Dėl autotransporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo Respublikoje tvarkos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 29 d. potvarkiu Nr. 260p sudarytos komisijos parengtai autotransporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo Lietuvos Respublikoje koncepcijai (pridedama).

2. Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija turi parengti autotransporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo nuostatus ir, suderinusios su suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis, patvirtinti juos iki 1991 m. kovo 29 dienos.

3. Neteko galios nuo 1994-07-14

Punkto naikinimas:

Nr. 569, 1994-07-07, Žin. 1994, Nr. 53-1016 (1994-07-13), i. k. 0941100NUTA00000569

4. Susisiekimo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija kartu su suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis turi iki 1991 m. liepos 1 d. parengti vairuotojų profesinės atrankos metodiką.

5. Vidaus reikalų ministerija turi iki 1991 m. gegužės 31 d. nustatyti naują vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarką.

6. Neteko galios nuo 1994-11-24

Punkto naikinimas:

Nr. 1132, 1994-11-15, Žin. 1994, Nr. 90-1749 (1994-11-23), i. k. 0941100NUTA00001132

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

Autotransporto priemonių vairuotojų pažymėjimus Lietuvoje turi daugiau kaip milijonas žmonių, dar apie 80 tūkstančių kasmet juos įsigyja. Tačiau rengiant vairuotojus ir keliant jų kvalifikaciją yra nesklandumų, nes mokymo įstaigos dirba pagal skirtingas mokymo programas, turi nevienodą mokymo bazę, be to, nepakankamai kvalifikuoti dėstytojai, gamybinio mokymo ir praktinio vairavimo meistrai.

Per maži autotransporto priemonių vairuotojų mokymo reikalavimai, nevykdoma jų profesinė atranka, o tai didina avaringumo pavojų, turi neigiamos įtakos automobilių eksploatavimui, kelių eismui ir ekologijai, vairuotojų drausmei.

Be to, rengiamų ir perkvalifikuojamų autotransporto priemonių vairuotojų skaičius netenkina Lietuvos ūkio ir gyventojų poreikių.

Būtina sukurti naują autotransporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą, kuri garantuotų reikiamą profesinį jų parengimą.

Todėl siūloma:

1. Nustatyti bendrą autotransporto priemonių vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką visose valstybinėse tarnybose, mokymo įstaigose bei kursuose. Neleisti mokyti pagal skirtingus mokymo planus ir programas, sugriežtinti reikalavimus gamybinės mokymo bazės ir rengiančių vairuotojus dėstytojų, gamybinio mokymo bei praktinio vairavimo meistrų, atžvilgiu.

2. Pavesti sudarytai Valstybinei vairuotojų rengimo tarybai:

koordinuoti vairuotojų rengimo klausimus įvairiose valstybinėse tarnybose;

stebėti, kad būtų laikomasi bendros autotransporto priemonių vairuotojų rengimo ir perkvalifikavimo tvarkos ir užtikrinamas jų profesinis tinkamumas;

sudaryti bendras autotransporto priemonių vairuotojų mokymo programas ir nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, kurie užtikrintų kvalifikuotų vairuotojų, gebančių saugiai ir kultūringai, ekonomiškai ir racionaliai valdyti autotransporto priemones, rengimą, taip pat būtiną mokymo proceso lankstumą atsižvelgiant į kiekvieno besimokančiojo asmeninius sugebėjimus;

nustatyti vairuotojų gamybinės mokymo bazės ir dėstytojų, gamybinio mokymo bei praktinio vairavimo meistrų atestavimo tvarką;

teikti metodines rekomendacijas ministerijoms ir valstybinėms tarnyboms, vairuotojų mokymo įstaigoms ir kursams, padėti jiems apsirūpinti mokymo priemonėmis.

Valstybinė vairuotojų rengimo taryba savo darbe turėtų remtis Susisiekimo ministerijos Mokymo metodiniu koordinavimo centru. Šis centras būtų išlaikomas iš suinteresuotų valstybinių tarnybų įnašų priklausomai nuo teikiamų paslaugų apimties.

3. Užtikrinti vairuotojus rengiančių dėstytojų ir gamybinio mokymo bei praktinio vairavimo meistrų kvalifikacijos kėlimą pereinant nuo vienkartinių kursų į nuolatinę kvalifikacijos kėlimo sistemą, pakelti gamybinio mokymo bei praktinio vairavimo meistro statusą į gamybinio mokymo mokytojo lygį.

4. Vairuotojų mokymo įstaigose organizuoti šiuos vairuotojų kursus:

praradusių kvalifikaciją;

dažnai pažeidžiančių Kelių eismo taisykles;

dalyvaujančių tarptautiniuose pervežimuose;

vežiojančių keleivius;

periodiško kvalifikacijos kėlimo.

5. Sudaryti sąlygas vidurinių mokyklų moksleiviams mokytis Kelių eismo taisyklių ir automobilizmo pagrindų, kad norintys nuo 16 metų galėtų įsigyti vairuotojo pažymėjimus.

6. Siekiant įtraukti invalidus į aktyvią veiklą, sudaryti galimybę išmokti vairuoti jiems skiriamas autotransporto priemones.

7. Vykdyti autotransporto priemonių vairuotojų profesinę atranką pagal Susisiekimo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su suinteresuotomis valstybinėmis tarnybomis parengtą metodiką.

8. Rekomenduoti Spaudos departamentui leisti vadovėlius, plakatus ir kitą metodinę literatūrą vairuotojams.

______________