I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnyba yra Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinys, vykdantis valstybės sienų apsaugą, pasienio ruožo režimą, padedantis Lietuvos Respublikos muitinei vykdyti jos funkcijas.
Pasienio apsaugos tarnyba ir Lietuvos Respublikos muitinė yra nepavaldžios viena kitai tarnybos.
2 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu įstatymu (Konstitucija), tarpvalstybinėmis Lietuvos Respublikos sutartimis, įstatymais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais pasienio apsaugos tarnybos veiklą, Krašto apsaugos įstatymu, krašto apsaugos tarnybos teisiniais aktais drausmės statutu;
vidaus tarnybos statutu;
rikiuotės statutu;
sargybos statutu;
pasienio apsaugos tarnybos statutu;
pasienio ruožo režimo taisyklėmis bei Krašto apsaugos departamento įsakymais ir instrukcijomis.
3 straipsnis. 1. Pasienio apsaugos tarnyba tiesiogiai pavaldi Krašto apsaugos departamento generaliniam direktoriui.
2. Pasienio apsaugos tarnybai vadovauja Pasienio apsaugos tarnybos skyriaus viršininkas, kurį Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus teikimu skiria Vyriausybė.
3. Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnus skiria Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius Pasienio apsaugos tarnybos skyriaus viršininko teikimu.
4 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai prisiekia šiais žodžiais:
„Aš (vardas, pavardė), Jums liudijant:
prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;
prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos valstybės įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;
prisiekiu šventai saugoti visas patikėtas man paslaptis, Lietuvos priešams jokių žinių neteikti ir visa, ką apie juos sužinosiu, tuojau pranešti savo viršininkams.
Tepadeda man Dievas.“
Pastaba. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Priesaikos priėmimo tvarką nustato Krašto apsaugos tarnybos vidaus tarnybos statutas.
5 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnyba veikia pasienio ruožuose ir kitose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose vietose. Pasienio ruožas yra iki 5 kilometrų pločio sausumos juosta nuo administracinės sienos į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą.
Pasienio ruožo režimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Krašto apsaugos departamento teikimu.
II. STRUKTŪRA IR ORGANIZAVIMAS
6 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnybos struktūra:
1) Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybos skyrius;
2) pasienio apsaugos mobilūs padaliniai;
3) pasienio apsaugos užkardos;
4) pasienio apsaugos postai.
7 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, yra valdžios atstovas.
8 straipsnis. Į pasienio apsaugos tarnybą savanoriškumo principu priimami ar krašto apsaugos prievolės būdu skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 19 metų, mokantys valstybinę kalbą ir tinkantys šiai tarnybai.
Pasienio apsaugos tarnybos etatiniai darbuotojai negali būti politinių organizacijų nariais. Asmenys, atliekantys tikrąją krašto apsaugos tarnybos prievolę pasienio apsaugos tarnybos daliniuose, sustabdo savo narystę politinėse organizacijose visam tarnybos laikui.
Pasienio apsaugos tarnybon priimti asmenys (išskyrus atliekančius krašto apsaugos prievolę) su Krašto apsaugos departamentu sudaro terminuotą tarnybos sutartį.
9 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai dėvi krašto apsaugos tarnybos uniformą su pasienio apsaugos tarnybos emblema ir skiriamaisiais ženklais.
10 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnams karių laipsniai suteikiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos prokuratūra, vidaus reikalų ir valstybės saugumo tarnybomis, muitine, kaimyninių valstybių pasienio tarnybomis.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir valstybės saugumo tarnybos, muitinė, jų teritoriniai padaliniai, miestų ir rajonų savivaldybės, įmonės ir organizacijos privalo perduoti pasienio apsaugos tarnybos padaliniams informaciją, susijusią su pasienio apsauga.
Pasienio ruože leidžiama kitų žinybų veikla, jeigu ši tiesiogiai netrukdo valstybės sienų apsaugai. Visų žinybų veikla Pasienio apsaugos tarnybos patalpose turi būti suderinta su Pasienio apsaugos tarnybos užkardos viršininku.
Pasienio apsaugos tarnybai draudžiama užsiimti ūkine-komercine veikla.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-2017, 1991-11-21, Lietuvos aidas, 1991, Nr. 237-0 (1991-11-27); Žin., 1991, Nr. 34-932 (1991-12-10), i. k. 0911010ISTA00I-2017
III. PAREIGŪNŲ KOMPETENCIJA IR VEIKLOS GARANTIJOS
12 straipsnis. Pasienio ruože užpuolimų, riaušių, stichinių nelaimių, katastrofų atveju, paskelbus sanitarinį karantiną, administracinį valdymą, nepaprastąją padėtį, pasienio savivaldybių tarybos, valdybos, merijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai privalo besąlygiškai vykdyti Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų nurodymus.
13 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnyba, užtikrindama valstybinės sienos apsaugą ir pasienio ruožo režimą:
1) savarankiškai ar kartu su kitais teisėsaugos organais nustato, tiria ir šalina nusikaltimų, pasienio ruožo režimo pažeidimų priežastis ir sąlygas;
2) numato ir įgyvendina priemones, užkertančias kelią pasienio ruožo režimo pažeidimams ir nusikaltimams;
3) atlieka kvotos organo funkciją.
14 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai privalo:
1) tarnybos metu besąlygiškai vykdyti tiesioginių viršininkų įsakymus bei nurodymus;
2) tarnybos metu, kreipdamiesi į asmenis, prisistatyti, o pastariesiems pareikalavus, parodyti tarnybinį pažymėjimą;
3) nuolat plėsti savo žinias, ugdyti įgūdžius, gerinti fizinį ir kovinį pasirengimą;
4) užtikrinti sulaikytųjų asmenų sveikatos apsaugą, esant reikalui, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą;
5) gerbti ir saugoti žmogaus orumą, ginti kiekvieno žmogaus teises.
15 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai tarnybos metu įstatymų nustatyta tvarka turi teisę:
1) nutraukti piliečių ir pareigūnų neteisėtus veiksmus pasienio ruožuose;
2) tikrinti pasienio ruožuose piliečių ir pareigūnų asmens, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;
3) sulaikyti, atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir pasienio ruožo režimo pažeidėjus pristatyti į pasienio apsaugos tarnybos, teisėsaugos organų, muitinės padalinių tarnybines patalpas kvotos ar asmens identifikavimo veiksmams atlikti;
4) sustabdyti pasienio ruože esančias transporto priemones ir atlikti jų apžiūrą. Nustačius pasienio ruožo režimo pažeidimus, transporto priemones sulaikyti.
Asmenims, esantiems transporto priemonėje, atsisakius paklusti, panaudoti šio įstatymo 17 straipsnyje numatytas poveikio priemones ir jėga patekti į transporto priemonę;
5) pasienio ruože (ne muitinės ribose) atlikti poėmį, siekiant sulaikyti uždraustus pervežti daiktus ar dokumentus;
6) šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais, taip pat dėl eismo saugumo sąlygų ar tarnybos tikslais apriboti patekimą į tam tikrą pasienio užkardos teritoriją ar patalpas ir buvimą jose;
7) fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio ruože, muitinės ar Pasienio apsaugos tarnybos patalpose.
16 straipsnis. Administracinės teisės pažeidimus, susijusius su pasienio ruožo režimu ir įvykdytus pasienio užkardos teritorijoje, nagrinėja ir administracines nuobaudas skiria Pasienio apsaugos tarnybos užkardos viršininkas.
17 straipsnis.
Pasienio apsaugos tarnybai suteikiama teisė turėti ir naudoti šaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones, kurių įsigijimo, apskaitos, laikymo, išdavimo ir panaudojimo sąlygos reglamentuojamos Krašto apsaugos departamento nustatyta ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.
Esantiems pasienio ruože asmenims atsisakius vykdyti teisėtų pasienio apsaugos pareigūnų reikalavimus, pastarieji turi teisę panaudoti fizinę jėgą, parankines, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir prieš tai išbandžius visas kitas galimas poveikio priemones.
Apie šaunamojo ginklo panaudojimą kiekvienu atveju nedelsiant pranešama miesto (rajono) prokuratūrai. Apie specialiųjų priemonių panaudojimą rašomas tarnybinis raportas.
18 straipsnis. Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus ar Pasienio apsaugos tarnybos viršininko nurodymu Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnų veiklai kontroliuoti gali būti panaudotos operatyvinės priemonės, kurių panaudojimo tvarką nustato Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
19 straipsnis. Tarnybines patalpas Pasienio apsaugos tarnybos padaliniams savivaldybės suteikia bendra tvarka.
Etatiniams pasienio pareigūnams mokama piniginė kompensacija už asmeninio automobilio naudojimą tarnybiniams reikalams.
Pasienio apsaugos pareigūnai jų gyvenamojoje vietoje telefonu aprūpinami be eilės.
20 straipsnis. Pasienio apsaugos tarnybos materialinei techninei bazei gerinti ir pareigūnams skatinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriama dalis lėšų, gautų realizavus konfiskuotus neteisėtai įvežamus ir išvežamus daiktus bei vertybes.
21 straipsnis.
Įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
