Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos krypčių gerinant globos ir rūpybos įstaigų darbą

2. Įpareigoti Socialinės apsaugos ministeriją kartu su miestų ir rajonų savivaldybėmis iki 1991 m. birželio 1 d. nustatyti konkrečias socialinės globos įstaigų perdavimo savivaldybių vietiniam ūkiui ir jų perėmimo sąlygas, laiką bei tvarką.

Pripažinti, jog yra tikslinga palikti Socialinės apsaugos ministerijos žinioje specialiąsias socialinės globos įstaigas.

3. Socialinės apsaugos ministerija kartu su Finansų ministerija turi iki 1991 m. liepos 1 d. parengti normatyvus ir nustatyti tvarką, pagal kurią miestų ir rajonų savivaldybės už jų globotinių priežiūrą ir išlaikymą kitų miestų ar rajonų socialinės globos pensionuose moka šiems pensionams (pagal principą „pinigai eina paskui globotinį“).

4. Pavesti Socialinės apsaugos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai bei rekomenduoti miestų ir rajonų savivaldybėms, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo kolektyvams sudaryti sąlygas ir remti visuomeninių bei religinių labdaros organizacijų ir draugijų, privačių asmenų iniciatyvą steigti gydymo bei profilaktikos ir socialinės globos įstaigas, tam tikslui panaudojant ir esamus įmonių, įstaigų ir organizacijų svečių namus, vilas, profilaktoriumus, poilsines, kitas patalpas, kurios dažnai naudojamos neefektyviai ir laikomos tuščios.

5. Rekomenduoti miestų ir rajonų savivaldybėms neatidėliojant steigti globos ir rūpybos tarnybas, pavesti šioms tarnyboms organizuoti ir vykdyti savivaldybių teritorijoje gyvenančių invalidų, pensininkų, vienišų senelių globą ir rūpybą, pasitelkiant šiam darbui įvairių labdaros organizacijų ir draugijų narius.

6. Rekomenduoti Socialinės apsaugos ministerijai, Statybos ir urbanistikos ministerijai, miestų ir rajonų savivaldybėms nutraukti didelių pensionų projektavimą ir statybą. Naujus socialinės globos pensionus projektuoti ir statyti arčiau miestų, rajonų, gyvenviečių centrų pagal individualius projektus, parinkti optimalų turinčių juose gyventi globotinių skaičių.

Ekonomikos ministerija turi įtraukti projektuojamus ir statomus socialinės globos įstaigų objektus į valstybinį užsakymą.

7. Įpareigoti Ekonomikos ministeriją skirti limitus, o Materialinių išteklių ministeriją – užtikrinti, kad statybinės bei kitos medžiagos, įrengimai ir inventorius, reikalingi socialinės globos ar slaugos įstaigoms, būtų tiekiami pagal Socialinės apsaugos ministerijos, miestų ir rajonų valdybų paraiškas.

8. Rekomenduoti miestų ir rajonų savivaldybėms, planuojant miestų, rajonų ir gyvenviečių ekonominį ir socialinį vystymą, numatyti atskirų specialiųjų gyvenamųjų namų vienišiems seneliams bei invalidams projektavimą ir statybą. Šiuos namus ar jų kompleksus statyti arčiau prekybos, kultūros, buitinio gyventojų aptarnavimo centrų.

9. Įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją kartu su Socialinės apsaugos ministerija, miestų ir rajonų savivaldybėmis nustatyti medicinos pagalbos globotiniams teikimo tvarką, taip pat spręsti medicinos darbuotojų įdarbinimo socialinės globos įstaigose klausimus.

10. Pavesti Socialinės apsaugos ministerijai kartu su miestų ir rajonų savivaldybėmis nustatyti prioritetines globotinių, pensininkų, invalidų darbo terapijos kryptis pagal jų poreikius ir galimybes, įrengti tam reikalui atitinkamas gydomąsias gamybines dirbtuves.

Pritarti Socialinės apsaugos ministerijos pasiūlymui atskirti socialinės globos pensionų pagalbinius ūkius nuo šių įstaigų, paliekant pensionams tiek žemės, kiek globotiniams reikia užsiauginti daržovėms, vaisiams bei uogoms, taip pat jų užimtumo, kaip vienos iš darbo terapijos formų, poreikiui tenkinti.

Socialinės apsaugos ministerija kartu su Ekonomikos ministerija turi iki 1991 m. balandžio 1 d. nustatyti šių pagalbinių ūkių teisinį statusą ir veiklos principus.

11. Pavesti Kultūros ir švietimo ministerijai:

kartu su Finansų ministerija iki 1991 m. kovo 1 d. išspręsti etatinių nuolatinių medicininių-pedagoginių komisijų, kurios diferencijuotai nustato vaikų tolesnio ugdymo kryptis, rekomenduoja siųsti arba siunčia juos į socialinės globos pensionus ir specialiąsias ugdymo įstaigas, sudarymo klausimus;

kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos vaikų fondu, šeimų, auginančių psichiškai nesveikus vaikus ir asmenis, bendrija „Viltis“ parengti vaikų – psichikos invalidų mokymo ir ugdymo programas, taip pat kitą metodinę literatūrą, pritaikytą vaikams – psichikos invalidams mokyti ir auklėti tiek socialinės globos įstaigose, tiek individualiai namie;

leisti, kad vaikus – psichikos invalidus mokytų ir auklėtų namie motina, tėvas ar kitas asmuo, jeigu jie sugeba tai atlikti pagal specialias programas, ir mokėti jiems atitinkamą atlyginimą;

kartu su miestų ir rajonų savivaldybėmis sudaryti sąlygas mokyti ir auklėti vaikus – psichikos invalidus arčiau jų nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl to steigti dienines ir savaitines ikimokyklines vaikų ugdymo įstaigas ar atskiras grupes bendrojo profilio ikimokyklinėse įstaigose bei specialiąsias mokyklas vaikams – psichikos invalidams.

12. Pavesti Spaudos departamentui išspausdinti metodinę literatūrą, skirtą vaikams – psichikos invalidams mokyti ir auklėti.