. Juose yra inicijavimo priemonių, turinčių mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
	GRANATOS, MOKOMOSIOS, rankinės ar granatsvaidžio: JT Nr. 0110, 0318, 0372, 0452
	Įtaisai be pagrindinio sprogstamojo užtaiso, skirti mesti ranka ar iššauti. Šie įtaisai turi turėti degtuvą ir gali turėti taikinio žymėjimui skirtą užtaisą.
	HEKSOLITAS (HEKSOTOLAS), sausas ar turintis mažiau kaip 15 % vandens: JT Nr. 0118
	Medžiaga, sudaryta iš ciklotrimetilentrinitroamino (RDX) ir trinitrotolueno (TNT) mišinio. Šis apibrėžimas taip pat apima B mišinį.
	HEKSOTONALIS: JT Nr. 0393.
	Medžiaga, sudaryta iš ciklotrimetilentrinitroamino (RDX), trinitrotolueno (TNT) ir aliuminio mišinio.
	ĮTAISAI, AKTYVUOJAMI VANDENIU, su įvairiais šaunamaisiais arba svaidomaisiais užtaisais: JT Nr. 0248, 0249
	Gaminiai, kurie pradeda veikti fizikinių ir cheminių reakcijų metu, jiems reaguojant su vandeniu.
	ĮVORĖS KAPSULĖMS: JT Nr. 0319, 0320, 0376
	Įtaisai, sudaryti iš uždegimo kapsulės ir pagalbinio deflagruojančių sprogmenų (dūminio parako) užtaiso ir naudojami patrankų šaunamiesiems užtaisams kartūzuose uždegti.
	JUODASIS (DŪMINIS) PARAKAS, granulių arba miltelių pavidalo: JT Nr. 0027
	Medžiaga, susidedanti iš medžio arba kitokios anglies ir kalio ar natrio nitrato mišinio su siera arba be jos.
	JUODASIS (DŪMINIS) PARAKAS, PRESUOTAS arba JUODASIS (DŪMINIS) PARAKAS, GUMULIUKAIS: JT Nr. 0028
	Medžiaga, kurią sudaro granuliuotas juodasis parakas.
	KAPSULĖS-UŽDEGIKLIAI: JT Nr. 0044, 0377, 0378
	Įtaisai, sudaryti iš metalinės arba plastikinės kapsulės, turinčios mažą kiekį sprogmenų, lengvai užsidegančių nuo smūgio. Jie naudojami mažo kalibro ginklams ir smūginėms šaunamųjų užtaisų kapsulėms.
	KIRTIKLIAI KABELIAMS, SU SPROGSTAMUOJU UŽTAISU: JT Nr. 0070
	Įtaisas, sudarytas iš aštriabriaunio prietaiso, kuriuo mažas deflagruojančių sprogmenų užtaisas smogia į priekalą.
	KNIEDĖS, SPROGSTAMOSIOS: JT Nr. 0174
	Įtaisai, sudaryti iš mažo sprogmenų užtaiso metalinės kniedės viduje.
	KOVINĖS GALVUTĖS, RAKETOMS su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0286, 0287
	Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sujungti su raketa. Šis apibrėžimas apima ir valdomųjų raketų kovines galvutes.
	KOVINĖS GALVUTĖS, RAKETOMS su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0369
	Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso su inicijavimo priemonėmis, turintys mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sujungti su raketa. Ši sąvoka apima ir valdomųjų raketų kovines galvutes.
	KOVINĖS GALVUTĖS, RAKETOMS, su pagalbiniu sprogstamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0370
	Įtaisai, sudaryti iš inertinio krovinio ir mažo deflagruojančių ar detonuojančių sprogmenų užtaiso be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sujungti su raketos varikliu tam, kad išsklaidytų inertines medžiagas. Ši sąvoka apima ir valdomųjų raketų kovines galvutes.
	KOVINĖS GALVUTĖS, RAKETOMS, su pagalbiniu sprogstamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0371
	Įtaisai, sudaryti iš inertinio krovinio ir mažo deflagruojančių ar detonuojančių sprogmenų užtaiso su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sujungti su raketa tam, kad išsklaidytų inertines medžiagas. Šis apibrėžimas apima ir valdomųjų raketų kovines galvutes.
	KOVINĖS GALVUTĖS, TORPEDOMS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0221
	Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sujungti su torpeda.
	MINOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0137, 0138
	Įtaisai, paprastai sudaryti iš metalinio ar mišrių medžiagų indo, pripildyto detonuojančių sprogmenų be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius. Šie įtaisai skirti naikinti laivams, mašinoms ir žmonėms. Ši sąvoka apima ir „Bangaloro torpedas“.
	MINOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0136, 0294
	Įtaisai, paprastai sudaryti iš metalinio ar mišrių medžiagų indo, pripildyto detonuojančių sprogmenų su inicijavimo priemonėmis, turintys mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius. Šie įtaisai skirti naikinti laivams, mašinoms ir žmonėms. Sąvoka apima ir „Bangaloro torpedas“.
	OKTONALAS: JT Nr. 0496
	Medžiaga, sudaryta iš ciklotetrametilenotetranitroamino (HMX), trinitrotolueno (TNT) ir aliuminio mišinio.
	OKTOLITAS (OKTOLAS), sausas ar turintis mažiau kaip 15 % vandens: JT Nr. 0266
	Medžiaga, sudaryta iš ciklotetrametilenotetranitroamino (HMX) ir trinitrotolueno (TNT) mišinio.
	ORO PAGALVIŲ ĮPŪTIMO ĮRANGA arba ORO PAGALVIŲ MODULIAI arba SAUGOS DIRŽŲ ĮTEMPIMO ĮRANGA: JT Nr. 0503
	Įtaisai, turintys pirotechninių medžiagų ir naudojami automobiliuose kaip oro pagalvės ar saugos diržai asmenų saugumui užtikrinti.
	PADEGAMIEJI VAMZDELIAI, NEDETONUOJAMIEJI: JT Nr. 0316, 0317, 0368
	Įtaisai su sprogstamaisiais komponentais, skirti deflagracijai sprogmenyse sukelti. Jie turi mechaninius, elektrinius, cheminius ar hidrostatinius komponentus, skirtus deflagracijai pradėti. Šie įtaisai paprastai turi veiksmingosios apsaugos lygių.
	PADEGAMOJI VIRVĖ: JT Nr. 0066
	Įtaisas, sudarytas iš audinio siūlų, padengtų juoduoju paraku ar kitu greitai degančiu pirotechniniu mišiniu ir elastingos apsauginės dangos; arba iš dūminio parako šerdies, padengtos elastingu audiniu. Ji dega per visą savo ilgį atvira liepsna ir naudojama perduoti uždegimui nuo įtaiso į kapsulę arba užtaisą.
	PALEIDIMO ĮTAISAS SU SPROGSTAMUOJU UŽTAISU: JT Nr. 0173
	Įtaisas, sudarytas iš mažo sprogmenų užtaiso, su inicijavimo priemonėmis ir strypais ar raiščiais. Sprogimas atskiria raiščius ar strypus, kurie paleidžia įrangą.
	PARAKAS, BEDŪMIS: JT Nr. 0160, 0161
	Medžiaga, kurios pagrindą sudaro nitroceliuliozė, naudojama šaunamiesiems užtaisams. Apibrėžimas apima parakus, kurių pagrindą sudaro viena medžiaga (nitroceliuliozė), dvi medžiagos (nitroceliuliozė ir nitroglicerinas) ir trys medžiagos (nitroceliuliozė, nitroglicerinas ir nitroguanidinas).
	Pastaba. Bedūmio parako užtaisai, išlieti, presuoti ar kartūzuose, apibrėžime pateikiami kaip ŠAUNAMIEJI UŽTAISAI, arba UŽTAISAI, ŠOVIMO.
	PARAKAS PIROTECHNINIAMS GAMINIAMS: JT Nr. 0094, 0305
	Pirotechninė medžiaga, kuri uždegta skleidžia intensyvią šviesą.
	PARAKO PASTA, turinti ne mažiau kaip 17 % alkoholio: JT Nr. 0433
	PARAKO PASTA, turinti ne mažiau kaip 25 % vandens: JT Nr. 0159
	Medžiaga, sudaryta iš nitroceliuliozės (NC), impregnuota ne daugiau kaip 60 % koncentracijos nitroglicerino (NG) ar kitu organiniu nitratu arba jų mišiniu.
	PENTOLITAS, sausas ar turintis mažiau kaip 15 % vandens: JT Nr. 0151
	Medžiaga, sudaryta iš pentaeritritolio tetranitrato (PETN) ir trinitrotolueno (TNT) mišinio.
	PIROTECHNINIAI GAMINIAI, skirti techniniams tikslams: JT Nr. 0428, 0429, 0430, 0431, 0432
	Gaminiai, turintys pirotechninių medžiagų ir naudojami techniniams tikslams, kaip antai šilumos gamybai, dujų generavimui, teatrų efektams, ir t. t.
	Pastaba. Tokie gaminiai: PALEIDIMO ĮTAISAI SU SPROGSTAMOSIOMIS MEDŽIAGOMIS; FEJERVERKŲ ĮTAISAI; SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, SKIRTI GELEŽINKELIAMS; ŠVIEČIANTIEJI ĮTAISAI, ANTŽEMINIAI; ŠVIEČIANTIEJI ĮTAISAI, AVIACINIAI; ŠOVINIAI, SIGNALINIAI; KIRTIKLIAI KABELIAMS, SU SPROGSTAMUOJU UŽTAISU; SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, RANKINIAI; SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, DŪMINIAI; SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, JŪRINIAI; KNIEDĖS, SPROGSTAMOSIOS, į šį apibrėžimą neįeina. Jie aprašomi atskirai.
	RAKETOS LYNŲ MĖTYMUI: JT Nr. 0238, 0240, 0453
	Įtaisai, sudaryti iš raketos variklio, skirto lynui tempti.
	RAKETOS su inertine galvute: JT Nr. 0183, 0502
	Įtaisai, sudaryti iš raketos variklio ir inertinės galvutės. Apibrėžimas apima ir valdomąsias raketas.
	RAKETOS SU SKYSTUOJU KURU, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0397, 0398
	Įtaisai, sudaryti iš skysto kuro, esančio cilindre, sujungtame su viena ar keliomis tūtomis ir kovine galvute. Apibrėžimas apima ir valdomąsias raketas.
	RAKETOS su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0181, 0182
	Įtaisai, sudaryti iš raketos variklio ir kovinės galvutės be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius. Apibrėžimas apima ir valdomąsias raketas.
	RAKETOS su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0180, 0295
	Įtaisai, sudaryti iš raketos variklio ir kovinės galvutės su inicijavimo priemonėmis, turintys mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Apibrėžimas apima ir valdomąsias raketas.
	RAKETOS su sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0436, 0437, 0438
	Įtaisai, sudaryti iš raketos variklio ir užtaiso, skirto galvutės kroviniui išsklaidyti. Apibrėžimas apima ir valdomąsias raketas.
	RAKETŲ VARIKLIAI: JT Nr. 0186, 0280, 0281
	Įtaisai, sudaryti iš sprogmenų, paprastai iš raketinio kuro, vientiso užtaiso, esančio cilindre, sujungtame su viena ar keliomis tūtomis. Jie skirti nevaldomosioms ir valdomosioms raketoms varyti.
	RAKETŲ VARIKLIAI SU HIPERGOLINIU SKYSČIU, su sviedžiamuoju užtaisu arba be jo: JT Nr. 0250, 0322
	Gaminiai, turintys hipergolinio kuro, sudaryti iš cilindro su viena ar keliomis tūtomis. Jie skirti raketų arba valdomųjų raketinių užtaisų veikimui pradėti.
	RAKETŲ VARIKLIAI SU SKYSTUOJU KURU: JT Nr. 0395, 0396
	Įtaisai, sudaryti iš skystojo kuro, esančio cilindre, sujungtame su viena ar keliomis tūtomis. Jie skirti nevaldomosioms ir valdomosioms raketoms varyti.
	REAKTYVINIAI GRĘŽIMO PRIETAISAI su užtaisu, be inicijavimo priemonių: JT Nr. 0124, 0494
	Įtaisai, sudaryti iš plieninio vamzdelio ar metalinės juostos, į kurią įtaisyti kumuliaciniai užtaisai, sujungti su detonuojamuoju kabeliu be inicijavimo priemonių.
	SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, DŪMINIAI: JT Nr. 0196, 0197, 0313, 0487
	Įrenginiai, turintys pirotechninių medžiagų ir skleidžiantys dūmus. Be to, jie gali turėti įtaisus garsiniams signalams skleisti.
	SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, JŪRINIAI, pavojaus: JT Nr. 0194, 0195
	Įtaisai, turintys pirotechninių medžiagų, kurios skleidžia garsinius, dūminius, šviesos signalus, arba jų derinius.
	SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, RANKINIAI: JT Nr. 0191, 0373
	Nešiojamieji įtaisai, turintys pirotechninių medžiagų, kurios skleidžia regimuosius ar įspėjamuosius signalus. Apibrėžimas apima ir mažus antžeminius šviesos signalinius įrenginius, geležinkelio, jūros ar automobilių kelių šviesos signalinius įrenginius, mažus pavojaus šviesos signalinius įrenginius.
	SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, SKIRTI GELEŽINKELIAMS: JT Nr. 0192, 0193, 0492, 0493
	Įtaisai, turintys pirotechninių medžiagų, kurios sprogsta, skleisdamos stiprų garsą, kai įtaisas sutraiškomas. Jie skirti padėti ant bėgių.
	SKALDANTIEJI ĮTAISAI, SPROGSTAMIEJI, be inicijavimo priemonių, naftos gręžiniams: JT Nr. 0099
	Įtaisai, sudaryti iš apvalkalo ir detonuojančių sprogmenų užtaiso be inicijavimo priemonių. Jie naudojami uolienai apie gręžinį suskaldyti, kad padidėtų iš uolienos besisunkiančios žalios naftos srautas.
	SPROGDIKLIS, NEDETONUOJAMASIS: JT Nr. 0101
	Įtaisas, kurį sudaro medvilniniai siūlai, impregnuoti smulkiu dūminiu paraku. Jis dega atvira ugnimi ir naudojamas fejerverkų įtaisų uždegimo grandinėms ir t. t.
	SPROGDINIMO ĮTAISAI: JT Nr. 0048
	Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso, medienos pluošto, plastiko, metalo ar kitos medžiagos, esančios apvalkale. Šie įtaisai yra be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius.
	Pastaba. BOMBOS, MINOS, SVIEDINIAI į šį apibrėžimą neįeina. Jie aprašomi atskirai.
	SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, YPAČ MAŽO JAUTRUMO (sprogstamieji gaminiai, EEI angl. explosive, extremely insensitive, sprogstamieji, ypač nejautrūs): JT Nr. 0486
	Gaminiai, turintys tik ypač mažo jautrumo detonuojančių medžiagų (EIDS – angl. extremely intensitive detonating substances), kurios normaliomis vežimo sąlygomis sukelia labai mažą atsitiktinio sprogimo inicijavimo arba išplitimo galimybę, taip pat ir gaminiai, kurie išlaikė 7 serijos bandymą.
	SPROGSTAMIEJI UŽTAISAI: JT Nr. 0043
	Sprogstamieji įtaisai, sudaryti iš mažo sprogmenų užtaiso, naudojami šovinių, sviedinių ir kitų šaudmenų turiniui išsklaidyti.
	SPROGSTAMIEJI UŽTAISAI, PRAMONINIAI, be inicijavimo priemonių: JT Nr. 0442, 0443, 0444, 0445
	Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso be inicijavimo priemonių. Naudojami jungimui, suvirinimui, formavimui sprogimu ir kitiems metalurgijos procesams.
	SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, SVAIDOMOJI, KIETA: JT Nr. 0498, 0499, 0501
	Medžiaga, sudaryta iš deflagruojančios kietos sprogstamosios medžiagos ir naudojama judėjimui sukelti.
	SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, SVAIDOMOJI, SKYSTA: JT Nr. 0495, 0497
	Medžiaga, sudaryta iš deflagruojančios skystos sprogstamosios medžiagos ir naudojama judėjimui sukelti.
	SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, LABAI MAŽO JAUTRUMO (sprogstamosios medžiagos, EVI – angl. explosive, very insensitive, sprogstamosios, labai nejautrios): JT Nr. 0482
	Medžiagos, galinčios sukelti visos masės sprogimo pavojų, bet yra tokio mažo jautrumo, kad normaliomis vežimo sąlygomis yra labai menka inicijavimo arba perėjimo nuo degimo į detonaciją galimybė, taip pat ir medžiagos, išlaikiusios 5 serijos bandymą.
	SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, PAVYZDŽIAI, išskyrus inicijuojančių sprogimą: JT Nr. 0190
	Naujos ar žinomos sprogstamosios medžiagos ar gaminiai, dar neturintys pavadinimo pagal 3.2 skyriaus A lentelę ir vežami pagal kompetentingosios institucijos nurodymus daugiausia mažais kiekiais bandymų, klasifikavimo, tyrimų ar tobulinimo tikslams, kokybės kontrolei arba kaip komerciniai pavyzdžiai.
	Pastaba. Sprogstamosios medžiagos ar gaminiai, turintys kitus pavadinimus pagal 3.2 skyriaus A lentelę, į šį apibrėžimą neįtraukti.
	SVIEDINIAI, inertiniai, su traseriu: JT Nr. 0345, 0424, 0425
	Gaminiai, kaip antai sviediniai, kulkos, granatos arba minos, kurie skirti iššauti iš artilerijos pabūklo ar patrankos, šautuvo ar kito mažo kalibro ginklo.
	SVIEDINIAI su pagalbiniu sprogstamuoju arba sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0346, 0347
	Gaminiai, kaip antai sviediniai, kulkos, granatos arba minos, kurie skirti iššauti iš patrankos ar kito artilerijos pabūklo. Jie neturi inicijavimo priemonių arba turi jas su daugiau nei dviem veiksmingosios apsaugos lygiais. Jie naudojami dažantiesiems elementams išmesti žymėjimo tikslams ar kitoms inertinėms medžiagoms išsklaidyti.
	SVIEDINIAI su pagalbiniu sprogstamuoju arba sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0426, 0427
	Gaminiai, kaip antai sviediniai, kulkos, granatos arba minos, kurie skirti iššauti iš patrankos ar kito artilerijos pabūklo. Juose yra inicijavimo priemonių, turinčių mažiau nei du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie naudojami dažantiesiems elementams išmesti žymėjimo tikslams ar kitoms inertinėms medžiagoms išsklaidyti.
	SVIEDINIAI su pagalbiniu sprogstamuoju arba sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0434, 0435
	Įtaisai, skirti iššauti granatas ar kulkas iš patrankos ar kito artilerijos pabūklo, šautuvo ar kito mažo kalibro ginklo. Jie naudojami dažantiems elementams išmesti žymėjimo tikslams ar kitoms inertinėms medžiagoms išsklaidyti.
	SVIEDINIAI su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0168, 0169, 0344
	Įtaisai, skirti iššauti granatas ar kulkas iš patrankos ar kito artilerijos pabūklo. Jie gali būti be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis ne mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
	SVIEDINIAI su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0167, 0324
	Įtaisai, skirti iššauti granatas ar kulkas iš patrankos ar kito artilerijos pabūklo. Juose yra inicijavimo priemonių, turinčių mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
	ŠAUDMENYS, APŠVIEČIAMIEJI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0171, 0254, 0297
	Šaudmenys skirti tam, kad sukurtų intensyvų šviesos šaltinį aplinkai apšviesti. Sąvoka apima apšviečiamuosius šovinius, granatas ir sviedinius bei apšviečiančiąsias ir taikinio atpažinimo bombas.
	Pastaba. ŠVIEČIAMIEJI ĮTAISAI, ANTŽEMINIAI ir ŠVIEČIAMIEJI ĮTAISAI, AVIACINIAI; ŠOVINIAI, SIGNALINIAI; SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, RANKINIAI; SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, JŪRINIAI, į šį apibrėžimą neįeina. Jie aprašomi atskirai.
	ŠAUDMENYS, AŠARINIAI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0018, 0019, 0301
	Šaudmenys, turintys ašarinių medžiagų. Be to, juose yra vienas arba keletas šių komponentų: šaunamasis užtaisas su kapsule ir padegamuoju užtaisu arba degtuvas su pagalbiniu sprogstamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu.
	ŠAUDMENYS, BANDOMIEJI: JT Nr. 0363
	Šaudmenys, turintys pirotechninių medžiagų ir naudojami naujų šaudmenų veikimui arba efektyvumui, ginklų užtaisams arba komponentams patikrinti.
	ŠAUDMENYS, DŪMINIAI, SU BALTUOJU FOSFORU, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0245, 0246
	Šaudmenys, kuriuose kaip dūminė medžiaga naudojamas baltasis fosforas. Juose turi būti šaunamasis užtaisas su kapsule ir padegamuoju užtaisu arba degtuvas su pagalbiniu sprogstamuoju užtaisu, arba keletas iš išvardytų įrenginių. Sąvoka apima ir dūmines granatas.
	ŠAUDMENYS, DŪMINIAI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu arba be jų: JT Nr. 0015, 0016, 0303
	Šaudmenys, turintys dūminių medžiagų: chlorsulfono rūgšties mišinio, heksachloretano ar titano tetrachlorido. Išskyrus tuos atvejus, kai dūminė medžiaga yra ir sprogstamoji, šiuose šaudmenyse turi būti šaunamasis užtaisas su kapsule ir padegamuoju užtaisu arba degtuvas su pagalbiniu sprogstamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu, arba keletas iš išvardytų įrenginių. Sąvoka apima ir dūmines granatas.
	Pastaba. SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, DŪMINIAI, į šį apibrėžimą neįeina. Jie aprašomi atskirai.
	ŠAUDMENYS, MOKOMIEJI: JT Nr. 0362, 0488
	Šaudmenys be pagrindinio sprogstamojo užtaiso, su pagalbiniu sprogstamuoju arba šaunamuoju užtaisu. Paprastai šie šaudmenys turi degtuvą ir išmetamąjį užtaisą.
	Pastaba. GRANATOS, MOKOMOSIOS, į šį apibrėžimą neįeina. Jos aprašomos atskirai.
	ŠAUDMENYS, PADEGAMIEJI, SU BALTUOJU FOSFORU, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0243, 0244
	Šaudmenys, kuriuose kaip padegamoji medžiaga naudojamas baltasis fosforas. Juose turi būti šaunamasis užtaisas su kapsule ir padegamuoju užtaisu arba degtuvas su pagalbiniu sprogstamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu, arba keletas iš išvardytų įrenginių.
	ŠAUDMENYS, PADEGAMIEJI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu arba be jų: JT Nr. 0009, 0010, 0300
	Šaudmenys su padegamuoju mišiniu, išskyras tuos atvejus, kai padegamasis mišinys yra ir sprogstamasis. Šiuose šaudmenyse turi būti šaunamasis užtaisas su kapsule ir padegamuoju užtaisu arba degtuvas su pagalbiniu sprogstamuoju užtaisu, arba keletas iš išvardytų įrenginių.
	ŠAUDMENYS, PADEGAMIEJI, su skysta arba drebučių pavidalo medžiaga, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu: JT Nr. 0247
	Šaudmenys, turintys skystų arba drebučių pavidalo padegamųjų medžiagų. Išskyras tuos atvejus, kai padegamoji medžiaga yra ir sprogstamoji, tokiuose šaudmenyse turi būti šaunamasis užtaisas su kapsule ir padegamuoju užtaisu arba degtuvas su pagalbiniu sprogstamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu, arba keletas iš išvardytų įrenginių.
	ŠAUNAMIEJI UŽTAISAI PABŪKLAMS: JT Nr. 0242, 0279, 0414
	Bet kokios formos šaunamieji užtaisai, skirti dalimis užtaisomiems patrankos šaudmenims.
	ŠOVINIAI GINKLAMS, SU INERTINIU SVIEDINIU (ŠOVINIAI MAŽO KALIBRO GINKLAMS): JT Nr. 0012, 0328, 0339, 0417
	Šaudmenys, sudaryti iš kulkos be sprogstamojo užtaiso ir šaunamojo užtaiso su kapsule ar be jos. Jie gali turėti traserį, jei pagrindinį pavojų kelia šaunamasis užtaisas.
	ŠOVINIAI GINKLAMS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0006, 0321, 0412
	Šaudmenys, sudaryti iš kulkos su sprogstamuoju užtaisu be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius, ir šaunamojo užtaiso su kapsule ar be jos. Apibrėžimas apima surinktus, iš dalies surinktus šaudmenis ir dalimis užtaisomus šaudmenis, jei jų komponentai laikomi kartu.
	ŠOVINIAI GINKLAMS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0005, 0007, 0348
	Šaudmenys, sudaryti iš kulkos su sprogstamuoju užtaisu su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius, ir šaunamojo užtaiso su kapsule ar be jos. Apibrėžimas apima surinktus, iš dalies surinktus šaudmenis ir dalimis užtaisomus šaudmenis, kai jų komponentai laikomi kartu.
	ŠOVINIAI GINKLAMS, TUŠTI: JT Nr. 0014, 0326, 0327, 0338, 0413
	Šaudmenys, sudaryti iš uždaros gilzės su kapsule centre arba krašte, ir dūminio ar bedūmio parako užtaiso, bet be kulkos. Šaunant jie skleidžia stiprų garsą ir naudojami mokymui, saliutams, kaip šaunamieji užtaisai, startiniams pistoletams ir t. t. Sąvoka apima ir tuščius šaudmenis.
	ŠOVINIAI MAŽO KALIBRO GINKLAMS: JT Nr. 0012, 0339, 0417
	Šaudmenys, sudaryti iš gilzės su kapsule centre arba krašte ir šaunamojo užtaiso bei vientisos kulkos. Jie skirti iššauti iš ginklų, kurių kalibras mažesnis kaip 19,1 mm. Į apibrėžimą įeina visų kalibrų rankinių šaunamųjų ginklų šoviniai.
	Pastaba. ŠOVINIAI MAŽO KALIBRO GINKLAMS, TUŠTI, į šį apibrėžimą neįeina, jie aprašomi atskirai. Kai kurie kariniai mažo kalibro ginklų šoviniai aprašyti kaip ŠOVINIAI SU INERTINIU SVIEDINIU.
	ŠOVINIAI MAŽO KALIBRO GINKLAMS, TUŠTI: JT Nr. 0014, 0327, 0338
	Šoviniai, sudaryti iš uždaros gilzės su kapsule centre arba krašte ir šaunamojo užtaiso ar juodojo parako. Gilzės neturi kulkos arba sviedinio. Šie šoviniai skirti iššauti iš ginklų, kurių kalibras mažesnis kaip 19,1 mm, skirti stipriam garsui išgauti ir naudojami mokymui, saliutams, kaip sviedžiamieji užtaisai starto pistoletuose.
	ŠOVINIAI MECHANINIAMS ĮRENGINIAMS: JT Nr. 0275, 0276, 0323, 0381
	Įtaisai, skirti mechaniniam efektui sukelti. Jie susideda iš apvalkalo su užsiliepsnojančių sprogmenų užtaisu ir uždegimo priemonių. Dujiniai deflagracijos produktai sukelia išsipūtimą, slenkamuosius ar sukamuosius judesius, judina diafragmas, vožtuvus ar jungiklius, arba išstumia tvirtinimo elementus ar gesinimo medžiagas.
	ŠOVINIAI NAFTOS GRĘŽINIAMS: JT Nr. 0277, 0278
	Įtaisai, sudaryti iš plono medienos pluošto, metalo ar kitos medžiagos apvalkalo, turintys tik šaunamąjį užtaisą, kuris iššauna sukietintą kulką, gręžiančią naftos gręžinį.
	Pastaba. UŽTAISAI, KUMULIACINIAI, į šį apibrėžimą neįeina. Jie aprašomi atskirai.
	ŠOVINIAI, SIGNALINIAI: JT Nr. 0054, 0312, 0405
	Įtaisai, skirti iššauti spalvotas signalines raketas ar kitus signalinius įtaisus iš signalinių pistoletų, ir t. t.
	ŠOVINIAI, ŠVIEČIANTIEJI: JT Nr. 0049, 0050
	Įtaisai, sudaryti iš apvalkalo, kapsulės ir šviečiančiųjų miltelių, surinkti ir paruošti iššauti.
	ŠVIEČIAMIEJI ĮTAISAI, SIGNALINIAI, ANTŽEMINIAI: JT Nr. 0092, 0418, 0419
	Įtaisai, turintys pirotechninių medžiagų, skirti naudoti ant žemės apšvietimo, atpažinimo, signalizavimo ar įspėjimo tikslams.
	ŠVIEČIAMIEJI ĮTAISAI, SIGNALINIAI, AVIACINIAI: JT Nr. 0093, 0403, 0404, 0420, 0421
	Įtaisai, turintys pirotechninių medžiagų, metami iš lėktuvo, naudojami apšviesti, atpažinti, signalizuoti arba įspėti.
	TORPEDOS, SU SKYSTUOJU KURU, su inertine galvute: JT Nr. 0450
	Įtaisai, sudaryti iš skystų sprogmenų, varančių torpedą, sistemos ir inertinės galvutės.
	TORPEDOS, SU SKYSTUOJU KURU, su sprogstamuoju užtaisu ar be jo: JT Nr. 0449
	Įtaisai, sudaryti iš skystų sprogmenų sistemos, varančios torpedą, su kovine galvute ar be jos arba iš skystų nesprogstančių medžiagų sistemos, varančios torpedą, ir kovinės galvutės.
	TORPEDOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0451
	Įtaisai, sudaryti iš skystų nesprogstančiųjų medžiagų sistemos, varančios torpedą, ir kovinės galvutės be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius.
	TORPEDOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0329
	Įtaisai, sudaryti iš sprogmenų sistemos, varančios torpedą, ir kovinės galvutės be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius.
	TORPEDOS, su sprogstamuoju užtaisu: JT Nr. 0330
	Įtaisai, sudaryti iš sprogstamųjų arba nesprogstamųjų medžiagų sistemos, varančios torpedą, ir kovinės galvutės su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiau kaip du veiksmingosios apsaugos lygius.
	TRASERIAI ŠAUDMENIMS: JT Nr. 0212, 0306
	Įtaisai, turintys pirotechninių medžiagų, skirtų šovinio arba sviedinio trajektorijai parodyti.
	TRITONALAS: JT Nr. 0390
	Medžiaga, sudaryta iš trinitrotolueno (TNT), sumaišyto su aliuminiu.
	UŽDEGIKLIAI: JT Nr. 0121, 0314, 0315, 0325, 0454
	Įtaisai, kuriuose yra viena ar kelios sprogstamosios medžiagos, skirti deflagracijai sprogdinimo grandinėse sukelti. Jie gali būti aktyvuojami mechaniniu ar cheminiu būdu arba elektros srove.
	Pastaba. DEGTUVAI PADEGAMAJAI VIRVEI; KAPSULĖS-UŽDEGIKLIAI; VIRVĖ, PADEGAMOJI; DEGTUVAS, VAMZDINIS; SPROGDIKLIAI, NEDETONUOJAMIEJI; ĮVORĖS KAPSULĖMS; VAMZDELIAI, PADEGAMIEJI, NEDETONUOJAMIEJI, į šį apibrėžimą neįeina. Jie aprašomi atskirai.
	UŽTAISAI, BE DETONATORIAUS: JT Nr. 0042, 0283
	Sprogstamieji įtaisai, sudaryti iš detonuojančiųjų sprogmenų užtaiso be inicijavimo priemonių. Jie naudojami detonatoriaus ar detonuojamosios virvutės inicijavimo galiai padidinti.
	UŽTAISAI, KUMULIACINIAI, be inicijavimo priemonių: JT Nr. 0059, 0439, 0440, 0441
	Įtaisai, sudaryti iš apvalkalo ir detonuojančio sprogmenų užtaiso su įdubimu, padengtu kieta medžiaga, be inicijavimo priemonių. Jie skirti stipriam, prasiskverbiančiam reaktyviniam efektui sukurti.
	UŽTAISAI, KUMULIACINIAI, LANKSTŪS, PRAILGINTI: JT Nr. 0237, 0288
	Įtaisai, sudaryti iš V formos detonuojančių sprogmenų šerdies, padengtos lanksčiu audiniu.
	UŽTAISAI, PAPILDOMI, SPROGSTAMIEJI: JT Nr. 0060
	Įtaisai, sudaryti iš mažo išimamo detonatoriaus stiprintuvo, dedamo į sviedinio įdubą tarp degtuvo ir sprogstamojo užtaiso.
	UŽTAISAI, POVANDENINIAI: JT Nr. 0056
	Įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso cilindre ar sviedinyje be inicijavimo priemonių arba su inicijavimo priemonėmis, turinčiomis mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius. Jie skirti sprogdinti po vandeniu.
	UŽTAISAI, SPROGSTAMIEJI, PLASTIFIKUOTI: JT Nr. 0457, 0458, 0459, 0460
	Įtaisai, sudaryti iš plastiku susietų specifinės formos detonuojančių sprogmenų užtaisų be apvalkalo ir be inicijavimo priemonių. Jie naudojami kaip šaudmenų, pvz., kovinių galvučių sudedamoji dalis.
	UŽTAISAI, SU DETONATORIUMI: JT Nr. 0225, 0268
	Sprogstamieji įtaisai, sudaryti iš detonuojančių sprogmenų užtaiso su inicijavimo priemonėmis. Jie naudojami detonatoriaus ar detonuojančios virvutės inicijavimo galiai padidinti.
	UŽTAISAI, ŠOVIMO: JT Nr. 0271, 0272, 0415, 0491
	Įtaisai, sudaryti iš specifinės formos raketinio kuro užtaiso be apvalkalo. Jie skirti raketų varikliams.
	VAMZDELIAI, DETONUOJAMIEJI: JT Nr. 0106, 0107, 0257, 0367
	Įtaisai su sprogstamais komponentais, skirti detonacijai sprogmenyse sukelti. Jie turi mechaninius, elektrinius, cheminius ar hidrostatinius komponentus, skirtus detonacijai pradėti. Šie įtaisai paprastai turi apsauginių savybių.
	VAMZDELIAI, DETONUOJAMIEJI, su apsauginėmis savybėmis: JT Nr. 0408, 0409, 0410
	Įtaisai su sprogstamaisiais komponentais, skirti detonacijai sprogmenyse sukelti. Jie turi mechaninius, elektrinius, cheminius ar hidrostatinius komponentus detonacijai pradėti. Šie įtaisai turi turėti mažiausiai du veiksmingosios apsaugos lygius.
	VIRVĖ, PADEGAMOJI, SAUGIOJI: JT Nr. 0105
	Gaminys, sudarytas iš smulkiagrūdžio juodojo parako šerdies, įdėtas į apvalkalą iš minkšto audinio su vienu arba keliais išoriniais apsauginiais sluoksniais. Užsiliepsnojusi dega nustatytu greičiu be išorinio sprogimo efekto.
2.2.1.2	Draudžiamos vežti medžiagos ir gaminiai
2.2.1.2.1	Sprogstamąsias medžiagas, kurios pagal Bandymų ir kriterijų vadovo I dalį pasižymi neleistinai dideliu jautrumu ir kurios gali pradėti spontaniškai reaguoti, taip pat ir sprogstamąsias medžiagas bei sprogstamuosius gaminius, kurių negalima priskirti 3.2 skyriaus A lentelėje pateiktam pavadinimui arba k. n. grupei, vežti draudžiama.
2.2.1.2.2	A suderinamumo grupės medžiagas (1.1 A JT Nr. 0074, 0113, 0114, 0129, 0130, 0135, 0224 ir 0473) vežti geležinkeliais draudžiama.
	K suderinamumo grupės medžiagas (1.2 K JT Nr. 0020 ir 1.3 K JT Nr. 0021) vežti draudžiama.
2.2.1.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
	Klasifikacinis kodas (žr. 2.2.1.1.4 punktą)								JT-Nr.				Medžiagos arba gaminio pavadinimas
	1.1 A								0473				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N. (draudžiamos vežti geležinkeliais, žr. 2.2.1.2.2 punktą)
	1.1 B								0461				ELEMENTAI, GRANDININIO SPROGDINIMO, K. N.
	1.1C								0474				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
									0497				SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, SKYSTA
									0498				SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, KIETA
									0462				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.1 D								0475				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
	1.1 D								0463				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.1 E								0464				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.1 F								0465				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.1 G								0476				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
	1.1 L								0357				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
	1.1 L								0354				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.2 B								0382				ELEMENTAI, GRANDININIO SPROGDINIMO, K. N.
	1.2 C								0466				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.2 D								0467				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.2 E								0468				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.2 F								0469				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.2 L								0358				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
									0248				ĮTAISAI, AKTYVUOJAMI VANDENIU, su pagalbiniu sprogstamuoju, sviedžiamuoju ar šaunamuoju užtaisu
									0355				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.3 C								0132				AROMATINIŲ NITROJUNGINIŲ METALŲ DRUSKOS, DEFLAGRUOJANČIOS, K. N.
									0477				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
									0495				SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, SKYSTA
									0499				SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, KIETA
									0470				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.3 G								0478				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
	1.3 L								0359				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
									0249				ĮTAISAI, AKTYVUOJAMI VANDENIU, su pagalbiniu sprogstamuoju, sviedžiamuoju ar šaunamuoju užtaisu
									0356				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.4 B								0350				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.4 B								0383				ELEMENTAI, GRANDININIO SPROGDINIMO, K. N.
	1.4 C								0479				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
									0501				SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, KIETA
									0351				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.4 D								0480				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
	1.4 D								0352				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.4 E								0471				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.4 F								0472				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.4 G								0485				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N.
	1.4 G								0353				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N.
	1.4 S								0481 0349 0384				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, K. N. SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, K. N. ELEMENTAI, GRANDININIO SPROGDINIMO, K. N.
	1.5 D								0482				SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS, LABAI MAŽO JAUTRUMO (MEDŽIAGOS, EVI^a)), K. N.
	1.6 N								0486				SPROGSTAMIEJI GAMINIAI, YPAČ MAŽO JAUTRUMO (GAMINIAI, EEI^b))
									0190				SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA, PAVYZDYS, išskyrus inicijuojančią sprogstamąją medžiagą
									Pastaba.				Poklasis ir suderinamumo grupė nustatomi suderinus su kompetentingąja institucija ir taikant 2.2.1.1.4 punkto principus.
	Išnašos:
	^a) EVI –								sprogstamosios, labai mažo jautrumo (angl. explosive, very insensitiv)
	^b) EEI –								sprogstamieji, ypač mažo jautrumo (angl. explosive, extremely insensitive)

2.2.2	2 klasė. Dujos
2.2.2.1	Kriterijai
2.2.2.1.1	2 klasei priskiriamos grynosios dujos, dujų mišiniai, vienos ar kelių rūšių dujų mišiniai su viena ar keliomis medžiagomis, taip pat ir gaminiai, kurių sudėtyje yra tokių medžiagų.
	Dujomis laikoma medžiaga,
	a) kurios garų slėgis esant 50 °C temperatūrai yra didesnis kaip 300 kPa (3 bar), arba
	b) kuri esant 20 °C temperatūrai ir normaliam 101,3 kPa slėgiui visiškai virsta dujomis.
	1 pastaba. JT Nr. 1052 vandenilio fluoridas priskiriamas 8 klasei.
	2 pastaba. Grynosiose dujose gali būti priemaišų, susidariusių gamybos proceso metu, arba priedų, skirtų medžiagos patvarumui išsaugoti, jei šių sudedamųjų dalių koncentracija nekeičia dujų klasifikacijos ar vežimo taisyklių, kaip antai pripildymo laipsnio, pripildymo slėgio arba bandymo slėgio.
	3 pastaba. k. n. grupei pagal 2.2.2.3 punktą gali priklausyti ir grynosios dujos, ir dujų mišiniai.
	4 pastaba. Angliarūgštės turintiems gėrimams RID taisyklės netaikomos.
2.2.2.1.2	2 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:
	1.	Suslėgtos dujos: dujos, kurios vežimo tikslams yra suslėgtos slėgiu ir esant minus 50 °C temperatūrai visos yra dujinio būvio; ši kategorija apima visas dujas, kurių krizinė temperatūra neviršija minus 50 °C.
	2.	Suskystintos dujos: dujos, kurios vežimo tikslams yra suslėgtos slėgiu ir esant minus 50 °C temperatūrai iš dalies yra skysto būvio. Skiriamos šios suskystintų dujų rūšys:
		dideliu slėgiu suskystintos dujos: dujos, kurių krizinė temperatūra nuo minus 50 °C iki 65 °C; ir
		mažu slėgiu suskystintos dujos: dujos, kurių krizinė temperatūra yra aukštesnė nei 65 °C.
	3.	Atšaldytos suskystintos dujos: dujos, kurios vežimo tikslams yra suslėgtos slėgiu ir dėl savo žemos temperatūros iš dalies yra skystos.
	4.	Ištirpintos dujos: dujos, kurios vežimo tikslams yra suslėgtos slėgiu ir ištirpintos tirpiklyje.
	5.	Aerozoliniai purkštuvai ir mažosios talpyklos, pripildytos dujų (dujų balionėliai).
	6.	Kitos talpyklos, pripildytos suslėgtų dujų.
	7.	Neslėgtos dujos, kurioms taikomos specialios taisyklės (dujų mėginiai).
2.2.2.1.3	2 klasės medžiagos ir gaminiai (išskyrus aerozolinius purkštuvus), atsižvelgiant į jų pavojingas savybes, priskiriami vienai iš šių grupių:
	A				troškiosios
	O				oksiduojančiosios
	F				liepsniosios
	T				toksiškos
	TF				toksiškos, liepsniosios
	TC				toksiškos, ėsdinančios
	TO				toksiškos, oksiduojančiosios
	TFC				toksiškos, liepsniosios, ėsdinančios
	TOC				toksiškos, oksiduojančiosios, ėsdinančios
	Jei pagal šiuos kriterijus dujos ar dujų mišiniai turi pavojingų savybių, priskiriamų kelioms grupėms, tai T raide pažymėtos dujos ar jų mišiniai yra didžiausią pavojų keliančios medžiagos ar mišiniai, palyginti su kitomis grupėmis. Medžiagos, pažymėtos F raide, yra pavojingesnės už A arba 0 raidėmis pažymėtas medžiagas.
	1 pastaba. JT tipinėse taisyklėse, IMDG kodekse ir ICAO techninėse instrukcijose dujos, atsižvelgiant į didžiausią jų keliamą pavojų, skirstomos į tris poklasius:
	2.1 poklasis: liepsniosios dujos (atitinka didžiąja F raide pažymėtas grupes)
	2.2 poklasis: neliepsniosios netoksiškos dujos (atitinka didžiosiomis A arba 0 raidėmis pažymėtas grupes)
	2.3 poklasis: toksiškos dujos (atitinka didžiąja T raide pažymėtas grupes, t. y. T, TF, TC, TO ir TOC).
	2 pastaba. Mažosios dujų talpyklos (JT Nr. 2037) priskiriamos grupėms nuo A iki TOC priklausomai nuo jų turinio keliamo pavojaus. Dėl aerozolinių purkštuvų (JT Nr. 1950) žr. 2.2.2.1.6 punktą.
	3 pastaba. Ėsdinančios dujos laikomos toksiškomis ir priskiriamos TC, TFC arba TOC grupei.
	4 pastaba. Mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 21 % tūrio deguonies, laikomi oksiduojančiaisiais.
2.2.2.1.4	Jei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytas 2 klasės mišinys atitinka kitus, 2.2.2.1.2 ir 2.2.2.1.5 punktuose nenurodytus kriterijus, jis klasifikuojamas pagal šiuos kriterijus ir priskiriamas atitinkamai k. n. grupei.
2.2.2.1.5	3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytos 2 klasės medžiagos ir gaminiai (išskyrus aerozolinius purkštuvus) pagal 2.2.2.1.2 ir 2.2.2.1.3 punktų nuostatas priskiriami 2.2.2.3 skirsnyje nurodytam bendriniam pavadinimui. Klasifikuojant taikomi šie kriterijai:
	Troškiosios dujos
	Neoksiduojančios, neliepsniosios ir netoksiškos dujos, kurios paprastai praskiedžia ar išstumia atmosferoje esantį deguonį.
	Liepsniosios dujos
	Dujos, kurios esant 20 °C temperatūrai ir normaliam 101,3 kPa slėgiui:
	a) užsiliepsnoja, kai mišinyje su oru jų yra ne daugiau kaip 13 %, arba
	b) kurių mišinio su oru užsiliepsnojimo intervalas yra ne mažesnis kaip 12 %, nepaisant apatinės užsiliepsnojimo ribos.
	Užsiliepsnojimas nustatomas bandymais arba skaičiavimais, taikant ISO standartų patvirtintus metodus (žr. ISO standartą 10156:1996).
	Jei šių metodų negalima taikyti dėl nepakankamų duomenų, leidžiama atlikti bandymus taikant lygiaverčius metodus, kuriuos yra pripažinusi kilmės šalies kompetentingoji institucija.
	Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, šiuos metodus turi pripažinti valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.
	Oksiduojančiosios dujos
	Dujos, kurios išskirdamos deguonį gali sukelti arba palaikyti kitos medžiagos degimo procesą stipriau nei oras. Oksiduojančiosios savybės nustatomos bandymais arba skaičiavimais pagal ISO standartų patvirtintus metodus (žr. ISO standartą 10156:1996).
	Toksiškos dujos
	Pastaba. Dujos, kurios dėl ėsdinimo savybių iš dalies arba visiškai atitinka toksiškumo kriterijus, klasifikuojamos kaip toksiškos. Dėl galimo papildomo ėdumo pavojaus žr. pastraipos „Ėsdinančios dujos“ kriterijus.
	Dujos,
	a) kurių toksiškos ir ėsdinimo savybės taip veikia žmogų, kad gali sukelti pavojų jo sveikatai; arba
	b) kurios, kaip manoma, yra toksiškos žmogui arba turi ėsdinimo savybių ir kurių LC₅₀ ūmaus toksiškumo vertė, atliekant 2.2.61.1 skirsnyje aprašytus bandymus, neviršija 5000ml/m³(milijonųjų dalių).
	Klasifikuojant dujų mišinius (įskaitant kitų klasių medžiagų garas), galima taikyti šią formulę:
	LC₅₀ toksiškas (mišinys) = 1 / (Suma(i=1,…, n)(f_i/T_i)),
	čia: f_i = i-tojo mišinio komponento molio dalis;
	T_i = i-tojo mišinio komponento toksiškumo koeficientas. T; lygus LC₅₀ dydžiui, nurodytam 4.1.4.1 skirsnyje pateiktoje pakavimo taisyklėje P 200. Jei 4.1.4.1 skirsnio pakavimo taisyklėje P 200 LC₅₀ dydis nenurodomas, taikomas mokslinėje literatūroje sutinkamas LC₅₀. Jei LC₅₀dydis nežinomas, tai toksiškumo koeficientas nustatomas pagal medžiagų su analogiškomis fiziologinėmis ir cheminėmis savybėmis mažiausią LC₅₀ vertę arba bandymais, jei tai yra vienintelė galimybė.
	Ėsdinančios dujos
	Dujos arba dujų mišiniai, kurie dėl savo ėsdinimo savybių atitinka toksiškumo kriterijus, yra klasifikuojami kaip toksiškos dujos, keliančios papildomą ėsdinimo pavojų.
	Dujų mišinys, kuris dėl ėsdinimo ir toksiškų savybių derinio laikomas toksišku, kelia ir papildomą korozijos pavojų, jei iš praktikos žinoma, kad jis kenksmingai veikia žmogaus odą, akis ar gleivinę, arba jei ėsdinančių mišinio komponentų LC₅₀ vertė neviršija 5000 ml/m³ (milijonųjų dalių), skaičiuojant pagal šią formulę:


	čia: fc_i = i-tojo ėsdinančio mišinio komponento molio dalis;
	Tc_i= i-tojo ėsdinančio mišinio komponento toksiškumo koeficientas. Tc_i lygus LC₅₀ dydžiui, nurodytam 4.1.4.1 skirsnyje pateiktoje pakavimo taisyklėje P 200. Jei 4.1.4.1 skirsnio pakavimo taisyklėje P 200 LC₅₀ dydis nenurodomas, taikomas mokslinėje literatūroje sutinkamas LC₅₀. Jei LC₅₀ dydis nežinomas, tai toksiškumo koeficientas nustatomas pagal medžiagų su analogiškomis fiziologinėmis ir cheminėmis savybėmis mažiausią LC₅₀ vertę arba bandymais, jei tai yra vienintelė galimybė.
2.2.2.1.6	Aerozoliniai purkštuvai
	Aerozoliniai purkštuvai (JT Nr. 1950) pagal jų pavojingumo savybes skirstomi į šias grupes:
	A				troškieji
	O				oksiduojantieji
	F				liepsnieji
	T				toksiški
	C				ėsdinantys
	CO				ėsdinantys, oksiduojantieji
	FC				liepsnieji, ėsdinantys
	TF				toksiški, liepsnieji
	TC				toksiški, ėsdinantys
	TO				toksiški, oksiduojantieji
	TFC				toksiški, liepsnieji, ėsdinantys
	TOC				toksiški, oksiduojantieji, ėsdinantys
	Klasifikacija priklauso nuo aerozolinio purkštuvo turinio rūšies.
	Pastaba. Dujos, atitinkančios 2.2.2.1.5 punkte pateiktą toksiškų dujų apibrėžimą arba piroforinių dujų apibrėžimą pagal 4.1.4.1 skirsnio pakavimo taisyklę P 200, aerozoliniuose purkštuvuose negali būti naudojamos kaip purškiamoji priemonė. Aerozolinius purkštuvus, kurių turinys pagal toksiškumo ir ėsdinimo savybes atitinka I pakavimo grupės kriterijus, vežti draudžiama (žr. taip pat 2.2.2.2.2 punktą).
	Klasifikuojant taikomi šie kriterijai:
	a) aerozolinis purkštuvas priskiriamas A grupei, jei jo turinys neatitinka b)-f) papunkčiuose išvardytų grupių kriterijų;
	b) aerozolinis purkštuvas priskiriamas 0 grupei, jei jame yra oksiduojančiųjų dujų (žr. 2.2.2.1.5 punktą);
	c) aerozolinis purkštuvas priskiriamas F grupei, jei jo turinį sudaro daugiau nei 85 % liepsniųjų komponentų, o cheminio degimo šiluma viršija 30 kJ/g.
	Aerozolinis purkštuvas nepriskiriamas F grupei, jei jo turinį sudaro ne daugiau kaip 1 % liepsniųjų komponentų, o degimo šiluma mažesnė kaip 20 kJ/g.
	Kitais atvejais aerozolinių pakuočių liepsnumas tikrinamas Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 31 skyriuje aprašytais bandymais. Lengvai užsiliepsnojantys ir liepsnūs aerozoliniai purkštuvai priskiriami F grupei.
	Pastaba. Liepsniaisiais komponentais laikomi liepsnieji skysčiai, liepsniosios kietos medžiagos ir Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 31.1.3 skirsnyje apibrėžtos liepsniosios dujos bei dujų mišiniai. Ši sąvoka neapima piroforinių, savaime įkaistančių arba su vandeniu reaguojančių medžiagų. Cheminio degimo šiluma nustatoma vienu iš šių būdų: ASTM D 240, ISO/FDIs 13943:1999 (E/F) 86.1-86.3 arba NFPA 30B.
	d) aerozolinis purkštuvas priskiriamas T grupei, jei jo turinys, išskyrus purkštuko purškiamąsias medžiagas, priklauso 6.1 klasės II arba III pakavimo grupei;
	e) aerozolis priskiriamas C grupei, jei jo turinys, išskyrus purškiamąsias priemones, atitinka 8 klasės II arba III pakavimo grupės kriterijus;
	f) jei dujos atitinka keleto iš O, F, T ir C grupių kriterijus, jos priskiriamos CO, FC, TF, TC, TO, TFC arba TOC grupei.
2.2.2.2	Draudžiamos vežti dujos
2.2.2.2.1	Chemiškai nepatvarias 2 klasės dujas leidžiama vežti tik tuo atveju, kai normaliomis vežimo sąlygomis imamasi būtinų priemonių bet kokiai pavojingajai reakcijai išvengti, pvz., skilimo, disproporcionavimosi arba polimerizacijos. Tam būtina ypač atsižvelgti į tai, kad talpyklose ir cisternose nebūtų medžiagų, galinčių palaikyti šias reakcijas.
2.2.2.2.2	Draudžiamų vežti medžiagų ir mišinių sąrašas:
	– JT Nr. 2186 VANDENILIO CHLORIDAS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS;
	– JT Nr. 2421 DIAZOTO TRIOKSIDAS;
	– JT Nr. 2455 METILNITRITAS;
	– atšaldytos suskystintos dujos, kurios nepriskiriamos 3A, 30 arba 3F klasifikaciniams kodams;
	– ištirpintos dujos, kurių negalima priskirti pavadinimams JT Nr. 1001, 2073 arba 3318;
	– aerozoliniai purkštuvai, kuriuose kaip purškiamoji priemonė naudojamos dujos, laikomos toksiškomis pagal 2.2.2.1.5 punkto nuostatas arba piroforinėmis pagal 4.1.4.1 skirsnyje pateiktą pakavimo taisyklę P 200;
	– aerozoliniai purkštuvai, kurių turinys dėl toksiškų ir ėsdinimo savybių atitinka I pakavimo grupės kriterijus (žr. 2.2.61 ir 2.2.8 poskyrius);
	– mažosios dujų talpyklos, kuriose yra labai toksiškų dujų (LC₅₀ vertė mažesnė nei 200 milijonųjų dalių) arba piroforinių dujų pagal 4.1.4.1 skirsnyje pateiktą pakavimo taisyklę P 200.
2.2.2.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
											Suslėgtos dujos
	Klasifikacinis kodas							JT Nr.			Medžiagos ar gaminio pavadinimas
	1 A							1979			INERTINES DUJOS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS
								1980			INERTINES DUJOS IR DEGUONIS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS
								1981			INERTINES DUJOS IR AZOTAS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS
								1956			SUSLĖGTOS DUJOS, K. N.
	1 O							3156			SUSLĖGTOS DUJOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.
	1F							1964			ANGLIAVANDENILIŲ DUJOS, MIŠINYS, SUSLĖGTAS, K. N.
	1F							1954			SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, K. N.
	1 T							1955			SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, K. N.
	1 TF							1953			SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.
	1 TC							3304			SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, ĖSDINANČIOS, K. N.
	1 TO							3303			SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.
	1 TFC							3305			SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, ĖSDINANČIOS, K. N.
	1 TOC							3306			SUSLĖGTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, OKSIDUOJANČIOS, ĖSDINANČIOS, K. N.

											Suskystintos dujos
	Klasifikacinis kodas							JT Nr.			Medžiagos ar gaminio pavadinimas
	2 A							1058			SUSKYSTINTOS DUJOS, neliepsnios, sluoksniuotos su azotu, anglies dioksidu arba oru
								1078			ŠALDOMOSIOS DUJOS, K. N., kaip antai dujų mišiniai, pažymėti raide R..., t. y.:
											mišinys F 1, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne aukštesnis kaip 1,3 MPa (13 bar), o tankis 50 °C temperatūroje ne mažesnis už dichlordifluormetano tankį (1,30 kg/l);
											mišinys F 2, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne aukštesnis kaip 1,9 MPa (13 bar), o tankis 50 °C temperatūroje ne mažesnis už dichlordifluormetano tankį (1,21 kg/l);
											mišinys F 3, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne aukštesnis kaip 3 MPa (13 bar), o tankis 50 °C temperatūroje ne mažesnis už dichlordifluormetano tankį (1,09 kg/l)
											Pastaba. Trichlorfluormetanas (šaldomosios dujos R 11), 1,1,2-trichlor-1,2,2-trifluoretanas (šaldomosios dujos R 113), 1,1,1,-trichlor-2,2,2-trifluoretanas (šaldomosios dujos R 113a), 1-chlor-1,2,2-trifluoretanas (šaldomosios dujos R 133) ir 1-chlor-1,1,2-trifluoretanas (šaldomosios dujos R 133b) nėra 2 klasės medžiagos. Bet jos gali būti sudedamoji mišinių F 1 – F 3 dalis.




								1968			INSEKTICIDINĖS DUJOS, K. N.
								3163			SUSKYSTINTOS DUJOS, K. N.
	2 O							3157			SUSKYSTINTOS DUJOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.
	2F							1010			BUTADIENŲ IR ANGLIAVANDENILIŲ MIŠINYS, STABILIZUOTAS, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne aukštesnis kaip 1,1 MPa (11 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,525 kg/l.
											Pastaba. Butadienai, stabilizuoti, taip pat priskiriami pavadinimui JT Nr. 1010, žr. 3.2
								1060			METILACETILENO IR PROPADIENO MIŠINYS, STABILIZUOTAS, kaip antai
											metilacetileno ir propadieno mišinys su angliavandeniliais, t. y. mišinys P 1, turintis ne daugiau kaip 63 % metilacetileno ir propadieno ir ne daugiau kaip 24 %
											propano ir propeno, o sočiųjų angliavandenilių C₄ kiekis – ne mažesnis kaip 14 %;
											mišinys P 2, turintis ne daugiau kaip 48 % metilacetileno ir propadieno ir ne daugiau kaip 50 % propano ir propeno, o sočiųjų angliavandenilių C₄ kiekis – ne mažesnis kaip 5 %;
											taip pat propadieno mišiniai, turintys nuo 1 % iki 4 % metilacetileno.
								1965			ANGLIAVANDENILIŲ DUJOS, MIŠINYS, SUSKYSTINTAS, K. N., t. y.
											mišinys A, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 1,1 MPa (11 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,525 kg/l;
											mišinys A 01, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 1,6 MPa (16 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,516 kg/l;
											mišinys A 02, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 1,6 MPa (16 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,505 kg/l;
											mišinys A 0, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 1,6 MPa (16 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,495 kg/l;
											mišinys A 1, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 2,1 MPa (21 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,485 kg/l;
											mišinys B 1, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 2,6 MPa (26 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,474 kg/l;
											mišinys B 2, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 2,6 MPa (11 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,463 kg/l;
											mišinys B, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 2,6 MPa (11 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,450 kg/l;
											mišinys C, kurio garų slėgis esant 70 °C temperatūrai ne didesnis kaip 3,1 MPa (31 bar), o tankis esant 50 °C temperatūrai ne mažesnis kaip 0,440 kg/l;
											1 pastaba. Išvardytus mišinius leidžiama vadinti ir jų prekiniais pavadinimais, žyminčiais juose esančią medžiagą: mišinius A, A01, A02 ir A0 – BUTANU, mišinį C – PROPANU.
											2 pastaba. Jei medžiagos, kurių JT Nr. 1965 ANGLIAVANDENILIŲ DUJOS, MIŠINYS, SUSKYSTINTAS, K. N., bus ar yra vežamos jūrų ar oro transportu, joms gali būti priskirtas numeris JT Nr. 1075 NAFTOS DUJOS, SUSKYSTINTOS.
								3354			INSEKTICIDINĖS DUJOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.
								3161			SUSKYSTINTOS DUJOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.
	2T							1967			INSEKTICIDINĖS DUJOS, TOKSIŠKOS, K. N.
								3162			SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, K. N.
	2 TF							3355			INSEKTICIDINĖS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.
								3160			SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.
	2 TC							3308			SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, ĖSDINANČIOS, K. N.
	2 TO							3307			SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.
	2 TFC							3309			SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, LIEPSNIOSIOS, ĖSDINANČIOS, K. N.
	2 TOC							3310			SUSKYSTINTOS DUJOS, TOKSIŠKOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.

											Atšaldytos suskystintos dujos
	Klasifikacinis kodas							JT Nr.			Medžiagos ar gaminio pavadinimas
	3A							3158			DUJOS, ATŠALDYTOS, SKYSTOS, K. N.
	3O							3311			DUJOS, ATŠALDYTOS, SKYSTOS, OKSIDUOJANČIOS, K. N.
	3 F							3312			DUJOS, ATŠALDYTOS, SKYSTOS, LIEPSNIOSIOS, K. N.

											Ištirpintos dujos
	Klasifikacinis kodas							JT Nr.			Medžiagos ar gaminio pavadinimas
	4							Leidžiama vežti tik 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytas medžiagas

											Aerozoliniai purkštuvai ir kitos mažosios dujų talpyklos (dujų balionėliai)
	Klasifikacinis kodas							JT Nr.			Medžiagos ar gaminio pavadinimas
	5							1950			AEROZOLINIAI PURKŠTUVAI
								2037			MAŽOSIOS DUJŲ TALPYKLOS (DUJŲ BALIONĖLIAI), be purškiamojo įtaiso, vienkartinio naudojimo

											Kiti gaminiai su suspaustomis dujomis
	Klasifikacinis kodas							JT Nr.			Medžiagos ar gaminio pavadinimas
	6A							2857			ŠALDYMO ĮRENGINIAI, turintys neliepsnių ir netoksiškų suskystintų dujų arba amoniako tirpalo (JT 2672)
								3164			GAMINIAI, SUSPAUSTI PNEUMATIŠKAI (turintys neliepsnių dujų) arba
								3164			GAMINIAI, SUSPAUSTI HIDRAULIŠKAI (turintys neliepsnių dujų)
	6F							3150			MAŽI ĮTAISAI, PRIPILDYTI ANGLIAVANDENILIŲ DUJŲ, su purškiamuoju įtaisu, arba
								3150			ANGLIAVANDENILIŲ DUJŲ BALIONĖLIAI MAŽIEMS ĮTAISAMS, su purškiamuoju įtaisu

											Dujų mėginiai
	Klasifikacinis kodas							JT Nr.			Medžiagos ar gaminio pavadinimas
	7 F							3167			DUJŲ MĖGINYS, NESUSLĖGTAS, NELIEPSNUS, K. N., neatšaldytas iki skysto būvio
	7 T							3169			DUJŲ MĖGINYS, NESUSLĖGTAS, TOKSIŠKAS, K. N., neatšaldytas iki skysto būvio
	7 TF							3168			DUJŲ MĖGINYS, NESUSLĖGTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS, K. N., neatšaldytas iki skysto būvio

2.2.3	3 klasė. Liepsnieji skysčiai
2.2.3.1	Kriterijai
2.2.3.1.1	3 klasė apima medžiagas ir gaminius, kuriuose yra šios klasės medžiagų,
	– kurios pagal 1.2.1 poskyryje pateikto skysčių apibrėžimo a) punktą laikomos skystomis;
	– kurių garų slėgis esant 50 °C temperatūrai yra ne didesnis kaip 300 kPa (3 bar) ir kurios esant 20 °C temperatūrai bei normaliam 101,3 kPa slėgiui nėra visiškai dujinio būvio;
	– kurių pliūpsnio temperatūra ne aukštesnė kaip 61 °C (dėl atitinkamo bandymo žr. 2.3.3.1 skirsnį).
	3 klasei priskiriami ir tokie liepsnieji skysčiai bei kietos išlydytos medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė nei 61 °C ir kurie vežami ar perduodami vežti įkaitinti iki pliūpsnio temperatūros arba karštesni. Tokios medžiagos priskiriamos pavadinimui JT Nr. 3256.
	3 klasei priskiriami ir nujautrinti sprogstamieji skysčiai. Nujautrinti sprogstamieji skysčiai – tai sprogstamosios medžiagos, kurios yra ištirpintos ar suspenduotos vandenyje arba kituose skysčiuose, siekiant pagaminti homogenišką skystą mišinį, nuslopinant jų sprogstamąsias savybes. 2.3 skyriaus A lentelėje tokios medžiagos atitinka pavadinimus, kurių JT Nr. 1204, 2059, 3064, 3343, 3357 ir 3379.
	1 pastaba. 3 klasei nepriklauso netoksiškos ir neėsdinančios medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra yra aukštesnė nei 35 °C ir kurios bandomos pagal Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 32.2.5 skirsnio kriterijus nedega; tačiau jei šios medžiagos vežamos ar perduodamos vežti įkaitintos iki pliūpsnio temperatūros arba karštesnės, jos priskiriamos šiai klasei.
	2 pastaba. Priešingai, nei nurodyta 2.2.3.1.1 punkte, dyzeliniai degalai arba gazolis, arba krosnių kuras (lengvasis), kurių pliūpsnio temperatūra nuo 61 °C iki 100 °C, priskiriami 3 klasės pavadinimui, kurio JT Nr. 1202.
	3 pastaba. Skysčiai, kurie yra labai toksiški jų įkvėpus ir kurių pliūpsnio temperatūra yra žemesnė kaip 23 °C, ir toksiški skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 23 °C, priklauso 6.1 klasės medžiagoms (žr. 2.2.61.1 skirsnį).
	4 pastaba. Skysčiai ir preparatai, naudojami kovai su kenkėjais (pesticidai), kurie yra labai toksiški, toksiški ar mažai toksiški ir kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 23 °C, priskiriami 6.1 klasės medžiagoms (žr. 2.2.61.1 skirsnį).
2.2.3.1.2	3 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:
	F			Liepsnieji skysčiai, nesukeliantys šalutinio pavojaus
	F1							Liepsnieji skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 61 °C
	F2							Liepsnieji skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 61 °C ir kurie vežami ar perduodami vežti įkaitinti iki pliūpsnio temperatūros ar karštesni (įkaitintos medžiagos)
	FT			Liepsnieji skysčiai, toksiški
	FT1							Liepsnieji skysčiai, toksiški
	FT2							Priemonės kovai su kenkėjais (pesticidai)
	FC			Liepsnieji skysčiai, ėsdinantys
	FTC			Liepsnieji skysčiai, toksiški, ėsdinantys
	D			Nujautrinti sprogstamieji skysčiai
2.2.3.1.3	3 klasei priskirtos medžiagos ir gaminiai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje. Šioje lentelėje konkrečiai neįvardytos medžiagos pagal šio poskyrio nuostatas turi būti priskiriamos atitinkamam 2.2.3.3 skirsnio pavadinimui ir pakavimo grupei. Liepsnieji skysčiai, atsižvelgiant į vežimo metu keliamo pavojaus laipsnį, priskiriami vienai iš šių pakavimo grupių.
	Pakavimo grupė											Pliūpsnio temperatūra (uždarame kaitinimo inde)						Virimo pradžios temperatūra
	I											–						<= £ 35°C
	II^a)											<23°C						>35°C
	III^a)											>= ³ 23°C ir <= £ 61°C						>35°C

	^a) žr. taip pat 2.2.3.1.4 punktą.
	Vežant skysčius, keliančius šalutinį pavojų (šalutinius pavojus), būtina atkreipti dėmesį į pakavimo grupę, nustatytą pagal pirmiau pateiktą lentelę, ir pakavimo grupę, kuri nustatoma pagal keliamą šalutinį pavojų (ar pavojus); klasė ir pakavimo grupė nustatomos pagal 2.1.3.10 skirsnyje pateiktą medžiagų vyraujančio pavojaus lentelę.
2.2.3.1.4	Skysti arba klampūs mišiniai bei ruošiniai, įskaitant tuos, kurie turi ne daugiau kaip 20 % nitroceliuliozės, kurios sudėtyje yra ne daugiau kaip 12,6 % azoto (pagal sausos medžiagos masę), priskiriami III pakavimo grupei tik tuo atveju, kai jie atitinka šiuos reikalavimus:
	a) atliekant tirpiklio atskyrimo bandymą, atskirto tirpiklio sluoksnio aukštis sudaro ne daugiau kaip 3 % viso mėginio aukščio (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 32.5.1 skirsnį); ir
	b) klampos¹⁾ ir pliūpsnio temperatūros vertės atitinka lentelėje nurodytus dydžius:
_______________________ ¹⁾ Klampos nustatymas. Tais atvejais, kai nagrinėjamai medžiagai netaikomi traukos dėsniai arba kai dinaminei klampai nustatyti netinka piltuvėlio metodas, medžiagos klampos koeficientas nustatomas kintamojo poslinkio greičio viskozimetru, esant 23 ⁰C temperatūrai ir įvairiems poslinkio greičiams. Braižomas gautų verčių priklausomybės nuo poslinkio greičio grafikas, po to ekstrapoliuojama pagal nulinį poslinkio greitį. Taip nustatytą dinaminę klampą padalijus iš tankio, gaunama kinematinės klampos vertė, kai poslinkio greitis artimas nuliui.
	Kinematinė klampa (ekstrapoliuota) v (kai judėjimo greitis artimas nuliui) mm²/s, esant 23°C											Ištekėjimo laikas t pagal standartą ISO 2431:1993							Pliūpsnio temperatūra, °C
												sekundėmis					piltuvėlio skersmuo, mm		Pliūpsnio temperatūra, °C
	20 < v <=£ 80											20 < t <=£ 60					4		aukštesnė kaip 17
	80 < v <=£ 135											60 < t <=£ 100					4		aukštesnė kaip 10
	135 < v <=£ 220											20 < t <=£ 32					6		aukštesnė kaip 5
	220 < v <=£ 300											32 < t <=£ 44					6		aukštesnė kaip minus 1
	300 < v <=£ 700											44 < t <=£ 100					6		aukštesnė kaip minus 5
	700 < v											100 < t					6		minus 5 ir žemesnė
	Pastaba. Mišiniai, turintys nuo 20 % iki 55 % nitroceliuliozės, kurios sudėtyje yra iki 12,6 % azoto pagal sausą medžiagos masę, priskiriami medžiagoms, kurių JT Nr. 2059.
	Mišiniai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 23 °C, turintys:
	– daugiau kaip 55 % nitroceliuliozės ir bet kokį azoto kiekį; arba
	– ne daugiau kaip 55 % nitroceliuliozės, kai azoto kiekis sudaro daugiau negu 12,6 % pagal sausos medžiagos masę,
	priskiriami 1 klasei (JT Nr. 0340 arba 0342) arba 4.1 klasei (JT Nr. 2555, 2556 arba 2557).
2.2.3.1.5	RID taisyklės netaikomos netoksiškiems ir neėsdinantiems tirpalams bei homogeniškiems mišiniams, kurių pliūpsnio temperatūra ne žemesnė kaip 23 °C (t. y. klampioms medžiagoms, kaip antai dažai ar lakai, išskyrus medžiagas, turinčias daugiau nei 20 % nitroceliuliozės), laikomiems ne didesnėse kaip 450 litrų talpyklose, jei atliekant tirpiklio atskyrimo bandymą (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 32.5.1 skirsnį), atskirto tirpiklio sluoksnio aukštis sudaro ne daugiau kaip 3 % viso mėginio aukščio ir kai esant 23 °C temperatūrai medžiagos ištekėjimo iš ISO standartą 2431:1993 atitinkančio piltuvo su 6 mm skersmens vamzdeliu laikas yra:
	a) ne trumpesnis kaip 60 sekundžių arba
	b) ne trumpesnis kaip 40 sekundžių,
	ir kurių sudėtyje yra ne daugiau negu 60 % 3 klasės medžiagų.
2.2.3.1.6	Jei 3 klasės medžiagos dėl įvairių priedų yra kitokio pavojingumo nei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytos medžiagos, šie mišiniai arba tirpalai priskiriami tiems pavadinimams, kuriems jie turi priklausyti pagal jų keliamą faktinį pavojų.
	Pastaba. Dėl tirpalų ir mišinių (pvz., preparatų, ruošinių ir atliekų) klasifikacijos žr. taip pat 2.1.3 poskyrį.
2.2.3.1.7	Remiantis 2.3.3.1 skirsnyje ir 2.3.4 poskyryje aprašyta bandymų procedūra bei taikant 2.2.3.1.1 punkte išvardytus kriterijus, galima nustatyti, ar konkrečiai įvardytas tirpalas arba mišinys, taip pat ar tirpalas arba mišinys, kuriame yra konkrečiai įvardytos medžiagos, pasižymi tokiomis savybėmis, kad jiems yra netaikomos šios klasės taisyklės (žr. 2.1.3 poskyrį).
2.2.3.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.3.2.1	3 klasės medžiagas, kurios lengvai oksiduojasi į peroksidus (kaip antai eteriai arba kai kurios deguonies turinčios heterociklinės medžiagos), leidžiama vežti tik tuo atveju, jei jose esančio peroksido kiekis skaičiuojant pagal vandenilio peroksidą (H₂O₂) neviršija 0,3 %. Peroksido kiekis nustatomas pagal 2.3.3.2 skirsnyje pateiktus reikalavimus.
2.2.3.2.2	Chemiškai nepatvarias 3 klasės medžiagas leidžiama vežti tik tuo atveju, jei imamasi saugos priemonių, padedančių išvengti pavojingų skilimo ar polimerizacijos reakcijų vežimo metu. Tam tikslui būtina stebėti, kad talpyklose ir cisternose nebūtų medžiagų, galinčių paskatinti šias reakcijas.
2.2.3.2.3	3.2 skyriaus A lentelėje nepateiktus nujautrintus sprogstamuosius skysčius draudžiama vežti kaip 3 klasės medžiagas.
2.2.3.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
	Šalutinis pavojus					Klasifikacinis kodas								JT Nr.		Medžiagos ar gaminio pavadinimas
	Liepsnieji skysčiai
														1133		KLIJAI, turintys liepsniojo skysčio
														1136		AKMENS ANGLIES DERVŲ DISTILIATAI, LIEPSNIEJI
														1139		GRUNTAS, SKYSTAS (įskaitant paviršiaus apdorojimo priemones arba dangas, naudojamas pramoniniams arba kitiems tikslams, kaip antai transporto priemonių kėbulams gruntuoti, statinėms iškloti ar pan.)
														1169		EKSTRAKTAI, AROMATINIAI, SKYSTI
														1197		EKSTRAKTAI, SKONĮ REGULIUOJANČIOS MEDŽIAGOS, SKYSTOS
														1210		SPAUSTUVINIAI DAŽAI, liepsnieji, arba
														1210		SPAUSTUVINIŲ DAŽŲ PRIEDAI (įskaitant skiediklius ir tirpiklius)
														1263		DAŽAI (įskaitant dažus, lakus, emalį, beicą, šelaką, pokostą, politūrą, skystus užpildus ir skystąjį lako pagrindą) arba
														1263		DAŽŲ PRIEDAI (įskaitant skiediklius ir tirpiklius)
														1266		PARFUMERIJOS PRODUKTAI, turintys liepsniųjų tirpiklių
														1293		TINKTŪROS, MEDICININĖS
							F1							1306		MEDIENOS ANTISEPTIKAI, SKYSTI
														1866		DERVOS TIRPALAS, liepsnusis
														1999		GUDRONAI, SKYSTI (įskaitant kelių asfaltą ir alyvas, bitumą ir skiestąjį (angl. cut-back) bitumą)
														3065		ALKOHOLINIAI GĖRIMAI
														3269		POLIESTERINIŲ DERVŲ RINKINIAI
														1224		KETONAI, SKYSTI, K. N.
														1268		NAFTOS DISTILIATAI, K. N. arba
														1268		NAFTOS PRODUKTAI, K. N.
	be šalutinio pavojaus F													1987		ALKOHOLIAI, K. N.
														1989		ALDEHIDAI, K. N.
														2319		TERPENINIAI ANGLIAVANDENILIAI, K. N.
														3271		ETERIAI, K. N.
														3272		ESTERIAI, K. N.
														3295		ANGLIAVANDENILIAI, SKYSTI, K. N.
														3336		TIOLIAI, SKYSTI, LIEPSNIEJI, K. N. arba
														3336		TIOLIŲ MIŠINYS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, K. N.
														1993		LIEPSNUSIS SKYSTIS, K. N.

							F2 aukštos temperatūros medžiaga							3256		AUKŠTOS TEMPERATŪROS SKYSTIS, LIEPSNUSIS, K. N., kurio pliūpsnio temperatūra aukštesnė nei 61 °C, įkaitintas iki pliūpsnio temperatūros ar daugiau

														1228		TIOLIAI, SKYSTI, LIEPSNIEJI, TOKSIŠKI, K. N. arba
														2218		TIOLIŲ MIŠINYS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS, K. N.
														1986		ALKOHOLIAI, LIEPSNIEJI, TOKSIŠKI, K. N.
														1988		ALDEHIDAI, LIEPSNIEJI, TOKSIŠKI, K. N.
							FT1							2478		IZOCIANATAI, LIEPSNIEJI, TOKSIŠKI, K. N. arba
														2478		IZOCIANATŲ TIRPALAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS, K. N.
														3248		VAISTINIAI PREPARATAI, SKYSTI, LIEPSNIEJI, TOKSIŠKI, K. N.
														3237		NITRILAI, LIEPSNIEJI, TOKSIŠKI, K. N.
	toksiškos FT													1992		LIEPSNUSIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K. N.

														2758		PESTICIDAS KARBAMATŲ PAGRINDU, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2760		PESTICIDAS, TURINTIS ARSENO, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2762		PESTICIDAS, CHLORO ORGANINIS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2764		PESTICIDAS TRIAZINŲ PAGRINDU, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2772		PESTICIDAS TIOKARBAMATŲ PAGRINDU, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2776		PESTICIDAS, TURINTIS VARIO, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2778		PESTICIDAS, TURINTIS GYVSIDABRIO, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2780		PESTICIDAS – NITROFENOLIO DARINYS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
							Pesticidai (pliūpsnio temperatūra < 23°C) FT2							2782		PESTICIDAS – BIPIRIDILO DARINYS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2784		PESTICIDAS, FOSFORO ORGANINIS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														2787		PESTICIDAS, ALAVO ORGANINIS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														3024		PESTICIDAS – KUMARINO DARINYS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														3346		PESTICIDAS FENOKSIACTO RŪGŠTIES JUNGINIŲ PAGRINDU, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														3350		PESTICIDAS PIRETROIDŲ PAGRINDU, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS
														3021		PESTICIDAS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, TOKSIŠKAS, K. N.
														Pastaba. Pesticidai, priskirti vienam pavadinimui, klasifikuojami pagal aktyvųjį komponentą, pesticido fizikinį būvį ir visus galimus šalutinius pavojus.

														2733	AMINAI, LIEPSNIEJI, ĖSDINANTYS, K. N. arba
	ėsdinančios						FC							2733	POLIAMINAI, LIEPSNIEJI, ĖSDINANTYS, K. N.
														2985	CHLORSILANAI, LIEPSNIEJI, ĖSDINANTYS, K. N.
														3274	ALKOHOLIATAI, ALKOHOLINIS TIRPALAS, K. N.
														2924	LIEPSNUSIS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N.
	toksiškos, ėsdinančios						FTC							3286	LIEPSNUSIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, ĖSDINANTIS, K. N.

	nujautrinti sprogstamieji skysčiai						D							3343	NITROGLICERINO MIŠINYS, NUJAUTRINTAS, SKYSTAS, LIEPSNUSIS, K. N., turintis ne daugiau kaip 30 % nitroglicerino
														3357	NITROGLICERINO MIŠINYS, NUJAUTRINTAS, SKYSTAS, K. N., turintis ne daugiau kaip 30 % nitroglicerino
														3379	NUJAUTRINTAS SPROGSTAMASIS SKYSTIS, K. N.

2.2.41	4.1 klasė. Degiosios kietos medžiagos, savaime reaguojančios medžiagos ir nujautrintos sprogstamosios medžiagos
2.2.41.1	Kriterijai
2.2.41.1.1	4.1 klasei priskiriamos degiosios medžiagos ir degieji gaminiai, nujautrintos sprogstamosios medžiagos, kurios pagal 1.2.1 poskyryje pateikto apibrėžimo a) punktą laikomos kietomis, taip pat savaime reaguojančios kietos medžiagos arba savaime reaguojantys skysčiai.
	4.1 klasei priklauso:
	– lengvai degančios kietosios medžiagos ir gaminiai (žr. 2.2.41.1.3-2.2.41.1.8 punktus);
	– savaime reaguojančios kietosios medžiagos arba skysčiai (žr. 2.2.41.1.9-2.2.41.1.16 punktus);
	– nujautrintos sprogstamosios kietosios medžiagos (žr. 2.2.41.1.18 punktą);
	– medžiagos, panašios į savaime reaguojančias medžiagas (žr. 2.22.41.1.19 punktą).
2.2.41.1.2	4.1 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:
	F		Degiosios kietos medžiagos, nekeliančios šalutinio pavojaus
			F1	organinės medžiagos
			F2	organinės medžiagos, išlydytos
			F3	neorganinės medžiagos
	FO		Degiosios kietos medžiagos, oksiduojančios
	FT		Degiosios kietos medžiagos, toksiškos
			FT1	organinės medžiagos, toksiškos
			FT2	neorganinės medžiagos, toksiškos
	FC		Degiosios kietos medžiagos, ėsdinančios
			FC1	organinės medžiagos, ėsdinančios
			FC2	organinės medžiagos, ėsdinančios
	D		Nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos, nesukeliančios šalutinio pavojaus
	DT		Nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos, toksiškos
	SR		Savaime reaguojančios medžiagos
			SR1	Medžiagos, kurioms nebūtina temperatūros kontrolė
			SR2	Medžiagos, kurioms būtina temperatūros kontrolė (vežti geležinkeliais draudžiama).
	*Degiosios kietos medžiagos*
	Apibrėžimas ir savybės
2.2.41.1.3	Degiosios kietos medžiagos – tai lengvai degančios kietos medžiagos ir kietos medžiagos, kurios gali užsidegti dėl trinties.
	Lengvai degančios kietos medžiagos – miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos, kurios yra pavojingos, jei gali užsidegti dėl trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu, pvz., degančiu degtuku, ir jei liepsna greit išplinta. Tokiu atveju pavojų gali kelti ne tik ugnis, bet ir toksiški degimo produktai. Ypač pavojingi dėl sunkumų gesinant gaisrą yra metalo milteliai, kadangi įprastos gesinimo priemonės, kaip antai anglies dioksidas arba vanduo, gali dar labiau padidinti pavojų.
	Priskyrimas
2.2.41.1.4	Medžiagos ir gaminiai, kurie kaip degiosios kietos medžiagos priskiriamos 4.1 klasei, pateikiamos 3.2 skyriaus A lentelėje. Organines medžiagas ir gaminius, kurie nėra konkrečiai įvardyti 3.2 skyriaus A lentelėje, galima priskirti atitinkamam 2.2.41.3 skirsnyje nurodytam pavadinimui, laikantis 2.1 skyriaus taisyklių ir remiantis patirtimi arba bandymų, atliktų pagal Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.2.1 skirsnio nuostatas, rezultatais. Konkrečiai neįvardytos neorganinės medžiagos klasifikuojamos, atsižvelgiant į bandymų, atliktų pagal Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.2.1 skirsnio nuostatas, rezultatus; čia būtina vadovautis ir patirtimi, jei ji rekomenduoja griežtesnę klasifikaciją.
2.2.41.1.5	Priskiriant konkrečiai neįvardytas medžiagas vienam iš 2.2.41.3 skirsnio pavadinimų pagal bandymus, atliktus remiantis Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.2.1 skirsnio nuostatomis, būtina taikyti šiuos kriterijus:
	a) miltelių, granulių ar pastos pavidalo medžiagos, išskyrus metalo ar metalų lydinių miltelius, klasifikuojamos kaip lengvai degančios 4.1 klasės medžiagos, jei jos lengvai užsidega po trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu (pvz., nuo degančio degtuko) arba jei įsiliepsnojus ugnis greit plinta, degimo laikas išmatuotoje 100 mm atkarpoje trumpesnis kaip 45 s arba degimo greitis viršija 2,2 mm/s.
	b) metalo milteliai arba metalo lydinių milteliai priskiriami 4.1 klasei, jei po sąlyčio su ugnimi jie užsidega ir reakcijos išplitimo greitis mėginyje neviršija 10 minučių.
	Kietos medžiagos, kurios užsidega dėl trinties, priskiriamos 4.1 klasei pagal analogiją su esamais pavadinimais (pvz., degtukai) arba pagal atitinkamas specialiąsias taisykles.
2.2.41.1.6	Atliekant Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.2.1 skirsnyje aprašytus bandymus ir taikant 2.2.41.1.4 bei 2.2.41.1.5 punktuose išvardytus kriterijus galima nustatyti, ar konkrečiai įvardyta medžiaga turi tokių savybių, dėl kurių jai galėtų būti netaikomos šios klasės taisyklės.
2.2.41.1.7	Jei 4.1 klasės medžiagos dėl įvairų priedų yra kitokio pavojingumo nei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytos medžiagos, šie mišiniai priskiriami tiems pavadinimams, kuriems jie turi priklausyti dėl jų faktinio keliamo pavojaus.
	Pastaba. Dėl tirpalų ir mišinių (pvz., preparatų, ruošinių ir atliekų) priskyrimo žr. 2.1.3 poskyrį.
	Priskyrimas pakavimo grupėms
2.2.41.1.8	Įvairiems 3.2 skyriaus A lentelės pavadinimams priskirtos degiosios kietos medžiagos priklauso II arba III pakavimo grupei pagal Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.2.1 skirsnyje aprašytus bandymus ir šiuos kriterijus:
	a) Lengvai degančios kietos medžiagos, kurių degimo laikas bandymo metu trumpesnis kaip 45 s išmatuotai 100 mm atkarpai,
	priskiriamos II pakavimo grupei, jei liepsna praeina sudrėkintą zoną;
	priskiriamos III pakavimo grupei, jei sudrėkinta zona sulaiko liepsną mažiausiai keturioms minutėms.
	b) Metalo milteliai arba metalo lydinių milteliai
	priskiriami II pakavimo grupei, jei bandymo metu reakcija išplinta visame mėginyje per penkias minutes arba greičiau;
	priskiriami III pakavimo grupei, jei bandymo metu reakcija išplinta visame mėginyje ilgiau nei per penkias minutes.
	Kietos medžiagos, kurios užsidega dėl trinties, priskiriamos tam tikrai pakavimo grupei pagal analogiją su esamais pavadinimais arba pagal atitinkamas specialiąsias taisykles.
	*Savaime reaguojančios medžiagos*
	Apibrėžimai
2.2.41.1.9	RID taisyklėse savaime reaguojančiomis medžiagomis laikomos termiškai nepatvarios medžiagos, kurioms būdingas intensyvus egzoterminis skilimas net ir be sąveikos su deguonimi (oru). Medžiagos vadinamos savaime reaguojančiomis 4.1 klasės medžiagomis, kai:
	a) jos yra sprogstamosios medžiagos pagal 1 klasės kriterijus;
	b) jos yra oksiduojančiosios medžiagos pagal 5.1 klasės klasifikaciją (žr. 2.2.51.1 skirsnį);
	c) jos yra organiniai peroksidai pagal 5.2 klasės kriterijus (žr. 2.2.52.1 skirsnį);
	d) jų skilimo šiluma yra mažesnė negu 300 J/g arba
	e) jų savaime greitėjančio skilimo reakcijos (SADT) temperatūra 50 kg svorio siuntai yra aukštesnė kaip 75 °C.
	1 pastaba. Skilimo šiluma gali būti nustatoma pagal bet kokį tarptautiniu mastu pripažintą metodą, pavyzdžiui, taikant dinaminę diferencinės sklaidos kalorimetriją ir adiabatinę kalorimetriją.
	2 pastaba. Savaime greitėjančios skilimo reakcijos (SADT) temperatūra – tai pati žemiausia temperatūra, kurioje gali vykti medžiagos, supakuotos į vežimui naudojamą pakuotę, egzoterminis skilimas. Šios temperatūros nustatymo taisyklės yra pateiktos Bandymu ir kriterijų vadovo II dalies 20 skyriaus 28.4 poskyryje.
	3 pastaba. Medžiagos, turinčios savaime reaguojančių medžiagų savybių, klasifikuojamos kaip savaime reaguojančios medžiagos, net jei 2.2.42.1.5 punkte aprašyto bandymo, kuriuo jos turėtų būti priskirtos 4.2 klasei, rezultatas yra teigiamas.
	Savybės
2.2.41.1.10	Savaime reaguojančių medžiagų skilimas gali prasidėti dėl šilumos poveikio, dėl sąlyčio su katalizinėmis priemaišomis (pvz., rūgštimis, sunkiųjų metalų junginiais, bazėmis), dėl trinties arba smūgio. Skilimo greitis kylant temperatūrai didėja ir keičiasi priklausomai nuo medžiagos. Skilimo metu, ypač jei medžiagos neužsidega, gali išsiskirti toksiškos dujos ar garai. Kai kurių savaime reaguojančių medžiagų temperatūrą būtina kontroliuoti. Kai kurios savaime reaguojančios medžiagos gali skilti sprogdamos, ypač kai jos yra uždarose talpyklose. Šią savybę galima pakeisti, medžiagą skiedžiant arba naudojant tinkamą pakuotę. Kai kurios savaime reaguojančios medžiagos dega intensyviai. Savaime reaguojančios medžiagos yra, pavyzdžiui, kai kurie išvardytų tipų junginiai:
	alifatiniai azoto junginiai (-C-N=N-C-);
	organiniai azidai (-C-N₃);
	diazonio druskos (-CN₂⁺Z^-);
	N-nitrozo junginiai (-N-N=O);
	aromatiniai sulfohidrazidai (-SO2-NH-NH2).
	Šis sąrašas nėra galutinis. Medžiagos, priklausančios kitoms reaguojančioms grupėms, ir kai kurių medžiagų mišiniai gali pasižymėti panašiomis savybėmis.
	Priskyrimas
2.2.41.1.11	Savaime reaguojančios medžiagos skirstomos į septynias rūšis pagal pavojingumo laipsnį. Savaime reaguojančios medžiagos įvairuoja nuo A tipo medžiagų, kurių neleidžiama vežti bandomosiose pakuotėse, iki G tipo medžiagų, kurioms netaikomos 4.1 klasės savaime reaguojančių medžiagų taisyklės. Savaime reaguojančių medžiagų priskyrimas B-F rūšims tiesiogiai priklauso nuo didžiausio leistinojo medžiagos kiekio vienai pakuotei. Medžiagų klasifikavimo principai, priskyrimo tvarka, bandymų metodai ir kriterijai bei tinkamo bandymų protokolo pavyzdys pateikiami Bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje.
2.2.41.1.12	Klasifikuotos savaime reaguojančios medžiagos, kurias leidžiama vežti pakuotėse, pateikiamos 2.2.41.4 skirsnyje; medžiagos, kurias leidžiama vežti IBC konteineriuose, išvardytos 4.1.4.2 skirsnio IBC 520 pakavimo taisyklėje; pagal 4.2 skyriaus nuostatas cisternose vežti leidžiamos medžiagos pateikiamos 4.2.5.2 skirsnio vežiojamosioms cisternoms taikomoje T23 taisyklėje. Kiekvienai nurodytai medžiagai priskiriamas grupinis pavadinimas pagal 3.2 skyriaus A lentelę (JT Nr. 3221-3240), nurodant atitinkamus šalutinius pavojus ir pateikiant pastabas su svarbia informacija apie vežimą.
	Šie bendriniai pavadinimai nurodo:
	–	savaime reaguojančios medžiagos rūšį B–F, žr. 2.2.41.1.11 punktą;
	–	fizikinį būvį (skysta/kieta medžiaga).
	2.2.41.4 skirsnyje išvardytos savaime reaguojančios medžiagos klasifikuojamos pagal techniškai gryną medžiagą (išskyrus atvejus, kai atskirai nurodyta mažesnė negu 100 % koncentracija).

2.2.41.1.13	2.2.41.4 skirsnyje, 4.1.4.2 skirsnio IBC 520 pakavimo taisyklėje arba 4.2.5.2 skirsnio vežiojamųjų cisternų T 23 taisyklėje nenurodytas savaime reaguojančias medžiagas ar jų ruošinius klasifikuoja ir priskiria tam tikram bendriniam pavadinimui tik kilmės šalies kompetentingoji institucija, kuri remiasi bandymų protokolu. Leidimo pažymėjime turi būti nurodyta klasifikacija ir atitinkamos vežimo sąlygos. Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, klasifikaciją ir vežimo sąlygas turi pripažinti valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.
2.2.41.1.14	Norint pakeisti savaime reaguojančių medžiagų savaiminio reagavimo gebą, vartojami aktyvikliai, pvz., cinko junginiai. Atsižvelgiant į aktyviklio rūšį ir koncentraciją, gali sumažėti medžiagos terminis patvarumas ir pakisti sprogstamosios savybės. Pakitus bet kuriai iš šių savybių, naują ruošinį reikės vertinti pagal klasifikavimo tvarką.
2.2.41.1.15	2.2.41.4 skirsnyje neišvardytų savaime reaguojančių medžiagų arba jų ruošinių mėginiai, apie kuriuos nėra išsamių bandymų rezultatų ir kurie turi būti vežami papildomiems bandymams arba vertinimui, turi būti priskirti vienam iš pavadinimų, numatytų C tipo savaime reaguojančioms medžiagoms, jei:
	– turimi duomenys rodo, kad mėginys nėra pavojingesnis už B tipo savaime reaguojančią medžiagą;
	– mėginys yra supakuotas pakavimo būdu OP2, o jo kiekis vagone neviršija 10 kg.
	Draudžiama vežti medžiagų pavyzdžius, kurių temperatūrą vežimo metu būtina kontroliuoti.
	Nujautrinimas
2.2.41.1.16	Kad vežimas būtų saugus, savaime reaguojančios medžiagos dažnai nujautrinamos, vartojant skiediklį. Jei nurodyta procentinė medžiagos koncentracija, tai ji reiškia masės dalį, suapvalintą iki sveikojo skaičiaus. Jei vartojamas skiediklis, tai savaime reaguojanti medžiaga bandoma kartu su skiedikliu, ir ji turi būti tokios koncentracijos ir tokio būvio, kokia bus vežama. Neleidžiama naudoti skiediklių, kurie ištekėjimo iš pakuotės atveju gali pavojingai padidinti savaime reaguojančios medžiagos koncentraciją. Bet koks vartojamas skiediklis turi būti suderinamas su savaime reaguojančia medžiaga. Šiuo atžvilgiu suderinami tirpikliai yra tokios kietos arba skystos medžiagos, kurios neturi neigiamos įtakos savaime reaguojančios medžiagos temperatūros stabilumui ir pavojingumo tipui.
2.2.41.1.17	(rezervuota)
	*Nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos*
2.2.41.1.18	Nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos – tai medžiagos, sudrėkintos vandeniu arba alkoholiais arba atskiestos kitomis medžiagos, norint sumažinti jų sprogstamąsias savybes. 3.2 skyriaus A lentelėje šios medžiagos priskirtos šiems pavadinimams: JT Nr. 1310, 1320, 1321, 1322, 1336, 1337, 1344, 1347, 1348, 1349, 1354, 1355, 1356, 1357, 1517, 1571, 2555, 2556, 2557, 2852, 2907, 3317, 3319, 3344, 3364, 3366, 3367, 3368, 3369, 3370, 3376 ir 3380.
	*Savaime reaguojančioms medžiagoms giminingos medžiagos*
2.2.41.1.19	Medžiagos, kurios:
	a) pagal 1 ir 2 bandymų serijas buvo laikinai priskirtos 1 klasei, bet atlikus 6 bandymų seriją, buvo išbrauktos iš 1 klasės sąrašo,
	b) nėra 4.1 klasės savaime reaguojančios medžiagos,
	c) nėra 5.1 arba 5.2 klasės medžiagos,
	taip pat priskiriamos 4.1 klasei. Tai JT Nr. 2956, 3241, 3242 ir 3251.
2.2.41.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.41.2.1	Chemiškai nepatvarias 4.1 klasės medžiagas leidžiama vežti tik laikantis atitinkamų saugumo priemonių, užkertančių kelią pavojingai šių medžiagų skilimo arba polimerizacijos reakcijai vežimo metu. Tam būtina stebėti, kad talpyklose ir cisternose nebūtų medžiagų, galinčių skatinti šias reakcijas.
2.2.41.2.2	Degiąsias kietas medžiagas, oksiduojančias, priskirtas pavadinimui, kurio JT Nr. 3097, leidžiama vežti tik tuo atveju, jei jos atitinka 1 klasės reikalavimus (žr. 2.1.3.7 skirsnį).
2.2.41.2.3	Draudžiamos vežti medžiagos yra šios:
	– A tipo savaime reaguojančios medžiagos (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20.4.2 skirsnio a) punktą);
	– fosforo sulfidai, kuriuose yra baltojo arba geltonojo fosforo;
	– 3.2. skyriaus A lentelėje neišvardytos nujautrintos sprogstamosios kietos medžiagos;
	– neorganinės degiosios medžiagos, išlydytos, išskyrus JT Nr. 2448 SIERA, IŠLYDYTA;
	– bario azidas, turintis mažiau kaip 50 % vandens.
	Šios savaime reaguojančios medžiagos, kurių temperatūrą būtina kontroliuoti, yra draudžiamos vežti geležinkeliais:
	– savaime reaguojančios medžiagos, kurių savaime greitėjančios skilimo reakcijos temperatūra (SADT) <=≤ 55 °C:
	JT Nr. 3231 SAVAIME REAGUOJANTI B TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3232 SAVAIME REAGUOJANTI B TIPO MEDŽIAGA, KETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3233 SAVAIME REAGUOJANTI C TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3234 SAVAIME REAGUOJANTI C TIPO MEDŽIAGA, KETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3235 SAVAIME REAGUOJANTI D TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3236 SAVAIME REAGUOJANTI D TIPO MEDŽIAGA, KETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3237 SAVAIME REAGUOJANTI E TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3238 SAVAIME REAGUOJANTI E TIPO MEDŽIAGA, KIETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3239 SAVAIME REAGUOJANTI F TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3240 SAVAIME REAGUOJANTI F TIPO MEDŽIAGA, KIETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS.
2.2.41.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas

Šalutinis pavojus						Klasifikacinis kodas	JT Nr.	Medžiagos arba gaminio pavadinimas

							3175	KIETOS MEDŽIAGOS, TURINČIOS LIEPSNIŲJŲ SKYSČIŲ, K. N.
				organinės		F1	1353	PLUOŠTAS, IMPREGNUOTAS MAŽAI NITRINTA CELIULIOZE, K. N. arba
							1353	AUDINIAI, IMPREGNUOTI MAŽAI NITRINTA CELIULIOZE, K. N.
	be šalutinio pavojaus						1325	DEGIOJI ORGANINE KIETA MEDŽIAGA, IŠLYDYTA, K. N.

				organinės, išlydytos		F2	3176	DEGIOJI ORGANINE KIETA MEDŽIAGA, IŠLYDYTA, K. N.

Degiosios kietos medžiagos F				neorganinės		F3	3089	DEGIEJI METALO MILTELIAI, K. N. a^{), b)}
				neorganinės		F3	3181	DEGIOSIOS ORGANINIŲ JUNGINIŲ METALŲ DRUSKOS, K. N.
							3181	DEGIEJI METALŲ HIDRIDAI, K. N. c⁾
							3178	DEGIOJI NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.

	oksiduojančiosios					FO	3097	DEGIOJI KIETA MEDŽIAGA, OKSIDUOJANTI, K. N. (vežti draudžiama, žr. 2.2.41.2.2 punktą)

					organinės	FT1	2926	DEGIOJI ORGANINE KIETA MEDŽIAGA, TOKSIŠKA, K. N.
	toksiškos FT
	toksiškos FT				neorganinės	FT2	3179	DEGIOJI NEORGANINE KIETA MEDŽIAGA, TOKSIŠKA, K. N.

	ėsdinančios FC				organinės	FC1	2925	DEGIOJI ORGANINE KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K. N.
	ėsdinančios FC
					neorganinės	FC2	3180	DEGIOJI NEORGANINE KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K. N.

	be šalutinio pavojaus					D	3319	NITROGLICERINO MIŠINYS, NUJAUTRINTAS, KIETAS, K. N., turintis 2-10 % nitroglicerino
							3344	PENTAERITROLTETRANITRATO MIŠINYS, NUJAUTRINTAS, KIETAS, K. N., turintis 2-10 % PETN
Nujautrintos sprogstamosios medžiagos							3344	NUJAUTRINTA SPROGSTAMOJI KIETA MEDŽIAGA, K. N.

	toksiškos					DT	leidžiama vežti tik 3.2 skyriaus A lentelėje pateiktas4.1 klasės medžiagas

								SAVAIME REAGUOJANTI A TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA (vežti draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą) SAVAIME REAGUOJANTI A TIPO MEDŽIAGA, KIETA (vežti draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3221	SAVAIME REAGUOJANTI B TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA
							3222	SAVAIME REAGUOJANTI B TIPO MEDŽIAGA, KIETA
							3223	SAVAIME REAGUOJANTI C TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA
							3224	SAVAIME REAGUOJANTI C TIPO MEDŽIAGA, KIETA
			temperatūros kontrolė nebūtina			SR1	3225	SAVAIME REAGUOJANTI D TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA
savaime reaguojančios medžiagos SR							3226	SAVAIME REAGUOJANTI D TIPO MEDŽIAGA, KIETA
							3227	SAVAIME REAGUOJANTI E TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA
							3228	SAVAIME REAGUOJANTI E TIPO MEDŽIAGA, KIETA
							3229	SAVAIME REAGUOJANTI F TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA
							3230	SAVAIME REAGUOJANTI F TIPO MEDŽIAGA, KIETA SAVAIME REAGUOJANTI G TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA (4.1 klasės taisyklės netaikomos, žr. 2.2.41.1.11 punktą) SAVAIME REAGUOJANTI G TIPO MEDŽIAGA, KIETA, 4.1 klasės taisyklės netaikomos, žr. 2.2.41.2.3 punktą)

		temperatūros kontrolė būtina SR2					3231	SAVAIME REAGUOJANTI B TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3232	SAVAIME REAGUOJANTI B TIPO MEDŽIAGA, KIETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3233	SAVAIME REAGUOJANTI C TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3234	SAVAIME REAGUOJANTI C TIPO MEDŽIAGA, KIETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3235	SAVAIME REAGUOJANTI D TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3236	SAVAIME REAGUOJANTI D TIPO MEDŽIAGA, KIETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3237	SAVAIME REAGUOJANTI E TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3238	SAVAIME REAGUOJANTI E TIPO MEDŽIAGA, KIETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3239	SAVAIME REAGUOJANTI F TIPO MEDŽIAGA, SKYSTA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)
							3240	SAVAIME REAGUOJANTI F TIPO MEDŽIAGA, KIETA, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.41.2.3 punktą)

	Išnašos
	^a)Metalai ir metalų lydiniai miltelių pavidalo ar kitos degios formos, užsidegantys savaime, priklauso4.2 klasei.
	^b)Metalai ir metalų lydiniai miltelių pavidalo ar kitos degios formos, kurie dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, priklauso 4.3 klasei.
	^c)Metalų hidridai, kurie dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, priklauso 4.3 klasei.
	Aliuminio borhidridas arba aliuminio borhidridas, esantis prietaisuose, priklauso 4.2 klasei ir yra priskiriamas pavadinimui, kurio JT Nr. 2870.
2.2.41.4	Savaime reaguojančių priskirtų medžiagų, vežamų pakuotėse, sąrašas
2.2.41.4	Skiltyje „Pakavimo būdas“ nurodyti kodai OP1-OP8 reiškia pakavimo būdą, aprašytą 4.1.4.1 skirsnio P 520 pakavimo taisyklėje (žr. taip pat 4.1.7.1 skirsnį). Vežamos savaime reaguojančios medžiagos privalo atitikti nurodytą klasifikaciją ir (pagal SADT temperatūrą nustatytą) kontrolinę bei avarinę temperatūrą. Apie medžiagas, kurias leidžiama vežti IBC konteineriuose, žr. 4.1.4.2 skirsnio IBC 520 pakavimo taisyklę, o apie medžiagas, kurias pagal 4.2 skyriaus nuostatas leidžiama vežti cisternose, žr. 4.2.5.2 skirsnio vežiojamųjų cisternų T 23 taisyklę.
	Pastaba. Šioje lentelėje klasifikacija taikoma techniškai grynai medžiagai (išskyrus tuos atvejus, kai nurodoma medžiagos koncentracija, mažesnė negu 100 %). Kitos koncentracijos medžiaga priskiriama atskirai pagal Bandymų ir kriterijų vadovo II dalį.
	Savaime reaguojanti medžiaga	Koncentracija (%)	Pakavimo būdas	Grupinio pavadinimo JT Nr.	Pastabos
	AZODIKARBONAMIDAS, B TIPO RUOŠINYS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS	<100		3232	draudžiama
	AZODIKARBONAMIDAS, C TIPO RUOŠINYS	< 100	OP6	3224	(3)
	AZODIKARBONAMIDAS, C TIPO RUOŠINYS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS	<100		3234	draudžiama
	AZODIKARBONAMIDAS, D TIPO RUOŠINYS	<100	OP7	3226	(5)
	AZODIKARBONAMIDAS, D TIPO RUOŠINYS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS	<100		3236	draudžiama
	2,2'-AZODI-(2,4-DIMETIL-4-METOKSIVALERO-NITRILAS)	100		3236	draudžiama
	2,2'-AZODI-(2,4-DIMETILVALERO-NITRILAS)	100		3236	draudžiama
	2,2'-AZODI-(ETIL-2-METILPROPIONATAS	100		3235	draudžiama
	1,1' – AZODI-(HEKSAHIDROBENZO-NITRILAS)	100	OP7	3226
	2,2' – AZODI-(IZOBUTIRONITRILAS)	100		3234	draudžiama
	2,2'-AZODI-(IZOBUTIRONITRILAS), PASTA VANDENS PAGRINDU	<=£50	OP6	3224
	2,2'-AZODI-(-2-METILBUTIRONITRILAS)	100		3236	draudžiama
	BENZEN-1,3 -DISULFONILHIDRAZIDAS, PASTA	52	OP7	3226
	BENZENSULFONILHIDRAZIDAS	100	OP7	3226
	4-(BENZIL(ETIL)AMINO)-3-ETOKSI-BENZENDIAZONIO CINKO CHLORIDAS	100	OP7	3226
	4-(BENZIL(METIL) AMIN)-3-ETOKSI-BENZENDIAZONIO CINKO CHLORIDAS	100		3236	draudžiama
	3-CHLOR-4-DIETIL-AMINOBENZEN-DIAZONIO CINKO CHLORIDAS	100	OP7	3226
	2-DIAZO-1-NAFTOL-4-SULFONILCHLORIDAS	100	OP5	3222	(2)
	2-DIAZO-1-NAFTOL-5-SULFONILCHLORIDAS	100	OP5	322	(2)
	2-DIAZO-l-NAFTOL-SULFONO RŪGŠTIES ESTERIS, D TIPO MIŠINYS	< 100	OP7	3226	(9)
	2,5-DIBUTOKSI-4-(4-MORFOLINIL)-BENZEN-DIAZONIS, TETRACHLORCINKATAS (2:1)	100	OP8	3228
	2,5-DIETOKSI-4-MORFOLINOBENZEN-DIAZONIO CINKO CHLORIDAS	67–100		3236	draudžiama
	2,5-DIETOKSI-4-MORFOLINOBENZEN-DIAZONIO CINKO CHLORIDAS	66		3236	draudžiama
	2,5-DIETOKSI-4-MORFOLINOBENZENDIAZONIO TETRAFLUOROBORATAS	100		3236	draudžiama
	2,5-DIETOKSI-4-(4-MORFOLINIL)-BENZENDIAZONIO SULFATAS	100	OP7	3226
	2,5-DIETOKSI-4-(FENILSULFONIL)-BENZENDIAZONIO CINKO CHLORIDAS	67		3236	draudžiama
	DIETILENGLIKOL-BIS -(ALILKARBONATAS) + DIIZOPROPILPEROKSI-DIKARBONATAS	³>= 88 <=£12		3237	draudžiama
	2,5-DIMETOKSI-4-(4-METILFENIL-SULFONIL)-BENZENDIAZONIO CINKO CHLORIDAS	79		3236	draudžiama
	4-(DIMETILAMIN)-BENZENDIAZONIO TRICHLORCINKATAS (-1)	100	OP8	3228
	4-DIMETILAMIN-6-(2-DIMETILAMIN-ETOKSI)TOLUEN-2-DIAZONIO CINKO CHLORIDAS	100		3236	draudžiama
	N, N'-DINITROZO-N, N'-DIMETIL-TEREFTALAMIDAS, PASTA	72	OP6	3224
	N, N' -DINITROZOPENTAMETILEN-TETRAMINAS	82	OP6	3224	(7)
	DIFENILOKSID-4,4'-DISULFONIL-HIDRAZIDAS	100	OP7	3226
	4-DIPROPILAMIN-BENZENDIAZONIO CINKO CHLORIDAS	100	OP7	3226
	2-(N, N-ETOKSIKAR-BONILFENILAMI-NO)-3-METOKSI-4-(N-METIL-N-CIKLO-HEKSILAMINO)-BENZENDIAZONIO CINKO CHLORIDAS	63–92		3236	draudžiama
	2-(N, N-ETOKSIKAR-BONILFENILAMI-NO)-3-METOKSI-4-(N-METIL-N-CIKLO-HEKSILAMINO)-BENZENDIAZONIO CINKO CHLORIDAS	62		3236	draudžiama
	N-FORMIL-2-(NITROMETILEN)-l,3-PERHIDROTIAZINAS	100		3236	draudžiama
	2-(2-HIDROKSI-ETOKSI)-l-(PIROLIDIN-l-IL)-BENZEN-4-DIAZONIO CINKO CHLORIDAS	100		3236	draudžiama
	3-(2-HIDROKSI-ETOKSI)-4-(PIROLIDIN-l-IL)-BENZEN-DIAZONIO CINKO CHLORIDAS	100		3236	draudžiama
	2-(N, N-METIL-AMINOETILKARBONIL)-4-(3,4-DIETIL-FENILSULFONIL)-BENZENDIAZONIO VANDENILIO SULFATAS	96		3236	draudžiama
	4-METILBENZEN-SULFONILHIDRAZIDAS	100	OP7	3226
	3-METIL-4-(PIROLIDIN-l-IL)-BENZEN-DIAZONIO TETRAFLUORBORATAS	95		3234	draudžiama
	NATRIO 2-DIAZO-l-NAFTOL-4-SULFONATAS	100	OP7	3226
	NATRIO 2-DIAZO-l-NAFTOL-5-SULFONATAS	100	OP7	3226
	4-NITROZOFENOLAS	100		3236	draudžiama
	SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, SKYSTA, PAVYZDYS		OP2	3223	(8)
	SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, SKYSTA, PAVYZDYS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS			3233	draudžiama
	SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, KIETA, PAVYZDYS		OP2	3224	(8)
	SAVAIME REAGUOJANTI MEDŽIAGA, KIETA, PAVYZDYS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS			3234	draudžiama
	TETRAMINOPALADZIO (II)-NITRATAS	100		3234	draudžiama


		Pastabos:
	(1)	(rezervuota)
	(2)	Būtinas 1 pavyzdžio šalutinio pavojingumo ženklas „SPROGUS“ (žr. 5.2.2.2.2 punktą).
	(3)	Azodikarbonamido ruošiniai, kurie atitinka Bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20.4.2 skirsnio c) punkte pateiktus kriterijus.
	(4)	(rezervuota)
	(5)	Azodikarbonamido ruošiniai, kurie atitinka Bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20.4.2 skirsnio d) punkte pateiktus kriterijus.
	(6)	(rezervuota)
	(7)	Su tinkamu skiedikliu, kurio virimo temperatūra ne žemesnė kaip150 °C.
	(8)	Žr. 2.2.41.1.15 punktą.
	(9)	Šiam pavadinimui priskiriami 2-diazo-1-naftol-4-sulfono rūgšties esterio ir 2-diazo-1-naftol-5-sulfono rūgšties esterio mišiniai, kurie atitinka Bandymu ir kriterijų vadovo II dalies 20.4.2 skirsnio d) punkte nurodytus kriterijus.
2.2.42	4.2 klasė. Savaime užsidegančios medžiagos
2.2.42.1	Kriterijai
2.2.42.1.1	4.2 klasei priskiriamos šios medžiagos:
	– savaime užsidegančios (piroforinės) medžiagos; tai skystos ar kietos medžiagos, įskaitant mišinius ir tirpalus, kurių net maži kiekiai užsidega dėl sąlyčio su oru per penkias minutes. Šios medžiagos laikomos lengviausiai užsidegančiomis 4.2 klasės medžiagomis; ir
	– savaime įkaistančios medžiagos ir gaminiai; tai medžiagos ir gaminiai, įskaitant mišinius ir tirpalus, kurie dėl sąlyčio su oru be išorinio energijos šaltinio gali savaime įkaisti. Užsiliepsnoti gali tik dideli šios medžiagos kiekiai (keletas kilogramų) ir tik praėjus ilgesniam laikui (kelioms valandoms ar paroms).
2.2.42.1.2	4.2 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:
	S		Savaime užsidegančios medžiagos, nekeliančios šalutinio pavojaus
			S1	organiniai skysčiai
			S2	organinės kietos medžiagos
			S3	neorganiniai skysčiai
			S4	neorganinės kietos medžiagos
			S5	metalo organinės medžiagos
	SW		Savaime užsidegančios medžiagos, kurios dėl sąlyčio su oru išskiria liepsniąsias dujas
	SO		Savaime užsidegančios oksiduojančios medžiagos
	ST		Savaime užsidegančios toksiškos medžiagos
			ST1	organiniai toksiški skysčiai
			ST2	organinės toksiškos kietos medžiagos
			ST3	neorganiniai toksiški skysčiai
			ST4	neorganinės toksiškos kietos medžiagos
	SC		Savaime užsidegančios ėsdinančios medžiagos
			SC1	organiniai ėsdinantys skysčiai
			SC2	organinės ėsdinančios kietos medžiagos
			SC3	neorganiniai ėsdinantys skysčiai
			SC4	neorganinės ėsdinančios kietos medžiagos
	Savybės
2.2.42.1.3	Savaiminį medžiagų įkaitimą, kuris pereina į savaiminį užsiliepsnojimą, sukelia medžiagos reakcija su ore esančiu deguonimi ir tai, kad išskirta šiluma nepakankamai greitai išeina į išorę. Medžiaga savaime užsiliepsnoja tada, kai susidariusios šilumos kiekis yra didesnis negu išėjusios į išorę ir kai pasiekiama savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra.
	Priskyrimas
2.2.42.1.4	4.2 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje. 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytas medžiagas ir gaminius galima priskirti atitinkamiems specifiniams 2.2.42.3 skirsnio k. n. grupės pavadinimams pagal 2.1 skyriaus taisykles, remiantis patirtimi ir bandymų, atliktų vadovaujantis Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3 skyriumi, rezultatais. Bendriesiems k. n. grupės pavadinimams 4.2 klasės medžiagos priskiriamos pagal bandymų, atliktų vadovaujantis Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3 skirsniu, rezultatus; čia būtina atsižvelgti ir į sukauptą patirtį, jei ji rekomenduoja griežtesnę klasifikaciją.
2.2.42.1.5	Jei pagal bandymus, atliktus vadovaujantis Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3 skirsniu, konkrečiai neįvardytos medžiagos ar gaminiai priskiriami 2.2.42.3 skirsnyje pateiktiems pavadinimams, taikomi šie kriterijai:
	a) savaime užsidegančios (piroforinės) medžiagos priskiriamos 4.2 klasei, jei jos užsidega krisdamos iš 1 m aukščio arba per penkias minutes nuo kritimo;
	b) savaime užsidegančios (piroforinės) medžiagos priskiriamos 4.2 klasei, jei:
	i) jos, išpiltos ant inertiško nešiklio, užsidega per penkias minutes arba
	ii) gavus neigiamą i) papunktyje aprašyto bandymo rezultatą ir išpylus jas ant sauso suglamžyto filtravimo popieriaus (vatmano filtravimo popierius Nr. 3), popierius per penkias minutes užsidega ir apanglėja;
	c) 4.2 klasei priskiriamos medžiagos, jei jų mėginys, kurio kubo kraštinės ilgis 10 cm, esant 140 °C bandymo temperatūrai, per 24 valandas savaime užsidega arba jo temperatūra pakyla daugiau negu iki 200 °C. Šis kriterijus grindžiamas medžio anglies 27 m tūrio mėginio savaiminio degimo temperatūra, kuri lygi 50 °C. Medžiagos, kurių 27 m³ tūrio mėginio savaiminio degimo temperatūra viršija 50 °C, 4.2 klasei nepriskiriamos.
	1 pastaba. Medžiagos, vežamos ne didesnėse kaip 3 m³ talpos pakuotėse, nepriskiriamos 4.2 klasės medžiagoms, jei per 24 valandas mėginys, kurio kubo kraštinės ilgis 10 cm, esant 120 °C temperatūrai, savaime neužsidega arba jo temperatūra neviršija 180 °C.
	2 pastaba. Medžiagos, vežamos ne didesnėse kaip 450 litrų talpos pakuotėse, 4.2 klasės medžiagoms nepriskiriamos, jei mėginys, kurio kubo kraštinės ilgis 10 cm, esant 100 °C temperatūrai, per 24 valandas savaime neužsidega arba jo temperatūra neviršija 160 °C.
	3 pastaba. Kadangi metalo organinės medžiagos pagal jų savybes gali būti priskiriamos 4.2 arba 4.3 klasės medžiagoms, keliančioms papildomų šalutinių pavojų, 2.3.6 poskyryje pateikiama šių medžiagų klasifikavimo schema.
2.2.42.1.6	Jei 4.2 klasės medžiagos, primaišius į jas priedų, yra kitokio pavojingumo nei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytos medžiagos, tai šie mišiniai turi būti priskiriami tiems pavadinimams, kuriems jos turi priklausyti atsižvelgiant į jų realiai keliamą pavojų.
	Pastaba. Dėl tirpalų ir mišinių (pvz., preparatų, ruošinių ir atliekų) priskyrimo žr. taip pat 2.1.3 poskyrį.
2.2.42.1.7	Atliekant Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3 skirsnyje aprašytus bandymus bei taikant 2.2.42.1.5 punkte minimus kriterijus, taip pat galima nustatyti, ar konkrečiai įvardyta medžiaga turi tokių savybių, dėl kurių jai galėtų būti netaikomos šios klasės taisyklės.
	Priskyrimas pakavimo grupėms
2.2.42.1.8	Įvairiems 3.2 skyriaus A lentelės pavadinimams priskirtos medžiagos ir gaminiai priskiriami I-III pakavimo grupėms, atlikus Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.3 skirsnyje aprašytus bandymus ir taikant šiuos kriterijus:
	a) savaime užsidegančios (piroforinės) medžiagos priskiriamos I pakavimo grupei;
	b) savaime įkaistančios medžiagos ir gaminiai, kurių kubo formos mėginys (kraštinės ilgis 2,5 cm), esant 140 °C bandymo temperatūrai, per 24 valandas savaime užsidega arba jų temperatūra viršija 200 °C, priskiriami II pakavimo grupei.
	Medžiagos, kurių savaiminio užsidegimo temperatūra aukštesnė kaip 50 °C 450 1 tūriui, II pakavimo grupei nepriskiriamos;
	c) mažai savaime įkaistančios medžiagos, kurių kubo formos 2,5 cm kraštinės ilgio mėginys, bandomas b) punkte nurodytomis sąlygomis, savaime neužsidega, tačiau kai kubo formos mėginio kraštinės ilgis 10 cm, jis esant 140 °C temperatūrai per 24 valandas savaime užsidega arba jo temperatūra viršija 200 °C, šios medžiagos priskiriamos III pakavimo grupei.
2.2.42.2	Draudžiamos vežti medžiagos
	– Draudžiamos vežti medžiagos yra šios: JT Nr. 3255 tret-BUTILHIPOCHLORITAS;
	– savaime įkaistančios kietos medžiagos, oksiduojančios, kurios priskirtos pavadinimui JT Nr. 3127, išskyrus tuo atvejus, kai jos atitinka 1 klasės taisykles (žr. taip pat 2.1.3.7 skirsnį).
2.2.42.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas

Šalutinis pavojus						Klasifikac. kodas	JT Nr.	Medžiagos arba gaminio pavadinimas

Savaime užsidegančios medžiagos
							2845	PIROFORINIAI ORGANINIAI SKYSČIAI, K. N.
		skystos				S1	3183	SAVAIME ĮKAISTANTIS ORGANINIS SKYSTIS, K. N.

							1373	PLUOŠTAS, GYVULINĖS, AUGALINĖS ARBA SINTETINĖS KILMĖS, K. N., impregnuotas alyva, arba
	organinės	kietos				S2	1373	AUDINIAI, GYVULINES, AUGALINĖS ARBA SINTETINĖS KILMĖS, K. N., impregnuoti alyva
							2006	PLASTIKAS NITROCELIULIOZĖS PAGRINDU, SAVAIME ĮKAISTANTIS, K. N.
							3313	SAVAIME ĮKAISTANTYS ORGANINIAI PIGMENTAI
							2846	PIROFORINĖ ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.
be šalutinio pavojaus S							3088	SAVAIME ĮKAISTANTI KIETA MEDŽIAGA, K. N.

							3194	PIROFORINIS NEORGANINIS SKYSTIS, K. N.
	neorganinės	skystos				S3	3186	SAVAIME ĮKAISTANTIS NEORGANINIS SKYSTIS, K. N.

							1383	PIROFORINIS METALAS, K. N. arba
							1383	PIROFORINIS LYDINYS, K. N.
		kietos				S4	1378	METALINIS KATALIZATORIUS, SUDRĖKINTAS DIDELIU SKYSČIO PERTEKLIUMI
							2881	METALINIS KATALIZATORIUS, SAUSAS
							3189	SAVAIME ĮKAISTANTYS METALO MILTELIAI, K. N. a⁾
							3205	ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ ALKOHOLIATAI, K. N.
	metalo organinės					S5	3200	PIROFORINĖ NEORGANINE KIETA MEDŽIAGA, K. N.
							3190	SAVAIME ĮKAISTANTI NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.

							3391	PIROFORINĖ METALO ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA
							3392	PIROFORINIS METALO ORGANINIS SKYSTIS
							3400	SAVAIME ĮKAISTANTI METALO ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA

							2445	LIČIO ALKILAI, SKYSTI
							3433	LIČIO ALKILAI, KIETI
							3051	ALIUMINIO ALKILAI
							3052	ALIUMINIO ALKILHALOGENIDAI, SKYSTI
							3461 3053	ALIUMINIO ALKILHALOGENIDAI, KIETI MAGNIO ALKILAI
reaguojančios su vandeniu					SW		3076	ALIUMINIO ALKILHIDRIDAI
							3393	PIROFORINĖ METALO ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, REAGUOJANTI SU VANDENIU
							3394	PIROFORINIS METALO ORGANINIS SKYSTIS, REAGUOJANTIS SU VANDENIU

oksiduojančios					SO		3127	SAVAIME ĮKAISTANTI MEDŽIAGA, OKSIDUOJANTI, K. N. (vežti draudžiama, žr. 2.2.42.2 skirsnį)

			skystos		ST1		3184	SAVAIME ĮKAISTANTIS ORGANINIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K. N.

	organinės		kietos		ST2		3128	SAVAIME ĮKAISTANTI ORGANINE KIETA MEDŽIAGA, TOKSIŠKA, K. N.

toksiškos ST	neorganinės		skystos		ST3		3187	SAVAIME ĮKAISTANTIS NEORGANINIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K. N.

			kietos		ST4		3191	SAVAIME ĮKAISTANTI NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, TOKSIŠKA, K. N.

			skystos	SC1			3185	SAVAIME ĮKAISTANTIS ORGANINIS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N.

ėsdinančios SC	organinės		kietos	SC2			3126	SAVAIME ĮKAISTANTI ORGANINE KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K. N.

			skystos	SC3			3188	SAVAIME ĮKAISTANTIS NEORGANINIS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N.
	neorganinės
			kietos	SC4			3206	ŠARMINIŲ METALŲ ALKOHO LIATAI, SAVAIME ĮKAISTANTYS, ĖSDINANTYS, K. N.
							3192	SAVAIME ĮKAISTANTI NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, KN.

	Išnašos
	^a)Metalų dulkės ir milteliai, netoksiški, neužsidegantys savaime, tačiau dėl sąlyčio su vandeniu išskiriantys liepsniąsias dujas, priklauso 4.3 klasės medžiagoms.
2.2.43	4.3 klasė. Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančias liepsniąsias dujas
2.2.43.1	Kriterijai
2.2.43.1.1	4.3 klasei priskiriamos medžiagos, kurios reaguodamos su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, galinčias sudaryti su oru sprogstamąjį mišinį, ir gaminiai, turintys tokių medžiagų.
2.2.43.1.2	4.3 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:
	W	Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas, ir gaminiai, turintys tokių medžiagų
		W1	skysčiai
		W2	kietos medžiagos
		W3	gaminiai
	WF1	Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas, liepsniosios, skystos
	WF2	Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas, degios, kietos
	WS	Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas, savaime įkaistančios, kietos
	WO	Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas, oksiduojančiosios, kietos
	WT	Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas, toksiškos
		WT1	skysčiai
		WT2	kietos medžiagos
	WC	Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas, ėsdinančios
		WC1	skysčiai
		WC2	kietos medžiagos
	WFC	Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas, degios, ėsdinančios
	Savybės
2.2.43.1.3	Kai kurios medžiagos dėl sąlyčio su vandeniu gali išskirti liepsniąsias dujas, kurios gali sudaryti su oru sprogstamuosius mišinius. Tokie mišiniai lengvai užsidega nuo visų įprastų ugnies šaltinių, pvz., atviros ugnies, įrankio sukeltos kibirkšties ar neapsaugotos elektros lemputės. Tokiu būdu kilusios slėgio bangos ir liepsnos gali sukelti pavojų žmogui ir aplinkai. 2.2.43.1.4 punkte aprašytas bandymas atliekamas tada, kai norima nustatyti, ar tam tikra medžiaga, reaguodama su vandeniu, išskiria pavojingą kiekį liepsniųjų dujų. Su piroforinėmis medžiagomis toks bandymas neatliekamas.
	Priskyrimas
2.2.43.1.4	4.3 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje. Šioje lentelėje konkrečiai neįvardytos medžiagos ir gaminiai priskiriami atitinkamam 2.2.43.3 skirsnio pavadinimui, laikantis 2.1 skyriaus taisyklių ir remiantis Bandymu ir kriterijų vadovo III dalies 33.4 skirsnyje aprašytų bandymų rezultatais; čia būtina atsižvelgti ir į patirtį, jei ji rekomenduoja griežtesnę klasifikaciją.
2.2.43.1.5	Jei, remiantis Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.4 skirsnyje aprašytų bandymų rezultatais, konkrečiai neįvardytos medžiagos priskiriamos 2.2.43.3 skirsnyje pateiktiems pavadinimams, taikomi šie kriterijai:
	Medžiaga priskiriama 4.3 klasei, jei
	a) išsiskyrusios dujos kurioje nors bandymo stadijoje savaime užsidega arba
	b) jei per vieną valandą išsiskiria didesnis dujų kiekis nei 1 litras kilogramui bandomosios medžiagos.
	Pastaba. Kadangi metalo organinės medžiagos pagal jų savybes gali būti priskiriamos 4.2 arba 4.3 klasės medžiagoms, keliančioms papildomų šalutinių pavojų, 2.3.6 poskyryje pateikiama šių medžiagų klasifikavimo schema.
2.2.43.1.6	Kai 4.3 klasės medžiagos dėl įvairių priemaišų yra kitokio pavojingumo nei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytos medžiagos, šie mišiniai priskiriami tiems pavadinimams, kuriems jie turi priklausyti pagal jų faktinį keliamą pavojų.
	Pastaba. Dėl tirpalų ir mišinių (preparatų, ruošinių ir atliekų) priskyrimo žr. taip pat 2.1.3 poskyrį.
2.2.43.1.7	Atliekant bandymus pagal Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.4 skirsnį ir taikant 2.2.43.1.5 punkte nurodytus kriterijus, galima nustatyti, ar konkrečiai įvardyta medžiaga turi tokių savybių, dėl kurių jai galėtų būti netaikomos šios klasės taisyklės.
	Priskyrimas pakavimo grupėms
2.2.43.1.8	Įvairiems 3.2 skyriaus A lentelės pavadinimams priklausančios medžiagos ir gaminiai priskiriami I–III pakavimo grupėms, atsižvelgiant į Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33.4 skirsnyje aprašytų bandymų rezultatus ir taikant šiuos kriterijus:
	a) I pakavimo grupei priskiriamos tokios medžiagos, kurios kambario temperatūroje aktyviai reaguoja su vandeniu, išskirdamos savaime užsiliepsnojančias dujas, arba kurios kambario temperatūroje lengvai reaguoja su vandeniu, išskirdamos liepsniąsias dujas, kurių kiekis per vieną minutę viršija 10 litrų vienam medžiagos kilogramui;
	b) II pakavimo grupei priskiriamos tokios medžiagos, kurios kambario temperatūroje lengvai reaguoja su vandeniu, išskirdamos liepsniųjų dujų kiekį, ne mažesnį kaip 20 litrų per valandą vienam medžiagos kilogramui, ir neatitinka I pakavimo grupės kriterijų;
	c) III pakavimo grupei priskiriamos tokios medžiagos, kurios kambario temperatūroje lėtai reaguoja su vandeniu, išskirdamos per valandą ne mažiau kaip vieną litrą liepsniųjų dujų vienam medžiagos kilogramui, ir kurios neatitinka I arba II pakavimų grupių kriterijų.
2.2.43.2	Draudžiamos vežti medžiagos
	Draudžiama vežti su vandeniu reaguojančias kietas degiąsias medžiagas, kurios priskirtos pavadinimui JT Nr. 3132, su vandeniu reaguojančias oksiduojančiąsias medžiagas, priskirtas pavadinimui JT Nr. 3133, ir su vandeniu reaguojančias kietas savaime įkaistančias medžiagas, priskirtas pavadinimui JT Nr. 3135, išskyrus tuos atvejus, kai jos atitinka 1 klasės reikalavimus (žr. taip pat 2.1.3.7 skirsnį).
2.2.43.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas

Šalutinis pavojus			Klasifikac. kodas		JT Nr.		Medžiagos arba gaminio pavadinimas

Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas
						1389	ŠARMINIŲ METALŲ AMALGAMA, SKYSTA
						1391	ŠARMINIŲ METALŲ DISPERSIJA arba
						1391	ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ DISPERSIJA
						13 92	ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ AMALGAMA, SKYSTA
						1420	KALIO IR METALŲ LYDINIAI, SKYSTI
	skystos		W1			1422	KALIO IR NATRIO LYDINIAI, SKYSTI
						3398	SU VANDENIU REAGUOJANTIS METALO ORGANINIS SKYSTIS
						1421	ŠARMINIŲ METALŲ LYDINYS, SKYSTAS K. N.,
						3148	SU VANDENIU REAGUOJANTIS SKYSTIS, K. N.

be šalutinio pavojaus W						1390	ŠARMINIŲ METALŲ AMIDAI
						3170	ALIUMINIO GAMYBOS ŠALUTINIAI PRODUKTAI arba
						3170	ALIUMINIO LYDYMO ŠALUTINIAI PRODUKTAI
						3401	ŠARMINIŲ METALŲ AMALGAMA, KETA
						3402,	ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ AMALGAMA KIETA
						3403	KALIO IR METALO LYDINIAI, KIETI
	kietos		W2^a)			3404	KALIO IR NATRIO LYDINIAI, KIETI
						3395	SU VANDENIU REAGUOJANTI METALO ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA
						1393	ŠARMINIŲ ŽEMIŲ METALŲ LYDINYS, KN.
						1409	METALŲ HIDRIDAI, REAGUOJANTYS SU VANDENIU, K. N.
						3208	METALINĖ MEDŽIAGA, REAGUOJANTI SU VANDENIU, K. N.
						2813	SU VANDENIU REAGUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, K. N.

						3292	AKUMULIATORIAI, TURINTYS NATRIO arba
						3292	GALVANINIAI ELEMENTAI, TURINTYS NATRIO
	gaminiai		W3

liepsniosios, skystos			WF1			3399	SU VANDENIU REAGUOJANTIS METALO ORGANINIS SKYSTIS, LIEPSNUSIS


liepsniosios, kietos				WF2		3372	METALO ORGANINIS JUNGINYS, KIETAS, REAGUOJANTIS SU VANDENIU, LIEPSNUSIS, K. N.
						3132	SU VANDENIU REAGUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, LIEPSNIOJI, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N. (vežti draudžiama, žr. 2.2.43.2 skirsnį)

						3397	SU VANDENIU REAGUOJANTI METALO ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, SAVAIME ĮKAISTANTI
						3209	METALINĖ MEDŽIAGA, REAGUOJANTI SU VANDENIU, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N.
savaime įkaistančios, kietos				WS^b)		3135	SU VANDENIU REAGUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N. (vežti draudžiama, žr. 2.2.43.2 skirsnį)

oksiduojančiosios, kietos				WO		3133	SU VANDENIU REAGUOJANTIS KIETA MEDŽIAGA, OKSIDUOJANTI, K. N. (vežti draudžiama, žr. 2.2.43.2 skirsnį)

		skystos		WT1		3130	SU VANDENIU REAGUOJANTIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K. N.

toksiškos WT		kietos		WT2		3134	SU VANDENIU REAGUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, TOKSIŠKA, K. N.

		skystos		WC1		3129	SU VANDENIU REAGUOJANTIS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N.

ėsdinančios WC		kietos		WC2		3131	SU VANDENIU REAGUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K. N.

degios, ėsdinančios				WFC^c)		2988	CHLORSILANAI, REAGUOJANTYS SU VANDENIU, LIEPSNIEJI, ĖSDINANTYS, K. N.
						(daugiau bendrinių pavadinimų su šiuo klasifikaciniu kodu nėra; prireikus medžiagą galima priskirti bendriniam pavadinimui su klasifikaciniu kodu, kuris nustatomas pagal vyraujančio pavojingumo lentelę 2.1.3.10 skirsnyje)

	Išnašos
	^a)Metalai ir metalų lydiniai, kurie dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, nėra savaime užsidegantys ar savaime įkaistantys, bet lengvai užsidega, priklauso 4.1 klasei. Šarminių žemių metalai ir šarminių žemių metalų lydiniai piroforinio pavidalo priklauso 4.2 klasei. Metalų piroforinės dulkės ir milteliai priskiriami 4.2 klasei. Piroforiniai metalai ir metalų lydiniai priklauso 4.2 klasei. Fosforo junginiams su sunkiaisiais metalais, pvz., geležimi, variu ir t. t., RID taisyklės netaikomos.
	^b)Piroforiniai metalai ir metalų lydiniai priklauso 4.2 klasei.
	^c)Chlorsilanai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė kaip 23 °C ir kurie reaguodami su vandeniu neišskiria liepsniųjų dujų, priklauso 3 klasei. Chlorsilanai, kurių pliūpsnio temperatūra ne žemesnė kaip 23 °C ir kurie reaguodami su vandeniu neišskiria liepsniųjų dujų, priskiriami 8 klasei.
2.2.51	5.1 klasė. Oksiduojančiosios medžiagos
2.2.51.1	Kriterijai
2.2.51.1.1	5.1 klasei priklauso medžiagos, kurios pačios nebūtinai yra degios, bet išskirdamos deguonį gali sukelti arba palaikyti kitų medžiagų degimą, taip pat gaminiai, turintys tokių medžiagų.
2.2.51.1.2	5.1 klasės medžiagos ir gaminiai, turintys tokių medžiagų, skirstomi taip:
	O	Oksiduojančiosios medžiagos, nekeliančios šalutinio pavojaus, arba gaminiai, turintys tokių medžiagų
		O1	skystos medžiagos
		O2	kietos medžiagos
		O3	gaminiai
	OF	Oksiduojančiosios kietos medžiagos, degios
	OS	Oksiduojančiosios kietos medžiagos, savaime įkaistančios
	OW	Oksiduojančiosios kietos medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas
	OT	Oksiduojančiosios kietos medžiagos, toksiškos
		OT1	skystos medžiagos
		OT2	kietos medžiagos
	OC	Oksiduojančiosios medžiagos, ėsdinančios
		OC1	skystos medžiagos
		OC2	kietos medžiagos
	OTC	Oksiduojančiosios medžiagos, toksiškos, ėsdinančios
2.2.51.1.3	5.1 klasei priklausančios medžiagos ir gaminiai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje. 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytos medžiagos ir gaminiai priskiriami atitinkamam 2.2.51.3 skirsnyje pateiktam pavadinimui vadovaujantis 2.1 skyriaus taisyklėmis pagal 2.2.51.1.6–2.2.51.1.9 punktuose bei Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4 poskyryje aprašytus bandymus, metodus ir kriterijus. Jei bandymų rezultatai neatitinka praktinių žinių, klasifikuojant visų pirma atsižvelgiama į praktinę patirtį.
2.2.51.1.4	Jei 5.1 klasės medžiagos, primaišius į jas priedų, yra kitokio pavojingumo nei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytos medžiagos, šie mišiniai priskiriami tiems pavadinimams, kuriems jie turi priklausyti pagal jų keliamą faktinį pavojų.
	Pastaba. Dėl tirpalų ir mišinių priskyrimo (preparatų, ruošinių ir atliekų) žr. taip pat 2.1.3 poskyrį.
2.2.51.1.5	Atliekant bandymus pagal Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4 poskyrį ir taikant 2.2.51.1.6–2.2.51.1.9 punktuose aprašytus kriterijus, galima nustatyti, ar konkrečiai įvardyta medžiaga turi tokių savybių, dėl kurių jai nebūtų taikomos šios klasės taisyklės.
	*Oksiduojančios kietos medžiagos*
	Priskyrimas
2.2.51.1.6	3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytas oksiduojančiąsias kietas medžiagas priskiriant vienam iš 2.2.51.3 skirsnyje pateiktų pavadinimų pagal Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4.1 skirsnyje aprašytų bandymų rezultatus, taikomi šie kriterijai:
	kieta medžiaga priskiriama 5.1 klasei, jei ją sumaišius su celiulioze masės santykiu 4:1 arba 1:1 mišinys užsiliepsnoja arba dega, arba vidutinė mišinio degimo trukmė ne ilgesnė už kalio bromato ir celiuliozės (masės santykis 3:7) mišinio vidutinę degimo trukmę.
	Priskyrimas pakavimo grupėms
2.2.51.1.7	Įvairiems 3.2 skyriaus A lentelėje aprašytiems pavadinimams priklausančios oksiduojančiosios kietos medžiagos priskiriamos vienai iš I-III pakavimo grupių, remiantis Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4.1 skirsnyje aprašytais bandymais ir taikant šiuos kriterijus:
	a) I pakavimo grupei priskiriamos medžiagos, kurias sumaišius su celiulioze masės santykiu 4:1 arba 1:1 gauto mišinio vidutinė degimo trukmė yra trumpesnė nei vidutinė kalio bromato ir celiuliozės (masės santykis 3:2) degimo trukmė;
	b) II pakavimo grupei priskiriamos medžiagos, kurias sumaišius su celiulioze masės santykiu 4:1 arba 1:1 gauto mišinio vidutinė degimo trukmė ne ilgesnė už kalio bromato ir celiuliozės mišinio (masės santykis 2:3) vidutinę degimo trukmę ir kurios neatitinka I pakavimo grupės kriterijų;
	c) III pakavimo grupei priskiriamos medžiagos, kurias sumaišius su celiulioze masės santykiu 4:1 arba 1:1 gauto mišinio vidutinė degimo trukmė ne ilgesnė už kalio bromato ir celiuliozės mišinio (masės santykis 3:7) vidutinę degimo trukmę ir kurios neatitinka I arba II pakavimo grupių kriterijų.
	*Oksiduojančiosios skystos medžiagos*
	Priskyrimas
2.2.51.1.8	3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytas oksiduojančiąsias skystas medžiagas priskiriant vienam iš 2.2.51.3 skirsnyje pateiktų pavadinimų pagal Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4.1 skirsnyje aprašytų bandymų rezultatus, taikomi šie kriterijai:
	skysta medžiaga priskiriama 5.1 klasei, jei ją sumaišius su celiulioze masės santykiu 1:1 gauto mišinio slėgis ne mažesnis kaip 2070 kPa (viršslėgis), o mišinio vidutinė slėgio didėjimo trukmė yra ne ilgesnė už azoto rūgšties 65 % vandeninio tirpalo ir celiuliozės mišinio (masės santykis 1:1) vidutinę slėgio didėjimo trukmę.
	Priskyrimas pakavimo grupėms
2.2.51.1.9	Įvairiems 3.2 skyriaus A lentelėje aprašytiems pavadinimams priklausančios oksiduojančiosios skystos medžiagos priskiriamos vienai iš I-III pakavimo grupių, remiantis Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 34.4.2 skirsnyje aprašytais bandymais ir taikant šiuos kriterijus:
	a) I pakavimo grupei priskiriamos medžiagos, kurias sumaišius su celiulioze masės santykiu 1:1 gautas mišinys savaime užsiliepsnoja arba jo vidutinė slėgio didėjimo trukmė mažesnė už 50 % perchlorato rūgšties ir celiuliozės mišinio (masės santykis 1:1) vidutinę slėgio didėjimo trukmę;
	b) II pakavimo grupei priskiriamos medžiagos, kurias sumaišius su celiulioze masės santykiu 1:1 gauto mišinio vidutinė slėgio didėjimo trukmė ne ilgesnė už 40 % natrio chlorato vandeninio tirpalo ir celiuliozės mišinio (masės santykis 1:1) vidutinę slėgio didėjimo trukmę ir kurios neatitinka I pakavimo grupės kriterijų;
	c) III pakavimo grupei priskiriamos medžiagos, kurias sumaišius su celiulioze masės santykiu 1:1 gauto mišinio vidutinė slėgio didėjimo trukmė ne ilgesnė už azoto rūgšties 65 % vandeninio tirpalo ir celiuliozės mišinio (masės santykis 1:1) vidutinę slėgio didėjimo trukmę ir kurios neatitinka I arba II pakavimo grupės kriterijų.
2.2.51.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.51.2.1	Chemiškai nepatvarias 5.1 klasės medžiagas leidžiama vežti tik tuo atveju, kai imamasi priemonių, užkertančių kelią pavojingai medžiagos skilimo ar polimerizacijos reakcijai vežimo metu. Tuo tikslu būtina stebėti, kad talpyklose ir cisternose nebūtų medžiagų, galinčių skatinti šias reakcijas.
2.2.51.2.2	Draudžiamos vežti medžiagos ir mišiniai:
	– oksiduojančios kietos medžiagos, savaime įkaistančios, JT Nr. 3100, oksiduojančios kietos medžiagos, reaguojančios su vandeniu, JT Nr. 3121, ir oksiduojančios kietos medžiagos, liepsniosios, JT Nr. 3137, išskyrus tuos atvejus, kai jos atitinka 1 klasės reikalavimus (žr. taip pat 2.1.3.7 skirsnį);
	– nestabilizuotas vandenilio peroksidas arba nestabilizuoti vandeniai vandenilio peroksido tirpalai, turintys daugiau kaip 60 % vandenilio peroksido;
	– tetranitrometanas, turintis degiųjų priemaišų;
	– perchlorato rūgšties tirpalai, turintys daugiau kaip 72 % masės rūgšties arba perchlorato rūgšties ir bet kokio skysčio, išskyrus vandenį, mišiniai;
	– chloro rūgšties tirpalai, turintys daugiau kaip 10 % chloro rūgšties arba chloro rūgšties ir bet kokio skysčio, išskyrus vandenį, mišiniai;
	– kiti halogeninti fluoro junginiai, kaip antai 5.1 klasei priklausantys JT Nr. 1745 BROMO PENTAFLUORIDAS, JT Nr. 1746 BROMO TRIFLUORIDAS ir JT Nr. 2495 JODO PENTAFLUORIDAS bei 2 klasei priklausantys JT Nr. 1749 CHLORO TRIFLUORIDAS ir JT Nr. 2548 CHLORO PENTAFLUORIDAS;
	– amonio chloratas ir jo vandeniniai tirpalai bei chlorato ir amonio druskų mišiniai;
	– amonio chloritas ir jo vandeniniai tirpalai bei chlorito ir amonių druskų mišiniai;
	– hipochlorito mišiniai su amonio druskomis;
	– amonio bromatas ir jo vandeniniai tirpalai bei bromato ir amonio druskų mišiniai;
	– amonio permanganatas ir jo vandeniniai tirpalai bei permanganato ir amonio druskų mišiniai;
	– amonio nitratas, turintis daugiau negu 0,2 % degiųjų medžiagų (įskaitant visas organines medžiagas kaip anglies ekvivalentą), išskyrus tuos atvejus, kai jis yra 1 klasės medžiagos ar gaminio sudedamoji dalis;
	– trąšos, turinčios amonio nitrato (nustatant amonio nitrato kiekį, visi nitrato jonai, kurių ekvivalentai mišinyje yra amonio jonai, turi būti perskaičiuoti į amonio nitratą) arba degiosios medžiagos, viršijančios 307 specialiojoje taisyklėje numatytas vertes, išskyrus tas, kurios atitinka 1 klasės reikalavimus;
	– amonio nitritas ir jo vandeniniai tirpalai bei neorganinio nitrito ir amonio druskų mišiniai;
	– kalio nitrato ir natrio nitrito mišiniai su amonio druskomis.
2.2.51.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas

Šalutinis pavojus			Klasifik. kodas		JT Nr.	Medžiagos ar gaminio pavadinimas
Oksiduojančiosios medžiagos
			3210		CHLORATAI, NEORGANINIAI, VANDENINIS TIRPALAS, K. N.
			3211		PERCHLORATAI, NEORGANINIAI, VANDENINIS TIRPALAS, K. N.
			3213		BROMATAI, NEORGANINIAI, VANDENINIS TIRPALAS, K. N.
			3214		PERMANGANATAI, NEORGANINIAI, VANDENINIS TIRPALAS, K. N.
	skystos	O1	3216		PERSULFATAI, NEORGANINIAI, VANDENINIS TIRPALAS, K. N.
			3218		NITRATAI, NEORGANINIAI, VANDENINIS TIRPALAS, K. N.
			3219		NITRITAI, NEORGANINIAI, VANDENINIS TIRPALAS, K. N.
			3139		OKSIDUOJANTIS SKYSTIS, K. N.

			1450		BROMATAI, NEORGANINIAI, K. N.
			1461		CHLORATAI, NEORGANINIAI, K. N.
			1462		CHLORITAI, NEORGANINIAI, K. N.
			1477		NITRATAI, NEORGANINIAI, K. N.
			1481		PERCHLORATAI, NEORGANINIAI, K. N.
			1482		PERMANGANATAI, NEORGANINIAI, K. N.
			1483		PEROKSIDAI, NEORGANINIAI, K. N.
be šalutinio pavojaus O	kietos	O2	2627		NITRITAI, NEORGANINIAI, K. N.
			3212		HIPOCHLORITAI, NEORGANINIAI, K. N.
			3215		PERSULFATAI, NEORGANINIAI, K. N.
			1479		OKSIDUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, K. N.

	gaminiai	O3	3356		DEGUONIES GENERATORIUS, CHEMINIS

degios, kietos		OW	3137	OKSIDUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, DEGI, K. N. (vežti draudžiama, žr. 2.2.51.2 skirsnį)

savaime įkaistančios, kietos		OS	3100	OKSIDUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N. (vežti draudžiama, žr. 2.2.51.2 skirsnį)

reaguojančios su vandeniu, kietos		OW	3121	OKSIDUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, REAGUOJANTI SU VANDENIU, K. N. (vežti draudžiama, žr. 2.2.51.2 skirsnį)

	skystos	OT1	3099	OKSIDUOJANTI SKYSTA MEDŽIAGA, TOKSIŠKA, K. N.
toksiškos OT
	kietos	OT2	3087	OKSIDUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, TOKSIŠKA, K. N.

	skystos	OC1	3098	OKSIDUOJANTI SKYSTA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, KN.
ėsdinančios OC
	kietos	OC2	3085	OKSIDUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K. N.
		OTC
toksiškos, ėsdinančios			(daugiau bendrinių pavadinimų su šiuo klasifikaciniu kodu nėra; prireikus priskirti medžiagą bendriniam pavadinimui, klasifikacinis kodas nustatomas pagal 2.1.3.10 skirsnyje pateiktą vyraujančio pavojingumo lentelę)

2.2.52	5.2 klasė Organiniai peroksidai
2.2.52.1	Kriterijai
2.2.52.1.1	5.2 klasei priklauso organiniai peroksidai ir organinių peroksidų ruošiniai.
2.2.52.1.2	5.2 klasės medžiagos skirstomos taip:
	P1			organiniai peroksidai, kurių temperatūros kontroliuoti nebūtina
	P2			organiniai peroksidai, kurių temperatūrą būtina kontroliuoti (draudžiami vežti geležinkeliais)
	Apibrėžimas
2.2.52.1.3	Organiniai peroksidai – tai organinės medžiagos, kurios turi dvivalentę struktūrą –O–O– ir gali būti laikomos vandenilio peroksido dariniais, kuriuose vienas ar abu deguonies atomai pakeisti organiniais radikalais.
	Savybės
2.2.52.1.4	Organiniams peroksidams būdinga egzoterminė skilimo reakcija esant normaliai ar aukštai temperatūrai. Skilimas gali prasidėti dėl šilumos poveikio, dėl peroksidų sąveikos su priemaišomis (pvz., rūgštimis, sunkiųjų metalų junginiais, aminais), dėl trinties ar smūgio. Skilimo greitis didėja kylant temperatūrai ir priklauso nuo organinio peroksido sudėties. Vykstant skilimo reakcijai gali išsiskirti toksiškos ar liepsniosios dujos arba garai. Kai kurie organiniai peroksidai gali skilti sprogdami, ypač jei jie laikomi uždaroje talpykloje. Šią savybę galima pakeisti, pridedant skiediklių arba naudojant tinkamą pakuotę. Daugelis organinių peroksidų intensyviai dega. Būtina saugotis, kad organiniai peroksidai nepatektų į akis. Kai kurie organiniai peroksidai net po labai trumpo sąlyčio gali rimtai pažeisti akies rageną arba nudeginti odą.
	Pastaba. Bandymai organinių peroksidų liepsnumui nustatyti aprašomi Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 32.4 skirsnyje. Kadangi organiniai peroksidai kaitinami gali intensyviai reaguoti, rekomenduojama nustatant jų pliūpsnio temperatūrą bandymui naudoti mažus mėginius, kaip aprašyta standarte ISO 3679:1983.
	Priskyrimas
2.2.52.1.5	Visi organiniai peroksidai priklauso 5.2 klasei, išskyrus tuos atvejus, kai organinių peroksidų ruošiniai:
	a) turi ne daugiau kaip 1,0 % aktyviojo deguonies, esant ne didesnei kaip 1,0 % vandenilio peroksido koncentracijai;
	b) turi ne daugiau kaip 0,5 % aktyviojo deguonies, esant 1,0–7,0 % vandenilio peroksido koncentracijai.
	Pastaba. Aktyviojo deguonies kiekis organinio peroksido ruošinyje apskaičiuojamas pagal šią formulę:
	16 x SUM [(n_i x c_i/ m_i)],
	čia: n_i = peroksi- grupių skaičius vienoje organinio i-tojo peroksido molekulėje;
	c_i = i-tojo organinio peroksido koncentracija;
	m_i = i-tojo organinio peroksido molekulinė masė.
2.2.52.1.6	Pagal pavojingumo laipsnį organiniai peroksidai skirstomi į septynis tipus: nuo A tipo, kurio medžiagas draudžiama vežti bandomojoje pakuotėje, iki G tipo, kurio medžiagoms netaikomos 5.2 klasės taisyklės. Organinių peroksidų priskyrimas B–F tipams tiesiogiai priklauso nuo didžiausio leistinojo kiekio pakuotėje. 2.2.52.4 skirsnyje neminimų medžiagų priskyrimo kriterijai pateikiami Bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje.
2.2.52.1.7	Jau suskirstyti organiniai peroksidai, kuriuos leidžiama vežti pakuotėse, pateikiami 2.2.52.4 skirsnyje, organiniai peroksidai, kuriuos leidžiama vežti IBC konteineriuose – 4.1.4.2 skirsnio IBC 520 pakavimo taisyklėje, o tie, kuriuos leidžiama vežti cisternose – 4.2.5.2 skirsnio vežiojamųjų cisternų T 23 taisyklėje. Kiekvienai nurodytai medžiagai, kurią leidžiama vežti, priskiriamas grupinis pavadinimas iš 3.2 skyriaus A lentelės (JT Nr. 3101-3120) ir nurodomi atitinkami šalutiniai pavojai bei pastabos su svarbia informacija apie vežimą.
	Šiuose bendriniuose pavadinimuose nurodoma:
	–		organinio peroksido tipas (B–F), žr. 2.2.52.1.6 punktą;
	–		fizikinis būvis (skystas/kietas).
	Šių ruošinių mišinius galima prilyginti to tipo organiniams peroksidams, kurie atitinka pavojingiausią komponentą, ir vežti pagal šiam tipui taikomus vežimo reikalavimus. Tačiau jei du patvarūs komponentai gali sudaryti termiškai ne tokį patvarų mišinį, būtina nustatyti mišinio savaime greitėjančio skilimo temperatūrą.
2.2.52.1.8	2.2.52.4 skirsnyje, 4.1.4.2 skirsnio IBC 520 pakavimo taisyklėje ir 4.2.5.2 skirsnio vežiojamųjų cisternų taisyklėje T 23 nepateiktus organinius peroksidus, jų ruošinius ir mišinius klasifikuoja bei priskiria tam tikram bendriniam pavadinimui tik kilmės šalies kompetentingoji institucija. Leidimo pažymėjime turi būti nurodytas peroksidų priskyrimas ir atitinkamos vežimo sąlygos. Jei kilmės šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, pripažinti priskyrimą ir vežimo sąlygas turi valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurios teritoriją pirmiausia bus vežamas krovinys, kompetentingoji institucija.
2.2.52.1.9	2.2.52.4 skirsnyje neišvardytų organinių peroksidų arba organinių peroksidų junginių pavyzdžiai, kurių bandymų duomenys nėra išsamūs ir kurie turi būti vežami papildomiems bandymams arba įvertinimui, turi būti priskirti vienam iš pavadinimų, numatytų organinių peroksidų C tipui, jei:
	–	pagal turimus duomenis pavyzdys nėra pavojingesnis už B tipo organinį peroksidą;
	–	pavyzdys supakuotas pagal pakavimo būdą OP2 ir jo svoris vienam vagonui neviršija 10 kg.
	Pavyzdžių, kurių temperatūrą būtina kontroliuoti, vežti geležinkeliais neleidžiama.
	Organinių peroksidų nujautrinimas
2.2.52.1.10	Kad organinių peroksidų vežimas būtų saugus, jie dažniausiai nujautrinami, pridedant į juos skystų arba kietų organinių medžiagų, kietų neorganinių medžiagų arba vandens. Jei nustatyta procentinė medžiagos sudėtis, ji susijusi su masės dalimi, suapvalinta iki sveiko skaičiaus. Nujautrinimas turi būti toks, kad, organiniam peroksidui išsipylus, jo koncentracija nepasiektų pavojingo laipsnio.
2.2.52.1.11	Jei dėl konkretaus organinio peroksido ruošinio nėra kitokių nurodymų, tai nujautrinimui naudojamiems skiedikliams taikomi šie apibrėžimai:
	–	A tipo skiedikliai – tai su organiniu peroksidu suderinami organiniai skysčiai, kurių virimo temperatūra ne žemesnė kaip 150 °C. A tipo skiedikliai gali būti naudojami visų organinių peroksidų nujautrinimui;
	–	B tipo skiedikliai – tai su organiniu peroksidu suderinami organiniai skysčiai, kurių virimo temperatūra nuo 60 °C iki 150 °C, o pliūpsnio temperatūra ne žemesnė kaip 5 °C.
	B tipo skiedikliai gali būti naudojami visų organinių peroksidų nujautrinimui, jei skysčio virimo temperatūra yra bent 60 °C aukštesnė už SADT temperatūrą 50 kg svorio siuntai.
2.2.52.1.12	Skiedikliais, kurie nepriskiriami A ir B tipams, galima papildyti 2.2.52.4 skirsnyje aprašytus organinių peroksidų ruošinius tuo atveju, kai jie chemiškai suderinami su pastaraisiais. Norint visiškai ar iš dalies A ar B tipo skiediklį pakeisti kitu skiedikliu, pasižyminčiu kitokiomis savybėmis, būtina papildomai įvertinti organinių peroksidų ruošinius pagal įprastą priskyrimo 5.2 klasei procedūrą.
2.2.52.1.13	Vanduo gali būti naudojamas tik tiems organiniams peroksidams nujautrinti, kurie išvardyti 2.2.52.4 skirsnyje arba kompetentingosios institucijos leidime, išduotame pagal 2.2.52.1.8 punkto nuostatas, nurodant „su vandeniu“ arba „stabili vandeninė dispersija“. 2.2.52.4 skirsnyje neišvardyti organinių peroksidų arba organinių peroksidų pavyzdžiai ir ruošiniai taip pat gali būti nujautrinami vandeniu, jei yra įvykdytos visos 22.52.1.9 punkte numatytos sąlygos.
2.2.52.1.14	Kietos organinės ir neorganinės medžiagos gali būti naudojamos organiniams peroksidams nujautrinti, jei jos yra chemiškai suderinamos su pastaraisiais. Skysčiai ir kietos medžiagos laikomi suderinamais su organiniais peroksidais, jei dėl jų poveikio nekinta nei terminis organinio peroksido ruošinio patvarumas, nei jo pavojingumo tipas.
2.2.52.1.15–2.2.52.1.18	(rezervuota)
2.2.52.2	Draudžiamos vežti medžiagos
	Pagal 5.2 klasės reikalavimus draudžiami vežti organiniai peroksidai yra šie:
	– A tipo organiniai peroksidai (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20.4.3 a punktą).
	Draudžiama vežti geležinkeliais šiuos organinius peroksidus, kuriems būtina temperatūros kontrolė:
	– B ir C tipo organiniai peroksidai, kurių savaime greitėjančio skilimo (SADT) temperatūra <=£ 50 °C:
	JT Nr. 3111 ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3112 ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3113 ORGANINIS PEROKSIDAS, C TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3114 ORGANINIS PEROKSIDAS, C TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	– D tipo organiniai peroksidai, kurie pakaitinti uždarose talpyklose intensyviai arba vidutiniškai reaguoja, kai SADT <=£ 50 °C, arba pakaitinti uždarose talpyklose reaguoja silpnai arba visai nereaguoja, kai SADT <=£ 45 °C:
	JT Nr. 3115 ORGANINIS PEROKSIDAS, D TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3116 ORGANINIS PEROKSIDAS, C TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	– E ir F tipo organiniai peroksidai, kurių SADT <=£ 45 °C:
	JT Nr. 3117 ORGANINIS PEROKSIDAS, E TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3118 ORGANINIS PEROKSIDAS, E TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3119 ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS;
	JT Nr. 3120 ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS.
2.2.52.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas

Šalutinis pavojus	Klasifik. kodas	JT Nr.	Medžiagos ar gaminio pavadinimas
Organiniai peroksidai
			ORGANINIS PEROKSIDAS, A TIPO, SKYSTAS (vežti draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį) ORGANINIS PEROKSIDAS, A TIPO, KIETAS (vežti draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3101	ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, SKYSTAS
		3102	ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, KIETAS
		3103	ORGANINIS PEROKSIDAS, C TIPO, SKYSTAS
		3104	ORGANINIS PEROKSIDAS, C TIPO, KIETAS
temperatūros P1 kontrolė nebūtina		3105	ORGANINIS PEROKSIDAS, D TIPO, SKYSTAS
		3106	ORGANINIS PEROKSIDAS, D TIPO, KIETAS
		3107	ORGANINIS PEROKSIDAS, E TIPO, SKYSTAS
		3108	ORGANINIS PEROKSIDAS, E TIPO, KIETAS
		3109	ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, SKYSTAS
		3110	ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, KIETAS
			ORGANINIS PEROKSIDAS, G TIPO, SKYSTAS (5.2 klasės taisyklės netaikomos, žr. 2.2.52.1.6 punktą)
			ORGANINIS PEROKSIDAS, G TIPO, KIETAS (5.2 klasės taisyklės netaikomos, žr. 2.2.52.1.6 punktą)

		3111	ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3112	ORGANINIS PEROKSIDAS, B TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3113	ORGANINIS PEROKSIDAS, C TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3114	ORGANINIS PEROKSIDAS, C TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3115	ORGANINIS PEROKSIDAS, D TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
temperatūros P2 kontrolė būtina		3115
		3116	ORGANINIS PEROKSIDAS, D TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3117	ORGANINIS PEROKSIDAS, E TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3118	ORGANINIS PEROKSIDAS, E TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3119	ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)
		3120	ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, KIETAS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS (vežti geležinkeliais draudžiama, žr. 2.2.52.2 skirsnį)

2.2.52.4

Priskirtų organinių peroksidų, vežamų pakuotėse, sąrašas

Pastaba. Šios lentelės skilties „pakavimo būdai“ pateikti kodai nuo „OP1“ iki „OP8“ nurodo pakavimo būdą pagal 4.1.41 skirsnio P 520 pakavimo taisyklę (žr. taip pat 4.1.7.1 skirsnį). Vežami organiniai peroksidai turi atitikti nurodytą klasifikaciją ir pateiktą (pagal SADT temperatūrą nustatytą) kontrolinę bei avarinę temperatūrą. Apie IBC konteineriuose leidžiamas vežti medžiagas žr. 4.1.4.2 skirsnio IBC 520 pakavimo taisyklę, apie medžiagas, kurias pagal 4.2 ir 4.3 skyrių nuostatas leidžiama vežti cisternose, žr. 4.2.5.2 skirsnio vežiojamųjų cisternų taisyklę T 23.

Organinis peroksidas	Koncentracija (%)	A tipo skiediklis (%)	B tipo skiediklis (%)¹⁾	Inertinė kieta medžiaga (%)	Vanduo (%)	Pakavimo būdas	Grupinio pavadinimo JT Nr.	Šalutinis pavojus ir pastabos
ACETILACETONO PEROKSIDAS	<=£ 42	>=³ 48			>=³ 8	OP7	3105	2)
„ (pastos pavidalo)	<=£ 32					OP7	3106	20)
ACETILCIKLOHEKSANSULFONILPEROKSIDAS	<=£ 82				>=³ 12		3112	draudžiama
„	<=£ 32		>=³ 68				3115	draudžiama
tret-AMILHIDROPEROKSIDAS	<=£ 88	>=³ 6			>=³ 6	OP8	3107
tret -AMILPEROKSIACETATAS	<=£ 62	>=³ 38				OP7	3105
tret -AMILPEROKSIBENZOATAS	<=£ 100					OP5	3103
tret-AMILPEROKSI-2-ETILHEKSANOATAS	<=£ 100						3115	draudžiama
tret-AMILPEROKSI-2-ETILHEKSILKARBONATAS	<=£ 100					OP7	3105
tret-AMILPEROKSIIZOPROPILKARBONATAS	<=£ 77	>=³ 23				OP5	3103
tret -AMILPEROKSINEODEKANOATAS	<=£ 77		>=³ 23				3115	draudžiama
tret -AMILPEROKSIPIVALATAS	<=£ 77		>=³ 23				3113	draudžiama
tret-AMILPEROKSI-3,5,5-TRIMETILHEKSANOATAS	<=£ 100					OP5	3101	3)
tret -BUTILKUMILPEROKSIDAS	> 42-100					OP8	3107
„	<=£ 52			>=³ 48		OP8	3108
n-BUTIL-4,4-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-VALERATAS	>=³ 52-100					OP5	3103
„	<=£ 52			>=³ 48		OP8	3108
tret -BUTILHIDROPEROKSIDAS	>=³ 79-90				>=³ 10	OP5	3103	13)
„	<=£ 80	>=³ 20				OP7	3105	4)13)
„	<=£ 79				>=³ 14	OP8	3107	13)23)
„	<=£ 72				>=³ 28	OP8	3109	13)
tret -BUTILHIDROPEROKSIDAS + DI- tret -BUTILPEROKSIDAS	<=£ 82 + > 9				>=³ 7	OP5	3103	13)
tret -BUTILMONOPEROKSIMALEATAS	>=³ 52-100					OP5	3102	3)
„	<=£ 52	>=³ 48				OP6	3103
„	<=£ 52			>=³ 48		OP8	3108
„ (pastos pavidalo)	<=£ 52					OP8	3108
tret -BUTILPEROKSIACETATAS	>=³ 52-77	>=³ 23				OP5	3101	3)
„	>=³ 32-52	>=³ 48				OP6	3103
„	<=£ 32		>=³ 68			OP8	3109
tret -BUTILPEROKSIBENZOATAS	>=³ 77-100					OP5	3103
„	>=³ 52-77	>=³ 23				OP7	3105
„	<=£ 52			>=³ 48		OP7	3106
tret -BUTILPEROKSIBUTILFUMARATAS	<=£ 52	>=³ 48				OP7	3105
tret -BUTILPEROKSIKROTONATAS	<=£ 77	>=³ 23				OP7	3105
tret -BUTILPEROKSIDIETILACETATAS	<=£ 100						3113	draudžiama
tret-BUTILPEROKSI-2-ETILHEKSANOATAS	> 52-100						3113	draudžiama
„	> 32-52		>=³ 48				3117	draudžiama
„	<=£ 52			>=³ 48			3118	draudžiama
„	<=£ 32		>=³ 68				3119	draudžiama
tret -BUTILPEROKSI-2-ETILHEKSANOATAS + 2,2-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-BUTANAS	<=£ 12 + <=£ 14	>=³ 14		>=³ 60		OP7	3106
„	<=£ 31 + <=£ 36		³>= 33				3115	draudžiama
tret-BUTILPEROKSI-2-ETILHEKSILKARBONATAS	<=£ 100					OP7	3105
tret -BUTILPEROKSI1SOBUTIRATAS	> 52-77		³>= 23				3111	draudžiama
„	<=£ 52		³>= 48				3115	draudžiama
tret-BUTILPEROKSIlZOPROPILKARBONATAS	<=£ 77	³>= 23				OP5	3103
l-(2- tret -BUTILPEROKSIIZOPROPIL)-3-IZOPROPENILBENZENAS	<=£ 77	³>= 23				OP7	3105
„	<=£ 42			³>= 58		OP8	3108
tret – BUTILPEROKSI-2-METILBENZOATAS	<=£ 100					OP5	3103
tret – BUTILPEROKSINEODEKANOATAS	³>= 77-100						3115	draudžiama
„	<=£ 77		³>= 23				3115	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 52						3119	draudžiama
„ [stabili vandeninė dispersija (sušaldyta)]	<=£ 42						3118	draudžiama
„	<=£ 32	³>= 68					3119	draudžiama
tret -BUTILPEROKSINEOHEPTANOATAS	<=£ 77	³>= 23					3115	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 42						3117	draudžiama
tret -BUTILPEROKSIPIVALATAS	> 67-77	³>= 23					3113	draudžiama
„	> 27-67		³>= 33				3115	draudžiama
„	<=£ 27		³>= 73				3119	draudžiama
tret – BUTILPEROKSISTEARILKARBONATAS	<=£ 100					OP7	3106
tret – BUTILPEROKSI-3,5,5-TRIMETILHEKSANOATAS	> 32-100					OP7	3105
„	<=£ 32		³>= 68			OP8	3109
3-CHLORPEROKSIBENZOINE RŪGŠTIS	> 57-86			³>= 14		OPI	3102	3)
„	<=£ 57			³>= 3	³>= 40	OP7	3106
„	<=£ 77			³>= 6	³>= 17	OP7	3106
KUMILHIDROPEROKSIDAS	> 90-98	<=£ 10				OP8	3107	13)
„	<=£ 90	³>= 10				OP8	3109	13), 18)
KUMILPEROKSINEODEKANOATAS	<=£ 77		³>= 23				3115	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 52						3119	draudžiama
KUMILPEROKSINEOHEPTANOATAS	<=£ 77	³>= 23					3115	draudžiama
KUMILPEROKSIPIVALATAS	<=£ 77		³>= 23				3115	draudžiama
CIKLOHEKSANONPEROKSIDAS (-AI)	<=£ 91				³>= 9	OP6	3104	13)
„	<=£ 72	³>= 28				OP7	3105	5)
„ (pastos pavidalo)	<=£ 72					OP7	3106	5), 20)
„	<=£ 32			³>= 68			laisvai pasirenkamas	29)
DIACETONALKOHOLPEROKSIDAI	<=£ 57		³>= 26		³>= 8		3115	draudžiama
DIACETILPEROKSIDAS	<=£ 27		³>= 73				3115	draudžiama
DI- tret -AMILPEROKSIDAS	<=£ 100					OP8	3107
l, l-DI-(tret -AMILPEROKSI)-CIKLOHEKSANAS	<=£ 82	³>= 18				OP6	3103
DIBENZOILPEROKSIDAS	³>= 51-100			<=£ 48		OP2	3102	3)
„	> 77-94				³>= 6	OP4	3102	3)
„	<=£ 77				³>= 23	OP6	3104
„	<=£ 62			>=³ 28	>=³ 10	OP7	3106
„ (pastos pavidalo)	> 52-62					OP7	3106	20)
„	³>= 35-52			>=³ 48		OP7	3106
„	³>= 36-42	>=³ 18			<=£ 40	OP8	3107
„ (pastos pavidalo)	<=£ 56,5				>=³ 15	OP8	3108
„ (pastos pavidalo)	<=£ 52					OP8	3108	20)
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 42					OP8	3109
„	<=£ 35			>=³ 65			laisvai pasirenkamas	29)
DI-GINTARO RŪGŠTIES PEROKSIDAS	> 72-100					OP4	3102	3), 17)
„	<=£ 72				>=³ 28		3116	draudžiama
DI-(4- tret -BUTILCIKLOHEKSIL)-PEROKSIDIKARBONATAS	<=£ 100						3114	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 42						3119	draudžiama
DI- tret -BUTILPEROKSIDAS	> 52-100					OP8	3107
„	<=£ 52		>=³ 48			OP8	3109	25)
DI- tret -BUTILPEROKSIAZELATAS	<=£ 52	>=³ 48				OP7	3105
2,2-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-BUTANAS	<=£ 52	>=³ 48				OP6	3103
1,6-DI-(TRET-BUTILPEROKSIKARBONILOKSI)-HEKSANAS	<=£ 72	>=³ 28				OP5	3103
1,1 -DI-(tret -BUTILPEROKSI)-CIKLOHEKSANAS	> 80-100					OP5	3101	3)
„	> 52-80	>=³ 20				OP5	3103
„	>=³ 42-52	>=³ 48				OP7	3105
„	<=£ 42	>=³ 13		>=³ 45		OP7	3106
„	<=£ 42	>=³ 58				OP8	3109
„	<=£ 27	>=³ 25				OP8	3107	21)
„	<=£ 13	>=³ 13	>=³ 74			OP8	3109
DI-n-BUTILPEROKSIDIKARBONATAS	>=³ 27-52		>=³ 48				3115	draudžiama
„	<=£ 27		>=³ 73				3117	draudžiama
„ [stabili vandeninė dispersija (sušaldyta)]	<=£ 42						3118	draudžiama
DI-antr-BUTILPEROKSIDIKARBONATAS	> 52-100						3113	draudžiama
„	<=£ 52		>=³ 48				3115	draudžiama
DI-(2-tret-BUTILPEROKSIISOPROPIL)-BENZENAS(-AI)	> 42-100			<=£ 57		OP7	3106
„	<=£ 42			>=³ 58			laisvai pasirenkamas	29)
DI-(tret -BUTILPEROKSI)-FTALATAS	> 42-52	>=³ 48				OP7	3105
„ (pastos pavidalo)	<=£ 52					OP7	3106	20)
„	<=£ 42	>=³ 58				OP8	3107
2,2-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-PROPANAS	<=£ 52	>=³ 48				OP7	3105
„	<=£ 42	>=³ 13		>=³ 45		OP7	3106
l, l-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-3,3,5-TRIMETILCIKLOHEKSANAS	> 90-100					OP5	3101	3)
„	> 57-90	>=³ 10				OP5	3103
„	<=£ 77		>=³ 23			OP5	3103
„	<=£ 57			>=³ 43		OP8	3110
„	<=£ 57	>=³ 43				OP8	3107
„	<=£ 32	>=³ 26	>=³ 42			OP8	3107
DICETILPEROKSIDIKARBONATAS	<=£ 100						3116	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 42						3119	draudžiama
DI-(4-CHLORBENZOIL)-PEROKSIDAS	<=£ 77				>=³ 23	OP5	3102	3)
„ (pastos pavidalo)	<=£ 52					OP7	3106	20)
„	<=£ 32			>=³ 68			laisvai pasirenkamas	29)
DIKUMILPEROKSIDAS	> 52-100			<=£ 57		OP8	3110	12)
„	<=£ 52			>=³ 48			laisvai pasirenkamas	29)
DICIKLOHEKSILPEROKSIDIKARBONATAS	> 91-100						3112	draudžiama
„	<=£ 91				>=³ 9		3114	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 42						3117	draudžiama
DIDEKANOILPEROKSIDAS	<=£ 100						3114	draudžiama
2,2-DI-(4,4-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-CIKLOHEKSIL)-PROPANAS	<=£ 42			>=³ 58		OP7	3106
„	<=£ 22		>=³ 78			OP8	3107
DI-(2,4-DICHLORBENZOIL)-PEROKSIDAS	<=£ 77				>=³ 23	OP5	3102	3)
„ (pasta su silikonine alyva)	<=£ 52					OP7	3106
DI-(2-ETOKSIETIL)-PEROKSIDIKARBONATAS	<=£ 52		>=³ 48				3115	draudžiama
DI-(2-ETILHEKSIL)-PEROKSIDIKARBONATAS	> 77-100						3113	draudžiama
„	<=£ 77		>=³ 23				3115	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 62						3117	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 52						3119	draudžiama
„ [stabili vandeninė dispersija (sušaldyta)]	<=£ 52						3120	draudžiama
2,2-DIHIDROPEROKSIPROPANAS	<=£ 27			>=³ 73		OP5	3102	3)
DI-(1-HIDROKSICIKLOHEKSIL)-PEROKSIDAS	<=£ 100					OP7	3106
DIIZOBUTIRILPEROKSIDAS	> 32-52		>=³ 48				3111	draudžiama
„	<=£ 32		>=³ 68				3115	draudžiama
DIIZOPROPILBENZEN-DIHIDROPEROKSIDAS	<=£ 82	> 5			>=³ 5	OP7	3106	24)
DIIZOPROPILPEROKSIDIKARBONATAS	<=£ 52-100						3112	draudžiama
„	>=³ 52		>=³ 48				3115	draudžiama
„	<=£ 28	>72					3115	draudžiama
DILAUROILPEROKSIDAS	<=£ 100					OP7	3106
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 42					OP8	3109
DI-(3-METOKSIBUTIL)-PEROKSIDIKARBONATAS	<=£ 52		>=³ 48				3115	draudžiama
DI-(2-METILBENZOIL)-PEROKSIDAS	<=£ 87				>=³ 13		3112	draudžiama
DI-(4-METILBENZOIL)-PEROKSIDAS (pasta su silikonine alyva)	<=£ 52					OP7	3106
DI-(3-METILBENZOIL)-PEROKSIDAS + BENZOIL-(3-METILBENZOIL)-PEROKSIDAS + DIBENZOILPEROKSIDAS	<=£ 20 + <=£ 18 + <=£ 4		>=³ 58				3115	draudžiama
2,5-DIMETIL-2,5-DI-(BENZOILPEROKSI)-HEKSANAS	> 82-100					OP5	3102	3)
„	<=£ 82			>=³ 18		OP7	3106
„	<=£ 82				>=³ 18	OP5	3104
2,5-DIMETIL-2,5-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-HEKSANAS	> 52-100					OP7	3105
„	<=£ 77			>=³ 23		OP8	3108
„	<=£ 52	>=³ 48				OP8	3109
„ (pastos pavidalo)	<=£ 47					OP8	3108
2,5-DIMETIL-2,5-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-HEKS-3-INAS	> 86-100					OP5	3101	3)
„	> 52-86	>=³ 14				OP5	3103	26)
„	<=£ 52			>=³ 48		OP7	3106
2,5-DIMETIL-2,5-DI-(2-ETILHEKSANOILPEROKSI)-HEKSANAS	<=£ 100						3113	draudžiama
2,5-DIMETIL-2-5-DIHIDROPEROKSIHEKSANAS	<=£ 82				>=³ 18	OP6	3104
2,5-DIMETIL-2,5-DI-(3,5,5-TRIMETILHEKSANOILPEROKSI)-HEKSANAS	<=£ 77	>=³ 23				OP7	3105
l, l-DIMETIL-3-HIDROKSIBUTILPEROKSINEOHEPTANOATAS	<=£ 52	>=³ 48					3117	draudžiama
DIMIRISTILPEROKSIDIKARBONATAS	<=£ 100						3116	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 42						3119	draudžiama
DI-(2-NEODEKANOILPEROKSIISOPROPIL)-BENZENAS	<=£ 52	>=³ 48					3115	draudžiama
DI-n-NONANOILPEROKSIDAS	<=£ 100						3116	draudžiama
DI-n-OKTANOILPEROKSIDAS	<=£ 100						3114	draudžiama
DI-(2-FENOKSIETIL)-PEROKSIDIKARBONATAS	> 85-100					OP5	3102	3)
„	<=£ 85				>=³ 15	OP7	3106
DIPROPIONILPEROKSIDAS	<=£ 27		>=³ 73				3117	draudžiama
DI-n-PROPILPEROKSIDIKARBONATAS	<=£ 100						3113	draudžiama
„	<=£ 77		<=£ 23				3113	draudžiama
DI-(3,5,5-TRIMETILHEKSANOIL)-PEROKSIDAS	>38-82	>=³ 18					3115	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 52						3119	draudžiama
„	<=£ 38	>=³ 62					3119	draudžiama
ETIL-3,3-DI-(tret-AMILPEROKSI)-BUTIRATAS	<=£ 67	>=³ 33				OP7	3105
ETIL-3,3-DI-(tret-BUTILPEROKSI)-BUTIRATAS	> 77-100					OP5	3103
„	<=£ 77	>=³ 23				OP7	3105
„	<=£ 52			>=³ 48		OP7	3106
l-(2-ETILHEKSANOILPEROKSI)-l,3-DIMETILBUTILPEROKSI-PIVALATAS	<=£ 52	>=³ 45	>=³ 10				3115	draudžiama
tret -HEKSILPEROKSINEODEKANOATAS	<=£ 71	>=³ 29					3115	draudžiama
tret -HEKSILPEROKSIPIVALATAS	<=£ 72		>=³ 28				3115	draudžiama
IZOPROPIL-antr-BUTILPEROKSIDIKARBONATAS + Dl-antr-BUTILPEROKSIDIKARBONATAS + DIIZOPROPILPEROKSIDIKARBONATAS	<=£ 32 + <=£ 15-18 + <=£ 12-15	>=³ 38					3115	draudžiama
IZOPROPIL-antr-BUTILPEROKSIDIKARBONATAS + DI-antr-BUTILPEROKSIDIKARBONATAS + DIIZOPROPILPEROKSIDIKARBONATAS	<=£52 + <=£ 28 + <=£ 22						3111	draudžiama
IZOPROPILKUMILHIDROPEROKSIDAS	<=£ 72	>=³ 28				OP8	3109	13)
p-MENTILHIDROPEROKSIDAS	> 72-100					OP7	3105	13)
„	<=£ 72	>=³ 28				OP8	3109	27)
METILCIKLOHEKSANONPEROKSIDAS (-AI)	<=£ 67		>=³ 33				3115	draudžiama
METILETILKETONPEROKSIDAS (-AI)	žr. 8 past.	>=³ 48				OP5	3101	3), 8), 13)
„	žr. 9 past.	>=³ 55				OP7	3105	9)
„	žr. 10 past.	>=³ 60				OP8	3107	10)
METILIZOBUTILKETONPEROKSIDAS(-AI)	<=£ 62	>=³ 19				OP7	3105	22)
ORGANINIS PEROKSIDAS, KIETAS, PAVYZDYS						OP2	3104	H)
ORGANINIS PEROKSIDAS, KIETAS, PAVYZDYS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS							3114	draudžiama
ORGANINIS PEROKSIDAS, SKYSTAS, PAVYZDYS						OP2	3103	H)
ORGANINIS PEROKSIDAS, SKYSTAS, PAVYZDYS, KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS							3113	draudžiama
PEROKSIACTO RŪGŠTIS, D TIPO, stabilizuota	<=£ 43					OP7	3105	13), 14), 19)
PEROKSIACTO RŪGŠTIS, E TIPO, stabilizuota	<=£ 43					OP8	3107	13), 15), 19)
PEROKSIACTO RŪGŠTIS, F TIPO, stabilizuota	<=£ 43					OP8	3109	13), 16), 19)
PEROKSILAURINO RŪGŠTIS	<=£ 100						3118	draudžiama
PINANILHIDROPEROKSIDAS	> 56-100					OP7	3105	13)
„	<=£ 56	>=³ 44				OP8	3109
POLIETER-POLI-tret-BUTILPEROKSIKARBONATAS	<=£ 52		>=³ 23			OP8	3107
1,1,3,3-TETRAMETILBUTILHIDROPEROKSIDAS	<=£ 100					OP7	3105
1,1,3,3-TETRAMETILBUTILPEROKSI-2-ETILHEKSANOATAS	<=£ 100						3115	draudžiama
1,1,3,3-TETRAMETILBUTILPEROKSINEODEKANOATAS	<=£ 72		>=³ 28				3115	draudžiama
„ (stabili vandeninė dispersija)	<=£ 52						3119	draudžiama
1,1,3,3-TETRAMETILBUTILPEROKSIPIVALATAS	<=£ 77	>=³ 23					3115	draudžiama
3,6,9-TRIETIL-3,6,9-TRIMETIL-l,4,7-TRIPEROKSONANAS	<=£ 42	>=³ 58				OP7	3105	28)

	Pastabos (žr. 2.2.52.4 skirsnio lentelės paskutinę skiltį):
	1)	B tipo skiedikliai gali būti pakeisti A tipo skiedikliais. B tipo skiediklio virimo temperatūra turi būti mažiausiai 60 °C aukštesnė už organinio peroksido SADT temperatūrą.
	2)	Aktyviojo deguonies kiekis <=£ 4,7 %.
	3)	Būtina šalutinio pavojingumo žyma „SPROGSTAMA“ pagal 1 pavyzdį (žr. 5.2.2.2.2 punktą).
	4)	Skiediklis gali būti pakeistas di-tret-butilperoksidu.
	5)	Aktyviojo deguonies kiekis <=£ 9 %.
	6)	(rezervuota)
	7)	(rezervuota)
	8)	Aktyviojo deguonies kiekis > 10 % ir <=£ 10,7 %, su vandeniu arba be jo.
	9)	Aktyviojo deguonies kiekis <=£ 10 %, su vandeniu arba be jo.
	10)	Aktyviojo deguonies kiekis <=£ 8,2 %, su vandeniu arba be jo.
	11)	Žr. 2.2.52.1.9 punktą.
	12)	Atlikus bandymus, priskiriama pavadinimui ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO, jei supakuota ne daugiau kaip po 2000 kg kiekvienoje talpykloje.
	13)	Būtinas 8 pavyzdžio šalutinio pavojingumo ženklas „ĖSDINANTIS“ (žr. 5.2.2.2.2 punktą).
	14)	Peroksiacto rūgšties ruošiniai, atitinkantys Bandymų ir kriterijų vadovo 20.4.3 skirsnio d) punkte išvardytus kriterijus.
	15)	Peroksiacto rūgšties ruošiniai, atitinkantys Bandymų ir kriterijų vadovo 20.4.3 skirsnio e) punkte išvardytus kriterijus.
	16)	Peroksiacto rūgšties ruošiniai, atitinkantys Bandymų ir kriterijų vadovo 20.4.3 skirsnio f) punkte išvardytus kriterijus.
	17)	Atskiedus vandeniu šio organinio peroksido terminis patvarumas sumažėja.
	18)	Esant mažesnei negu 80 % koncentracijai 8 pavyzdžio šalutinio pavojingumo ženklas „ĖSDINANTIS“ nebūtinas (žr. 5.2.2.2.2 punktą).
	19)	Vandenilio peroksido, vandens ir rūgšties ar rūgščių mišiniai.
	20)	Su A tipo skiedikliu, su vandeniu arba be vandens.
	21)	Su ³>= 25 % masės A tipo skiediklio ir etilbenzenu.
	22)	Su ³>= 19 % masės A tipo skiediklio ir metilizobutilketonu.
	23)	Su < 6 % di-tret-butilperoksido.
	24)	Su <=£ 8 % 1-izopropilhidroperoksi-4-izopropilhidroksibenzeno.
	25)	B tipo skiediklis, kurio virimo temperatūra > 110 °C.
	26)	Hidroperoksido kiekis < 0,5 %.
	27)	Kai koncentracija didesnė kaip 56 %, būtinas 8 pavyzdžio šalutinio pavojingumo ženklas „ĖSDINANTIS“ (žr. 5.2.2.2.2 punktą).
	28)	Aktyviojo deguonies kiekis <=£ 7,6 % A tipo skiediklyje, kurio virimo temperatūra 95 % atvejų yra nuo 200 °C iki 260 °C.
	29)	RID 5.2 klasei galiojančios taisyklės netaikomos.
2.2.61	6.1 klasė. Toksiškos medžiagos
2.2.61.1	Kriterijai
2.2.61.1.1	6.1 klasei priskiriamos medžiagos, apie kurias yra žinoma iš patirties arba manoma, atlikus tyrimus su gyvūnais, kad jų vienkartinis ar trumpalaikis poveikis mažais kiekiais kenkia žmogaus sveikatai ar gali tapti mirties priežastimi jų įkvėpus, prasiskverbus joms per odą ar jų nurijus.
2.2.61.1.2	6.1 klasės medžiagos skirstomos taip:
	T	Toksiškos medžiagos, nekeliančios šalutinio pavojaus
		T1	organiniai skysčiai
		T2	organinės kietos medžiagos
		T3	metalo organiniai junginiai
		T4	neorganiniai skysčiai
		T5	neorganinės kietos medžiagos
		T6	kovos su kenkėjais priemonės (pesticidai), skystos
		T7	kovos su kenkėjais priemonės (pesticidai), kietos
		T8	mėginiai
		T9	kitos toksiškos medžiagos
	TF	Toksiškos liepsniosios medžiagos
		TF1	skysčiai
		TF2	skysčiai, naudojami kovai su kenkėjais (pesticidai)
		TF3	kietos medžiagos
	TS	Toksiškos savaime įkaistančios kietos medžiagos
	TW	Toksiškos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas
		TW1	skysčiai
		TW2	kietos medžiagos
	TO	Toksiškos oksiduojančios medžiagos
		TO1	skysčiai
		TO2	kietos medžiagos
	TC	Toksiškos ėsdinančios medžiagos
		TC1	organiniai skysčiai
		TC2	organinės kietos medžiagos
		TC3	neorganiniai skysčiai
		TC4	neorganinės kietos medžiagos
	TFC	Toksiškos liepsniosios ėsdinančios medžiagos
	Apibrėžimai
2.2.61.1.3	RID taisyklėse nustatyta, kad:
	LD₅₀ vertė (vidutinė mirtina dozė), sukelianti ūmų apsinuodijimą prarijus — tai statistiškai nustatyta vienkartinė medžiagos dozė, nuo kurios, kaip galima tikėtis, per 14 dienų nugaišta 50 procentų šios medžiagos prarijusių jaunų, subrendusių albinosinių žiurkių. LD₅₀ vertė išreiškiama tiriamosios medžiagos ir tiriamojo gyvūno masių santykių (mg/kg).
	LD₅₀ vertė, sukelianti urnų apsinuodijimą per odą – tai toks medžiagos kiekis, nuo kurio per 24 valandas dėl nuolatinio sąlyčio su plika albinosinių triušių oda per 14 dienų nugaišta pusė tiriamų gyvūnų. Tiriamųjų gyvūnų skaičius turi būti pakankamas, kad gauti rezultatai būtų statistiškai reikšmingi ir atitiktų gerą farmakologinę praktiką. Rezultatas išreiškiamas mg/kg gyvūno masės.
	LC₅₀ vertė, sukelianti ūmų apsinuodijimą įkvėpus – tai tokia garų, miglos ar dulkių koncentracija, kuria kvėpavę 1 valandą po 14 dienų dažniausiai nugaišta pusė tiriamų jaunų, subrendusių albinosinių žiurkių patinų ir patelių. Kietą medžiagą būtina tirti, jei ne mažiau kaip 10 % bendros masės gali būti dulkių, galinčių patekti į kvėpavimo organus, pavidalo, pvz., jei šių dalelių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 µm. Skystis turi būti tiriamas, jei iškyla pavojus, kad esant nesandariam apvalkalui, kuris naudojamas vežant medžiagą, gali susidaryti šios medžiagos migla. Atliekant tyrimą, daugiau kaip 90 % skystos arba kietos medžiagos mėginio turi sudaryti dalelės, galinčios patekti į kvėpavimo organus. Tyrimo rezultatas išreiškiamas medžiagos dulkių ar miglos (suspensijos) miligramais litrui (mg/l) oro arba medžiagos garų mililitrais kubiniam metrui (ml/m³) oro (milijonosiomis dalimis).
	Klasifikacija ir priskyrimas pakavimo grupėms
2.2.61.1.4	6.1 klasės medžiagos, atsižvelgiant į jų vežimo metu keliamo pavojaus laipsnį, priskiriamos vienai iš šių pakavimo grupių:
	I pakavimo grupė: labai toksiškos medžiagos;
	II pakavimo grupė: toksiškos medžiagos;
	III pakavimo grupė: mažai toksiškos medžiagos.
2.2.61.1.5	6.1 klasei priskirtos medžiagos, tirpalai, mišiniai ir gaminiai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje. 3.2 skyriaus A lentelėje nenurodytos medžiagos, tirpalai ir mišiniai priskiriami atitinkamam 2.2.61.3 skirsnio pavadinimui ir atitinkamai pakavimo grupei laikantis 2.1 skyriaus taisyklių ir taikant 2.2.61.1.6–2.2.61.1.11 punktuose aprašytus kriterijus.
2.2.61.1.6	Nustatant vienos ar kitos medžiagos toksiškumo laipsnį, būtina atsižvelgti į turimus duomenis apie jos poveikį žmogaus organizmui, atsitiktinai apsinuodijus, bei į jos ypatingas savybes, kaip skystasis būvis, didelis lakumas, ypatinga tikimybė absorbuotis per odą bei ypatingas biologinis poveikis.
2.2.61.1.7	Jei praktinių duomenų apie medžiagos poveikį žmogaus organizmui nėra, jos toksiškumo laipsnis nustatomas remiantis eksperimentų su gyvūnais rezultatais pagal šią lentelę:
				Pakavimo grupė		Toksiškumas prarijus LD₅₀ (mg/kg)		Toksiškumas per odą LD₅₀(mg/kg)	Toksiškumas įkvėpus dulkių ir miglos LC₅₀(mg/l)
	labai toksiškos			I		<=£ 5		<=£ 40	<=£ 0,5
	toksiškos			II		> 5–50		> 40–200	> 0,5–2
	mažai toksiškos			III^a)		kietos medžiagos: > 50–200 skysčiai: > 50–500		> 200–1000	> 2–10
	^a)Medžiagos, skirtos ašarinių dujų gamybai, priskiriamos II pakavimo grupei, net jeigu duomenys apie jų toksiškumą atitinka III pakavimo grupės kriterijus.
2.2.61.1.7.1	Jei medžiaga, galinti patekti į organizmą dviem ar daugiau būdų, pasižymi skirtingu toksiškumo laipsniu, ji klasifikuojama atsižvelgus į didžiausią toksiškumo laipsnį.
2.2.61.1.7.2	Medžiagos, atitinkančios 8 klasės kriterijus ir pasižyminčios I pakavimo grupei būdingu toksiškumu, įkvėpus jų dulkių ir miglos (LC₅₀), gali būti priskirtos 6.1 klasės medžiagoms tik tuo atveju, jei jų toksiškumas prarijus ir toksiškumas per odą atitinka bent I arba II pakavimo grupės pavojingumo laipsnį. Kitu atveju medžiagos, jei tai būtina, priskiriamos 8 klasei (žr. 2.2.8.1.5 punktą).
2.2.61.1.7.3	Šie toksiškumo, įkvėpus dulkių ir miglos (suspensijos), kriterijai pagrįsti LC₅₀ vertėmis, gautomis kvėpuojant 1 valandą, ir, jei tokie duomenys yra, jais būtina pasinaudoti. Tačiau jei yra žinoma tik LC₅₀ vertė kvėpuojant 4 valandas, tai atitinkamas vertes galima padauginti iš 4 ir gautą rezultatą taikyti kaip anksčiau nurodytą kriterijų, t. y. LC₅₀ vertė kvėpuojant 4 valandas, padauginus ją iš 4, laikoma ekvivalentiška LC₅₀ vertei kvėpuojant 1 valandą.
	Garų toksiškumas jų įkvėpus
2.2.61.1.8	Skysčiai, išskiriantys toksiškus garus, skirstomi į šias grupes; raidė „V“ žymi sočiųjų garų koncentraciją (ml/m³ oro), esant 20 °C temperatūrai ir normaliam atmosferos slėgiui:
					Pakavimo grupė
	labai toksiškos				I		jei V >=³ 10 LC₅₀ ir LC₅₀ <=£ 1000 ml/m³
	toksiškos				II		jei V >=³ 10 LC₅₀ ir LC₅₀ <=£ 3000 ml/m³ir medžiaga neatitinka pakavimo grupės kriterijų
	mažai toksiškos				III^a)		jei V >=³ 1/5 LC₅₀ ir LC₅₀ <=£ 5000 ml/m³ ir medžiaga neatitinka I ir II pakavimo grupių kriterijų

	^a) Medžiagos, skirtos ašarinių dujų gamybai, priskiriamos II pakavimo grupei, net jeigu duomenys apie jų toksiškumą atitinka III pakavimo grupės kriterijus.
	Šie garų toksiškumo įkvėpus kriterijai pagrįsti LC₅₀ vertėmis, nustatytomis kvėpuojant 1 valandą ir, jei tokie duomenys yra, jais būtina pasinaudoti.
	Tačiau, jei žinomos tik LC₅₀ vertės kvėpuojant 4 valandas, tai atitinkamas vertes galima padauginti iš 2 ir gautą rezultatą taikyti vietoj anksčiau nurodytų kriterijų, t. y. LC₅₀ vertė, gauta kvėpuojant 4 valandas, padauginta iš 2, laikoma lygiaverte LC₅₀ vertei, gautai kvėpuojant 1 valandą.

Garų toksiškumas jų įkvėpus. Pakavimo grupių pasiskirstymo kreivės

	Lakumas ml/m³
	Šiame brėžinyje kriterijai pavaizduoti grafine forma, kad klasifikacija būtų lengvesnė. Tačiau dėl aproksimacijos, kuri atsiranda naudojant grafikus, medžiagas, neperžengiant pakavimo grupių skiriamųjų ribų arba esančias greta jų, reikia patikrinti taikant skaitinius kriterijus.
	Skysčių mišiniai
2.2.61.1.9	Skysčių mišiniai, kurie yra toksiški jų įkvėpus, priskiriami pakavimo grupėms pagal tokius kriterijus:
2.2.61.1.9.1	Jei LC₅₀vertė žinoma kiekvienam toksiškos medžiagos mišinio komponentui, tai pavojingumo grupė gali būti nustatoma taip:
	a) apskaičiuojant mišinio LC₅₀ vertę pagal formulę:

		čia:
		f_i = mišinio i-tojo komponento molio dalis;
		LC_50i = vidutinė i-tojo komponento mirtina koncentracija ml/m³;
	b) apskaičiuojant mišinio kiekvieno komponento lakumą pagal formulę:
		V_i = P_i x 10⁶ / 101,3 (ml/m³),
		čia:
		P_i = i-tojo komponento dalinis slėgis kPa esant 20 °C temperatūrai ir normaliam atmosferos slėgiui;
	c) apskaičiuojant lakumo ir LC₅₀ vertės santykį pagal formulę:
		R = Suma(i=1, …, n)(V_{i /}LC_50i),
	d) nustatyta LC₅₀ (mišinio) vertė ir R vertė naudojamos nustatant mišinio pakavimo grupę:
	I pakavimo grupė:		R >=³ 10 ir LC₅₀ (mišinio) <=£ 1000 ml/m³;
	II pakavimo grupė:		R >=³ 1 ir LC₅₀ (mišinio) <=£ 3000 ml/m³ir jei mišinys neatitinka I pakavimo grupės kriterijų;
	III pakavimo grupė:		R >=³ 1/5 ir LC₅₀ (mišinio) <=£ 5000 ml/m³ir jei mišinys neatitinka I arba II pakavimo grupių kriterijų.
2.2.61.1.9.2	Jei nėra duomenų apie mišinio komponentų toksiškumą pagal LC₅₀, tai mišinio pakavimo grupė nustatoma pagal toliau aprašytus supaprastintus toksiškumo ribos tyrimus. Tokiu atveju turi būti nustatyta griežčiausia pakavimo grupė, kurios nuostatų ir laikomasi vežant mišinį.
2.2.61.1.9.3	Mišinys priskiriamas I pakavimo grupei tik tuo atveju, kai jis atitinka abu toliau nurodytus kriterijus:
	a) skysto mišinio mėginys paverčiamas garais ir paskleidžiamas ore taip, kad būtų sudaryta tiriamoji terpė, kurioje yra 1000 ml mišinio garų vienam m oro. Dešimt albinosinių žiurkių (5 patelės ir 5 patinėliai) įleidžiamos į tiriamąją terpę vienai valandai ir stebimos 14 dienų. Jei per šį laikotarpį nugaišta ne mažiau kaip 5 tiriamieji gyvūnai, laikoma, kad mišinio LC₅₀ £<= 1 000 ml/m;
	b) garų mėginys, tolygiai pasiskirstęs skystyje, maišomas su 9 lygiomis oro dalimis tiriamajai terpei sukurti. Dešimt albinosinių žiurkių (5 patelės ir 5 patinėliai) įleidžiamos į tiriamąją terpę vienai valandai ir stebimos 14 dienų. Jei per šį laikotarpį nugaišta ne mažiau kaip 5 tiriamieji gyvūnai, tai laikoma, kad mišinio lakumas 10 ar daugiau kartų viršija mišinio LC₅₀
2.2.61.1.9.4	Mišinys priskiriamas II pakavimo grupei tik tuo atveju, jei jis atitinka abu toliau nurodytus kriterijus, bet neatitinka I pakavimo grupės kriterijų:
	a) skysto mišinio mėginys paverčiamas garais ir paskleidžiamas ore taip, kad būtų sudaryta tiriamoji terpė, kurioje yra 3000 ml mišinio garų vienam m oro. Dešimt albinosinių žiurkių (5 patelės ir 5 patinėliai) įleidžiamos į tiriamąją terpę vienai valandai ir stebimos 14 dienų. Jei per šį laikotarpį nugaišta ne mažiau kaip 5 tiriamieji gyvūnai, tai laikoma, kad mišinio LC₅₀ £<= 3000 ml/m³;
	b) garų mėginys, tolygiai pasiskirstęs skystame mišinyje, naudojamas tiriamajai terpei sukurti. Dešimt albinosinių žiurkių (5 patelės ir 5 patinėliai) įleidžiamos į tiriamąją terpę vienai valandai ir stebimos 14 dienų. Jei per šį laikotarpį nugaišta ne mažiau kaip 5 tiriamieji gyvūnai, tai laikoma, kad mišinio lakumas yra lygus arba didesnis negu mišinio LC50.
2.2.61.1.9.5	Mišinys priskiriamas III pakavimo grupei tik tuo atveju, jei jis atitinka abu toliau pateiktus kriterijus, bet neatitinka I arba II pakavimo grupių kriterijų:
	a) skysto mišinio mėginys paverčiamas garais ir paskleidžiamas ore taip, kad butų sudaryta tiriamoji terpė, kurioje yra 5000 ml mišinio garų vienam m³ oro. Dešimt albinosinių žiurkių (5 patelės ir 5 patinėliai) įleidžiamos į tiriamąją terpę vienai valandai ir stebimos 14 dienų. Jei per šį laikotarpį nugaišta ne mažiau kaip 5 tiriamieji gyvūnai, tai laikoma, kad mišinio LC₅₀ £<= 5000 ml/m³;
	b) nustatoma skysto mišinio garų koncentracija (lakumas); jei ji lygi ar didesnė kaip 1000 ml/m³, laikoma, kad mišinio lakumas yra lygus ar didesnis kaip 1/5 LC₅₀ (mišinio) vertės.
	Mišinių toksiškumo prarijus ir toksiškumo per odą skaičiavimo metodai
2.2.61.1.10	Priskiriant mišinius 6.1 klasei ir nustatant pakavimo grupę pagal toksiškumo prarijus ir toksiškumo per odą kriterijus (žr. 2.2.61.1.3 punktą), būtina apskaičiuoti mišinio LD₅₀ vertę, sukeliančią ūmų apsinuodijimą.
2.2.61.1.10.1	Jei mišinys turi tik vieną aktyviąją medžiagą, kurios LD₅₀ vertė žinoma, tai neturint patikimų duomenų apie vežamo mišinio toksiškumą prarijus ir toksiškumą per odą, LD₅₀ vertė apskaičiuojama taip:

2.2.61.1.10.2	Jei mišinys turi daugiau nei vieną aktyviąją medžiagą, LD₅₀ vertę esant toksiškumui prarijus ar toksiškumui per odą galima apskaičiuoti taikant vieną iš trijų metodų. Dažniausiai taikomas metodas – surinkti patikimus duomenis apie faktiškai vežamo mišinio ūmų toksiškumą prarijus ir toksiškumą per odą. Jei patikimų duomenų nėra, tai apskaičiuojama taikant vieną iš šių būdų:
	a) klasifikuoti ruošinį pagal pavojingiausią mišinio aktyviąją medžiagą, prilyginant jos koncentraciją visų veikliųjų medžiagų bendrajai koncentracijai;
	b) taikant formulę:
	C_A/T_A + C_B/T_B + … C_Z/T_Z = 100/T_M,
	čia: C = komponento A, B,..., Z koncentracija mišinyje procentais;
	T = komponento A, B,..., Z LD₅₀ esant poveikiui prarijus;
	TM = mišinio LD₅₀ esant poveikiui prarijus.
	Pastaba. Ši formulė taikoma ir toksiškumui per odą nustatyti, su sąlyga, kad tokie duomenys yra pateikti apie visus komponentus. Taikant šią formulę, neatsižvelgiama į galimus poveikio sustiprinimo ar apsaugos reiškinius.
	Kovos su kenkėjais priemonių (pesticidų) klasifikacija ir priskyrimas
2.2.61.1.11	Visos pesticidų aktyviosios medžiagos ir jų ruošiniai, kurių LC50 ir/arba LD₅₀ vertės yra žinomos ir kurie priklauso 6.1 klasei, priskiriami atitinkamai pakavimo grupei pagal 2.2.61.1.6-2.2.61.1.9 punktuose aprašytus kriterijus. Medžiagos ir ruošiniai, keliantys šalutinį pavojų, klasifikuojami priskiriant juos atitinkamai pakavimo grupei pagal 2.1.3.10 skirsnyje pateiktą didžiausio pavojingumo lentelę.
2.2.61.1.11.1	Jei pesticido ruošinio LD₅₀ vertė esant toksiškumui per odą yra nežinoma, bet nustatyta jo veikliosios medžiagos ar medžiagų LD₅₀ vertė, viso ruošinio LD₅₀ vertė nustatoma taikant 2.2.61.1.10 punkte aprašytą būdą.
	Pastaba. Kai kurių kovai su kenkėjais naudojamų priemonių (pesticidų) toksiškumo LD₅₀ duomenis galima sužinoti iš naujausio dokumento „The WH0 Recommended Classification of Pesticides by Hazard and Guidelines to Classification“ (PSO rekomenduojama pesticidų klasifikacija pagal jų keliamą pavojų ir klasifikavimo nurodymai), kurio galima teirautis Pasaulinėje sveikatos organizacijoje adresu: WHO, International Programme on Chemical Safety, CH-1211, Genf 27. Nors šiame dokumente pateikiami duomenys gali būti naudojami kovos su kenkėjais priemonių (pesticidų) LD₅₀ vertei nustatyti, jame pateiktos klasifikacijos sistemos negalima taikyti vežamų pesticidų priskyrimui ar pakavimo grupių nustatymui, kadangi tai turi būti atliekama pagal RID taisykles.
2.2.61.1.11.2	Vežamo pesticido oficialusis pavadinimas pasirenkamas pagal jo aktyvųjį komponentą, pesticido fizikinį būvį ir visus galimus šalutinius pavojus (žr. 3.1.2 poskyrį).
2.2.61.1.12	Jei 6.1 klasės medžiagos, primaišytos priedų, įgauna kitą pavojingumo laipsnį nei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytos medžiagos, šie mišiniai ar tirpalai priskiriami tiems pavadinimams, kuriems jie turi priklausyti pagal jų realiai keliamą pavojų.
	Pastaba. Dėl tirpalų ir mišinių (preparatų, ruošinių ir atliekų) priskyrimo žr. taip pat 2.1.3 poskyrį.
2.2.61.1.13	Taikant 2.2.61.1.6–2.2.61.1.11 punktuose aprašytus kriterijus galima nustatyti, ar konkrečiai įvardytas tirpalas ir konkrečiai įvardytas mišinys arba tirpalas ir mišinys, turintys konkrečiai įvardytos medžiagos, turi tokių savybių, dėl kurių jiems nebūtų taikomos šios klasės taisyklės.
2.2.61.1.14	Medžiagos, tirpalai ir mišiniai, išskyrus medžiagas ir ruošinius kovai su kenkėjais (pesticidus), kurie neatitinka direktyvų Nr. 67/548/EEB¹⁾ ir Nr. 88/379/EEB²⁾ galiojančiose redakcijose pateiktų kriterijų ir todėl pagal šių direktyvų galiojančią redakciją neklasifikuojami kaip labai toksiški, toksiški ar kenksmingi sveikatai, negali būti priskiriami 6.1 klasei.
______________________ ¹⁾ 1967 m. birželio 27 d. priimta Europos Bendrijų Tarybos direktyva Nr. 67/548/EEB „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu etiketėmis, suderinimo“, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. L 196, 1967 08 16, 1 p. ²⁾ 1988 m. birželio 7 d. priimta Europos Bendrijų Tarybos direktyva Nr. 88/379/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų preparatų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu suvienodinimo“, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. L 187, 1988 07 16, 14 p.
2.2.61.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.61.2.1	6.1 klasės chemiškai nepatvarias medžiagas leidžiama vežti tik tuo atveju, jei buvo imtasi reikalingų saugumo priemonių, galinčių užkirsti kelią pavojingoms medžiagų skilimo ar polimerizacijos reakcijoms vežimo metu. Tam tikslui būtina stebėti, kad talpyklose ir cisternose nebūtų jokių medžiagų, galinčių paskatinti tokias reakcijas.
2.2.61.2.2	Draudžiama vežti šias medžiagas ir jų mišinius:
	– ciano vandenilis, bevandenis, ir ciano vandenilio tirpalai (ciano vandenilio rūgšties tirpalai), neatitinkantys pavadinimų JT Nr. 1051, 1613, 1614 ir 3294 reikalavimų,
	– metalo karbonilai, išskyrus JT 1259 NIKELIO TETRAKARBONILĄ ir JT 1994 GELEŽIES PENTAKARBONILĄ, kurių pliūpsnio temperatūra ne aukštesnė kaip 23 °C,
	– 2,3,7,8-TETRACHLORDIBENZO-134-DIOKSINAS (TCDD), tokios koncentracijos, kuri pagal 2.2.61.1.7 punkte išvardytus kriterijus laikoma labai toksiška,
	– JT 2249 DICHLORMETILETERIS, SIMETRIŠKAS,
	– fosfidų ruošiniai be priedų, stabdančių toksiškų liepsniųjų dujų išsiskyrimą.
	Šias medžiagas draudžiama vežti geležinkeliais:
	– bario azidas, sausas arba turintis ne daugiau kaip 50 % vandens ar alkoholių,
	– JT 0135 gyvsidabrio fulminatas, sudrėkintas.
2.2.61.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas

		Šalutinis pavojus					Klasifik. kodas	JT Nr.	Medžiagos ar gaminio pavadinimas
Toksiškos medžiagos
								1583	CHLORPIKRINO MIŠINYS, K. N.
								1602	DAŽAI, SKYSTI, TOKSIŠKI, K. N. arba
								1602	DAŽIKLIO SINTEZĖS TARPINIS PRODUKTAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, K. N.
								1693	AŠARINIŲ DUJŲ MEDŽIAGA, SKYSTA, K. N.
								1851	VAISTINIS PREPARATAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, K. N.
								2206	IZOCIANATAI, TOKSIŠKI, K. N. arba
								2206	IZOCIANATO TIRPALAS, TOKSIŠKAS, K. N.
			skystos^a) T1					3140	ALKALOIDAI, SKYSTI, K. N. arba
								3140	ALAKALOIDŲ DRUSKOS, SKYSTOS, K. N.
								3142	DEZINFEKAVIMO MEDŽIAGA, SKYSTA, TOKSIŠKA, K. N.
								3144	NIKOTINO JUNGINYS, SKYSTAS, K. N. arba
								3144	NIKOTINO RUOŠINYS, SKYSTAS, K. N.
								3172	TOKSINAI, GAUTI IŠ GYVŲJŲ ORGANIZMŲ, SKYSTI, K. N.
								3276	NITRILAI, SKYSTI, TOKSIŠKI, K. N.
								3278	ORGANINIS FOSFORO JUNGINYS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, K. N.
								3381	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 200 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 500 LC₅₀
								3382	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 1000 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 10 LC₅₀
								2810	TOKSIŠKAS ORGANINIS SKYSTIS, K. N.
		organinės
								1544	ALKALOIDAI, KIETI, K. N. arba
								1544	ALKALOIDŲ DRUSKOS, KIETOS, K. N.
								1601	DEZINFEKAVIMO MEDŽIAGA, KIETA, TOKSIŠKA, K. N.
								1655	NIKOTINO JUNGINYS, KIETAS, KN. arba
								1655	NIKOTINO RUOŠINYS, KIETAS, K. N.
								3143	DAŽIKLIS, KIETAS, TOKSIŠKAS, KN. arba
								3143	DAŽIKLIO SINTEZĖS TARPINIS PRODUKTAS, KIETAS, TOKSIŠKAS, KN.
			kietos^a)b) T2					3249	VAISTINIS PREPARATAS, KIETAS, TOKSIŠKAS, K. N.
								3439	NITRILAI, KIETI, TOKSIŠKI, K. N.
								3448	AŠARINIŲ DUJŲ MEDŽIAGA, KIETA, KN.
								3462	TOKSINAI, GAUTI IŠ GYVŲ ORGANIZMŲ, KIETI, K. N.
								3464	ORGANINIS FOSFORO JUNGINYS, KIETAS, TOKSIŠKAS, K. N.,
								2811	TOKSIŠKA ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.
be šalutinio pavojaus
								2026	FENILGYVSIDABRIO JUNGINYS, K. N.
								2788	ORGANINIS ALAVO JUNGINYS, SKYSTAS, K. N.
								3146	ORGANINIS ALAVO JUNGINYS, KIETAS, K. N.
								3280	ORGANINIS ARSENO JUNGINYS, SKYSTAS, K. N.
		metalų organinės^c)d) T3						3281	METALŲ KARBONILAI, SKYSTI, K. N.
								3466	METALŲ KARBONILAI, KIETI, K. N.
								3465	ORGANINIS ARSENO JUNGINYS, KIETAS, K. N.
								3282	METALO ORGANINIS JUNGINYS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, K. N.
								3467	METALO ORGANINIS JUNGINYS, KIETAS, TOKSIŠKAS, K. N.

								1556	ARSENO JUNGINYS, SKYSTAS, K. N., neorganinis, įskaitant arsenatus, k. n., arsenitus, k. n., ir arseno sulfidus, k. n.
								1935	CIANIDO TIRPALAS, K. N.
								2024	GYVSIDABRIO JUNGINYS, SKYSTAS, K. N.
								3141	STIBIO NEORGANINIS JUNGINYS, SKYSTAS, K. N.
								3440	SELENO JUNGINYS, SKYSTAS, K. N.
					skystos^e) T4			3381	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 200 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 500 LC₅₀
								3382	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 1000 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 10 LC₅₀
								3287	TOKSIŠKAS NEORGANINIS SKYSTIS, K. N.
		neorganinės
					kietos^{f). g)} T5			1549	STIBIO NEORGANINIS JUNGINYS, KIETAS, K. N.
								1557	ARSENO JUNGINYS, KIETAS, K. N., neorganinis, įskaitant arsenatus, k. n., arsenitus, k. n., ir arseno sulfidus, k. n.
								1564	BARIO JUNGINYS, K. N.
								1566	BERILIO JUNGINYS, K. N.
								1588	CIANIDAI, NEORGANINIAI, KIETI, K. N.
								1707	TALIO JUNGINYS, K. N.
								2025	GYVSIDABRIO JUNGINYS, KIETAS, K. N.
								2291	ŠVINO JUNGINYS, TIRPUS, K. N.
								2570	KADMIO JUNGINYS
								2630	SELENATAI arba
								2630	SELENITAI
								2856	FLUORO SILIKATAI, K. N.
								3283	SELENO JUNGINYS, KIETAS, K. N.
								3284	TELŪRO JUNGINYS, K. N.
								3285	VANADŽIO JUNGINYS, K. N.
								3288	TOKSIŠKA NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.

								2992	PESTICIDAS KARBAMATŲ PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS
								2994	PESTICIDAS, TURINTIS ARSENO, SKYSTAS TOKSIŠKAS
								2996	PESTICIDAS, CHLORO, ORGANINIS, SKYSTAS TOKSIŠKAS
								2998	PESTICIDAS TRIAZINŲ PAGRINDU, SKYSTAS TOKSIŠKAS
								3006	PESTICIDAS TIOKARBAMATŲ PAGRINDU, SKYSTAS TOKSIŠKAS
								3010	PESTICIDAS, TURINTIS VARIO, SKYSTAS TOKSIŠKAS
								3012	PESTICIDAS, TURINTIS GYVSIDABRIO, SKYSTAS TOKSIŠKAS
						skystos^h) T6		3014	PESTICIDAS – NITROFENOLIO DARINYS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS
								3016	PESTICIDAS BIPIRIDILO PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS
								3018	ORGANINIS FOSFORO PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS
								3020	ORGANINIS ALAVO PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS
								3026	PESTICIDAS KUMARINO PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS
		kovos su kenkėjais priemonės (pesticidai)						3348	PESTICIDAS – FENOKSIACTO RŪGŠTIES DARINYS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS
								3352	PESTICIDAS PIRETROIDŲ PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS
								2902	PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, KN.

						kietos^h) T7		2757	PESTICIDAS KARBAMATŲ PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2759	PESTICIDAS, TURINTIS ARSENO, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2761	ORGANINIS CHLORO PESTICIDAS, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2763	PESTICIDAS TRIAZINŲ PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2771	PESTICIDAS TIOKARBAMATŲ PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2775	PESTICIDAS, TURINTIS VARIO, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2777	PESTICIDAS, TURINTIS GYVSIDABRIO, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2779	PESTICIDAS -NITROFENOLIO DARINYS, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2781	PESTICIDAS BIPIRIDILO PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2783	ORGANINIS FOSFORO PESTICIDAS, KIETAS, TOKSIŠKAS
								2786	ORGANINIS ALAVO PESTICIDAS, KIETAS, TOKSIŠKAS
3027	PESTICIDAS KUMARINŲ PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS
3048	PESTICIDAS ALIUMINIO FOSFIDŲ PAGRINDU
3345	PESTICIDAS – FENOKSIACTO RŪGŠTIES DARINYS, KIETAS, TOKSIŠKAS
3349	PESTICIDAS PIRETROIDŲ PAGRINDU, KIETAS, TOKSIŠKAS
2588	PESTICIDAS, KIETAS, TOKSIŠKAS, K. N.

mėginiai T8						3315	CHEMIKALŲ MĖGINIAI, TOKSIŠKI

kitos toksiškos medžiagosⁱ⁾ T9						3243	KIETOS MEDŽIAGOS, TURINČIOS TOKSIŠKO SKYSČIO, K. N.

						3071	TIOLIAI, SKYSTI, TOKSIŠKI, LIEPSNIEJI, K. N. arba
						3071	TIOLIŲ MIŠINYS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS, K. N.
skystos^{j), k)} TF1						3080	IZOCIANATAI, TOKSIŠKI, LIEPSNIEJI, K. N. arba
						3080	IZOCIANATŲ TIRPALAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS, K. N.
						3275	NITRILAI, TOKSIŠKI, LIEPSNIEJI, K. N.
						3279	ORGANINIS FOSFORO JUNGINYS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS, K. N.
						liepsniosios TF		3383	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, LIEPSNUSIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 200 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 500 LC₅₀
								3384	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, LIEPSNUSIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 1000 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 10 LC50
								2929	TOKSIŠKAS ORGANINIS SKYSTIS, LIEPSNUSIS, K. N.

								2991	PESTICIDAS KARBAMATŲ PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								2993	PESTICIDAS, TURINTIS ARSENO, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								2995	PESTICIDAS, CHLORO ORGANINIS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								2997	PESTICIDAS TRIAZINŲ PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3005	PESTICIDAS TIOKARBAMATŲ PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3009	PESTICIDAS, TURINTIS VARIO, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3011	PESTICIDAS, TURINTIS GYVSIDABRIO, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
kovos su kenkėjais TF2 priemonės (pesticidai) (pliūpsnio temperatūra ne žemesnė kaip 23 °C)								3013	PESTICIDAS -NITROFENOLIO DARINYS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3015	PESTICIDAS BIPIRIDILO PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3017	ORGANINIS FOSFORO PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3019	ALAVO ORGANINIS PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3025	PESTICIDAS KUMARINŲ PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3347	PESTICIDAS – FENOKSIACTO RŪGŠTIES DARINYS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								3351	PESTICIDAS PIRETROIDŲ PAGRINDU, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS
								2903	PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, K. N.

kietos TF3								1700	AŠARINIŲ DUJŲ ŽVAKĖS
kietos TF3								2930	TOKSIŠKA ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, LIEPSNIOJI, K. N.

savaime įkaistančios, kietos^c) TS								3124	TOKSIŠKA KIETA MEDŽIAGA, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N.

				skystos TW1				3385	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, REAGUOJANTIS SU VANDENIU, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 200 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 500 LC₅₀
								3386	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, REAGUOJANTIS SU VANDENIU, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 1000 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 10 LC₅₀
								3123	TOKSIŠKAS SKYSTIS, REAGUOJANTIS SU VANDENIU, K. N.

reaguojančios su vandeniu^d) TW				kietos L) TW2				3125	TOKSIŠKA KIETA MEDŽIAGA, REAGUOJANTI SU VANDENIU, K. N.

								3387	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, OKSIDUOJANTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 200 ml/m³, 0 sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 500 LC₅₀
				skystos TO1				3388	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, OKSIDUOJANTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 1000 ml/m³, 0 sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 10 LC50
				skystos TO1				3122	TOKSIŠKAS SKYSTIS, OKSIDUOJANTIS, K. N.
oksiduojančios^m) TO
				kietos TO2				3086	TOKSIŠKA KIETA MEDŽIAGA, OKSIDUOJANTI, K. N.

				skystos TC1				3277	CHLORFORMIATAI, TOKSIŠKI, ĖSDINANTYS, K. N.
								3361	CHLORSILANAI, TOKSIŠKI, ĖSDINANTYS, K. N.
								3389	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 200 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 500 LC₅₀
	organinės							3390	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 1000 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 10 LC₅₀
								2927	TOKSIŠKAS ORGANINIS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N.

				kietos TC2				2928	TOKSIŠKA ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K. N.
ėsdinan čiosⁿ⁾TC
	neorganinės			skystos TC3				3389	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 200 ml/m³, 0 sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 500 LC₅₀
								3390	ĮKVĖPUS TOKSIŠKAS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N., kurio toksiškumas įkvėpus ne didesnis kaip 1000 ml/m³, o sočiųjų garų koncentracija ne mažesnė kaip 10 LC₅₀
								3289	TOKSIŠKAS NEORGANINIS SKYSTIS, ĖSDINANTIS, K. N.

				kietos TC4				3290	TOKSIŠKA NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, ĖSDINANTI, K. N.

liepsniosios, ėsdinančios TFC								2742	CHLORFORMIATAI, TOKSIŠKI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K. N.
								3362	CHLORSILANAI, TOKSIŠKI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K. N.
								(daugiau bendrinių pavadinimų su šiuo klasifikaciniu kodu nėra; prireikus priskirti medžiagą bendriniam pavadinimui, klasifikacinis kodas nustatomas pagal 2.1.3.10 skirsnyje pateiktą didžiausio pavojingumo lentelę)

			Išnašos
			^a)Kovai su kenkėjais skirtos medžiagos ir jų ruošiniai, turintys alkaloidų ir nikotino, priskiriami šiems pavadinimams: JT Nr. 2588 PESTICIDAS, KIETAS, TOKSIŠKAS, K. N., JT Nr. 2902 PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, K. N. arba JT Nr. 2903 PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, LIEPSNUSIS, K. N.
			^b)Aktyviosios medžiagos bei įtrinamosios priemonės ar mišiniai, skirti laboratorijų ar tyrimų tikslams bei vaistų gamybai, kartu su kitomis medžiagomis klasifikuojami pagal jų toksiškumo laipsnį (žr. 2.2.61.1.7–2.2.61.1.11 punktus).
			^c)Mažai toksiškos savaime įkaistančios medžiagos ir savaime įkaistantys metalo organiniai junginiai priskiriami 4.2 klasei.
			^d)Mažai toksiškos medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, ir metalo organiniai junginiai, kurie dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, priklauso 4.3 klasei.
			^e)Gyvsidabrio fulminatas, sudrėkintas mažiausiai 20 % vandens arba alkoholio ir vandens mišinio kiekiu, priskiriamas 1 klasės pavadinimui JT Nr. 0135 ir yra draudžiamas vežti geležinkeliais (žr. 2.2.61.2.2 punktą).
			^f)Fericianidams ir ferocianidams bei šarminių metalų ir amonio tiocianatams (rodanidams) RID taisyklės netaikomos.
			^g)RID taisyklės netaikomos švino druskoms ir švino pigmentams, kurie sumaišyti santykiu 1:1000 su 0,07M druskos rūgštimi maišomi vieną valandą esant 23 °C ± 2 °C temperatūrai ir kurių tirpumas yra ne didesnis kaip 5 %.
			^h) Šia kovos su kenkėjais priemone (pesticidu) impregnuotiems gaminiams, pvz., popierinėms lėkštėms, popieriaus juostoms, vatos tamponams, plastikinėms plokštėms, RID taisyklės netaikomos, jei jie vežami sandariuose apvalkaluose.
			ⁱ⁾ Kietų medžiagų mišiniai, kuriems netaikomos RID taisyklės, gali būti vežami su toksiškais skysčiais priskiriant jiems pavadinimą JT Nr. 3234, prieš tai nepritaikius 6.1 klasės klasifikacinių kriterijų, su sąlyga, kad medžiagas kraunant arba uždarant pakuotę, vagoną ar konteinerį nematyti ištekėjusių skysčių. Kiekviena pakuotė turi atitikti tą konstrukciją, kuri sėkmingai išlaikė sandarumo bandymą II pakavimo grupei. Šis pavadinimas netaikomas kietoms medžiagoms, kuriose yra I pakavimo grupei priskirtų skysčių.
			^j) Labai toksiški arba toksiški liepsnieji skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 23 °C, išskyrus medžiagas, kurios labai toksiškos jų įkvėpus, t. y. JT Nr. 1051, 1092, 1098, 1143, 1163, 1182, 1185, 1238, 1239, 1244, 1251, 1259, 1613, 1614, 1695, 1994, 2334, 2382, 2407, 2438, 2482, 2484, 2485, 2606, 2929, 3279 ir 3294 – priskiriami 3 klasei.
			^k) Mažai toksiški liepsnieji skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra nuo 23 °C iki 61 °C, išskyrus kovos su kenkėjais priemones, priklauso 3 klasei.
			^l) Metalų fosfidai, priskirti pavadinimams JT Nr. 1360, 1397, 1432, 1714, 2011 ir 2013, priklauso 4.3 klasei.
			^m) Mažai toksiškos oksiduojančios medžiagos priskiriamos 5.1 klasei.
			ⁿ⁾ Mažai toksiškos mažai ėsdinančios medžiagos priskiriamos 8 klasei.
	2.2.62		6.2 klasė. Infekcinės medžiagos
	2.2.62.1		Kriterijai
	2.2.62.1.1		6.2 klasei priklauso infekcinės medžiagos. Pagal RID nuostatas tai medžiagos, apie kurias žinoma arba manoma, kad jose yra ligų sukėlėjų. Ligų sukėlėjais laikomi mikroorganizmai (įskaitant bakterijas, virusus, riketsijas, parazitus ir grybelius) ir kiti sukėlėjai, kaip antai prionai, galintys sukelti žmonių ar gyvūnų ligas.
			Virusai, mikroorganizmai ir gaminiai, užkrėsti virusais ar mikroorganizmais, taip pat priskiriami šiai klasei.
			1 pastaba. Šiai klasei priskiriami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai, biologiniai preparatai, diagnostiniai mėginiai ir infekuoti gyvūnai, jei jie atitinka šios klasės kriterijus.
			2 pastaba. Augalinės, gyvulinės ir bakterinės kilmės toksinai, neturintys infekcinių medžiagų ar organizmų arba neįeinantys į infekcinių medžiagų ar organizmų sudėtį, priskiriami 6.1 klasės pavadinimui JT Nr. 3172 arba 3462.
	2.2.62.1.2		6.2 klasės medžiagos skirstomos taip:
			I1 Infekcinės medžiagos, pavojingos žmonėms
			I2 Infekcinės medžiagos, pavojingos gyvūnams
			I3 Ligoninių atliekos
			I4 Diagnostiniai mėginiai
			Apibrėžimai
	2.2.62.1.3		RID taisyklėse:
			Biologiniai preparatai – tai gyvųjų organizmų preparatai, gaminami ir platinami, laikantis atitinkamų nacionalinių institucijų, galinčių priimti specialiąsias patvirtinimo taisykles, nustatytų reikalavimų, naudojami žmonių ar gyvūnų ligų profilaktikai, gydymui ar diagnozavimui arba su tuo susijusio plėtojimo, bandymų ir tyrimų tikslams. Jie apima pagamintus produktus, pavyzdžiui, vakcinas, arba tarpinius produktus, tačiau jais neapsiriboja.
			Kultūros (štamo kultūros, skirtos laboratoriniams tikslams) – tai proceso, kurio metu siekiant didelių koncentracijų dauginami ligos sukėlėjai, rezultatas, sąlyčio atveju tokiu būdu didinama infekcijos rizika. Šis apibrėžimas apima kultūras, skirtas tyčiniam ligos sukėlėjų dauginimui, ir neapima kultūrų, numatytų diagnostiniams ir klinikiniams tikslams.
			Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai – tai mikroorganizmai ir organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo tyčia pakeista taikant genų technologijos metodus, kaip tai nevyksta gamtoje.
			Medicininės arba ligoninių atliekos — atliekos, atsirandančios po medicininio gyvūnų ar žmonių gydymo arba po biologinių tyrimų.
			Priskyrimas
	2.2.62.1.4		Infekcinės medžiagos priskiriamos 6.2 klasei ir pavadinimams JT Nr. 2814, 2900 arba 3373.
			Infekcinės medžiagos skirstomos į šias kategorijas:
	2.2.62.1.4.1		A kategorija. Tai infekcinė medžiaga, kuri vežama tokio pavidalo, kad ios poveikis žmonėms arba gyvūnams gali sukelti ilgalaikę negalią arba gyvybei pavojingą ar mirtiną ligą. Šiuos kriterijus atitinkančių medžiagų pavyzdžiai pateikiami šio papunkčio lentelėje.
			Pastaba. Sąlytis su medžiaga įvyksta tuo atveju, kai infekcinė medžiaga išsilieja iš apsauginės pakuotės ir įvyksta fizinis kontaktas su žmonėmis ar gyvūnais.
			a) Šiuos kriterijus atitinkančios infekcinės medžiagos, galinčios sukelti ir žmonių, ir gyvūnų ligas, priskiriamos pavadinimui JT Nr. 2814. Infekcinės medžiagos, galinčios sukelti tik gyvūnų ligas, priskiriamos pavadinimui JT Nr. 2900.
			b) Medžiagos priskiriamos pavadinimams JT Nr. 2814 arba 2900 atsižvelgiant į paciento ar gyvūno anamnezę, lokalias išplitimo sąlygas, paciento ar gyvūno simptomus ar specialisto sprendimą dėl paciento ar gyvūno būklės.
			1 pastaba. Oficialusis vežimui skirtas medžiagos JT Nr. 2814 pavadinimas yra toks: „INFEKCINĖ MEDŽIAGA, PAVOJINGA ŽMONĖMS“. Oficialusis vežimui skirtas medžiagos JT Nr. 2900 pavadinimas yra toks: „INFEKCINĖ MEDŽIAGA, PAVOJINGA tik GYVŪNAMS“.
			2 pastaba. Toliau pateikta lentelė yra nebaigta. Lentelėje nenurodytos tuos pačius kriterijus atitinkančios infekcinės medžiagos, įskaitant naujus arba pasirodančius ligų sukėlėjus, priskiriamos A kategorijai. Be to, medžiaga įtraukiama į šią kategoriją ir tuo atveju, kai iškyla abejonių, ar ji atitinka kriterijus.
			3 pastaba. Mikroorganizmai, šioje lentelėje pateikti kursyvu, yra bakterijos, mikoplazmos, riketsijos arba grybeliai.
		Infekcinių medžiagų, kurios, jei nenurodyta kitaip, bet kokio pavidalo priskiriamos A kategorijai, pavyzdžiai (žr. 2.2.62.1.4.1 papunktį)
		JT Nr. ir pavadinimas		Mikroorganizmas
		JT 2814 INFEKCINĖ MEDŽIAGA, PAVOJINGA ŽMONĖMS		Bacillus anthracis (tik kultūros)
				Brucella abortus (tik kultūros)
				Brucella melitensis (tik kultūros)
				Brucella suis (tik kultūros)
				Burkholderia mallei — Pseudomonas mallei — įnosės (tik kultūros)
				Burkholderia pseudomallei – Pseudomonas pseudomallei (tik kultūros)
				Chlamydia psittaci – paukščių štamai c
				Clostridium botulinum (tik kultūros)
				Coccidioides immitis (tik kultūros)
				Coxiella burnetii (tik kultūros)
				Hemoraginės Krymo-Kongo karštligės virusas
				Dengės (Dengue) virusas
				Arklių rytų encefalito virusas (tik kultūros)
				Escherichia coli, verocitotoksigeninis (tik kultūros)
				Ebolos virusas
				Flexalo virusas
				Francisella tularensis (tik kultūros)
				Guanarito virusas
				Hantaano virusas
				Hanta virusai, sukeliantys hantavirusinį plaučių sindromą
				Hendra virusas
				Hepatito B virusas (tik kultūros)
				Herpio B virusas (tik kultūros)
				Žmogaus imunodeficito virusas (tik kultūros)
				Labai patogeniškas paukščių gripo virusas (tik kultūros)
				Japoniškojo encefalito virusas (tik kultūros)
				Junino virusas
				Kyasanuro miško ligos virusas
				Lassa virusas
				Machupo virusas
				Marburgo virusas
				Beždžionių raupų virusas
				Mycobacterium tuberculosis (tik kultūros)
				Nipah virusas
				Hemoraginės Omsko karštligės virusas
				Polio virusas (tik kultūros)
				Pasiutligės virusas
				Rickettsia prowazekii (tik kultūros)
				Rickettsia rickettsii (tik kultūros)
				Rifto slėnio karštligės virusas
				Rusijos pavasario-vasaros encefalito virusas (tik kultūros)
				Sabia virusas
				Shigella dysenteriae type 1 (tik kultūros)
				Erkinio encefalito virusas (tik kultūros)
				Raupų virusas
				Venesuelos arklių encefalito virusas
				Vakarų Nilo virusas (tik kultūros)
				Geltonosios karštligės virusas (tik kultūros)
				Yersinia pestis (tik kultūros)
		JT 2900 INFEKCINĖ MEDŽIAGA, tik PAVOJINGA GYVŪNAMS		Afrikos arklių maro virusas
				Afrikos kiaulių maro virusas
				Paukščių Paramixo virusas 1 tipo – Niukastlio ligos virusas
				Mėlynojo liežuvio virusas
				Klasikinio kiaulių maro virusas
				Snukio ir nagų ligos virusas
				Dermatitis nodularis (lumpy skin disease) virusas
				Mycoplasma micoides – infekcinė galvijų pleuropneumonija
				Smulkiųjų atrajotojų maro virusas
				Galvijų maro virusas
				Beždžionių raupų virusas
				Ožkų raupų virusas
				Kiaulių vezikulinės ligos virusas
Vezikulinio stomatito virusas
	2.2.62.1.4.2		B kategorija. Jai priklauso infekcinės medžiagos, neatitinkančios A kategorijos kriterijų. B kategorijos infekcinės medžiagos priskiriamos pavadinimui JT Nr. 3373, išskyrus 2.2.62.1.3 punkte išvardytas kultūras, kurios priskiriamos pavadinimams arba JT Nr. 2814, arba LT Nr. 2900.
			Pastaba. Medžiagos JT Nr. 3373 oficialusis vežimui skirtas pavadinimas yra toks: „DIAGNOSTINIAI MĖGINIAI“ arba „KLINIKINIAI MĖGINIAI“.
	2.2.62.1.5		Medžiagoms, kurių sudėtyje nėra infekcinių medžiagų, arba medžiagoms, kurių atveju netikėtina, kad jos gali sukelti žmonių arba gyvūnų ligas, RID taisyklės netaikomos, nebent jos atitinka priskyrimo kitai klasei kriterijus.
	2.2.62.1.6		RID taisyklės netaikomos kraujui ir kraujo komponentams, surinktiems perpylimui ar kraujo produktams, naudojamiems perpilant kraują arba transplantacijos metu ruošti, taip pat visiems audiniams ar organams, skirtiems transplantacijai.
	2.2.62.1.7		RID taisyklės netaikomos medžiagoms, kurių atveju mažai tikėtina, kad jose yra infekcinių medžiagų, arba kuriose infekcinių medžiagų koncentracija yra gamtoje aptinkamo lygio. Tokių medžiagų pavyzdžiai: maisto produktai, vandens mėginiai, gyvi asmenys ir medžiagos, kurios buvo taip apdorotos, kad ligų sukėlėjai buvo neutralizuoti arba dezaktyvuoti.
	2.2.62.1.8		Gyvus gyvūnus, kurie buvo tyčia užkrėsti ir kuriuose, kaip žinoma arba įtariama, yra infekcinių medžiagų, leidžiama vežti tik laikantis kompetentingųjų institucijų nustatytų sąlygų ir atitinkamų gyvūnų vežimo taisyklių⁴⁾.
	________________________ ⁴⁾ Šios taisyklės pateikiamos Direktyvoje 91/628/EEB (Europos bendrijų oficialusis leidinys Nr. L 340,1991 m. gruodžio 11 d., p. 17, ir Europos Tarybos (Ministrų komiteto) kai kurių rūšių gyvūnų vežimo rekomendacijose.
	2.2.62.1.9		Biologiniai produktai
			RID taisyklėse biologiniai produktai skirstomi į šias grupes:
			a) produktai, pagaminti ir supakuoti pagal kompetentingųjų nacionalinių institucijų priimtus teisės aktus, vežami galutiniam supakavimui ar paskirstymui ir skirti medicinos personalo ar atskirų asmenų atliekamam gydymui. Šios grupės medžiagoms netaikomos RID taisyklės;
			b) a punktui nepriklausantys produktai, kuriuose, kaip žinoma arba yra pagrindo manyti, yra infekcinių medžiagų ir kurie atitinka A arba B kategorijos kriterijus. Šios grupės medžiagos priskiriamos pavadinimams JT 2814, 2900 arba 3373.
			Pastaba. Kai kurie oficialiai leidžiami vežti biologiniai produktai kelia biologinį pavojų tik tam tikrose pasaulio vietose. Tokiu atveju kompetentingosios institucijos gali numatyti, kad šie biologiniai produktai turi atitikti infekcinėms medžiagoms taikomų vietos taisyklių reikalavimus, arba priimti kitus apribojimus.
	2.2.62.1.10		Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai
			Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, neatitinkantys infekcinių medžiagų apibrėžimo, klasifikuojami pagal 2.2.9 poskyrio nuostatas.
	2.2.62.1.11		Medicininės ir ligoninių atliekos
	2.2.62.1.11.1		Medicininės arba ligoninių atliekos, kuriose yra A kategorijos infekcinių medžiagų arba B kategorijos infekcinių medžiagų, priskiriamos pavadinimui JT Nr. 2814 arba JT Nr. 2900. Medicininės arba ligoninių atliekos, kuriose yra infekcinių medžiagų, išskyrus kultūras, priskiriamos pavadinimui JT Nr. 3291.
	2.2.62.1.11.2		Medicininės arba ligoninių atliekos, kurių atveju yra pagrindo manyti, kad egzistuoja maža tikimybė, jog jose esama infekcinių medžiagų, priskiriamos pavadinimui JT Nr. 3291.
			Pastaba. Oficialusis vežimui skirtas JT Nr. 3291 pavadinimas yra toks: „LIGONINIŲ ATLIEKOS, ĮVAIRIOS, K. N.“ arba „TAISYKLES ATITINKANČIOS MEDICININĖS ATLIEKOS, K. N.“
	2.2.62.1.11.3		Išvalytoms medicininėms arba ligoninių atliekoms, kuriose anksčiau buvo infekcinių medžiagų, RID taisyklės netaikomos, išskyrus tuos atvejus, kai jos atitinka priskyrimo kitai klasei kriterijus.
	2.2.62.1.11.4		Medicininės arba ligoninių atliekos JT Nr. 3291 priskiriamos II pakavimo grupei.
	2.2.62.2		Draudžiamos vežti medžiagos
			Gyvi stuburiniai ar bestuburiai gyvūnai neturi būti naudojami infekcinėms medžiagoms vežti, išskyrus tuos atvejus, kai infekcinių medžiagų neįmanoma kitaip vežti arba taip vežti yra leidusi kompetentingoji institucija (žr. 2.2.62.1.8 punktą).
	2.2.62.3		Bendrinių pavadinimų sąrašas

Šalutinis pavojus Infekcinės medžiagos	Klasif. kodas	JT Nr.	Medžiagos ar gaminio pavadinimas
infekcinės medžiagos, pavojingos žmogui	I1	2814	INFEKCINĖ MEDŽIAGA, PAVOJINGA ŽMOGUI
infekcinės medžiagos, pavojingos žmogui	I1
infekcinės medžiagos, pavojingos tik gyvūnams	I2	2900	INFEKCINĖ MEDŽIAGA, PAVOJINGA tik GYVŪNAMS
infekcinės medžiagos, pavojingos tik gyvūnams	I2
ligoninių atliekos	I3	3291	LIGONINIŲ ATLIEKOS, ĮVAIRIOS, K. N. arba
		3291	BIOMEDICININĖS ATLIEKOS, K. N. arba
		3291	TAISYKLES ATITINKANČIOS MEDICININĖS ATLIEKOS, K. N.

diagnostiniai mėginiai	I4	3373	DIAGNOSTINIAI MĖGINIAI arba
diagnostiniai mėginiai	I4	3373	KLINIKINIAI MĖGINIAI

2.2.7

7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos

2.2.7.1

7 klasės apibrėžimas

2.2.7.1.1

Radioaktyviosios medžiagos – tai medžiagos, turinčios radionuklidų, kurių ir aktyvumo koncentracija, ir bendrasis aktyvumas kiekvienoje siuntoje viršija 2.2.7.7.2.1–2.2.7.7.2.6 papunkčiuose pateiktas vertes.

2.2.7.1.2

Šios radioaktyviosios medžiagos pagal RID nepriskiriamos 7 klasei:

a) radioaktyviosios medžiagos, kurios yra neatsiejama riedmenų sudedamoji dalis;

b) radioaktyviosios medžiagos, vežamos įrenginiuose, kuriems galioja atitinkamos saugumo taisyklės ir jie vežami ne viešaisiais keliais ar geležinkeliais;

c) radioaktyviosios medžiagos, kurios implantuotos arba patekusios į žmonių ar gyvų gyvūnų organizmus diagnostikos ar gydymo tikslams;

d) radioaktyviosios medžiagos, esančios kasdieninio vartojimo prekėse ir buities reikmenyse, kurie turi reikalingą leidimą/licenciją ir buvo parduoti galutiniam vartotojui;

e) gamtinės medžiagos ir rūdos, kurios turi gamtoje aptinkamų radionuklidų ir kurios arba yra gamtinio būvio, arba buvo perdirbtos bet kokiam tikslui, išskyrus radionuklidų išgavimą, tačiau jų nenumatoma perdirbti šių radionuklidų naudojimui, jei šių medžiagų aktyvumo koncentracija dešimt kartų neviršija 2.2.7.7.2 punkte pateiktų verčių;

f) neradioaktyvūs kieti daiktai, kurių paviršiuje esančių radioaktyviųjų medžiagų kiekis bet kuriame taške neviršija 2.2.7.2 skirsnyje nustatytos ribinės užterštumo vertės.

2.2.7.2

Apibrėžimai

A₁ ir A₂

A1 – tai 2.2.7.7.2.1 papunkčio lentelėje pateikta arba pagal 2.2.7.7.2 punktą nustatyta ypatingos rūšies radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo vertė, taikoma nustatant RID taisyklėse ribines aktyvumo vertes.

A2 – tai 2.2.7.7.2.1 papunkčio lentelėje pateikta arba pagal 2.2.7.7.2 punktą nustatyta radioaktyviųjų medžiagų, išskyrus ypatingos rūšies radioaktyviąsias medžiagas, aktyvumo vertė, naudojama nustatant RID taisyklėse ribines aktyvumo vertes.

Apribojimo sistema – tai konstrukcijoje numatyta ir kompetentingosios institucijos patvirtinta daliųjų medžiagų ir pakuotės elementų išdėstymo tvarka, užtikrinanti krizinę saugą.

Daiktas užterštu paviršiumi (SCO) žr. 2.2.7.5 skirsnį.

Daliosios medžiagos – tai uranas-233, uranas-235, plutonis-238, plutonis-239, plutonis-241 arba bet koks šių radioaktyviųjų nuklidų derinys. Šiai kategorijai nepriklauso:

a) neapšvitintas gamtinis arba nuskurdintas uranas ir

b) gamtinis uranas arba nuskurdintas uranas, kuris buvo apšvitintas tik terminiuose reaktoriuose.

Didieji konteineriai – tai konteineriai, kurie pagal šio poskyrio apibrėžimą nelaikomi mažaisiais konteineriais.

Didžiausias normalus darbinis slėgis – atmosferos slėgį vidutiniame jūros lygyje viršijantis slėgis, kuris susidarytų sandarinimo sistemoje per vienerius metus, tokiomis temperatūros ir insoliacijos sąlygomis, kurios atitinka aplinkos sąlygas vežimo metu, kai nėra vėdinimo, išorinio aušinimo naudojant pagalbinę sistemą ir procesų kontrolės.

Išskirtinis naudojimas – vieninteliam krovinio siuntėjui suteikiama teisė naudotis vagonu arba didžiuoju konteineriu, kai visi tarpiniai ir galutiniai krovos darbai prieš vežimą, vežimo metu ir po jo atliekami pagal krovinio siuntėjo arba gavėjo nurodymus.

Ypatingos rūšies radioaktyvioji medžiaga žr. 2.2.7.4.1 punktą.

Krizinės saugos koeficientas (CSI)⁵⁾ – tai daliųjų medžiagų siuntai, papildomajai išorinei pakuotei ar konteineriui priskirtas skaičius, taikomas daliųjų medžiagų siuntų, papildomųjų išorinių pakuočių ar konteinerių sankaupai kontroliuoti.

____________________

⁵⁾ CSI – tai angliškos sąvokos Criticality Safety Index santrumpa.

Mažieji konteineriai – tai konteineriai, kurių išoriniai matmenys yra mažesni kaip 1,5 m arba kurių vidinė talpa neviršija 3 m³.

Mažo savitojo aktyvumo medžiagos (LSA) – žr. 2.2.7.3 skirsnį.

Mažos sklaidos radioaktyvioji medžiaga – tai arba kieta radioaktyvioji medžiaga, arba uždara kapsulė su radioaktyviąja medžiaga, kuri yra riboto dispersiškumo ir nėra miltelių pavidalo.

Pastaba. Mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos gali būti vežamos kaip oro krovinys B(U) arba B(M) tipo siuntose, bet tik tokiais kiekiais, kokie nurodyti siuntos pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime. Šis apibrėžimas pateikiamas todėl, kad tokios mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų siuntos gali būti vežamos ir geležinkeliais.

Mažo toksiškumo alfa spinduliuotės šaltiniai – tai šaltiniai, kuriems priskiriami: gamtinis uranas, nuskurdintas uranas, gamtinis toris, uranas-235 arba uranas-238, toris-232, toris-228 ir toris-230, esantys rūdose, fizikiniuose arba cheminiuose koncentratuose; taip pat alfa spinduliuotės šaltiniai, kurių skilimo pusperiodis trumpesnis kaip 10 dienų.

Neapšvitintasis toris – tai toris-232, kurio vienam gramui tenka ne daugiau kaip 10^-7 g urano-233.

Neapšvitintasis uranas – tai uranas-235, kurio 1 gramui tenka ne daugiau kaip (2 x 10³) Bq plutonio, ne daugiau kaip (9 x 10⁶) Bq skilimo produktų ir ne daugiau kaip (5 x 10^-3) g urano-236.

Pakuotė – visuma komponentų, reikalingų visiškai izoliuoti radioaktyvųjį turinį, vežant radioaktyviąsias medžiagas. Ją gali sudaryti viena ar daugiau talpyklų, absorbuojančiosios medžiagos, skiriamosios konstrukcijos, apsauginiai ekranai, naudojami pripylimo, išpylimo, ventiliacijos ar slėgio mažinimo įrenginiai, šaldymo įtaisai, mechaninių smūgių amortizatoriai, kėlimo, tvirtinimo ir šilumos izoliavimo įtaisai bei kita siuntoje įmontuota valdymo įranga. Tai gali būti dėžė, būgnas arba panaši talpykla, taip pat konteineris, cisterna arba IBC konteineris.

Pastaba. Dėl kitų pavojingųjų krovinių pakuočių žr. apibrėžimą 1.2.1 poskyryje.

Papildomoji išorinė pakuotė – talpykla, t. y. dėžė arba maišas, kurią naudoja siuntėjas iš vieno ar kelių krovinio vienetų sudarytai siuntai supakuoti, kad palengvintų jos kėlimą, krovimą ar vežimą.

Patvirtinimas/leidimas

Daugiašalis patvirtinimas – tai patvirtinimas, kurį išduoda ir struktūros tipo kilmės šalies, ir visų tų šalių, per kurias arba į kurias toks krovinys bus vežamas, kompetentingoji institucija.

Vienašalis patvirtinimas – tai struktūros tipo patvirtinimas, kurį išduoda tik radioaktyviosios medžiagos struktūros tipo kilmės šalies kompetentingoji institucija.

Jei ši šalis nėra COTIF sutarties dalyvė, jos patvirtinimą turi pripažinti valstybės COTIF sutarties dalyvės, per kurią pirmiausia bus vežama ši medžiaga, kompetentingoji institucija.

Radioaktyviojo nuklido savitasis aktyvumas – tai radioaktyviojo nuklido masės vieneto aktyvumas. Medžiagos savitasis aktyvumas – tai medžiagos, kurioje nuklidai yra pasiskirstę tolygiai, masės ar tūrio vieneto aktyvumas.

Radioaktyvusis turinys – tai pakuotės viduje esančios radioaktyviosios medžiagos ir visos kitos užterštos ar aktyvintosios kietos medžiagos, skysčiai ar dujos.

Sandarusis apvalkalas – tai visuma pakuotės komplekto elementų, kurie pagal savo konstrukciją skirti užkirsti kelią radioaktyviųjų medžiagų nuotėkiui vežimo metu.

Pakuotė radioaktyviosioms medžiagoms vežti – tai radioaktyviojo turinio pakuotė, pateikiama vežti. RID taisyklėse išskiriami keli pakuočių tipai, kuriems taikomi 2.2.7.7 skirsnyje pateikti ribinio aktyvumo rodikliai bei medžiagų apribojimai ir kurie atitinka tam tikrus reikalavimus:

i) išskirtinė pakuotė;

ii) 1 tipo pramoninė pakuotė (IP-1 tipo pakuotė);

iii) 2 tipo pramoninė pakuotė (IP-2 tipo pakuotė);

iv) 3 tipo pramoninė pakuotė (IP-3 tipo pakuotė);

v) A tipo pakuotė;

vi) B(U) tipo pakuotė;

vii) B(M) tipo pakuotė;

viii) C tipo pakuotė.

Pakuotėms, kuriose yra daliųjų medžiagų arba urano heksafluorido, taikomos papildomos taisyklės (žr. 2.2.7.7.1.7 ir 2.2.7.7.1.8 papunkčius).

Pastaba. Dėl kitų pavojingųjų krovinių pakuočių žr. apibrėžimą 1.2.1 poskyryje.

Spinduliuotės lygis – tam tikras spinduliuotės dozės ekvivalentas, išreikštas milisivertais per valandą.

Struktūros tipas – tai ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, mažos sklaidos radioaktyviosios medžiagos, siuntos ar pakuotės aprašas, leidžiantis ją galutinai identifikuoti. Apraše gali būti pateikiamos specifikacijos, sandaros brėžiniai, pranešimai apie taisyklių atitiktį ir kiti svarbūs dokumentai.

Tarša – tai radioaktyviųjų medžiagų buvimas ant paviršiaus didesniais kaip 0,4 Bq/cm² kiekiais, spinduliuojamais iš beta ir gama spinduliuotės šaltinių ir mažo toksiškumo alfa spinduliuotės šaltinių, arba 0,04 Bq/cm² kiekio – iš visų kitų alfa spinduliuotės šaltinių.

Laikinoji tarša – tai tarša, kurią galima pašalinti nuo paviršiaus įprastomis vežimo sąlygomis.

Ilgalaikė tarša – bet kokia tarša, išskyrus laikinąją.

Transporto indeksas (TI)⁶⁾ – tai konkretus skaičius, priskirtas pakuotei, papildomajai išorinei pakuotei, konteineriui ar nesupakuotai LSA-I medžiagai arba SCO-I gaminiui, kuris taikomas kontroliuojant radioaktyviosios apšvitos dozes.

____________________

⁶⁾ TI – tai angliškos sąvokos Transport Index santrumpa.

Uranas – gamtinis, nuskurdintas, sodrintasis

Gamtinis uranas – tai chemiškai atskirtas uranas su natūraliai pasiskirsčiusiais izotopais (apie 99,28 % urano-238 ir 0,72 % urano-235).

Nuskurdintas uranas – tai uranas, kuriame urano-235 yra mažiau negu gamtiniame urane.

Sodrintasis uranas – tai uranas, kuriame urano-235 yra daugiau negu 0,72 %.

Visais atvejais urano sudėtyje yra ir labai mažas urano-234 kiekis.

Vežimas – tai konkretus siuntinio gabenimas iš pradinės vietos į galinę vietą.

2.2.7.3

Mažo savitojo aktyvumo (LSA)⁷⁾ medžiagos. Grupės nustatymas

______________________

⁷⁾ LSA – tai angliškos sąvokos Low Specific Activity (mažas savitasis aktyvumas) santrumpa.

2.2.7.3.1

Mažo savitojo aktyvumo (LSA) medžiaga – tai radioaktyvioji medžiaga, riboto savitojo aktyvumo, arba radioaktyvioji medžiaga, kuriai taikomi ribiniai apskaičiuoto vidutinio savitojo aktyvumo rodikliai. Apskaičiuojant vidutines mažo savitojo aktyvumo vertes, neatsižvelgiama į išorines ekranuojančiąsias medžiagas, esančias aplink LSA medžiagą.

2.2.7.3.2

LSA medžiagos skirstomos į tris grupes:

a) LSA-I

i) urano arba torio rūdos ir jų koncentratai arba kitos rūdos, kuriose yra gamtinių radioaktyviųjų nuklidų ir kurios perdirbamos šiems radionuklidams naudoti;

ii) kietas, neapšvitintas, gamtinis ar nuskurdintas uranas arba gamtinis toris, jų kietieji arba skystieji junginiai ar mišiniai;

iii) radioaktyviosios medžiagos, kurių A₂ vertė neribojama, išskyrus tokius daliųjų medžiagų kiekius, kuriems išimtis netaikoma pagal 6.4.11.2 skirsnį.

b) LSA-II

i) vanduo, kuriame tričio koncentracija neviršija 0,8 TBq/l arba

ii) kitos medžiagos, kurių aktyvumas yra tolygiai pasiskirstęs ir kurių apskaičiuota vidutinė savitojo aktyvumo vertė neviršija 10^-4 A₂/g kietoms medžiagoms ir dujoms arba 10^-5 A₂/g skysčiams.

c) LSA-III

Kietos medžiagos (pvz., sukietintos atliekos, aktyvintosios medžiagos), išskyrus miltelių pavidalo medžiagas, kai:

i) radioaktyviosios medžiagos yra iš esmės tolygiai pasiskirsčiusios kietame gaminyje arba jų rinkinyje arba kietame vientisame rišiklyje (pvz., betone, bitume, keramikoje ir t. t.);

ii) radioaktyviosios medžiagos yra santykinai netirpios arba jos yra santykinai netirpios medžiagos sudedamoji dalis, kad net pažeidus pakuotę radioaktyviosios medžiagos nuotėkis iš kiekvieno krovinio vieneto neviršys 0,1 A₂ jos išplovimo visiškai panardinus 7 dienoms į vandenį atveju;

iii) apskaičiuotas kietos medžiagos vidutinis savitasis aktyvumas, išskyrus ekranuojančiąją medžiagą, neviršija (2x10^-3)A₂/g.

2.2.7.3.3

LSA-III grupei priklauso medžiagos, kurios turi tokių savybių, kad jų aktyvumas vandenyje neviršija 0,1 A₂, kai visas siuntos turinys buvo tiriamas pagal 2.2.7.3.4 punkte aprašytą tvarką.

2.2.7.3.4

LSA-III medžiagos tiriamos taip:

kietos medžiagos mėginys, atspindintis visos siuntos turinį, 7 dienoms panardinamas į vandenį esant aplinkos temperatūrai. Tyrimui naudojamo vandens kiekis turi būti pakankamas, kad pasibaigus 7 dienų laikotarpiui laisvas neabsorbuoto ir nesusijungusio vandens kiekis sudarytų ne mažiau kaip 10 % kietos medžiagos mėginio tūrio. Tyrimo pradžioje vandens pH vertė turi būti nuo 6 iki 8, o didžiausiasis laidumas turi siekti 1 mS/m esant 20 °C temperatūrai. Išlaikius mėginį 7 dienas vandenyje, matuojamas bendrasis laisvojo vandens kiekio aktyvumas.

2.2.7.3.5

Pažyma apie 2.2.7.3.4 punkte pateiktų projektinių kriterijų laikymąsi turi atitikti 6.4.12.1 ir 6.4.12.1 skirsnių reikalavimus.

2.2.7.4

Ypatingos rūšies radioaktyviųjų medžiagų taisyklės

2.2.7.4.1

Ypatingos rūšies radioaktyvioji medžiaga tai:

a) nedispersiška kieta radioaktyvioji medžiaga arba

b) uždara kapsulė su radioaktyviąja medžiaga, pagaminta taip, kad ji atsidaro tik ją suardžius.

Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos matmenys turi būti bent 5 mm.

2.2.7.4.2

Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos privalo turėti tokių savybių arba būti taip pagamintos, kad 2.2.7.4.4–2.2.7.4.8 punktuose aprašytų bandymų metu atitiktų šiuos reikalavimus:

a) jos negali dužti arba trupėti, atliekant 2.2.7.4.5 punkto a), b), c) papunkčiuose ir 2.2.7.4.6 punkto a) papunktyje aprašytus atsparumo kritimui, smūgiui ir lenkimui bandymus;

b) jos negali nei ištirpti, nei išsisklaidyti, atliekant kaitinimo bandymą, aprašytą 2.2.7.4.5 punkto d arba 2.2.7.4.6 punkto b) papunkčiuose;

c) jų aktyvumas vandenyje, atlikus 2.2.7.4.7 ir 2.2.7.4.8 punktuose aprašytus išplovimo bandymus, negali viršyti 2 kBq; izoliuotų šaltinių atveju nesandarumo koeficientas, atliekant voliumometrinį sandarumo bandymą pagal tarptautinį standartą ISO 9978:1992 „Radiation Protection – Seald Radioactive Sources – Leakage Test Methods“ („Spindulinė sauga. Izoliuotieji radioaktyvieji šaltiniai. Sandarumo bandymai“), negali viršyti atitinkamos kompetentingosios institucijos patvirtintos ribinės vertės.

2.2.7.4.3

Pažyma apie 2.2.7.4.2 punkte išdėstytų projektinių kriterijų laikymąsi turi atitikti 6.4.12.1 ir 6.4.12.1 poskyrių nuostatas.

2.2.7.4.4

Turi būti atliekami ypatingos rūšies radioaktyviųjų arba į jas panašių medžiagų bandinių atsparumo kritimui, smūgiui, lenkimui ir kaitinimui bandymai, aprašyti 2.2.7.4.5 punkte, arba alternatyvūs bandymai, nurodyti 2.2.7.4.6 punkte. Kiekvienam bandymui leidžiama naudoti kitą bandinį. Po kiekvieno bandymo su bandiniu dar atliekamas išplovimo bandymas arba voliumetrinis sandarumo bandymas, taikant tokią procedūrą, kuri jautrumu nenusileidžia 2.2.7.4.7 punkte aprašytajai (bandant nedispersiškas kietas medžiagas) arba 2.2.7.4.8 punkte nurodytai procedūrai (bandant kapsules su radioaktyviosiomis medžiagomis).

2.2.7.4.5

Taikomi šie bandymų metodai:

kritimo bandymas: bandinys turi kristi ant pagrindo iš 9 m aukščio. Pagrindo savybės turi atitikti 6.4.14 poskyrio reikalavimus;

smūgio bandymas: bandinys padedamas ant švino plokštės, gulinčios ant lygaus, tvirto pagrindo; jam suduodamas smūgis plokščiuoju konstrukcinio plieno strypo galu, kurio poveikis atitinka 1,4 kg masės kūno laisvąjį kritimą iš 1 m aukščio. Apatinės strypo dalies skersmuo turi būti 25 mm, o jos briaunos turi būti užapvalintos iki (3,0 ±0,3) mm spindulio. Švinas, kurio kietumas pagal Vikerso metodą yra nuo 3,5 iki 4,5, o storis ne didesnis kaip 25 mm, turi uždengti didžiąją bandinio paviršiaus dalį. Kiekvienam bandiniui imama nauja švino plokštė. Strypas turi taip pataikyti į bandinį, kad šis būtų kuo daugiau apgadintas;

lenkimo bandymas: bandymas tinka tik ilgiems, siauriems spinduliuotės šaltiniams, kurių ilgis ne mažesnis kaip 10 cm, o ilgio ir mažiausiojo pločio santykis ne mažesnis kaip 10. Bandinys horizontalioje padėtyje nejudamai įtvirtinamas gnybtais taip, kad pusė jo ilgio kyšotų už gnybtų. Bandinio padėtį reikia parinkti taip, kad jis būtų kuo daugiau apgadintas, kai jo kyšančiam galui bus suduotas smūgis metalinio strypo plokščiąja puse. Strypu reikia taip pataikyti į bandinį, kad smūgiopoveikis atitiktų 1,4 kg masės kūno laisvąjį kritimą iš 1 m aukščio. Strypo apatinės pusės skersmuo turi būti 25 mm, o jo briaunas reikia užapvalinti iki (3,0 ±0,3) mm spindulio;

kaitinimo bandymas: bandinys oro atmosferoje įkaitinamas iki 800 °C temperatūros ir paliekamas taip 10 minučių; po to jis atvėsinamas.

2.2.7.4.6

Su bandiniais, kuriuos sudaro sandarioje kapsulėje uždarytos radioaktyviosios medžiagos arba jas imituojančios medžiagos, leidžiama neatlikti šių bandymų:

2.2.7.4.5 a) punkto ir 2.2.7.4.5 punkto b) papunkčiuose aprašytų bandymų, jei ypatingos rūšies radioaktyviųjų medžiagų masė yra mažesnė negu 200 g, o su bandiniais atliekamas alternatyvus 4 klasės atsparumo kritimui bandymas (impact test) pagal tarptautinį standartą ISO 2919:1980 „Radiation Protection – Sealed Radioactive Sources – General Requirements and Classification“ („Radiacinė sauga. Izoliuotieji radioaktyvieji šaltiniai. Bendrieji reikalavimai ir klasifikacija“), taip pat

2.2.7.4.5 d) papunktyje aprašyto bandymo, jei su bandiniais atliekamas alternatyvus 6 klasės kaitinimo bandymas (angl. temperature test) pagal tarptautinį standartą ISO 2919:1980 „Radiation Protection -Sealed Radioactive Sources – General Requirements and Classification“ („Radiacinė sauga. Izoliuotieji radioaktyvieji šaltiniai. Bendrieji reikalavimai ir klasifikacija“).

2.2.7.4.7

Su bandiniais, kuriuos sudaro nedispersiškos kietos medžiagų ar jas imituojančios medžiagos, atliekamas toks išplovimo bandymas:

bandinys 7 paroms pamerkiamas į aplinkos temperatūros vandenį. Bandymui naudojamo vandens kiekis turi būti pakankamas, kad pasibaigus 7 dienų laikotarpiui laisvas neabsorbuoto ir nesusijungusio vandens kiekis sudarytų mažiausiai 10 % kietos medžiagos bandinio tūrio. Bandymo pradžioje vandens pH vertė turi būti nuo 6 iki 8, o didžiausiasis laidumas turi sudaryti 1 mS/m esant 20 °C temperatūrai;

vanduo su bandiniu įkaitinamas iki (50 ± 5)°C temperatūros ir paliekamas tokioje temperatūroje 4 valandoms;

po to matuojamas vandens aktyvumas;

galiausiai bandinys ne mažiau kaip 7 paras laikomas nejundančiame ore, esant ne žemesnei kaip 30 °C temperatūrai ir ne mažesnei kaip 90 % santykinei drėgmei;

po to bandinys panardinamas į a) papunktyje aprašytų savybių vandenį, vanduo su bandiniu įkaitinami iki (50 ± 5) °C temperatūros ir paliekami tokioje temperatūroje 4 valandoms;

po to nustatomas vandens aktyvumas.

2.2.7.4.8

Su bandiniais, kuriuos sudaro į sandarią kapsulę uždarytos radioaktyviosios medžiagos arba jas imituojančios medžiagos, atliekamas arba išplovimo bandymas, arba voliumetrinis sandarumo bandymas:

išplovimo bandymo etapai:

i) bandinys panardinamas į aplinkos temperatūros vandenį, kurio pH bandymo pradžioje nuo 6 iki 8, o didžiausias laidumas esant 20 °C temperatūrai – 1 mS/m;

ii) vanduo su bandiniu įkaitinamas iki (50 ± 5) °C temperatūros ir paliekamas tokioje temperatūroje 4 valandoms;

iii) po to matuojamas vandens aktyvumas;

iv) galiausiai bandinys ne mažiau kaip 7 paras laikomas nejundančiame ore, esant ne žemesnei kaip 30 °C temperatūrai ir ne mažesnei kaip 90 % santykinei drėgmei;

v) i, ii ir iii etapai kartojami;

alternatyvus voliumetrinis sandarumo bandymas turi apimti vieną iš tarptautiniame standarte ISO 9978:1992 „Radiation Protection – Seald Radioactive Sources – Leakage Test Methods“, („Spindulinė sauga. Izoliuotieji radioaktyvieji šaltiniai. Sandarumo bandymai“) aprašytų bandymų, kurie priimtini kompetentingajai institucijai.

2.2.7.5

Daiktai užterštu paviršiumi (SCO)⁸⁾. Grupės nustatymas

______________________

⁸⁾ SCO žymi angliškos sąvokos „Surface Contaminated Object“ (daiktai užterštu paviršiumi) santrumpą.

Daiktas užterštu paviršiumi (SCO) – tai kietas daiktas, kuris pats savaime nėra radioaktyvus, bet jo paviršiuje yra radioaktyviųjų medžiagų. SCO daiktai skirstomi į dvi grupes:

a) SCO-I: kietasis daiktas, kurio:

i) didesnio kaip 300 cm² ploto pasiekiamo paviršiaus (arba dalies paviršiaus, kurio plotas yra mažesnis kaip 300 cm²) laikinosios taršos vidurkis neviršija 4 Bq/cm² beta ir gama spinduliuotei bei mažo toksiškumo alfa spinduliuotei arba neviršija 0,4 Bq/cm² visiems kitiems alfa spinduliuotės šaltiniams;

ii) didesnio nei 300 cm ploto pasiekiamo paviršiaus (arba dalies paviršiaus, kurio plotas yra mažesnis kaip 300 cm) ilgalaikės taršos vidurkis neviršija (4 x 10⁴) Bq/cm² beta ir gama spinduliuotei bei mažo toksiškumo alfa spinduliuotei arba neviršija (4 x 10) Bq/cm² visiems kitiems alfa spinduliuotės šaltiniams;

iii) didesnio nei 300 cm ploto nepasiekiamo paviršiaus (arba dalies paviršiaus, kurio plotas mažesnis kaip 300 cm²) laikinosios taršos vidurkis kartu su ilgalaike tarša neviršija (4 x 10⁴) Bq/cm² beta ir gama spinduliuotei bei mažo toksiškumo alfa spinduliuotei arba neviršija (4 x 10³) Bq/cm² visiems kitiems alfa spinduliuotės šaltiniams;

b) SCO-II: kietas daiktas, kurio paviršiaus ilgalaikė ar laikinoji tarša viršija a) papunktyje SCO-I grupei nustatytas ribines vertes ir kurio:

i) didesnio kaip 300 cm² ploto pasiekiamo paviršiaus (arba dalies paviršiaus, kurio plotas yra mažesnis kaip 300 cm²) laikinosios taršos vidurkis neviršija 400 Bq/cm² beta ir gama spinduliuotei bei mažo toksiškumo alfa spinduliuotei arba neviršija 40 Bq/cm² visiems kitiems alfa spinduliuotės šaltiniams;

ii) didesnio nei 300 cm ploto pasiekiamo paviršiaus (arba dalies paviršiaus, kurio plotas yra mažesnis kaip 300 cm) ilgalaikės taršos vidurkis neviršija (8 x 10⁵) Bq/cm² beta ir gama spinduliuotei bei mažo toksiškumo alfa spinduliuotei arba neviršija (8 x 10⁴) Bq/cm² visiems kitiems alfa spinduliuotės šaltiniams;

iii) didesnio nei 300 cm ploto nepasiekiamo paviršiaus (arba dalies paviršiaus, kurio plotas mažesnis kaip 300 cm²) laikinosios taršos vidurkis kartu su ilgalaike tarša neviršija (8 x 10⁵) Bq/cm² beta ir gama spinduliuotei bei mažo toksiškumo alfa spinduliuotei arba neviršija (8 x 10⁴) Bq/cm²visiems kitiems alfa spinduliuotės šaltiniams.

2.2.7.6

Transporto indekso (TI) ir krizinės saugos koeficiento (CSI) nustatymas

2.2.7.6.1

Transporto indekso (TI) nustatymas

2.2.7.6.1.1

Transporto indeksas – tai konkretus skaičius, suteikiamas pakuotei, papildomajai išorinei pakuotei, konteineriui ar nesupakuotoms LSA-I medžiagoms, nesupakuotiems SCO-I daiktams tokia tvarka:

a) nustatoma didžiausia spinduliuotės dozė milisivertais per valandą (mSV/h) 1 m atstumu nuo pakuotės, papildomos išorinės pakuotės, konteinerio ar nesupakuotų LSA-I medžiagų bei nesupakuotų SCO-I daiktų išorinio paviršiaus. Gautą vertę padauginus iš 100, gaunamas transporto indeksas.

Urano ir torio rūdų bei jų koncentratų didžiausia spinduliuotės dozė kiekviename taške 1 m atstumu iki krovinio išorinio paviršiaus gali būti tokia:

0,4 mSV/h rūdoms ir fizikiniams urano bei torio koncentratams;

0,3 mSV/h cheminiams torio koncentratams;

0,02 mSv/h cheminiams urano koncentratams, išskyrus urano heksafluoridą;

b) nustatant cisternų, konteinerių ir nesupakuotų LSA-I medžiagų bei SCO-I daiktų transporto indeksą pagal a) papunktį gauta vertė dauginama iš atitinkamo koeficiento, kuris nurodytas 2.2.7.6.1.1 papunkčio lentelėje;

c) pagal a) ir b) papunkčius gautos vertės suapvalinamos iki dešimtosios dalies po kablelio (pvz., 1,13 apvalinama iki 1,2), tik 0,05 ar mažesnė vertė prilyginama nuliui.

2.2.7.6.1.1 lentelė Dauginimo medžiagoms bei koeficientai cisternoms, konteineriam nesupakuotiems SCO-I daiktams s ir nesupakuotoms LSA-I

Krovinio paviršiaus plotas^a)

Dauginimo koeficientas

iki 1 m²

nuo 1 m² iki 5 m²

nuo 5 m² iki 20 m²

daugiau kaip 20 m²

^a) didžiausias išmatuotas krovinio skerspjūvio plotas.

2.2.7.6.1.2

Transporto indeksas kiekvienai papildomajai išorinei pakuotei, kiekvienam konteineriui arba vagonui nustatomas arba sudėjus visų krovinio vienetų transporto indeksus, arba tiesiogiai išmatavus spinduliuotės lygį; tačiau nestabilios formos papildomosios išorinės pakuotės transporto indeksas nustatomas, sudėjus visų krovinio vienetų transporto indeksus.

2.2.7.6.2

Krizinės saugos koeficiento (CSI) nustatymas

2.2.7.6.2.1

Pakuočių su daliosiomis medžiagomis krizinės saugos koeficientas (CSI) apskaičiuojamas padalijus skaičių 50 iš mažesniosios N vertės, kurią galima sužinoti 6.4.11.11 ir 6.4.11.12 skirsniuose (t. y. CSI = 50/N). Krizinės saugos koeficientas gali būti lygus nuliui, jei neribotas siuntų skaičius neturi krizinės vertės (t. y. N abiem atvejais yra lygus begalybei).

2.2.7.6.2.2

Kiekvienos papildomosios išorinės pakuotės ir kiekvieno konteinerio krizinės saugos koeficientą (CSI) sudaro visų juose esančių krovinio vienetų CSI suma. Tokiu pat būdu nustatomas ir suminis siuntos arba vagono CSI.

2.2.7.7

Ribinės aktyvumo vertės ir medžiagų apribojimai

2.2.7.7.1

Pakuočių turinio apribojimai

2.2.7.7.1.1

Bendrosios nuostatos

Radioaktyviųjų medžiagų kiekis vienoje pakuotėje negali viršyti šių verčių:

2.2.7.7.1.2

Išskirtinės pakuotės

2.2.7.7.1.2.1

Radioaktyviųjų medžiagų, kurios nėra pagamintos iš gamtinio urano, nuskurdinto urano arba gamtinio torio, išskirtinės pakuotės aktyvumas negali būti didesnis nei:

a) įrankiuose ar kituose gaminiuose esančioms ar jų konstrukcijai priklausančioms radioaktyviosioms medžiagoms (pvz., laikrodžiui ar elektroniniam prietaisui) nustatytos ribinės vertės, pateiktos 2.2.7.7.1.2.1 papunkčio lentelės 2 ir 3 skiltyse kiekvienam daiktui ir kiekvienai pakuotei atskirai; ir

b) įrankiuose ar kituose gaminiuose nesančioms ar jų konstrukcijai nepriklausančioms radioaktyviosioms medžiagoms nustatytos pakuočių ribinės vertės, nurodytos 2.2.7.7.1.2.1 papunkčio lentelės 4 skiltyje.

2.2.7.7.1.2.1 lentelė. Išskirtinių pakuočių aktyvumo ribinės vertės

Turinio fizikinis būvis

Prietaisai arba gaminiai

Medžiagos

Vieneto ribinė vertė^a)

Pakuotės ribinė vertė^a)

kietosios medžiagos

ypatingos rūšies.......................

10^-2A₁

A₁

10^-3A₁

kitų rūšių...................................

10^-2A₂

A₂

10^-3A₂

skystosios medžiagos dujos

10^-3 A₂

10^-1 A₂

10^-4A₂

tritis............................................

2x10^-2A₂

2x10^-1 A₂

2x10^-2A₂

ypatingos rūšies.......................

10^-3 A₁

10^-2 A₁

10^-3A₁

kitų rūšių...................................

10^-3 A₂

10^-2A₂

10^-3A₂

^a) Dėl radioaktyviųjų nuklidų mišinių žr. 2.2.7.7.2.4–2.2.7.7.2.6 papunkčius.

2.2.7.7.1.2.2

Vežant gaminius iš gamtinio urano, nuskurdinto arba natūralaus torio, išskirtinėje pakuotėje gali būti bet koks šių medžiagų kiekis, jei išorinis urano ar torio paviršius yra apvilktas neaktyviu metalo ar kitos kietos medžiagos apvalkalu.

2.2.7.7.1.3

Pramoninės pakuotės

Radioaktyvusis turinys atskiroje pramoninėje pakuotėje su LSA medžiagomis arba atskiroje pramoninėje pakuotėje su SCO daiktais yra taip ribojamas, kad nebūtų viršytas 4.1.9.2.1 punkte nustatytas spinduliuotės lygis; be to, ribojamas ir kiekvienos pakuotės aktyvumas, kad nebūtų viršytos 7.5.11 skirsnio specialiojoje taisyklėje CW 33 (2) vagonui nustatytos ribinės aktyvumo vertės.

2.2.7.7.1.4

A tipo pakuotės

2.2.7.7.1.4.1

A tipo pakuotėms nustatomas toks didžiausias aktyvumas:

a) ypatingos rūšies radioaktyviosioms medžiagoms – A₁ arba

b) visoms kitoms radioaktyviosioms medžiagoms – A₂.

2.2.7.7.1.4.2

Vežant radioaktyviųjų nuklidų mišinius, kurių komponentai ir atitinkamas jų aktyvumas yra žinomi, A tipo pakuočių radioaktyviajam turiniui taikomi tokie reikalavimai:

SUM(i)[B(i) / A1(i)] + SUM(j)[C(j) / A2(j)]<=1,

čia:

B(i) – radioaktyviojo nuklido i kaip ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos aktyvumas ir A₁(i) -radioaktyviojo nuklido A₁ vertė,

C(j) – radioaktyviojo nuklido j, kuris nėra ypatingos rūšies radioaktyvioji medžiaga, aktyvumas ir A₂(j) -radioaktyviojo nuklido j A₂ vertė.

2.2.7.7.1.5

B(U) ir B(M) tipo pakuotės

2.2.7.7.1.5.1

B(U) ir B(M) tipo pakuotėse pagal jų patvirtinimo pažymėjimą negali būti:

a) didesnio aktyvumo, nei leidžiama pakuotės pavyzdžiui,

b) kitų radioaktyviųjų nuklidų, nei leidžiama pakuotės pavyzdžiui,

c) tokio pavidalo ir tokio fizikinio ar cheminio būvio turinio, kuris neatitinka patvirtinto pakuotės pavyzdžio.

2.2.7.7.1.6

C tipo pakuotės

Pastaba. C tipo pakuotės, kuriose radioaktyviųjų medžiagų kiekis yra didesnis nei 3000 A₁ arba 100000 A₂(žiūrint, kuri iš verčių yra mažesnė) arba didesnis nei 3000 A₂ kiekis visoms kitoms radioaktyviosioms medžiagos, gali būti vežamos oro transportu. Nors C tipo pakuotės nenumatytos tokiam radioaktyviųjų medžiagų kiekiui vežti geležinkeliais [B(U) ir B(M) tipo pakuotės tinka], čia pateikiamos šios taisyklės, kadangi šias pakuotes leidžiama vežti ir geležinkeliais.

C tipo pakuotėse pagal joms išduotus patvirtinimo pažymėjimus negali būti:

a) didesnio aktyvumo, nei numatyta pakuočių pavyzdžiams,

b) kitų radioaktyviųjų nuklidų, nei patvirtinta pakuočių pavyzdžiams, arba

c) tokio pavidalo ir tokio fizikinio ar cheminio būvio turinio, kuris neatitinka patvirtinto pakuotės pavyzdžio.

2.2.7.7.1.7

Pakuotės su daliosiomis medžiagomis

Pakuotėse su daliosiomis medžiagomis pagal joms išduotus patvirtinimo pažymėjimus negali būti:

a) tokios daliųjų medžiagų masės, kuri neatitinka pakuotės pavyzdžiui patvirtintos masės,

b) kitų radionuklidų ar daliųjų medžiagų, nei patvirtinta pakuotės pavyzdžiui, arba

c) tokio pavidalo ir tokio fizikinio ar cheminio būvio turinio, kuris neatitinka patvirtinto pakuotės pavyzdžio.

2.2.7.7.1.8

Pakuotes su urano heksafluoridu

Urano heksafluorido kiekis vienoje pakuotėje negali būti didesnis už tą, kuriam esant susidarytų mažesnis nei 5 % vakuumas, jei pakuotės temperatūra pakiltų iki aukščiausios ribos, nustatytos įrenginiams, kuriuose pakuotė bus naudojama. Urano heksafluoridas turi būti kieto pavidalo, o pakuotės vidaus slėgis, perduodant ją vežti, turi būti mažesnis už oro slėgį.

2.2.7.7.2

Aktyvumo vertės

2.2.7.7.2.1

2.2.7.7.2.1 papunkčio lentelėje pateikiamos šios pagrindinės kai kurių radioaktyviųjų nuklidų vertės:

a) A₁ ir A₂,TBq;

b)aktyvumo koncentracija išskirtinėms medžiagoms, Bq/g ir

c) ribinės aktyvumo vertės išskirtinėms pakuotėms, Bq.

2.2.7.7.2.1 lentelė

Radioaktyvieji nuklidai (atomų skaičius)

A₁

(TBq)

A₂

(TBq)

Išskirtinių medžiagų aktyvumo koncentracija (Bq/g)

Išskirtinės siuntos ribinis aktyvumas (Bq)

Aktinis (89)

Ac-225^a)

8x10^-1

6x10^-3

1x10¹

1x10⁴

Ac-227^a)

9x10^-1

9x10^-5

1x10^-1

1x10³

Ac-228

6x10^-1

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Sidabras (47)

Ag-105

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

Ag-108m^a)

7x10^-1

1x10¹ ^b)

1x10^{6 b)}

Ag-110m^a)

4x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Ag-111

2x10⁰

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Aliuminis (13)

Al-26

1x10⁴

1x10¹

1x10⁵

Americis (95)

Am-241

1x10¹

1x10^-3

1x10⁰

1x10⁴

Am-242m^a)

1x10¹

1x10^-3

1x10^{0 b)}

1x10^{4 b)}

Am-243^a)

5x10⁰

1x10^-3

1x10^{0 b)}

1x10^{3 b)}

Argonas (18)

Ar-37

4x10¹

1x10⁶

1x10⁸

Ar-39

4x10¹

2x10¹

1x10⁷

1x10⁴

Ar-41

3x10⁴

3x10^-1

1x10²

1x10⁹

Arsenas (33)

As-72

3x10⁴

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

As-73

4x10¹

1x10³

1x10⁷

As-74

1x10⁰

9x10^-1

1x10¹

1x10⁶

As-76

3x10⁴

3x10^-1

1x10²

1x10⁵

As-77

2x10¹

7x10^-1

1x10³

1x10⁶

Astatas (85)

At-211^a)

2x10¹

5x10^-1

1x10³

1x10⁷

Auksas (79)

Au-193

7x10⁰

2x10⁰

1x10²

1x10⁷

Au-194

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Au-195

1x10¹

6x10⁰

1x10²

1x10⁷

Au-198

1x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Au-199

1x10¹

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Baris (56)

Ba-131^a)

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

Ba-133

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Ba-133m

2x10¹

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Ba-140^a)

5x10^-1

3x10^-1

1x10¹ ^b)

1x10^{5 b)}

Berilis (4)

Be-7

2x10¹

1x10³

1x10⁷

Be-10

4x10^-1

6x10^-1

1x10⁴

1x10⁶

Bismutas (83)

Bi-205

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Bi-206

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Bi-207

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Bi-210

1x10⁰

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Bi-210m^a)

6x10^-1

2x10^-2

1x10¹

1x10⁵

Bi-212^a)

7x10^-1

6x10^-1

1x10¹ ^b)

1x10^{5 b)}

Berklis (97)

Bk-247

8x10⁰

8x10^-4

1x10⁰

1x10⁴

Bk-249^a)

4x10¹

3x10^-1

1x10³

1x10⁶

Bromas (35)

Br-76

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Br-77

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Br-82

4x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Anglis (6)

C-11

1x10⁰

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

C-14

4x10¹

3x10⁰

1x10⁴

1x10⁷

Kalcis (20)

Ca-41

neribojama

1x10⁵

1x10⁷

Ca-45

4x10¹

1x10⁰

1x10⁴

1x10⁷

Ca-47^a)

3x10⁰

3x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Kadmis (48)

Cd-109

3x10¹

2x10⁰

1x10⁴

1x10⁶

Cd-113m

4x10¹

5x10^-1

1x10³

1x10⁶

Cd-115^a)

3x10⁰

4x10^-1

1x10²

1x10⁶

Cd-115m

5x10¹

5x10^-1

1x10³

1x10⁶

Ceris (58)

Ce-139

7x10⁰

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

Ce-141

2x10¹

6x10^-1

1x10²

1x10⁷

Ce-143

9x10^-1

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Ce-144^a)

2x10^-1

1x10^{2 b)}

1x10^{5 b)}

Kalifornis (98)

Cf-248

4x10¹

6x10^-3

1x10¹

1x10⁴

Cf-249

3x10

8x10^-4

1x10⁰

1x10³

Cf-250

2x10¹

2x10^-3

1x10¹

1x10⁴

Cf-251

7x10⁰

7x10^-4

1x10⁰

1x10³

Cf-252

1x10^-1

3x10^-3

1x10¹

1x10⁴

Cf-253^a)

4x10¹

4x10^-2

1x10²

1x10⁵

Cf-254

1x10^-3

1x10⁰

1x10³

Chloras (17)

CI-36

1x10¹

6x10^-1

1x10⁴

1x10⁶

CI-38

2x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Kiuris (96)

Cm-240

4x10¹

2x10^-2

1x10²

1x10⁵

Cm-241

2x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁶

Cm-242

4x10¹

1x10^-2

1x10²

1x10⁵

Cm-243

9x10⁰

1x10^-3

1x10⁰

1x10⁴

Cm-244

2x10¹

2x10^-3

1x10¹

1x10⁴

Cm-245

9x10⁰

9x10^-4

1x10⁰

1x10³

Cm-246

9x10⁰

9x10^-4

1x10⁰

1x10³

Cm-247^a)

3x10⁰

1x10^-3

1x10⁰

1x10⁴

Cm-248

2x10^-2

3x10^-4

1x10⁰

1x10³

Kobaltas (27)

Co-55

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Co-56

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Co-57

1x10¹

1x10²

1x10⁶

Co-58

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Co-58m

4x10¹

4x10^-1

1x10⁴

1x10⁷

Co-60

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Chromas (24)

Cr-51

3x10¹

1x10³

1x10⁷

Cezis (55)

Cs-129

4x10⁰

1x10²

1x10⁵

Cs-131

3x10¹

1x10³

1x10⁶

Cs-132

1x10⁰

1x10¹

1x10⁵

Cs-134

7x10^-1

1x10¹

1x10⁴

Cs-134m

4x10¹

6x10^-1

1x10³

1x10⁵

Cs-135

4x10¹

1x10⁰

1x10⁴

1x10⁷

Cs-136

5x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Cs-137^a)

2x10⁰

6x10^-1

1x10¹ ^b)

1x10^{4 b)}

Varis (29)

Cu-64

6x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁶

Cu-67

1x10¹

7x10^-1

1x10²

1x10⁶

Disprozis (66)

Dy-159

2x10¹

1x10³

1x10⁷

Dy-165

9x10^-1

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Dy-166^a)

9x10^-1

3x10^-1

1x10³

1x10⁶

Erbis (68)

Er-169

4x10^-1

1x10⁰

1x10⁴

1x10⁷

Er-171

8x10^-1

5x10^-1

1x10²

1x10⁶

Europis (63)

Eu-147

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

Eu-148

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Eu-149

2x10¹

1x10²

1x10⁷

Eu-150 (trumpaamžis)

2x10⁰

7x10^-1

1x10³

1x10⁶

Eu-150 (ilgaamžis)

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Eu-152

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Eu-152m

8x10^-1

1x10²

1x10⁶

Eu-154

9x10^-1

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Eu-155

2x10¹

3x10⁰

1x10²

1x10⁷

Eu-156

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Fluoras (9)

F-18

1x10⁰

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Geležis (26)

Fe-52^a)

3x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Fe-55

4x10¹

1x10⁴

1x10⁶

Fe-59

9x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Fe-60^a)

4x10¹

2x10^-1

1x10²

1x10⁵

Galis (31)

Ga-67

7x10⁰

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Ga-68

5x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Ga-72

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Gadolinis (64)

Gd-146^a)

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Gd-148

2x10¹

2x10^-3

1x10¹

1x10⁴

Gd-153

1x10¹

9x10⁰

1x10²

1x10⁷

Gd-159

3x10⁰

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Germanis (32)

Ge-68^a)

5x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Ge-71

4x10¹

1x10⁴

1x10⁸

Ge-77

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Hafnis (72)

Hf-172^a)

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Hf-175

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Hf-181

2x10⁰

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Hf-182

neribojama

1x10²

1x10⁶

Gyvsidabris (80)

Hg-194^a)

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Hg-195m^a)

3x10⁰

7x10^-1

1x10²

1x10⁶

Hg-197

2x10¹

1x10¹

1x10²

1x10⁷

Hg-197m

1x10¹

4x10^-1

1x10²

1x10⁶

Hg-203

5x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁵

Holmis (67)

Ho-166

4x10^-1

1x10³

1x10⁵

Ho-166m

6x10^-1

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Jodas (53)

I-123

6x10⁰

3x10⁰

1x10²

1x10⁷

I-124

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

I-125

2x10¹

3x10⁰

1x10³

1x10⁶

I-126

2x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁶

I-129

neribojama

1x10²

1x10⁵

I-131

3x10⁰

7x10^-1

1x10²

1x10⁶

I-132

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

I-133

7x10^-1

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

I-134

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

I-135^a)

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Indis (49)

In-111

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

In-113m

4x10⁰

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

In-114m^a)

1x10¹

5x10^-1

1x10²

1x10⁶

In-115

7x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁶

Iridis (77)

Ir-189^a)

1x10¹

1x10²

1x10⁷

Ir-190

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Ir-192

1x10^{0 c)}

6x10^-1

1x10¹

1x10⁴

Ir-194

3x10^-1

1x10²

1x10⁵

Kalis (19)

K-40

9x10^-1

1x10²

1x10⁶

K-42

2x10^-1

1x10²

1x10⁶

K-43

7x10^-1

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Kriptonas (36)

Kr-79

4x10⁰

1x10⁰

1x10³

1x10⁵

Kr-81

4x10¹

1x10⁴

1x10⁷

Kr-85

1x10¹

1x10⁵

1x10⁴

Kr-85m

8x10⁰

3x10⁰

1x10³

1x10¹⁰

Kr-87

2x10^-1

1x10²

1x10⁹

Lantanas (57)

La-137

3x10¹

6x10⁰

1x10³

1x10⁷

La-140

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Liutecis (71)

Lu-172

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Lu-173

8x10⁰

1x10²

1x10⁷

Lu-174

9x10⁰

1x10²

1x10⁷

Lu-174m

2x10¹

1x10¹

1x10²

1x10⁷

Lu-177

3x10¹

7x10^-1

1x10³

1x10⁷

Magnis (12)

Mg-28^a)

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Manganas (25)

Mn-52

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Mn-53

neribojama

1x10⁴

1x10⁹

Mn-54

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Mn-56

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Molibdenas (42)

Mo-93

4x10¹

2x10¹

1x10³

1x10⁸

Mo-99^a)

1x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Azotas (7)

N-13

9x10^-1

6x10^-1

1x10²

1x10⁹

Natris (11)

Na-22

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Na-24

2x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Niobis (41)

Nb-93m

4x10^-1

3x10¹

1x10⁴

1x10⁷

Nb-94

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Nb-95

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Nb-97

9x10^-1

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Neodimis (60)

Nd-147

6x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Nd-149

6x10^-1

5x10^-1

1x10²

1x10⁶

Nikelis (28)

Ni-59

neribojama

1x10⁴

1x10⁸

Ni-63

4x10¹

3x10¹

1x10⁵

1x10⁸

Ni-65

4x10¹

1x10¹

1x10⁶

Neptūnis (93)

Np-235

4x10¹

1x10³

1x10⁷

Np-236 (trumpaamžis)

2x10¹

2x10⁰

1x10³

1x10⁷

Np-236 (ilgaamžis)

9x10⁰

2x10^-2

1x10²

1x10⁵

Np-237

2x10¹

2x10^-3

1x10^{0 b)}

1x10^{3 b)}

Np-239

7x10⁰

4x10^-1

1x10²

1x100⁷

Osmis (76)

Os-185

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Os-191

1x10¹

2x10⁰

1x10²

1x10⁷

Os-191m

4x10¹

3x10¹

1x10³

1x10⁷

Os-193

2x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Os-194^a)

3x10^-1

1x10²

1x10⁵

Fosforas (15)

P-32

5x10^-1

1x10³

1x10⁵

P-33

4x10¹

1x10⁰

1x10⁵

1x10⁸

Protaktinis (91)

Pa-230^a)

2x10⁰

7x10^-2

1x10¹

1x10⁶

Pa-231

4x10⁰

4x10^-4

1x10°

1x10³

Pa-233

5x10⁰

7x10^-1

1x10²

1x10⁷

Švinas (82)

Pb-201

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Pb-202

4x10¹

2x10¹

1x10³

1x10⁶

Pb-203

4x10⁰

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Pb-205

neribojama

1x10⁴

1x10⁷

Pb-210^a)

1x10⁰

5x10^-2

1x10¹ ^b)

1x10^{4 b)}

Pb-212^a)

7x10^-1

2x10^-1

1x10¹ ^b)

1x10^{5 b)}

Paladis (46)

Pd-103^a)

4x10¹

1x10³

1x10⁸

Pd-107

neribojama

1x10⁵

1x10⁸

Pd-109

2x10⁰

5x10^-1

1x10³

1x10⁶

Prometis (61)

Pm-143

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Pm-144

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Pm-145

3x10¹

1x10¹

1x10³

1x10⁷

Pm-147

4x10¹

2x10⁰

1x10⁴

1x10⁷

Pm-148m^a)

8x10^-1

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Pm-149

2x10⁰

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Pm-151

2x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Polonis (84)

Po-210

4x10¹

2x10^-2

1x10¹

1x10⁴

Prazeodimis (59)

Pr-142

4x10^-1

1x10²

1x10⁵

Pr-143

3x10⁰

6x10^-1

1x10⁴

1x10⁶

Platina (78)

Pt-188^a)

1x10⁰

8x10¹

1x10¹

1x10⁶

Pt-191

4x10⁰

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Pt-193

4x10¹

1x10⁴

1x10⁷

Pt-193m

4x10¹

5x10^-1

1x10³

1x10⁷

Pt-195m

1x10¹

5x10^-1

1x10²

1x10⁶

Pt-197

2x10¹

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Pt-197m

1x10¹

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Plutonis (94)

Pu-236

3x10¹

3x10^-3

1x10¹

1x10⁴

Pu-237

2x10¹

1x10³

1x10⁷

Pu-238

1x10¹

1x10^-3

1x10⁰

1x10⁴

Pu-239

1x10¹

1x10^-3

1x10⁰

1x10⁴

Pu-240

1x10¹

1x10^-3

1x10⁰

1x10³

Pu-241^a)

4x10¹

1x10^-2

1x10²

1x10⁵

Pu-242

1x10¹

1x10^-3

1x10⁰

1x10⁴

Pu-244^a)

4x10^-1

1x10^-

1x10⁰

1x10⁴

Radis (88)

Ra-223^a)

4x10^-1

7x10^-3

1x10^{2 b)}

1x10^{5 b)}

Ra-224^a)

4x10^-1

2x10^-2

1x10¹ ^b)

1x10^{5 b)}

Ra-225^a)

2x10^-1

4x10^-3

1x10²

1x10⁵

Ra-226^a)

2x10^-1

3x10^-3

1x10¹ ^b)

1x10^{4 b)}

Ra-228^a)

6x10^-1

2x10^-2

1x10¹ ^b)

1x10^{5 b)}

Rubidis (37)

Rb-81

2x10⁰

8x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Rb-83^a)

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

Rb-84

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Rb-86

5x10^-1

1x10²

1x10⁵

Rb-87

neribojama

1x10⁴

1x10⁷

Rb (gamtinis)

neribojama

1x10⁴

1x10⁷

Renis (75)

Re-184

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Re-184m

3x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁶

Re-186

2x10⁰

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Re-187

neribojama

1x10⁶

1x10⁹

Re-188

4x10^-1

1x10²

1x10⁵

Re-189^a)

3x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Re (gamtinis)

neribojama

1x10⁶

1x10⁹

Rodis (45)

Rh-99

2x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Rh-101

4x10⁰

3x10⁰

1x10²

1x10⁷

Rh-102

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Rh-102m

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

Rh-103m

4x10¹

1x10⁴

1x10⁸

Rh-105

1x10¹

8x10^-1

1x10²

1x10⁷

Radonas (86)

Rn-222^a)

3x10^-1

4x10^-3

1x10^{l b)}

1x10^{8 b)}

Rutenis (44)

Ru-97

5x10⁰

1x10²

1x10⁷

Ru-103^a)

2x10⁰

1x10

1x10⁶

Ru-105

1x10⁰

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Ru-106^a)

2x10^-1

1x10^{2 b)}

1x10^{5 b)}

Siera (16)

S-35

4x10¹

3x10⁰

1x10⁵

1x10⁸

Stibis (51)

Sb-122

4x10^-1

1x10²

1x10⁴

Sb-124

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Sb-125

2x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁶

Sb-126

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Skandis (21)

Sc-44

5x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Sc-46

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Sc-47

1x10¹

7x10^-1

1x10²

1x10⁶

Sc-48

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Selenas (34)

Se-75

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Se-79

4x10¹

2x10⁰

1x10⁴

1x10⁷

Silicis (14)

Si-31

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Si-32

4x10¹

5x10^-1

1x10³

1x10⁶

Samaris (62)

Sm-145

1x10¹

1x10²

1x10⁷

Sm-147

neribojama

1x10¹

1x10⁴

Sm-151

4x10¹

1x10¹

1x10⁴

1x10⁸

Sm-153

9x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Alavas (50)

Sn-113^a)

4x10⁰

2x10⁰

1x10³

1x10⁷

Sn-117m

7x10⁰

4x10^-1

1x10²

1x10⁶

Sn-119m

4x10¹

3x10^-1

1x10³

1x10⁷

Sn-121m^a)

4x10¹

9x10^-1

1x10³

1x10⁷

Sn-123

8x10^-1

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Sn-125

4x10^-1

1x10²

1x10⁵

Sn-126^a)

6x10^-1

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Stroncis (38)

Sr-82^a)

2x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Sr-85

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

Sr-85m

5x10⁰

1x10²

1x10⁷

Sr-87m

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Sr-89

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Sr-90^a)

3x10^-1

1x10^{2 b)}

1x10^{4 b)}

Sr-91^a)

3x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Sr-92^a)

1x10⁰

3x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Tritis (1)

T(H-3)

4x10¹

1x10⁶

1x10⁹

Tantalas (73)

Ta-178 (ilgaamžis)

1x10⁰

8x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Ta-179

3x10¹

1x10³

1x10⁷

Ta-182

9x10^-1

5x10^-1

1x10¹

1x10⁴

Terbis (65)

Tb-157

4x10¹

1x10⁴

1x10⁷

Tb-158

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Tb-160

1x10⁰

6x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Technecis (43)

Tc-95m^a)

2x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Tc-96

4x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Tc-96m^a)

4x10^-1

1x10³

1x10⁷

Tc-97

neribojama

1x10³

1x10⁸

Tc-97m

4x10¹

1x10⁰

1x10³

1x10⁷

Tc-98

8x10^-1

7x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Tc-99

4x10¹

9x10^-1

1x10⁴

1x10⁷

Tc-99m

1x10¹

4x10⁰

1x10²

1x10⁷

Telūras (52)

Te-121

2x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Te-121m

5x10⁰

3x10⁰

1x10²

1x10⁵

Te-123m

8x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁷

Te-125m

2x10¹

9x10^-1

1x10³

1x10⁷

Te-127

2x10¹

7x10^-1

1x10³

1x10⁶

Te-127m^a)

2x10¹

5x10^-1

1x10³

1x10⁷

Te-129m

7x10^-1

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Te-129m^a)

8x10^-1

4x10^-1

1x10³

1x10⁶

Te-131m^a)

7x10^-1

5x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Te-132^a)

5x10^-1

4x10^-1

1x10²

1x10⁷

Toris (90)

Th-227

1x10¹

5x10^-3

1x10¹

1x10⁴

Th-228^a)

5x10^-1

1x10^-3

1x10^{0 b)}

1x10^{4 b)}

Th-229

5x10⁰

5x10^-4

1x10^{0 b)}

1x10^{3 b)}

Th-230

1x10¹

1x10^-3

1x10⁰

1x10⁴

Th-231

4x10¹

2x10^-2

1x10³

1x10⁷

Th-232

neribojama

1x10¹

1x10⁴

Th-234^a)

3x10^-1

1x10^{3 b)}

1x10^{5 b)}

Th (gamtinis)

neribojama

1x10^{0 b)}

1x10^{3 b)}

Titanas (22)

Ti-44^a)

5x10^-1

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

Talis (81)

TI-200

9x10^-1

1x10¹

1x10⁶

TI-201

1x10¹

4x10⁰

1x10²

1x10⁶

TI-202

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

TI-204

1x10¹

7x10^-1

1x10⁴

Tulis (69)

Tm-167

7x10⁰

8x10^-1

1x10²

1x10⁶

Tm-170

3x10⁰

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Tm-171

4x10¹

4x10^-1

1x10⁴

1x10⁸

Uranas (92)

U-230 (greita absorbcija per plaučius)^a) ^d)

4x10¹

1x10^-1

1x10¹ ^b)

1x10^{5 b)}

U-230 (vidutinė absorbcija per plaučius)^a) ^e)

4x10¹

4x10^-3

1x10¹

1x10⁴

U-230 (lėta absorbcija per plaučius)^a) ^f)

3x10¹

3x10^-3

1x10¹

1x10⁴

U-232 (greita absorbcija per plaučius)^d)

4x10¹

1x10^-2

1x10^{0 b)}

1x10^{3 b)}

U-232 (vidutinė absorbcija per plaučius)^e)

4x10¹

7x10^-3

1x10¹

1x10⁴

U-232 (lėta absorbcija per plaučius)^f)

1x10¹

1x10^-3

1x10¹

1x10⁴

U-233 (greita absorbcija per plaučius)^d)

4x10¹

9x10^-2

1x10¹

1x10⁴

U-233 (vidutinė absorbcija per plaučius)^e)

4x10¹

2x10^-2

1x10²

1x10⁵

U-233 (lėta absorbcija per plaučius)^f)

4x10¹

6x10^-3

1x10¹

1x10⁵

U-234 (greita absorbcija per plaučius)^d)

4x10¹

9x10^-2

1x10¹

1x10⁴

U-234 (vidutinė absorbcija per plaučius)^e)

4x10¹

2x10^-2

1x10²

1x10⁵

U-234 (lėta absorbcija per plaučius)^f)

4x10¹

6x10^-3

1x10¹

1x10⁵

U-235 (visų rūšių absorbcija per plaučius)^{a) d) e) f)}

neribojama

1x10¹ ^b)

1x10^{4 b)}

U-236 (greita absorbcija per plaučius)^d)

neribojama

1x10¹

1x10⁴

U-236 (vidutinė absorbcija per plaučius)^e)

4x10¹

2x10^-2

1x10²

1x10⁵

U-236 (lėta absorbcija per plaučius)^f)

4x10¹

6x10^-3

1x10¹

1x10⁴

U-238 (visų rūšių absorbcija per plaučius)^{d) e) f)}

neribojama

1x10¹ ^b)

1x10^{4 b)}

U (gamtinis)

neribojama

1x10^{0 b)}

1x10^{3 b)}

U (sodrintas < 20 %)^g)

neribojama

1x10°

1x10³

U (nuskurdintas)

neribojama

1x10°

1x10³

Vanadis (23)

V-48

4x10^-1

1x10¹

1x10⁵

V-49

4x10¹

1x10⁴

1x10⁷

Volframas (74)

W-178^a)

9x10⁰

5x10⁰

1x10¹

1x10⁶

W-181

3x10¹

1x10³

1x10⁷

W-185

4x10¹

8x10^-1

1x10⁴

1x10⁷

W-187

2x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

W-188^a)

4x10^-1

3x10^-1

1x10²

1x10⁵

Ksenonas (54)

Xe-122^a)

4x10^-1

1x10²

1x10⁹

Xe-123

2x10⁰

7x10^-1

1x10²

1x10⁹

Xe-127

4x10⁰

2x10⁰

1x10³

1x10⁵

Xe-131m

4x10¹

1x10⁴

Xe-133

2x10¹

1x10¹

1x10³

1x10⁴

Xe-135

3x10⁰

2x10⁰

1x10³

1x10¹⁰

Itris (39)

Y-87^a)

1x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Y-88

4x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Y-90

3x10^-1

1x10³

1x10⁵

Y-91

6x10^-1

1x10³

1x10⁶

Y-91m

2x10⁰

1x10²

1x10⁶

Y-92

2x10^-1

1x10²

1x10⁵

Y-93

3x10^-1

1x10²

1x10⁵

Iterbis (70)

Yb-169

4x10⁰

1x10⁰

1x10²

1x10⁷

Yb-175

3x10¹

9x10^-1

1x10³

1x10⁷

Cinkas (30)

Zn-65

2x10⁰

1x10¹

1x10⁶

Zn-69

3x10⁰

6x10^-1

1x10⁴

1x10⁶

Zn-69m^a)

3x10⁰

6x10^-1

1x10²

1x10⁶

Cirkonis (40)

Zr-88

3x10⁰

1x10²

1x10⁶

Zr-93

neribojama

1x10^{3 b)}

1x10^{7 b)}

Zr-95^a)

2x10⁰

8x10^-1

1x10¹

1x10⁶

Zr-97^a)

4x10^-1

1x10¹ ^b)

1x10^{5 b)}

^a)A1 ir A2 vertės apima dukterinių nuklidų, kurių pusperiodis ne ilgesnis kaip 10 dienų, vertes.

^b)Čia pateikiami motininiai nuklidai ir jų nuolatinės pusiausvyros dukteriniai produktai:

Sr-90

Y-90

Zr-93

Nb-93m

Zr-97

Nb-97

Ru-106

Rh-106

Cs-137

Ba-137tn

Ce-134

La-134

Ce-144

Pr-144

Ba-140

La-140

Bi-212

TI-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Pb-210

Bi-210, Po-210

Pb-212

Bi-212, TI-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Rn-220

Po-216

Rn-222

Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214

Ra-223

Rn-219, Po-215, Pb-211, Bi-211, TI-207

Ra-224

Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, TI-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Ra-226

Rn-222, Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214, Pb-210, Bi-210, Po-210

Ra-228

Ac-228

Th-226

Ra-222, Rn-218, Po-214

Th-228

Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, TI-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Th-229

Ra-225, Ac-225, Fr-221, At-217, Bi-213, Po-213, Pb-209

Th (gamt.)

Ra-228, Ac-228, Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, TI-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Th-234

Pa-234m

U-230

Th-226, Ra-222, Rn-218, Po-214

U-232

Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, TI-208 (0,36), Po-212 (0,64)

U-235

Th-231

U-238

Th-234, Pa-234m

U (gamt.)

Th-234, Pa-234m, U-234, Th-230, Ra-226, Rn-222, Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214, Pb-210, Bi-210, Po-210

U-240

Np-240m

Np-237

Pa-233

Am-242m

Am-242

Am-243

Np-239

^c) Kiekį galima nustatyti, išmatavus skilimo koeficientą arba spinduliuotės lygį nustatytu atstumu nuo spinduliuotės šaltinio.

^d) Šios vertės taikomos tik urano junginiams, kurie ir normaliomis vežimo sąlygomis, ir avarinėmis sąlygomis yra tokios cheminės formos: UF₆, UO₂F₂ ir UO₂(NO₃)₂.

^e) Šios vertės taikomos tik urano junginiams, kurie ir normaliomis vežimo sąlygomis, ir avarinėmis sąlygomis yra tokios cheminės formos: UO₃, UF₄ ir UCI₄ arba šešiavalenčių junginių pavidalo.

^f) Šios vertės taikomos tik d ir e išnašose neminimiems urano junginiams.

^g) Šios vertės taikomos tik neapšvitintam uranui.

2.2.7.7.2.2

Norint nustatyti tinkamą radioaktyviojo nuklido vertę iš 2.2.7.7.2.1 papunktyje išvardytų, kai kuriems radioaktyviesiems nuklidams, kurie nepateikti 2.2.7.7.2.1 lentelėje, reikalingas kompetentingosios institucijos leidimas, 0 jų tarptautiniam vežimui – daugiašalis leidimas/patvirtinimas. Jei žinomas kiekvieno radioaktyviojo nuklido cheminis pavidalas, leidžiama taikyti A₂ vertę pagal Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (International Commission on Radiological Protection) rekomenduojamą tirpumo klasę, jei į cheminį pavidalą atsižvelgiama ir normaliomis sąlygomis, ir avarinio vežimo sąlygomis. Kaip alternatyvą be kompetentingosios institucijos leidimo galima taikyti 2.2.7.7.2.2 lentelėje pateiktas radioaktyviųjų nuklidų vertes.

2.2.7.7.2.2 lentelė. Pagrindinės nežinomų radioaktyviųjų nuklidų arba jų mišinių vertės

Radioaktyvusis turinys

Išskirtinių medžiagų aktyvumo koncentracija

Išskirtinių siuntų ribinė aktyvumo vertė

(TBq)

(Bq/g)

(Bq)

Žinoma tik, kad yra nuklidų, skleidžiančių beta ir gama spinduliuotę

0,1

0,02

1x10¹

1x10⁴

Žinoma tik, kad yra nuklidų, skleidžiančių alfa spinduliuotę

0,2

9x10^-5

1x10^-1

1x10³

Nėra jokių svarbių duomenų

0,001

9x10^-5

1x10^-1

1x10³

2.2.7.7.2.3

Apskaičiuojant 2.2.7.7.2.1 lentelėje nepateikto nuklido A₁ ir A₂ vertes, radioaktyvioji skilimo grandinė, kurioje yra gamtoje aptinkamas radioaktyviųjų nuklidų kiekis ir kurioje joks dukterinis izotopas neturi pusperiodžio, ilgesnio nei 10 dienų arba ilgesnio nei pradinis nuklidas, laikoma atskiru radioaktyviuoju nuklidų; aktyvumas ir taikomos A₁ arba A₂ vertės – tai pradinio šios skilimo grandinės nuklido vertės. Radioaktyviojo skilimo grandinėse, kuriose dukterinio nuklido pusperiodis ilgesnis kaip 10 dienų arba ilgesnis nei pradinio nuklido, pradinis nuklidas ir šie dukteriniai nuklidai laikomi įvairių nuklidų mišiniu.

2.2.7.7.2.4

Radioaktyviųjų nuklidų mišinių pagrindinės nuklidų vertės, išvardytos 2.2.7.7.2.1 papunktyje, nustatomos pagal šią formulę:

Xm = 1 / (SUM(i) [f(i) / X(i)]),

čia:

f(i) – radioaktyviojo nuklido i aktyvumo dalis arba aktyvumo koncentracijos dalis mišinyje,

X(i) – išskirtinių medžiagų atitinkama A₁ arba A₂ vertė arba aktyvumo koncentracija arba atitinkamo radioaktyviojo nuklido i aktyvumo vertė išskirtiniame siuntinyje, ir

X_m – mišinių atvejų išvestinė A₁ arba A₂ vertė, žyminti išskirtinių medžiagų aktyvumo koncentraciją arba išskirtinio siuntinio ribinį aktyvumą.

2.2.7.7.2.5

Jei žinomas kiekvienas radioaktyvusis nuklidas, tačiau nežinomas kelių nuklidų aktyvumas, radioaktyviuosius nuklidus galima jungti į grupes ir, taikant 2.2.7.7.2.4 bei 2.2.7.7.1.4.2 papunkčiuose pateiktą formulę, kiekvienos grupės radioaktyviesiems nuklidams taikyti mažiausią vertę. Jungimo į grupes pagrindas – bendrasis alfa spinduliuotės aktyvumas ir bendrasis beta bei gama spinduliuotės aktyvumas, jei jie yra žinomi, jungiant taikytinos mažiausios alfa spinduliuotės bei beta ir gama spinduliuotės šaltinių vertes.

2.2.7.7.2.6

Tam tikriems radioaktyviesiems nuklidams arba jų mišiniams, apie kuriuos nėra esminių duomenų, taikomos vertės pagal 2.2.7.7.2.2 lentelę.

2.2.7.8

Transporto indekso, krizinės saugos koeficiento ir spinduliuotės lygio ribinės vertės pakuotėms ir papildomosioms išorinėms pakuotėms

2.2.7.8.1

Išskyrus išskirtinio naudojimo siuntas, kiekvienos pakuotės ar papildomosios išorinės pakuotės transporto indeksas negali viršyti 10 ir kiekvienos pakuotės ar papildomos išorinės pakuotės krizinės saugos koeficientas negali viršyti 50.

2.2.7.8.2

Išskyrus siuntas ir papildomąsias išorines pakuotes, vežamas išskirtinio naudojimo sąlygomis pagal 7.5.11 poskyrio specialiosios taisyklės CW 33 (3.5) a) punktą, didžiausias spinduliuotės lygis visuose pakuotės arba papildomosios išorinės pakuotės išorinio paviršiaus taškuose negali viršyti 10 mSv/h.

2.2.7.8.3

Didžiausias spinduliuotės lygis visuose pagal išskirtinį naudojimą vežamos pakuotės arba papildomosios išorinės pakuotės išorinio paviršiaus taškuose negali viršyti 10 mSv/h.

2.2.7.8.4

Atsižvelgiant į 2.2.7.8.4 lentelėje nurodytus reikalavimus ir toliau pateiktas taisykles, pakuotės ir papildomosios išorinės pakuotės priskiriamos vienai iš kategorijų I-BALTA, II-GELTONA arba III-GELTONA:

a) nustatant pakuotės ar papildomosios išorinės pakuotės kategoriją, būtina atsižvelgti į transporto indeksą ir paviršiaus spinduliuotės lygį. Jei transporto indeksas atitinka vienos kategorijos reikalavimus, o paviršiaus spinduliuotės lygis – kitos, pakuotė arba išorinė pakuotė priskiriama aukštesnei kategorijai. I-BALTA kategorija laikoma žemiausia;

b) transporto indeksas nustatomas pagal 2.2.7.6.1.1 ir 2.2.7.6.1.2 papunkčiuose aprašytą tvarką;

c) jei paviršiaus spinduliuotės lygis yra aukštesnis nei 2 mSv/h, pakuotė arba papildomoji išorinė pakuotė turi būti vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis pagal 7.5.11 skirsnio specialiosios taisyklės CV 33 (3.5) a punktą;

d) pakuotė, vežama pagal specialų susitarimą, priskiriama III-GELTONA kategorijai;

e) papildomoji išorinė pakuotė, kurioje yra pagal specialų susitarimą vežamų pakuočių, priskiriama III-GELTONA kategorijai.

2.2.7.8.4 lentelė. Pakuočių ir išorinių pakuočių kategorijos

Reikalavimai

Kategorija

Transporto indeksas (TI)

Didžiausias spinduliuotės lygis kiekviename išorinio paviršiaus taške

0^a)

ne didesnis kaip 0,0005 mSv/h

I-BALTA

nuo 0 iki 1^a)

nuo 0,0005 mSv/h iki 0,5 mSv/h

II-GELTONA

nuo 1 iki 10

nuo 0,5 mSv/h iki 2 mSv/h

III-GELTONA

didesnis kaip 10

nuo 2 mSv/h iki 10 mSv/h

III-GELTONA^b)

^a) Jei nustatytas transporto indeksas neviršija 0,05, pagal 2.2.7.6.1.1 c) papunktį jo vertė prilyginama nuliui.

^b) Vežamos ir išskirtinio naudojimo sąlygomis.

2.2.7.9

Išskirtinių pakuočių vežimo taisyklės ir kontrolės priemonės

2.2.7.9.1

Išskirtinės pakuotės, kuriose gali būti ribotas kiekis radioaktyviųjų medžiagų, instrumentų, gaminių, aprašytų 2.2.7.7.1.2 papunktyje, ir tuščių pakuočių, aprašytų 2.2.7.9.6 punkte, gali būti vežamos laikantis tokių taisyklių:

a) taikytinų taisyklių, pateiktų 2.2.7.9.2 punkte, 3.3.1 skirsnyje (jei tinka, 290 specialioji taisyklė), 4.1.9.1.2 punkte, 5.2.1.2 skirsnyje, 5.2.1.7.1, 5.2.1.7.2, 5.2.1.7.3 punktuose, 5.4.1.1.1 punkto a papunktyje, 7.5.11 skirsnyje (specialioji taisyklė CW 33 (5.2) ir, jei tinka, 2.2.7.9.3-2.2.7.9.6 punktuose;

b) 6.4.4 poskyryje pateiktų išskirtinių pakuočių taisyklių;

c) jei išskirtinėje pakuotėje yra daliųjų medžiagų, taikomas vienas iš 6.4.11.2 skirsnyje išvardytų daliųjų medžiagų kriterijų, taip pat ir 6.4.7.2 skirsnyje pateikta taisyklė.

2.2.7.9.2

Spinduliuotės lygis kiekviename išskirtinės pakuotės išorinio paviršiaus taške negali viršyti 5 μmiuSv/h.

2.2.7.9.3

Radioaktyviosios medžiagos, esančios prietaisuose ar gaminiuose ar priklausančios jų konstrukcijai, gali būti vežamos išskirtinėje pakuotėje, jei jų aktyvumas neviršija 2.2.7.7.1.2.1 lentelės 2 ir 3 skiltyse nurodytų ribinių verčių vienam krovinio vienetui arba vienai siuntai, su sąlyga, kad:

a) kiekvieno nesupakuoto instrumento ar gaminio spinduliuotės lygis 10 cm atstumu nuo kiekvieno jo išorinio paviršiaus taško neviršija 0,1 mSv/h, ir

b) kiekvienas instrumentas ar gaminys ženklinamas užrašu „RADIOACTIV“, išskyrus:

(i) laikrodžius ir prietaisus su radioliuminescenciniais šviečiančiais užrašais;

(ii) plataus vartojimo gaminius, kuriems pagal 2.2.7.1.2 punkto d papunkčio reikalavimus buvo išduotas atitinkamas leidimas/licencija arba kurie neviršija 2.2.7.7.2.1 lentelės 5 skiltyje išskirtinėms siuntoms nustatytų aktyvumo verčių, jeigu šie gaminiai vežami pakuotėje, kuri iš vidaus taip paženklinama užrašu „RADIOACTIV“, kad, ją atidarius, įspėjimas apie radioaktyviąsias medžiagas būtų akivaizdus, ir

c) aktyviosios medžiagos nėra visiškai apsuptos neaktyvių komponentų (įtaisas, kurio vienintelė funkcija – radioaktyviųjų medžiagų izoliavimas, nelaikomas prietaisu ar gaminiu).

2.2.7.9.4

2.2.7.9.3 punkte neaprašyto pavidalo radioaktyviosios medžiagos gali būti vežamos išskirtinėje pakuotėje, jei jų aktyvumas neviršija 2.2.7.7.1.2.1 lentelės 4 skiltyje nurodytų ribinių verčių, su sąlyga, kad:

a) įprastomis vežimo sąlygomis radioaktyvusis turinys išlieka uždarytas pakuotėje ir

b) pakuotė iš vidaus taip paženklinama užrašu „RADIOAKTYVU“, kad, ją atidarius, įspėjimas apie radioaktyviąsias medžiagas būtų akivaizdus.

2.2.7.9.5

Gaminys, kuriame neapšvitintas gamtinis uranas, neapšvitintas nuskurdintas uranas arba neapšvitintas gamtinis toris yra vienintelės radioaktyviosios medžiagos, gali būti vežamas kaip išskirtinė pakuotė, su sąlyga, kad urano ar torio išorinis paviršius turi neaktyvųjį metalo ar kitos kietos medžiagos apvalkalą.

2.2.7.9.6

Tuščia pakuotė, kurioje anksčiau buvo radioaktyviųjų medžiagų, gali būti vežama kaip išskirtinė pakuotė, jei:

a) pakuotė yra gerai išsilaikiusi ir saugiai uždaryta;

b) urano ar torio išorinis paviršius pakuotės konstrukcijoje turi neaktyvųjį metalo ar kitos kietos medžiagos apvalkalą;

c) vidinė laikinoji tarša ne daugiau kaip šimtą kartų viršija 4.1.9.1.2 punkte pateikiamas vertes ir

d) nematyti jokių pavojingumo ženklų, kurie pagal 5.2.2.1.11.1 papunkčio reikalavimus buvo pritvirtinti ant pakuotės.

2.2.7.9.7

Išskirtinėms pakuotėms ir jų vežimo kontrolės priemonėms netaikomos šios taisyklės:

2.2.7.4.1, 2.2.7.4.2, 4.1.9.1.3, 4.1.9.1.4, 5.1.3.2, 5.5.1.1, 5.1.5.1.2, 5.2.2.1.11.1, 5.4.1.1.1, išskyrus a), 5.4.1.2.5.1, 5.4.1.2.5.2, 5.4.1.3, 6.4.6.1, 7.5.11 (specialioji taisyklė CW 33, išskyrus 5.2).

2.2.7.10

(rezervuota)

2.2.8

8 klasė. Ėsdinančios medžiagos

2.2.8.1

Kriterijai

2.2.8.1.1

8 klasei priklauso medžiagos bei gaminiai, turintys šių medžiagų, kurios dėl savo cheminių savybių veikia odos ar gleivinės epitelinį audinį, su kuriuo susiliečia, arba nutekėjusios gali pažeisti kitus krovinius ar transporto priemonę arba juos visiškai sugadinti. Šiai klasei priskiriamos ir tos medžiagos, kurios tik susijungusios su vandeniu sudaro ėsdinančius skysčius arba, esant natūraliai oro drėgmei, sudaro ėsdinančius garus ar suspensijas.

2.2.8.1.2

8 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:

C1-C10 Ėsdinančios medžiagos, nekeliančios šalutinio pavojaus

C1-C4 medžiagos, turinčios rūgščių savybių

C1 neorganiniai skysčiai

C2 neorganinės kietos medžiagos

C3 organiniai skysčiai

C4 organinės kietos medžiagos

C5-C8 medžiagos, turinčios šarmų savybių

C5 neorganiniai skysčiai

C6 neorganinės kietos medžiagos

C7 organiniai skysčiai

C8 organinės kietos medžiagos

C9-C10 Kitos ėsdinančios medžiagos

C9 skysčiai

C10 kietos medžiagos

C11 Gaminiai

CF Ėsdinančios liepsniosios medžiagos

CF1 skysčiai

CF2 kietos medžiagos

CS Ėsdinančios savaime įkaistančios medžiagos

CS1 skysčiai

CS2 kietos medžiagos

CW Ėsdinančios medžiagos, kurios dėl sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas

CW1 skysčiai

CW2 kietos medžiagos

CO Ėsdinančios oksiduojančios medžiagos

CO1 skysčiai

CO2 kietos medžiagos

CT Ėsdinančios toksiškos medžiagos

CT1 skysčiai

CT2 kietos medžiagos

CFT Ėsdinantys liepsnieji toksiški skysčiai

COT Ėsdinančios oksiduojančios toksiškos medžiagos

Klasifikacija ir priskyrimas pakavimo grupėms

2.2.8.1.3

Pagal vežimo metu keliamo pavojingumo laipsnį 8 klasės medžiagos priskiriamos vienai iš šių pakavimo grupių:

I pakavimo grupė: labai ėsdinančios medžiagos;

II pakavimo grupė: ėsdinančios medžiagos;

III pakavimo grupė: mažai ėsdinančios medžiagos.

2.2.8.1.4

8 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje. Medžiagos priskiriamos I, II arba III pakavimo grupei, atsižvelgiant į praktinę patirtį arba papildomus veiksnius, pvz., pavojų įkvepiant (žr. 2.2.8.1.5 punktą) ir gebėjimą reaguoti su vandeniu (įskaitant pavojingų skilimo produktų susidarymą).

2.2.8.1.5

Medžiaga ar preparatas, kuris atitinka 8 klasės kriterijus ir jo toksiškumas įkvėpus dulkių ar miglos (LC₅₀) atitinka I pakavimo grupės reikalavimus, tačiau jo toksiškumas prarijus arba toksiškumas per odą atitinka III pakavimo grupės kriterijus arba yra dar mažesnis, priskiriamas 8 klasei.

2.2.8.1.6

3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytas medžiagas, įskaitant ir mišinius, galima priskirti atitinkamam 2.2.8.3 poskyrio pavadinimui pagal ir atitinkamai pakavimo grupei taikant a)–c) papunkčiuose nurodytus kriterijus, atsižvelgiant į sąlyčio trukmę, kuri būtina žmogaus odai sunaikinti per visą jos storį.

Jei manoma, kad medžiagos negali sunaikinti visų žmogaus odos audinių, būtina įvertinti jų galimybę ėsdinti tam tikrų metalų paviršius. Priskiriant medžiagas pakavimo grupėms, reikia įvertinti turimus duomenis apie medžiagos poveikį žmogui, įvykus nelaimingam atsitikimui. Jei tokių duomenų nėra, medžiagų skirstymas atliekamas pagal OECD 404 rekomendacijoje⁹⁾ aprašytų bandymų duomenis.

_____________________

⁹⁾ OECD Guidelines for Testing of Chemicals, Guideline 404, „Acute Dermal Irritation/Corrosion“ (1992).

a) I pakavimo grupei priskiriamos medžiagos, kurios, veikusios sveiką odą tris minutes, per 60 stebėjimo minučių sunaikina visus odos audinius.

b) II pakavimo grupei priskiriamos medžiagos, kurios, veikusios sveiką odą nuo 3 iki 60 min, per 14 stebėjimo dienų sunaikina visus odos audinius.

c) III pakavimo grupei priskiriamos medžiagos,

– kurios veikusios sveiką odą ilgiau kaip 60 min, bet ne ilgiau kaip 4 h, per 14 stebėjimo dienų sunaikina visus odos audinius;

– kurios, kaip manoma, negali sunaikinti visų sveikos odos audinių, tačiau esant 55 °C bandymo temperatūrai sukelia plieno arba aliuminio paviršiaus koroziją greičiu, didesniu kaip 6,25 mm per metus. Plieno bandymui naudojamas S235JR+CR (1.0037 arba St 37-2), S275J2G3+CR (1.0144 arba St 44-3), ISO 3574, „Unified Numbering System (UNS)“ G10200 arba SAE 1020) tipo plienas, aliuminio bandymui – 7075-T6 arba AZ5GU-T6 tipo nepadengtas aliuminis. Bandymas aprašytas Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 37 skyriuje.

2.2.8.1.7

Jei, į 8 klasės medžiagas pridėjus priemaišų, jos yra kitokio pavojingumo nei 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai įvardytos medžiagos, šie mišiniai ar tirpalai turi būti priskirti tiems pavadinimams, kuriems jie turi priklausyti pagal jų faktišką keliamą pavojų.

Pastaba. Dėl tirpalų ir mišinių (preparatų, ruošinių ir atliekų) priskyrimo žr. 2.1.3 poskyrį.

2.2.8.1.8

Remiantis 2.2.8.1.6 skirsnyje aprašytais kriterijais galima nustatyti, ar konkrečiai įvardytas tirpalas arba mišinys, arba tirpalas ir mišinys, turintys konkrečiai įvardytų medžiagų, pasižymi tokiomis savybėmis, kad jiems nebūtų taikomos šios klasės taisyklės.

2.2.8.1.9

8 klasei nepriskiriamos medžiagos, tirpalai ir mišiniai,

– kurie neatitinka direktyvų Nr. 67/548/EEB¹⁰⁾ir 88/379/EEB¹¹⁾ galiojančiose redakcijose aprašytų kriterijų ir todėl neklasifikuojami kaip ėsdinantys, ir

– kurie neturi ėsdinančio poveikio plienui ar aliuminiui.

_____________________

¹⁰⁾ 1967 m. birželio 27 d. priimta Europos Bendrijų Tarybos direktyva Nr. 67/548/EEB „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu etiketėmis, suderinimo“, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. L 196, 1967.08.16, 1 p.

¹¹⁾ 1988 m. birželio 7 d. priimta Europos Bendrijų Tarybos direktyva Nr. 88/379/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, reglamentų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų preparatų klasifikavimu, pakavimu ir ženklinimu, suvienodinimo“, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. L 187, 1988.07.16, 14 p.

Pastaba. JT tipinėse taisyklėse nurodytoms medžiagoms JT Nr. 1910 KALCIO OKSIDAS ir JT Nr. 2812 NATRIO ALIUMINATAS RID taisyklės netaikomos.

2.2.8.2

Draudžiamos vežti medžiagos

2.2.8.2.1

8 klasės chemiškai nepatvarias medžiagas leidžiama vežti tik tuo atveju, jei imamasi būtinų priemonių, užkertančių kelią pavojingoms skilimo ar polimerizacijos reakcijoms vežimo metu. Tam tikslui būtina stebėti, kad talpyklose ir cisternose nebūtų medžiagų, galinčių paskatinti šias reakcijas.

2.2.8.2.2

Draudžiamos vežti medžiagos yra šios:

– JT Nr. 1798 AZOTO RŪGŠTIES IR DRUSKOS RŪGŠTIES MIŠINIAI,

– chemiškai nepatvarus sieros rūgščių atliekų mišiniai,

– chemiškai nepatvarūs nitromišiniai arba panaudotų rūgščių mišiniai, nedenitruoti,

– perchlorato rūgštis, vandeniniai tirpalai, turintys daugiau kaip 72 % grynosios rūgšties, arba perchlorato rūgšties ir kitų skysčių, išskyrus vandenį, mišiniai.

Šią medžiagą draudžiama vežti geležinkeliais:

– sieros trioksidas, ne mažesnio kaip 99,95 % grynumo, nestabilizuotas (be inhibitoriaus).

2.2.8.3

Bendrinių pavadinimų sąrašas

Šalutinis pavojus			Klasifik. kodas	JT Nr.	Medžiagos arba gaminio pavadinimas
Ėsdinančios medžiagos be šalutinio pavojaus
				2584	ALKILSULFONO RŪGŠTYS, SKYSTOS, turinčios daugiau kaip 5 % laisvosios sieros rūgšties, arba
				2584	ARILSULFONO RŪGŠTYS, SKYSTOS, turinčios daugiau kaip 5 % laisvosios sieros rūgšties
			skystos C1	2693	RŪGŠTIEJI SULFITAI, VANDENINIS TIRPALAS, K. N.
				2837	RŪGŠTIEJI SULFATAI, VANDENINIS TIRPALAS (bisulfatai, vandeninis tirpalas)
				3264	ĖSDINANTIS RŪGŠTUS NEORGANINIS SKYSTIS, K. N.
	neorganinės
			kietos C2	1740	RŪGŠTIEJI FLUORIDAI, K. N.
				2583	ALKILSULFONO RŪGŠTYS, KIETOS, turinčios daugiau kaip 5 % laisvosios sieros rūgšties, arba
				2583	ARILSULFONO RŪGŠTYS, KIETOS, turinčios daugiau kaip 5 % laisvosios sieros rūgšties
Medžiagos, turinčios rūgščių savybių				3260	ĖSDINANTI RŪGSTI NEORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.

				2586	ALKILSULFONO RŪGŠTYS, SKYSTOS, turinčios ne daugiau kaip 5 % laisvosios sieros rūgšties, arba
				2586	ARILSULFONO RŪGŠTYS, SKYSTOS, turinčios ne daugiau kaip 5 % kaip laisvosios sieros rūgšties
			skystos	2987	CHLORSILANAI, ĖSDINANTYS, K. N.
				3145	ALKILFENOLIAI, SKYSTI, K. N. (įskaitant homologus C₂-C₁₂)
				3265	ĖSDINANTIS RŪGŠTUS ORGANINIS SKYSTIS, K. N.
organinės
			kietos C4	2430	ALKILFENOLIAI, KIETI, K. N. (įskaitant homologus C₂-C₁₂)
				2585	ALKILSULFONO RŪGŠTYS, KIETOS, turinčios ne daugiau kaip 5 % laisvosios sieros rūgšties, arba
				2585	ARILSULFONO RŪGŠTYS, KIETOS, turinčios ne daugiau kaip 5 % laisvosios sieros rūgšties
				3261	ĖSDINANTI RŪGSTI ORGANINĖ KIETA MEDŽIAGA, K. N.

				1719	ĖSDINANTIS ŠARMINIS SKYSTIS, K. N.
			skystos C5	2797	AKUMULIATORIŲ SKYSTIS, ŠARMINIS
				3266	ĖSDINANTIS SKYSTIS, ŠARMINIS, NEORGANINIS, K. N.
		neorganinės
			kietos C6	3262	ĖSDINANTI KIETA MEDŽIAGA, ŠARMINĖ, NEORGANINĖ, K. N.
Medžiagos, turinčios šarmų savybių
				2735	AMINAI, SKYSTI, ĖSDINANTYS, K. N. arba
				2735	POLIAMINAI, SKYSTI, ĖSDINANTYS, K. N.
			skystos C7	3267	ĖSDINANTIS SKYSTIS, ŠARMINIS, ORGANINIS, K. N.
		organinės
			kietos C8	3259	AMINAI, KIETI, ĖSDINANTYS, K. N. arba
				3259	POLIAMINAI, KIETI, ĖSDINANTYS, K. N.
				3263	ĖSDINANTI KIETA MEDŽIAGA, ŠARMINĖ, ORGANINĖ, K. N.

				1903	DEZINFEKUOJANTI MEDŽIAGA, SKYSTA, ĖSDINANTI, K. N.
				2801	DAŽIKLIS, SKYSTAS, ĖSDINANTIS, K. N. arba
				2801	DAŽIKLIŲ SINTEZES TARPINIS PRODUKTAS, SKYSTAS, ĖSDINANTIS, K. N.
				3066	DAŽAI (dažai, lakas, emalis, beicas, šelakas, pokostas, politūra ir skystasis lako gruntas) arba
			skystos C9	3066	DAŽŲ PRIEDAI (dažų skiedikliai ir tirpikliai)
				1760	ĖSDINANTIS SKYSTIS, K. N.

Kitos ėsdinančios medžiagos			kietos^a)C10	3147	DAŽIKLIS, KIETAS, ĖSDINANTIS, K. N. arba
				3147	DAŽIKLIŲ SINTEZES TARPINIS PRODUKTAS, KIETAS, ĖSDINANTIS, K. N.
				3244	KIETOS MEDŽIAGOS, TURINČIOS ĖSDINANČIO SKYSČIO, K. N.
				1759	ĖSDINANTI KIETA MEDŽIAGA, K. N.

				2794	AKUMULIATORIAI, SKYSTIEJI, PRIPILDYTI RŪGŠTIES, elektriniai
gaminiai C11				2795	AKUMULIATORIAI, SKYSTIEJI, PRIPILDYTI ŠARMO, elektriniai
				2800	AKUMULIATORIAI, SKYSTIEJI, NEIŠSILIEJANTYS, elektriniai
				3028	AKUMULIATORIAI, SAUSIEJI, TURINTYS KIETOJO KALIO HIDROKSIDO, elektriniai

Ėsdinančios medžiagos, keliančios šalutinį pavojų
			2734	AMINAI, SKYSTI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K. N. arba
			2734	POLIAMINAI, SKYSTI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K. N.
	skystos^b)	CF1	2986	CHLORSILANAI, ĖSDINANTYS, LIEPSNIEJI, K. N.
			2920	ĖSDINANTIS SKYSTIS, LIEPSNUSIS, K. N.
liepsniosios CF
liepsniosios CF	kietos	CF2	2921	ĖSDINANTI KIETA MEDŽIAGA, LIEPSNIOJI, K. N.

	skystos	CS1	3301	ĖSDINANTIS SKYSTIS, SAVAIME ĮKAISTANTIS, K. N.
savaime įkaistančios CS
savaime įkaistančios CS	kietos	CS2	3095	ĖSDINANTI KIETA MEDŽIAGA, SAVAIME ĮKAISTANTI, K. N.

	skystos^b)	CW1	3094	ĖSDINANTIS SKYSTIS, REAGUOJANTIS SU VANDENIU, K. N.
reaguojančios su vandeniu CW
reaguojančios su vandeniu CW	kietos	CW2	3096	ĖSDINANTI KIETA MEDŽIAGA, REAGUOJANTI KIETA MEDŽIAGA, K. N.

oksiduojančios CO	skystos	CO1	3093	ĖSDINANTIS SKYSTIS, OKSIDUOJANTIS, K. N.
oksiduojančios CO
	kietos	CO2	3084	ĖSDINANTI KIETA MEDŽIAGA

	skystos^c)	CT1	2922	ĖSDINANTIS SKYSTIS, TOKSIŠKAS, K. N.
toksiškos^d)
CT	kietos^e)	CT2	2923	ĖSDINANTI KIETA MEDŽIAGA, TOKSIŠKA, K. N.

liepsniosios, toksiškos, skystos^d)		CFT	(daugiau bendrinių pavadinimų su šiuo klasifikaciniu kodu nėra; prireikus priskirti medžiagą bendriniam pavadinimui, klasifikacinis kodas nustatomas pagal 2.1.3.10 skirsnio didžiausio pavojingumo lentelę)

oksiduojančios, toksiškos^{d), e)}		COT	(daugiau bendrinių pavadinimų su šiuo klasifikaciniu kodu nėra; prireikus priskirti medžiagą bendriniam pavadinimui, klasifikacinis kodas nustatomas pagal 2.1.3.10 skirsnio didžiausio pavojingumo lentelę)

	Išnašos
	^a)Kietų medžiagų, kurioms netaikomos RID taisyklės, ir ėsdinančių skysčių mišiniai gali būti vežami, priskyrus juos pavadinimui JT Nr. 3244 ir nepritaikius 8 klasės kriterijų, su sąlyga, kad kraunant medžiagą arba uždarant pakuotę, vagoną ar konteinerį nebuvo matyti nutekėjusio skysčio. Kiekviena pakuotė turi būti tokio konstrukcinio tipo, kuris sėkmingai išlaikė II pakavimo grupės sandarumo testą.
	^b)Chlorsilanai, kurie dėl sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria liepsniąsias dujas, priklauso 4.3 klasei.
	^c)Chlorformiatai, turintys daugiausia toksiškų savybių, priklauso 6.1 klasei.
	^d)Ėsdinančios medžiagos, kurios pagal 2.2.61.1.4-2.2.61.1.9 punktus labai toksiškos jų įkvėpus, priskiriamos 6.1 klasei.
	^e) JT 1690 Nr. NATRIO FLUORIDAS, KIETAS, JT Nr. 1812 KALIO FLUORIDAS, KIETAS, JT Nr. 2505 AMONIO FLUORIDAS, JT Nr. 2674 NATRIO FLUORSILIKATAS, JT Nr. 2856 FLUORO SILIKATAI, K. N., JT 3415 NATRIO FLUORIDO TIRPALAS ir JT 3422 KALIO FLUORIDO TIRPALAS priklauso 6.1 klasei.
2.2.9	9 klasė. Kitos pavojingosios medžiagos ir gaminiai
2.2.9.1	Kriterijai
2.2.9.1.1	9 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai, kurie vežimo metu kelia pavojų, neaprašytą kitų klasių taisyklėse.
2.2.9.1.2	9 klasės medžiagos ir gaminiai skirstomi taip:
	M1 medžiagos, kurių smulkios dulkės, jų įkvėpus, gali sukelti pavojų sveikatai
	M2 medžiagos ir prietaisai, kurie degdami gali išskirti dioksinus
	M3 medžiagos, išskiriančios liepsniuosius garus
	M4 ličio akumuliatoriai
	M5 gelbėjimo priemonės
	M6–M8 aplinkai pavojingos medžiagos
	M6 vandenį teršiantys skysčiai
	M7 vandenį teršiančios kietos medžiagos
	M8 genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai
	M9–M10 aukštos temperatūros medžiagos
	M9 skysčiai
	M10 kietos medžiagos
	M11 kitos medžiagos, kurios vežimo metu kelia pavojų ir neatitinka jokios kitos klasės apibrėžimų
	Apibrėžimai ir priskyrimas
2.2.9.1.3	9 klasei priskiriamos medžiagos ir gaminiai pateikiami 3.2 skyriaus A lentelėje. 3.2 skyriaus A lentelėje konkrečiai neįvardytos medžiagos ir gaminiai priskiriami šios lentelės arba 2.2.9.3 skirsnio pavadinimams pagal 2.2.9.1.4–2.2.9.1.14 punktų nuostatas.
	Medžiagos, kurių smulkios dulkės, jų įkvėpus gali sukelti pavojų sveikatai
2.2.9.1.4	Medžiagoms, kurių smulkios dulkės, jų įkvėpus, gali sukelti pavojų sveikatai, priklauso asbestas ir jo turintys mišiniai.
	Medžiagos ir prietaisai, kurie degdami gali sudaryti dioksinus
2.2.9.1.5	Medžiagos ir prietaisai, kurie degdami gali sudaryti dioksinus, apima polichlorintus bifenilus (PCB) bei terfenilus (PCT) ir polihalogenintus bifenilus bei terfenilus, taip pat jų turinčius mišinius bei prietaisus, pvz., transformatorius, kondensatorius ir kitus prietaisus, kuriuose yra tokių medžiagų ar jų mišinių.
	Pastaba. Mišiniams, kuriuose PCB ir PCT kiekis neviršija 50 mg/kg, RID taisyklės netaikomos.
	Medžiagos, išskiriančios liepsniuosius garus
2.2.9.1.6	Medžiagos, išskiriančios liepsniuosius garus, apima polimerus, turinčius liepsniųjų skysčių, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 55 °C.
	Ličio akumuliatoriai
2.2.9.1.7	Ličio elementai ir akumuliatoriai priskiriami 9 klasei, jei jie atitinka 3.3 skyriaus 230 specialiosios taisyklės reikalavimus. Jiems netaikomos RID nuostatos, jei jie atitinka 3.3 skyriaus 188 specialiosios taisyklės reikalavimus. Jie klasifikuojami pagal Bandymų ir kriterijų vadovo 38.3 skirsnyje nustatytą tvarką.
	Gelbėjimo priemonės
2.2.9.1.8	Gelbėjimo priemonėms priklauso asmeninės apsaugos priemonės ir transporto priemonių dalys, kurios atitinka 3.3 skyriaus 235 arba 296 specialiojoje taisyklėje pateiktus apibrėžimus.
	Aplinkai pavojingos medžiagos
2.2.9.1.9	Aplinkai pavojingos medžiagos – tai skystos ar kietos vandenį teršiančios medžiagos bei tokių medžiagų turintys tirpalai ar mišiniai (preparatai, ruošiniai ir atliekos), kurių negalima priskirti kitoms klasėms arba kitam 3.2 skyriaus A lentelėje pateiktam 9 klasės pavadinimui. Šios medžiagos apima ir genetiškai modifikuotus mikroorganizmus bei organizmus.
	Vandens teršalai
2.2.9.1.10	Vandens teršalai priskiriami pavadinimams JT 3082 APLINKAI PAVOJINGA MEDŽIAGA, SKYSTA, K. N. ir JT 3077 APLINKAI PAVOJINGA MEDŽIAGA, KIETA, K. N. pagal 2.3.5 poskyryje nustatytą tvarką. Aplinkai pavojingos medžiagos, kurios jau yra priskirtos pavadinimams JT 3077 ir 3082, nurodytos 2.2.9.4 skirsnyje.
	Nepaisant 2.3.4 poskyrio nuostatų, RID taisyklės netaikomos medžiagoms, kurios nepriskiriamos kitoms RID klasėms arba kitiems 9 klasės pavadinimams ir kurios pagal 1967 m. birželio 27 d. priimtos Direktyvos 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo¹²⁾ galiojančiąją redakciją nelaikomos medžiagomis, kurioms priskiriama raidė N „pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53).
	Nepaisant 2.1.3.8 skirsnio nuostatų, medžiagų, kurioms pagal Direktyvos 67/548/EEB galiojančiąją redakciją priskiriama raidė N „pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53), tirpalai ir mišiniai (pavyzdžiui, preparatai, ruošiniai ir atliekos) priskiriami pavadinimams JT Nr. 3077 arba 3082 tik tuo atveju, jei jiems pagal 1999 m. gegužės 31 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo¹³⁾ galiojančiąją redakciją taip pat priskiriama raidė N „pavojinga aplinkai“ (R50; R50/53; R51/53) ir jie nepriklauso 1-8 klasėms arba kitam 9 klasės pavadinimui.
____________________ ¹²⁾ Europos Bendrijų oficialusis leidinys Nr. 196, 1967 m. rugpjūčio 16 d., 1–5 p. ¹³⁾ Europos Bendrijų oficialusis leidinys Nr. L 200, 1999 m. liepos 30 d., 1–68 p.
	Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai
2.2.9.1.11	Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai (GMMO) ir genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai mikroorganizmai ir organizmai, kurių genetinė medžiaga naudojantis genų techninėmis priemonėmis buvo sąmoningai taip pakeista, kaip gamtoje neatsitinka. Jie priskiriami 9 klasei (JT Nr. 3245), jei neatitinka infekcinių medžiagų apibrėžimo, tačiau gali taip pakeisti gyvūnus, augalus ir mikrobiologines medžiagas, kaip neatsitinka natūraliosios reprodukcijos metu.
	1 pastaba. GMMO, kurie yra infekcinės medžiagos, priskiriami 6.2 klasei (JT 2814 ir 2900).
	2 pastaba. GMMO ir GMO netaikomos RID taisyklės, jei juos leido naudoti jų kilmės, tranzito ir galutinės šalies kompetentingosios institucijos¹⁴⁾.
	3 pastaba. Gyvų gyvūnų negalima naudoti 9 klasei priskirtiems genetiškai modifikuotiems mikroorganizmams vežti, išskyrus tuos atvejus, kai jų negalima vežti kitais būdais.
_____________________ ¹⁴⁾ Žr. ypač direktyvos Nr. 90/220/EEB (Europos Bendrijų oficialusis leidinys Nr. L 117, 1990 m. gegužės 8 d., 18–20 p.) C dalį, kurioje nustatyta Europos Bendrijose taikoma leidimų išdavimo tvarka.
2.2.9.1.12	Genetiškai modifikuoti organizmai, kurie, kaip žinoma arba manoma, kad yra pavojingi aplinkai, turi būti vežami pagal kilmės šalies kompetentingosios institucijos nustatytus reikalavimus.
	Aukštos temperatūros medžiagos
2.2.9.1.13	Aukštos temperatūros medžiagos apima medžiagas, kurios vežamos arba perduodamos vežti skystos ir ne žemesnės kaip 100 °C temperatūros, o jei nurodyta pliūpsnio temperatūra – žemesnės nei pliūpsnio temperatūra. Joms priklauso ir medžiagos, kurios vežamos ar perduodamos vežti ne žemesnės kaip 240 °C temperatūros.
	Pastaba. Aukštos temperatūros medžiagos priskiriamos 9 klasei tik tuo atveju, jei jos neatitinka kitų klasių kriterijų.
	Kitos medžiagos, kurios vežimo metu kelia pavojų ir neatitinka jokios kitos klasės apibrėžimų
2.2.9.1.14	Toliau išvardytos įvairios medžiagos, neatitinkančios jokios kitos klasės apibrėžimų, priskiriamos 9 klasei:
	kietas amoniako junginys, kurio pliūpsnio temperatūra ne aukštesnė kaip 61 °C;
	mažiau pavojingas ditionitas;
	labai lakūs skysčiai;
	medžiagos, išskiriančios kenksmingus garus;
	medžiagos, turinčios alergenų;
	cheminių reagentų rinkiniai arba pirmosios pagalbos rinkiniai.
	Pastaba. Šioms JT tipinėse taisyklėse pateiktoms medžiagoms ir gaminiams RID nuostatos netaikomos:
	JT Nr. 1845 ANGLIES DIOKSIDAS, KIETAS (SAUSASIS LEDAS),
	JT Nr. 2071 AMONIO NITRATO TRĄŠOS,
	JT Nr. 2216 ŽUVŲ MILTAI (ŽUVŲ ATLIEKOS), STABILIZUOTI
	JT Nr. 2807 ĮMAGNETINTOS MEDŽIAGOS
	JT Nr. 3166 VIDAUS DEGIMO VARIKLIS arba TRANSPORTO PRIEMONĖ, VAROMA LIEPSNIOSIOMIS DUJOMIS arba TRANSPORTO PRIEMONĖ, VAROMA LIEPSNIUOJU SKYSČIU
	JT Nr. 3171 AKUMULIATORINĖ TRANSPORTO PRIEMONĖ arba JT Nr. 3171 AKUMULIATORINIS PRIETAISAS
	JT Nr. 3334 SKYSTIS, KURIAM TAIKOMOS AVIACIJOS TAISYKLĖS, K. N.
	JT Nr. 3335 KIETA MEDŽIAGA, KURIAI TAIKOMOS AVIACIJOS TAISYKLĖS, K. N.
	JT Nr. 3363 PAVOJINGOSIOS MEDŽIAGOS, ESANČIOS ĮRENGINIUOSE arba JT Nr. 3363 PAVOJINGOSIOS MEDŽIAGOS, ESANČIOS PRIETAISUOSE
	Priskyrimas pakavimo grupėms
2.2.9.1.15	3.2 skyriaus A lentelėje pateiktos 9 klasės medžiagos ir gaminiai pagal jų pavojingumo laipsnį priskiriami vienai iš šių pakavimo grupių:
	II pakavimo grupė: vidutinio pavojingumo medžiagos;
	III pakavimo grupė: mažo pavojingumo medžiagos.
2.2.9.2	Draudžiamos vežti medžiagos ir gaminiai
	Draudžiama vežti šias medžiagas ir gaminius:
	– ličio akumuliatorius, kurie neatitinka 3.3 skyriaus 188, 230 ar 636 specialiosios taisyklės reikalavimų;
	– nevalytas tuščias nutekamąsias talpyklas (voneles), skirtas kai kuriems prietaisams (transformatoriams, kondensatoriams ir hidrauliniams prietaisams, turintiems šių pavadinimų medžiagų: JT Nr. 2315, 3151 arba 3152).

2.2.9.3	Pavadinimų sąrašas
	Šalutinis pavojus			Klasif. kodas	JT Nr.	Medžiagos arba gaminio pavadinimas
	Kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai
	medžiagos, kurių smulkios dulkės, jų įkvėpus, gali kelti pavojų sveikatai			M1	2212	MĖLYNASIS ASBESTAS (krokidolitas)
					2212	RUDASIS ASBESTAS (amonitas, minoritas)
					2590	BALTASIS ASBESTAS (chrizotilas, aktinolitas, antofilitas, tremolitas)

					2315	POLICHLORINTI BIFENILAI, SKYSTI
					3432	POLICHLORINTI BIFENILAI, KIETI
	medžiagos ir prietaisai, kurie degdami gali sudaryti dioksinus			M2	3151	POLIHALOGENINTI BIFENILAI, SKYSTI arba
					3151	POLIHALOGENINTI TERFENILAI, SKYSTI
					3152	POLIHALOGENINTI BIFENILAI, KIETI arba
					3152	POLIHALOGENINTI TERFENILAI, KIETI

					2211	GRANULIUOTASIS POLIMERAS, AKYTAS, išskiriantis liepsniuosius garus
	medžiagos, išskiriančios liepsniuosius garus			M3	3314	PRESUOTO PLASTIKO RINKINYS, tešlos, lakšto ar ekstruzinio lyno pavidalo, išskiriantis liepsniuosius garus

					3090	LIČIO AKUMULIATORIAI
	ličio akumuliatoriai			M4	3091	LIČIO AKUMULIATORIAI ĮRENGINIUOSE arba
					3091	LIČIO AKUMULIATORIAI, SUPAKUOTI SU ĮRENGINIAIS

					2990	GYVYBES APSAUGOS PRIEMONES, SAVAIMINIO PRISIPILDYMO, pvz.: aviacinės avarinės gelbėjimo liemenės ir avarinė gelbėjimo įranga bei jūrinės gelbėjimo priemonės
	gelbėjimo priemonės			M5	3072	GYVYBES APSAUGOS PRIEMONES, NESAVAIMINIO PRIPILDYMO
					3268	ORO PAGALVIŲ ĮPŪTIMO ĮRANGA arba
					3268	ORO PAGALVIŲ MODULIAI arba
					3268	SAUGOS DIRŽŲ ĮTEMPIMO ĮRANGA

				skystos M6	3082	APLINKAI PAVOJINGAS SKYSTIS, K. N.
		teršiančios vandenį
				kietos M7	3077	APLINKAI PAVOJINGA MEDŽIAGA, KIETA, K. N.
	aplinkai
	pavojingos medžiagos	genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai M8			3245	GENETIŠKAI MODIFIKUOTI MIKROORGANIZMAI

				skystos M9	3257	AUKŠTOS TEMPERATŪROS SKYSTIS, K. N. (įskaitant išlydytą metalą, išlydytą druską ir t. t.), ne žemesnės kaip 100 °C temperatūros, o jei nurodyta pliūpsnio temperatūra — žemesnės nei pliūpsnio temperatūra
	aukštos temperatūros medžiagos
				kietos M10	3258	AUKŠTOS TEMPERATŪROS KIETA MEDŽIAGA, K. N., ne žemesnės nei 240 °C temperatūros

	kitos medžiagos, kurios vežimo metu kelia pavojų ir neatitinka jokios kitos klasės apibrėžimų			M11	Daugiau bendrinių pavadinimų nėra. 9 klasės taisyklės taikomos šioms 3.2 skyriaus A lentelėje su šiuo klasifikaciniu kodu pateiktoms medžiagoms:
					1841	ACETALDEHIDO AMONIAKAS
					1931	CINKO DITIONITAS
					1941	DIBROMDIFLUORMETANAS
					1990	BENZALDEHIDAS
					2969	RICINMEDŽIO SĖKLOS arba
					2969	RICINMEDŽIO MILTAI arba
					2969	RICINMEDŽIO SĖKLŲ IŠSPAUDOS arba
					2969	RICINMEDŽIO DRIBSNIAI
					3316	CHEMINIŲ REAGENTŲ RINKINYS arba
					3316	PIRMOSIOS PAGALBOS RINKINYS
					3359	DUJOMIS APDOROTAS VIENETAS

2.2.9.4	Jau klasifikuotos aplinkai pavojingos medžiagos, kurios neatitinka jokios kitos klasės kriterijų ar 9 klasės pavadinimų, išskyrus pavadinimus JT Nr. 3077 ir 3082
	JT Nr. 3082		APLINKAI PAVOJINGAS SKYSTIS, K. N., vandens teršalas, skystas
			alkoholis C₆–C₁₇ (antrinis) poli (3-6) etoksilatas
			alkoholis C₁₂–C₁₅ poli (1-3) etoksilatas
			alkoholis C₁₃–C₁₅ poli (1-6) etoksilatas
			alfa-cipermetrinas
			butilbenzilftalatas
			chlorintieji parafinai (C₁₀–C₁₃)
			1 – chloroktanas
			krezildifenilfosfatas
			ciflutrinas
			decilakrilatas
			di-n-butilftalatas
			1,6-dichlorheksanas
			diizopropilbenzenai
			izodecilakrilatas
			izodecildifenilfosfatas
			izooktilnitratas
			malationas
			resmetrinas
			triarilfosfatai
			trikrezilfosfatai
			trietilbenzenas
			triksilenilfosfatas.
	JT Nr. 3077		APLINKAI PAVOJINGA MEDŽIAGA, KIETA, K. N., vandens teršalas, kietas
			chlorheksidinas
			chloruoti parafinai (C₁₀–C₁₃)
			p-dichlorbenzenas
			difenilas
			difenilo eteris
			fenbutatino oksidas
			gyvsidabrio(I) chloridas (kalomelis)
			tributilalavo fosfatas
			cinko bromidas.
	2.3 SKYRIUS
	BANDYMŲ TVARKA
2.3.0	Bendrosios nuostatos
	Jei 2.2 skyriuje ar šiame poskyryje nenumatyta kitaip, pavojingiesiems kroviniams klasifikuoti atliekami bandymai atitinka tuos, kurie aprašyti Bandymų ir kriterijų vadove.
2.3.1	A tipo sprogstamųjų medžiagų komponentų rasojimo bandymas
2.3.1.1	JT Nr. 0091 pavadinimui priskirtos A tipo sprogstamosios medžiagos, kuriose yra ne mažiau kaip 40 % skystos azoto rūgšties esterio, turi be Bandymų ir kriterijų vadove aprašyto bandymo išlaikyti toliau nurodytą komponentų rasojimo bandymą.
2.3.1.2	Prietaisą detonuojančių sprogmenų komponentų rasojimui tikrinti (1–3 brėž.) sudaro tuščiaviduris bronzinis cilindras. Šio cilindro, iš vieno galo uždengto to paties metalo plokštele, vidinis skersmuo yra 15,7 mm, o gylis – 40 mm. Jo sienelėse pragręžiama 20 skylučių, kurių skersmuo – 0,5 mm (keturios eilės po 5 skylutes). Vertikaliai pastatytame cilindre turi laisvai judėti cilindro formos bronzinis stūmoklis, kuris yra mm ilgio, o visas cilindro ilgis – 52 mm. Stūmoklis, kurio skersmuo 15,6 mm, taip apkraunamas 2220 g mase, kad cilindro pagrindą veiktų 120 kPa (1,20 bar) slėgis.
2.3.1.3	Mažas kamštis iš sprogstamosios medžiagos, sveriantis nuo 5 iki 8 g, 30 mm ilgio ir 15 mm skersmens, suvyniotas į labai smulkų tinklelį, yra dedamas į cilindrą; tada stūmoklis kartu su apkraunamąja mase taip įstatomas į stūmoklį, kad detonuojančiuosius sprogmenis veiktų 120 kPa (1,20 bar) slėgis.
	Pažymimas laikas, per kurį išorinėje cilindro skylučių pusėje pasirodo pirmieji aliejiniai (nitroglicerino) lašeliai.
2.3.1.4	Jei atliekant bandymą nuo 15 °C iki 25 °C temperatūroje, pirmieji lašeliai pasirodo tik praėjus daugiau kaip 5 min, sprogstamoji medžiaga atitinka keliamus reikalavimus.

Detonuojančio sprogmenų komponento rasojimo bandymas

	1-3 pav.:
	(1) 4 eilės po 5 skylutes, kurių skersmuo 0,5
	(2) varis
	(3) švininė plokštelė su kūgine įduba vidinės pusės centre
	(4) 4 angos, apie (46 x 56), tolygiai periferiškai paskirstytos
2.3.2	4.1 klasės nitrintų celiuliozės mišinių bandymai
2.3.2.1	Nitroceliuliozė, pusę valandos kaitinta 132 °C temperatūroje, neturi išskirti įžiūrimų geltonai rudų garų (dujų), kuriuose yra azoto oksido. Užsiliepsnojimo temperatūra turi būti aukštesnė negu 180 °C. Žr. 2.3.2.3–2.3.2.8, 2.3.2.9 a) ir 2.3.2.10 skirsnius.
2.3.2.2	3 g plastifikuotos nitroceliuliozės, 1 h kaitintos 132 °C temperatūroje, neturi išskirti įžiūrimų geltonai rudų garų (dujų), turinčių azoto oksido. Užsiliepsnojimo temperatūra turi būti aukštesnė negu 170 °C. Žr. 2.3.2.3–2.3.2.8, 2.3.2.9 b) ir 2.3.2.10 skirsnius.
2.3.2.3	Toliau aprašyti bandymai atliekami tais atvejais, kai nesutampa nuomonės dėl leidimo vežti medžiagas geležinkeliais.
2.3.2.4	Jei pasirenkami kiti būdai išbandyti šiame poskyryje nurodytas atsparumo sąlygas, jų rezultatai turi būti tokie patys kaip ir toliau pateiktų bandymų.
2.3.2.5	Atliekant toliau aprašytą šilumos atsparumo bandymą, temperatūra krosnies, kurioje tikrinamas bandinys, viduje negali nukrypti nuo nustatytosios daugiau nei 2 °C; nurodyta 30 arba 60 min bandymo trukmė turi būti išlaikyta 2 min tikslumu. Krosnis turi būti tokia, kad įdėjus į ją bandinį reikiama temperatūra būtų pasiekta ne vėliau kaip po 5 min.
2.3.2.6	Prieš atliekant bandymus, aprašytus 2.3.2.9 ir 2.3.2.10 skirsniuose, bandiniai, esant kambario temperatūrai, ne trumpiau kaip 15 h džiovinami vakuuminėje džiovinimo spintoje (eksikatoriuje), kurioje yra lydyto ir granuliuoto kalcio chlorido, paskleidus bandomąją medžiagą plonu sluoksniu; prieš tai medžiagos, jei jos nėra miltelių ar pluošto pavidalo, turi būti suskaldytos į mažus gabalėlius, sugrustos arba supjaustytos. Slėgis džiovinimo spintoje turi būti žemesnis kaip 6,6 kPa (0,065 bar).
2.3.2.7	Prieš džiovinant pagal 2.3.2.6 skirsnyje aprašytus reikalavimus, 2.3.2.2 skirsnyje minimos medžiagos dar turi būti džiovinamos gerai ventiliuojamoje krosnyje, palaikant 70 °C temperatūrą, kol masė per 15 min sumažės ne daugiau kaip 0,3 % pradinės masės.
2.3.2.8	Silpnai nitrinta nitroceliuliozė, aprašyta 2.3.2.1 skirsnyje, pirmiausia turi būti išdžiovinama, kaip aprašyta 2.3.2.7 skirsnyje. Po to nitroceliuliozė dar džiovinama mažiausiai 15 h, laikant ją džiovinimo spintoje (eksikatoriuje) virš koncentruotos sieros rūgšties.
2.3.2.9	Cheminio stabilumo bandymas kaitinant
	a) Medžiagos, aprašytos 2.3.2.1 skirsnyje, bandymas:
	i) į kiekvieną iš dviejų stiklinių mėgintuvėlių, kurių:
	ilgis 350 mm,
	vidinis skersmuo 16 mm,
	sienelės storis 1,5 mm,
	įdedama po 1 g medžiagos, išdžiovintos kalcio chloridu (jei būtina, medžiaga džiovinimui smulkinama į gabaliukus, sveriančius ne daugiau kaip po 0,05 g). Abu mėgintuvėliai užkemšami sandariai, bet laisvai, įdedami į krosnį taip, kad būtų matomi mažiausiai keturi penktadaliai jų ilgio, ir kaitinami 30 min pastovioje 132 °C temperatūroje. Stebima, ar per šį laiką neišsiskiria azoto dujos, kurios yra geltonai rudų garų pavidalo ir aiškiai matomos baltame fone;
	ii) jei tokių garų nėra, medžiaga laikoma patvaria.
	b) Plastifikuotos nitroceliuliozės bandymas (žr. 2.3.2.2 skirsnį):
	i) 3 g plastifikuotos nitroceliuliozės sudedama į stiklinius mėgintuvėlius, analogiškus nurodytiems a) punkte, kurie po to sustatomi į pastovios 132 °C temperatūros krosnį;
	ii) mėgintuvėliai su plastifikuota nitroceliulioze laikomi krosnyje 1 h. Per šį laiką neturi išsiskirti geltonai rudi garai (azoto dujos). Stebėjimas ir vertinimas vyksta taip, kaip aprašyta a) punkte.
2.3.2.10	Užsiliepsnojimo temperatūra (žr. 2.3.2.1 ir 2.3.2.2 skirsnius)
	a) Užsiliepsnojimo temperatūra nustatoma, kaitinant 0,2 g medžiagos stikliniame mėgintuvėlyje, panardintame į Vudo lydinio vonią. Mėgintuvėlis dedamas į vonią, kai jos temperatūra pasiekia 100 °C. Po to vonios temperatūra yra nuolat keliama po 5 °C kas minutę.
	b) Mėgintuvėliai, kurių:
	ilgis 125 mm,
	vidinis skersmuo 15 mm,
	sienelės storis 0,5 mm,
	panardinami į 20 mm gylį.
	c) Bandymas kartojamas tris kartus, kiekvieną kartą žymint temperatūrą, kuriai esant medžiaga užsidega, vykstant greitai ar lėtai oksidacijai, deflagracijai ar sprogimui.
	d) Žemiausia temperatūra, užfiksuota darant tris bandymus, yra laikoma užsiliepsnojimo temperatūra.
2.3.3	3, 6.1 ir 8 klasės liepsniųjų skysčių bandymai
2.3.3.1	Bandymas pliūpsnio temperatūrai nustatyti
2.3.3.1.1	Pliūpsnio temperatūra nustatoma vienu iš šių aparatų:
	a) Abelio (Abel)
	b) Abelio-Penskio (Abel-Pensky)
	c) Tago (Tag)
	d) Penskio-Martenso (Pensky-Martens)
	e) aparatais pagal tarptautinius standartus ISO 3679:1983 arba ISO 3680:1983.
2.3.3.1.2	Dažų, klijų ir panašių klampių komponentų turinčių medžiagų pliūpsnio temperatūrai nustatyti naudojami tik tie prietaisai bei bandymų būdai, kurie tinka klampių medžiagų pliūpsnio temperatūrai nustatyti ir atitinka šiuos standartus:
	a) tarptautinį standartą ISO 3679:1983;
	b) tarptautinį standartą ISO 3680:1983;
	c) tarptautinį standartą ISO 1523:1983;
	d) Vokietijos standarto DIN 53213:1978 1 dalį.
2.3.3.1.3	Bandymas turi būti atliekamas taikant pusiausvyros metodą arba ne pusiausvyros metodą.
2.3.3.1.4	Atliekant bandymą pusiausvyros metodu, žr.:
	a) tarptautinį standartą ISO 1516:1981;
	b) tarptautinį standartą ISO 3680:1983;
	c) tarptautinį standartą ISO 1523:1983;
	d) tarptautinį standartą ISO 3679:1983.
2.3.3.1.5	Atliekant bandymą ne pusiausvyros metodu:
	a) Abelio aparatu, žr.:
	i) Didžiosios Britanijos standarto BS 2000:1995 170 dalį;
	ii) Prancūzijos standartą NF MO7-011:1988;
	iii) Prancūzijos standartą NF T66-009:1969;
	b) Abelio-Penskio aparatu, žr.:
	i) Vokietijos standarto DIN 51755:1974 1 dalį (esant temperatūrai nuo 5 °C iki 65 °C);
	ii) Vokietijos standarto DIN 51755:1978 2 dalį (esant žemesnei kaip 5 °C temperatūrai);
	iii) Prancūzijos standartą NF MO7-036:1984;
	c) Tago aparatu, žr.:
	JAV standartą ASTM D 56:1993;
	d) Penskio-Martenso aparatu, žr.:
	i) tarptautinį standartą ISO 2719:1988;
	ii) Europos standarto EN 22719:1994 atitinkamą nacionalinę versiją (pvz., BS 2000, 404 dalis / EN 22719);
	iii) JAV standartą ASTM D 93:1994;
	iv) Benzino standartizacijos instituto (Institute of Petroleum) standartą IP 34:1988.
2.3.3.1.6	Bandymų tvarka, nurodyta 2.3.3.1.4 ir 2.3.3.1.5 punktuose, turi būti taikoma tik kai kuriuose metoduose nurodytiems pliūpsnio temperatūros intervalams. Pasirenkant metodą, reikia numatyti medžiagos ir bandinio laikiklio cheminės reakcijos galimybę. Aparatas turi būti pastatytas tokioje vietoje, kur nėra skersvėjo, jei tai neprieštarauja saugos reikalavimams. Saugumo sumetimais organiniams peroksidams ir savaime reaguojančioms medžiagoms (vadinamosioms „veikliosioms“ medžiagoms) ar toksiškoms medžiagoms galima taikyti tik tokius metodus, kai naudojami nedideli apie 2 ml bandiniai.
2.3.3.1.7	Kai ne pusiausvyros metodu pagal 2.3.3.1.5 punktą nustatyta pliūpsnio temperatūra yra 23 °C ± 2 °C arba 61 °C ± 2 °C, tai ji turi būti patikrinama kiekvienam temperatūros intervalui atskirai, taikant pusiausvyros metodą pagal 2.3.3.1.4 punktą.
2.3.3.1.8	Jei liepsniojo skysčio klasifikacija yra ginčytina, laikomasi siuntėjo pasiūlyto pavadinimo, jei pliūpsnio temperatūros pakartotinio bandymo rezultatai nesiskiria nuo 2.2.3.1 skirsnyje nustatytų ribinių verčių (23 °C ir 61 °C) daugiau kaip 2 °C. Jei skirtumas yra didesnis nei 2 °C, atliekamas antrasis bandymas. Žemiausia bandymo metu gauta temperatūra ir laikoma pliūpsnio temperatūra.
2.3.3.2	Peroksido kiekio nustatymo bandymas
	Peroksido kiekis skystyje nustatomas taip:
	skysčio kiekis p (apie 5 g, 0,01 g tikslumu) įpilamas į Erlenmejerio kolbą, pripilama 20 cm acto rūgšties anhidrido, įdedama 1 g miltelių pavidalo kalio jodido; kolba purtoma 10 minučių, po to 3 min kaitinama esant 60 °C temperatūrai ir 5 minutes aušinama; po to įpilama 25 cm³ vandens. Po 30 min išsiskyręs jodas titruojamas natrio tiosulfato decinormaliniu tirpalu, nepridedant indikatoriaus. Reakcija baigiasi, visiškai
	išnykus spalvai. Jei n yra titravimui sunaudoto tiosulfato tirpalo kiekis cm, tai peroksido kiekis procentais (skaičiuojamas kaip H₂O₂) apskaičiuojamas pagal formulę: 17n / 100p.
2.3.4	Takumo bandymas
	Skystų, klampių arba pastos pavidalo medžiagų bei mišinių takumas nustatomas tokiu bandymu:
2.3.4.1	Bandymo įranga
	Serijinis penetrometras, atitinkantis tarptautinį standartą ISO 2137:1985, su 47,5 g ± 0,05 g matuokliu; tinklinis duraliuminio diskas su kūgio formos angomis, sveriantis 102,5 g ± 0,05 g (žr. 1 pav.); penetracinis indas, kurio vidinis skersmuo 72–80 mm, skirtas bandiniui įdėti.
2.3.4.2	Bandymo eiga
	Bandinys įdedamas į penetracinį indą ne vėliau kaip prieš pusvalandį iki matavimų pradžios. Sandariai uždarytas indas laikomas nejudinamas iki matavimų pradžios. Bandinys sandariai uždarytame penetraciniame inde pakaitinamas iki 35 °C ± 0,5 °C ir prieš matavimo pastatomas ant penetrometro stalelio (ne anksčiau kaip prieš 2 min iki matavimo pradžios). Tinklinio disko smaigaliu S priliečiamas skysčio paviršius ir matuojamas jo įsiskverbimo gylis, priklausantis nuo laiko.
2.3.4.3	Bandymo rezultatų vertinimas
	Medžiaga yra pastos pavidalo, jei disko smaigaliu S prilietus bandinio paviršių, matavimo prietaisas rodo tokį įsiskverbimo gylį:
	a) mažiau kaip 15,0 mm ± 0,3 mm po 5 s ± 0,1 s arba
	b) daugiau kaip 15,0 mm ± 0,3 mm po 5 s ± 0,1 s skverbimosi, bet papildomas skvarbumas dar po 55 s ± 0,5 s yra mažesnis kaip 5,0 mm ± 0,5 mm.
	Pastaba. Kai kurių takiųjų pavyzdžių bandymo atveju dažnai neįmanoma pasiekti, kad medžiagos paviršius penetraciniame inde būtų lygus ir prilietus paviršių disko smaigaliu S, nustatyti tikslias pradines matavimo sąlygas. Be to, kai kuriems pavyzdžiams tinklinio disko poveikis gali sukelti elastinę paviršiaus deformaciją ir pirmomis sekundėmis simuliuoti gilesnę skvarbą. Visais šiais atvejais tikslinga bandymo rezultatus vertinti pagal anksčiau aprašytą (b) punktą.
	1 pav. Penetrometras

2.3.5	Tyrimai medžiagų ekologiniam toksiškumui, atsparumui ir biologinei akumuliacijai vandenyje nustatyti, priskiriant jas 9 klasei
	Pastaba. Tyrimų metodai turi atitikti tuos metodus, kuriuos patvirtino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) ir Europos Bendrijos (EB) Komisija. Jei taikomi kiti metodai, juos turi pripažinti tarptautinės organizacijos ir jie privalo būti lygiaverčiai OECD ar EB Komisijos tyrimų metodams bei aprašyti tyrimų ataskaitose.
2.3.5.1	Ūmus toksiškumas žuvims
	Šio tyrimo tikslas – nustatyti koncentracijos vertę, kuriai esant nugaišta 50 % bandomųjų žuvų. Kalbama apie LD₅₀ vertę, t. y. apie tokią medžiagos koncentraciją vandenyje, kuriai esant ne mažiau kaip 96 h trunkančio nepertraukiamo tyrimo metu nugaišta 50 % tiriamųjų žuvų. Tyrimai atliekami su šių rūšių žuvimis: dryžuotasis otas (Brachydanio rerio), bukagalvė rainė (Pimephales promelas) ir vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss).
	Žuvys veikiamos tiriamąja medžiaga, kurios įvairiomis koncentracijomis dedama į vandenį (plius vienas kontrolinis mėginys). Matavimai atliekami ne rečiau kaip kas 24 h; 96 h trunkančio tyrimo pabaigoje ir, jei įmanoma, kiekvieno matavimo metu apskaičiuojama koncentracija, kuriai esant žūva 50 % žuvų. Taip pat nustatoma koncentracija, kuriai esant 96 h trunkančio tyrimo metu nesulaukiama jokio poveikio (angl. no observed effect concentration – NOEC).
2.3.5.2	Ūmus toksiškumas dafnijoms
	Šio tyrimo tikslas – nustatyti koncentraciją, kuriai esant nesugeba plaukti 50 % dafnijų (EC₅₀). Tyrimui naudojamos šios dafnijos: daphnia magna ir daphnia pulex. Dafnijos 48 h veikiamos tiriamąja medžiaga, kurios įvairiomis koncentracijomis dedama į vandenį. Taip pat nustatoma koncentracija, kurios atveju per 48 h nesulaukiama jokio poveikio (NOEC).
2.3.5.3	Dumblių augimo sulėtėjimas
	Šio tyrimo tikslas – nustatyti cheminės medžiagos poveikį dumblių augimui normaliomis sąlygomis. 72 h lyginami biomasės ir dumblių augimo greičio pokyčiai tomis pačiomis sąlygomis, tik be tiriamosios cheminės medžiagos. Tokiu būdu nustatoma efektyviosios koncentracijos vertė, kuriai esant dumblių augimo greitis sulėtėja 50 % (IC_50r), o biomasės susidarymas sumažėja taip pat 50 % (IC_50b).
2.3.5.4	Tyrimas greito biologinio skaidymosi galimybėms nustatyti
	Šio tyrimo tikslas – nustatyti biologinio skaidymosi lygį normaliomis aerobinėmis sąlygomis. Tiriamosios medžiagos mažomis koncentracijomis dedama į maitinamąjį tirpalą, kuriame yra aerobinių bakterijų. Skaidymosi eiga stebima 28 dienas, nustatant parametrus, nurodytus taikomame tyrimo metode. Yra keletas lygiaverčių tyrimo metodų. Parametrai apima ištirpinto organinio angliavandenilio (DOC) kiekio sumažėjimą, anglies dvideginio (CO₂) išsiskyrimą ir deguonies (O₂) netekimą. Laikoma, kad medžiaga greitai biologiškai skaidosi, jei ne vėliau kaip per 28 dienas yra pasiekiami šie kriterijai (per 10 dienų nuo to momento, kai skaidymasis pirmą kartą viršijo 10 %):
	DOC kiekio sumažėjimas: 70 %;
	CO₂ išsiskyrimas: 60 % teorinio CO₂ kiekio;
	O₂ netekimas: 60 % teoriškai reikalingo O₂ kiekio.
	Jei anksčiau nurodyti kriterijai neįvykdyti, tyrimą galima tęsti ilgiau negu 28 dienas, bet tada rezultatas parodo tiriamosios medžiagos vidinį gebėjimą biologiškai skaidytis. Klasifikavimui paprastai reikalingas rezultatas, patvirtinantis greitą biologinį skaidymąsi.
	Kai turima duomenų tik apie cheminį deguonies poreikį (COD) ir biocheminį deguonies poreikį (BOD₅), laikoma, kad medžiaga linkusi greitai biologiškai skaidytis, jei
	(BOD5 / COD) =>0,5.
	BOD (angl. Biochemical Oxygen Demand – biocheminis deguonies poreikis) – tai ištirpinto deguonies masė, kuri nurodytomis sąlygomis būtina biocheminio oksidavimosi procesui tam tikram medžiagos tirpalo tūriui. Rezultatas išreiškiamas BOD gramais vienam tiriamosios medžiagos gramui. Tyrimas, kuris paprastai atliekamas 5 dienas, turi atitikti nacionalinius tyrimų procedūrų standartus. COD (angl. Chemical Oxygen Demand – cheminis deguonies poreikis) – tai matas, nusakantis medžiagos oksidavimąsi ir išreiškiamas oksiduojančio reagento deguonies, kurį sunaudoja medžiaga laboratorinėmis sąlygomis, gramais. Rezultatai išreiškiami COD gramais vienam tiriamosios medžiagos gramui. Galima taikyti ir nacionalinę standartinę procedūrą.
2.3.5.5	Tyrimas biologinės akumuliacijos galimybei nustatyti
2.3.5.5.1	Šių tyrimų tikslas – nustatyti medžiagos biologinės akumuliacijos galimybę pagal medžiagos pusiausvirosios koncentracijos (c) tirpiklyje santykį su jos koncentracija vandenyje arba pagal biokoncentracijos faktorių (BCF).
2.3.5.5.2	Pusiausvirosios medžiagos koncentracijos (c) tirpiklyje santykis su jos koncentracija vandenyje paprastai išreiškiamas dešimtainiu logaritmu log₁₀. Tirpiklio maišymasis su vandeniu turi būti nepaprastai mažas, ir medžiaga vandenyje neturi jonizuotis. Dažniausiai naudojamas tirpiklis yra n-oktanolis.
	Naudojant n-oktanolį ir vandenį, gaunami tokie rezultatai: logP_ow= log₁₀[C_o/C_w], čia P_ow– Nernst'o pasiskirstymo koeficientas, gaunamas dalijant medžiagos koncentracijos n-oktanolyje (C_o) vertę iš medžiagos koncentracijos vertės vandenyje (C_w). Jei log P_ow ≥=> 3,0, reiškia, kad medžiaga linkusi į bioakumuliaciją.
2.3.5.5.3	Biokoncentracijos faktorius (BCF) išreiškiamas tiriamosios medžiagos koncentracijos žuvyse (C_f) ir koncentracijos tiriamajame stovinčiame vandenyje (c_w) santykiu: BCF = (C_f) / (C_w).
	Tyrimo principas – tirpale ar dispersijoje esančias žuvis paveikti įvairios koncentracijos tiriamąja medžiaga. Atsižvelgiant į tyrimo metodą, pasirinktą pagal tiriamosios medžiagos savybes, galima naudoti arba nepertraukiamos srovės, arba statinį, arba pusiau statinį metodus. Žuvys tiriamos tiriamąja medžiaga nurodytą laiką po to poveikis kuriam laikui nutraukiamas. Šio antrojo periodo metu matuojamas tiriamosios medžiagos kiekio didėjimo vandenyje greitis (t. y. ekskrecijos ar valymosi tempai). (Tikslūs duomenys apie atskiras tyrimo procedūras ir BCF skaičiavimo metodus pateikiami OECD cheminių medžiagų tyrimo direktyvose (OECD Guidelines for Testing of Chemicals), 305A–305E metoduose, priimtose 1981 m. gegužės 12 d.)
2.3.5.5.4	Medžiaga gali turėti log P_ow > 3,0 ir BCF, kuris mažesnis už 100. Tai reikštų nedidelę bioakumuliacijos galimybę arba jos nebuvimą. Iškilus abejonių, BCF vertė yra svarbesnė lyginant su log P_ow verte, kaip nurodyta 2.3.5.7 skirsnyje pateiktoje schemoje.
2.3.5.6	Kriterijai
	Medžiaga laikoma vandens teršalu, jei ji atitinka vieną iš toliau pateiktų kriterijų:
	Mažiausia iš šių verčių:
	LC₅₀ vertė žuvims (96 valandos),
	EC₅₀ vertė dafnijoms (48 valandos),
	IC₅₀ vertė dumbliams (72 valandos)
	yra:
	– ne mažiau kaip 1 mg/l;
	– > 1 mg/l, bet ≤<= 10 mg/l, ir medžiaga nepasižymi greitu biologiniu skaidymusi;
	– > 1 mg/l, bet ≤<= 10 mg/l ir log P_ow ≥=> 3,0 (jei eksperimentais nustatytas BCF yra mažesnis arba lygus 100).
	2.3.5.7 Eigos schema

	^*) Mažiausia iš šių verčių: 96 valandos – LC₅₀, 48 valandos – EC₅₀ arba 72 valandos IC₅₀.
	BCF – biokoncentracijos faktorius.
2.3.6	Metalo organinių medžiagų priskyrimas 4.2 ir 4.3 klasėms
	Pagal savybes, kurios buvo nustatytos Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33 skyriaus N. 1-N.5 bandymų metu, metalo organinės medžiagos priskiriamos 4.2 arba 4.3 klasei, atsižvelgiant į 2.3.6 poskyryje pateiktą schemą.
	1 pastaba. Atsižvelgiant į kitas savybes ir pagal vyraujančio pavojingumo lentelę (žr. 2.1.3.10 skirsnį), medžiagos gali būti priskiriamos ir kitoms klasėms.
	2 pastaba. Liepsnieji tirpalai, turintys metalo organinių junginių, kurių koncentracija yra tokia, kad jie patys neužsiliepsnoja arba dėl sąlyčio su vandeniu neišskiria pavojingo liepsniųjų dujų kiekio, laikomi 3 klasės medžiagomis.
	2.3.6 pav.: Metalo organinių medžiagų priskyrimo 4.2 ir 4.3 klasėms^{a), b)} eigos schema
	^a) N.1–N.5 bandymų tvarka pateikiama Bandymų ir kriterijų vadovo III dalies 33 skyriuje.
	^b) Jei tinka ir jei bandymas yra būtinas dėl reakcijos savybių, 6.1 ir 8 klasių savybės nustatomos pagal 2.1.3.10 skirsnio vyraujančio pavojingumo lentelę.

	3.1 SKYRIUS
	BENDROSIOS NUOSTATOS
3.1.1	Įvadas
	Be taisyklių, kurios pateikiamos 3 dalies lentelėse arba kurios minimos nuorodose, būtina atsižvelgti į kiekvienos dalies, kiekvieno skyriaus ir (arba) poskyrio bendrąsias taisykles. Jei bendroji taisyklė prieštarauja specialiajai taisyklei, pirmenybė teikiama pastarajai.
3.1.2	Oficialusis vežimui skirtas pavadinimas
	Pastaba. Dėl oficialiųjų vežimui skirtų pavadinimų, vartojamų mėginiams, žr. 2.1.4.1 skirsnį.
3.1.2.1	Oficialusis vežimui skirtas medžiagos pavadinimas – tai toji 3.2 skyriaus A lentelėje pateikiamo pavadinimo dalis, kuri tiksliausiai apibūdina krovinius ir rašoma didžiosiomis raidėmis (skaitmenys, graikų abėcėlės raidės ir mažosiomis raidėmis „antr-“, „tret-“, „m-“, „n-“, „o-“ ir „p-“ žymima informacija laikomi sudedamąja pavadinimo dalimi). Šalia dažniausiai vartojamo oficialiojo vežimui skirto pavadinimo skliaustuose gali būti pateiktas ir alternatyvus oficialusis vežamos medžiagos pavadinimas [pvz., „ETANOLIS (ETILO ALKOHOLIS)“]. Įrašo mažosiomis raidėmis dalis nepriklauso oficialiajam vežimui skirtam medžiagos pavadinimui.
3.1.2.2	Jei jungtukai „ir“ bei „arba“ rašomi mažosiomis raidėmis arba pavadinimo dalys atskiriamos kableliais, važtaraštyje arba žymint siuntą nebūtina nurodyti viso pavadinimo, ypač tuo atveju, kai tam pačiam JT numeriui priskiriami keli skirtingi pavadinimai. Šie pavyzdžiai parodo, kaip tokiais atvejais pasirenkamas oficialusis vežimui skirtas medžiagos pavadinimas:
	a) JT 1057 ŽIEBTUVĖLIAI arba DUJŲ BALIONĖLIAI ŽIEBTUVĖLIAMS – Oficialusis vežamos medžiagos pavadinimas yra tas, kuris tinkamiausias iš dviejų pavadinimų:
	ŽIEBTUVĖLIAI
	DUJŲ BALIONĖLIAI ŽIEBTUVĖLIAMS;
	b) JT 2793 METALINĖ GELEŽIS, GRĘŽIMO, FREZAVIMO AR SUKIMO DROŽLIŲ PAVIDALO, ATLIEKOS, savaime įkaistančios. Iš visų galimų variantų pasirenkamas tinkamiausias oficialusis vežimui skirtas medžiagos pavadinimas:
	METALINĖ GELEŽIS, GRĘŽIMO DROŽLĖS
	METALINĖ GELEŽIS, FREZAVIMO DROŽLĖS
	METALINĖ GELEŽIS, SUKIMO DROŽLĖS
	METALINĖ GELEŽIS, ATLIEKOS.
3.1.2.3	Oficialusis vežimui skirtas pavadinimas gali būti vartojamas vienaskaita arba daugiskaita. Jei šiame pavadinime dar yra aiškinamųjų sąvokų, važtaraštyje ar žymint siuntą jie rašomi pasirinkta eilės tvarka. Pavyzdžiui, vietoje „DIMETILAMINAS, VANDENINIS TIRPALAS“ galima rašyti „VANDENINIS DIMETILAMINO TIRPALAS“. 1 klasės medžiagoms galima vartoti prekinius arba karinius pavadinimus, kurie yra aprašomuoju būdu papildyti oficialieji pavadinimai.
3.1.2.4	Nemažai medžiagų turi pavadinimą, skirtą skystam ir kietam tos pačios medžiagos būviui (žr. skysčio ir kietos medžiagos apibrėžimus 1.2.1 poskyryje) bei kietam būviui ir tirpalui. Jos priskiriamos skirtingoms JT Nr. pozicijoms, kurios nebūtinai pateikiamos viena po kitos.¹⁾ Jei konkrečiai įvardyta medžiaga dėl savo izomerų skirtingo fizikinio būvio gali būti skystis arba kieta medžiaga, oficialusis vežamos medžiagos pavadinimas patikslinamas žodžiu „skystas“ („skysta“) arba „kietas“ („kieta“), jei šio žodžio nėra 3.2 skyriaus A lentelėje didžiosiomis raidėmis pateiktame pavadinime (pvz., DINITROTOLUENAI, SKYSTI; DINITROTOLUENAI, KIETI).
__________________ ¹⁾ Išsamiau žr. abėcėlinį sąrašą (3.2 skyriaus B lentelę), pvz., NITROKSILENAI, SKYSTI 6.1 1665 NITROKSILENAI, KIETI 6.1 3447.
3.1.2.5	Jei medžiaga, kuri pagal 1.2.1 poskyryje pateiktą apibrėžimą yra kieta, perduodama vežti išlydyta, oficialusis vežamos medžiagos pavadinimas patikslinamas žodžiu „IŠLYDYTAS“ („IŠLYDYTA“), jei šis žodis neįrašytas 3.2 skyriaus A lentelėje didžiosiomis raidėmis pateiktame pavadinime (pvz., ALKILFENOLAS, KIETAS, K. N., IŠLYDYTAS).
3.1.2.6	Vežant medžiagą, kurią pagal 2.2. x.2 skirsnių taisykles draudžiama vežti nestabilizuotą (be inhibitoriaus), kadangi normaliomis vežimo sąlygomis ji gali pavojingai reaguoti, oficialusis vežamos medžiagos pavadinimas papildomas žodžiu „STABILIZUOTAS“ („STABILIZUOTA“) (pvz., TOKSIŠKAS ORGANINIS SKYSTIS, K. N., STABILIZUOTAS), išskyrus tuos atvejus, kai vežamos savaime reaguojančios medžiagos ir organiniai peroksidai arba kai žodis „STABILIZUOTAS“ didžiosiomis raidėmis įrašytas 3.2 skyriaus A lentelėje pateiktame pavadinime.
	Jei tokiai medžiagai stabilizuoti būtina temperatūros kontrolė, kad nesusidarytų pavojingas viršslėgis, galioja tokia taisyklė:
	a) vežant skysčius: skysčius, kuriems būtina temperatūros kontrolė²⁾, vežti geležinkeliais draudžiama;
	b) vežant dujas: vežimo sąlygas turi patvirtinti kompetentingoji institucija.
_____________________ ²⁾ Čia priskiriamos visos medžiagos (taip pat ir cheminiais inhibitoriais stabilizuotos medžiagos), kurių savaime greitėjančio skilimo temperatūra (SADT) vežimui naudojamame apvalkale neviršija 50 °C.
3.1.2.7	Hidratai vežami, suteikus jiems oficialųjį vežamų bevandenių medžiagų pavadinimą.
3.1.2.8	Grupiniai pavadinimai ir „konkrečiai nenurodytų“ (K. N.) medžiagų pavadinimai
3.1.2.8.1	Vežant medžiagas, priskirtas grupiniams pavadinimams ir k. n. grupei, kurioms taikoma 3.2 skyriaus A lentelės 6 skiltyje nurodyta 274 specialioji taisyklė, jų pavadinimas turi būti papildytas techniniu krovinio pavadinimu, jei nacionaliniai įstatymai ar tarptautiniai susitarimai nedraudžia tiksliai aprašyti kontroliuojamųjų medžiagų. Vežant 1 klasės sprogstamąsias medžiagas ir sprogstamuosius gaminius, pavojingųjų krovinių aprašymą leidžiama papildyti prekiniu arba kariniu pavadinimu. Techninis pavadinimas rašomas skliaustuose iškart po oficialiojo vežamos medžiagos pavadinimo. Galima vartoti ir tinkamą išsamesnį apibūdinimą, kaip antai „TURI“ arba „TURINTIS“, kitas sąvokas, kaip antai „MIŠINYS“, „TIRPALAS“ ir pan., leidžiama taip pat nurodyti techninio komponento kiekį procentais. Pvz., JT 1993 LIEPSNUSIS SKYSTIS, K. N. (TURI KSILENO IR BENZENO), 3, II.
3.1.2.8.1.1	Techniniu pavadinimu laikomas pripažintas cheminis, biologinis ar kitoks pavadinimas, kuris vartojamas moksliniuose ir techniniuose žinynuose, žurnaluose ir tekstuose. Prekiniai pavadinimai šiam tikslui nevartojami. Vežant kovos su kenkėjais priemones (pesticidus), leidžiama vartoti tik visuotinai priimtus pavadinimus pagal ISO standartus, kitus pavadinimus, atitinkančius „The WHO Recommended Classification of Pesticides by Hazard and Guidelines to Classification“ („PSO rekomenduojama pesticidų klasifikacija pagal jų keliamą pavojų ir klasifikavimo nurodymai“) nuostatas, taip pat veikliojo komponento pavadinimus.
3.1.2.8.1.2	Jei pavojingųjų medžiagų mišinys yra priskirtas k. n. grupei arba grupiniams pavadinimams, kuriems taikoma 3.2 skyriaus A lentelės 6 skiltyje minima 274 specialioji taisyklė, pakanka nurodyti ne daugiau kaip du komponentus, kurie nulemia mišinio pavojingumą, išskyrus kontroliuojamas medžiagas, kurias tiksliai aprašyti draudžia nacionalinė teisė arba tarptautinis susitarimas. Jei pakuotė su mišiniu turi šalutinio pavojingumo ženklą, vienas iš skliaustuose nurodytų techninių pavadinimų turi įvardyti tą komponentą, dėl kurio yra būtinas minėtas šalutinio pavojingumo ženklas.
	Pastaba. Žr. 5.4.1.2.2 punktą.
3.1.2.8.1.3	Šie pavyzdžiai parodo, kaip k. n. grupės medžiagų oficialusis vežimui skirtas pavadinimas papildomas techniniu pavadinimu:
	JT 3394 PIROFORINIS METALO ORGANINIS SKYSTIS, REAGUOJANTIS SU VANDENIU (trimetilgalis)
	JT 2902 PESTICIDAS, SKYSTAS, TOKSIŠKAS, K. N. (drazoksolonas).
3.1.2.9	Mišiniai ir tirpalai, turintys pavojingųjų medžiagų
	Jei pagal 2.1.3.3 skirsnyje pateiktas klasifikavimo taisykles mišiniai ir tirpalai laikomi konkrečiai įvardyta medžiaga, oficialusis vežimui skirtas pavadinimas turi būti papildytas žodžiais „TIRPALAS“ ar „MIŠINYS“, pvz., „ACETONAS, TIRPALAS“. Be to, galima nurodyti ir tirpalo arba mišinio koncentraciją, pvz., „ACETONAS, TIRPALAS, 75 %“.
	3.2 SKYRIUS
	PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ SĄRAŠAI
3.2.1	A lentelės paaiškinimai. Pavojingųjų krovinių sąrašas pagal JT numeraciją
	Kiekviena šio skyriaus A lentelės eilutė paprastai skiriama tai medžiagai ar gaminiui (medžiagoms ar gaminiams), kurie yra pažymėti tam tikru JT numeriu. Jei tam pačiam JT pavadinimui priskiriamos medžiagos ar gaminiai turi skirtingų cheminių ar fizikinių savybių arba joms taikomos skirtingos vežimo taisyklės, šiam JT pavadinimui gali būti skiriamos kelios eilutės iš eilės.
	Kiekviena A lentelės skiltis, kaip nurodoma toliau pateikiamose aiškinamosiose pastabose, yra skirta konkrečiai temai. Skilties (stulpelio) ir eilutės sankirtoje (langelyje) pateikiama informacija apie šios eilutės medžiagą ar gaminį skiltyje nagrinėjama tema:
	– pirmuosiuose keturiuose langeliuose šiai eilutei priskirta medžiaga ar gaminys identifikuojami (6 skiltyje nurodomos specialiosios taisyklės gali šią informaciją papildyti);
	– kituose langeliuose koduota arba nesutrumpinta forma nurodomos taikytinos specialiosios taisyklės. Kodai – tai nuorodos į išsamesnę informaciją, kuri pateikiama nurodytos dalies, skyriaus, poskyrio ir (arba) skirsnio aiškinamosiose pastabose. Tuščias langelis reiškia, kad specialiųjų taisyklių nėra, todėl taikomos bendrosios taisyklės, arba kad galioja aiškinamosiose pastabose nurodyti vežimo apribojimai.
	Nuorodos į taikytinas bendrąsias taisykles atitinkamose skiltyse nepateikiamos. Aiškinamosiose pastabose (žr. toliau) kiekvienai skilčiai nurodoma toji dalis, tas skyrius, poskyris ir (arba) skirsnis, kuriame pateikiamos bendrosios taisyklės.
	Aiškinamosios kiekvienos skilties pastabos:
	1 skiltis „JT numeris“
	Šioje skiltyje nurodomas JT numeris, suteiktas:
	– pavojingai medžiagai ar gaminiui, jei jiems yra priskirtas specialusis JT numeris, arba
	– grupiniam pavadinimui arba k. n. grupei, kuriai priklauso konkrečiai neįvardytos pavojingos medžiagos ir gaminiai pagal 2 dalies kriterijus (sprendimų schemas).
	2 skiltis „Pavadinimas ir aprašymas“
	Šioje skiltyje didžiosiomis raidėmis pateikiamas medžiagos ar gaminio pavadinimas, jei jiems yra priskirtas specialus JT numeris, arba grupinis pavadinimas bei k. n. grupė, kurioms priskiriama pavojinga medžiaga ar gaminys pagal 2 dalies kriterijus (sprendimų schemas). Šis pavadinimas vartojamas kaip oficialusis vežimui skirtas medžiagos pavadinimas arba kaip oficialiojo vežimui skirto pavadinimo dalis (išsamiau žr. 3.1.2 poskyrio oficialiuosius vežimui skirtus pavadinimus).
	Po oficialiojo vežimui skirto pavadinimo mažosiomis raidėmis pateikiamas aprašomasis tekstas, išaiškinantis pavadinimo taikymo sritį tais atvejais, kai tam tikromis aplinkybėmis skiriasi medžiagų ar gaminių klasifikavimo ir (arba) vežimo taisyklės.
	3a skiltis „Klasė“
	Šioje skiltyje nurodomas klasės, kurios apibrėžimą atitinka tam tikra pavojinga medžiaga ar gaminys, numeris. Klasės numeris priskiriamas pagal 2 dalyje aprašytus metodus ir kriterijus.
	3b skiltis „Klasifikacinis kodas“
	Šioje skiltyje pateikiamas pavojingos medžiagos ar gaminio klasifikacinis kodas.
		– 1 klasės pavojingųjų medžiagų ar gaminių kodą sudaro poklasį žymintis skaičius ir suderinamumo grupę žyminti raidė. Ir skaičius, ir raidė priskiriami pagal 2.2.1.1.4 punkte aprašytus metodus ir kriterijus.
		– 2 klasės pavojingųjų medžiagų ar gaminių kodą sudaro skaičius ir viena ar kelios raidės, žyminčios pavojingų savybių grupę ir aiškinamos 2.2.2.1.2 bei 2.2.2.1.3 punktuose.
		– 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 8 ir 9 klasių kodai aiškinami 2.2. x. l.2¹⁾ punkte.
		– 7 klasės pavojingos medžiagos ir gaminiai neturi klasifikacinių kodų.
____________________ ¹⁾ x – tai pavojingos medžiagos ar gaminio klasė, žymima skaičiumi be taško.
	4 skiltis	„Pakavimo grupė“
		Šioje skiltyje nurodomas pakavimo grupės (I, II arba III), kuriai priskiriama pavojinga medžiaga, numeris. Pakavimo grupės numeris suteikiamas, remiantis 2 dalyje aprašytais metodais ir kriterijais. Kai kurie gaminiai ir medžiagos nepriklauso jokiai pakavimo grupei.
	5 skiltis	„Pavojingumo ženklai“
		Šioje skiltyje pateikiamas pavojingumo ženklų/didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) pavyzdžio numeris (žr. 5.2.2.2 ir 5.3.1.7 skirsnius). Šie pavojingumo ženklai tvirtinami ant pakuočių, konteinerių, cisterninių konteinerių, vežiojamųjų cisternų, MEGC konteinerių, cisterninių vagonų, vagonų su nuimamosiomis cisternomis, sekcinių vagonų ir vagonų.
		Ties kai kuriomis medžiagomis skliaustuose nurodyti 13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklai (žr. 5.3.4 poskyrį) turi būti tvirtinami tik šiais atvejais:
		– 1 klasė: ant vagonų, kuriuose vežami šių medžiagų kroviniai, abiejų šonų;
		– 2 klasė: ant cisterninių vagonų, sekcinių vagonų, vagonų su nuimamosiomis cisternomis ir vagonų, kuriais vežami cisterniniai konteineriai, MEGC konteineriai ir vežiojamosios cisternos, abiejų šonų.
		Tačiau
		– 7 klasės medžiagoms ir gaminiams nuoroda „7X“, atsižvelgus į kategoriją, reiškia 7A, 7B arba 7C pavyzdžio pavojingumo ženklą (žr. 2.2.7.8.4 punktą ir 5.2.2.1.11.1 papunktį) arba 7D pavyzdžio didįjį pavojingumo ženklą (plakatą) (žr. 5.3.1.1.3 ir 5.3.1.7.2 punktus);
		– 11 pavyzdžio ženklai šioje skiltyje nenurodomi; visais atvejais reikia laikytis 5.2.2.1.12 punkto nuostatų.
		Bendrosios pavojingumo ženklų (pavojingumo plakatų) tvirtinimo taisyklės (pvz., pavojingumo ženklo numeris ar tvirtinimo vieta) pateikiamos 5.2.2.1 skirsnyje (pakuotėms ir mažiesiems konteineriams) bei 5.3.1 poskyryje (didiesiems konteineriams, cisterniniams konteineriams, MEGC konteineriams, vežiojamosioms cisternoms, cisterniniams vagonams, vagonams su nuimamosiomis cisternomis, sekciniams vagonams ir vagonams).
		Pastaba. Anksčiau minėtas ženklinimo taisykles gali pakeisti 6 skiltyje nurodytos specialiosios taisyklės.
	6 skiltis	„Specialiosios taisyklės“
		Šioje skiltyje nurodomas taikytinos specialiosios taisyklės skaitmeninis kodas. Šių taisyklių sritis labai plati, ji siejasi su 1-5 skilčių turiniu (pvz., draudimas vežti, taisyklių netaikymas, pavojingųjų krovinių tam tikrų rūšių klasifikacijos aiškinimas, papildomos ženklinimo ir žymėjimo taisyklės); taisyklės pateikiamos 3.3 skyriuje pagal jų eilės numerį. Jei 6 skiltyje nėra jokio įrašo, reiškia, kad pavojingajam kroviniui netaikomos jokios specialiosios taisyklės, susijusios su 1-5 skilčių turiniu.
	7 skiltis	„Riboti kiekiai“
		Šioje skiltyje nurodomas raidžių ir skaičių kodas, turintis tokią reikšmę:
		„LQ 0“ reiškia, kad ribotais kiekiais supakuotas pavojingasis krovinys neatleidžiamas nuo RID taisyklių;
		kiti, raidėmis „LQ“ prasidedantys raidžių ir skaičių kodai reiškia, kad RID taisyklės netaikomos, įvykdžius 3.4 skyriaus reikalavimus (bendruosius 3.4.1 poskyrio reikalavimus ir kiekvienam kodui atskirai taikomus reikalavimus pagal 3.4.3, 3.4.4, 3.4.5 arba 3.4.6 poskyrius).
	8 skiltis	„Pakavimo taisyklės“
		Šioje skiltyje pateikiamas iš raidžių ir skaičių sudarytas kodas, žymintis taikytiną pakavimo taisyklę:
		– „P“ raide prasidedantis kodas žymi pakavimo taisykles, taikomas pakuotėms ir talpykloms (išskyrus IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes), o „R“ raide prasidedantys kodai skirti pakavimo taisyklėms, taikomoms lengvoms metalinėms pakuotėms. Taisyklės, reglamentuojančios patvirtintas pakuotes ir talpyklas, pateikiamos pagal jų eilės numerį 4.1.4.1 skirsnyje. Jose taip pat nurodoma, kokių bendrųjų pakavimo taisyklių (žr. 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 poskyrius) ir kokių specialiųjų pakavimo taisyklių (žr. 4.1.5, 4.1.6, 4.1.7, 4.1.8 ir 4.1.9 poskyrius) būtina laikytis. Jei 8 skiltyje nėra „P“ arba „R“ raide prasidedančio kodo, reiškia, atitinkamas pavojingasis krovinys negali būti vežamas pakuotėse;
		– raidėmis „IBC“ prasidedantis kodas skirtas IBC konteinerių pakavimo taisyklėms. Šios taisyklės, reglamentuojančios patvirtintus IBC konteinerius, pateikiamos 4.1.4.2 skirsnyje jų eilės numerio tvarka. Jose taip pat nurodoma, kokių bendrųjų pakavimo taisyklių (žr. 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 poskyrius) ir kokių specialiųjų pakavimo taisyklių (žr. 4.1.5, 4.1.6, 4.1.7, 4.1.8 ir 4.1.9 poskyrius) būtina laikytis. Jei 8 skiltyje nėra „IBC“ raidėmis prasidedančio kodo, reiškia, atitinkamas pavojingasis krovinys negali būti vežamas IBC konteineriuose;
		– raidėmis „LP“ prasidedantis kodas žymi didžiosioms pakuotėms taikomas pakavimo taisykles. Šios taisyklės, reglamentuojančios patvirtintas didžiąsias pakuotes, pateikiamos 4.1.4.3 skirsnyje jų eilės numerio tvarka. Jose taip pat nurodoma, kokių bendrųjų pakavimo taisyklių (žr. 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 poskyrius) ir kokių specialiųjų pakavimo taisyklių (žr. 4.1.5, 4.1.6, 4.1.7, 4.1.8 ir 4.1.9 poskyrius) būtina laikytis. Jei 8 skiltyje nėra „LP“ raidėmis prasidedančio kodo, reiškia, atitinkamas pavojingasis krovinys negali būti vežamas didžiosiose pakuotėse;
		– raidėmis „PR“ prasidedantis kodas žymi specialiosioms slėginėms talpykloms taikomas pakavimo taisykles. Šios taisyklės, reglamentuojančios patvirtintas specialiąsias slėgines talpyklas, pateikiamos 4.1.4.2 skirsnyje jų eilės numerio tvarka. Jose taip pat nurodoma, kokių bendrųjų pakavimo taisyklių (žr. 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 poskyrius) ir kokių specialiųjų pakavimo taisyklių (žr. 4.1.5, 4.1.6, 4.1.7, 4.1.8 ir 4.1.9 poskyrius) būtina laikytis.
		Pastaba. Anksčiau minėtas pakavimo taisykles gali pakeisti 9a skiltyje nurodytos specialiosios pakavimo taisyklės.
	9a skiltis	„Specialiosios pakavimo taisyklės“
		Šioje skiltyje nurodomas iš raidžių ir skaičių sudarytas kodas, žymintis specialiąsias pakavimo taisykles:
		– raidėmis „PP“ arba „RR“ prasidedantys raidžių ir skaičių kodai žymi pakuočių ir talpyklų (išskyrus IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes) specialiąsias taisykles, kurių būtina papildomai laikytis. Jos pateikiamos 4.1.4.1 skirsnyje po atitinkamos bendrosios taisyklės, kuri nurodoma 8 skiltyje (žymima raide „P“ arba „R“). Jei 9a skiltyje nėra jokio raidėmis „PP“ arba „RR“ prasidedančio kodo, taikoma atitinkamos pakavimo taisyklės pabaigoje pateikiama specialioji pakavimo taisyklė;
		– raidėmis „B“ arba „BB“ prasidedantys raidžių ir skaičių kodai žymi IBC konteinerių specialiąsias taisykles, kurių būtina papildomai laikytis. Jos pateikiamos 4.1.4.2 skirsnyje po atitinkamos bendrosios taisyklės, kuri nurodoma 8 skiltyje (žymima raidėmis „IBC“). Jei 9a skiltyje nėra jokio raidėmis „B“ arba „BB“ prasidedančio kodo, taikoma atitinkamos pakavimo taisyklės pabaigoje pateikiama specialioji pakavimo taisyklė;
		– raide „L“ prasidedantis raidžių ir skaičių kodas žymi didžiųjų pakuočių specialiąsias taisykles, kurių būtina papildomai laikytis. Jos pateikiamos 4.1.4.3 skirsnyje po atitinkamos bendrosios taisyklės, kuri nurodoma 8 skiltyje (žymima raide „LP“). Jei 9a skiltyje nėra jokio raide „L“ prasidedančio kodo, taikoma atitinkamos pakavimo taisyklės pabaigoje pateikiama specialioji pakavimo taisyklė.
	9b skiltis	„Specialiosios bendrojo pakavimo taisyklės“
		Šioje skiltyje nurodomi raidėmis „MP“ prasidedantys raidžių ir skaičių kodai, žymintys specialiąsias bendrojo pakavimo taisykles. Šios specialiosios taisyklės pateikiamos 4.1.10 poskyryje pagal jų eilės numerį. Jei 9b skiltyje nėra raidėmis „MP“ prasidedančio kodo, laikomasi tik bendrųjų taisyklių (žr. 4.1.1.5 ir 4.1.1.6 skirsnius).
	10 skiltis	„Vežiojamųjų cisternų ir biriųjų krovinių konteinerių taisyklės“
		Šioje skiltyje pateikiamas is raidžių ir skaičių sudarytas kodas, kuris pagal 4.2.5.2.1-4.2.5.2.4 ir 4.2.5.2.6 skirsnius priskiriamas vežiojamųjų cisternų taisyklei. Ši vežiojamųjų cisternų taisyklė atitinka mažiausius reikalavimus, keliamus tam tikrų medžiagų vežimui tokiose cisternose. Kodai, žymintys kitas medžiagų vežimui vežiojamosiose cisternose taikomas taisykles, pateikiami 4.2.5.2.5 punkte. Jei kodas nenurodytas, vežti medžiagas vežiojamosiose cisternose draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingoji institucija yra išdavusi leidimą pagal 6.7.1.3 skirsnio nuostatas.
		Bendrosios vežiojamųjų cisternų projektavimo, konstrukcijos, įrangos, konstrukcinio tipo tvirtinimo, bandymų ir žymėjimo taisyklės aprašomos 6.7 skyriuje. Bendrosios naudojimo (pvz., pripildymo) taisyklės pateikiamos 4.2.1-4.2.4 poskyriuose.
		Raidė „M“ reiškia, kad medžiagą leidžiama vežti JT MEGC konteineriais.
		Pastaba. Anksčiau minėtas taisykles gali pakeisti 11 skiltyje nurodytos specialiosios taisyklės.
		Šioje skiltyje gali būti pateikiamas taip pat ir raidėmis „BK“ prasidedantis raidinis ir skaitmeninis kodas, žymintis 6.11 skyriuje aprašytų tipų biriųjų krovinių konteinerius, pagal 7.3.1.1 skirsnio a punkto ir 7.3.2 poskyrio reikalavimus tinkančius vežti suverstinius krovinius.
	11 skiltis	„Specialiosios vežiojamųjų cisternų ir biriųjų krovinių konteinerių taisyklės“
		Šioje skiltyje pateikiami iš raidžių ir skaičių sudaryti kodai, kurie žymi papildomas vežiojamųjų cisternų taisykles. Šie raidėmis „TP“ prasidedantys kodai žymi specialiąsias vežiojamųjų cisternų naudojimo taisykles. Jos nurodomos 4.2.5.3 skirsnyje.
	12 skiltis	„RID cisternų kodai“
		Šioje skiltyje nurodomas iš raidžių ir skaičių sudarytas kodas, kuris pagal 4.3.3.1.1 (2 klasės dujoms) arba 4.3.4.1.1 (3-9 klasių medžiagoms) punktus apibūdina cisternos tipą. Šio tipo cisternos atitinka mažiausius reikalavimus, keliamus medžiagų vežimui RID cisternose. Kodai, apibūdinantys kitus patvirtintus cisternų tipus, pateikiami 4.3.3.1.2
		(2 klasės dujoms) arba 4.3.4.1.2 (3-9 klasių medžiagoms) punktuose. Jei kodas nenurodomas, vežti medžiagas RID cisternose draudžiama.
		Jei šioje skiltyje pateikiamas cisternos kodas atskirai kietoms medžiagoms (S) ir skysčiams (L), reiškia kad šią medžiagą galima perduoti vežti ir kietą, ir skystą (išlydytą). Ši taisyklė apskritai galioja medžiagoms, kurių lydymosi temperatūra nuo 20°C iki 180 °C.
		Jei šioje skiltyje ties kietos medžiagos pavadinimu pateikiamas tik cisternos kodas skysčiams (L), reiškia, kad šią medžiagą galima perduoti vežti tik skystą (išlydytą).
		Cisternų kodų skiltyje nenurodytos bendrosios konstrukcijos, įrangos, konstrukcinio tipo tvirtinimo, bandymų ir žymėjimo taisyklės aprašomos 6.8.1, 6.8.2, 6.8.3 ir 6.8.5 poskyriuose. Bendrosios naudojimo taisyklės (pvz., didžiausias pripildymo lygis, mažiausias bandymo slėgis) pateikiamos 4.3.1–4.3.4 poskyriuose.
		Cisternos kodo raidė „M“ reiškia, kad medžiagą galima vežti taip pat ir sekciniuose vagonuose arba MEGC konteineriuose.
		„(+)“ ženklas už cisternos kodo reiškia, kad naudoti cisternas pakaitomis leidžiama tik tuo atveju, jei tai nurodyta konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjime.
		Dėl cisternų, pagamintų iš pluoštu sutvirtinto plastiko, žr. 4.4.1 poskyrį ir 6.9 skyrių; dėl siurbiamųjų slėgimų cisternų atliekoms žr. 4.5.1 poskyrį ir 6.10 skyrių.
		Pastaba. Anksčiau minėtas taisykles gali pakeisti 13 skiltyje nurodytos specialiosios taisyklės.
	13 skiltis	„Specialiosios RID cisternų taisyklės“
		Šioje skiltyje pateikiami iš raidžių ir skaičių sudaryti kodai, žymintys specialiąsias RID cisternų taisykles, kurių būtina papildomai laikytis:
		– raidėmis „TU“ prasidedantys kodai žymi specialiąsias šių cisternų naudojimo taisykles. Jos pateikiamos 4.3.5 poskyryje;
		Pastaba. „*“ ženklas, susijęs su TU 38 specialiąja taisykle, reiškia, kad pastaroji įsigalioja tik 2007 m. sausio 1 d.;
		– raidėmis „TC“ prasidedantys kodai žymi specialiąsias šių cisternų konstrukcijos taisykles. Jos pateikiamos 6.8.4 a) poskyryje;
		– raidėmis „TE“ prasidedantys kodai žymi specialiąsias šių cisternų įrangos taisykles. Jos pateikiamos 6.8.4 b) poskyryje.
		Pastaba. „*“ ženklas, susijęs su TE 22 specialiąja taisykle, reiškia, kad pastaroji įsigalioja tik 2007 m. sausio 1 d.;
		– raidėmis „TA“ prasidedantys kodai žymi specialiąsias šių cisternų konstrukcinio tipo tvirtinimo taisykles. Jos pateikiamos 6.8.4 c) poskyryje;
		– raidėmis „TT“ prasidedantys kodai žymi specialiąsias šių cisternų bandymų taisykles. Jos pateikiamos 6.8.4. d) poskyryje;
		– raidėmis „TM“ prasidedantys kodai žymi specialiąsias šių cisternų žymėjimo taisykles. Jos pateikiamos 6.8.4 e) poskyryje.
	14 skiltis	(rezervuota)
	15 skiltis	„Vežimo kategorija“
		Šioje skiltyje pateikiamas skaičius, kuris žymi medžiagai ar gaminiui suteiktą vežimo kategoriją, skirtą tiems RID taisyklių netaikymo atvejams, kai įmonės vykdomi vežimai yra susiję su pagrindine jų veikla (žr. 1.1.3.1 c) skirsnį).
	16 skiltis	„Specialiosios siuntų vežimo taisyklės“
		Šioje skiltyje pateikiamas „W“ raide prasidedantis kodas, žymintis siuntų vežimui taikomas specialiąsias taisykles (jei jos tinka). Šios taisyklės aprašomos 7.2.4 poskyryje. Bendrosios siuntų vežimo taisyklės pateikiamos 7.1 ir 7.2 skyriuose.
		Pastaba. Be to, būtina atsižvelgti į 18 skiltyje nurodytas specialiąsias krovos ir kėlimo taisykles.
	17 skiltis	„Specialiosios suverstinių krovinių vežimo taisyklės“
		Šioje skiltyje nurodomas raidėmis „VW“ prasidedantis raidžių ir skaičių kodas, žymintis suverstinių krovinių vežimui taikomas specialiąsias taisykles. Šios taisyklės pateikiamos 7.3.3 poskyryje. Jei nenurodytas joks kodas, reiškia suverstinį krovinį vežti draudžiama. Bendrosios suverstinių krovinių vežimo taisyklės pateikiamos 7.1 ir 7.3 skyriuose.
		Pastaba. Be to, būtina atsižvelgti į 18 skiltyje pateiktas specialiąsias krovimo ir kėlimo taisykles.
	18 skiltis	„Specialiosios vežimo taisyklės. Pakrovimas, iškrovimas ir kėlimas“
		Šioje skiltyje pateikiami raidėmis „CW“ prasidedantys kodai, žymintys pakrovimui, iškrovimui ir kėlimui taikomas specialiąsias taisykles. Šios taisyklės pateikiamos 7.5.11 poskyryje. Jei 18 skiltyje kodas nenurodomas, galioja bendrosios taisyklės (žr. 7.5.1–7.5.4 ir 7.5.8 poskyrius).
	19 skiltis	„Skubieji kroviniai“
		Šioje skiltyje nurodomi raidėmis „CE“ prasidedantys raidžių ir skaičių kodai, žymintys skubių krovinių išsiuntimui taikomas taisykles. Šios taisyklės aprašomos 7.6 skyriuje. Jei kodas nenurodytas, vadinasi, skubųjį krovinį vežti draudžiama.
	20 skiltis	„Pavojaus identifikavimo numeris“
		Šioje skiltyje pateikiamas skaičius, kurį 2–9 klasės medžiagų ir gaminių atveju sudaro du arba trys skaitmenys (kartais priekyje rašoma „X“ raidė), o 1 klasės medžiagų ir gaminių atveju – klasifikacinis kodas (žr. 3b skiltį). 5.3.2.1 skirsnyje aprašytais atvejais šis skaičius turi būti įrašytas viršutinėje oranžinės lentelės dalyje. Pavojaus identifikavimo numerio reikšmė aiškinama 5.3.2.3 skirsnyje.

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 471743 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Susiję teisės aktai

Mums rūpi privatumas

Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.

Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.

Būtini

Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.

Funkciniai

Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.

Analitiniai ir statistikos

Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.

Rinkodaros

Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.

JT Nr.	Pavadinimas ir aprašymas 3.1.2	Klasė 2.2	Klasi-ikacinis kodas 2.2	Pakavimo grupė 2.1.1.3	Pavojingumo ženklas 5.2.2	Specialioji taisyklė 3.3	Ribojami kiekiai 3.4.6	Pakuotės			Vežiojamosios cisternos ir biriųjų krovinių konteineriai		RID cisternos		Vežimo kategorija 1.1.3.1 c)	Specialiosios vežimo taisyklės			Skubusis krovinys 7.6	Pavojaus identifikavimo numeris 5.3.2.3
JT Nr.	Pavadinimas ir aprašymas 3.1.2	Klasė 2.2	Klasi-ikacinis kodas 2.2	Pakavimo grupė 2.1.1.3	Pavojingumo ženklas 5.2.2	Specialioji taisyklė 3.3	Ribojami kiekiai 3.4.6	Taisyklės 4.1.4	Specialiosios taisyklės 4.1.4	Bendrasis pakavimas 4.1.10	Taisyklės 4.2.5.2 7.3.2	Specialiosios taisyklės 4.2.5.3	Cisternos kodas 4.3	Specialiosios taisyklės 4.3.5+6.8.4	Vežimo kategorija 1.1.3.1 c)	Siuntos 7.2.4	Suverstiniai kroviniai 7.3.3	Pakrovimas, iškrovimas ir tvarkymas 7.5.11	Skubusis krovinys 7.6	Pavojaus identifikavimo numeris 5.3.2.3
(1)	(2)	(3a)	(3b)	(4)	(5)	(6)	(7)	(8)	(9a)	(9b)	(10)	(11)	(12)	(13)	(15)	(16)	(17)	(18)	(19)	(20)
0004	AMONIO PIKRATAS, sausas arba sudrėkintas mažesniu nei 10 % vandens kiekiu	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112a P112b P112c	PP26	MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0005	ŠOVINIAI GINKLAMS, su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1F		1 (+13)		LQ0	P130		MP23					1	W2		CW1		1.1F
0006	ŠOVINIAI GINKLAMS, su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1 E		1 (+13)		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.1 E
0007	ŠOVINIAI GINKLAMS, su sprogstamuoju užtaisu	1	1.2F		1 (+13)		LQ0	P130		MP23					1	W2		CW1		1.2F
0009	ŠAUDMENYS, PADEGAMIEJI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu arba be jų	1	1.2G		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP23					1	W2		CW1		1.2G
0010	ŠAUDMENYS, PADEGAMIEJI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu arba be jų	1	1.3G		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP23					1	W2		CW1		1.3G
0012	ŠOVINIAI GINKLAMS SU INERTINIU SVIEDINIU arba ŠOVINIAI MAŽO KALIBRO GINKLAMS	1	1.4S		1.4		LQ0	P130		MP23 MP24					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0014	ŠOVINIAI GINKLAMS, TUŠTI arba ŠOVINIAI MAŽO KALIBRO GINKLAMS, TUŠTI	1	1.4S		1.4		LQ0	P130		MP23 MP24					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0015	ŠAUDMENYS, DŪMINIAI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu arba be jų	1	1.2G		1	204	LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP23					1	W2		CW1		1.2G
0016	ŠAUDMENYS, DŪMINIAI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu arba be jų	1	1.3G		1	204	LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP23					1	W2		CW1		1.3G
0018	ŠAUDMENYS, AŠARINIAI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu	1	1.2G		1+6.1+8		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP23					1	W2		CW1 CW28		1.2G
0019	ŠAUDMENYS, AŠARINIAI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu	1	1.3G		1+6.1+8		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP23					1	W2		CW1 CW28		1.3G
0020	ŠAUDMENYS, TOKSIŠKI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu	1	1.2K	uždrausta
0021	ŠAUDMENYS, TOKSIŠKI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu	1	1.3K	uždrausta
0027	JUODASIS PARAKAS, granulių arba miltelių pavidalo	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P113	PP50	MP20 MP24					1	W2 W3		CW1		1.1D
0028	JUODASIS PARAKAS, PRESUOTAS arba GUMULIUKAIS	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P113	PP51	MP20 MP24					1	W2		CW1		1.1D
0029	DETONATORIAI, NEELEKTRINIAI	1	1.1 B		1 (+13)		LQ0	P131	PP68	MP23					1	W2		CW1		1.1 B
0030	DETONATORIAI, ELEKTRINIAI	1	1.1 B		1 (+13)		LQ0	P131		MP23					1	W2		CW1		1.1 B
0033	BOMBOS, su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1F		1 (+13)		LQ0	P130		MP23					1	W2		CW1
0034	BOMBOS, su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1
0035	BOMBOS, su sprogstamuoju užtaisu	1	1.2D		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.2D
0037	BOMBOS-FOTOBLYKSTĖS	1	1.1F		1 (+13)		LQ0	P130		MP23					1	W2		CW1		1.1F
0038	BOMBOS-FOTOBLYKSTĖS	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.1D
0039	BOMBOS-FOTOBLYKSTĖS	1	1.2G		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP23					1	W2		CW1		1.2G
0042	UŽTAISAI, ANTRINIAI, be detonatoriaus	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P132a P132b		MP21					1	W2		CW1		1.1D
0043	SPROGSTAMASIS UŽTAISAS su sprogstamąja medžiaga	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P133	PP69	MP21					1	W2		CW1		1.1D
0044	KAPSULĖS-UŽDEGIKLIAI	1	1.4S		1.4		LQ0	P133		MP23 MP24					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0048	SPROGDINIMO ĮTAISAI	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.1D
0049	ŠOVINIAI, ŠVIEČIANTIEJI	1	1.1G		1 (+13)		LQ0	P135		MP23					1	W2		CW1		1.1G
0050	ŠOVINIAI, ŠVIEČIANTIEJI	1	1.3G		1		LQ0	P135		MP23					1	W2		CW1		1.3G
0054	ŠOVINIAI, SIGNALINIAI	1	1.3G		1		LQ0	P135		MP23 MP24					1	W2		CW1		1.3G
0055	GILZĖS, TUŠČIOS, SU KAPSULĖMIS	1	1.4S		1.4		LQ0	P136		MP23					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0056	UŽTAISAI, POVANDENINIAI	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.1D
0059	UŽTAISAI, KUMULIACINIAI, be inicijavimo priemonių	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P137	PP70	MP21					1	W2		CW1		1.1D
0060	UŽTAISAI, PAPILDOMI, SPROGSTAMIEJI	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P132a P132b		MP21					1	W2		CW1		1.1D
0065	DETONUOJAMOJI VIRVĖ, lanksti	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P139	PP71 PP72	MP21					1	W2		CW1		1.1D
0066	VIRVĖ, PADEGAMOJI	1	1.4G		1.4		LQ0	P140		MP23					2	W2		CW1	CE1	1.4G
0070	KIRTIKLIAI KABELIAMS, SU SPROGSTAMUOJU UŽTAISU	1	1.4S		1.4		LQ0	P134 LP102		MP23					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0072	CIKLOTRIMETILENTRINITRAMINAS (CIKLONITAS), (HEKSOGENAS), (RDX), SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 15 % vandens kiekiu	1	1.1D		1 (+15)	266	LQ0	P112a	PP45	MP20					1	W2		CW1		1.1D
0073	DETONATORIAI ŠAUDMENIMS	1	1.1 B		1 (+13)		LQ0	P133		MP23					1	W2		CW1		1.1B
0074	DIAZODINITROFENOLIS, SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 40 % vandens kiekiu arba alkoholio ir vandens mišiniu	1	1.1A	uždrausta
0075	DIETILENGLIKOLIO DINITRATAS, DESENSIBILIZUOTAS, turintis ne mažiau kaip 25 % nelakaus, netirpaus vandenyje flegmatizatoriaus	1	1.1D		1 (+15)	266	LQ0	P115	PP53 PP54 PP57 PP58	MP20					1	W2		CW1		1.1D
0076	DINITROFENOLIS, sausas arba sudrėkintas mažesniu nei 15 % vandens kiekiu	1	1.1D		1+6.1 (+13)		LQ0	P112a P112b P112c	PP26	MP20					1	W2 W3		CW1 CW28		1.1D
0077	DINITROFENOLIATAI, šarminių metalų, sausi arba sudrėkinti mažesniu nei 15 % vandens kiekiu	1	1.3C		1+6.1 (+13)		LQ0	P114a P114b	PP26	MP20					1	W2 W3		CW1 CW28		1.3C
0078	DINITROREZORCINOLIS, sausas arba sudrėkintas mažesniu nei 15 % vandens kiekiu	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112a P112b P112c	PP26	MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0079	HEKSANITRODIFENILAMINAS (DIPIKRILAMINAS), (HEKSILAS)	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112b P112c		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0081	SPROGMENYS, BRIZANTINIAI, A TIPO	1	1.1D		1 (+13)	616 617	LQ0	P116	PP63 PP66	MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0082	SPROGMENYS, BRIZANTINIAI, B TIPO	1	1.1D		1 (+13)	617	LQ0	P116 IBC100	PP61 PP62 PP65 B9	MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0083	SPROGMENYS, BRIZANTINIAI, C TIPO	1	1.1D		1 (+15)	267 617	LQ0	P116		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0084	SPROGMENYS, BRIZANTINIAI, D TIPO	1	1.1D		1 (+13)	617	LQ0	P116		MP20					1	W2		CW1		1.1D
0092	ŠVIEČIANTIEJI ĮTAISAI, ANTŽEMINIAI	1	1.3G		1		LQ0	P135		MP23					1	W2		CW1		1.3G
0093	ŠVIEČIANTIEJI ĮTAISAI, AVIACINIAI	1	1.3G		1		LQ0	P135		MP23					1	W2		CW1		1.3G
0094	PARAKAS PIROTECHNINIAMS GAMINIAMS	1	1.1G		1 (+13)		LQ0	P113	PP49	MP20					1	W2 W3		CW1		1.1G
0099	SKALDANTIEJI ĮTAISAI, SPROGSTAMIEJI, naftos gręžiniams, be inicijavimo priemonių	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P134 LP102		MP21					1	W2		CW1		1.1D
0101	SPROGDIKLIAI, NEDETONUOJANTYS	1	1.3G		1		LQ0	P140	PP74 PP75	MP23					1	W2		CW1		1.3G
0102	VIRVĖ, DETONUOJAMOJI, padengta metalu	1	1.2D		1		LQ0	P139	PP71	MP21					1	W2		CW1		1.2D
0103	DEGTUVAS, vamzdinis, padengtas metalu	1	1.4G		1.4		LQ0	P140		MP23					2	W2		CW1		1.4G
0104	VIRVĖ, DETONUOJAMOJI, SILPNO VEIKIMO, padengta metalu	1	1.4D		1.4		LQ0	P139	PP71	MP21					2	W2		CW1		1.4D
0105	VIRVĖ, PADEGAMOJI (SAUGIOJI)	1	1.4S		1.4		LQ0	P140	PP73	MP23					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0106	PADEGAMIEJI VAMZDELIAI, DETONUOJAMIEJI	1	1.1 B		1 (+13)		LQ0	P141		MP23					1	W2		CW1		1.1 B
0107	PADEGAMIEJI VAMZDELIAI, DETONUOJAMIEJI	1	1.2B		1 (+13)		LQ0	P141		MP23					1	W2		CW1		1.2B
0110	GRANATOS, MOKOMOSIOS, rankinės ar granatsvaidžio	1	1.4S		1.4		LQ0	P141		MP23					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0113	GUANILNITROZAMINO GUANILIDEN-HIDRAZINAS, SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 30 % vandens kiekiu	1	1.1A	uždrausta
0114	GUANILNITROZAMINOGUANILTETRA-ZENAS (TETRACENAS), SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 30 % vandens kiekiu arba alkoholio ir vandens mišiniu	1	1.1A	uždrausta
0118	HEKSOLITAS (HEKSOTOLAS), sausas arba sudrėkintas mažesniu nei 15 % vandens kiekiu	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112a P112b P112c		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0121	UŽDEGIKLIAI	1	1.1G		1 (+13)		LQ0	P142		MP23					1	W2		CW1		1.1G
0124	REAKTYVINIAI GRĘŽIMO PRIETAISAI, SU UŽTAISU, naftos gręžiniams, be inicijavimo priemonių	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P101		MP21					1	W2		CW1		1.1D
0129	ŠVINO AZIDAS, SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 20 % vandens kiekiu arba alkoholio ir vandens mišiniu	1	1.1A	uždrausta
0130	ŠVINO STIFNATAS (ŠVINO TRINITRO-REZORCINATAS), SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 20 % vandens kiekiu arba alkoholio ir vandens mišiniu	1	1.1A	uždrausta
0131	DEGTUVAI PADEGAMAJAI VIRVEI	1	1.4S		1.4		LQ0	P142		MP23					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0132	AROMATINIŲ NITROJUNGINIŲ METALŲ DRUSKOS, DEFLAGRUOJANČIOS, K. N.	1	1.3C		1 (+13)	274	LQ0	P114a P114b	PP26	MP2					1	W2 W3		CW1		1.3C
0133	MANITOLIO HEKSANITRATAS (NITROMANITOLIS), SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 40 % vandens kiekiu arba alkoholio ir vandens mišiniu	1	1.1D		1 (+15)	266	LQ0	P112a		MP20					1	W2		CW1		1.1D
0135	GYVSIDABRIO FULMINATAS, SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 20 % vandens kiekiu arba alkoholio ir vandens mišiniu	1	1.1A	uždrausta
0136	MINOS su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1F		1 (+13)		LQ0	P130		MP23					1	W2		CW1		1.1F
0137	MINOS su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.1D
0138	MINOS su sprogstamuoju užtaisu	1	1.2D		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.2D
0143	NITROGLICERINAS, DESENSIBILIZUOTAS ne mažesniu kaip 40 % nelakaus, netirpaus vandenyje flegmatizatoriaus kiekiu	1	1.1D		1+6.1 (+15)	266 271	LQ0	P115	PP53 PP54 PP57 PP58	MP20					1	W2		CW1 CW28		1.1D
0144	NITROGLICERINAS, ALKOHOLINIS TIRPALAS, turintis nuo 1 % iki 10 % nitroglicerino	1	1.1D		1 (+13)	500	LQ0	P115	PP45 PP55 PP56 PP59 PP60	MP20					1	W2		CW1		1.1D
0146	NITROKRAKMOLAS, sausas arba sudrėkintas mažesniu kaip 20 % vandens kiekiu	1	1.1D		1 (+15)		LQ0	P112a P112b P112c		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0147	NITROKARBAMIDAS	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112b		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0150	PENTAERITRITO TETRANITRATAS (PENTAERITRITOLTETRANITRATAS) (PETN), SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 25 % vandens kiekiu arba DESENSIBILIZUOTAS ne mažesniu kaip 15 % flegmatizatoriaus kiekiu	1	1.1D		1 (+15)	266	LQ0	P112a P112b		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0151	PENTOLITAS, sausas arba sudrėkintas mažesniu kaip 15 % vandens kiekiu	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112a P112b P112c		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0153	TRINITROANILINAS (PIKRAMIDAS)	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112b P112C		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0154	TRINITROFENOLIS (PIKRINO RŪGŠTIS), sausas arba sudrėkintas mažesniu kaip 30 % vandens kiekiu	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112a P112b P112C	PP26	MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0155	TRINITROCHLORBENZENAS (PIKRILCHLORIDAS)	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P112b P112C		MP20					1	W2 W3		CW1		1.1D
0159	PARAKAS BRIKETAIS (PARAKO PASTA) SUDRĖKINTAS ne mažesniu kaip 25 % vandens kiekiu	1	1.3C		1 (+13)	266	LQ0	P111	PP43	MP20					1	W2		CW1		1.3C
0160	PARAKAS, BEDŪMIS	1	1.1C		1 (+15)		LQ0	P114b	PP50 PP52	MP20 MP24					1	W2 W3		CW1		1.1C
0161	PARAKAS, BEDŪMIS	1	1.3C		1 (+13)		LQ0	P114b	PP50 PP52	MP20 MP24					1	W2 W3		CW1		1.3C
0167	SVIEDINIAI su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1F		1 (+13)		LQ0	P130		MP23					1	W2		CW1		1.1F
0168	SVIEDINIAI su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1D		1 (+13)		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.1D
0169	SVIEDINIAI su sprogstamuoju užtaisu	1	1.2D		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.2D
0171	ŠAUDMENYS, APŠVIEČIAMIEJI, su pagalbiniu sprogstamuoju, šaunamuoju ar sviedžiamuoju užtaisu ar be jo	1	1.2G		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP23					1	W2		CW1		1.2G
0173	PALEIDIMO ĮTAISAI SU SPROGSTAMĄJA MEDŽIAGA	1	1.4S		1.4		LQ0	P134 LP102		MP23					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0174	KNIEDĖS, SPROGSTAMOSIOS	1	1.4S		1.4		LQ0	P134 LP102		MP23					4	W2		CW1	CE1	1.4S
0180	RAKETOS su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1F		1 (+13)		LQ0	P130		MP23					1	W2		CW1		1.1F
0181	RAKETOS su sprogstamuoju užtaisu	1	1.1 E		1 (+13)		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.1 E
0182	RAKETOS su sprogstamuoju užtaisu	1	1.2E		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP21					1	W2		CW1		1.2E
0183	RAKETOS su inertine galvute	1	1.3C		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP22					1	W2		CW1		1.3C
0186	RAKETŲ VARIKLIAI	1	1.3C		1		LQ0	P130 LP101	PP67 L1	MP22 MP24					1	W2		CW1		1.3C
0190	SPROGSTAMOSIOS MEDŽIAGOS PAVYZDŽIAI, išskyrus sprogimą inicijuojančias medžiagas	1				16 274	LQ0	P101		MP2					0	W2		CW1
0191	SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, RANKINIAI	1	1.4G		1.4		LQ0	P135		MP23 MP24					2	W2		CW1		1.4G
0192	SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, SKIRTI GELEŽINKELIAMS	1	1.1G		1 (+13)		LQ0	P135		MP23					1	W2		CW1		1.1G
0193	SIGNALINIAI ĮRENGINIAI, SKIRTI GELEŽINKELIAMS	1

Pasirinkite kalbą

Kalba

Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) B priedo "Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM)" I priedas "Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)" (Tęsinys)

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite šalį ir kalbą

Mums rūpi privatumas