Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę tam, kad įtvirtintų demokratiją teisinėje valstybėje, kurioje daugumos valdžia derinama su asmens ir mažumos teisėmis. Būtent to visos pasaulio tautos, ir vardan to Lietuva dabar prašo jų pagalbos. Neginčijamos visų žmonių teisės, įskaitant jų teises į gyvybę, laisvę ir laimės siekimą, kurių apsaugojimas yra visų vyriausybių pagrindinė pareiga, dabar turi būti apgintos Lietuvoje, nes antraip šios brangios teisės bus nuvertintos ir pasaulyje.
Sovietinė valdžia naudojasi visomis priemonėmis – tankais, automatais, civiliais drabužiais persirengusių tariamų maištininkų ir TSKP suklaidintų mažos dalies gyventojų grupėmis, dezinformacija ir kitomis ciniškomis provokacijomis, neva „darbininkų“ ir vadinamojo „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ peticijomis. Tuo siekiama sudaryti įspūdį, jog Lietuvoje nebėra teisėtumo bei tvarkos, kurių atstatymui būtinas tiesioginis valdymas iš Maskvos. Tačiau vienintelis neteisėtumas Lietuvoje yra sovietinis neteisėtumas „ užsienio valstybės okupacijos, dezinformacijos, provokacijų ir brutalumo tironija.
Lietuva didvyriškai ir taikingai kovoja. Kada tūkstančiai beginklių lietuvių, lenkų, rusų ir kitų tautybių žmonių, atsiliepdami į jų demokratiškai išrinktos valdžios ir valstybės vadovo primygtinį kvietimą, rizikuodami gyvybe, stoja ginti besikuriančios konstitucinės demokratijos nuo TSRS bandymų jėga ją sunaikinti – argi dar gali kilti abejonių dėl jų pasirinkimo!
Demokratiškai išrinkta Lietuvos valdžia kreipiasi į Jungtines Tautas, prašydama apginti, ir primygtinai reikalauja, kad būtų nedelsiant atsiųsta Jungtinių Tautų komisija, kuri stebėtų dabartinę krizę ir Saugumo Tarybai bei Generalinei Asamblėjai parengtų pranešimą, kaip būtų galima atstatyti teisėtą tvarką, teisingumą ir tikrąją taiką mūsų kenčiančioje Tėvynėje.
