Dėl Vilniaus miesto laikino apgyvendinimo punkto įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo

1. Vilniaus miesto laikino apgyvendinimo punktas (toliau vadinama – laikino apgyvendinimo punktas) yra socialinės paskirties įstaiga grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi reabilituotiems politiniams kaliniams, tremtiniams, jų vaikams bei jų šeimų nariams, neturintiems gyvenamojo ploto, laikinai apgyvendinti.

2. Reabilituotų politinių kalinių, tremtinių ir jų vaikų šeimų nariai yra:

vyras (žmona);

nepilnamečiai vaikai ir įvaikiai;

neturintys tėvų nepilnamečiai anūkai, jeigu įforminta globa;

kartu gyvenantys pilnamečiai vaikai ir įvaikiai, kurie neturi savo šeimos;

kartu gyvenantys nedarbingi dėl amžiaus ar sveikatos būklės tėvai.

3. Laikino apgyvendinimo punkte gyvenamosios patalpos skiriamos laikotarpiui, kurio reikia nuosavybės susigrąžinimo klausimams išspręsti, kompensacijoms gauti, taip pat laukiant buto, statomo valstybės lėšomis arba savo jėgomis. Maksimali laikino apgyvendinimo trukmė – ne daugiau kaip vieneri metai. Išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams.

4. Laikino apgyvendinimo punktą steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Vilniaus miesto valdyba koordinuoja laikino apgyvendinimo punktą eksploatuojančios organizacijos darbą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir šiais nuostatais.

6. Laikino apgyvendinimo punkto patalpų nuomos, komunalinių paslaugų, eksploatavimo ir kitos išlaidos apmokamos iš laikinai apgyvendintų grįžusiųjų asmenų mokesčių, Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto ir labdaros lėšų.

7. Grįžusieji asmenys kreipiasi dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo į Vilniaus miesto valdybą, pateikdami šiuos dokumentus:

prašymą laikinai suteikti gyvenamąsias patalpas laikino apgyvendinimo punkte;

asmens dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso arba kito turimo paso kartu su teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą pažymėjimu) kopiją;

šeimos sudėtį patvirtinančius dokumentus;

dokumentą, patvirtinantį teisėtą jų išvykimą iš užsienio valstybės (užsienio pase ar jį atitinkančiame dokumente turi būti žyma apie leidimą išvykti į kitą valstybę);

politiniai kaliniai, tremtiniai – dar ir reabilitacijos pažymos kopiją, jų vaikai – tėvų reabilitacijos pažymos kopiją bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

Prireikus pateikiami ir kiti dokumentai (patvirtinantys invalidumą ir panašiai).

8. Vilniaus miesto valdyba patikrintus dokumentus pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 „Dėl politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą bei aprūpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos matmenų“ (Žin., 1992, Nr.) sudarytai komisijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenyse numatytoms priemonėms įgyvendinti, kuri priima sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo laikino apgyvendinimo punkte.

9. Vilniaus miesto valdyba, vadovaudamasi šių nuostatų 8 punkte nurodytos komisijos teikimu, priima sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo laikino apgyvendinimo punkte. Valdybos sprendimas įforminamas potvarkiu.

10. Laikino apgyvendinimo punktą eksploatuojanti organizacija, gavusi Vilniaus miesto valdybos potvarkį skirti gyvenamąsias patalpas, sudaro su grįžusiuoju asmeniu terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; jeigu apgyvendinama šeima, šis asmuo sutartyje atstovauja šeimai. Sutartis sudaroma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 28-765) patvirtintas Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdines taisykles.

Sutartyje būtina nurodyti terminą, kuriam pasibaigus asmuo turi patuštinti užimamas gyvenamąsias patalpas. Jeigu pasibaigus sutartyje numatytam terminui, asmuo neišsikelia, jis iškeldinamas įstatymų numatyta tvarka.

11. Suteikiama gyvenamoji patalpa turi būti ne mažesnė kaip 10 kv. metrų bendrojo (naudingo) ploto vienam šeimos nariui.

Grįžusiojo asmens sutikimu (pageidavimu) gali būti suteikta ir mažesnio ploto gyvenamoji patalpa.

12. Grįžusieji asmenys, sudarę su laikino apgyvendinimo punktą eksploatuojančia organizacija terminuotas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, privalo asmeniškai kreiptis į Vilniaus miesto policijos komisariato Migracijos skyrių dėl gyvenamosios vietos įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase arba dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ir pateikti atitinkamus dokumentus.

13. Laikino apgyvendinimo punkto patalpų nuomos išlaidas grįžusiems pensinio amžiaus asmenims, I bei II grupės invalidams ir nedarbingiems jų šeimų nariams padengia Vilniaus miesto savivaldybė iš savo biudžeto lėšų už visą buvimo laiką, bet ne ilgesnį kaip numatyta nuomos sutartyje.

14. Pasibaigus nuomos sutartyje numatytam laikotarpiui (už kurį šių nuostatų 13 punkte nurodytieji asmenys nemokėjo patalpų nuomos mokesčio), visiems grįžusiems asmenims tiek patalpų nuomos, tiek komunalinių paslaugų mokesčiai skaičiuojami pagal nustatytąja tvarka patvirtintas kainas ir tarifus. Prireikus taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytos lengvatos mažai pajamų turinčioms šeimoms, senatvės pensininkams ir invalidams.

15. Jeigu asmenys nemoka privalomų mokesčių (patalpų nuomos mokesčio ir mokesčio už komunalines paslaugas) arba dėl jų kaltės sugadinamas laikino apgyvendinimo punkto inventorius, padaroma kita materialinė žala, terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Vilniaus miesto valdybos sprendimu gali būti nutraukta anksčiau numatyto sutartyje termino, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ir išieškant įsiskolinimo ar materialinės žalos dydžio sumą. Nutraukus sutartį, asmenys iškeldinami įstatymų numatyta tvarka.

16. Laikino apgyvendinimo punkto eksploatavimui vadovauja direktorius (komendantas), kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų Vilniaus miesto valdyba.

17. Laikino apgyvendinimo punkto gyvenamosios patalpos eksploatuojamos laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 nuostatų dėl valstybinio ir visuomeninio butų fondo eksploatavimo ir priežiūros.

18. Laikino apgyvendinimo punktą eksploatuojanti organizacija užtikrina:

laikino apgyvendinimo punktui skirtų lėšų racionalų ir taupų naudojimą;

materialinių vertybių apsaugą;

pastatų, įrengimų ir komunikacijų rekonstravimą, remontą bei teritorijos priežiūrą;

priešgaisrinės apsaugos taisyklių laikymąsi;

statistinę ir buhalterinę apskaitą.

19. Laikino apgyvendinimo punkto finansinės veiklos atskaitomybės tvarką nustato Vilniaus miesto valdyba.