Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.07.17)
Nutarimas
paskelbtas: Žin., 1991, Nr.16-409
Neoficialus
nutarimo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Nutarimas
Nr.
VIII-403, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1678 (97.07.16)
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS POLICIJOS AKADEMIJOS STATUTO PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos policijos akademijos statuto
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1.
Patvirtinti Lietuvos policijos akademijos statutą (pridedamas).
2.
Nustatyti, kad Lietuvos policijos akademijos statutas įsigalioja nuo
priėmimo dienos.
3.
Per mėnesį nuo statuto įsigaliojimo dienos išrinkti Akademijos senatą,
rektorių, patvirtinti prorektorius.
4.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę:
1)
įtraukti Lietuvos policijos akademiją į Respublikos materialinio techninio
aprūpinimo sistemą kaip savarankišką vienetą, teikti paramą kuriant jos mokymo
materialinę ir socialinę bazę;
2)
paspartinti Lietuvos policijos akademijos naujų korpusų projektavimo bei
statybos darbus ir užtikrinti jų užbaigimą 1995 metais.
5.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją iš jos pastatytų
gyvenamųjų namų fondo 1991-1995 metais skirti Akademijos pedagoginiams ir
mokslo darbuotojams 15 butų.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
Vilnius,
1991 m. gegužės 14 d. Nr. I-1311
PATVIRTINTAS
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos 1991 m. gegužės 14
d.
nutarimu Nr. I-1311
LIETUVOS TEISĖS AKADEMIJOS
STATUTAS
1. Bendrieji nuostatai
1.1.
Lietuvos teisės akademija (toliau - Akademija) yra Lietuvos Respublikos
valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
VIII-403, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1678 (97.07.16)
1.2.
Akademijos autonomiją nustato šis statutas ir Lietuvos Respublikos įstatymai.
1.3.
Akademija yra juridinis asmuo.
1.4.
Akademijos veikla grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, šiuo statutu
ir Akademijos tvirtinamu reguliaminu.
1.5.
Svarbiausi Akademijos uždaviniai yra šie:
1)
rengti teisės, valdymo, policijos kvalifikuotus specialistus. Pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės sutartis Akademija gali rengti specialistus ir kitoms
šalims;
2)
kelti policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų darbuotojų kvalifikaciją;
3)
plėtoti fundamentalųjį ir taikomąjį teisės mokslą;
4)
rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones ir kitus
leidinius;
5)
skleisti humanistines idėjas, teisės ir kitų mokslų žinias.
Punkto
pakeitimai:
Nr.
VIII-403, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1678 (97.07.16)
1.6.
Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Prireikus Akademijos senato nutarimu gali
būti dėstoma ir kita kalba.
1.7.
Akademija savarankiškai nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko
mokymo, mokslo leidybos, ūkio ir finansų reikalus. Akademijos padalinių
veiklą reglamentuoja Akademijos reguliaminas.
1.8.
Akademija gali kooperuotis su kitomis organizacijomis, įstoti į
asociacijas, tarp jų ir į tarptautines, bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos
ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijomis, leidyklomis, policijos ir
kitomis teisėsaugos įstaigomis.
1.9.
Akademijoje gali kurtis įvairios pedagoginių ir mokslo darbuotojų, tarnautojų
ir studentų profesinės, kultūrinės, sporto ir kitokios organizacijos,
išskyrus politines partijas bei visuomeninius politinius judėjimus.
1.10.
Akademija tvarkosi statutinės drausmės pagrindais, turi savo vėliavą,
uniformą ir skiriamuosius ženklus.
2. AKADEMIJOS VALDYMAS
2.1.
Akademijos valdymo organai yra šie: senatas, rektorius ir rektoratas, katedrų
ir kitų struktūrinių padalinių vadovai.
2.2.
Aukščiausiasis Akademijos sprendžiamasis organas yra senatas. Senato nutarimai
privalomi visiems Akademijos darbuotojams ir klausytojams.
2.2.1.
Senatą renka mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus turintys
Akademijos darbuotojai trejiems metams.
2.2.2.
Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka senato pirmininką,
tvirtina jo pavaduotoją ir sekretorių.
2.2.3.
Akademijos senatas:
1)
iš profesorių ir docentų paprasta balsų dauguma renka Akademijos rektorių. Jei
pirmuoju balsavimu nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas,
balsuojant antrąjį kartą, dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai.
Rektoriaus kadencija - penkeri metai. Senato ir Akademijos vadovas negali būti
tas pats asmuo;
2)
nustato prorektorių skaičių bei funkcijas. Rektorius skiria prorektorius ir
pristato senatui tvirtinti. Senatui prorektoriaus nepatvirtinus, rektorius
siūlo naują kandidatą. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus
įgaliojimai. Rektoriaus teikimu senatas paprasta balsų dauguma gali atšaukti
prorektorių;
3)
sprendžia fakultetų, katedrų, skyrių, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo
ir panaikinimo klausimus;
4)
nustato ir tvirtina etatų sąrašus, darbuotojų darbo užmokestį ir darbų
normatyvus, specialiuosius laipsnius;
5)
renka revizijos komisiją ir išklauso jos ataskaitą;
6)
renka konkursinę ir kitas komisijas įvairiems svarbiems klausimams nagrinėti
ir spręsti;
7)
tvirtina Akademijos reguliaminą;
8)
atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir kitų teisėsaugos
įstaigų poreikius, steigia ir panaikina specialybes bei specializacijas;
9)
konkurso tvarka penkeriems metams renka katedrų vedėjus ir visus kitus
pedagoginius bei mokslo darbuotojus;
10)
tvirtina Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatą, išklauso jos vykdymo ataskaitą,
sprendžia pagrindinius Akademijos ūkinės finansinės veiklos klausimus;
11)
tvirtina Akademijos rektoriaus pateiktą metinę Akademijos veiklos ataskaitą;
12)
įstatymo nustatyta tvarka teikia profesoriaus ir docento pedagoginius (mokslo)
vardus;
13)
nustato studentų stipendijų dydį, neviršydamas stipendijų fondo;
14)
svarsto ir tvirtina studijų planus bei katedrų parengtas mokymo programas;
15)
sprendžia kitus Akademijai svarbius klausimus.
2.2.4.
Akademijos senato nutarimai yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip
du trečdaliai senato narių. Senato nutarimai priimami atviru ar slaptu
balsavimu paprasta balsų dauguma. Akademijos senato nutarimai įsigalioja,
Akademijos rektoriui paskelbus atitinkamus įsakymus. Akademijos rektoriui
nesutikus su senato nutarimu arba per mėnesį nepaskelbus atitinkamo įsakymo,
senatas klausimą svarsto iš naujo. Nutarimas įsigalioja, pakartotinai
pritarus dviem trečdaliams senato narių. Senato priimti nutarimai skelbiami
viešai.
2.2.5.
Akademijos senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą.
Trečdaliui senato narių pasiūlius, gali būti šaukiamas neeilinis senato posėdis
ne vėliau kaip 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Akademijos rektoriui.
2.3.
Akademijos rektorius:
1)
vadovauja Akademijos veiklai ir veikia jos vardu;
2)
leidžia visiems Akademijos darbuotojams ir klausytojams privalomus
įsakymus;
3)
skelbia konkursą pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietoms užimti;
4)
įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia Akademijos
darbuotojus, juos skatina bei skiria drausmines nuobaudas;
5)
suteikia darbuotojams specialiuosius laipsnius;
6)
priima ir šalina Akademijos klausytojus, juos materialiai ir moraliai skatina
bei skiria drausmines nuobaudas;
7)
pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Akademijos pajamų ir išlaidų
sąmatą, kontroliuoja, kaip ji vykdoma;
8)
palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis,
mokslo bei kitomis įstaigomis, organizuoja keitimąsi pedagogais ir mokslo
darbuotojais bei studentais;
9)
kasmet už Akademijos veiklą atsiskaito bendrame Akademijos darbuotojų
susirinkime.
Rektorių
pavaduoja prorektorius akademiniam darbui arba rektoriaus įsakymu paskirtas
kitas prorektorius.
2.4. Akademijos rektoratas - rektoriaus vadovaujamas nuolat veikiantis
kolegialus operatyvinio valdymo organas. Į jį įeina rektorius ir prorektoriai.
Akademijos
rektoratas:
1)
koordinuoja visų Akademijos padalinių veiklą;
2)
sudaro Akademijos pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ir pateikia jį tvirtinti
Akademijos senatui;
3)
teikia pasiūlymus Akademijos senatui;
4)
sprendžia kitus Akademijos valdymo klausimus.
2.5.
Katedra - pagrindinis Akademijos struktūrinis padalinys. Jos veiklai vadovauja
katedros vedėjas, turintis mokslo laipsnį ir pedagoginį (mokslo) vardą. Jis
kviečia katedros posėdžius (aukščiausiąjį katedros organą) ir jiems
pirmininkauja.
Katedra:
1)
organizuoja ir vykdo mokymo bei auklėjimo procesą, dirba metodinį, mokslo
tiriamąjį ir mokslo populiarinimo darbą;
2)
rengia specialybių ir specializacijų mokymo programas, vadovėlius, mokymo
priemones, metodinę medžiagą, teikia pasiūlymus dėl studijų plano;
3)
siūlo konkursinei komisijai kandidatus pedagoginių ir mokslo darbuotojų
pareigoms užimti;
4)
siūlo Akademijos senatui kandidatus docento ir profesoriaus vardui gauti, taip
pat kandidatus į katedros vedėjus;
5)
savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali
sudaryti tik juridinis asmuo) su mokymo, mokslo, teisėsaugos ir kitomis
įstaigomis.
3. AKADEMIJOS PERSONALAS
3.1.
Pedagoginių ir mokslo darbuotojų vietos užimamos bei mokslo laipsniai ir
pedagoginiai (mokslo) vardai suteikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei
Akademijos reguliamino nustatyta tvarka.
3.2.
Užsienyje įgytas mokslo vardas, laipsnis ir diplomas gali būti pripažintas
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
3.3.
Ne Akademijoje darbantys kvalifikuoti mokslininkai ir specialistai praktikai
gali būti kviečiami į Akademiją antraeilių pareigų užimti ar dirbti pagal
sutartis.
3.4.
Pedagogų ir mokslo darbuotojų pedagoginį krūvį nustato Akademijos senatas, o
šio krūvio normas - Akademijos reglamentas. Rektorius, prorektoriai ir kiti
darbuotojai turi teisę dirbti pedagoginį darbą Akademijoje už atskirą
atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų bei Akademijos senato nustatyta
tvarka.
3.5.
Sėkmingai dirbančiam mokslinį pedagoginį darbą Akademijos darbuotojui senato
nutarimu kas penkeri metai gali būti suteikiama iki pusės metų kūrybinių
atostogų kvalifikacijai kelti (taip pat užsienyje), mokslo darbams dirbti ar
vadovėliams rašyti, mokant pagrindinę algą įstatymų nustatyta tvarka.
3.6.
Akademijoje taip pat yra administracijos, inžinerinis, techninis,
pagalbinis mokymo ir mokslo, ūkio, medicinos bei kitoks personalas.
3.7.
Dirbti Akademijoje priimami Lietuvos Respublikos piliečiai. Laikinam darbui
gali būti priimami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Darbo sutartį su
jais sudaro Akademijos rektorius katedros ar kitų struktūrinių padalinių
vadovų teikimu.
3.8.
Akademijos darbuotojams mokamos valstybinės pensijos, taikomos socialinės
garantijos bei lengvatos, numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose,
Vyriausybės nutarimuose ir potvarkiuose, reglamentuojančiuose vidaus reikalų
įstaigų darbą. Jiems nustatomi tarnybiniai atlyginimai ne mažesni už vidaus
reikalų įstaigų darbuotojų atlyginimus.
3.9.
Akademijos pareigūnams, vyresniems kaip 60 metų, leidžiama eiti pareigas
atskiru Akademijos senato nutarimu. Išėjus į pensiją pedagoginiams ir mokslo
darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą,
naudojantis Akademijos baze.
4. STUDIJOS
4.1.
Studijos Akademijoje organizuojamos pagal Akademijos senato patvirtintus
studijų planus bei mokymo programas.
4.2.
Akademijoje yra dieninis (stacionaras) ir neakivaizdinis skyriai. Akademijoje
veikia kvalifikacijos kėlimo kursai. Į Akademiją priimami Lietuvos Respublikos
piliečiai, išskyrus šio statuto 1.6. straipsnio 1 punkte numatytus atvejus),
turintys vidurinį išsilavinimą, mokantys valstybinę kalbą, pagal asmenines
savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys policijos
pareigūno darbui.
4.3.
Mokslo metai Akademijoje suskirstyti į du semestrus ir trunka 10 mėnesių.
Kiekvienas semestras baigiamas įskaitų bei egzaminų (kurso, semestro) sesija.
Dieninio skyriaus studentams atostogų trukmę ir suteikimo tvarką nustato
senatas. Studijų laikas naudojamas tik mokymo procesui ir su juo
susijusioms reikmėms. Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus, studentai ir
darbuotojai, turintys specialiuosius laipsnius, gali būti pasitelkiami viešajai
tvarkai palaikyti.
4.4.
Studentams, baigusiems pirmąją aukštojo mokslo pakopą, suteikiama policininko
kvalifikacija, o baigusiems antrąją ir trečiąją pakopas gali būti atitinkamai
suteikiami teisės bakalauro ir teisės magistro laipsniai. Kvalifikacinius
šių laipsnių reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Akademijos
senatas.
4.5.
Studentai, neperėję konkurso į aukštesnę mokymo pakopą, nukreipiami dirbti į
vidaus reikalų įstaigas. Po vienerių darbo jose metų jie gali stoti mokytis
į atitinkamus Akademijos kursus dieniniame ir neakivaizdiniame skyriuose.
4.6.
Studentams, įvykdžiusiems visus studijų plano ir mokymo programos reikalavimus,
išduodamas aukštojo mokslo baigimo diplomas.
4.7.
Dieninio skyriaus studentai, pašalinti iš Akademijos ar atsisakę joje
mokytis, turi atlyginti išlaikymo ir mokymo išlaidas. Šis reikalavimas
taikomas ir tiems studentams, kurie konkurso tvarka neperkelti į aukštesnįjį
kursą ir atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje. Senato nustatytais
atvejais studentai gali būti atleisti nuo minėtųjų išlaidų atlyginimo.
4.8.
Į pirmąjį neakivaizdinio skyriaus kursą konkurso tvarka priimami vidaus reikalų
įstaigų darbuotojai, turintys vidurinį išsilavinimą ir šių įstaigų pasiųsti
mokytis.
4.9.
Priėmimo į dieninį ir neakivaizdinį skyrius bei kvalifikacijos kėlimo kursus ir
mokymosi tvarką nustato Akademijos reguliaminas.
5. MOKSLO IR LEIDYBOS DARBAS
5.1.
Akademija atlieka fundamentaliuosius ir taikomuosius teisės mokslo bei
praktikos ir aktualių teisėsaugos problemų tyrimus, dalyvauja rengiant Lietuvos
Respublikos įstatymų, kitų norminių aktų bei valstybinių programų projektus,
pagal užsakymus atlieka jų mokslinę ekspertizę, taip pat dalyvauja juos
įgyvendinant.
5.2.
Kiekvienas pedagoginis ir mokslo darbuotojas privalo dirbti Akademijos ir
katedrų planuose nustatytą mokslo tiriamąjį darbą, kelti savo kvalifikaciją
ir profesinį lygį. Pedagoginiams ir mokslo darbuotojams dirbti mokslo tiriamąjį
darbą leidžiama ir pagal sutartis. Iš biudžeto finansuojamiems ir pagal
sutartis atliekamiems mokslo darbams vadovauja, organizacinius ir finansinius
klausimus sprendžia mokslinio darbo (sutarties) vadovas (vadovai). Tai gali
būti Akademijos profesoriai ir docentai, taip pat ne Akademijoje dirbantys
mokslininkai ir aukštos kvalifikacijos specialistai praktikai.
5.3.
Akademijoje Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudaroma Mokslo
laipsnių teikimo taryba. Jos nariais, be Akademijos mokslininkų gali būti
Lietuvos Respublikos mokslo, mokymo ir kitų įstaigų darbuotojai.
5.4.
Akademijoje yra daktarantūra, kuri steigiama ir veikia Lietuvos Respublikos
norminių aktų ir Akademijos reguliamino nustatyta tvarka. Ji išlaikoma
Respublikos biudžeto ir užsakovo lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar Akademijos sutartis mokslininkai Akademijai gali būti rengiami
ir kitų šalių mokymo ir mokslo įstaigose.
5.5.
Akademija turi leidybos teises, leidžia mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią
literatūrą, rengia mokslines konferencijas, pasitarimus, seminarus ir kitus
mokslinius bei mokslinius praktinius renginius.
6. KLAUSYTOJAI
6.1.
Akademijos klausytojai yra dieninio bei neakivaizdinio skyrių studentai,
kvalifikacijos kėlimo kursų klausytojai.
6.2.
Dieninio skyriaus studentai nemokamai aprūpinami uniforma, jiems mokama
stipendija, pagal galimybes suteikiamas bendrabutis.
6.3.
Mokymosi Akademijoje laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laiką.
Akademijos studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis,
kurios suteikiamos policijos pareigūnams.
6.4.
Klausytojų teises ir pareigas nustato Akademijos reguliaminas.
6.5.
Studentų reikalams atstovauti renkama studentų taryba, kuri, be kitos veiklos,
teikia Akademijos vadovybei pasiūlymus, susijusius su studentų socialiniais,
mokymo, mokslo, buities ir kitais reikalais.
7. AKADEMIJOS TURTAS IR LĖŠOS
7.1.
Akademijos turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai,
intelektinio darbo produktai ir kitoks turtas, kurį turėjo buvę TSRS vidaus
reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultetas, Respublikos
vidaus reikalų ministerijos mokymo centras, TSRS vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus specialioji vidurinė J.Bartašiūno mokykla ir TSRS vidaus reikalų
ministerijos Kauno specialioji vidurinė milicijos mokykla.
7.2.
Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Pakeisti
Akademijos teritorijos ribas, perduoti pastatus gali tik Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgusi į Akademijos senato nuomonę.
7.3.
Akademijos lėšas (taip pat ir užsienio valiutą) sudaro biudžetinės ir
nebiudžetinės lėšos. Biudžetinės lėšos Akademijai išlaikyti skiriamos iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
7.4.
Nebiudžetines Akademijos lėšas sudaro:
1) pajamos, gautos už sutarčių pagrindu atliktus darbus, katedrų bei kitų padalinių
produkciją, paslaugas ir kt.;
2) įmonių, įstaigų organizacijų ir fizinių asmenų dotacijos, aukos, kooperuotos
lėšos.
Nebiudžetinės
lėšos negali būti pagrindas Akademijos biudžetiniam finansavimui mažinti.
7.5.
Ginklais, šaudmenimis, specialiąja technika, ryšių priemonėmis, uniforma
Akademiją aprūpina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
7.6.
Akademijos darbuotojai ir studentai naudojasi medicininiu aptarnavimu Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijai priklausančiose medicinos įstaigose,
taip pat kelialapiais į sanatorijas ir poilsio namus. Akademijai skiriama dalis
gyvenamojo ploto Vidaus reikalų ministerijos statomuose gyvenamuosiuose
namuose.
Akademija
turi teisę:
1) neviršydama bendrųjų lėšų, peržiūrėti ir keisti išlaidų sąmatos straipsnių
sumas, išskyrus darbo užmokesčio ir stipendijų fondą;
2) sudarinėti ūkines bei kitokias sutartis;
3) iš sutaupytų Akademijos išlaikymui skirtų lėšų sudaryti fondą, naudojamą
pagal Akademijos senato patvirtintą sąmatą darbuotojams premijuoti,
vienkartinėms pašalpoms mokėti, kitoms socialinėms reikmėms ir
materialinei bei techninei Akademijos bazei stiprinti;
4) įsigyti Akademijos veiklai reikalingų materialinių vertybių be jokių
apribojimų tiek didmeninėmis, tiek mažmeninėmis kainomis Lietuvos prekybos
įmonėse ar užsienyje, pinigus pervesdama per banką arba pirkdama grynais.
8. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
8.1.
Lietuvos teisės akademijoje nuolat dirbantys darbuotojai ir dieninio skyriaus
studentai prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:
"Aš,
..., pradėdamas dirbti (mokytis) Lietuvos teisės akademijoje, pasižadu
gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus,
saugoti Teisės akademijos garbę, paklusti jos statutui, tobulinti savo
profesionalumą, dorai ir sąžiningai atlikti pareigas.
Prisiekiu
tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms."
Punkto
pakeitimai:
Nr.
VIII-403, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1678 (97.07.16)
8.2.
Šį statutą keičia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, jei yra
Akademijos darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius bei pedagoginius (mokslo)
vardus, susirinkimo paprastosios balsų daugumos arba jo pavedimu - senato
dviejų trečdalių balsų daugumos siūlymas.
8.3.
Akademijos adresas (Centriniai rūmai): 232057 Vilnius, Ateities g. Nr.20.