Įstatymas paskelbtas: Žin., 1991, Nr. 12-312

Neoficialus įstatymo tekstas:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ IR SUTARČIŲ

ĮSTATYMAS

Įstatymo pavadinimas keistas:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            Šis įstatymas reglamentuoja kolektyvinio susitarimo ir kolektyvinės sutarties sudarymo ir vykdymo organizacinius ir teisinius pagrindus.

Preambulės pakeitimai:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

I SKIRSNIS

KOLEKTYVINIS SUSITARIMAS

 

            1 straipsnis. Kolektyvinio susitarimo šalys

            Kolektyvinio susitarimo šalys yra profesinės sąjungos, jų susivienijimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, darbdaviai, jų organizacijos ar susivienijimai.

            Kolektyvinis susitarimas gali būti sudaromas tarp profesinių sąjungų, jų susivienijimų ir ūkinių asociacijų, sąjungų, koncernų ir kitokių susivienijimų valdymo organų.

 

            2 straipsnis. Kolektyvinio susitarimo turinys

            Kolektyvinis susitarimas sudaromas dėl darbuotojų, kuriuos atstovauja profesinės sąjungos ar jų susivienijimai, užimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo, darbo apmokėjimo, saugos darbe ekonominių ir socialinių priemonių bei papildomų garantijų.

 

            3 straipsnis. Kolektyvinio susitarimo sąlygų nustatymas

            Kolektyvinio susitarimo turinį, sudarymo, pateikimo, papildymo tvarką, galiojimo terminus ir kitus su tuo susijusius klausimus nustato šalys abipusiu susitarimu.

 

            4 straipsnis. Kolektyvinių susitarimų registracija

            Kolektyvinius susitarimus, kuriuos sudaro šio įstatymo 1 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos šalys, specifinės paskirties įmonės, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktame sąraše, ir Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo 10 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyti subjektai, pareikštine tvarka registruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

            Kolektyvinį susitarimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per 10 dienų nuo jo pasirašymo pateikia profesinė sąjunga ar jų susivienijimas.

 

            5 straipsnis. Nesutarimai ir ginčai dėl kolektyvinio susitarimo sudarymo ar vykdymo

            Nesutarimai ir ginčai dėl kolektyvinio susitarimo sudarymo ar vykdymo sprendžiami Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

[I skirsnio redakcija nuo 2002 m. sausio 1d.:

I SKIRSNIS

KOLEKTYVINIAI SUSITARIMAI

 

1 straipsnis. Kolektyviniai susitarimai ir jų rūšys

Kolektyvinis susitarimas sudaromas reguliuoti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų darbo santykius ir su jais susijusius socialinius ir ekonominius klausimus.

kolektyviniai susitarimai gali būti sudaromi:

1) nacionaliniu lygiu;

2) šakiniu (gamybos, paslaugų, profesiniu) lygiu;

3) teritoriniu (apskrities, rajono, miesto) lygiu.

 

1¹ straipsnis. Trišalės ir dvišalės tarybos (komisijos)

Lietuvos Respublikos trišalė taryba (toliau – Trišalė taryba) bei kitos dvišalės ir trišalės tarybos (komisijos) steigiamos siekiant derinti jų narių interesus sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas bei skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių susitarimų pasirašymą.

Trišalę tarybą sudaro vienodas skaičius lygiateisių narių: centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai jų tarpusavio susitarimu. Trišalės tarybos funkcijos, teisės, sudarymo, darbo organizavimo tvarka nustatoma Trišalės tarybos nuostatuose, kuriuos tvirtina jos šalys. Trišalės tarybos nuostatai keičiami bei pildomi ta pačia tvarka.

Trišalės tarybos nuostatai, jų papildymai ir pakeitimai skelbiami „Valstybės žiniose“.

Profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai Trišalei tarybai turi suteikti būtiną informaciją, susijusią su svarstomais klausimais.

Įstatymų ar kolektyvinių susitarimų nustatyta tvarka gali būti steigiamos kitos dvišalės ir trišalės tarybos (komisijos) darbo, užimtumo, saugos darbe ir socialinės politikos įgyvendinimo klausimams nagrinėti ir spręsti lygiateisio bendradarbiavimo pagrindu. Tokių dvišalių ir trišalių tarybų (komisijų) sudarymo tvarką ir funkcijas nustato atitinkamų tarybų (komisijų) nuostatai, kuriuos įstatymų numatytais atvejais tvirtina Vyriausybė arba kolektyvinių susitarimų šalys.

Vyriausybė, priimdama nutarimus arba teikdama Seimui teisės aktų projektus aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, turi įvertinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kurioms atstovaujama Trišalėje taryboje, nuomonę.

 

2 straipsnis. Kolektyvinių susitarimų šalys

Nacionalinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: centrinės (respublikinės) profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Šakinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: atitinkamos pramonės (gamybos, paslaugų, profesijos) šakos profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Teritorinio kolektyvinio susitarimo šalys yra: toje teritorijoje (apskrityje, mieste, rajone) veikiančios profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

 

3 straipsnis. Kolektyvinių susitarimų sudarymo tvarka ir turinys

Kolektyvinio susitarimo sudarymą inicijuoja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytos šalys.

Kolektyvinių susitarimų turinio, parengimo, pasirašymo, papildymo ir pakeitimo tvarką, terminus bei kitus su tuo susijusius klausimus nustato susitarimų šalys. Kolektyviniuose susitarimuose negali būti keičiamos nuostatos, kurias imperatyviai nustato įstatymai.

Rengdamos kolektyvinį susitarimą, viena šalis turi teisę iš kitos šalies reikalauti ir gauti informaciją socialiniais, ekonominiais ir darbo klausimais.

Kolektyviniame susitarime gali būti nustatoma:

1) darbo apmokėjimo ir jo reguliavimo bei darbuotojų skatinimo sąlygos;

2) priėmimo į darbą ir darbo sąlygos;

3) saugos ir sveikatos darbe sąlygos;

4) darbo organizavimo, darbo ir poilsio režimo sąlygos;

5) darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo sąlygos;

6) darbuotojų ir jų šeimos narių socialinės garantijos;

7) darbo sutarčių nutraukimo sąlygos ir išeitinių pašalpų bei kompensacijų dydžiai;

8) kiti darbo, socialiniai ir ekonominiai klausimai.

Kolektyvinio susitarimo sąlygos, jo nuostatos ir įsipareigojimai, kurie blogina darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, negalioja.

 

4 straipsnis. Kolektyvinių susitarimų registravimas, įsigaliojimas ir taikymas

Kolektyvinius susitarimus pareikštine tvarka registruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Kolektyviniai susitarimai registruojami per 20 kalendorinių dienų nuo jų pasirašymo, kai jį pateikia šalis – darbdavių atstovas.

Kolektyvinis susitarimas įsigalioja įregistravimo dieną, jeigu jame nenurodyta kita įsigaliojimo data. Neįregistruotas kolektyvinis susitarimas negalioja.

Kolektyvinis susitarimas taikomas įmonėse, kuriose darbdaviai yra šį susitarimą pasirašiusių darbdavių organizacijų nariai arba prie šių organizacijų prisijungė po kolektyvinio susitarimo pasirašymo.

kai įmonėje galioja keli kolektyviniai susitarimai, taikomos tos nuostatos, kurios numato palankesnes sąlygas darbuotojams.

 

5 straipsnis. Nesutarimai ir ginčai dėl kolektyvinio susitarimo sudarymo ar vykdymo

Nesutarimai ir ginčai dėl kolektyvinio susitarimo sudarymo ar vykdymo sprendžiami Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.]

Įstatymas papildytas nauju I skirsniu:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

Skirsnio pakeitimai:

Nr. IX-562, 2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3256 (2001-11-07), įsigalioja nuo 2002-01-01

 

 

II SKIRSNIS

KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

Skirsnio numeracija ir pavadinimas keisti:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            6 straipsnis. Kolektyvinė sutartis

            Kolektyvinė sutartis yra susitarimas tarp profesinės sąjungos ir darbdavio (arba jų susivienijimų, organizacijų) dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            7 straipsnis. Kolektyvinės sutarties šalių atstovai

            Kolektyvinės sutarties šalių atstovai yra įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos (ar jų susitarimu sudaryta jungtinė profesinių sąjungų atstovybė), ir darbdavys ar jo įgalioti atstovai.

            Kolektyvinės sutarties, sudaromos profesiniu pagrindu, šalių atstovai yra atitinkamos profesijos profsąjungos organizacija ir darbdavys ar jo įgalioti atstovai.

            Profesinėms sąjungoms nesutarus dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo, ginčas sprendžiamas visuotiniame įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) slaptu balsavimu.

            Teisę sudaryti kolektyvinę sutartį turi profesinė sąjunga, gavusi daugiausiai balsų.

            Susirinkimas (konferencija) laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų, o konferencijoje - ne mažiau kaip du trečdaliai delegatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2020, 1991.11.21, Žin., 1991, Nr. 34-935

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            8 straipsnis. Kolektyvinės sutarties sudarymo sfera

            Kolektyvinė sutartis sudaroma įmonėse, įstaigose, organizacijose (toliau tekste - įmonėse), kuriose su darbuotojais sudaromos darbo sutartys nepriklausomai nuo nuosavybės formos ir nuo to, ar įmonė yra juridinis asmuo, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiančiose bendrose su kitomis valstybėmis įmonėse bei užsienio valstybių įmonėse.

            Kolektyvinė sutartis sudaroma įmonėse nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, o darbuotojų reikalavimu - taip pat ir įmonių filialuose.

            Naujai įsteigtoje įmonėje kolektyvinė sutartis sudaroma po įmonės įregistravimo, laikantis šio įstatymo nustatytos tvarkos.

            Kolektyvinės sutartys nesudaromos su valstybės ir savivaldybių valdininkais, nustatytais Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

Nr. I-1287, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-985 (96.05.08)

 

            9 straipsnis. Darbuotojų kolektyvo susirinkimas (konferencija)

            Darbuotojų kolektyvo susirinkimą (konferenciją) dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, pakeitimo ar papildymo turi teisę sušaukti profsąjunga, esant kelioms profsąjungoms - jungtinė profsąjungų atstovybė, pateikusi raštišką pareiškimą, taip pat darbdavys.

            Susirinkimas (konferencija) šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo raštiško pareiškimo įteikimo darbdaviui (įmonės valdymo organui).

            Darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė kolektyvo darbuotojų, o konferencijoje - ne mažiau kaip 2/3 delegatų.

            Jeigu į susirinkimą (konferenciją) nesusirenka šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas darbuotojų (delegatų) skaičius, tai per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis darbuotojų susirinkimas (konferencija). Šis susirinkimas (konferencija) laikomas teisėtu nepriklausomai nuo dalyvavusių darbuotojų (delegatų) skaičiaus.

            Sprendimai priimami kolektyvo susirinkimo (konferencijos) nuožiūra slaptu ar atviru balsavimu, susirinkime - balsų dauguma, o konferencijoje - 2/3 balsų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

           

            10 straipsnis. Kolektyvinės sutarties taikymas

            Kolektyvinė sutartis privaloma ją sudarančioms šalims, taip pat darbdavio teisių perėmėjui. Darbdavio teisių perėmėjui kolektyvinė sutartis galioja iki naujos sutarties sudarymo.

            Darbdavys, prieš priimdamas asmenį į darbą, privalo jį supažindinti su kolektyvine sutartimi. Sudarius su šiuo asmeniu darbo sutartį, kolektyvinės sutarties nuostatos jam yra privalomos kaip ir kitiems šios įmonės darbuotojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

Nr. I-1287, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-985 (96.05.08)

 

III SKIRSNIS

KOLEKTYVINĖS SUTARTIES TURINYS

Skirsnio numeracija keista:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            11 straipsnis. Kolektyvinės sutarties turinys

            Kolektyvinėje sutartyje nustatomos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, jų vykdymo tvarką ir šalių atsakomybę.

            Kolektyvinėje sutartyje šalys nustato papildomas palyginti su Lietuvos Respublikos įstatymais darbo ir socialines buitines garantijas bei lengvatas arba tas sąlygas ir nuostatas, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nesureguliuotos ir įmonėms suteikta teisė pačioms tai spręsti.

            Kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma:

            darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;

            darbo apmokėjimo ir organizavimo sąlygos (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų, darbo užmokesčio indeksavimo, darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemų ir formų, uždarbio išmokėjimo tvarkos bei atskaitymų ir kitos nuostatos);

            darbo ir poilsio laiko sąlygos;

            įsipareigojimai dėl saugių darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo, jeigu darbo sąlygos neatitinka įstatymuose ir kituose teisiniuose aktuose nustatytų reikalavimų;

            specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos bei su tuo susijusios garantijos ir lengvatos;

            kitos šalims svarbios ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.

            Lietuvos Respublikoje veikiančių bendrų su kitomis valstybėmis įmonių ir užsienio valstybių įmonių kolektyvinių sutarčių turinys nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir įmonės steigimo dokumentais.

 

            12 straipsnis. Kolektyvinės sutarties sąlygų, bloginančių darbuotojų padėtį, negaliojimas

            Kolektyvinės sutarties sąlygos, nuostatos ir įsipareigojimai, kurie pablogina darbuotojų padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir darbo sutartys, negalioja.

 

            13 straipsnis. Kolektyvinės sutarties struktūra

            Kolektyvinės sutarties šalys nustato jos struktūrą, skyrius bei priedus.

                                   

IV SKIRSNIS

KOLEKTYVINĖS SUTARTIES SUDARYMAS

Skirsnio numeracija keista:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            14 straipsnis. Derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo

            Teisė vesti derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo suteikiama abiejų šalių atstovams (šio įstatymo 2 straipsnis).

            Kolektyvinės sutarties projekto rengimo ir derybų vedimo tvarką nustato šalių atstovai bendru susitarimu ir tai įformina protokole.

            Iki derybų pradžios šalių atstovai surenka darbuotojų pasiūlymus, reikiamą informaciją apie įmonės ekonominę finansinę ir socialinę padėtį bei darbo sąlygas. Šią informaciją privalo pateikti darbdavys ir darbuotojų atstovai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            15 straipsnis. Derybų terminai

            Šalių atstovai vienos iš jų reikalavimu privalo pradėti derybas kolektyvinei sutarčiai sudaryti. Derybos prasideda per 10 dienų arba per kitą šalių sutartą laikotarpį.

            Kai yra sudaryta kolektyvinė sutartis, dėl jos atnaujinimo šalys pradeda derybas likus 2 mėnesiams iki jos galiojimo pabaigos.

 

            16 straipsnis. Kolektyvinės sutarties projekto rengimas, svarstymas ir pasirašymas

            Kolektyvinės sutarties šalių atstovai rengia kolektyvinės sutarties projektą atsižvelgdami į darbuotojų pasiūlymus ir derybų susitarimus.

            Projektas turi būti aptartas šalių atstovų nustatyta tvarka darbuotojų grupėse (struktūriniuose padaliniuose) ir po to pateiktas svarstyti darbuotojų kolektyvo susirinkimui (konferencijai).

            Jei kolektyvinės sutarties projektui nepritarta, šalių atstovai, atsižvelgdami į nurodytas pastabas ir pasiūlymus, jį pataiso bei papildo ir per 15 dienų pakartotinai pateikia darbuotojų kolektyvo susirinkimui (konferencijai) svarstyti.

            Kolektyvo susirinkimui (konferencijai) pritarus kolektyvinės sutarties projektui, šalių atstovai ne vėliau kaip per 3 dienas kolektyvinę sutartį pasirašo.

 

            17 straipsnis. Kolektyvinės sutarties įsigaliojimas

            Kolektyvinė sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dieno.

 

            18 straipsnis. Kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė

Kolektyvinė sutartis galioja iki naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo.

            Kolektyvinės sutarties galiojimo trukmė nustatoma kolektyvinėje sutartyje, bet ne ilgiau kaip 2 metams.

            Kolektyvinė sutartis nustoja galioti įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus neteisminę bankroto procedūrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-285, 97.06.24, Žin., 1997, Nr. 66-1592 (97.07.11)

 

 

            19 straipsnis. Kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai

            Kolektyvinę sutartį jos galiojimo laiku keičia bei papildo šalių atstovai kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

                       

V SKIRSNIS

KOLEKTYVINĖS SUTARTIES VYKDYMAS IR KONTROLĖ

Skirsnio numeracija keista:

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            20 straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymas

            Šalių įsipareigojimų vykdymo tvarka, terminai ir sąlygos nustatomi kolektyvinėje sutartyje.

           

            21 straipsnis. Informacija apie kolektyvinės sutarties įsipareigojimų ir nuostatų

vykdymą

            Jeigu kolektyvinės sutarties vykdymu suinteresuoti darbuotojai pageidauja, informaciją jiems ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia darbdavys kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

 

            22 straipsnis. Kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė

            Kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymo kontrolės teisės suteikiamos šalių atstovams, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotiems organams.

            Kolektyvinės sutarties šalių atstovai ne rečiau kaip kartą per pusę metų atsiskaito darbuotojų kolektyvui, kaip vykdoma kolektyvinė sutartis. Atsiskaitymo tvarka ir terminai šalių susitarimu nustatomi kolektyvinėje sutartyje.

 

            23 straipsnis. Nesutarimų ir ginčų, kylančių sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį,

sprendimo tvarka

            Šalių nesutarimai ir ginčai kylantys vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta kolektyvinių ginčų (konfliktų) sprendimo tvarka.

            Ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavių dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami teismine tvarka.

 

            24 straipsnis. Atsakomybė už kolektyvinės sutarties sudarymo tvarkos pažeidimą ir

kolektyvinės sutarties nevykdymą

            Šalių atstovai, pažeidę šio įstatymo nustatytą kolektyvinių sutarčių ar kolektyvinių susitarimų sudarymo tvarką, ir asmenys, kalti dėl kolektyvinės sutarties ar kolektyvinio susitarimo nevykdymo, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            25 straipsnis. Darbdavio ar jo įgalioto asmens atsakomybė už vengimą ar atsisakymą

sudaryti kolektyvinį susitarimą ar sutartį

            Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo už vengimą ar atsisakymą sudaryti kolektyvinį susitarimą ar kolektyvinę sutartį atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

            26 straipsnis. Draudimas streikuoti

            Kolektyvinio susitarimo ar kolektyvinės sutarties galiojimo metu, jeigu darbdavys kolektyvinę sutartį ar kolektyvinį susitarimą vykdo, streikuoti draudžiama.

            Šio straipsnio pirmosios dalies nuostatos netaikomos likus dviems mėnesiams iki kolektyvinio susitarimo ar kolektyvinės sutarties galiojimo termino pabaigos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr.I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                           V.LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1991 m. balandžio 4 d.

Nr. I-1201

 

____________

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-2020, 1991.11.21, Žin., 1991, Nr. 34-935

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIŲ SUTARČIŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PIRMOSIOS DALIES PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-417, 1994.03.31, Žin., 1994, Nr. 29-511

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIŲ SUTARČIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1287, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-985 (96.05.08)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ IR SUTARČIŲ ĮSTATYMO 8 IR
10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-285, 97.06.24, Žin., 1997, Nr. 66-1592 (97.07.11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ IR SUTARČIŲ ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. spalio 1 d.

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-562, 2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3256 (2001-11-07)

KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ IR SUTARČIŲ ĮSTATYMO I SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001-11-07)

                 [email protected]