Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.01.30)

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr.92-2056 (95.11.10)

DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVANORIŠKOSIOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS

Į S T A T Y M A S

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

     1 straipsnis.

     Savanoriškoji krašto  apsaugos tarnyba (toliau vadinama tarnyba) yra nuolat veikianti, piliečių savanoriškumo principu formuojama sudėtinė krašto apsaugos sistemos dalis.

     Ši tarnyba taip pat yra pagrindinis krašto apsaugos tarnybų rezervas.

     2 straipsnis.

     Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos tikslai:

     1) rengti krašto apsaugos specialistus;

     2) saugoti svarbius valstybinius, ūkio objektus;

     3) padėti  likviduoti ekologinių  katastrofų, stichinių nelaimių padarinius;

     4) esant būtinybei, padėti pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį,  o policijai - užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą;

     5) gresiant valstybės saugumui, vykdyti teritorinę krašto gynybą;

     6) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirus nutarimus atlikti valstybines užduotis.

     3 straipsnis.

     1. Šios tarnybos vidaus tvarką nustato Savanoriškosios krašto apsaugos  tarnybos statutas,  kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     2. Savanoriškosios  krašto apsaugos  tarnybos  statutas nustato, kiek savanoriai vadovaujasi šio įstatymo 2 straipsnyje išvardytų tarnybų veiklą reguliuojančiais teisiniais aktais.

     4 straipsnis.

     Savanoriai dėvi uniformą su šios tarnybos skiriamaisiais ženklais, o  jų padaliniai turi savo vėliavas, ženklus ir pavadinimus.

     5 straipsnis.

     Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba finansuojama iš krašto apsaugai skirto valstybės biudžeto.

II. SAVANORIAI

     6 straipsnis.

     1.  Savanorių  tarnybą  atliekantys  asmenys  vadinami savanoriais.

     2. Savanorių tarnybą gali atlikti tikrosios krašto apsaugos tarnybos prievolininkai ir atsargos tarnyboje esantys asmenys.

     7 straipsnis.

     Savanoriai skirstomi į rikiuotės, nerikiuotės ir garbės savanorius.

     8 straipsnis.

     Savanoriais negali būti:

     1) asmenys, teisti už sunkius nusikaltimus;

     2) asmenys, kurių veiksnumą apriboja teismas.

     9 straipsnis.

     Rikiuotės savanoriais  gali būti  Lietuvos  Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų, kurių sveikatos būklė atitinka reikalavimus,  sudarę sutartis  su Krašto apsaugos departamentu bei  dalyvaujantys  šios  tarnybos  teritorinių padalinių veikloje.

     10 straipsnis.

     Nerikiuotės savanoriai yra asmenys dėl sveikatos būklės netinkantys rikiuotės  tarnybai, tačiau  norintys  dalyvauti savanoriškoje krašto apsaugos veikloje.

     11 straipsnis.

     Garbės savanoriais Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka įrašomi ypač pasižymėję tarnyboje ir kovoje asmenys.

III. VALDYMAS IR STRUKTŪRA

     12 straipsnis.

     1. Tarnyba  yra  tiesiogiai  pavaldi  Krašto  apsaugos departamento generaliniam direktoriui.

     2. Tarnybai vadovauja štabas, veikiantis Krašto apsaugos departamento skyriaus teisėmis.

     3. Štabui vadovauja štabo viršininkas, kurį skiria Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius.

     Kitus šio  štabo pareigūnus  skiria štabo  viršininkas teritorinių krašto rinktinių vadų teikimu.

     13 straipsnis.

     1. Tarnyba komplektuojama teritoriniu principu.

     2. Tarnyba skirstoma į rinktines, kuopas ir būrius.

     3. Rinktinių vadus štabo viršininko teikimu skiria Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius.

     Kuopų ir būrių vadus skiria štabo viršininkas.

     14 straipsnis.

     1. Teritoriniai savanoriškosios tarnybos padaliniai yra pavaldūs štabui.  Jų veikla  suderinta su  Krašto apsaugos departamento teritoriniais padaliniais.

     2. Teritorinių padalinių veiklą miestuose ir rajonuose organizuoja štabo paskirti etatiniai darbuotojai.

IV. SAVANORIŲ RENGIMAS

     15 straipsnis.

     1. Savanorių rengimą organizuoja šios tarnybos teritorinių padalinių vadovybė,  padedant Krašto  apsaugos  departamento teritorinių padalinių pareigūnams.

     2. Savanoriai rengiami pagal programas per kasmetinius dvidešimties parų trumės apmokymus, atsitraukus nuo darbo.

     3. Programas rengia štabas, o tvirtina Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius.

     4.  Apmokymai  organizuojami  pagal  Krašto  apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymą.

     5. Apmokėjimo savanoriams, atsitraukusiems nuo darbo, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     6. Įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijos apmokymo laikotarpiu privalo atleisti savanorius nuo darbo.

     16 straipsnis.

     1. Ekologinių  katastrofų, stichinių  nelaimių, avarijų atvejais visuomenės rimties ir saugumo palaikymo interesais savanorius šaukia  Krašto apsaugos departamento generalinius direktorius Vyriausybės nustatyta tvarka.

     2. Gresiant valstybės saugumui, savanoriai mobilizuojami mobilizacijos įstatymo nustatyta tvarka.

V. TARNYBA

     17 straipsnis.

     1. Stodamas  į tarnybą,  savanoris prisiekia  Lietuvos Respublikai, jeigu to nepadarė atlikdamas tarnybą prieš tai kitose krašto apsaugos struktūrose.

     2. Priesaikos tekstą nustato Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos statutas.

     18 straipsnis.

     1. Savanoriai, eidami šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytas tarnybas, taip  pat  paklūsta  tų  tarnybų  norminių  aktų reikalavimams ir naudojasi tų aktų suteiktais įgaliojimais, taikomais žemesniesiems pareigūnams.

     2. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų tarnybinių užduočių atlikimo trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė Krašto apsaugos departamento teikimu.

     19 straipsnis.

     Tarnybos ginkluotės įsigijimą, laikymą, apskaitą, išdavimą ir panaudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     20 straipsnis.

     Krašto  apsaugos   departamentas,  rinktinės   vadui tarpininkaujant, gali savanoriui išduoti leidimą įsigyti ir laikyti asmeninį ginklą ne tarnybos metu Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyta tvarka.

     21 straipsnis.

     Už  nuopelnus  Lietuvos  Respublikai  Krašto  apsaugos departamento  generalinio  direktoriaus  teikimu  savanoriai apdovanojami valstybiniais arba kitokiais apdovanojimais.

     22 straipsnis.

     Už  tarnybinius  nusikaltimus,  priesaikos  sulaužymą, neleistiną ginklo panaudojimą savanoriai atsako pagal Krašto apsaugos tarnybos drausmės statutą bei Lietuvos Respublikos įstatymus.

             V. SOCIALINĖS GARANTIJOS

     23 straipsnis.

     Apmokymo ir tarnybinių užduočių vykdymo metu savanoriui paliekama darbo vieta, iš krašto apsaugai skirto biudžeto mokamas atlyginimo darbovietėje vidurkis.

     24 straipsnis.

     1. Jeigu savanoris, vykdydamas tarnybines užduotis, tapo laikinai nedarbingu, išmokama 100 procentų darbo užmokesčio pašalpa nepriklausomai nuo darbo stažo.

     2. Jeigu savanoris, vykdydamas tarnybines užduotis, tapo pastoviai nedarbingu,  skiriama tokio dydžio pensija, kokia skiriama darbininkams ir tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl gamybinės traumos arba profesinio susirgimo.

     3. Jeigu savanoris, vykdydamas tarnybines užduotis, žuvo, šeimos nariams taikomos Lietuvos Respublikos 1991 m. sausio 16 d. įstatymo Nr. I-954 nustatytos papildomos socialinės garantijos.

     25 straipsnis.

     1. Jeigu savanoris žuvo vykdydamas tarnybines užduotis, jo šeimai per penkerius metus Vyriausybės nustatyta tvarka išmokamos pašalpos, kurių visa suma turi sudaryti savanorio paskutinėje darbovietėje gauto darbo užmokesčio dešimties metų (120 mėnesių) sumą.

     2. Vykdydamas tarnybines užduotis žuvęs savanoris laidojamas valstybės lėšomis.

     26 straipsnis.

     [ 26 straipsnio redakcija iki 1996 m. sausio 1 d. ]

     Savanoriai tarnybos ir apmokimo metu nemokamai aprūpinami maistu, reikalinga technika ir naudojasi susisiekimo priemonėmis (išskyrus taksi).

     [ 26 straipsnio redakcija nuo 1996 m. sausio 1 d. ]

     Savanoriai tarnybos ir apmokimo metu nemokamai aprūpinami maistu, reikalinga technika.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr.92-2056 (95.11.10)

     27 straipsnis.

     Savanorių tarnybos, štabo, miestų ir rajonų etatiniams darbuotojams atlyginimas mokamas, pensijos ir pašalpos skiriamos tokia pat tvarka ir tokio dydžio, kaip ir tikrąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems etatiniams darbuotojams.

     28 straipsnis.

     Savanorių gydymo ie reabilitacijos išlaidos apmokamos iš krašto apsaugai skirtų lėšų.

     29 straipsnis.

     Krašto apsaugos departamentas turi teisę savanorį pasiųsti į mokslo įstaigas, kad jis nemokamai įsigytų reikiamą specialybę arba pakeltų kvalifikaciją.

     30 straipsnis.

     Savanoriams, ištarnavusiems daugiau kaip aštuoneris metus ir negavusiems atlyginimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tavrka gali būti apmokėta buto statybos vertės dalis ar paskirta paskola gyvenamojo namo (buto) statybai lengvatine tvarka.

VI. LĖŠOS IR TURTAS

     31 straipsnis.

     1. Savanorių tarnybos lėšas sudaro:

     1) iš valstybės biudžeto skirtos lėšos;

     2) juridinių,  fizinių asmenų  savanoriškai  perduotos, paaukotos lėšos.

     2. Savanorių tarnybos turtas taip pat gali būti įgytas pagal civilinius įstatymus.

VII. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

     32 straipsnis.

     Savanorių tarnyba likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.

     33 straipsnis.

     Priėmus Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos statutą, šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis netenka galios.

     34 straipsnis.

     Įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas                    V.LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. sausio 17 d.

      Nr. I-958