4. Šių taisyklių 1 punkte nurodytieji asmenys valstybės lėšomis apdraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų šiomis sumomis:
policijos pareigūnai nuo stažuotojo iki generalinio komisaro, dirbantys operatyvinėse tarnybose (kriminalinės paieškos, kovos su ekonominiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu, tardytojai ir ekspertai), taip pat transporto, kelių policijos ir viešosios policijos pareigūnai – po 5000 rublių;
sukarintos priešgaisrinės apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Pataisos reikalų departamento įstaigų pareigūnai po 3000 rublių;
kiti policijos vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, taip pat Lietuvos policijos akademijos ir specialiųjų vidurinių mokyklų kursantai – po 1000 rublių.
Apsaugos, įmonių sukarintos priešgaisrinės apsaugos, Pataisos reikalų departamento ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai (bei kitų kategorijų darbuotojai), išlaikomi ne iš Lietuvos valstybės biudžeto ir ne iš savivaldybių biudžetų lėšų, šitų taisyklių sąlygomis neapdraudžiami. Jie gali būti apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų įmonių, įstaigų, organizacijų lėšomis.
5. Draudimo įmokas už valstybės lėšomis apdraudžiamus Lietuvos Respublikos policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų darbuotojus Valstybinei draudimo įstaigai perveda Vidaus reikalų ministerija iš numatytų tam reikalui jos sąmatos lėšų. Kas metų ketvirtį pervedama už kiekvieną asmenį:
už policijos pareigūnus, dirbančius operatyvinėse tarnybose, taip pat transporto, kelių policijos ir viešosios policijos pareigūnus – po 11 rb 25 kp;
už sukarintos priešgaisrinės apsaugos ir Pataisos reikalų departamento įstaigų pareigūnus – po 5 rb 25 kp;
už kitus vidaus reikalų įstaigų pareigūnus – po 1 rb 75 kp;
už Lietuvos policijos akademijos ir specialiųjų vidurinių mokyklų kursantus – po 1 rb.
Draudimo įmokos pervedamos kas ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos, pagal praėjusio ketvirčio vidutinį sąrašinį apdraustųjų skaičių.
Draudimo sumų mokėjimas
6. Draudiminiai įvykiai yra:
a) trauma dėl nelaimingo atsitikimo;
b) atsitiktinis ūminis apsinuodijimas maistu (išskyrus maisto toksines infekcijas, kai susergama salmonelioze, dizenterija ir kt.), chemikalais, vaistais, nuodingaisiais augalais.
Draudimo suma mokama, jeigu apdraustojo sveikata pablogėjo praėjus ne daugiau kaip metams po draudiminio įvykio.
Išvardytieji įvykiai laikomi draudiminiais, jeigu jie yra atsitikę draudimo laikotarpiu, nustatytu šių taisyklių 1 punkte, patvirtinti gydymo ir profilaktikos įstaigos pažymėjimu bei numatyti draudimo sumų, mokamų ryšium su draudiminiais įvykiais, lentelėje.
Draudiminiams įvykiams nepriskiriama:
apdraustojo trauma dėl jo veikos, kurioje tardymas ar teismas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius, taip pat dėl jo veikos, pripažintos chuliganizmu, užtraukiančiu administracinę atsakomybę;
ūminis apsinuodijimas svaiginantis alkoholiu, narkotikais ar toksinėmis medžiagomis;
trauma apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų;
trauma, ištikusi apdraustąjį, kai jis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, valdė savaeigę transporto priemonę, kitą savaeigį mechanizmą ar perdavė valdymą asmeniui, esančiam alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje arba neturinčiam vairuotojo pažymėjimo;
trauma ir apsinuodijimas bandant nusižudyti;
tyčinis savo kūno sužalojimas;
psichinės traumos metu atsiradusios ar paūmėjusios ligos;
karo veiksmai.
7. Draudimo sumos mokamos, jeigu neigiamus padarinius sukėlė diagnozavimo, gydymo ir profilaktikos priemonės (tarp jų vaistų injekcijos), susijusios su gydymu dėl draudiminių įvykių, atsitikusių draudimo laikotarpiu.
8. Apdraustasis ar jo pavestas bet kuris asmuo gali per trejų metų ieškininės senaties terminą pateikti pareiškimą, kad būtų išmokėta draudimo suma. Prie pareiškimo reikia pridėti gydymo ir profilaktikos įstaigos pažymėjimą ir darbovietėje surašytą nelaimingo atsitikimo aktą.
Pareiškimas pateikiamas apdraustojo darbovietę aptarnaujančiam Valstybinės draudimo įstaigos filialui. Prireikus Valstybinė draudimo įstaiga gali pareikalauti iš sveikatos apsaugos, tardymo, teismo ir kitų įstaigų papildomų dokumentų, reikalingų draudimo sumų mokėjimo klausimams spręsti.
9. Mokėtina dėl draudiminio įvykio draudimo suma nustatoma pagal draudimo sumų, mokamų ryšium su draudiminiais įvykiais, lentelę, vadovaujantis gydymo ir profilaktikos įstaigos pažymėjimu.
Kai sužaloti minkštieji audiniai, regos, klausos, šlapimo ar lyties organai, taip pat kai pagal gydymo ir profilaktikos įstaigos pažymėjimą negalima nustatyti sužalojimo padarinių, Valstybinė draudimo įstaiga gali skirti medicininę ekspertizę.
10. Bendroji mokama dėl vieno ar kelių draudiminių įvykių, atsitikusių per kalendorinius metus, suma negali viršyti šių taisyklių 4 punkte nurodytų draudimo sumų.
11. Jeigu apdraustasis mirė negavęs draudimo sumos, kuri jam priklausė dėl šių taisyklių 6 punkte numatyto draudiminio įvykio, tai ji mokama apdraustojo įpėdiniams.
12. Ne vėliau kaip po metų apdraustąjį ištikusi mirtis dėl kurio nors šių taisyklių 6 punkte nurodyto įvykio, buvusio draudimo laikotarpiu, yra draudiminis įvykis. Be to, draudiminis įvykis yra apdraustojo mirtis dėl svetimkūnio, patekusio į kvėpavimo takus, anafilaksinio šoko, taip pat paskendimas ar sušalimas (išskyrus mirtį dėl persišaldymo ligų).
Draudiminiams įvykiams nepriskiriama apdraustojo mirtis:
dėl jo veikos, kurioje tardymas ar teismas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius, taip pat dėl jo veikos, pripažintos chuliganizmu, užtraukiančiu administracinę atsakomybę;
dėl to, kad jis, būdamas alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje ar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, valdė savaeigę transporto priemonę, kitą savaeigį mechanizmą ar perdavė valdymą asmeniui, esančiam alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje arba neturinčiam vairuotojo pažymėjimo;
dėl apsinuodijimo svaiginantis alkoholiu, narkotikais arba toksinėmis medžiagomis;
dėl savižudybės ar bandymo nusižudyti padarinių;
dėl karo veiksmų.
13. Draudimo suma mokama apdraustojo paskirtam asmeniui (arba keliems asmenims), o jam (jiems) nesant, – apdraustojo įpėdiniams pagal notarinės kontoros išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Apdraustasis gali paskirti savo mirties atveju draudimo sumos gavėju bet kurį asmenį (keletą asmenų) – tiek giminaitį, tiek nesusijusį giminystės ryšiais (paskyrimo forma pridedama).
Apdraustojo parašą paskyrime turi patvirtinti įstaigos vadovas (vadovo parašą – jo pavaduotojas) parašu bei antspaudu ir apdraustojo paskyrimą saugoti.
Apdraustasis turi teisę paskirtąjį asmenį pakeisti, parašydamas naują paskyrimą, arba paskyrimą atšaukti. Tada nebegaliojantis paskyrimas turi būti sunaikintas.
Kai paskirtasis asmuo miršta po apdraustojo mirties, nespėjęs gauti jam mokėtinos draudimo sumos, ji mokama paskirtojo asmens įpėdiniams. Jeigu apdraustasis buvo paskyręs draudimo sumą keliems asmenims ir kuris nors iš jų mirė anksčiau už apdraustąjį, atitinkama draudimo sumos dalis mokama kitiems paskirtiesiems asmenims apdraustojo nustatytąja proporcija.
Jeigu paskirtasis asmuo tyčia nužudė apdraustąjį arba jį tyčia sužalojo, dėl ko pastarasis mirė, tai draudimo suma mokama apdraustojo įpėdiniams. Jeigu apdraustasis paskyrė kelis asmenis draudimo sumai gauti, tai draudimo sumos dalis, skirta asmeniui, dėl kurio tyčios mirė apdraustasis, mokama kitiems paskirtiesiems asmenims apdraustojo nustatytąja proporcija.
Jeigu anksčiau draudimo suma buvo mokama dėl šių taisyklių 6 punkte nurodytų įvykių, atsitikusių tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais buvo įvykis, dėl kurio mirė apdraustasis, tai po apdraustojo mirties išmokamas skirtumas tarp šių taisyklių 4 punkte nurodytų draudimo sumų ir jau išmokėtos sumos.
Kai teismas apdraustąjį paskelbia mirusiu, tai draudimo suma mokama, jeigu sprendime nurodyta, kad apdraustasis dingo be žinios, esant aplinkybėms, kurios grėsė mirtimi arba davė pagrindą spėti jį žuvus dėl tam tikro draudiminio įvykio.
Kai teismas pripažįsta apdraustąjį nežinia kur esančiu, tai draudimo suma nemokama.
14. Apdraustojo paskirtas asmuo (asmenys) arba įpėdinis (įpėdiniai) per trejų metų ieškininės senaties terminą gali pateikti pareiškimą, kad ryšium su apdraustojo mirtimi būtų išmokėta draudimo suma. Pareiškimas pateikiamas apdraustojo darbovietę aptarnaujančiam Valstybinės draudimo įstaigos filialui.
Valstybinės draudimo įstaigos filialui taip pat reikia pateikti:
apdraustojo mirties liudijimą arba patvirtintą jo nuorašą;
darbovietėje surašytą nelaimingo atsitikimo aktą.
Apdraustojo darbovietė turi pateikti apdraustojo paskyrimą, o jeigu paskyrimo nėra, informuoti apie žinomus apdraustojo įpėdinius.
Prireikus Valstybinės draudimo įstaigos filialas gauna iš atitinkamų įstaigų kitus dokumentus.
15. Valstybinės draudimo įstaigos filialas, gavęs visus reikiamus dokumentus, per 7 dienas išmoka priklausančią draudimo sumą. Už kiekvieną uždelstą dėl Valstybinės draudimo įstaigos filialo darbuotojų kaltės draudimo sumos išmokėjimo dieną mokami 0,1 procento delspinigiai, apskaičiuoti nuo mokamos sumos.
16. Draudimo suma gali būti pervedama į gavėjo indėlį, išduodamas čekis, gavėjo prašymu pasiunčiama pašto perlaida jo lėšomis arba draudimo suma gali būti išmokama grynaisiais iš Valstybinės draudimo įstaigos filialo kasos.
Nepilnamečiam gavėjui draudimo suma pervedama į jo indėlį. Apie tai pranešama globos ir rūpybos įstaigai.
