Dėl Lietuvos miškų ūkio ekonominės reformos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pažymi, kad miškų ūkio būklė yra kritiška. Respublikos miškingumas mažas – 27,9 procento, brandžių medynų tik 7,5 procento, nenormali medynų amžiaus struktūra. Esant dabartinei miškų būklei ir ūkininkavimo lygiui, neužtikrinamas Respublikos aprūpinimas vietine mediena. Mažėja miško darbininkų skaičius, didėja jų kaita, o specialistai, nematydami perspektyvos, dirba pasyviai. Specialistų ir darbininkų atlyginimai trečdaliu mažesni negu vidutiniškai Respublikoje.

Mažai diegiama techninė pažanga, žemas miškų ūkio darbų mechanizavimo lygis. Dažnai nesilaikoma moksliškai pagrįstų miškų atkūrimo, auginimo ir priežiūros technologijų. Silpna miškų urėdijų gamybinė ir socialinė bazė. Nepakankamai racionaliai naudojami medienos ištekliai. Daug jos supūva miške.

Ši būklė susidarė daugiausia dėl to, kad miškų urėdijų veikloje bei jų santykiuose su miško išteklių vartotojais ignoruojami ekonominiai svertai. Iki šiol miškų atkūrimo, auginimo ir priežiūros darbams, taip pat specialistams ir miško apsaugai išlaikyti lėšos buvo skiriamos iš biudžeto, o už stačiąjį mišką mokestis mokamas į biudžetą. Lėšų miškų ūkiui buvo skiriama ne tiek, kiek reikia, o pagal biudžeto galimybes. Tokia finansavimo tvarka trukdė plėtoti miškų ūkį.

Dabar stačiojo miško vieno kietmetrio vidutinė kaina – tik 2,56 rublio, o pagamintos ir išvežtos medienos – 15,21 rublio. Miško ruoša kai kuriose miškų urėdijose netgi nuostolinga. Didelė smulkios medienos bei kirtimo atliekų surinkimo ir transportavimo savikaina bei maža jų realizavimo kaina neskatina racionaliai naudoti šių medienos išteklių, švarinti miškų. Medienos kainos daug mažesnės nei pasaulinėje rinkoje.

Siekdama geriau aprūpinti Lietuvos ūkį mediena, didinti miškų produktyvumą, plėtoti jų apsaugines bei rekreacines funkcijas, iš esmės rekonstruoti miškų ūkio techninę bazę ir išspręsti socialines miškininkų problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Laikyti, jog yra tikslinga, vykdant žemės reformą, numatyti nuosekliai apželdinti mišku krūmynus, upių, ežerų bei kitų vandens telkinių pakrantes, apsaugines juostas bei zonas, eroduojamas ir žemės ūkiui netinkamas arba mažai tinkamas žemes, kad didėtų Lietuvos miškingumas, o didesnius kaip 25 ha žemės ūkio įmonių miškus, pirmiausia tuos, kurie ribojasi su valstybiniais miškais perduoti miškų urėdijoms į valstybinį miškų fondą. Tuo tikslu pavesti Miškų ūkio ministerijai, Žemės ūkio ministerijai kartu su žemėtvarkos tarnyba parengti pasiūlymus dėl Žemės reformos įstatymo projekto papildymo atitinkamomis nuostatomis.

2. Neteko galios nuo 1991-08-19

Punkto naikinimas:

Nr. 342, 1991-08-19, Žin. 1991, Nr. 26-715 (1991-09-20), i. k. 0911100NUTA00000342

3. Nustatyti, kad nuo 1991 metų miškų atkūrimo, ugdymo, priežiūros ir apsaugos darbai apmokami iš miško auginimo fondo, sudaromo iš pajamų už stačiąjį mišką.

4. Nustatyti, kad 1991–1995 metais 90 procentų valiutos už eksportuojamą medieną ir jos gaminius paliekama miškų urėdijoms technikos pažangai spartinti.

Finansų ministerija, rengdama valiutinių fondų sudarymo ir naudojimo tvarkos projektą, turi atsižvelgti į tai, kad dalis valiutos, gaunamos už eksportuojamus medienos gaminius, būtų skiriama miškų ūkio urėdijoms, tiekiančioms medienos žaliavą.

5. Įpareigoti Miškų ūkio ministeriją:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRĖ PIRMININKĖ                                                                                     K. PRUNSKIENĖ