Civilinė apsauga. Projektavimo taisyklės RSN 127-91 (Nr. 67)

- Redakcija nuo 1996-11-01

Suvestinė redakcija nuo 1996-11-01

Įsakymas paskelbtas: , i. k. 0912190ISAK00000067

Nauja redakcija nuo 1996-08-22:

Nr. 98, 1996-08-06, Žin. 1996, Nr. 79-1902 (1996-08-21), i. k. 0962190ISAK00000098

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

CIVILINĖ APSAUGA. PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS RSN 127-91

1991 m. gegužės 27 d. Nr. 67

Vilnius

Pateikė tvirtinti	Patvirtinta	Galioja nuo 1991
Statybos ir	Statybos ir	10 01
urbanistikos	urbanistikos	iki 1996 12 31
ministerijos	ministerijos 1991 m.
Projektavimo ir	gegužės 27 d. įsakymu
statybos normatyvų	Nr. 67
departamentas

Parengė Valstybinis projektavimo institutas „Lietuvos statybos projektas“ (Z. Vičys), Statybos ir urbanistikos ministerija (A. Bogdevičius), Respublikos civilinės gynybos štabas (J. Žyla).

Derinta su:

1. Ekonomikos, Sveikatos, Energetikos, Materialinių išteklių, Žemės ūkio, Prekybos, Ryšių, Vidaus reikalų, Finansų, Kultūros ir švietimo ministerijomis;

2. Darbų saugos, Krašto apsaugos, Aplinkos apsaugos departamentais;

3. Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų, Vilniaus ir Kauno miestų civilinės gynybos štabais;

4. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų valdybomis;

5. Valstybiniais projektavimo institutais: „Lietprojektas“, „Pramprojektas“, „Miestprojektas“, „Komprojektas“, „Žemprojektas „, Valstybine firma „KSPI“;

6. Vilniaus technikos universitetu.

Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerija	Respublikinės statybos normos	RSN 127-91
Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerija	Civilinė apsauga. Projektavimo taisyklės	Vietoj SNirT 2.01.51-90 (SNirT 11-10-74) „Inžinerno-techničeskije meroprijatija graždanskoj oborony“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Civilinės apsaugos projektavimo taisyklės nustato Valstybės reglamentuojamus statybinius-techninius reikalavimus civilinės apsaugos statybinių ir techninių įrenginių bei priemonių (toliau – apsaugos įrenginių) projektavimui.

1.2. Civilinės apsaugos projektavimo taisyklių reikalavimai teisiškai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, turintiems teisę:

a) rengti statybos išplanavimo projektinę dokumentaciją (miestų, gyvenviečių planus, pramonės ir kitų rajonų planavimo schemas, gyvenamųjų mikrorajonų statybos projektus, taip pat kitus planus, schemas ir dokumentus, reglamentuojančius kraštotvarkos, aplinkos apsaugos, gamtos išteklių, inžinerinių

Suvestinė redakcija nuo 1996-11-01

Įsakymas paskelbtas: , i. k. 0912190ISAK00000067

Nauja redakcija nuo 1996-08-22:

Nr. 98, 1996-08-06, Žin. 1996, Nr. 79-1902 (1996-08-21), i. k. 0962190ISAK00000098

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

CIVILINĖ APSAUGA. PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS RSN 127-91

1991 m. gegužės 27 d. Nr. 67

Vilnius

Pateikė tvirtinti	Patvirtinta	Galioja nuo 1991
Statybos ir	Statybos ir	10 01
urbanistikos	urbanistikos	iki 1996 12 31
ministerijos	ministerijos 1991 m.
Projektavimo ir	gegužės 27 d. įsakymu
statybos normatyvų	Nr. 67
departamentas

Parengė Valstybinis projektavimo institutas „Lietuvos statybos projektas“ (Z. Vičys), Statybos ir urbanistikos ministerija (A. Bogdevičius), Respublikos civilinės gynybos štabas (J. Žyla).

Derinta su:

1. Ekonomikos, Sveikatos, Energetikos, Materialinių išteklių, Žemės ūkio, Prekybos, Ryšių, Vidaus reikalų, Finansų, Kultūros ir švietimo ministerijomis;

2. Darbų saugos, Krašto apsaugos, Aplinkos apsaugos departamentais;

3. Lietuvos, Latvijos ir Estijos respublikų, Vilniaus ir Kauno miestų civilinės gynybos štabais;

4. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio miestų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų valdybomis;

5. Valstybiniais projektavimo institutais: „Lietprojektas“, „Pramprojektas“, „Miestprojektas“, „Komprojektas“, „Žemprojektas „, Valstybine firma „KSPI“;

6. Vilniaus technikos universitetu.

Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerija	Respublikinės statybos normos	RSN 127-91
Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerija	Civilinė apsauga. Projektavimo taisyklės	Vietoj SNirT 2.01.51-90 (SNirT 11-10-74) „Inžinerno-techničeskije meroprijatija graždanskoj oborony“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.2. Civilinės apsaugos projektavimo taisyklių reikalavimai teisiškai privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, turintiems teisę:

b) rengti pastatų, statinių ir įrenginių statybos projektus.

Šių Taisyklių reikalavimai taip pat privalomi visiems statybos investicinio proceso dalyviams.

1.3. Apsaugos įrenginių paskirtis – ekstremaliomis sąlygomis apsaugoti gyventojų sveikatą ir gyvybę, didinti miestų ir gyvenviečių funkcionavimo stabilumą, mažinti gamyklų, įmonių, organizacijų, įstaigų, ūkių ir pan. (toliau objektų) nuostolius ir aplinkos užterštumą.

1.3.1. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

1.3.2. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

1.4. Pagal civilinės apsaugos poreikius respublikos ūkio objektai skirstomi:

a) valstybinės reikšmės;

b) gyvybiškai svarbūs;

c) potencialiai pavojingus (naudojantys radioaktyvias, nuodingas ir kenksmingas medžiagas, kariniai, karinės pramonės ir kt.). Šie objektai savo ruožtu skirstomi į radioaktyviai pavojingus, chemiškai pavojingus ir rizikos;

d) kiti objektai.

1.4.1. Valstybinės reikšmės objektus numato vyriausybė.

1.4.2. Gyvybiškai svarbiems objektams (toliau tekste – gyvybiškiems) priskiriami tie objektai, kurių funkcionavimas ekstremaliomis sąlygomis būtinas:

a) ligoninių operacinių skyriai arba blokai, gimdymo, anesteziologijos reanimacijos, intensyvios terapijos, laparaskopijos ir brochoskopijos skyriai, kraujo perpylimo stotys, vaistų gamybos įmonės;

b) tarpmiestinės telefono ir telegrafo stotys, rajonų ryšių mazgai, radijo perdavimo ir priėmimo centrai, televizijos perdavimo stotys;

c) centralizuoto vandens tiekimo įrenginiai ir nuotekų perpumpavimo stotys miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse;

d) katilinės su vandens šildymo katilais;

e) elektros tiekimo, šilumos, vandentiekio ir dujų tinklų bei apsauginės signalizacijos dispečeriniai punktai; dujų paskirstymo, reguliavimo ir pilstymo stotys;

f) magistralinių vamzdynų kompresorinės ir perpumpavimo stotys; miestų aukšto ir vidutinio slėgio dujų tinklai;

g) geležinkelio stočių signalizacijos, valdymo ir blokavimo įrengimai;

h) gyvulininkystės kompleksai ir fermos 400 ir daugiau galvijų;

i) duonos kepimo, grūdų produktų, pieno ir mėsos perdirbimo įmonės, cukraus fabrikai;

k) policijos, krašto apsaugos, gelbėjimo, priešgaisrinės ir civilinės apsaugos valdymo punktai (vadavietės), dispečerinės, skyriai ir kt.), priešgaisrinių dalių ryšių punktai, įkalinimo įstaigos.

Pastaba: Svarbių objektų sąrašus mieste (rajone) tvirtina miesto (rajono) valdyba, derindama su ministerijomis (departamentais), kurių įtakos sferoje yra objektai. Šiems objektams gali būti priskiriami ir kitų, neįvardintų p. 1.4.2 paskirčių objektai.

1.4.3. Potencialiai pavojingi objektai skirstomi į:

a) chemiškai pavojingus – objektus, kurie gamyboje naudoja žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingas medžiagas. Avarijų, sugriovimų, sprogimų ir kitų ekstremalių sąlygų atveju jos sudaro pavojingas chemiškai užnuodijamas teritorijas. Šių objektų sąrašus tvirtina miestų (rajonų) valdybos, remdamosios 1 ir 2 priedais ir suderinusios su Sveikatos ir Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstaigomis;

b) radioaktyviai pavojingus – atominės energetikos objektus;

c) rizikos – kariniai ir karinės pramonės objektus, vertybių, brangenybių ir unikalių fondų saugyklos, transporto mazgai, HES užtvankos ir pan. Šių objektų sąrašus tvirtina vyriausybė.

1.5. Apie valstybinės reikšmės ir potencialiai pavojingus objektus ekstremaliomis sąlygomis gali susidaryti pavojingų poveikių teritorijos vadinamos:

a) radioaktyvaus užteršimo (pavojingo ir stipraus);

b) pavojingo cheminio užnuodijimo;

c) sugriovimų;

d) katastrofinio užtvindymo.

Šių teritorijų ribos nustatomos pirmoje projektų rengimo stadijoje pagal 3 priedą, ir įvertinant esančių aplink potencialiai pavojingų objektų poveikio teritorijas, tame tarpe ir kaimyninėse šalyse. Antrojoje projektų rengimo stadijoje galimų kenksmingų poveikių teritorijų dydžiai tikslinami skaičiavimais, įvertinant kenksmingų medžiagų savybes ir kiekius, technologinių procesų patikimumą ekstremaliomis sąlygomis, galimą nepalankiausią meteorologinę būklę ir kitas aplinkybes.

1.6. Apsaugos įrenginiai pagal apsaugą nuo kenksmingų faktorių poveikio skirstomi:

a) civilinės apsaugos slėptuvės visų gyventojų apsaugai gyvenamojoje, darbo ir nuolatinių masinių susibūrimų vietose, nuo tiesioginio kenksmingų faktorių poveikio, esant ekstremalioms sąlygoms (taikos ir karinių veiksmų metu);

b) pavojingų poveikių ekstremaliomis sąlygomis stebėjimo ir perspėjimo bei informacijos pateikimo apie juos techninių įrengimų sistemos;

c) miestų (gyvenviečių) ir objektų stabilų funkcionavimą padidinančios statybinės-techninės priemonės;

d) medicininio aptarnavimo ir sanitarinio apšvarinimo bei specialaus apdorojimo įrenginius,

1.7. Objektų apsaugos įrenginių išdėstymas ir apimtys miestuose, gyvenvietėse, pramonės ir kituose apstatymo rajonuose, tame tarpe ir ūkininkų sodybose nustatomi ruošiant ir koreguojant statybos išplanavimo projektinę dokumentaciją pagal šių Taisyklių reikalavimus.

1.8. Ruošiant konkrečių objektų statybos dokumentaciją, apsaugos įrenginių sudėtį ir apimtį projektavimo užduotyje nustato miestų (rajonų) valdybos pagal statybos išplanavimo projektinę dokumentaciją. Jeigu statybos išplanavimo projektinė dokumentacija neparengta ar nesukoreguota pagal šių Taisyklių reikalavimus, konkrečių objektų apsaugos įrenginių apimtį nustato miesto (rajono) valdybos, pagal šių Taisyklių reikalavimus, įvertindamas objektų gamybinės, socialinės ir ekonominės veiklos svarbą, jų galimybę gaminti produkciją pagal numatytas apimtis ir nomenklatūrą arba vykdyti savo funkcijas esant ekstremalioms sąlygoms, taip pat miesto (gyvenvietės) ir atskirų objektų būklę antrinių pakenkimo židinių atsiradimo juose atveju.

1.9. Apsauginių įrenginių statybos (įrengimo) išplanavimo projektinė dokumentacija rengiama pagal atskirą projektavimo užduotį miestų (gyvenviečių) planų, pramonės ir kitų rajonų išplanavimo schemų, gyvenamųjų mikrorajonų statybos projektų, taip pat ir kitų planų, schemų ir dokumentų projektinės dokumentacijos sudėtyje atskiru tomu. Šių įrenginių statybos (įrengimo) projektinė dokumentacija (projektiniai pasiūlymai, techninis ekonominis pagrindimas, techninis projektas, darbo projektas, darbo dokumentacija) atskirais tomais nerengiama, o pateikiama objektų projektinės dokumentacijos atitinkamų dalių tomuose.

1.10. Objektų statybos pabrangimas ryšium su apsaugos įrenginių statyba(įrengimu) gali būti paskaičiuojamas atskirai.

2. APSAUGOS ĮRENGINIAI STATYBOS IŠPLANAVIMO PROJEKTINĖJE DOKUMENTACIJOJE

Teritorinės sistemos (objektai)

Bendrieji nurodymai

2.1. Tarp miestų (gyvenviečių) gyvenamųjų masyvų (mikrorajonų, kvartalų) projektuoti ne mažesnes kaip 100 m. pločio želdinių juostas, pritaikant jas gyventojų poilsio ir vaikų žaidimo vietoms įrengti. Šiose želdinių juostose tarp gyvenamųjų masyvų (mikrorajonų, kvartalų) numatomas natūralių ir projektuojamų dirbtinių vandens telkinių (tvenkinių, fontanų, plaukymo baseinų ir pan.) panaudojimas, esant ekstremalioms sąlygoms, gaisrams gesinti, specialiam apdorojimui, apvalymui ir kt. poreikiams. Vieno telkinio talpumas turi būti ne mažesnis kaip 50 m-3.

Prie natūralių vandens telkinių (upių, ežerų ir pan.) kas 500 m. numatomi pastovūs privažiavimo keliai, aikštelės, tuo pačiu metu talpinančios ne mažiau kaip 3 priešgaisrines mašinas, ir vandens paėmimo įrenginiai (angos, duobės, antgaliai ir pan.), kurių pagalba, esant reikalui, būtų galima pripildyti šias mašinas vandeniu.

2.2. Išdėstant naujus gamybinius, komunalinio-buitinio aptarnavimo ir kitus ūkio objektus, jie grupuojami į rajonus, mazgus, zonas, kurių bendras dirbančių skaičius neviršija 20 tūkst. Žmonių. Želdinių juostų ir vandens telkinių išdėstymas šiuose rajonuose, mazguose ar zonose numatomas pagal šių normų p. 2.1 reikalavimus.

2.3. Miestų, gyvenviečių, pramonės rajonų, mikrorajonų ir kitoje statybos išplanavimo projektinėje dokumentacijoje nurodomi valstybinės reikšmės, gyvybiškai svarbūs ir potencialiai pavojingi objektai, taip pat galimos (prognozuojamos) kenksmingų poveikių teritorijos aplink potencialiai pavojingus objektus, kurios susidaro avarijų, sugriovimų, sprogimų ir kitų ekstremalių įvykių atveju.

2.4. Iš prognozuojamų radioaktyvaus užteršimo, cheminio užnuodijimo, sugriovimų ir katastrofinio užtvindymo teritorijų numatoma gyventojų evakuacija. Tuo tikslu atliekami evakuacijos apimčių skaičiavimai, nustatomi evakuojamųjų surinkimo punktai ir maršrutai.

Miestų (gyvenviečių) kelių tinklas turi užtikrinti visų gyventojų evakuaciją esant ekstremalioms sąlygoms, ne ilgiau kaip per 4 val. Pastatai ir statiniai prie magistralių ir kelių, panaudojamų evakuacijai, išdėstomi taip, kad jų sugriovimo atveju griuvėsiais neužverstos magistralės (kelio) dalies plotis būtų ne mažesnis kaip 7 m. Atsižvelgiant į galimus griuvėsiais užverčiamų teritorijų dydžius, sudaromas „geltonųjų linijų“ planas. Atstumai tarp „geltonųjų linijų“ iki pastatų ir statinių vietų nustatomi įvertinant griuvėsių kritimo nuotolius pagal 4 priedą.

2.5. Miesto ar gyvenvietės, esančios 30 km. atstumu aplink atominę jėgainę, gyventojų skaičius neturi viršyti 40 tūkst., o vidutinis gyventojų tankumas šioje teritorijoje – ne didesnis kaip 100 žm. 100 ha.

2.6. Kelių tinklas 30 km spinduliu aplink atominę jėgainę turi užtikrinti visų gyventojų evakuaciją iš šios teritorijos ne ilgiau kaip per 4 val. Teritoriją turi kirsti ne mažiau kaip 2 magistraliniai keliai iš kietos dangos, kuriais galima išvažiuoti nuo jėgainės ne mažiau kaip 3-4 priešingomis kryptimis. Iki pagrindinių gyvenviečių numatomi keliai iš kietos dangos, atsižvelgiant į tai, kad susikirtimuose, netrukdant eismo, galima būtų važiuoti įvairiomis kryptimis.

Evakuavimo kelių susikirtimuose su galimo pavojingo radioaktyvaus užteršimo teritorijos ribomis (30 km atstumu nuo jėgainės), pagal specialius projektus, suderintus su civilinės apsaugos valstybės priežiūros įstaigomis ir Vidaus reikalų ministerija, numatomi transporto kontrolės punktai.

Civilinės apsaugos slėptuvės

2.7. Statybos išplanavimo projektinėje dokumentacijoje nurodomi naujai statomi ir esami požeminiai (įgilinti) gamybinio ir bendro (visuomeninio) naudojimo pastatai arba tokios paskirties pastatų požeminės (įgilintos) patalpos, kurios turi būti panaudojamos civilinės apsaugos slėptuvėms (toliau – slėptuvėms) įrengti. Taip pat nurodomos būsimų slėptuvių apsauginės savybės, (tipai) (žr. šių Taisyklių III-ąjį skyrių), talpumas ir jų aptarnaujama teritorija (ne didesniu kaip 1000 m atstumu nuo slėptuvės).

Slėptuvių talpumas nustatomas atsižvelgiant į požeminių (įgilintų) patalpų plotą, vienam žmogui numatant 1,5 m-2.

2.8. Jeigu objektų teritorijose slėptuvėms negalima pritaikyti požeminių (įgilintų) patalpų arba tokių nėra, išimtinais atvejais projektuojamos atskirai statomos slėptuvės, pritaikytos ūkinei paskirčiai (veiklai).

Stebėjimo, perspėjimo ir informacijos įrengimų sistemos

2.9. Pavojingų poveikių stebėjimui ir informacijos pateikimui (perspėjimui, pranešimui) apie juos gyventojams, dirbantiesiems bei tarnautojams visuose miestuose, gyvenvietėse, pramoniniuose rajonuose projektuojami ryšių ir radijo transliacijos tinklai su lauko garsiakalbiais, radijo taškais kiekviename bute ir centralizuotai valdomomis gatvių sirenomis, girdimomis visame mieste, gyvenvietėje.

2.10. Atominės jėgainės slėptuvėje numatomas valdymo punktas su automatizuota radioaktyvaus užteršimo kontrolės sistema, nuolat teikiančia informaciją apie į atmosferą išmestas radioaktyviąsias medžiagas, apie padidintą radioaktyvaus išmetimo pavojų ir apie avarinę situaciją. Šiame valdymo punkte numatoma elektroninė skaičiavimo technika informacijai kaupti apie radiacinę ir meteorologinę būklę:

a) jėgainės teritorijoje;

b) sanitarinės apsaugos bei stebėjimo zonose;

c) ne mažesnėje kaip 30 km spinduliu teritorijoje aplink jėgainę.

Iš valdymo punkto informacija ir perspėjimo signalai apie radiacijos požiūriu pavojingas avarines situacijas (kai išmestų į atmosferą medžiagų radionuklidai, patenkantys į žmogaus organizmą, viršija leistinas normas) parduodama:

a) jėgainės personalui;

b) įmonių ir organizacijų, užtikrinančių jėgainės gyvybinę veiklą, darbininkams ir tarnautojams;

c) priešgaisrinėms dalis bei budinčioms avarinėms tarnyboms, esančioms 30 km spinduliu aplink jėgainę;

d) gyvenviečių ir gyvenamųjų vietovių, esančių 10 km spinduliu aplink jėgainę, gyventojams;

e) vietinėms vykdomosios valdžios įstaigoms, kurių pavaldi teritorija yra 30 km spinduliu aplink jėgainę;

f) Respublikos vyriausybei ir Respublikos civilinės apsaugos tarnybai;

g) ministerijoms, departamentams, įmonėms, organizacijoms, įstaigoms ir pan., kurios telkiamos avarijos padariniams likviduoti;

k) gretimų (kaimyninių) šalių civilinės gynybos (apsaugos) tarnyboms.

2.11. Jėgainės personalo bei darbininkų ir tarnautojų, užtikrinančių jėgainės funkcionavimą ir gyvybinę veiklą gyvenvietėje, vienoje iš slėptuvių numatomas ikiavarinių priemonių vykdymo valdymo punktas. Jame turi būti elektroninė skaičiavimo technika, ryšio (radijo ir telefono), pranešimo, informacijos priemonės, pastoviai teikiančios informaciją apie radiacinę ir meteorologinę būklę jėgainės teritorijoje ir sanitarinėje-apsauginėje bei stebėjimo zonose.

2.12. Chemiškai pavojinguose objektuose numatomos automatizuotos ir lokalinės kontrolės sistemos, kurios prognozuos ir įvertins oro, dirvos, vandens cheminį užteršimą sanitarinėje- apsauginėje ir stebėjimo zonose, įvykus avarijoms, nustatys cheminius užnuodijimo lygius. Kontrolės sistemos turi teikti pastovią informaciją bei perspėjimo signalus apie aplinkos cheminį užnuodijimą dirbantiesiems, gyventojams, gelbėjimo ir priešgaisrinėms dalims, budinčioms avarinėms tarnyboms.

Funkcionavimo (darbo, veiklos) stabilumo didinimo priemonės

2.13. Miestų (gyvenviečių) funkcionavimo bei objektų darbo (veiklos) stabilumo didinimui, esant ekstremalioms sąlygoms, numatoma:

a) objektų, pastatų, statinių ir įrenginių išdėstymas, atsižvelgiant į galimas pavojingų poveikių teritorijas;

b) įrenginiai, didinantys energijos ir vandens tiekimo bei nuotekų sistemų funkcionavimo patikimumą;

c) saugyklos (statiniai, pastatai, dengtos aikštelės ir pan.) materialinių išteklių atsargų (žaliavų, kuro, komplektavimo detalių, įrangos ir pan.) gamybai (veiklai).

2.13.1. Galimų sugriovimų, pavojingų radioaktyvaus užteršimo, cheminio užnuodijimo ir katastrofinio užtvindymo teritorijose leidžiama veikiančių objektų rekonstrukcija, techninis modernizavimas ir remontas, nedidinant gamybinių veiklos plotų ir dirbančiųjų skaičiaus. Išimtinais atvejais, suderinus su Respublikos civilinės apsaugos valstybinės priežiūros įstaiga, šiose teritorijose gali būti numatoma naujų objektų statyba.

Atominės energetikos objektai išdėstomi vadovaujantis tarptautinių normų reikalavimais.

Chemiškai pavojingų objektų statybos vieta (aikštelė) parenkama priešingoje vyraujančių vėjų krypties („vėjų rožės“) pusėje nuo miestų ir gyvenviečių, laikantis 3 priede nustatytų saugių atstumų.

2.13.2. Energijos (dujų, garo, kuro ir kt.) ir vandens tiekimo sistemų stabilumas padidinamas numatant:

a) antžeminėse dujų paskirstymo stotyse – aplenkiančius jas požeminius apvadus (aplenkimus) su automatine uždarymo (atidarymo) įranga; miestų ir miestų tipų gyvenviečių dujų tinklų sujungimą žiedu;

b) požemines šilumines trasas; antžemines šilumines trasas projektuoti tik išimtiniais atvejais, gavus civilinės apsaugos valstybinės priežiūros įstaigų sutikimą;

c) objektuose, vartojančiuose gamyboje garą – prisijungimo prie rezervinių šaltinių įrenginius;

d) kuro vartotojams – ūkinio kuro atsargų saugyklos, kurių talpų pakaktų darbui ne mažiau kaip 2 mėnesiams.

Valstybinio ir ūkinio kuro atsargų bendras kiekis turi leisti Respublikos ūkiui (miestui, rajonui, gyvenvietei) funkcionuoti specialiu režimu ne mažiau kaip 2 mėnesius.

2.13.3. Vandens tiekimui užtikrinti miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse bei miesteliuose projektuojamos:

a) centralizuotos sistemos, turinčios ne mažiau kaip 2 nepriklausomus vienas nuo kito vandens paėmimo iš požeminių gręžinių šaltinius (vandenvietes)). Šie šaltiniai, nepriklausomai vienas nuo kito, turi aprūpinti vandeniu žmonių, ūkio ir gamybos poreikius, vienam nuolatiniam gyventojui skaičiuojant po 30 l per parą. Viena iš šių vandenviečių turi turėti autonominį elektros energijos šaltinį;

b) prie kiekvieno gręžinio, kurio vandens debitas ne mažesnis kaip 5 l/sek ir prie vandentiekio bokštų numatomi įrenginiai (vamzdynai, sklendės, čiaupai ir pan.) įpilti vandenį į priešgaisrines automašinas arba kitas talpas;

c) geriamo vandens rezervuarai (vandentiekio bokštai), kurių talpos užtektų 3 paroms skaičiuojant l pastoviam gyventojui 10 l per parą. Gyvulininkystės kompleksuose bei fermose vandens atsargų rezervuarų (vandentiekio bokštų) talpa skaičiuojama 1 galvijui 20 l per 2 paras. Prie vandens rezervuarų (vandentiekio bokštų) numatomi privažiavimo keliai;

d) visose gyvenvietėse, 30 km atstumu aplink atominę jėgainę, numatomos apsaugotos nuo radioaktyvių dulkių (hermetiškos) centralizuoto vandens tiekimo sistemos, paimančios vandenį iš požeminių šaltinių.

2.13.4. Respublikos materialinių išteklių atsargų saugojimui numatomi sandėliai (pastatai, talpos, dengtos aikštelės ir t. t.), kurie talpintų atsargų kiekį, pakankamą aprūpinti aptarnaujamus objektus (aptarnaujamus subjektus) ne mažiau kaip 2 mėn.

Rūkstančių (garuojančių) medžiagų (druskos, sieros, azoto ir kitų rūgščių) sandėlių dydžiai, jų išdėstymas bei šių rūgščių transportavimo (pakrovimo ir iškrovimo punktų) apsaugos įrenginiai reglamentuojami atitinkamais standartais.

Medicininio aptarnavimo, sanitarinio apšvarinimo, specialaus apdorojimo sistemos

2.14. Veikiantys ir projektuojami komunalinės-buitinės paskirties objektai, esant ekstremalioms sąlygoms, pritaikomi žmonių sanitariniam apšvarinimui, drabužių ir avalynės apdorojimui, daiktų, technikos ir mašinų nukenksminimui.

Sanitariniam bei specialiam žmonių ir technikos apvalymui ekstremaliomis sąlygomis pritaikomi šie komunalinės-buitinės paskirties objektai:

a) pirtys ir dušai, kuriuose vienu metu telpa ne mažiau 10 žmonių;

b) skalbyklos ir cheminio valymo įmonės;

c) autotransporto ir technikos plovyklos.

2.15. Gyvenvietėse 30 km atstumu aplink atominę jėgainę, pirčių, pritaikomų žmonių ir sanitariniam apšvarinimui, fondas sudaromas toks, kad gyventojai ir laikinai atvykusieji būtų apšvarinti per 4 val.

Prie magistralinių kelių, kertančių šią teritoriją (susikirtimo su galimo pavojingo radioaktyvaus užteršimo teritorijos riba) numatoma:

- komunalinės-buitinės paskirties objektuose įruošti žmonių sanitarinio bei specialaus apvalymo ir jų drabužių nukenksminimo punktus;

- mašinų ir technikos aptarnavimo punktus (su plovyklomis) pritaikyti mašinų, technikos ir daiktų nukenksminimui nuo radioaktyvaus užteršimo;

- įrengti gyvulių veterinarinio apdorojimo aikšteles.

Geležinkelių linijų susikirtimuose su galimo pavojingo radioaktyvaus užteršimo teritorijos ribomis numatomos aikštelės ir statybinės-techninės priemonės punktams, kuriuose traukinių sąstatai ir jų keleiviai specialiai apvalomi ir nukenksminami, įrengti.

2.16. Nukentėjusiųjų nuo prognozuojamų kenksmingų poveikių medicininiam aptarnavimui ir hospitalizacijai numatomas naujai projektuojamų ir veikiančių ligoninių lovų (vietų) skaičiaus išplėtimas aplinkiniuose visuomeninio ir bendrojo naudojimo pastatuose, kurie veikia ištisus metus ir turi sanitarines- buitines patalpas bei maisto paruošimo blokus.

Papildomų vietų (lovų) skaičių prie ligoninių nustato ir, suderinus su civilinės apsaugos valstybinės priežiūros įstaigomis, patvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

3. APSAUGOS ĮRENGINIAI

(Tūriniai objektai)

Civilinės apsaugos slėptuvės

3.1. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

3.2. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

3.3. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

3.4. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

3.5. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

3.6. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

3.7. Neteko galios nuo 1996-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 140, 1996-10-14, Žin. 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

Stebėjimo, perspėjimo ir informacijos įrenginiai

3.8. Reikalavimus stebėjimo, perspėjimo ir informacijos įrenginių projektavimui sąlygoja šių įrenginių techninės charakteristikos ir jų eksploatacijos tvarka.

3.9. Radijo ir laidinių perspėjimo ir informacijos sistemų aparatūra talpinama atspariose ekstremalių sąlygų poveikiui patalpose (slėptuvėse).

3.10. Elektros sirenos, perspėjimo signalų perdavimui, įrengiamos ant tų įmonių ir įstaigų pastatų (arba arti jų), kurios elektros energija aprūpinamos pagal avarinį grafiką arba turi autonominius 220/380 V įtampos kintamosios elektros srovės šaltinius.

Objektų funkcionavimo (darbo, veiklos) stabilumo didinimo įrenginiai

3.11. Visų ūkio objektų gamybos (veiklos) funkcionavimo stabilumui padidinti numatomi technologinių procesų supaprastinimo variantai ir netradicinių bei vietinių išteklių panaudojimas.

3.12. Gamyklose, įmonėse, kurių technologiniai procesai ekstremalių sąlygų atveju arba netikėtai nutrūkus energijos tiekimui gali sukelti antrinius pakenkimo židinius (gaisrus, sprogimus, užnuodijimus ir pan.) ar gali būti padaryta didelė žala, numatomos technologinių įrenginių sustabdymo, nesukeliant avarijų, sistemos.

3.13. Vertingų ir unikalių pagrindinių gamybinių fondų (technologijos linijų ar jos dalių, staklių, aparatūros ir pan.) sugadinimams mažinti jų montavimas numatomas specialiuose apsauginiuose įrenginiuose (karkasuose) arba išdėstymas patalpose, atlaikančiose griūvančio ant jų pastato dalies apkrovą.

3.14. Svarbiems objektams papildomai numatomi du funkcionavimo režimai:

a) I – pasiruošimo ekstremalioms sąlygoms;

b) II – specialus (ekstremalių sąlygų).

3.14.1. Pasiruošimo dirbti (veikti) ekstremaliomis sąlygomis režimu numatomas statybinių ir techninių įrenginių stabilumo didinimas.

3.14.2. Specialiu režimu dirbti (veikti) numatomi produkcijos (veiklos) apimčių ir nomenklatūros pakeitimai, užtikrinantys minimalius (ne mažiau 30% kasdieninio režimo) aptarnaujamos teritorijos poreikius. Šiam režimui funkcionuoti numatomi statybiniai ir techniniai stabilumo didinimo įrenginiai (priemonės), priklausomai nuo objekto darbo (veiklos) pobūdžio:

a) elektros energijos tiekimas objektams iš dviejų nepriklausomų elektros energijos šaltinių, (skirtingų žeminančių pastočių), atskiromis kabelinėmis tiekimo linijomis. Visiško elektros energijos nutraukimo atvejui įrengiami autonominiai elektros energijos šaltiniai;

b) nuosavi rezerviniai vandens tiekimo įrenginiai;

c) rezerviniai šilumos tiekimo šaltiniai, užtikrinantys medicininės paskirties svarbių objektų arba atskirų jo pastatų (patalpų) funkcionavimą;

d) kiti specifiniai statybiniai-techniniai įrenginiai, nustatomi užsakovo kartu su projektuotojais.

3.15. Chemiškai pavojingų objektų projektinėje dokumentacijoje parengiama:

a) galimų avarijų prognozės protokolas su fiksuotomis jų aplinkybėmis ir poveikio charakteristikomis (galimo cheminio užnuodijimo teritorijų dydis per „n“ val. nuo avarijos pradžios; cheminio užnuodijimo židinio ir teritorijos pavojingas poveikis per „n“ val.; nuodingų medžiagų debesies priartėjimo laikas prie gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų ir ūkio objektų);

b) apsaugos įrenginiai ir priemonės avarijų atveju (slėptuvės) medicininio aptarnavimo įstaigų išplėtojimas; evakuacijos tvarka iš užnuodytų teritorijų ir tam reikalingos priemonės; užnuodytos teritorijos nukenksminimo būdai bei apimtys; kitos apsaugos priemonės.

3.16. Gyvulininkystės ir paukštininkystės pastatams visoje Respublikoje numatomos statybinės ir techninės užsandarinimo priemonės 2 paras turi apsaugoti gyvulius ir paukščius, pašarų bei vandens atsargas nuo užteršimo radioaktyviomis dulkėmis.

Gyvulininkystės, augalininkystės bei daržininkystės produkcijos ir maisto produktų bazėse ir sandėliuose, kuriuose produkcija saugoma hermetinėje taroje (I ir II kategorijos), turinčioms ne mažesnę kaip 1000 t talpą, numatomos statybinės-techninės priemonės, leidžiančios užhermetizuoti šias patalpas ne ilgiau kaip per 1 parą.

3.17. Stambiose gyvulininkystės fermose ir kompleksuose (virš 400 galvijų) bei paukštininkystės kompleksuose numatomi autonominiai energijos tiekimo šaltiniai arba galimybę prijungti mobilius energijos tiekimo šaltinius.

Medicininio aptarnavimo, sanitarinio apšvarinimo ir specialaus apdorojimo įrenginiai

3.18. Ligoninėse, numatytose aptarnauti dirbančius ir gyventojus iš galimų neprognozuojamų ekstremalių sąlygų poveikio teritorijų, numatomos statybinės-techninės priemonės, suteikiančios galimybę papildomai hospitalizuoti (iki 3-jų parų laikotarpio) ne mažiau 30% ligonių nuolatinio ligoninės vietų (lovų) skaičiaus.

3.19. Komunalinės-buitinės paskirties objektams paruošiama projektinė dokumentacija, kurioje numatoma sanitarinis žmonių apvalymas ir specialus mašinų, technikos, daiktų ir drabužių nukenksminimas.

Projektinėje dokumentacijoje išskiriami du etapai:

I etapas – paruošiamosios priemonės, kurios įvykdomos iš anksto statant naujus, rekonstruojant ir išplečiant esamus objektus, taip pat vykdant visų rūšių remontą. Šiame etape numatomi sprendimai statybos – montavimo darbams pritaikyti komunalinius buitinius objektus sanitariniam bei specialiam apvalymui ne ilgiau kaip per 24 val. Tuo pat metu išankstiniai statybiniai- montavimo darbai neturi sumažinti objektų numatyto pajėgumo kasdieninėje veikloje.

II etapas – priemonės, kurias netikslinga įvykdyti iš anksto, bet būtina atlikti paruošiant objektus sanitariniam bei specialiam apdorojimui nustatytu pajėgumu ekstremaliomis sąlygomis.

Pastaba: Kol bus parengti ir patvirtinti civilinės apsaugos statybinių ir techninių įrenginių projektavimo standartai ir rekomendacijos, komunalinės-buitinės paskirties objektų pritaikymą civilinės apsaugos tikslams projektuoti pagal SN ir T 2.01.57-85 „Prisposoblenije objektov komunalno-bytovogo naznačenija dlia sanitarnoj obrabotki liudei, specialnoj obrabotki odeždy i podvižnovo sostava autotransporta“. Moskva, 1985.

______________

1 priedas

STIPRIAI NUODINGŲ MEDŽIAGŲ (SNM) PAGRINDINĖS GRUPĖS, SUDARANČIOS AVARIJŲ (SUGRIOVIMŲ, SPROGIMŲ, GAISRŲ) ATVEJU PAVOJINGO CHEMINIO UŽNUODIJIMO TERITORIJAS

Grupė 1	Charakteristika 2	Tipiniai atstovai 3
1.	Lakių skysčių pavidalu, saugomų suspaudus slėgiminiuose induose (suspaustos ir suskystintos dujos)	Chloras, sieros dujos, sieros vandenilis, fosgenas, bromo metilas, anglies oksidas
2.	Lakių skysčių pavidalu, saugomų nesuspaudus	Aromatinės eilutės nitro ir amino junginiai, cianidinė rūgštis, akrilo rūgšties nitrilai (akrilo nitrilo rūgštys), tetraetil-švinas, chloro mišiniai, difosgenas, dichloretanas, chlorpikrinas
3.	Garuojančios (rūkstančios) rūgštys	Sieros (su didesniu kaip 1,87 tankiu), azoto (1,4), druskos (1,15), chloro sulfonilo ir lydžios rūgštys; sulfatinių ir pirosulfatinių rūgščių chloro anhidridai
4.	Birios ir kietos, nelakios, saugomos temperatūroje iki + 40oC	Sublimatas, arseno anhidridas, geltonas fosforas, alkoloidai, aldrinas, dildrinas, kalcio ir natrio arsenatai, kalcio arsenidas
4.
5.	Birios ir kietos, lakios, saugomos temperatūroje iki + 40oC	Cianidinių druskų rūgštys, cianidų ir cianidinių oksidų gyvsidabris, cianidinis varis ir pan., preparatai etilo-merkurano-fosfatas, etilo-merkurano-chloridas, merkuranas
5.	Birios ir kietos, lakios, saugomos temperatūroje iki + 40oC

Pastaba: Kitų medžiagų, nenumatytų šiame priede, priskyrimą stipriai nuodingoms, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

______________

2 priedas

STIPRIAI NUODINGŲ MEDŽIAGŲ (SNM) CHARAKTERISTIKOS

Eil. Nr.	SNM pavadinimas	SNM tankis (t/m³)		Virimo temperatūra Co	Nuodingumo slenksčio dozė (NSD mg. min/l)
Eil. Nr.	SNM pavadinimas	dujų pavidalo	skysčių pavidalo	Virimo temperatūra Co	Nuodingumo slenksčio dozė (NSD mg. min/l)
1.	Akroleinas	4	0,839	52,7	0,2*
2.	Amoniakas: - saugomas suspaustas – izoterminio saugojimo	0,0008 -	0,681 0,681	-33,42 -33,42	15 15
3.	Acetono nitrilas	-	0,786	81,6	21,6**
4.	Acetono cianhidridas	-	0,932	120	1,9**
5.	Acetono vandenilis	0,0035	1,64	-62,47	0,2**
6.	Floro vandenilis	-	0,989	19,52	4
7.	Chloro vandenilis	0,0016	1,191	85,10	2
8.	Bromo vandenilis	0,0036	1,490	-66,77	2,4*
9.	Cianidinis vandenilis	-	0,687	25,7	0,2
10.	Dimetilaminas	0,0020	0,680	6,0	1,2*
11.	Metilo aminas	0,0014	0,699	-6,5	1,2*
12.	Bromo metilas	-	1,732	3,6	1,2*
13.	Chloro metilas	0,0023	0,983	23,76	10,8**
14.	Metilo akrilatas	-	0,935	80,2	6*
15.	Metilo merkaptanas (tialkogolis)	-	0,867	5,95	1,7**
16.	Akrilo nitrilo rūgštis	-	0,806	77,3	0,75
17.	Azoto oksidas	-	1,491	21,7	1,5
18.	Acetileno oksidas	-	0,882	10,7	2,2**
19.	Sieringas anhidridas	0,0029	1,462	-10,1	1,8
20.	Sieros vandenilis (vandenilio sulfidas)	0,0015	0,964	-60,35	16,1
21.	Anglies di (sulfidas)	-	1,263	46,2	45
22.	Druskos rūgštys (koncentruotos)	-	1,198	-	2
23.	Trimetilaminas	-	0,671	2,9	6*
24.	Formaldehidas	-	0,815	-19,0	0,6**
25.	Fosgenas	0,0035	1,432	8,2	0,6
26.	Fluoras	0,0017	1,512	-178,2	0,2*
27.	Trichlorinis fosforas	-	1,570	75,3	3
28.	Chloro oksido fosforas	-	1,675	107,2	0,06*
29.	Chloras	0,0032	1,558	-34,1	0,6
30.	Chlorpikrinas	-	1,658	112,3	0,06
31.	Chloricianas	0,0021	1,220	12,6	0,75
32.	Etilo aminas	-	0,838	56,0	4,8
33.	Etilo sulfidas	-	1,005	55,0	0,1*
34.	Etilo merkaptanas	-	0,839	35,0	2,2*

Pastabos:

1. Dujų pavidalo SNM tankis 3-oje skiltyje pateiktas esant talpoje atmosferiniam slėgiui, jeigu talpos ir atmosferinis slėgimas skirtingi, tai SNM tankis nustatomas dauginant 3-os skilties duomenis iš slėgio skirstomo kgf/cm-2.

2. Nuodingumo slenksčio dozė (NSD), nurodyta 6-oje skiltyje ir pažymėta žvaigždutėmis, nustatyta skaičiavimais pagal formulę: D = 240 K NSD d. z., kurioje:

D – nuodingumo slenksčio dozė, mg. min/l;

k = 5 – dirginantiems nuodams (pažymėti viena žvaigždute);

K = 9 – visiems kitiems nuodams (pažymėta dviem žvaigždutėm).

Ši formulė tinka nustatyti nuodingumo slenksčio dozei ir kitoms SNM, neįvardintoms šioje lentelėje.

4 lentelė

III. Pavojingo cheminio užnuodijimo teritorijos

Eil. Nr.	Stipriai nuodingų medžiagų (SNM) pavadinimas	Cheminio užnuodijimo teritorijos nuotoliai nuo 50 tonų talpos, kai pylimo aukštis apie talpą, m
Eil. Nr.	Stipriai nuodingų medžiagų (SNM) pavadinimas	Be pylimo	1,0	2,0	3,0
1.	Amoniakas	1,15	0,35	0,25	0,23
2.	Ciano vandenilis	2,60	1,25	1,00	0,95
3.	Nitrilo-akrilo rūgštys	0,90	0,43	0,30	0,27
4.	Sieros anhidridas	1,10	0,50	0,38	0,35
5.	Sieros vandenilis	0,90	0,45	0,35	0,30
6.	Anglies sulfidas	0,20	0,07	0,07	0,07
7.	Fosgenas	8,00	2,50	1,00	0,65
8.	Chloras	5,70	1,20	1,00	0,90
9.	Chlorpikrinas	1,80	0,60	0,45	0,38
10.	Acto anhidridas	0,15	0,006	-	-
11.	Chloro vinilas	0,45	0,07	0,06	-
12.	Dichloretanas	0,30	0,13	0,08	0,06
13.	Azoto rūgštis	0,45	0,21	0,14	0,12
14.	Druskos rūgštis	0,80	0,38	0,33	0,30
15.	Bromo metilas	0,65	0,45	0,38	0,28
16.	Metilzocianatas	4,5	1,6	1,5	1,5

Pastabos:

1. Galimo pavojingo cheminio užnuodijimo teritorijų ribos nustatomos:

a) dėl talpų be pylimo aplink – nuo talpų krašto (sienų);

b) dėl talpų su pylimu aplink – nuo vidinės pylimo papėdės.

2. Nustatant galimo pavojingo cheminio užnuodijimo teritorijų ribas dėl kitokių, negu 50 tonų talpų su SNM, reikia naudotis pataisiniu koeficientu.

4.1. lentelė

SNM kiekis	1	5	10	25	50	100	250	500	1000	2500	5000	10000	20000 ir daugiau
Pataisinis koeficientas	0,1	0,3	0,4	0,7	1	1,5	2,5	3,6	5,3	8,9	13,0	19,0	28,2

IV. Katastrofinio užtvindymo teritorijos

Katastrofinio užtvindymo teritorijoms priskiriamos vietovės, kuriose vandens lygis gali pakilti daugiau kaip 1,5 m lyginant su daugiamečiu vidutiniu pakilimu, vandens greitis gali pasiekti nemažiau kaip 2,5 m/sek., gali žūti žmonės, sugriūti pastatai bei statiniai arba sugadinti įrenginiai.

______________

3 priedas

GALIMŲ PAVOJINGŲ POVEIKIŲ TERITORIJŲ DYDŽIAI

I. Radioaktyvaus užteršimo teritorijos

1 lentelė

Eil. Nr.	Teritorijos pavadinimas	Atstumas nuo atominės energetikos objektų projektinės statybos ribų km
1.	Pavojingo radioaktyvaus užteršimo	30
2.	Stipraus radioaktyvaus užteršimo	130

Pastaba:

Likusioje Respublikos teritorijoje, daugiau kaip 130 km atstumu nuo atominės energetikos objektų, taip pat gali susidaryti radioaktyvaus užteršimo teritorijos.

II. Sugriovimų teritorijos

a) aplink atominės energetikos objektus

2 lentelė

Eil. Nr.	Teritorijos pavadinimas	Atstumas nuo atominės energetikos objektų projektinės statybos ribų km
1.	Stiprių sugriovimų	3
2.	Silpnų sugriovimų	10

b) aplink valstybinės reikšmės ir rizikos objektus

3 lentelė

Eil. Nr.	Teritorijos pavadinimas	Atstumas nuo objekto projektinės statybos ribų (raudonų linijų) km
	Sugriovimų teritorijos
1.	Apie valstybinės reikšmės objektus	0,5
2.	Apie rizikos objektus	0,3

______________

4 priedas

PASTATŲ IR STATINIŲ GRIUVĖSIŲ IŠSISKLAIDYMO NUOTOLIAI

Aukštų skaičius (imtinai)	Griuvėsių kritimo nuotoliai, atsižvelgiant į vietovės nuolydį, %
	iki 10%			10–15%		16–20%
	Nuo ilgosios sienos	Nuo trumposios sienos	Nuo „bokšto“ tipo pastato	a	ž	a	ž
9	0,55H	0,55H	0,65H	0,60H	0,80H	0,60H	0,85H
12	0,75H	0,60H	0,75H	0,65H	0,90H	0,65H	H
14	0,75H	0,60H	0,75H	0,65H	0,90H	0,65H	H
16	H	0,65H	H	0,90H	1,30H	0,65H	1,60H
20	H	0,65H	H	0,90H	1,30H	0,75H	1,60H
25	H	0,65H	H	0,90H	1,30H	0,85H	1,60H

Aukštų skaičius (imtinai)	Griuvėsių kritimo nuotoliai, atsižvelgiant į vietovės nuolydį, %
	21-30%		31–35%		36 ir daugiau %
	a	ž	a	ž	a	ž
9	0,60H	0,90H	0,55H	H	0,55H	H
12	0,60H	1,10H	0,60H	1,20H	0,60H	1,20H
14	0,60H	1,10H	0,60H	1,20H	0,60H	1,0H
16	0,80H	1,65H	0,75H	2,10H	0,70H	2,50H
20	0,80H	1,65H	0,75H	2,10H	0,70H	2,50H
25	0,80H	1,65H	0,75H	2,10H	0,70H	2,55H

Pastabos: Lentelėje žymima:

a – griuvėsių kritimo nuotoliai aukštyn į šlaito pusę,

ž – griuvėsių kritimo nuotoliai žemyn nuo šlaito pusės,

H – pastato (statinio) aukštis m.

______________

5 priedas

TSRS CIVILINĖS GYNYBOS APSAUGINIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS, KURIŲ GALIOJIMAS PRATĘSIAMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE, KOL BUS PARENGTI IR PATVIRTINTI RESPUBLIKINIAI CIVILINĖS APSAUGOS STATYBINIŲ IR TECHNINIŲ ĮRENGINIŲ STANDARTAI IR JŲ PROJEKTAVIMO REKOMENDACIJOS

1. VSN GO 38/-83

Gosgraždanstroj. „Instrukcija o sostavie, porjadkie razrabotki, soglosovanija i utvierždienija razdiela inžienierno-tiechničiesich mieroprijatij GO so schiemach i proiektach rajonovoj planirovki i zastrojki gorodov, posielkov i nasieliennych punktov“. Siekrietno.

2. SNiP P-II-77* „Zaščitnyie sooružienija graždanskoj oborony. Normy proiektirovanija“.

3. SNiP 2.01.57-85 „Prisposoblieniie objiektov kommunaljno- bytovogo naznačienija dlja sanitarnoj obrabotki odieždy i podvižnogo sostava avtotrasporta“.

4. SN 515-79 „Instrukcija po proiektirovaniju zdanij i sooružienij, prisposoblienij pod liečiebnyie sooružienija“.

5. Rukovodstvo po proiektirovaniju stroitieljnych konstrukcij ubiežišča GO. Strojizdat. 1981 g.

6. Rukovodstvo po proiektirovaniju inžienierno-tiechničieskogo oborudovanija zaščitnych sooružienij GO. Strojizdat. 1974 g.

7. Spravočnik po vnutrienniemu inžienierno-tiechničieskomu oborudovaniju, priboram i invientarju zaščitnych sooružienij GO. Štab GO SSSR 1985 g.

8. Vriemiennyie riekomiendacii po prisposoblieniju podvaljnych pomieščienij suščiestvujuščich zdanij i sooružienij pod usiliennyie ukrytija. Štab GO SSSR 1984 g.

Pastaba: Įvardinti TSRS normatyviniai dokumentai naudojami projektuojant Lietuvos Respublikos civilinės apsaugos įrenginius sukoregavus juos pagal RSN-127-91 (Civilinė gynyba. Projektavimo taisyklės) reikalavimus.

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija, Įsakymas

Nr. 179, 1995-08-30, Žin., 1995, Nr. 73-1721 (1995-09-06), i. k. 0952190ISAK00000179

Dėl civilinės saugos projektavimo taisyklių RSN 127-91 galiojimo pratęsimo

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija, Įsakymas

Nr. 98, 1996-08-06, Žin., 1996, Nr. 79-1902 (1996-08-21), i. k. 0962190ISAK00000098

Dėl RSN 127-91 "Civilinė sauga. Projektavimo taisyklės" galiojimo

Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija, Įsakymas

Nr. 140, 1996-10-14, Žin., 1996, Nr. 101-2312 (1996-10-18), i. k. 0962190ISAK00000140

Dėl statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.02:1996 patvirtinimo

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 471667 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

Civilinė apsauga. Projektavimo taisyklės RSN 127-91

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Įsigaliojimo data

Dokumento tipas

- Redakcija nuo 1996-11-01

Norite matyti visą dokumentą?

Pasirinkite šalį ir kalbą

Mums rūpi privatumas