Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas

1. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, atsakomybę už turtinę žalą, nustato kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių krovinius arba keleivius tarptautiniais maršrutais, komandiravimo ypatumus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

2. Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso 2 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

1. Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.

2. Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines.

3. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

4. Autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą.

5. Troleibusas – autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija.

6. Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

7. Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

8. Neteko galios 2009-12-28.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

9. Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

10. Krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

11. Priekaba – transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

12. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

1. Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, tarptautinėms organizacijoms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, negali būti perleista kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir tarptautinėms organizacijoms.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

3. Neteko galios 2009-12-28.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

1. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.

2. Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija) pagal savo kompetenciją valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

3. Savivaldybių institucijos kartu su savivaldybių administracijomis arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgaliotais viešaisiais juridiniais asmenimis valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

Kelių transporto santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, tarptautinės sutartys.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato kelių transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

1. Keleivių vežimo viešosios paslaugos – keleivių vežimas reguliariaisiais reisais vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų sutartis, nurodytas 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 2 straipsnyje.

2. Vežimų organizavimas apima šią veiklą:

3. Vežėjas – įmonė, kuri suprantama taip, kaip apibrėžiama 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalyje.

4. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatorius:

5. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriai atlieka teisės aktų ir administracinių sprendimų, reguliuojančių keleivių ir bagažo vežimą, įgyvendinimo priežiūrą, planuoja keleivių vežimo viešųjų paslaugų poreikį, nustato, keičia ir panaikina maršrutus, atrenka keleivių vežimo viešąsias paslaugas teikiančius vežėjus, sudaro viešųjų paslaugų sutartis ir prižiūri jų laikymąsi, atsižvelgdami į Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus ir (vietinio susisiekimo maršrutų atveju) savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatytus kriterijus, vertina keleivių vežimo viešųjų paslaugų kokybę, sudaro maršrutų, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, tvarkaraščius ir skelbia juos Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“), atlieka kitas techninio pobūdžio funkcijas, būtinas šioje dalyje nurodytų funkcijų įgyvendinimui užtikrinti, organizuoja keleivių vežimo viešosioms paslaugoms teikti naudojamų sistemų, skirtų keleivio bilietams įsigyti, diegimą ir priežiūrą.

6. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriai keleivių vežimo viešąsias paslaugas administruoja šio kodekso 17¹ straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.

7. Jeigu, įvertinus keleivių vežimo viešųjų paslaugų poreikį, atskiruose maršrutuose ar jų dalyse keleivius reikia vežti kitomis keleiviams vežti skirtomis transporto priemonėms, išskyrus autobusus ir troleibusus, ir šių maršrutų (jų dalių) bendras atstumas yra ne didesnis kaip 20 procentų visų atitinkamo keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriaus nustatytų maršrutų, tokių maršrutų nustatymui ir keleivių vežimo viešųjų paslaugų tokiuose maršrutuose administravimui mutatis mutandis taikomos šio kodekso ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos.

8. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatorius – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, sudarantys technines sąlygas vežėjui ir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.

9. Taksi dispečerinė – taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojams, kurie yra sudarę sutartis su šiuo centru.

10. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio. Taksi dispečerinė negali vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatoriaus veiklos.

11. Profesinė vežimo kelių transportu veikla suprantama taip, kaip apibrėžiama Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 3 dalyje. Profesinei vežimo kelių transportu veiklai, išskyrus keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais, vadovauja transporto vadybininkas arba, kai transporto vadybininkas laikinai nėra paskirtas Vyriausybės tvirtinamų kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytais atvejais, – vežėjo vadovas ar vežėjo paskirtas kitas atsakingas atstovas (toliau – vežėjo vadovas). Transporto vadybininkas laikomas paskirtu, kai apie jo paskyrimą vadovauti profesinei vežimo kelių transportu veiklai yra informuota Transporto saugos administracija šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.

1. Profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą.

2. Licencijų ir leidimų rūšys:

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta  licencija ar leidimas nereikalingi:

4. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

5. Viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos.

6. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

7. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali naudoti krovinines transporto priemones, kurias jis išsinuomoja iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusių įmonių, su sąlyga, kad:

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

8. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali savo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas ar naudojamas krovinines transporto priemones išnuomoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusioms įmonėms.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

1. Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas siekiantis gauti vežėjas privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia). Šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytas licencijas ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą panaikina, pripažįsta vežėją, vežėjo vadovą ir transporto vadybininką neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 ir Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

2. Sprendimas dėl licencijos (licencijos kopijos) išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priimamas per 20 darbo dienų nuo Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytų dokumentų gavimo Transporto saugos administracijoje dienos. Apie priimtą sprendimą vežėjas informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Licencijos (licencijos kopijos) neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją (licencijos kopiją) nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos (licencijos kopijos) išdavimu.

3. Licencijos išduodamos dešimčiai metų. Licencijos kopijos galioja iki licencijos galiojimo laiko pabaigos.

4. Lietuvos Respublikoje registruotas vežėjas, pageidaujantis gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją ir ją gavęs, visą laikotarpį, kol turi šią licenciją, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus (kai vežėjas siekia gauti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir tenkinti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, turi pateikti Transporto saugos administracijai Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

5. Transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų, kurie bendrai turi ne daugiau kaip 30 licencijos kopijų, profesinei vežimo kelių transportu veiklai. Kai transporto vadybininkas vadovauja vieno vežėjo profesinei vežimo kelių transportu veiklai, licencijos kopijų skaičius neribojamas. Transporto vadybininkas privalo atitikti profesinės kompetencijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Profesinė kompetencija nustatoma išlaikius krovinių vežimo ir (arba) keleivių vežimo profesinės kompetencijos egzaminą susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Išlaikęs profesinės vežimo kelių transportu veiklos kompetencijos egzaminą, transporto vadybininkas gauna transporto vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimą.

6. Licencijos (licencijų kopijos) neišduodamos bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų:

7. Paaiškėjus, kad vežėjas nebeatitinka bent vieno iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ar netenkina bent vienos iš Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 5 straipsnyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia) ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ar šio kodekso 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos, ar bent vienos iš šio kodekso 8 straipsnio 7 dalyje nurodytų sąlygų, vežėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Paaiškėjus, kad vežėjas tik iš dalies netenkina Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (kai vežėjas turi šio kodekso 8 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas, Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto reikalavimo atitikti nereikia), jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įspėjamas apie galimą dalies licencijos kopijų, kurių skaičius priklauso nuo to, kiek vežėjas neatitinka nurodytos sąlygos, galiojimo sustabdymą ir jam suteikiamas Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytas terminas trūkumams pašalinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

8. Licencijos galiojimas sustabdomas:

9. Licencijos galiojimas panaikinamas bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

10. Vienos licencijos kopijos galiojimas sustabdomas iki trūkumų pašalinimo dienos, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu vežėjas, gavęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įspėjimą apie galimą licencijos kopijos galiojimo sustabdymą, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų trūkumų arba apie jų pašalinimą nepraneša Transporto saugos administracijai.

11. Vienos licencijos kopijos galiojimas panaikinamas bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

12. Sustabdžius licencijos galiojimą, laikoma, kad yra sustabdytas ir visų licencijos kopijų galiojimas. Panaikinus licencijos sustabdymo galiojimą, sustabdomas ir licencijos kopijos galiojimas ar panaikinamas licencijos kopijos sustabdymo galiojimas. Atskiras sprendimas dėl licencijos kopijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, kai panaikinamas licencijos galiojimo sustabdymas, nėra priimamas. Apie pašalintus šio straipsnio 8 dalies 1 punkte ir 10 dalyje nurodytus pažeidimus vežėjas informuoja Transporto saugos administraciją. Vežėjas apie licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar galiojimo panaikinimą informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

13. Jeigu licencijos kopijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 11 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, vežėjas dėl naujos licencijos kopijos gali kreiptis ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo licencijos kopijos galiojimo panaikinimo dienos.

14. Pasikeitus į licenciją (licencijos kopiją) įrašytiems duomenims, vežėjas per 5 darbo dienas privalo informuoti Transporto saugos administraciją apie licencijų (licencijos kopijų), nurodytų šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose, duomenų pasikeitimą ir grąžinti licenciją (licencijos kopiją) Transporto saugos administracijai per 20 darbo dienų nuo licencijos (licencijos kopijos) duomenų pasikeitimo dienos. Prašymų pakeisti licenciją (licencijos kopiją) nagrinėjimo terminus ir šių prašymų nagrinėjimo bei licencijos (licencijos kopijos) pakeitimo tvarka nustatoma Vyriausybės tvirtinamose kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse.

15. Kai reikia pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos a ir b punktuose nurodytus duomenis, Transporto saugos administracija turi pakeisti licencijas (licencijų kopijas) per 3 darbo dienas nuo jos nustatytos formos prašymo ir visų dokumentų, kuriais patvirtinama pakeitimo esmė, gavimo dienos.

1. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą gali vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą leidimą (toliau – taksi leidimas). Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą gali tik fiziniai asmenys, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą leidimą (toliau – pavėžėjimo leidimas), naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Keleivių vežimas lengvuoju automobiliu asmeniniais tikslais suplanuotu maršrutu nesiekiant finansinės naudos nėra laikomas keleivių vežimu už atlygį lengvuoju automobiliu. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio taksi leidimo ar pavėžėjimo leidimo (toliau kartu šiame straipsnyje – leidimas) arba kai leidimo galiojimas sustabdytas.

2. Subjektas, siekiantis gauti leidimą ir jį gavęs, privalo atitikti šiuos reikalavimus:

3. Leidimus išduoda, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą ar leidimų galiojimą panaikina Transporto saugos administracija šio kodekso ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgalioti vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą viešieji juridiniai asmenys (toliau – savivaldybių tarnybos) dėl šio straipsnio 10 dalies 3 punkte ir šio straipsnio 12 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų pažeidimų per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos privalo pateikti informaciją Transporto saugos administracijai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

4. Leidimai galioja neterminuotai.

5. Leidimai išduodami arba motyvuotai atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Transporto saugos administracijos nustatytos formos prašymo ir dokumentų, įrodančių subjekto, siekiančio gauti leidimą, atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, gavimo Transporto saugos administracijoje dienos. Leidimas neišduodamas, jeigu nustatoma subjekto, siekiančio gauti leidimą, neatitiktis bent vienam iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų arba jeigu išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 12 dalies 4, 5 ir 8 punktus ir nuo jo galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių. Administracinis sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ir išduoto leidimo duomenys skelbiami Licencijų informacinėje sistemoje (toliau – LIS). Apie priimtą sprendimą subjektas informuojamas per 3 darbo dienas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2571, 2024-04-25, paskelbta TAR 2024-05-02, i. k. 2024-08212

6. Transporto saugos administracija LIS įrašo leidimus išduodančios institucijos pavadinimą; leidimo išdavimo datą ir numerį; leidimo rūšį; subjekto pavadinimą, įmonės kodą arba vardą ir pavardę, jeigu subjektas fizinis asmuo, adresą, telefono numerį; gimimo datą (kai leidimas išduotas fiziniam asmeniui); transporto priemonės (-ių) markę (-es), modelį (-ius), valstybinį (-ius) registracijos ir identifikacijos (VIN) numerius; leidimo galiojimo būseną. Vežėjas privalo užtikrinti, kad leidime nurodyta informacija būtų aktuali, ir pasikeitus leidime nurodytiems duomenims per 5 darbo dienas apie tai informuoti Transporto saugos administraciją, o ši ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pakeičia leidimą. Siekiant informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai pateikti informaciją apie leidimų išdavimo ar jų galiojimo sustabdymo duomenis, LIS duomenys apie konkretiems vežėjams išduotus leidimus ir jiems išduotų leidimų galiojimo sustabdymą yra viešai prieinami. Informacija apie leidimo išdavimą, leidimo galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą elektroninių ryšių priemonėmis pagal keleivių vežimo organizatoriaus ir taksi dispečerinės sutartis su LIS tvarkytoju pateikiama vežėjui, keleivių vežimo organizatoriui ir taksi dispečerinei.

7. Leidime nurodytą veiklą galima vykdyti tik taksi leidime ar pavėžėjimo leidime nurodytais lengvaisiais automobiliais. Tas pats lengvasis automobilis negali būti nurodytas ir taksi, ir pavėžėjimo leidime.

8. Transporto saugos administracija leidime nurodytą lengvąjį automobilį iš jo išbraukia ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nustačiusi ar gavusi informacijos iš valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų, kad leidime nurodyto lengvojo automobilio privalomoji techninė apžiūra nėra atlikta susisiekimo ministro tvirtinamame privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytu periodiškumu arba kad lengvasis automobilis neturi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso), tinkančio vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančios institucijos šioje dalyje nurodytą informaciją pateikia Transporto saugos administracijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

9. Transporto saugos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos įspėja vežėją ar įmonę, turinčią taksi leidimą, (toliau – taksi įmonė) apie galimą leidimų galiojimo sustabdymą ir suteikia 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti, jeigu:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

10. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu:

11. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas:

12. Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu:

13. Transporto saugos administracija sustabdo leidimo galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą ir praneša apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimą ar leidimo galiojimo panaikinimą vežėjui, turinčiam leidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 10, 11 ar 12 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

14. Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

15. Taksi leidimo turėtojo lengvasis automobilis privalo:

16. Pavėžėjimo leidimo turėtojo lengvasis automobilis privalo:

1. Duomenys, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 2 dalyje, kaupiami Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje.

2. Už Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų tvarkymą, keitimąsi informacija apie teistumus ir sankcijas už visus padarytus sunkius pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 2 dalyje, taip pat už keitimąsi informacija, nurodyta šio kodekso 7 ir 8 dalyse, su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir ataskaitų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 26 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 17 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 28 straipsnyje, teikimą Europos Komisijai atsakinga Transporto saugos administracija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

Nr. XIV-2200, 2023-10-26, paskelbta TAR 2023-11-07, i. k. 2023-21640

3. Neteko galios 2022-08-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

1. Vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas licencijos (licencijos kopijos) išdavimo metu laikomas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, jeigu iki licencijos (licencijos kopijos) išdavimo dienos Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Administracinių nusižengimų registre ir Europos kelių transporto įmonių registre nėra informacijos, kad vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas:

2. Vežėjo, vežėjo vadovo ir transporto vadybininko reputacijos vertinimą atlieka Transporto saugos administracija. Vežėjo, vežėjo vadovo ir transporto vadybininko reputacijos vertinimas atliekamas vežėjo veiklos patikrinimo metu arba gavus pagrįstą prašymą ar skundą dėl vežėjo vairuotojų galimai daromų ar padarytų pažeidimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 2016/403 I priede. Reputacijos vertinimas apima 12 mėnesių laikotarpį nuo vežėjo veiklos patikrinimo pradžios arba skundo ar prašymo gavimo dienos. Jeigu reputacijos vertinimo metu nustatoma atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams pažeidimų, kitas reputacijos vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, bet ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo reputacijos vertinimo pabaigos, kuri sutampa su vežėjo veiklos patikrinimo arba prašymo ar skundo nagrinėjimo pabaiga. Atlikus reputacijos vertinimo patikrinimą ir nenustačius pažeidimų, galinčių nulemti neatitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, vertinimas nebetęsiamas.

3. Nepriekaištingos reputacijos praradimas yra proporcinga priemonė, kai:

4. Jeigu paaiškėja, kad nepriekaištingos reputacijos vertinimo metu vežėjo vadovas ar transporto vadybininkas pakeitė vežėją, į nepriekaištingos reputacijos vertinimą įtraukiami vežėjų, kuriuose jie ėjo ar eina vežėjo vadovo ar transporto vadybininko pareigas vertinamuoju laikotarpiu, vairuotojų Europos Sąjungos valstybėje narėje padaryti Komisijos reglamento (ES) 2016/403 I priede nurodyti pažeidimai.

5. Transporto vadybininkas, dėl kurio buvo priimtas administracinis sprendimas dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo, gali atgauti nepriekaištingą reputaciją kitą dieną pasibaigus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam terminui, jeigu per šį terminą transporto vadybininkas pakartotinai išlaiko profesinės kompetencijos egzaminą, arba kitą dieną po pakartotinio egzamino išlaikymo, jeigu šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas terminas jau yra pasibaigęs. Transporto vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kol transporto vadybininkas yra praradęs nepriekaištingą reputaciją, o kai transporto vadybininkas atgauna nepriekaištingą reputaciją, šio pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas kitą dieną pasibaigus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam terminui. Transporto vadybininko profesinės kompetencijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu transporto vadybininkas pasibaigus šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytam terminui per 3 mėnesius pakartotinai neišlaiko profesinės kompetencijos egzamino.

6. Vežėjo vadovas, dėl kurio priimtas administracinis sprendimas dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo, negali vykdyti vežėjo vadovo pareigų visą terminą, kuriam vežėjo vadovas yra praradęs nepriekaištingą reputaciją. Nepriekaištinga reputacija atgaunama kitą dieną pasibaigus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam terminui.

7. Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų ir kitų pažeidimų, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje ir IV priede nurodytus pažeidimus, sąrašas nurodytas šio kodekso 1 priede.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

1. Vairuotojo liudijimus, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009 išduoda ir vairuotojo liudijimų galiojimus panaikina Transporto saugos administracija.

2. Vairuotojo liudijimas išduodamas penkerių metų laikotarpiui.

3. Vairuotojo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo vežėjo Transporto saugos administracijos nustatytos formos prašymo ir šių vairuotojo dokumentų: vairuotojo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, vairuotojo pažymėjimo, kuriame įrašytas Europos Sąjungos kodas (95) ir data, iki kurios galioja vairuotojo kvalifikacija, arba kvalifikacinės vairuotojo kortelės, atitinkančios 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančios Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 76/914/EEB, nuostatas, jeigu vairuotojas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ne Lietuvos Respublikoje, pateikimo dienos. Vairuotojo liudijimas neišduodamas ir apie priimtą sprendimą vežėjas informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, jeigu nepateikti vairuotojo dokumentai, netenkinami Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai.

4. Jeigu Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Administracinių nusižengimų registre ir Europos kelių transporto įmonių registre yra informacijos apie pažeidimus, susijusius su vairuotojo liudijimu, t. y. vairuotojo liudijimas neišduotas, suklastotas, panaikintas jo galiojimas ar jis nebegalioja, vežėjui vairuotojo liudijimas neišduodamas 12 mėnesių nuo paskutinio pažeidimo padarymo dienos.

5. Vairuotojo liudijimo galiojimas panaikinamas, kai paaiškėja Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai. Apie vairuotojo liudijimo galiojimo panaikinimą vežėjas informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, išskyrus atvejus, kai vairuotojo liudijimo galiojimas panaikinamas remiantis gauta informacija apie vežėjo nutrauktus darbo santykius su vairuotoju – tokiu atveju laikoma, kad vairuotojo liudijimo galiojimas panaikinamas vežėjo prašymu.

6. Vairuotojo liudijimas, kurio galiojimas panaikintas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vežėjo informavimo apie vairuotojo liudijimo galiojimo panaikinimą dienos arba vežėjui nutraukus darbo santykius su vairuotoju, kaip tai nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, turi būti grąžintas Transporto saugos administracijai. Vairuotojo liudijimą grąžina vežėjas, kuriam jis buvo išduotas.

1. Tachografų bandymus, montavimą, aktyvavimą, kalibravimą, patikras ir remontą (toliau – tachografų techninė priežiūra) gali vykdyti tik ūkio subjektai, kuriems suteikta teisė vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą. Transporto saugos administracija šiame straipsnyje nustatyta tvarka suteikia teisę vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą, sustabdo teisę vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą, panaikina šios teisės sustabdymą arba panaikina teisę vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą ir, vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85, išduoda identifikavimo korteles tachografų techninės priežiūros veiklai vykdyti.

2. Ūkio subjektas, siekiantis vykdyti tachografų techninės priežiūros veiklą, privalo:

3. Tachografų dirbtuvių vadovas ir mechanikas (-ai) turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, jeigu jis:

4. Transporto saugos administracija, tikrindama asmens atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, turi teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų.

5. Ūkio subjektas, siekiantis vykdyti tachografų techninę priežiūrą, Transporto saugos administracijai pateikia jos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama jo atitiktis šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems reikalavimams. Ūkio subjektas įgyja teisę vykdyti tachografų techninę priežiūrą kitą dieną po pranešimo pateikimo dienos arba kitą pasirinktą vėlesnę pranešime nurodytą dieną, sumokėjęs valstybės rinkliavą. Pranešimas nepriimamas ir ūkio subjektas neįgyja teisės vykdyti tachografų techninės priežiūros, jeigu nėra sumokėta valstybės rinkliava. Teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą suteikiama neterminuotai.

6. Pranešime pateikta informacija ir duomenys įvertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo pateikimo dienos. Jeigu pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, pranešime nurodytu elektroninio pašto adresu išsiunčiamas nurodymas per 10 darbo dienų patikslinti informaciją ar ištaisyti klaidas.

7. Transporto saugos administracija savo interneto svetainėje viešai skelbia ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą, teisinę formą, pavadinimą, kodą, teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą suteikimo dieną, šios teisės sustabdymo, jos sustabdymo panaikinimo ir teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą panaikinimo dieną.

8. Už tachografų techninės priežiūros veiklą atsako tachografų dirbtuvių vadovas arba ūkio subjekto vadovas, jeigu pasikeitus tachografų dirbtuvių vadovui naujas vadovas dar nėra paskirtas. Ūkio subjekto, vykdančio tachografų techninę priežiūrą, veiklos sąlygas, tachografų dirbtuvių vadovo ir mechanikų teises ir pareigas nustato Transporto saugos administracija.

9. Pasikeitus ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą, duomenims: pavadinimui, kodui, teisinei formai ar buveinės adresui, ūkio subjektas, kuriam suteikta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą, apie tai per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimų dienos privalo informuoti Transporto saugos administraciją ir pateikti naują pranešimą. Ūkio subjektas, kuriam suteikta teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą, per 3 darbo dienas nuo tachografų dirbtuvių vadovo ar mechaniko atleidimo iš darbo ar paskyrimo dienos privalo informuoti Transporto saugos administraciją jos nustatyta tvarka.

10. Teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą ūkio subjekto padaliniams papildomai nesuteikiama. Apie ūkio subjekto ir jo padalinių veiklos vykdymo vietų adresus ar jų pakeitimus ūkio subjektas privalo pranešti šio straipsnio 9 dalyje ir Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka ir terminais.

11. Teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdoma bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

12. Nustačius šio straipsnio 11 dalies 1–5 punktuose numatytus teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymo pagrindus, ūkio subjekto teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdoma 3 mėnesiams, per kuriuos turi būti pašalintos teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymo priežastys. Šio straipsnio 11 dalies 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdoma iki ūkio subjekto akreditacijos pažymėjimo galiojimo atnaujinimo dienos arba Lietuvos metrologijos inspekcijos suteiktos teisės vykdyti tachografų patikrą atnaujinimo dienos.

13. Teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymas panaikinamas:

14. Teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą panaikinama bet kuriuo iš toliau nurodytų pagrindų:

15. Ūkio subjektas apie teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ar šios teisės panaikinimą informuojamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

16. Ūkio subjektas, kurio teisė vykdyti tachografų techninę priežiūrą pagal šio straipsnio 14 dalies 2–10 punktus buvo panaikinta, teisę vykdyti tachografų techninę priežiūrą gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą panaikinimo dienos. Jeigu paaiškėja, kad ūkio subjektas tachografų techninės priežiūros darbus atliko neturėdamas jam suteiktos teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą, ūkio subjektas negali kreiptis dėl šios teisės suteikimo vienus metus nuo paskutinio neteisėto dirbtuvių tachografų techninės priežiūros veiksmo atskleidimo dienos.

17. Draudžiama vykdyti tachografų techninę priežiūrą neįgijus teisės vykdyti tachografų techninę priežiūrą, perleisti teisę vykdyti tachografų techninę priežiūrą arba kai ši teisė yra sustabdyta.

1. Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus.

2. Vidaus vežimas yra kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomas keleivių vežimas iš jų įlaipinimo vietų į išlaipinimo vietas ar krovinių gabenimas iš jų pakrovimo vietų į paskirties (iškrovimo) vietas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

3. Tarptautinis vežimas yra kelių transporto priemonėmis arba keliais transportavimo būdais vykdomas keleivių ar krovinių vežimas, kurio metu kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną. Tarptautiniais vežimais laikomi:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

1. Kabotažo operacija yra vidaus vežimas, kurį atlieka ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įsisteigęs vežėjas.

2. Kabotažo operacijai, kurią atlieka trečiosios šalies vežėjas, reikalingas leidimas vykdyti kabotažo operaciją. Leidimą vykdyti kabotažą išduoda Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti kabotažo operaciją išduodamas, jeigu trečiosios šalies vežėjas turi savo šalies kompetentingos institucijos tarpininkavimo raštą. Leidimas vykdyti kabotažo operaciją suteikia teisę per dvi dienas nuo įvykdyto tarptautinio vežimo atlikti vieną vidaus vežimą.

3. Kabotažo operacijos, kurią atlieka Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės vežėjas, bendruosius principus ir taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009, Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 ir šis kodeksas.

4. Kabotažo operaciją vykdantis vežėjo vairuotojas su savimi turi turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančių institucijų pareigūnų prašymu turi pateikti vykdomos kabotažo veiklos, prieš vykdomą kabotažą vykdyto tarptautinio krovinio vežimo važtaraštį, kiekvienos atliktos kabotažo operacijos važtaraštį ir teikiamų transporto paslaugų sąskaitas faktūras, o vežėjas turi turėti Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 8 straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją apie kiekvieną atliktą kabotažo operaciją.

5.  Kabotažo operacijos leidimas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtam vežėjui neišduodamas, jeigu vežėjas per vienus metus iki prašymo išduoti leidimą vykdyti kabotažo operaciją pateikimo dienos buvo pakartotinai pažeidęs šio kodekso nuostatas. Draudimas taikomas dvejus metus nuo paskirtos baudos už pakartotinį šio kodekso nuostatų pažeidimą.

6.  Vežėjas šio straipsnio 4 dalyje nustatytą informaciją apie kiekvieną atliktą kabotažo operaciją gali pateikti elektroniniu būdu per sertifikuotą elektroninės krovinių vežimo informacijos platformą – operacinę sistemą, operacinę aplinką ar duomenų bazę, kuri yra skirta elektroninei krovinių vežimo informacijai naudoti.

1. Kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys.

2. Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

3. Ekipažo narių darbą ir poilsį nustato Vyriausybės tvirtinami darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimą ir poilsį taip pat nustato Reglamentas (EB) Nr. 561/2006.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

1. Užsienio šalyje registruoto vežėjo vairuotojai, vykdantys tarptautinį krovinių ar keleivių vežimą už atlygį kelių transporto priemonėmis, turinčiomis Bendrijos licencijos kopiją, ar pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies dvišalį susitarimą ar daugiašalius susitarimus arba kabotažo operacijas, laikomi laikinai komandiruotais į Lietuvos Respublikos teritoriją, kaip numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o jų komandiravimo taisyklės nustatytos Darbo kodekso 108 straipsnyje ir šiame kodekse.

2. Užsienio šalyje registruoto vežėjo vairuotojas nelaikomas komandiruotu į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai jis vykdo:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

3. Užsienio šalyje registruotas vežėjas, naudodamasis Vidaus rinkos informacine sistema, nurodyta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (toliau – Vidaus rinkos informacinė sistema), ne vėliau kaip iki vairuotojo komandiruotės į Lietuvos Respublikos teritoriją pradžios privalo pateikti vairuotojo komandiravimo deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta:

4. Užsienio šalyje registruoto vežėjo vairuotojo, komandiruoto į Lietuvos Respubliką, komandiravimo laikotarpis baigiasi, kai vairuotojas, vykdantis tarptautinį krovinių ar keleivių vežimą arba įvykdęs kabotažo operaciją (-as), išvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Užsienio šalyje registruoto vežėjo vairuotojo, komandiruoto į Lietuvos Respubliką, komandiravimo laikotarpis nesumuojamas su ankstesniais komandiravimo laikotarpiais, kai tarptautinio vežimo operacijas vykdė tas pats vairuotojas arba kitas vairuotojas, kuris jį pakeitė.

5. Vežėjas suteikia vairuotojui informaciją apie jo teises ir pareigas, susijusias su komandiravimo vykdymu, taip pat užtikrina, kad komandiruojamas vairuotojas turėtų ir valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančių institucijų pareigūnų prašymu pateiktų:

6. Vežėjas komandiruoto vairuotojo komandiravimo deklaracijoje pateiktą informaciją Vidaus rinkos informacinėje sistemoje privalo saugoti 24 mėnesius po vairuotojo komandiruotės paskutinės dienos, taip pat Vidaus rinkos informacinėje sistemoje turi nuolat atnaujinti komandiruoto vairuotojo komandiravimo deklaraciją.

7. Vežėjas, gavęs per Vidaus rinkos informacinę sistemą užsienio šalies kompetentingos institucijos prašymą pateikti dokumentus apie vairuotojo komandiruotę, ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo prašymo išsiuntimo dienos kompetentingai institucijai per Vidaus rinkos informacinę sistemą turi pateikti:

8. Transporto saugos administracija ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) yra Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsakingos už bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbos teikimą užsienio šalių kompetentingoms institucijoms kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo klausimais. Bendradarbiavimas ir savitarpio pagalbos teikimas vykdomas per Vidaus rinkos informacinę sistemą, laikantis 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) nustatytų sąlygų, kai bendradarbiauja ir savitarpio pagalbą teikia Valstybinė darbo inspekcija, ir Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 nustatytų sąlygų, kai bendradarbiauja ir savitarpio pagalbą teikia Transporto saugos administracija.

9. Transporto saugos administracija ir Valstybinė darbo inspekcija, gavusios per Vidaus rinkos informacinę sistemą užsienio šalies kompetentingos institucijos pagalbos prašymą dėl vežėjo per nustatytą terminą nepateiktų dokumentų apie vairuotojo komandiruotę, turi teisę susipažinti su komandiravimo deklaracija ir kita informacija, kurią Lietuvos Respublikoje registruotas vežėjas pateikė per Vidaus rinkos informacinę sistemą. Transporto saugos administracija, susipažinusi su Lietuvos Respublikoje registruoto vežėjo Vidaus rinkos informacinėje sistemoje pateiktais komandiravimo deklaracijos duomenimis, kreipiasi į jį su prašymu per 25 darbo dienas nuo savitarpio pagalbos prašymo dienos per Vidaus rinkos informacinę sistemą pateikti užsienio šalies kompetentingai institucijai šio straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus.

1. Miestuose ir prireikus kitose gyvenamosiose vietovėse steigiamos autobusų stotys, kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius, vykstančius reguliariaisiais reisais priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, vykdyti autobusų išvykimo ir atvykimo laikų stebėseną, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Stočių valdytojai turi sudaryti visiems vežėjams vienodas sąlygas ir rinkodarą naudotis stočių infrastruktūra.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

3. Jeigu autobusų stotį teisėtu pagrindu valdo savivaldybė, Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai (toliau – autobusų stoties valdytojai) ir jeigu jie vykdo keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklą, kuriai vykdyti reikalinga licencija, stoties valdytojo funkcijas turi atlikti kitas stoties valdytojo padalinys, nevykdantis keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklos, kuriai vykdyti reikalinga licencija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

4. Autobusų stoties valdytojas privalo užtikrinti, kad autobusų stoties valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklą, apskaitos, ir teikti komercinės veiklos finansinę informaciją finansinių ataskaitų rinkiniuose pagal 8-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės apskaitos standartą „Veiklos segmentai“ arba 34-ąjį verslo apskaitos standartą „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“, kad būtų užtikrinama galimybė palyginti įmonės finansinių ataskaitų duomenis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

5. Autobusų stočių valdytojai ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo ar tarptautinio susisiekimo maršrutai, valdytojai privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams, vežantiems keleivius šiais maršrutais, ir keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriams naudotis autobusų stočių infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis, taip pat atitinkama oro uostų teritorijose esančia infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis. Autobusų stočių valdytojai ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo ar tarptautinio susisiekimo maršrutai, valdytojai privalo viešai skelbti informaciją apie galimybes naudotis savo infrastruktūra ir teikiamomis paslaugomis, be to, informuoti maršrutus nustačiusius keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatorius apie vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio ir viešai skelbti šią informaciją susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatyta tvarka. Informacija apie vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio nedelsiant teikiama per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą automatizuotu būdu. Kai informacija apie vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriams negali būti pateikta per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą automatizuotu būdu, ši informacija teikiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo reisų tvarkaraštyje nustatyto išvykimo laiko arba nuo to momento, kai vežėjas apie nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio praneša autobusų stoties valdytojo, oro uosto valdytojo ir vežėjo sutartyje nustatytu būdu, o jeigu sutartyje toks būdas nenustatytas, – raštu ar kitu būdu, kuriuo galima įrodyti pranešimo perdavimo ir gavimo faktą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

6. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

7. Autobusų stoties valdytojai privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai pateikiant autobusų stoties interneto svetainėje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

8. Autobusų stotys turi turėti Vyriausybės nustatytus bendruosius reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms atitinkančią interneto svetainę, kurioje skelbiama keleiviams ir vežėjams aktuali informacija apie stoties veiklą, reisų tvarkaraščius ir jų pakeitimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

9. Autobusų stoties darbo laiką nustato stoties administracija, atsižvelgdama į reisų tvarkaraščius. Autobusų stotyje viso stoties darbo metu turi būti prieinama naudoti:

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

10. Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje autobusų stoties darbo metu būtina teikti šias paslaugas:

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

11. Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

12. Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių įrengimą ir priežiūrą reguliuoja susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės, o informacijos keleiviams teikimą stotelėse organizuoja jų valdytojas susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose ir susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

13. Oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

1. Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies susitarimai, Europos Sąjungos reglamentai, šis kodeksas ir susisiekimo ministro tvirtinamos tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės.

2. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies susitarimą numatoma keistis kelionės leidimais, kurie suteikia teisę užsienio šalyje užregistruotai transporto priemonei ar jos junginiui įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) vežti krovinį ar keleivius tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, ir (arba) vežti krovinį ar keleivius į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių), jų pildymo ir naudojimo taisykles nustato susisiekimo ministras.

3. Užsienio šalies Lietuvos Respublikai perduotus kelionės leidimus vežėjams, turintiems šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą licenciją, išduoda Transporto saugos administracija jos nustatyta tvarka. Už užsienio šalies Lietuvos Respublikai perduotų kelionės leidimų išdavimą mokama valstybės rinkliava Vyriausybės nustatyta tvarka.

1. Valstybinė kelių transporto priežiūra apima:

2. Valstybinę kelių transporto priežiūrą atlieka:

1. Transporto saugos administracijos valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas, Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir susisiekimo ministro tvirtinami keleivinio kelių transporto priežiūros nuostatai.

2. Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, tikrinti krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės techninius parametrus, keleivinės kelių transporto priemonės ir lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, apipavidalinimą, krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, jeigu vežėjas neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, tachografo įrašus ir komandiravimo deklaracijas. Kai komandiravimo deklaracijos patikrinimo kelyje rezultatai leidžia manyti, kad buvo įvykdytas pažeidimas, susijęs su darbo sutartimi, darbo laiko apskaita ar darbo užmokesčiu komandiravimo laikotarpiu, Transporto saugos administracija apie tai informuoja Valstybinę darbo inspekciją. Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją įvertina galimą pažeidimą ir poreikį per Vidaus rinkos informacinę sistemą kreiptis į užsienio šalies vežėją dėl šio kodekso 10¹ straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos pateikimo, o šiam nepateikus, – į vežėjo įsisteigimo šalies kompetentingą instituciją. Transporto saugos administracijos pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (arba) duomenis, ir, nustatę pažeidimų, turi teisę siųsti transporto priemonę į tachografų techninės priežiūros dirbtuves, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.

3. Savivaldybių tarnybų valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas, Viešojo administravimo įstatymas ir susisiekimo ministro tvirtinami keleivinio kelių transporto priežiūros nuostatai.

4. Savivaldybių tarnybų pareigūnai turi teisę savo savivaldybės teritorijoje sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti keleivines kelių transporto priemones, tikrinti šių transporto priemonių apipavidalinimą, ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių tarnybų pareigūnų stabdomos kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimų, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.

5. Valstybės institucijų valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas ir šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai:

6. Kai transporto priemonių patikrinimo metu tikrinant atitiktį tarptautinio vežimo reikalavimams Europos Sąjungos valstybės narės vežėjo vairuotojas nepateikia galiojančios Bendrijos licencijos kopijos arba nepateikia komandiravimo deklaracijos kopijos, užsienio šalies vežėjo vairuotojas arba Europos Sąjungos valstybės narės vežėjo vairuotojas (kai taikoma) neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų arba yra nesumokėtas kelių naudotojo mokestis ar kelių rinkliava, transporto priemonei ar jos junginiui leidžiama:

7. Kai transporto priemonių patikrinimo metu nustatomi toliau nurodyti pažeidimai, uždraudžiama transporto priemonei toliau vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai:

8. Transporto priemonei važiuoti toliau, kol bus pašalinti pažeidimai, uždraudžiama transporto priemones tikrinančiam pareigūnui pritaikius transporto priemonės sulaikymo priemones – transporto priemonės registracijos dokumentų paėmimą ir transporto priemonės nukreipimą į stovėjimo vietą. Transporto priemonei nukreipti stovėti į tam skirtą aikštelę gali būti pasitelkti kiti subjektai, o visos su tuo susijusios išlaidos, įskaitant transporto priemonės stovėjimo, saugojimo, prastovos ir krovinio perkrovimo išlaidas, tenka vežėjui.

1. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, tarifus nustato Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

2. Keleivių vežimo reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybės atstovaujamoji institucija. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

3. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.

4. Keleivių vežimo reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato ir juos skelbia vežėjas Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

5. Naudojimosi autobusų stočių infrastruktūra ir paslaugų teikimo autobusų stotyse tarifus vežėjams nustato autobusų stočių valdytojai. Visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (priemiestinio, tarpsavivaldybinio, tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taikomi vienodi tarifai. Autobusų stoties valdytojas, prieš nustatydamas tarifus, privalo juos suderinti su Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

6. Kiti keleivių ir krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių ir krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai.

1. Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone.

2. Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi keleivine kelių transporto priemone arba keleivis ar kitas asmuo perduoda vežti keleivine kelių transporto priemone.

3. Bagažo maksimalų dydį ir svorį nustato susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

1. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir vežėjų sąnaudų, patirtų vykdant keleivių vežimo viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007.

2. Atsižvelgdama į Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, Vyriausybės įgaliota institucija nustato keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo reikalavimus, šių paslaugų kokybės vertinimo kriterijus, keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais poreikio planavimo tvarką, tolimojo susisiekimo maršrutų, kuriuose turi būti teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, atrankos kriterijus, sąnaudų, patirtų vykdant keleivių vežimo viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarką ir viešųjų paslaugų sutarčių sudarymo, keitimo ir nutraukimo tvarką (toliau kartu – keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarka). Vyriausybė nustato keleivių vežimo tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutais skatinimo finansines priemones, šių priemonių taikymo atvejus ir tvarką.

3. Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 ir laikydamasi keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivių vežimo viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Savivaldybių atstovaujamosios institucijos ir savivaldybių organizatoriai, vadovaudamiesi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 ir laikydamiesi keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivių vežimo viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio.

4. Užtikrindami keleivių vežimo viešųjų paslaugų prieinamumą, šių viešųjų paslaugų teikimo vietinio susisiekimo maršrutais poreikį planuoja ir vietinio susisiekimo maršrutus, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatyta tvarka nustato savivaldybių organizatoriai. Savivaldybių organizatoriai vežėjus keleivių vežimo viešosioms paslaugoms vietinio susisiekimo maršrutais teikti parenka ir šias paslaugas administruoja vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais, laikydamiesi keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos ir atsižvelgdami į savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatytus keleivių vežimo viešųjų paslaugų kokybės vertinimo kriterijus.

5. Transporto saugos administracija planuoja keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį, atrenka tolimojo susisiekimo maršrutus, kuriuose bus teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, administruoja šių paslaugų teikimą laikydamasi keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos ir užtikrina jų teikimą sudarydama viešųjų paslaugų sutartis su vežėjais. Transporto saugos administracija vežėjus keleivių vežimo viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais.

6. Keleivių vežimo viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrute turi būti teikiamos, jeigu ilgiau kaip 3 mėnesius maršrute nėra nė vieno vežėjo, turinčio galiojantį šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą vežti keleivius, arba yra vienas ar keli turintys tokius leidimus vežėjai, kurie, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, nesutinka užtikrinti keleivių vežimo tokiu mastu ar sąlygomis, kokios būtų taikomos patenkinat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Transporto saugos administracijos suplanuotą keleivių vežimo šiuo maršrutu poreikį.

7. Kai tolimojo susisiekimo maršrutu keleivius veža šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą vežti keleivius turintis vežėjas ar vežėjai, tačiau jų vykdomo keleivių vežimo mastas ar sąlygos netenkina Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Transporto saugos administracijos suplanuoto keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais poreikio, Transporto saugos administracija raštu kreipiasi į šį vežėją (-us) siūlydama įgyvendinti konkrečias priemones, užtikrinančias suplanuoto keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais poreikio patenkinimą, ir nustato ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą šioms priemonėms įgyvendinti. Vežėjo keleivių vežimo viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti parinkimo konkursas skelbiamas vežėjui (-ams) raštu atsisakius įgyvendinti šias priemones arba jų neįgyvendinus per nustatytus terminus.

8. Vežėjas privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui keleivių vežimo viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų traukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir nebūtų naudojamos kitai veiklai.

9. Šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, dėl kurio sudaryta viešųjų paslaugų sutartis, šios sutarties galiojimo laikotarpiu neišduodamas tiek sudariusiam viešųjų paslaugų sutartį vežėjui, tiek kitiems šio kodekso 18² straipsnio 1 dalyje nurodytą leidimą norintiems gauti vežėjams.

1. Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja šis kodeksas, Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo tvarkos aprašas ir keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos aprašas, taip pat susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybės atstovaujamoji institucija, detalizuodama keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir tvirtindama keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais taisykles, vietinio susisiekimo maršrutų nustatymo tvarkos, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose ir maršrutai sudaromi taip, kad būtų užtikrintas patogus socialinės infrastruktūros objektų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, pasiekimas ir jungtys su oro uostais, geležinkelio ir autobusų stotimis ir reguliariojo susisiekimo laivų ir keltų uostais. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatoma ir gyvūnų vežimo tvarka.

2. Maršrutas – iš anksto nustatyta išvykimo vieta, tarpiniai punktai (autobusų stotys, geležinkelio stotys, oro uostai, stotelės) (toliau – tarpiniai punktai, jeigu tokių yra, ir atvykimo vieta, tarp kurių keleiviai vežami autobusu (įskaitant troleibusus ir maršrutinius taksi) arba daugiau kaip 80 procentų atstumo vežama autobusu (įskaitant troleibusus), o likusią atstumo dalį – kitomis keleiviams vežti skirtomis transporto priemonėmis.

3. Reisas – keleivių vežimas nustatytu maršrutu į vieną pusę, išlaikant maršruto išvykimo ir atvykimo vietą ir visus tarpinius punktus. Laikoma, kad reisas yra vykdomas nustatytu maršrutu ir tada, kai keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse, kurios nėra maršruto tarpiniai punktai, (jeigu šiose stotelėse leidžiama paimti ir išleisti keleivius vadovaujantis šio straipsnio 18 ir 19 dalimis), taip pat tais atvejais, kai nuo numatytos trasos nukrypstama arba tarpinis punktas praleidžiamas dėl eismo apribojimų ar kitų nuo vežėjo nepriklausančių priežasčių.

4. Keleiviai vežami reguliariaisiais ir specialiaisiais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais ir užsakomaisiais reisais. Transporto saugos administracija, nustatydama tolimojo susisiekimo maršrutus, savivaldybių organizatoriai, nustatydami vietinio susisiekimo maršrutus, atsižvelgia į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą.

5. Reguliarieji reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami kelionės metu paimant ir išleidžiant juos tam tikslui įrengtose stotyse ar stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stočių ir (ar) stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, atvykimo į stotis ir išvykimo iš stočių ir (ar) stotelių laikai. Atvykimo į stoteles laikai reisų tvarkaraštyje turi būti nurodomi tada, kai sustojimas stotelėje trunka ilgiau, negu reikia keleiviams išlaipinti ir įlaipinti.

6. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį galutinį punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tos pačios savivaldybės teritorijoje vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybės tarnyba. Dėl užsakomojo reiso paslaugos užsakovas susitaria su vežėju.

7. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartyje turi būti nurodyta:

8. Specialieji reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbuotojų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų, keleivių vežimas vykdant kombinuotąjį keleivių vežimą pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso nuostatas, kai viena iš transporto rūšių, sudarančių kombinuotąjį keleivių vežimą, yra kelių transportas). Dėl specialiojo reiso paslaugos su vežėju susitaria ne keleiviai, kurie tokio reiso atveju laikomi specialia keleivių grupe, o užsakovas.

9. Vietinio susisiekimo maršrutas – miesto, priemiestinio arba tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutas.

10. Miesto susisiekimo maršrutas – savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami tame pačiame mieste arba toje pačioje miesto savivaldybėje, prireikus įtraukiant į maršrutą kelių ir (ar) gatvių dalis ir stoteles, esančias su miestu ar miesto savivaldybe besiribojančiose gyvenamosiose vietovėse. Miesto savivaldybe šiame straipsnyje yra laikomas didmiestis arba tankiai apgyvendinta vietovė, nustatyta pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo su visais pakeitimais.

11. Priemiestinio susisiekimo maršrutas – savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami toje pačioje savivaldybėje arba į su šia savivaldybe besiribojančią miesto savivaldybę. Atskirais atvejais, suderinus su besiribojančios savivaldybės organizatoriumi, priemiestinio susisiekimo maršrutas gali prasidėti ar baigtis tarpusavyje besiribojančiose savivaldybėse arba tęstis per šių savivaldybių teritoriją į su bent viena iš jų besiribojančią miesto savivaldybę.

12. Tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutas – dviejų ar daugiau savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgalioto savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami tarpusavyje besiribojančiose savivaldybėse arba per šių savivaldybių teritoriją į su bent viena iš jų besiribojančią miesto savivaldybę ir kuriame keleivių vežimo viešosios paslaugos teikimą administruoja šių savivaldybių bendrai įsteigtas savivaldybės organizatorius arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų sutarimu vienos iš savivaldybių įsteigtas savivaldybės organizatorius.

13. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus reisų tvarkaraščius savivaldybės organizatoriaus nustatytais miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Vyriausybės tvirtinamos kelių eismo taisyklės.

14. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatytas maršrutas tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, kuris prasideda ir baigiasi tarpusavyje nesiribojančiose savivaldybėse arba tęsiasi per šių savivaldybių teritorijas iki miesto savivaldybės (-ių). Tolimojo susisiekimo maršrutu keleiviai gali būti vežami tik tarp stotelių, nesančių tame pačiame mieste ar toje pačioje miesto savivaldybėje, jeigu savivaldybės atstovaujamoji institucija nenustato kitaip.

15. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos ir užsienio valstybės, kurios teritorija tęsiasi maršruto trasa, įgaliotos institucijos patvirtintas maršrutas, kertantis valstybės sieną.

16. Keleiviams vežti reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutu, išskyrus maršrutus, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, ir tarptautinio susisiekimo maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 18² straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.

17. Tolimojo susisiekimo maršrutus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato, keičia, panaikina ir IS „Vintra“ skelbia Transporto saugos administracija. Jeigu šalia nustatomo ar keičiamo tolimojo susisiekimo maršruto trasos 100 m ar mažesniu atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti nustatomas tarpinis punktas, kad šią įstaigą būtų lengviau pasiekti. Nustatytas ar pakeistas tolimojo susisiekimo maršrutas turi atitikti šiuos kriterijus:

18. Kai maršrutas (išskyrus tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutus) tęsis tarp dviejų ar daugiau savivaldybių, savivaldybės, kurios teritorijoje bus vežami keleiviai, savivaldybės organizatorius, gavęs iš maršrutą nustatančio ar keičiančio keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriaus informacijos apie nustatomą ar keičiamą maršrutą, per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos nustato gatves, kuriomis vyks eismas šiuo maršrutu, taip pat stoteles, kuriose gali būti paimami ir išleidžiami keleiviai, ir apie tai praneša maršrutą nustatančiam keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriui.

19. Jeigu savivaldybės, kurios teritorijoje nustatomu maršrutu bus vežami keleiviai, savivaldybės organizatorius per šio straipsnio 18 dalyje nustatytą terminą nenustato gatvių, kuriomis vyks eismas nustatomu ar keičiamu maršrutu, arba stotelių, kuriose gali būti paimami ir išleidžiami keleiviai, maršrutą nustatantis keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatorius šias gatves ir stoteles nustato savarankiškai.

20. Leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu išduodamas, jeigu tenkinami visi Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pratęsiamas ir leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 9 straipsnyje nustatytais atvejais. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pasibaigia Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 10 straipsnyje nustatytais atvejais.

1. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisykles tvirtina susisiekimo ministras.

2. Keleiviai vežami už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą tik naudojantis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais organizatoriaus (toliau šiame straipsnyje – keleivių vežimo organizatorius) paslaugomis pagal elektroninių ryšių priemonėmis vežėjo su keleiviais sudarytas sutartis Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

3. Vežėjas valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą sutarties duomenis ir kitus pagal susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais numatytus dokumentus, kurių reikia tinkamai veiklai užtikrinti ir keleivių vežimo reikalavimams vykdyti.

4. Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius elektroninių ryšių priemonėmis keleiviui prieš kelionę turi pateikti šią informaciją, kurią keleivių vežimo organizatorius turi išsaugoti ir kurią vėliau būtų galima panaudoti valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais:

5. Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius po kelionės nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per valandą nuo kelionės pabaigos, turi elektroninių ryšių priemonėmis pateikti pavėžėjimo leidimo turėtojui ir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis suformuotą kelionės ir mokėjimo dokumentą, kuriame būtų ši informacija ir kurią vėliau būtų galima panaudoti valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais:

6. Keleivių vežimo organizatorius turi:

7. Pavėžėjimo leidimo turėtojas turi:

8. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslauga (toliau – taksi paslauga) gali būti užsakoma iš taksi įmonės per taksi dispečerinę arba tiesiogiai iš savarankiškai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą vykdančio asmens ar taksi įmonės darbuotojo, vairuojančio lengvąjį automobilį taksi, (toliau kartu – taksi vairuotojas).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

9. Taksi dispečerinė užsakymo metu keleiviui privalo nurodyti:

10. Keleiviui įlipus į lengvąjį automobilį taksi, prieš pradedant važiuoti įjungiamas taksometras, kuris gali rodyti taksi leidimo turėtojo nustatytą vienkartinį užmokestį už įsėdimą. Iškviesto per taksi dispečerinę lengvojo automobilio taksi taksometras gali rodyti taksi leidimo turėtojo nustatytą vienkartinį užmokestį už lengvojo automobilio taksi iškvietimą.

11. Lengvojo automobilio taksi vairuotojas privalo naudoti navigacijos įrenginį ir vadovautis jo siūlomu kelionės maršrutu iki keleivio nurodytos paskirties vietos, jeigu keleivis nenurodo kitaip. Taksometras sustabdomas suteikus taksi paslaugą, t. y. nuvežus keleivį į jo nurodytą paskirties vietą. Keleiviui sumokėjus taksometro rodomą sumą, taksi vairuotojas privalo jam išduoti su taksometru sujungtu spausdintuvu atspausdintą pinigų priėmimo kvitą, kuriame taip pat nurodomas kelionės pradžios ir pabaigos laikas ir nuvažiuotas atstumas, arba kasos aparato kvitą.

12. Taksi leidimo turėtojas turi:

13. Taksi įmonė turi užtikrinti, kad lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos taksi paslaugos, vairuotojai įdarbinimo metu turėtų galiojantį Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba Ukrainoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti lengvąjį automobilį (B kategorijos motorinę transporto priemonę), ir ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą ir nebūtų šio kodekso 8² straipsnio 14 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Taksi vairuotojas privalo taksi įmonei pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad nėra šio kodekso 8² straipsnio 14 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat nedelsdamas informuoti taksi įmonę apie teisės vairuoti praradimą ar tokių aplinkybių atsiradimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

14. Jeigu lengvasis automobilis turi atpažinimo ženklą-plafoną, kuris įrengtas, kaip numatyta susisiekimo ministro tvirtinamose keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse, yra apipavidalintas kitais lengviesiems automobiliams taksi šiose taisyklėse nustatytais apipavidalinimo elementais, ant lengvojo automobilio ar jame bet kuria kalba pavartotas žodis „taksi“ ar kitoks jo junginys, laikoma, kad vairuotojas teikia taksi paslaugą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

15. Taksi dispečerinė turi kaupti, saugoti ir teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jos nustatytu periodiškumu ir tvarka, o teisėsaugos ir valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančioms institucijoms jų reikalavimu šiuos duomenis:

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

16. Savivaldybės vykdomoji institucija gali priimti vežėjams, vykdantiems keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, privalomus veiklos vykdymo sprendimus, kuriais būtų siekiama didinti eismo ir eismo dalyvių saugumą, gerinti aplinkos apsaugą ar keleivių aptarnavimo kokybę. Šie sprendimai neturi sudaryti:

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

17. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą galima vykdyti triratėmis ir keturratėmis transporto priemonėmis, atitinkančiomis šio kodekso 8² straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytus reikalavimus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XV-1151, 2026-07-07, paskelbta TAR 2026-07-15, i. k. 2026-11974

1. Vežėjas, norėdamas gauti leidimą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu (toliau šiame straipsnyje – leidimas), pateikia Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos pranešimą, kuriuo deklaruojama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, ir dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams (toliau kartu šiame straipsnyje – pranešimas). Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro tvirtinamose leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda leidimą, atsisako jį išduoti, panaikina leidimo galiojimą, sustabdo leidimo galiojimą ir panaikina leidimo galiojimo sustabdymą. Su vežėju, kuriam išduotas leidimas, Transporto saugos administracija šiame straipsnyje ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais (toliau šiame straipsnyje – sutartis). Vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu gali vežėjai, turintys leidimą ir sudarę sutartį su Transporto saugos administracija. Ši sutartis galioja tol, kol galioja leidimas.

2. Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, privalo:

3. Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. Garantijos vertė nustatoma Transporto saugos administracijos ir vežėjo sutartyje. Jeigu vežėjas nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis privalo sumokėti 10 procentų garantijoje nurodytos sumos Transporto saugos administracijai. 10 procentų garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad:

4. Nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pateikto pranešimo pateikimo dienos. Leidimas išduodamas neterminuotai. Vežėjas turi pasirašyti sutartį su Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos, bet ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.

5. Jeigu pranešime pateikta netiksli ar neišsami ir (ar) ne visa informacija, klaidingi duomenys, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo dienos Transporto saugos administracija išsiunčia prašymą vežėjui per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos patikslinti informaciją ir duomenis ar ištaisyti klaidas. Jeigu vežėjas nepatikslina prašomos informacijos ir duomenų ar neištaiso klaidų per nustatytą terminą, pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas ir leidimas neišduodamas.

6. Transporto saugos administracija IS „Vintra“ viešai skelbia šią informaciją apie vežėją, kuriam išduotas leidimas: teisinę formą, pavadinimą, įmonės kodą, vardą ir pavardę (jeigu vežėjas yra fizinis asmuo), šio straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimo išdavimo datą, leidimo galiojimo panaikinimo datą ir leidime nurodytus konkrečius tolimojo susisiekimo maršrutus. Pasikeitus IS „Vintra“ įrašytiems duomenims, išskyrus leidimo galiojimo panaikinimo datą ir leidime nurodytus konkrečius tolimojo susisiekimo maršrutus, vežėjas per 5 darbo dienas apie tai privalo informuoti Transporto saugos administraciją. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visą leidimo galiojimo laikotarpį. Įmonės kodas, vardas ir pavardė (jeigu vežėjas yra fizinis asmuo), leidimo galiojimo panaikinimo data skelbiami viešai dar vienus metus nuo leidimo galiojimo panaikinimo datos. Šioje dalyje nurodyta informacija viešai skelbiama siekiant keleivių vežimo veiklos vykdymo skaidrumo ir keleivių vežimo paslaugos gavėjų saugumo.

7. Vežėjas įspėjamas raštu apie leidimo galiojimo konkrečiame maršrute sustabdymą, jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad jis:

8. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas:

9. Transporto saugos administracija, priėmusi sprendimą sustabdyti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša apie tai vežėjui ir motyvuotai nurodo leidimo galiojimo sustabdymo priežastis. Transporto saugos administracijos nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, turi būti pašalinti per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos.

10. Kai vežėjas pateikia Transporto saugos administracijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą yra pašalinti, išskyrus šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, ir Transporto saugos administracija nustato, kad nurodyti pažeidimai yra pašalinti, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos apie tai pranešama vežėjui.

11. Leidimo galiojimas panaikinamas bet kuriuo iš nurodytų atvejų:

12. Jeigu leidimo galiojimas panaikinamas dėl nevykdomo šio straipsnio 13 dalies 10 punkte nurodyto įpareigojimo vežti keleivius ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos, vežėjas turi sumokėti Transporto saugos administracijai visą garantijos sumą viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti.

13. Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo:

14. Vežėjo autobusas, kuriuo vykdoma leidime nurodyta veikla, veiklos vykdymo metu turi:

15. Draudžiama vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu:

16. Vežėjas, kuriam buvo panaikintas leidimas, teikti pranešimą dėl leidimo vežti keleivius tuo pačiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo turi teisę ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo leidimo panaikinimo dienos.

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

1. Keleivio bilietas – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra sudaryta keleivių vežimo reguliariuoju reisu sutartis, arba skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą ir (ar) pritaikyta Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatyme nurodyta lengvata.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

2. Bilietų rekvizitus, jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

1. Keleivis turi teisę:

2. Keleivis privalo:

3. Neteko galios nuo 2025-04-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XV-120, 2025-03-13, paskelbta TAR 2025-03-18, i. k. 2025-04414

1. Ekipažas turi teisę:

2. Ekipažas privalo:

1. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui ar bagažą perdavusiam asmeniui, o keleivis ar bagažą perdavęs asmuo įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

2. Bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas.

1. Bagažas į keleivinę kelių transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą.

2. Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašas nustatomas Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse.

1. Rasti transporto priemonės salone arba stoties teritorijoje daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai.

2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

1. Krovinys – daiktai, kurie sudedami į transporto priemonę arba ant transporto priemonės ar jos dalies ir kurie nėra nuolat pritvirtinti prie kelių transporto priemonės, įskaitant krovinių vežimo priemonėse – dėžėse ir kitose pakuotėse, keičiamuosiuose kėbuluose ar ant kelių transporto priemonės uždėtuose konteineriuose – esančius daiktus.

2. Krovinių vežimas yra jų gabenimas kelių transporto priemonėmis iš siuntėjo nurodytos pakrovimo vietos į gavėjo paskirties (iškrovimo) vietą.

3. Siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jų nurodytam gavėjui.

4. Gavėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti krovinį.

5. Krovėjas – krovinio krovimo į transporto priemonę arba ant transporto priemonės ar jos dalies darbus atliekantis asmuo.

6. Krovinių vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio vežimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita.

7. Krovinių vidaus vežimo tvarką ir dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas ir susisiekimo ministro tvirtinamos krovinių vežimo taisyklės.

8. Krovinių vežimas už atlygį – vežėjo už atitinkamą užmokestį vykdoma krovinio vežimo iš siuntėjo nurodytos pakrovimo vietos į gavėjo paskirties (iškrovimo) vietą operacija. Krovinių vežimas už atlygį yra profesinė vežimo kelių transportu veikla.

9. Krovinių vežimas savo sąskaita – ūkio subjekto vykdoma krovinio vežimo operacija, atitinkanti šias sąlygas:

10. Vežimas nekomerciniais tikslais suprantamas taip, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio r punkte.

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

1. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

3. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai:

4. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų kroviniui vežti.

5. Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.

2. Važtaraštyje siuntėjas nurodo:

3. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12), i. k. 1051010ISTA000X-151

4. Neteko galios 2005-04-12.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. VIII-346, 1997-06-30, Žin., 1997, Nr. 66-1611 (1997-07-11), i. k. 0971010ISTAVIII-346

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12), i. k. 1051010ISTA000X-151

5. Važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumu – važtaraščio duomenų keitimo (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas. Važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis yra įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visą jo turinį galima aiškiai įskaityti popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ar nagrinėjimo. Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinami bent vienu iš šių būdų:

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2040, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18917

1. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį.

2. Jeigu važtaraštis yra neelektroninis, surašomi trys jo egzemplioriai. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis lieka pas vežėją. Antrasis ir trečiasis važtaraščio egzemplioriai turi lydėti krovinį ir turi būti pateikti valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančio pareigūno prašymu. Šalių susitarimu gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių. Elektroninio važtaraščio surašomas vienas egzempliorius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

3. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu.

1. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – krovinį.

2. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje.

3. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas.

4. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.

5. Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą. Jei dėl to, kad šie duomenys buvo klaidingi, netikslūs ar ne visi, vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.

1. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

2. Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje, vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.

3. Krovinio siuntėjas ar ekspeditorius arba krovėjas, kai siuntėjo ar ekspeditoriaus pakrovimo vietoje nėra, prieš pateikdamas krovinį vežėjui, privalo įsitikinti, kad vežėjas turi Europos Sąjungoje arba Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licenciją vežti krovinius, jeigu jis yra Europos Sąjungos valstybės narės vežėjas, arba važiavimo pobūdį atitinkantį kelionės leidimą, jeigu jis yra užsienio šalies vežėjas arba Europos Sąjungos valstybės narės vežėjas, kai taikoma kelionės leidimų sistema, taip pat komandiravimo deklaracijos kopiją, kai vežėjo vairuotojas buvo komandiruotas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

4. Krovinio siuntėjas ar ekspeditorius arba krovėjas, kai siuntėjo ar ekspeditoriaus pakrovimo vietoje nėra, įvertinęs transporto priemonės ar jų junginio techninius parametrus, prieš pateikdamas krovinį vežėjui arba prieš išvykstant transporto priemonei ar jų junginiui iš pakrovimo vietos, privalo įsitikinti, kad vežėjas turi leidimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (arba) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nustatyta tvarka ir jame nurodyta informacija atitinka faktinius duomenis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

1. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarime.

2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

3. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimuose terminą.

Siuntėjas, kol krovinys vežamas, turi teisę, nekeisdamas paskirties punkto, keisti važtaraštyje nurodytą gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.

1. Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi.

2. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento.

3. Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas.

4. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sugadinus jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį.

5. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti.

1. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms.

2. Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka.

1. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).

2. Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

1. Vežantis krovinį savo sąskaita vežėjas privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančių pareigūnų prašymu pateikti važtaraštį, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, atitinkantį susisiekimo ministro tvirtinamose krovinių vežimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

2. Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui.

Greitai gendančių maisto produktų tarptautiniai vežimai vykdomi vadovaujantis Susitarimu dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP).

39² straipsnis. Didžiagabaričių ir (arba) sunkiasvorių krovinių vežimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1167, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15210

1. Ekspeditorius – juridinis arba fizinis asmuo, kuris krovinio vežimo dokumente – konosamente, tiesioginiame konosamente ar važtaraštyje – nurodytas kaip siuntėjas ar gavėjas ir (arba) kurio vardu arba kurio naudai su vežėju yra sudaryta krovinio vežimo sutartis.

2. Pagal ekspedijavimo sutartį siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus, susijusius su krovinio siuntimu ir gavimu.

3. Ekspeditorius, organizuodamas įvairiarūšio krovinių vežimo operacijas, vežėjui turi įteikti deklaraciją, kurioje nurodoma vežamo konteinerio arba nuimamojo kėbulo masė, taip pat turi suteikti galimybę vežėjui susipažinti su visais kitais ekspeditoriaus turimais dokumentais, susijusiais su įvairiarūšio krovinių vežimo operacija.

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės.

2. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

3. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu, neatsižvelgiant į tai, ar kelių transporto priemonė atliko vežimą, ar ne.

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą. Vežėjui susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

2. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

1. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

2. Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.

3. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

4. Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

1. Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.

2. Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

3. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę.

4. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokių kainų nėra, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

5. Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.

6. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji.

1. Vežėjas, pažeidęs keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

Nr. XV-658, 2025-12-11, paskelbta TAR 2025-12-23, i. k. 2025-22529

2. Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.

Kai krovinys prarastas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų.

1. Žalą, padarytą keleiviui, bagažui ar kroviniui susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina transporto priemonės, dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas, valdytojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

2. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėjusiesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį.

Žalą, padarytą kelių transporto priemonėmis tretiesiems asmenims ar jų turtui, atlygina kaltas dėl žalos padarymo vežėjas. Žalos dydį ir jos atlyginimo tvarką reguliuoja Civilinis kodeksas.

1. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu yra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jeigu vežėjas įrodys, kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

2. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sužalojimą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai:

Vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų taisyklių kelių transporte pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo pareikšti vežėjui pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos, jeigu Europos Sąjungos reglamentuose nenustatyta kitaip. Jeigu per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.

2. Ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškinio senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui arba kitam Europos Sąjungos reglamentuose nustatytam pretenzijų išnagrinėjimo terminui.