Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo, 1991)

Šioje Konvencijoje:

II) „poveikį sukelianti Šalis“ – šios Konvencijos susitariančioji Šalis arba susitariančiosios Šalys, pagal kurių jurisdikciją vykdoma planuojama veikla;

III) „poveikį patirianti Šalis“- tai šios Konvencijos susitariančioji Šalis arba Šalys, kurios gali būti paveiktos planuojamos veiklos tarpvalstybinio poveikio;

IV) „suinteresuotosios Šalys“- tai poveikį sukelianti Šalis ir poveikį patirianti Šalis, kurios, vertindamos poveikį aplinkai, naudoja metodus, atitinkančius šią Konvenciją;

VI) „poveikio aplinkai vertinimas“ yra planuojamos veiklos galimo poveikio aplinkai vertinimo nacionalinė procedūra;

VII) „poveikis“ yra planuojamos veiklos bet kokios pasekmės aplinkai, įskaitant pasekmes žmonių sveikatai ir saugumui, florai, faunai, dirvožemiui, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, istoriniams paminklams bei kitiems materialiems objektams, arba šių poveikių tarpusavio sąveika; ši sąvoka taip pat apima šių faktorių poveikį kultūros paveldui arba socialinėms ir ekonominėms sąlygoms;

VIII) „tarpvalstybinis poveikis“ yra bet koks, ne tik visuotinio pobūdžio poveikis rajone, priklausančiame Šalies jurisdikcijai, sukeltas planuojamos veiklos, kurios fizinis šaltinis, visas arba jo dalis, yra kitos Šalies jurisdikcijai priklausančiame rajone;

IX) „atsakinga institucija“ reiškia valstybinę instituciją arba institucijas, kurios nors Šalies skiriamas atsakingas už šios Konvencijos nuostatų vykdymą, ir instituciją arba institucijas, kurioms ta Šalis suteikia įgaliojimus priimti sprendimus, susijusius su planuojama veikla;

1. Šalys pavieniui ar kartu imasi visų reikiamų ir veiksmingų priemonių, kad būtų išvengta planuojamos veiklos esminio nepalankaus tarpvalstybinio poveikio aplinkai, taip pat šiam poveikiui sumažinti ir kontroliuoti.

2. Kiekviena Šalis imasi būtinų teisinių, administracinių ar kitokių priemonių šios Konvencijos nuostatoms vykdyti, atsižvelgdama į I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis, kurios gali sukelti esminį nepalankų tarpvalstybinį poveikį, priima poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kuria suteikiama galimybė dalyvauti visuomenei, rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, nurodytus II priede.

3. Poveikį sukelianti Šalis užtikrina, kad, laikantis šios Konvencijos nuostatų, poveikio aplinkai vertinimas bus atliekamas iki priimant sprendimą sankcionuoti arba pradėti planuojamą veiklą, aptartą I priede ir galinčią daryti esminį nepalankų tarpvalstybinį poveikį.

4. Pagal šios Konvencijos nuostatas poveikį sukelianti Šalis praneša poveikį patiriančioms Šalims apie planuojamą veiklą, nurodytą I priede, galinčią daryti esminį nepalankų tarpvalstybinį poveikį.

5. Suinteresuotosios Šalys bet kurios iš jų iniciatyva konsultuojasi dėl planuojamos veiklos rūšies arba rūšių, kurios nenurodytos I priede, bet gali daryti esminį nepalankų tarpvalstybinį poveikį, ir dėl to, ar reikia tą veiklos rūšį arba rūšis vertinti taip, lyg jos būtų nurodytos I priede. Jeigu šios Šalys susitaria, tai tokios veiklos rūšiai arba rūšims turi būti taikoma nurodyta tvarka. Bendrųjų kriterijų nustatymo principai, padedantys nustatyti esminį nepalankų poveikį, išvardyti III priede.

6. Pagal šios Konvencijos nuostatas poveikį sukelianti Šalis suteikia rajonų, kurie tikriausiai bus pažeisti, visuomenei galimybę dalyvauti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo atitinkamose procedūrose ir užtikrina, kad ši galimybė, suteikta poveikį patiriančios Šalies visuomenei, bus lygiavertė galimybei, suteiktai poveikį sukeliančios Šalies visuomenei.

7. Pagal šios Konvencijos nuostatas poveikio aplinkai vertinimas atliekamas ne žemesniame kaip planuojamos veiklos projektų lygyje. Esant galimybei, Šalys stengiasi taip pat panaudoti poveikio aplinkai vertinimo principus politikoje, planuose ir programose.

8. Šios Konvencijos nuostatos nedraudžia Šalims taikyti savo valstybės įstatymus, kitus teisės aktus, administracines nuostatas arba galiojančią teisinę praktiką informacijai apsaugoti nuo viešumo, kuris gali atskleisti gamybines ir komercines paslaptis arba pažeisti nacionalinio saugumo interesus.

9. Šios Konvencijos nuostatos, susitarus dviem ar daugiau Šalių, nedraudžia taikyti griežtesnių priemonių negu tos, kurios nurodytos šioje Konvencijoje.

10. Šios Konvencijos nuostatos neturi įtakos Šalių tarptautiniams įsipareigojimams, susijusiems su veikla, kuri daro arba gali daryti tarpvalstybinį poveikį.

1. Dėl planuojamos veiklos, galinčios turėti esminį nepalankų tarpvalstybinį poveikį, rūšies, nurodytos I priede, poveikį sukelianti Šalis, kad būtų užtikrintos reikiamos ir veiksmingos konsultacijos pagal 5 straipsnį, turi kaip galima greičiau ir ne vėliau negu savo šalies visuomenę informuoti apie planuojamą veiklą bet kurią Šalį, kuri, jos nuomone, gali tapti poveikį patiriančia Šalimi.

2. Šiame pranešime turi būti, inter alia:

3. Poveikį patirianti Šalis turi atsakyti poveikį sukeliančiai Šaliai per pranešime nurodytą laikotarpį, patvirtindama, kad gavo pranešimą, ir nurodyti, ar ji dalyvaus poveikio aplinkai vertinimo procese.

4. Jeigu poveikį patirianti Šalis nurodo, kad ji neketina dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese arba jeigu ji neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį, šio straipsnio 5,6,7, 8 punktų ir 4-7 straipsnių nuostatos netaikomos. Šiuo atveju nevaržoma poveikį sukeliančios Šalies teisė atlikti poveikio aplinkai vertinimą remiantis savo nacionalinės teisės normomis ir galiojančia praktika.

5. Gavus poveikį patiriančios Šalies atsakymą apie jos norą dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese, poveikį sukelianti Šalis, jei dar to nepadarė, turi pateikti poveikį patiriančiai Šaliai:

6. Poveikį sukeliančios Šalies prašymu poveikį patirianti Šalis visų pirma turi pateikti suprantamą informaciją apie potencialiai veikiamą aplinką, kuri priklauso poveikį patiriančios Šalies jurisdikcijai, jeigu ši informacija reikalinga poveikio aplinkai vertinimo dokumentams rengti. Ši informacija pateikiama nedelsiant ir pagal nusistovėjusią tvarką per bendras institucijas, jeigu tokios yra.

7. Jeigu kuri nors Šalis mano, kad ji bus paveikta esminio tarpvalstybinio planuojamos veiklos, nurodytos 1 priede, poveikio ir jeigu nebuvo gautas joks pranešimas pagal šio straipsnio 1 punktą, tada poveikį patiriančios Šalies prašymu suinteresuotosios Šalys keičiasi reikalinga informacija dėl galimybės svarstyti, ar tai bus esminis nepalankus tarpvalstybinis poveikis. Jeigu šios Šalys sutinka, kad tai bus esminis nepalankus tarpvalstybinis poveikis, tada naudojamos atitinkamos šios Konvencijos nuostatos. Jeigu šios Šalys neturi bendros nuomonės dėl to, ar bus esminis nepalankus poveikis, tada bet kuri Šalis pagal IV priedo nuostatas gali pasiūlyti apsvarstyti šį klausimą Komisijoje, kad sužinotų jos nuomonę apie esminio nepalankaus tarpvalstybinio poveikio tikimybę, jeigu Šalys nesusitarė kitais būdais sureguliuoti šio klausimo.

8. Suinteresuotosios Šalys turi užtikrinti, kad poveikį patiriančios Šalies rajonuose, kurie gali būti paveikti, visuomenė bus informuota ir turės galimybę pareikšti pastabas ar prieštaravimus dėl planuojamos veiklos ir kad šios pastabos ar prieštaravimai bus perduoti kompetentingoms poveikį sukeliančios Šalies institucijoms arba tiesiogiai, arba, jei tai būtina, per poveikį sukeliančią Šalį.

1. Į dokumentus dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurie teikiami atsakingoms (poveikį sukeliančioms) Šalies institucijoms, turi būtinai įeiti minimali informacija, nurodyta II priede.

2. Poveikį sukelianti Šalis atitinkamu būdu per bendrą instituciją, jeigu tokia yra, turi pateikti poveikį patiriančiai Šaliai dokumentus dėl poveikio aplinkai vertinimo. Suinteresuotosios Šalys turi užtikrinti, kad šie dokumentai bus išplatinti institucijoms ir poveikį patiriančios Šalies visuomenės rajonuose, kurie gali būti paveikti, taip pat teikti pastabas poveikį sukeliančios Šalies atsakingai institucijai tiesiogiai arba, kai tai būtina, per Šalį vykdytoją priimtinais terminais iki priimant galutinį sprendimą dėl planuojamos veiklos.

Poveikį sukelianti Šalis, parengusi dokumentus dėl poveikio aplinkai vertinimo, nedelsdama turi surengti konsultacijas su atitinkama poveikį patiriančia Šalimi dėl planuojamos veiklos potencialaus tarpvalstybinio poveikio ir priemonių jam sumažinti arba pašalinti.

Konsultacijose gali būti svarstoma:

Pradiniame tokių konsultacijų etape Šalys sprendžia klausimą dėl jų priimtinos trukmės. Bet kokios tokios konsultacijos gali būti vykdomos per atitinkamą bendrą instituciją, jei tokia yra.

1. Šalys turi užtikrinti, kad galutiniu sprendimu dėl planuojamos veiklos būtų reikiamai įvertinti planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo rezultatai, įskaitant poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, taip pat šių dokumentų pastabas, gautas pagal 3 straipsnio 8 punktą ir 4 straipsnio 2 punktą, ir 5 straipsnyje aptartų konsultacijų išvados.

2. Poveikį sukelianti Šalis turi informuoti poveikį patiriančią Šalį apie galutinį sprendimą dėl planuojamos veiklos ir nurodyti priežastis bei motyvus, kuriais pagrįstas sprendimas.

3. Jeigu suinteresuotąją Šalį pasiekia papildoma informacija dėl planuojamos veiklos esminio tarpvalstybinio poveikio, kurios nebuvo sprendimo priėmimo metu ir kuri galėtų turėti įtakos šiam sprendimui, o numatyta veikla dar nepradėta, tai ši Šalis turi nedelsdama informuoti kitą suinteresuotąją Šalį arba suinteresuotąsias Šalis. Jeigu viena iš suinteresuotųjų Šalių prašo, turi būti surengtos konsultacijos, kuriose aptariama, ar būtina peržiūrėti sprendimą.

1. Atsižvelgdamos į galimą esminį neigiamą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, kuris vertinamas laikantis šios Konvencijos, suinteresuotosios Šalys, bet kurios iš jų prašymu nustato, ar reikia atlikti poprojektinę analizę ir jeigu ji bus atliekama, tai kokio masto. Bet kokia atliekama poprojektinė analizė turi būtinai apimti šios veiklos stebėjimą ir bet kokio neigiamo tarpvalstybinio poveikio nustatymą. Kai kurie šio stebėjimo ir nustatymo tikslai nurodyti V priede.

2. Jeigu atlikus poprojektinę analizę poveikį sukelianti Šalis arba poveikį patirianti Šalis turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad esminis neigiamas tarpvalstybinis poveikis yra, arba jei nustatyti aspektai, galintys sukelti tokį poveikį, ji nedelsdama informuoja apie tai kitą Šalį. Vėliau suinteresuotosios Šalys surengia konsultacijas dėl priemonių, kurių būtina imtis poveikiui sumažinti arba pašalinti.

Šalys gali toliau laikytis galiojančių susitarimų arba sudaryti naujus dvišalius arba daugiašalius susitarimus arba kitus sutarimus dėl savo įsipareigojimų vykdymo laikantis šios Konvencijos. Tokie susitarimai arba kiti susitarimai gali būti sudaromi pagal VI priede pateiktus punktus.

Šalys turi skirti didelį dėmesį konkrečioms tyrimų programoms parengti arba jas aktyviau vykdyti tokiais tikslais:

Šalys keičiasi pirmiau išvardytų programų rezultatais.

Šios Konvencijos priedai yra neatskiriama Konvencijos dalis.

1. Šalys turi rengti susitikimus, kiek tai įmanoma, vienu metu su EEK šalių vyriausybių vyresniųjų patarėjų kasmetinėmis sesijomis dėl aplinkos ir vandens išteklių problemų. Pirmasis Šalių susitikimas turi būti surengtas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos. Vėliau susitikimų tikslingumas ir jų terminai nustatomi Šalių susitikime arba pagal bet kurios iš Šalių pateiktą prašymą raštu, jei per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai Sekretoriatas praneša Šalims apie tą prašymą, jį palaikys ne mažiau kaip vienas trečdalis Šalių.

2. Šalys turi nuolat kontroliuoti šios Konvencijos vykdymą ir tuo tikslu:

1. Kiekviena šios Konvencijos Šalis turi vieną balsą.

2. Kaip bendros taisyklės, numatytos šio straipsnio 1 punkte, išimtis, regioninės ekonominio integravimo organizacijos pasinaudoja savo balsavimo teise, svarstant jų kompetencijai priklausančius klausimus, turėdamos tiek balsų, kiek yra jų valstybių narių tarp šios Konvencijos Šalių. Tokios organizacijos netenka balsavimo teisės, jeigu jų valstybės narės pasinaudoja savo balsavimo teise, ir atvirkščiai.

Europos ekonominės komisijos atsakingasis sekretorius atlieka šio sekretoriato funkcijas:

1. Bet kokia Šalis gali siūlyti šios Konvencijos pataisas.

2. Siūlomos pataisos turi būti pateikiamos raštu Sekretoriatui, kuris išplatina jas visoms Šalims. Siūlomos pataisos, jeigu jos buvo Sekretoriato išsiuntinėtos ne vėliau kaip prieš devyniasdešimt dienų iki pasitarimo pradžios, svarstomos eiliniame Šalių pasitarime.

3. Šalys turi dėti visas pastangas konsensusui pasiekti dėl bet kokios šiai Konvencijai pasiūlytos pataisos. Jeigu visos priemonės konsensusui siekti išnaudotos, o prie bendros nuomonės neprieita, tada, kraštutiniu atveju, pataisa priimama trijų ketvirtadalių dalyvaujančių posėdyje ir balsuojančių Šalių balsų dauguma.

4. Depozitaras praneša visoms Šalims apie šios Konvencijos pataisas, priimtas pagal šio straipsnio 3 punktą, susijusias su ratifikavimu, pritarimu arba priėmimu. Jos įsigalioja Šalims, kurios jas ratifikavo, pritarė arba priėmė, po devyniasdešimties dienų nuo tada, kai Depozitaras gavo pranešimus apie jr ratifikavimą, pritarimą arba priėmimą mažiausiai iš trijų ketvirtadalių Šalių. Vėliau bet kokiai kitai Šaliai pataisos įsigalioja devyniasdešimtąją dieną nuo tada, kai Šalis atidavė saugoti ratifikavimo, pritarimo arba priėmimo dokumentą.

5. Šiame straipsnyje sąvoka „dalyvaujančios posėdyje ir balsuojančios Šalys“ reiškia Šalis, dalyvaujančias posėdyje ir balsuojančias „už“ arba „prieš“.

6. Balsavimo procedūra, išdėstyta šio straipsnio 3 punkte, nesudaro precedento būsimiems susitarimams, kurie gali būti priimti Europos ekonominėje komisijoje.

1. Kilus ginčui tarp dviejų arba daugiau Šalių dėl šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo, jos siekia ginčą spręsti derybomis arba bet kokiu kitu Šalims priimtinu būdu.

2. Pasirašant, ratifikuojant, priimant šią Konvenciją, prisijungiant prie jos ar bet kada vėliau Šalis gali nusiųsti Depozitarui pareiškimą raštu dėl ginčo, kuris nebuvo išspręstas pagal šio straipsnio 1 punkto nuostatas; ji pasirenka vieną arba abu iš šių ginčo sprendimo būdų, kaip būtinus aiškinantis su bet kuria kita Šalimi, prisiimančia tokį pat įsipareigojimą:

3. Jeigu ginčo pusės pasirinktų abu ginčo sprendimo būdus, nurodytus šio straipsnio 2 punkte, tada ginčas gali būti perduotas tiktai Tarptautiniam Teismui, jeigu pusės nesusitaria kitaip.

Šią Konvenciją galima buvo pasirašyti Espoo (Suomija) nuo 1991 metų vasario 25 d. iki kovo 1 d., vėliau -Jungtinių Tautų Centrinėje būstinėje Niujorke iki 1991 metų rugsėjo 2 d. Europos Ekonominės Komisijos šalims narėms, taip pat šalims, turinčioms konsultanto statusą Europos Ekonominėje Komisijoje pagal Ekonominės ir Socialinės Tarybos 1947 m. kovo 28 d. 36 (IV) rezoliucijos 8 punktą, ir regioninėms ekonominio integravimo organizacijoms, įsteigtoms nepriklausomų valstybių, Europos Ekonominės Komisijos narių, kurioms jų valstybės narės perdavė įgaliojimus dėl klausimų, reguliuojamų šios Konvencijos, tarp jų ir sudaryti sutartis dėl šių klausimų.

1. Pasirašiusios šią Konvenciją, valstybės ir ekonominio integravimo regioninės organizacijos turi ją ratifikuoti, priimti, patvirtinti.

2. Prie šios Konvencijos nuo 1991 m. rugsėjo 3 d. gali prisijungti valstybės organizacijos, minėtos 16 straipsnyje.

3. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai atiduodami saugoti Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui, kuris atlieka Depozitaro funkcijas.

4. Bet kokia 16 straipsnyje minėta organizacija, kuri tampa šios Konvencijos Šalimi, net jeigu nė viena šios organizacijos valstybė narė nėra šios Konvencijos Šalis, turi prisiimti visus įsipareigojimus, tenkančius pagal šią Konvenciją. Tuo atveju, kai viena arba kelios tokios organizacijos valstybės narės yra šios Konvencijos Šalys, ši organizacija ir jos valstybės narės priima sprendimą dėl savo atitinkamų įsipareigojimų vykdyti šią Konvenciją. Tokiais atvejais ši organizacija ir jos valstybės narės negali vienu metu naudotis tomis pačiomis teisėmis, susijusiomis su šia Konvencija.

5. Savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentuose regioninės ekonominio integravimo organizacijos, minėtos 16 straipsnyje, nurodo savo kompetenciją Konvencijos klausimais. Šios organizacijos taip pat informuoja Depozitarą apie bet kokį atitinkamą savo kompetencijos pasikeitimą.

1. Ši Konvencija įsigalioja devyniasdešimtąją dieną nuo tada, kai atiduodamas saugoti šešioliktasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas.

2. Bet kokie dokumentai, atiduoti saugoti kokios nors regioninės ekonominio integravimo organizacijos, nelaikomi papildymu dokumentų, atiduotų saugoti tokios organizacijos valstybių narių.

3. Kiekvienai 16 straipsnyje minėtai valstybei arba organizacijai, ratifikavusiai, priėmusiai arba patvirtinusiai šią Konvenciją arba prisijungusiai prie jos, atidavus saugoti šešioliktąjį ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą, ši Konvencija įsigalioja tai valstybei arba organizacijai devyniasdešimtąją dieną nuo tada, kai atiduodamas saugoti ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas.

Praėjus ketveriems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai dienos, ši Šalis gali bet kada išstoti iš šios Konvencijos, raštu pranešusi Depozitarui. Bet kuris toks išstojimas įsigalioja devyniasdešimtąją dieną po to, kai Depozitaras gauna pranešimą raštu. Toks išstojimas nesiejamas su šios Konvencijos 3-6 straipsniais dėl planuojamos veiklos, apie kurią buvo pranešta pagal 3 straipsnio 1 punktą arba buvo pateiktas paklausimas pagal 3 straipsnio 7 punktą iki tokio išstojimo įsigaliojimo.

Šios Konvencijos originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra vienodos teisinės galios, atiduodamas saugoti Jungtinių Tautų Atsakingajam sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

PRIIMTA Espoo (Suomija) tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt pirmųjų metų vasario dvidešimt penktąją dieną.

______________

a) Apimtis: Planuojamos veiklos rūšys, kurių mastas šio tipo rūšiai yra didelis;

b) Rajonas: Planuojamos veiklos rūšys, kurios vykdomos ypač jautriuose arba svarbiuose aplinkosaugos rajonuose arba jiems artimuose (pvz., labai drėgnos žemės, apibūdintos Ramsaro konvencijoje, nacionaliniai parkai, rezervatai, gamtos paminklai, mokslo požiūriu įdomios sritys arba archeologijos, kultūros ar istorijos paminklai), taip pat numatomos veiklos rūšys rajonuose, kuriuose dėl planuojamos ūkinės veiklos ypatumų gyventojai gali patirti esminį poveikį;

c) Padariniai: Planuojamos veiklos rūšys, sukeliančios ypač sudėtingą ir neigiamą poveikį, įskaitant tokias poveikio rūšis, kurių padariniai žmonėms ir vertingoms augalijos bei gyvūnijos rūšims arba organizmams yra pavojingi, gresia dabartiniam arba galimam poveikį patiriančio rajono naudojimui ateityje ir gali sudaryti papildomą apkrovą, viršijančią išorinio poveikio lygį, kurį gali atlaikyti aplinka.

1. Klausiančioji Šalis arba Šalys turi pranešti Sekretoriatui apie tai, kad ji arba jos siūlo paklausimų komisijai, sudarytai pagal šio priedo nuostatas, išnagrinėti, ar gali kokia nors planuojamos veiklos rūšis, įtraukta į I priedą, turėti esminį neigiamą tarpvalstybinį poveikį. Pranešime nurodomas paklausimo subjektas. Sekretoriatas turi nedelsdamas pranešti visoms Konvencijos Šalims apie šį paklausimą.

2. Paklausimo komisija sudaroma iš trijų žmonių. Klausiančioji šalis ir kita šalis, dalyvaujanti paklausimo procedūroje, turi skirti po vieną mokslinį arba techninį ekspertą, o du taip paskirti ekspertai abipusiu susitarimu paskiria trečiąjį ekspertą, kuris tampa paklausimo komisijos pirmininku. Pastarasis negali būti pilietis nė vienos iš Šalių, dalyvaujančių paklausimo procedūroje, nuolat gyventi kurios nors iš tų valstybių teritorijoje, būti šių Šalių tarnautojas ir negali būti susijęs su šiuo klausimu jokiais kitais aspektais.

3. Jeigu paklausimo komisijos pirmininkas nepaskiriamas per dviejų mėnesių laikotarpį nuo antrojo eksperto paskyrimo, tai Europos Ekonominės Komisijos Atsakingasis sekretorius bet kurios Šalies prašymu turi paskirti pirmininką per kitų dviejų mėnesių laikotarpį.

4. Jeigu viena iš šalių, dalyvaujančių paklausimo procedūroje, nepaskiria eksperto per vieną mėnesį nuo tada, kai gavo Sekretoriato pranešimą, tai kita šalis gali informuoti apie tai Europos Ekonominės Komisijos Atsakingąjį sekretorių, kuris turi paskirti paklausimo komisijos pirmininką per artimiausius du mėnesius. Paskirtasis paklausimo komisijos pirmininkas prašo šalies, kuri nepaskyrė eksperto, padaryti tai per vieną mėnesį. Pasibaigus šiam terminui, pirmininkas turi informuoti Europos Ekonominės Komisijos Atsakingąjį sekretorių, kuris paskiria ekspertą per kitus du mėnesius.

5. Paklausimo komisija priima savas procedūros taisykles.

6. Paklausimo komisija gali naudoti visas reikiamas priemones savo funkcijoms vykdyti.

7. Paklausimo procedūroje dalyvaujančios Šalys turi teikti paramą paklausimo komisijos darbui ir konkrečiai panaudoti visas jų turimas priemones:

8. Šalys ir ekspertai turi laikytis konfidencialumo dėl bet kokios informacijos, konfidencialiai gautos dirbant paklausimo komisijai.

9. Jeigu viena iš Šalių, dalyvaujančių paklausimo procedūroje, neatvyksta į paklausimo komisiją arba negali pristatyti savo bylos, tai kita Šalis gali prašyti paklausimo komisijos tęsti nagrinėjimą ir baigti darbą. Tai, kad kuri nors iš Šalių nedalyvauja paklausimo komisijoje arba kuri nors iš jų nedalyvauja pristatant savo bylą, nėra kliūtis paklausimo komisijai tęsti darbą ir jį užbaigti.

10. Jeigu paklausimo komisija dėl kokių nors sumetimų nepriima kitokio sprendimo, tai paklausimo komisijos išlaidas, įskaitant jos narių užmokestį, Šalys, dalyvaujančios paklausimo procedūroje, turi pasidalyti po lygiai. Paklausimo komisija turi vykdyti visų savo išlaidų apskaitą ir pristatyti Šalims galutinę šių išlaidų ataskaitą.

11. Bet kuri paklausimo procedūra suinteresuota Šalis, kuriai gali turėti įtakos bylos sprendimas, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą, jei sutinka paklausimo komisija.

12. Paklausimo komisijos sprendimai procedūriniais klausimais priimami jos narių balsų dauguma. Paklausimo komisijos galutinę nuomonę lemia daugumos jos narių nuomonė; išvadoje parašoma ir atskiroji nuomonė.

13. Paklausimo komisija turi pateikti savo galutinę nuomonę per du mėnesius nuo tos dienos, kai buvo sudaryta, jeigu tik ji nelaiko, jog būtina pratęsti šį terminą laikotarpiui, neviršijančiam dviejų mėnesių.

14. Paklausimo komisijos galutinė nuomonė grindžiama visuotinai priimtais moksliniais principais. Paklausimo komisija turi nusiųsti galutinę nuomonę Šalims, dalyvaujančioms paklausimo procedūroje, ir Sekretoriatui.

______________

a) bet kokie papildomi šios Konvencijos įgyvendinimo reikalavimai, įvertinant konkrečias atitinkamų subregionų sąlygas;

b) organizaciniai, administraciniai ir kiti susitarimai, kurie turi būti pagrįsti abipusio ekvivalentiškumo principais;

c) politikos ir aplinkos apsaugos priemonių derinimas, siekiant, kiek įmanoma, suvienodinti standartus ir metodus, susijusius su poveikio aplinkai vertinimu;

d) identifikavimo, matavimo, prognozavimo ir poveikio įvertinimo metodų rengimas, tobulinimas ir/arba suderinimas ir poprojektinės analizės atlikimas;

e) lyginamųjų aplinkos kokybės duomenų surinkimo, analizės, saugojimo ir laiku platinamų metodų bei programų rengimas ir/arba tobulinimas, siekiant sukaupti poveikio aplinkai vertinti pradinius duomenis;

f) nustatytos leistinos ribos ir konkretesni kriterijai, kuriais apibūdinamas tarpvalstybinis poveikis, sukeliamas konkrečioje vietoje tam tikro pobūdžio ir apimties planuojamos veiklos, kuriai pagal šios Konvencijos nuostatas taikomas poveikio aplinkai vertinimas; nustatytos tarpvalstybinės taršos kritinės ribos;

g) prireikus, bendras poveikio aplinkai vertinimas, bendrų monitoringo programų rengimas, monitoringo prietaisų gradavimo unifikavimas ir metodologijų derinimas, gautų duomenų ir informacijos suderinamumas.

______________

a) pateikti jam visus reikiamus dokumentus, sąlygas ir informaciją; ir

b) suteikti jam galimybę prireikus iškviesti liudytojus arba ekspertus ir išklausyti jų parodymų.