Tarptautinio darbo biuro Administracinės tarybos sušaukta Ženevoje ir 1976 m. birželio 2 d. susirinkusi į šešiasdešimt pirmąją sesiją,
primindama tarptautinėse darbo konvencijose ir rekomendacijose – ypač 1948 metų konvencijoje dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, 1949 metų konvencijoje dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, 1960 metų rekomendacijoje dėl konsultacijų (pramoniniu ir nacionaliniu lygiais) – esančias sąlygas, patvirtinančias darbdavių ir darbuotojų teisę sukurti laisvas ir nepriklausomas organizacijas ir raginančias imtis priemonių, skatinančių nacionaliniu lygiu efektyvias valstybinės valdžios, darbdavių ir darbuotojų organizacijų konsultacijas, taip pat daugelio tarptautinių darbo konvencijų ir rekomendacijų nuostatas, numatančias darbdavių ir darbuotojų organizacijų konsultacijas šioms konvencijoms ir rekomendacijoms įgyvendinti,
apsvarsčiusi sesijos darbotvarkės ketvirtąjį punktą „Trišalio mechanizmo sukūrimas tarptautinių darbo normų įgyvendinimui skatinti“ ir nutarusi priimti tam tikrus pasiūlymus dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti,
nusprendusi įforminti šiuos pasiūlymus kaip tarptautinę konvenciją,
tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt šeštųjų metų birželio dvidešimt pirmą dieną priima šią Konvenciją, kurią galima vadinti 1976 metų konvencija dėl trišalių konsultacijų (tarptautinės darbo normos):
2 straipsnis
1. Kiekviena Tarptautinės darbo organizacijos narė, kuri ratifikuoja šią Konvenciją, įsipareigoja įgyvendinti procedūras, kurios garantuoja efektyvias vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovų konsultacijas Tarptautinės darbo organizacijos veiklos klausimais, numatytais šios Konvencijos 5 straipsnio 1 punkte.
2. Šio straipsnio 1 punkte numatytų procedūrų esmė ir forma apibrėžiamos kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į nacionalinę praktiką po konsultacijų su atstovaujančiomis organizacijomis, kur tokios organizacijos egzistuoja ir tokios procedūros nėra nustatytos.
