Dėl Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijos patvirtinimo

1. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcija (toliau vadinama – koncepcija) nustato kovos su narkomanija laisvės atėmimo vietose prioritetus. Koncepcija reglamentuoja svarbiausius narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės tikslus, uždavinius ir kryptis, šių krypčių įgyvendinimo priemones, akcentuoja pagrindinius veiksnius, lemiančius narkomanijos plitimą laisvės atėmimo vietose, apibendrina Europos Sąjungos valstybių patirtį, taip pat įtvirtina būtinybę vykdyti mokslinius tyrimus bei plėsti informacinę sistemą narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose srityje, nustato kovos su narkomanija laisvės atėmimo vietose įgyvendinimo, laisvės atėmimo vietų veiklos efektyvumo vertinimo, kontrolės ir atskaitomybės mechanizmą.

2. Pagrindinės koncepcijoje vartojamos sąvokos:

Narkotikai – gamtinės ar sintetinės medžiagos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000, Nr. 4-113) patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

Laisvės atėmimo vietos – areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo-pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės ir kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai).

Narkomanijos prevencija laisvės atėmimo vietose – narkomanijos plitimo laisvės atėmimo vietose ribojimo priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią narkomanijai atsirasti, nustatant ir pašalinant bendrąsias narkomanijos plitimo šiose vietose priežastis bei sąlygas, taip pat individualiai veikiant nuteistuosius (suimtuosius), kurie linkę vartoti neteisėtus narkotikus, daryti su tuo susijusius teisės pažeidimus ar ateityje gali tapti priklausomais nuo narkotikų.

Narkotikų kontrolė laisvės atėmimo vietose – neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolės priemonė, kuria siekiama užkardyti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą laisvės atėmimo vietose ir pasireiškianti aktyvia įgaliotų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas), laisvės atėmimo vietų ir (ar) kitų teisėsaugos įstaigų pareigūnų veikla, kuria užkertamas kelias neteisėtam narkotikų patekimui į laisvės atėmimo vietas, taip pat kitiems teisės pažeidimams, susijusiems su narkotikų vartojimu, laikymu, gaminimu, įgijimu, platinimu laisvės atėmimo vietose.

3. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemonės laisvės atėmimo vietose turi būti taikomos kompleksiškai.

4. Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose 2004 m. sausio 1 d. buvo laikoma 8063 suimtųjų ir nuteistųjų. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos statistinės apskaitos formos Nr. 14 „Ataskaita apie psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas“ duomenimis, asmenų, esančių dispanserinėje įskaitoje dėl narkotikų vartojimo laisvės atėmimo vietose, skaičius nuolat augo (nuo 8,8 proc. 2001 metais visų laisvės atėmimo vietose tuo metu laikomų asmenų skaičiaus iki 13,3 proc. 2003 metais). Nuteistieji, įrašyti į dispanserinę įskaitą dėl narkotikų vartojimo, 2003 m. sausio 1 d. sudarė 14,4 proc. (2002 m. sausio 1 d. sudarė 11,6 proc.) viso nuteistųjų skaičiaus, o suimtieji, vartojantys narkotikus, 2003 m. sausio 1 d. sudarė 6,6 proc. (2002 m. sausio 1 d. – 9,4 proc.) viso suimtųjų skaičiaus.

2002 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 4 405 narkomanai. Tai sudarė apie 0,13 proc. visų šalies gyventojų. Tuo tarpu narkomanų koncentracija laisvės atėmimo vietose beveik 100 kartų viršijo bendrą valstybės vidurkį. Narkomanijos mastai laisvės atėmimo vietose patvirtina, kad nuteistieji ir suimtieji yra padidinta rizikos grupė.

Analizuojant duomenis apie dispanserinėje įskaitoje esančius asmenis, nustatyta, kad pagrindinės narkotinės medžiagos, vartojamos laisvės atėmimo vietose, – opioidai (74,4 proc.). Išaugo ir nuteistųjų bei suimtųjų, vartojančių kelis narkotikus, skaičius (nuo 11,6 proc. 2002 metais iki 14,3 proc. 2003 metais).

Laisvės atėmimo vietose, kaip ir likusioje visuomenės dalyje, stebimas didėjantis jaunų asmenų potraukis vartoti narkotikus. 2001 metais laisvės atėmimo vietose iš visų asmenų, vartojančių narkotikus, 7,5 proc. (2000 m. – 6,6 proc.) buvo 15–19 metų amžiaus asmenys. 20–24 metų amžiaus grupėje tokie asmenys 2001 m. sudarė 41,5 proc. (2000 m. – 33,6 proc.), o 25–34 metų amžiaus grupėje – 44,4 proc. (2000 m. – 45,3 proc.).

Vartojant intraveninius narkotikus laisvės atėmimo vietose, susidaro palankios sąlygos plisti transmisinėms ligoms – žmogaus imunodeficito viruso (toliau vadinama – ŽIV) infekcijai, virusiniams hepatitams B ir C. Vien 2002 m. gegužės – birželio mėnesiais Alytaus pataisos namuose išaiškinti 207 nauji ŽIV infekuoti nuteistieji. Iš viso minėtuose pataisos namuose nuo 2002 metų gegužės mėnesio iki 2003 metų gegužės mėnesio jau nustatyta 312 ŽIV infekuotų nuteistųjų. Nuo 1992 m., kai į tardymo izoliatorių pateko pirmas ŽIV infekuotas asmuo, į laisvės atėmimo vietas buvo patekęs 521 infekuotas ŽIV asmuo, tai sudaro beveik 68 proc. visų Lietuvoje užregistruotų ŽIV infekuotų asmenų (2003-05-20 Lietuvos AIDS centro ir Kalėjimų departamento duomenimis). Kasdien laisvės atėmimo vietose laikoma apie 280–300 ŽIV infekuotų asmenų. 2002 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais atlikus epidemiologinius tyrimus, nustatyta, kad 6,67 proc. suimtųjų ir nuteistųjų yra hepatito B antigeno nešiotojai, o tai daugiau kaip 3 kartus viršija šio antigeno rodiklio paplitimą tarp Lietuvos gyventojų.

Pasaulinė praktika rodo, kad vienas narkomanas paprastai įtraukia į narkotikų vartojimą 5–6 žmones iš savo aplinkos. Todėl laisvės atėmimo vietos laikytinos potencialiu neigiamos įtakos, skatinančios narkomanijos plitimą, bei galimų teisės pažeidimų, susijusių su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta ir narkomanijos finansavimu, pavojaus šaltiniu.

Laisvės atėmimo vietose įgyvendinamomis programomis turi būti siekiama pakeisti nuteistojo elgesį taip, kad nauji asmens pokyčiai neliktų trumpalaikiai. Programos narkomanams turėtų būti specializuotos, nukreiptos į gyvenimiškų įgūdžių tobulinimą. Su nuteistaisiais turi būti dirbamas socialinis darbas tiek laisvės atėmimo vietose, tiek lygtinai paleidus juos iš pataisos įstaigų ar atleidus nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Būtina akcentuoti, kad aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose sudarytų galimybę nuteistajam grįžti į visuomenę anksčiau laiko.

5. Viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo laisvės atėmimo vietose sąlygų yra nepakankamai efektyvus vidinio ir išorinio pataisos įstaigų apsaugos užtikrinimas. Neteisėtai narkotikų apyvartai laisvės atėmimo vietose daro įtaką veiksmingos neteisėto narkotinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietas ir apyvartos jose kontrolės nebuvimas, apsaugos ir priežiūros personalo kvalifikacijos bei efektyvios veiklos stoka, įgaliotų institucijų (tarnybų, pareigūnų), įgyvendinančių teisės pažeidimų, susijusių su narkotikais, prevenciją ir užkardymą, veiklos trūkumai, pakankamai žemas šių pažeidimų išaiškinamumo laisvės atėmimo vietose lygis. Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, patekimų į laisvės atėmimo vietas arba bandymų juos perduoti skaičius išaugo. Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos padėčiai įkalinimo įstaigose ištirti išvadoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. IX-1588 (Žin., 2003, Nr. 56-2487), akcentuojama, kad narkotikai patenka į laisvės atėmimo vietas, nes nėra griežtos leidimų į laisvės atėmimo vietas apsaugos, nuteistiesiems perduodamų siuntinių tikrinimo, personalo atrankos tvarkos. Pagrindiniai narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo būdai nuteistiems asmenims yra pašto ir perduodami siuntiniai, juose slepiant draudžiamus daiktus, trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai, nuteistiesiems įnešant draudžiamus daiktus, tokių daiktų permetimas į laisvės atėmimo vietos teritoriją per apsauginę tvorą ir nesąžiningų laisvės atėmimo vietų pareigūnų ir darbuotojų bendradarbiavimas įnešant draudžiamus daiktus. Paskutinių trejų metų duomenys patvirtina, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems skirtuose pašto ir perduodamuose siuntiniuose vidutiniškai per metus surandama ir paimama apie 52,8 proc. viso surasto ir paimto laisvės atėmimo vietose narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio. Laisvės atėmimo vietose viena iš pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama užkardyti nuteistųjų ir suimtųjų narkotikų vartojimą, yra profilaktinės įskaitos bei švietimo programos asmenims, linkusiems vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas bei alkoholinius gėrimus ar jų surogatus. Užkardant narkotinių medžiagų patekimą į laisvės atėmimo vietas, tenka papildomai įvedinėti pareigūnų postus, tvirtinti apsaugos nuo permetimų inžinerinę techniką, daugiau dėmesio skirti tikrinant pašto ir perduodamus siuntinius. Praktika parodė, kad laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimas duoda akivaizdžių rezultatų narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje. 2003 m. I pusmetį, lyginant su 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo užfiksuotų narkotinių medžiagų vartojimo atvejų: 69 atvejai per 2003 m. I pusmetį ir 82 atvejai per 2002 m. I pusmetį. Žymiai sumažėjo psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų: 153 atvejai per 2003 m. I pusmetį ir 226 atvejai per 2002 m. tą patį laikotarpį.

Didelę reikšmę turi ir tai, kad tik apie 45 proc. nuteistųjų ir suimtųjų laisvės atėmimo vietose yra užimti nuolatine prasminga veikla – darbu ir mokymusi. Pažymėtina, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, vartojantiems narkotikus, reikalinga profesionali laisvės atėmimo vietos sveikatos priežiūros ir kito personalo pagalba, motyvacijos skatinimas, socialinių įgūdžių ugdymas. Efektyvios nuteistųjų ir suimtųjų sveikatos priežiūros bei reabilitacijos ir kitų paramos priemonių sistemos nebuvimas taip pat suponuoja narkomanijos plitimą laisvės atėmimo vietose. Įtakos turi ir nepalankus visuomenės požiūris į nuteistuosius, jiems išėjus iš laisvės atėmimo vietos, bei nuteistųjų, ypač vartojančių narkotikus, netinkamas rengimas paleisti iš pataisos įstaigų. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai į laisvės atėmimo vietas patenka asmenys, jau laisvėje vartoję narkotikus, narkomanijos atsiradimą bei plitimą laisvės atėmimo vietose lemia ir bendros socialinės-ekonominės, psichologinės bei kitos priežastys, būdingos šio reiškinio atsiradimui bei plitimui visuomenėje.

6. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemones reglamentuoti bei taikyti skatina ir tarptautiniai teisės aktai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1989 m. spalio 24 d. rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. R (89) 14 „Dėl etinių ŽIV infekcijos aspektų sveikatos ir socialinės apsaugos srityse“ pabrėžiama, kad didelis dėmesys turi būti skiriamas neteisėto narkotikų patekimo ir apyvartos laisvės atėmimo vietose kontrolei bei pagalbai asmenims, vartojantiems narkotikus. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. spalio 18 d. rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. R (93) 6 „Dėl įkalinimo įstaigų ir užkrečiamųjų ligų, įskaitant AIDS, kontrolės kriminologinių aspektų bei su tuo susijusių sveikatos apsaugos problemų įkalinimo įstaigose“ reglamentuojama, kad narkomanijos prevencijos ir neteisėto narkotikų patekimo bei apyvartos kontrolės priemones turi numatyti ir tvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovybė (institucija, atsakinga už laisvės atėmimo vietų veiklą). Siekiant sumažinti narkotikus vartojančių asmenų keliamą riziką, laisvės atėmimo vietose būtina rengti ir įgyvendinti sveikatos švietimo programas, teikti darbuotojams, suimtiesiems ir darbuotojams, suimtiesiems ir nuteistiesiems reikalingą informaciją. Taikant sveikatos priežiūros ir socialines programas, būtina siekti narkotikus vartojančių nuteistųjų reintegracijos tikslo, rengti šiuos asmenis lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos prieš terminą, taikyti sąlyginį ar kitą tinkamą gydymą specialiose įstaigose (reabilitacijos centruose, ligoninėse, ambulatorinėse tarnybose, terapijos bendruomenėse). Programos nuteistiesiems turi būti specializuojamos (moterims, jauniems asmenims, asmenims, kuriems taikytos alternatyvios laisvės atėmimui priemonės). Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1998 m. balandžio 8 d. rekomendacijoje valstybėms narėms Nr. R (98) 7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos apsaugos kalėjimuose aspektų“ pabrėžiamas asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose ir turinčių priklausomybę nuo narkotikų, sveikatos priežiūros ekvivalentiškumo principo taikymas.

Europos Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 3-iojoje ataskaitoje apie veiklą nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. akcentavo, kad laisvės atėmimo vietos sveikatos priežiūros tarnyba turėtų užtikrinti, kad tiek suimtiesiems ir nuteistiesiems, tiek ir darbuotojams reguliariai būtų platinama informacija apie užkrečiamas ligas. Asmenys, ilgai piktnaudžiavę narkotikais, gali būti linkę į smurtą, savižudybę ir dažniausiai gali nesugebėti savęs kontroliuoti arba rūpintis savimi. Šių suimtųjų ir nuteistųjų poreikiai nėra visiškai medicininiai, tačiau laisvės atėmimo vietos gydytojas gali daryti įtaką, kad jiems laisvės atėmimo vietose būtų taikomos socialinės-terapinės programos. Dalyvaujant tokiose programose suimtiesiems ir nuteistiesiems galėtų būti padedama atsikratyti neigiamų emocijų, skatinamas ir stiprinamas atsakomybės jausmas ir jie ruošiami reintegracijai. Taip pat šios programos reikalauja aktyvaus laisvės atėmimo vietų darbuotojų dalyvavimo, pareigingumo ir iniciatyvos.

Sprendžiant narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės sistemos laisvės atėmimo vietose formavimo Lietuvoje klausimus, būtina atsižvelgti ir į teigiamą užsienio valstybių patirtį. Iš kai kurių Europos Sąjungos valstybių veiklos analizės matyti, kad narkomanijos prevencija vykdoma teikiant įvairias socialines-psichologines-pedagogines paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietose, kuriant specialius padalinius (skyrius), kuriuose gali atlikti bausmę nuteistieji, norintys atsisakyti narkotikų vartojimo, taip pat taikant gydymą ir reabilitaciją ir už laisvės atėmimo vietų ribų, konsultuojant suimtuosius ir nuteistuosius, vykdant socialines švietimo, gydymo, reabilitacijos programas.

Europos Sąjungos valstybėse narėse pagrindinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose kryptys apima: 1) suimtųjų ir nuteistųjų, kurie pageidauja gydytis pagal specialias programas, izoliavimą nuo narkotikus vartojančių asmenų, siekiant sudaryti sąlygas atlikti bausmę saugioje laisvės atėmimo vietos aplinkoje bei išvengti asmenų, nenorinčių atsisakyti narkotikų vartojimo, neigiamos įtakos (šį tikslą yra sudėtinga pasiekti laisvės atėmimo vietose, kurios susiduria su perpildymo problema); 2) suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos patikrinimą, konsultavimą ir gydymą; 3) narkotikų patekimo į laisvės atėmimo vietas ir platinimo jose užkardymą; 4) įvairių socialinio pobūdžio paslaugų, tapačių visuomenėje teikiamoms paslaugoms, sistemos funkcionavimą (socialinių tarnybų, priklausomybės ligų padalinių, konsultavimo ir gydymo skyrių veiklą).

Pagrindiniai narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės tikslai Vakarų Europos valstybėse – neteisėtos narkotikų pasiūlos ir narkotikų vartojimo paklausos mažinimas. Pabrėžtina, kad į laisvės atėmimo vietas patenka asmenys, jau laisvėję vartoję narkotikus. Todėl akcentuojama, kad prioritetas turi būti teikiamas ne tik pirminei narkomanijos prevencijai, bet ir visoms narkomanijos prevencijos sritims.

Daugelyje Vakarų Europos valstybių laisvės atėmimo vietose įdiegta šiuolaikinė laisvės atėmimo vietų išorės ir vidaus elektroninė apsauga. Pasaulinė bausmių vykdymo sistemos patirtis rodo, kad didelės investicijos šiuolaikinėms skaitmeninėms technologijoms atsiperka. Taikant šias technologijas, nėra ribojama suimtųjų ir nuteistųjų teisinė padėtis ir sudaromos sąlygos efektyviai kontroliuoti uždraustų daiktų patekimą bei apyvartą, taip pat suimtųjų ir nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietose.

7. Pagrindinis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą bei užkirsti kelią neteisėtų narkotikų apyvartai laisvės atėmimo vietose, nuosekliai ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir sąlygas, racionaliai naudojant finansinius bei žmogiškuosius išteklius.

8. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose uždaviniai:

9. Pagrindinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose kryptys:

10. Pagrindinis pirminės narkomanijos prevencijos uždavinys – apsaugoti asmenis, patekusius į laisvės atėmimo vietas, nuo narkotikų vartojimo bei padėti išvengti priklausomybės tiems, kurie jau bandė narkotikų, bet dar neserga priklausomybės ligomis.

11. Svarbiausios pirminės narkomanijos prevencijos priemonės:

12. Pagrindiniai sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos uždaviniai laisvės atėmimo vietose – saugoti ir stiprinti asmenų, turinčių priklausomybę nuo narkotikų, sveikatą, mažinti jų fizinę ir psichologinę priklausomybę bei parengti reintegracijai į visuomenę.

13. Svarbiausios sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės reintegracijos priemonės:

14. Laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimo uždavinys yra neteisėto narkotinių medžiagų patekimo į laisvės atėmimo vietas bei apyvartos jose masto mažinimas, panaudojant visas įmanomas priemones, užkardančias narkotikų patekimo bei disponavimo jomis laisvės atėmimo vietose galimybes arba maksimaliai šias galimybes apribojančias.

15. Svarbiausios laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimo priemonės:

16. Pagrindiniai mokslinių tyrimų ir informacinės sistemos plėtros uždaviniai yra identifikuoti naujas narkomanijos plitimo laisvės atėmimo vietose priežastis bei tendencijas, kurti ir diegti efektyviausias moksliškai pagrįstas prevencijos priemones, užtikrinti patikimą informacijos sklaidą tarp suinteresuotų narkomanijos prevencijos subjektų.

17. Svarbiausios mokslinių tyrimų ir informacinės sistemos plėtros priemonės:

18. Tarpžinybinio bendradarbiavimo pagrindinės kryptys:

19. Koncepcijos nuostatų įgyvendinimą organizuoja Kalėjimų departamentas ir vieną kartą per metus atsiskaito Teisingumo ministerijai už šios koncepcijos nuostatų įgyvendinimą.

20. Kalėjimų departamentas tvirtina narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose veiksmų planą vieneriems metams. Šiame plane numatomos būtinos parengti tikslinės (skirtos atskiroms narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės problemoms spręsti) programos bei kitos konkrečios priemonės. Kalėjimų departamento direktorius gali sudaryti darbo grupes atskiroms narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės sritims įgyvendinti.

21. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios laisvės atėmimo vietos privalo įgyvendinti visų šioje koncepcijoje nustatytų krypčių narkomanijos prevencijos priemones, atsižvelgiant į narkomanijos mastus bei jos plitimo dinamiką kiekvienoje laisvės atėmimo vietoje. Taip pat gali būti atsižvelgiama į turimus bei numatomus finansinius, materialinius ir žmogiškuosius resursus.

22. Kalėjimų departamentas, kiekvienais metais planuodamas biudžetinių metų išlaidas ir teikdamas paraiškas patvirtintoms programoms finansuoti, numato ir nuosekliam šios koncepcijos priemonių įgyvendinimui reikalingas lėšas.

23. Laisvės atėmimo vietų veiklą ir lėšų panaudojimą, įgyvendinant narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės priemones, kontroliuoja ir koordinuoja Kalėjimų departamentas.

24. Laisvės atėmimo vietų administracija analizuoja ir apibendrina savo darbo narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje rezultatus, teikia pažymas Kalėjimų departamentui. Jų formą nustato Kalėjimų departamentas.

25. Laisvės atėmimo vietų veiklos rezultatai apibendrinami metų pabaigoje. Pažymą pasirašo laisvės atėmimo vietos vadovas ar jo pareigas einantis pareigūnas.

26. Pažymose pateikiamos išvados dėl įvykdytų priemonių, laisvės atėmimo vietų darbo veiksmingumo, esamų trūkumų, taip pat pasiūlymai dėl darbo gerinimo, metodinės ar praktinės pagalbos reikalingumo.

______________