Kalba
Rezultatų nerasta
1990-11-23
Panevėžio miesto savivaldybė
1990-00007
1990-11-24
Sprendimas
Suvestinė redakcija nuo 1991-04-19
Sprendimas paskelbtas: TAR 1990-11-23, i. k. 1990-00007
PANEVĖŽIO MIESTO TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TARYBOS REGLAMENTO
1990 m. lapkričio 23 d. Nr. 3-33
Panevėžys
Panevėžio miesto Taryba nusprendžia:
Patvirtinti Tarybos reglamentą pagal 1 priedą.
Tarybos pirmininkas G. Šileikis
1 priedas
PANEVĖŽIO MIESTO TARYBOS REGLAMENTAS
I SKYRIUS
Bendrieji nuostatai
l straipsnis. Panevėžio miesto Taryba (tolia - Taryba) yra Panevėžio miesto savivaldybės atstovaujamasis valstybinės valdžios organas.
Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiuo reglamentu.
Taryba - koordinuoja kitų savivaldybės organų veiklą.
2 straipsnis. Tarybos veikla grindžiama kolektyvinių klausimų svarstymu ir sprendimu, viešumu, reguliaria tarybos sudaromų organų atsiskaitomybe Tarybai ir gyventojams.
Taryba, vykdydama savo įgaliojimus, remiasi kompetentinga ir aktyvia kiekvieno deputato veikla. Kiekvienas Tarybos deputatas yra moraliai atsakingas už savo veiklą.
Tarybos deputatas paprastai vykdo savo įgaliojimus, nenutraukdamas gamybinės arba tarnybinės veiklos.
II SKYRIUS
Tarybos sesija
3 straipsnis. Pagrindinė Tarybos darbo forma yra sesija. Sesija - tai Tarybos ir nuolatinių bei kitokių komisijų, deputatų grupių posėdžių visuma
4 straipsnis. Pirmąją naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia Panevėžio miesto rinkiminė komisija ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų, jeigu išrinkta ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų. Ją pradeda rinkiminės komisijos pirmininkas ir pirmininkauja, kol išrenkamas Tarybos pirmininkas.
5 straipsnis. Kitas Tarybos sesijas šaukia Tarybos prezidiumas savo iniciatyva arba miesto valdybos pasiūlymu, taip pat kai to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Tarybos deputatų. Tokį reikalavimą deputatai perduoda Tarybos prezidiumui raštu, nurodydami svarstytinus klausimus. Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo deputatų reikalavimų gavimo, tarybos prezidiumas privalo sušaukti sesiją.. Jeigu per nustatytą laiką sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų savo sprendimu.
Nuolatinė komisija turi teisę sušaukti Tarybos prezidiumo posėdį, kuriame būtų sprendžiamas Tarybos sesijos šaukimo klausimas.
Apie Tarybos
Suvestinė redakcija nuo 1991-04-19
Sprendimas paskelbtas: TAR 1990-11-23, i. k. 1990-00007
PANEVĖŽIO MIESTO TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL TARYBOS REGLAMENTO
1990 m. lapkričio 23 d. Nr. 3-33
Panevėžys
Panevėžio miesto Taryba nusprendžia:
Patvirtinti Tarybos reglamentą pagal 1 priedą.
Tarybos pirmininkas G. Šileikis
1 priedas
PANEVĖŽIO MIESTO TARYBOS REGLAMENTAS
I SKYRIUS
Bendrieji nuostatai
l straipsnis. Panevėžio miesto Taryba (tolia - Taryba) yra Panevėžio miesto savivaldybės atstovaujamasis valstybinės valdžios organas.
Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiuo reglamentu.
Taryba - koordinuoja kitų savivaldybės organų veiklą.
2 straipsnis. Tarybos veikla grindžiama kolektyvinių klausimų svarstymu ir sprendimu, viešumu, reguliaria tarybos sudaromų organų atsiskaitomybe Tarybai ir gyventojams.
Taryba, vykdydama savo įgaliojimus, remiasi kompetentinga ir aktyvia kiekvieno deputato veikla. Kiekvienas Tarybos deputatas yra moraliai atsakingas už savo veiklą.
Tarybos deputatas paprastai vykdo savo įgaliojimus, nenutraukdamas gamybinės arba tarnybinės veiklos.
II SKYRIUS
Tarybos sesija
3 straipsnis. Pagrindinė Tarybos darbo forma yra sesija. Sesija - tai Tarybos ir nuolatinių bei kitokių komisijų, deputatų grupių posėdžių visuma
4 straipsnis. Pirmąją naujai išrinktos Tarybos sesiją sušaukia Panevėžio miesto rinkiminė komisija ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų, jeigu išrinkta ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų. Ją pradeda rinkiminės komisijos pirmininkas ir pirmininkauja, kol išrenkamas Tarybos pirmininkas.
5 straipsnis. Kitas Tarybos sesijas šaukia Tarybos prezidiumas savo iniciatyva arba miesto valdybos pasiūlymu, taip pat kai to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis Tarybos deputatų. Tokį reikalavimą deputatai perduoda Tarybos prezidiumui raštu, nurodydami svarstytinus klausimus. Ne vėliau kaip per dvi savaites nuo deputatų reikalavimų gavimo, tarybos prezidiumas privalo sušaukti sesiją.. Jeigu per nustatytą laiką sesija nesušaukiama, ją gali sukviesti ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų savo sprendimu.
Nuolatinė komisija turi teisę sušaukti Tarybos prezidiumo posėdį, kuriame būtų sprendžiamas Tarybos sesijos šaukimo klausimas.
Apie Tarybos posėdžio sušaukimą deputatams praneša prezidiumas, nurodydamas vietą, laiką ir numatomus svarstyti klausimus, pateikia darbui būtiną medžiagą ne vėliau 3 d. iki posėdžio.
Deputatas, negalinti atvykti į posėdį, praneša sekretorei.
6 straipsnis. Sesijoje gali dalyvauti spaudos atstovai. Sesijos darbe su patariamojo balso teise gali dalyvauti Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, miesto valdybos, visuomeninių, politinių organizacijų, judėjimų, darbo kolektyvų įgalioti atstovai.
Tarybos prezidiumas gali kviesti specialistus dalyvauti sesijoje patariamojo balso teise.
7 straipsnis. Tarybos posėdžio darbotvarkę nustato ir pranešėjus skiria Tarybos prezidiumas, remdamasis komisijų, deputatų grupių, deputatų ir mero pasiūlymais.
Galutinį sprendimą priima Taryba.
Prezidiumas prieš Tarybos posėdį susipažįsta su sprendimų projektais.
8 straipsnis. Tarybos posėdžiams pirmininkauja Tarybos pirmininkas arba jo pavaduotojas. Tarybos pavedimu posėdžiui gali vadovauti bet kuris deputatas. Svarstomo projekto autorius arba bendraautoris negali vadovauti Tarybos posėdžiui tuo klausimu.
Posėdžio pirmininkui padeda posėdžio padėjėjas, kurį Taryba tvirtinta Tarybos pirmininko teikimu.
9 straipsnis. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos deputatų.
Jeigu sesija neįvyko arba nesvarstė šių klausimų dėl to, kad nebuvo kvorumo, tai pakartotinė sesija ankstesniąja darbotvarke arba posėdžiais nesvarstytais klausimais yra teisėti kai juose dalyvauja Tarybos deputatų dauguma
Tarybos posėdžiai yra atviri. taryba gali surengti uždarą posėdį.
10 straipsnis. Prieš posėdį registruojami deputatai bei kiti sesijoje dalyvaujantys asmenys.
Posėdžio pradžioje pirmininkas praneša kiek deputatų dalyvauja posėdyje, informuoja apie dalyvaujančius posėdyje asmenis, kurie nėra Tarybos deputatai.
Deputatas, išeinantis iš posėdžio, jam nepasibaigus, užsiregistruoja Tarybos sekretoriate.
11 straipsnis. Posėdyje sprendimų projektai deputatams paprastai įteikiami kartu su darbotvarke, išimties atvejais prieš posėdį arba klausimo svarstymo metu.
12 straipsnis. Taryba svarsto tik autorizuotus sprendimų projektus. Paprastai balsuoti pateikiami nuolatinių komisijų apsvarstyti sprendimų projektai.
Nuolatinės komisijos reikalavimu projekto svarstymas atidedamas, jei dėl svarbių priežasčių projektas nebuvo svarstytas jos posėdyje.
Sprendimo projektus pateikia ir apibūdina jų autoriai. Pagrindiniam pranešėjui skiriama iki l5 min. Deputatams sutikus, posėdžio pirmininkas gali pratęsti pranešimo laiką. Po to pranešėjai atsako į deputatų klausimus. Diskusijoms deputatai užsirašo sekretoriate. Jiems skiriama iki 5 minučių. Po diskusijų deputatai gali pasisakyti iš vietos ne daugiau kaip du kartus po 2 minutes.
Diskusijos baigiamos Tarybai nutarus. Kartu sprendžiama, ar deputatams, negavusiems žodžio, leidžiama pasisakyti po 2 minutes.
Po diskusijos pranešėjai turi teisę tarti baigiamąjį žodį.
13 straipsnis. Galutiniam Tarybos sprendimo projektui parengti gali būti sudaryta redakcinė komisija
14 straipsnis. Sesijoje paprastai balsuojama atvirai, jei kitokios balsavimo tvarkos nenumato įstatymai ir šis reglamentas.
Ypač svarbiais klausimais gali būti vardinis balsavimas. Balsuojama prezidiumo sprendimu, arba jei to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių deputatų.
Slaptą ir vardinį balsavimą organizuoja balsų skaičiavimo komisija.
Balsavimo rezultatus nustato balsų skaičiavimo komisija.
15 straipsnis. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos deputatų balsų dauguma, kai yra kvorumas, arba visų Tarybos deputatų dauguma, išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta įstatymo.
Sprendimai procedūriniais klausimais priimami paprasta balsų dauguma.
Sprendimai persvarstomi ne mažiau 1/3 Tarybos deputatų reikalavimu.
16 straipsnis. Tarybos sprendimus pasirašo Tarybos pirmininkas, jam nesant - pavaduotojas.
17 straipsnis. Kiekviename Tarybos posėdyje rašomas protokolas, kuris atspindi visą posėdžio turinį. Jame nurodomi šie duomenys:
Tarybos pavadinimas, jos šaukimas, kelinta sesija, posėdis, kada ir kur jis vyko,
Tarybos mandatų skaičius,
kiek deputatų išrinkta į Tarybą, kiek jų dalyvavo posėdyje,
posėdžio pirmininko vardas, pavardė ir pareigos,
posėdžio darbotvarkė,
pranešėjų vardas ir pavardė (jei ne deputatas, tai nurodomos jo pareigos ir darbovietė).
dalyvavusių diskusijose ar pateikusių klausimu deputatų vardai ir pavardės,
balsavimo rezultatai,
pranešimų, klausimų ir pasisakymų turinys.
Prie Tarybos posėdžio protokolo pridedami Tarybos priimti sprendimai, jų projektai ir papildoma medžiaga, raštu gauti pranešimai, paklausimai ir pastabos.
Tarybos posėdžio protokolą surašo tam paskirtas tarybos sekretoriato darbuotojas, pasirašo posėdžio pirmininkas ir dedamas Tarybos antspaudas.
18 straipsnis. Deputato paklausimas.
Deputatas arba grupė deputatų, nuolatinė komisija turi teisę žodžiu arba raštu kreiptis su paklausimu į visus savivaldybė teritorijoje esančius valstybinius organus, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus, bei kitus pareigūnus ir gauti atsakymą.
Paklausimu laikomas toks deputato ar grupės deputatų, taip pat nuolatinės komisijos pateiktas valstybinės, visuomeninės reikšmės, žinybingas savivaldybei, klausimas, dėl kurio sprendimo deputatas ar grupė deputatų, nuolatinę komisija kreipėsi į atitinkamus organus, tačiau jų nuomone, klausimas nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai.
Taryba sprendžia ar paklausimo svarstymą įtraukti į sesijos darbotvarkę. Apsvarsčiusi vadovo, kuriam adresuotas deputato paklausimas, atsakymą, Taryba priima sprendimą.
III SKYRIUS
Tarybos sudėtis
19 straipsnis. Tarybos pirmininkas atstovauja
Tarybai santykiuose su valstybės organais, visuomeninėmis organizacijomis, judėjimais, kitais kolektyvais ir piliečiais,
organizuoja Tarybos sesiją ir klausimų, pateikiamų jai svarstyti, rengimą bei Tarybos sprendimų įgyvendinimo kontrolę,
šaukia Tarybos prezidiumo posėdžius,
vykdo kitus Tarybos pavedimus bei įstatymų nustatytus įgaliojimus.
20 straipsnis. Jeigu Tarybos pirmininkas negali eiti savo pareigų arba jo nėra, jo pareigas eina Tarybos pirmininko pavaduotojas.
Už savo veiklą pirmininkas atskaitingas Tarybai.
21 straipsnis. Tarybos pirmininkas savo kompetencijos klausimais priima potvarkius. Taryba turi teisę panaikinti pirmininko potvarkius.
22 straipsnis. Naujai išrinktos Tarybos Pirmininkas renkamas pirmojoje sesijoje.
Tarybos pirmininkui atsistatydinus, mirus arba jį atšaukus, nauja Pirmininkas renkamas artimiausiame Tarybos sesijos posėdyje.
Tarybos pirmininkas renkamas iš Panevėžio miesto LDT deputatų slaptu balsavimu. Rinkimai tesėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos deputatų.
23 straipsnis. Kandidatus į Tarybos Pirmininko pareigas gali siūlyti visi Tarybos deputatai.
Kandidatas laikomas iškeltu, jeigu šiam pasiūlymui pritaria (antrina) dar bent vienas Tarybos deputatas.
Vienas Tarybos deputatas gali siūlyti arba pritarti (antrinti) tik vienam kandidatui į Tarybos Pirmininko pareigas.
24 straipsnis. Pasibaigus kandidatų kėlimui, posėdžio pirmininkaujantis perskaito visų kandidatų pavardes ir paprašo jų sutikimo balotiruotis.
Balsavimo biuletenio pavyzdį patvirtina Taryba.
Į balsavimo biuletenį abėcėlės tvarka įrašoma visų iškeltų ir sutikusių balotiruotis kandidatų pavardės ir vardai.
25 straipsnis. Iškelti kandidatai abėcėlės tvarka paskelbia savo būsimosios veiklos programas. Jas svarsto Tarybos deputatai.
Pasibaigus programų svarstymui, kandidatams suteikiamas baigiamasis žodis.
Būsimosios veiklos programoms paskelbti skiriama iki 15 min, o baigiamajam žodžiui tarti - iki 5 min.
26 straipsnis. Po programų svarstymo Taryba išrenka balsų skaičiavimo komisiją.
Prieš įteikiant Tarybos deputatams balsavimo biuletenius, skelbiama pertrauka.
Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo komisija.
Gaudami balsavimo biuletenį, Tarybos deputatai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo sąraše.
27 straipsnis. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.
Balsadėžė turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji, prieidami prie jos, pereitų per slapto balsavimo kabiną.
Už balsavimo organizavimą atsakinga balsų skaičiavimo komisija.
28 straipsnis. Balsuojantysis išbraukia balsavimo biuletenyje pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos jis balsuoja.
Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio balsavimo biuleteniai, taip pat biuleteniai, kuriuose palikta daugiau kaip vienas kandidatas. Papildomai įrašytos pavardės neskaičiuojamos.
29 straipsnis. Iškėlus vieną kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas, jis laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė deputatų, dalyvaujančių Tarybos sesijoje.
30 straipsnis. Jeigu iškelti du kandidatai į Tarybos pirmininko pareigas, kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė deputatų, dalyvaujančių Tarybos sesijoje.
Jeigu nė vienas iš kandidatų tokios balsų daugumos negavo, kandidatūros papildomai apsvarstomos, o po to balsavimas kartojamas. Šiuo atveju laimi daugiau balsų gavęs deputatas.
Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, po pertraukos balsuojam dar kartą.
31 straipsnis. Jeigu iškelti daugiau kaip du kandidatai į Tarybos Pirmininko pareigas, išrinktu laikomas tas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė deputatų, dalyvaujančių Tarybos sesijoje.
Jeigu tokios balsų daugumos nesurinko nė vienas kandidatas, surengiamas pakartotinis balsavimas. Šiuo atveju balsavimo biuletenyje paliekamos visų kandidatų pavardės, išskyrus kandidatą, kuris surinko mažiausiai balsų.
Tuo atveju, kai keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų surinko daugiau nei trys kandidatai, visi mažiausiai balsų surinkusieji nepatenka į kitą balsavimo turą.
Jeigu už lygiai ir mažiausiai surinkusius daugiau balsų surinko mažiau negu 3 kandidatai, pakartotiniam balsavimui paliekami visi kandidatai. Jeigu po tokio balsavimo padėtis nesikeičia, balsavimas kartojamas kitą dieną.
32 straipsnis. Jeigu pakartotiniam balsavimui lieka du kandidatai, laimi tas, kuris gavo daugiau balsų. Jei balsai pasiskirstė po lygiai, po pertraukos balsuojama dar kartą.
33 straipsnis. Jei balsuojant dėl dviejų kandidatų du kartus balsai pasiskirstė po lygiai, dar kartą balsuojama kitą dieną.
34 straipsnis. Jei balsuojant dėl dviejų kandidatų, laimėjęs kandidatas nesurinko daugiau kaip pusės balsų, dėl pasitikėjimo juo balsuojama atskirai. Jei Taryba paprasta balsų dauguma pareiškia pasitikėjimą, šis kandidatas laikomas išrinktu. Jei Taryba pasitikėjimo nepareiškia, skelbiami nauji rinkimai.
35 straipsnis. Prieš kiekvieną pakartotinį balsavimą kandidatas gali atšaukti savo sutikimą balotiruotis.
36 straipsnis. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.
37 straipsnis. Tarybos pirmininko atšaukimas svarstomas Tarybos sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats, arba reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų. Toks reikalavimas turi būti raštu pateiktas posėdžio pirmininkui, kuris jį privalo nedelsiant paskelbti Tarybai.
Diskusijoms dėl Tarybos pirmininko atšaukimo vadovauja Pirmininko pavaduotojas arba Tarybos paskirtas deputatas.
Sprendimas dėl Tarybos pirmininko atšaukimo priimamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsavo daugiau kaip pusė visų Tarybos deputatų.
38 straipsnis. Tarybos pirmininko pavaduotoją siūlo Tarybos Pirmininkas. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį slaptu balsavimu balsavo daugiau kaip pusė dalyvaujančių Tarybos sesijoje deputatų.
39 straipsnis. Tarybos pirmininko pavaduotojo atšaukimas svarstomas Tarybos sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats arba reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Tarybos deputatų. Toks reikalavimas raštu turi būti pateiktas Tarybos pirmininkui, kuris privalo nedelsdamas paskelbti Tarybai.
Diskusijoms dėl Tarybos pirmininko pavaduotojo atšaukimo vadovauja Tarybos pirmininkas arba Tarybos paskirtas deputatas.
Sprendimas dėl Tarybos Pirmininko pavaduotojo atšaukimo priimtas slaptu balsavimu, jei už tai balsavo daugiau kaip pusė visų Tarybos deputatų.
Tarybos prezidiumas
40 straipsnis. Tarybos darbą organizuoja Tarybos prezidiumas. Prezidiumas yra nuolat veikiantis Tarybos organas, atskaitingas jai už savo veiklą ir vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas bei Tarybos pavedimus.
41 straipsnis. Pagal pareigas į Tarybos prezidiumą įeina Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas, revizijos ir nuolatinių komisijų pirmininkai. Tarybos sprendimu į prezidiumą gali būti išrinkti ir kiti Tarybos deputatai.
Nesant revizijos ar nuolatinės komisijos pirmininkui, prezidiumo posėdžiuose dalyvauja jo pavaduotojas arba kitas įgaliotas komisijos narys. Šiuo atveju komisijos pirmininko pavaduotojas arba kitas įgaliotas komisijos narys turi sprendžiamojo balso teisę.
Papildyta pastraipa:
Nr. 4-40, 1991-04-18, paskelbta TAR 1991-04-18, i. k. 1991-00015
42 straipsnis. Tarybos prezidiumo funkcijas ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymas , Tarybos sprendimai ir šis reglamentas.
43 straipsnis. Tarybos prezidiumo sprendimai priimami visų prezidiumo narių balsų dauguma. Prezidiumo posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai visų prezidiumo narių.
44 straipsnis. Prezidiumo posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Tarybos pirmininkas arba jo pavedimu kitas prezidiumo narys. Ne mažiau vieno trečdalio prezidiumo narių raštišku reikalavimu Tarybos pirmininkas privalo sušaukti prezidiumo posėdį. Šis reikalavimas turi būti įvykdytas per tris dienas nuo jo gavimo.
45 straipsnis. Prezidiumo posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti Tarybos deputatai, taip pat meras, jo pavaduotojai ir valdybos sekretorius.
Tarybos nuolatinės ir laikinos komisijos, deputatų grupės
46 straipsnis. Taryba iš deputatų sudaro laikinas ir nuolatines komisijas preliminariai nagrinėti bei rengti klausimus, taip pat padėti įgyvendinti Tarybos sprendimus, kontroliuoti, kaip savivaldybės teritorijoje esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo įstatymus ir Tarybos sprendimus.
Deputatinės komisijos ruošia Tarybos sprendimų projektus, gali priimti rekomendacijas ir pasiūlymus visiems valstybiniams ir visuomeniniams organams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei pareigūnams savo veiklos klausimams. Šie organai ir pareigūnai privalo apsvarstyti deputatų komisijos rekomendacijas ir pasiūlymus ir atsakyti per 10 dienų.
Komisijos už savo darbą atskaitingos Tarybai.
47 straipsnis. Taryba, atsižvelgdama į savo pagrindinės veiklos kryptis, sudaro nuolatines komisijas. Remdamasi deputatų apsisprendimu, Taryba tvirtina komisijų sudėtį.
Nuolatinių komisijų teikimu Taryba išrenka komisijų pirmininkus ir tvirtina pavaduotojus. Komisijos gali išrinkti sekretorių.
Nuolatinės komisijos pirmininko atleidimas iš pareigų svarstomas Tarybos sesijoje, jeigu to pageidauja jis pats, nuolatinės komisijos teikimu, arba jei to reikalauja ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis Tarybos deputatų.
48 straipsnis. Tarybos sprendimu gali būti sudaromos laikinos komisijos.
49 straipsnis. Nuolatinių ir laikinų komisijų nariais gali būti ir visuomenės atstovai, kuriuos komisijų teikimu tvirtina Taryba.
50 straipsnis. Į pagalbą komisijos gali pasitelkti specialistus, konsultantus ir ekspertus.
51 straipsnis. Deputatai gali jungtis į deputatų klubus ir frakcijas, pranešdami Tarybai ir paskelbdami savo programą arba nuostatus.
52 straipsnis. Deputatų atleidimas iš komisijos nario pareigų svarstomas Tarybos sesijoje jo paties prašymu arba tos nuolatinės komisijos teikimu.
Revizijos komisija
53 straipsnis. Revizijos komisija yra nuolat veikiantis Tarybos organas, kuris kontroliuoja kaip miesto meras ir valdyba vykdo Tarybos sprendimus, taip pat tikrina jų bei Tarybos sekretoriato finansinę veiklą.
54 straipsnis. Revizijos komisijos pirmininką ir pavaduotoją renka Taryba. Jais gali būti tik Tarybos deputatai. Kandidatus gali siūlyti kiekvienas deputatas.
55 straipsnis. Revizijos komisijos pirmininko teikimu Taryba nustato šios komisijos narių skaičių ir juos renka personaliai.
Revizijos komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo atleidimas iš pareigų svarstomas Tarybos posėdyje jų pačių prašymu, arba jei to reikalauja ne mažiau 1/3 Tarybos deputatų, komisijos teikimu.
Revizijos komisijos nario atleidimas iš pareigų svarstomas Tarybos posėdyje jo paties prašymu arba revizinės komisijos pirmininko teikimu.
Balsų skaičiavimo komisija.
56 straipsnis. Balsų skaičiavimo komisija renkama iš Tarybos deputatų. Ją sudaro komisijos pirmininkas ir du nariai.
Balsų skaičiavimo komisija renkama trims mėnesiams.
57 straipsnis. Balsų skaičiavimo komisija organizuoja slaptą ir vardinį balsavimą, skaičiuoja balsus. Balsavimo rezultatus komisijos pirmininkas praneša posėdžio pirmininkui, kuris juos paskelbia Tarybai.
Tarybos sekretoriatas
58 straipsnis. Tarybos ir jos prezidiumo darbui talkina Tarybos sekretoriatas. Jo nuostatus tvirtina, struktūrą ir etatus nustato, taip pat darbuotojus skiria ir atleidžia Tarybos prezidiumas. Sekretoriato darbuotojų atlyginimus nustato Taryba.
IV SKYRIUS
Miesto Valdyba
59 straipsnis. Panevėžio miesto valdyba (toliau - Valdyba) yra kolegialus valdymo organas, į kurį įeina miesto meras, jo pavaduotojai, sekretorius ir nariai.
60 straipsnis. Mero teikimu Taryba nustato Valdybos narių skaičių ir tvirtina juos personaliai. Tarybos deputatai negali būti Valdybos nariais.
Prieš balsavimą kandidatai į Valdybos narius atsako į deputatų klausimus. Komisijos, kurių posėdžiuose buvo svarstomos kandidatūros, pateikia savo išvadas.
Sprendimas dėl Valdybos nario patvirtinimo, priimamas atviru balsavimu.
61 straipsnis. Valdybos nario atšaukimas svarstomas Tarybos sesijoje mero teikimu, jo paties prašymu, arba jei to reikalauja ne mažiau 1/3 deputatų.
62 straipsnis. Taryba tvirtina Valdybos nuostatus.
63 straipsnis. Miesto valdybos darbą organizuoja ir posėdžius šaukia miesto meras.
Valdybos sprendimai įgyvendinami mero potvarkiais. Kilus nesutarimams tarp mero ir Valdybos, ginčą sprendžia Taryba.
64 straipsnis. Miesto meras atsakingas ir atskaitingas Tarybai. Savo kompetencijos klausimais miesto meras leidžia potvarkius.
65 straipsnis. Miesto merą renka Taryba slaptu balsavimu pirmojoje sesijoje.
Kandidatus į šias pareigas kelia Tarybos prezidiumas.
Nuolatinės komisijos turi teisę apsvarstyti kandidatūras savo posėdžiuose.
66 straipsnis. Iškelti kandidatai paskelbia savo būsimos veiklos programas ir atsako į deputatų klausimus.
Nuolatinės komisijos pateikia savo išvadas, jei kandidatūros buvo svarstytos jų posėdžiuose.
Kandidatui savo programos išdėstymui skiriama iki 30 min.
Į balsavimo biuletenį abėcėlės tvarka įrašomos visų kandidatų pavardės ir vardai.
67 straipsnis. Balsavimą organizuoja balsų skaičiavimo komisija.
68 straipsnis. Miesto meru laikomas kandidatas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos deputatų.
Jeigu iškelti du kandidatai ir nė vienas iš jų tokios balsų daugumos nesurinko, balsavimas kartojamas.
Jeigu iškelti daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų negavo daugiau kaip pusės išrinktų Tarybos deputatų balsų, pakartotiniam balsavimui paliekami du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų, arba visi surinkę daugiausiai, bet po lygiai balsų.
Prieš pakartotinį balsavimą kandidatūros papildomai apsvarstomos.
69 straipsnis. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina Taryba.
70 straipsnis. Klausimą dėl miesto mero atleidimo iš pareigų prieš terminą trečdalio deputatų arba jo paties pasiūlymu Taryba turi apsvarstyti sesijoje.
Sprendimas dėl mero atleidimo priimamas slaptu balsavimu, jeigu už atleidimą balsavo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos deputatų.
Sprendimas dėl miesto mero pavaduotojų ir sekretoriaus paskyrimo priimamas atviru balsavimu, jei už kiekvieną iš jų balsavo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos deputatų.
72 straipsnis. Klausimą dėl miesto mero pavaduotojo ir sekretoriaus atleidimo iš pareigų prieš terminą, trečdalio deputatų, miesto mero arba jų pačių pasiūlymu Taryba turi apsvarstyti savo sesijoje.
Sprendimas priimamas atviru balsavimu, jeigu už atleidimą balsavo daugiau kaip pusė išrinktų Tarybos deputatų.
73 straipsnis. Konkrečios srities valdymo funkcijas atlieka Valdybos skyriai ir kiti padaliniai.
74 straipsnis. Mero teikimu Taryba nustato Valdybos struktūrą ir bendrą asignavimų sumą.
75 straipsnis. Valdybos skyrių ir kitų padalinių vadovus skiria ir atleidžia Valdyba, tvirtina Taryba. Kandidatūras pateikia miesto meras.
Prieš balsavimą kandidatai pateikia savo veiklos programas ir atsako į deputatų klausimus. Komisijos, kurių posėdžiuose buvo svarstomos kandidatūros, pateikia savo išvadas.
Pakeitimai:
1.
Panevėžio miesto taryba, Sprendimas
Nr. 4-40, 1991-04-18, paskelbta TAR 1991-04-18, i. k. 1991-00015
Dėl tarybos reglamento papildymo
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų
Skaitykite visą dokumentą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.