Dėl Respublikinių statybos normų RSN 157-94 patvirtinimo (Nr. 138)

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL RESPUBLIKINIŲ STATYBOS NORMŲ RSN 157-94 PATVIRTINIMO

1994 m. birželio 21 d. Nr. 138

Vilnius

Vykdant projektavimo ir statybos normų ruošimo programą,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Respublikines statybos normas „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“.

2. RSN 157-94 įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1 d.

3. Nuo 1994 m. liepos 1 d. negalioja Statybos normos ir taisyklės II-106-79 „Naftos ir naftos produktų sandėliai“, išskyrus šių normų 1.11–1.13, 6.3–6.5, 9.20–9.36, 10.1–10.6 ir 11.7 punktus.

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS JULIUS LAICONAS

______________

RESPUBLIKINĖS STATYBOS NORMOS

NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ SANDĖLIAI.

PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI.

RSN 157-94

Lietuvos Respublikos

statybos ir urbanistikos ministerija

Respublikinės statybos normos

NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ

SANDĖLIAI. PRIEŠGAISRINIAI

REIKALAVIMAI

RSN 157-94

Vietoj SNiP II-106-79

Šios normos nustato projektavimo ir rekonstravimo naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinius reikalavimus.

Šios normos neprivalomos projektuojant:

suskystintųjų angliavandenilio dujų sandėlius;

naftos ir jos produktų sandėlius, kai sočiųjų garų slėgis technologinėse talpose ir įrenginiuose, esant 20^oC temperatūrai, didesnis už 93,1 kPa (700 mm gyvsidabrio stulpelio);

riebalų sintetinių pakaitalų sandėlius;

naftos ir jos produktų rezervuarus bei kitokias talpas, kurios įeina į technologinį įrenginį arba naudojamos kaip technologiniai aparatai.

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1. Naftos ir jos produktų sandėliai, atsižvelgiant į jų bendrą talpą ir didžiausią tūrį, skirstomi į kategorijas pagal 1.1 lentelę.

Bendra naftos ir jos produktų sandėlio talpa nustatoma pagal rezervuaruose bei taroje saugomų produktų tūrį. Rezervuarų ir taros tūris prilyginamas jų nominaliam tūriui.

1.1 lentelė

Sandėlio kategorija	Vieno rezervuaro didžiausias tūris, m³	Bendra sandėlio talpa, m³
I	-	>100 000
II	-	>20 000: ≤100 000
III	≤5000	>10 000: ≤20 000
IV	≤2000	>2000: ≤10 000

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL RESPUBLIKINIŲ STATYBOS NORMŲ RSN 157-94 PATVIRTINIMO

1994 m. birželio 21 d. Nr. 138

Vilnius

Vykdant projektavimo ir statybos normų ruošimo programą,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Respublikines statybos normas „Naftos ir jos produktų sandėliai. Priešgaisriniai reikalavimai. RSN 157-94“.

2. RSN 157-94 įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1 d.

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS JULIUS LAICONAS

______________

RESPUBLIKINĖS STATYBOS NORMOS

NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ SANDĖLIAI.

PRIEŠGAISRINIAI REIKALAVIMAI.

RSN 157-94

Lietuvos Respublikos

statybos ir urbanistikos ministerija

Respublikinės statybos normos

NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ

SANDĖLIAI. PRIEŠGAISRINIAI

REIKALAVIMAI

RSN 157-94

Vietoj SNiP II-106-79

Šios normos nustato projektavimo ir rekonstravimo naftos ir jos produktų sandėlių priešgaisrinius reikalavimus.

Šios normos neprivalomos projektuojant:

suskystintųjų angliavandenilio dujų sandėlius;

naftos ir jos produktų sandėlius, kai sočiųjų garų slėgis technologinėse talpose ir įrenginiuose, esant 20^oC temperatūrai, didesnis už 93,1 kPa (700 mm gyvsidabrio stulpelio);

riebalų sintetinių pakaitalų sandėlius;

naftos ir jos produktų rezervuarus bei kitokias talpas, kurios įeina į technologinį įrenginį arba naudojamos kaip technologiniai aparatai.

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1. Naftos ir jos produktų sandėliai, atsižvelgiant į jų bendrą talpą ir didžiausią tūrį, skirstomi į kategorijas pagal 1.1 lentelę.

Bendra naftos ir jos produktų sandėlio talpa nustatoma pagal rezervuaruose bei taroje saugomų produktų tūrį. Rezervuarų ir taros tūris prilyginamas jų nominaliam tūriui.

1.1 lentelė

Sandėlio kategorija	Vieno rezervuaro didžiausias tūris, m³	Bendra sandėlio talpa, m³
I	-	>100 000
II	-	>20 000: ≤100 000
III	≤5000	>10 000: ≤20 000
IV	≤2000	>2000: ≤10 000
V	≤700	≤2000

Į sandėlio talpą leidžiama neįskaičiuoti:

tarpinių rezervuarų (išpylimo talpų), esančių prie perpylimo estakadų;

katilinių ir dyzelinių elektros stočių sąnaudų rezervuarų, kurių bendra talpa ne didesnė kaip 100 m³;

nuotėkio surinkimo rezervuarų;

naudotų naftos produktų ir tepalų surinkimo rezervuarų, kurių bendra talpa ne didesnė kaip 100 m³;

sugaudytų naftos produktų rezervuarų ir atskiriamųjų rezervuarų (sugaudytiems naftos produktams), gamybinių nuotekų arba gamybinių ir lietaus kanalizacijos valymo įrenginiuose.

1.2. Naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų, patalpų ir įrenginių kategorijos pagal pavojų gaisrui arba sprogimui ir gaisrui kilti nustatomos vadovaujantis RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, technologijų projektavimo normomis arba specialiais klasifikavimo dokumentais ir sąrašais, patvirtintais nustatyta tvarka.

1.3. Rezervuarai, taip pat sandėlių pastatai ir įrenginiai naftai bei jos produktams laikyti taroje skirstomi į:

požeminius – įgilintus į gruntą arba apipiltus gruntu (požeminis saugojimas), kai skysčio lygis rezervuare arba išpilto skysčio lygis sandėlio pastate arba įrenginyje yra 0,2 m žemesnis už greta esančios aikštelės žemiausią planinę altitudę (3 m atstumu nuo rezervuaro sienelės arba nuo pastato ar įrenginio sienų);

antžeminius (antžeminis saugojimas), kai jie neatitinka pirmiau nurodytų sąlygų.

Grunto pylimo pagrindo plotis nustatomas priklausomai nuo išsiliejusio skysčio hidrostatinio spaudimo, kai atstumas nuo vertikalaus (cilindro ar stačiakampio formos) rezervuaro sienelės arba nuo bet kurio horizontalaus (cilindro formos) rezervuaro sienelės iki pylimo šlaito yra ne mažesnis kaip 3,5 m.

1.4. Naftos ir jos produktų sandėlių pastatai ir statiniai turi būti I, II arba IIIa atsparumo ugniai. IIIa atsparumo ugniai pastatų ir statinių metalinės laikančiosios konstrukcijos privalo būti ne mažiau kaip 0,5 val. atsparumo ugniai.

1.5. Nustatant atstumą tarp naftos ir jos produktų sandėlių bei kitų objektų, reikia atsižvelgti ne tik į priešgaisrinius reikalavimus, kuriuos nustato šios normos, bet ir išlaikyti atstumus, nustatytus kitais normatyviniais dokumentais (higieniniais, ekologiniais ir t. t.).

1.6. Šiose normose vartojamos sąvokos ir apibrėžimai pateikti 1 privalomame priede.

1.7. Vietos, kur naftos ir jos produktų vamzdynai kerta pastatų, statinių, sklendžių šulinių ir kamerų konstrukcijas, taip pat žemės pylimus (atitvarines sienas), turi būti patikimai užsandarintos nedegiomis medžiagomis.

1.8. Naftos ir jos produktų sandėliuose žaibosaugos įrenginiai projektuojami vadovaujantis RSN 139-92 „Pastatų ir statinių žaibosauga“.

2. GENERALINIS PLANAS

2.1. Atstumai nuo gaisro-sprogimo atžvilgiu pavojingų naftos ir jos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų nustatomi pagal 2.1 lentelę.

2.1 lentelė

Objektai	Mažiausi atstumai, m, nuo sandėlių pastatų ir įrenginių, kai jie priskiriami kategorijoms
Objektai	I	II	III	IV	V
1. Gretimų įmonių pastatai ir įrenginiai	100	40(100)	40	40	30
2. Miškai: spygliuočių ir mišrūs lapuočių	50 20	50 20	50 20	50 20	50 20
3. Atviri šieno, šiaudų ar durpių sandėliai	100	100	100	100	100
4. Atviri durpių slūgsojimo sklypai, akmens anglies, miško ar plaušinių medžiagų sandėliai	50	50	50	50	50
5. Bendro naudojimo geležinkeliai (iki pylimo pado arba iškasos briaunos): stotyse	150	100	80	60	50
pralankose ir platformose tarpustotėse	80 60	70 50	60 40	50 40	40 30
6. Bendro naudojimo automobilių keliai (važiuojamosios dalies kraštas): I, II, III kategorijos IV ir V -“-	75 40	50 30	45 20	45 20	45 15
7. Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai	100	100	100	100	100
8. Bendro naudojimo automobilių degalinės	50	30	30	30	30
9. Kanalizacijos valomieji įrenginiai ir siurblinės, nepriklausantys sandėliui	100	100	40	40	40
10. Garažai ir automobilių laikymo aikštelės	100	40(100)	40	40	40
11. Sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingos gamybos technologiniai įrenginiai ir dujų fakelo deginimo įtaisai	100	100	100	100	100

PASTABA. Nurodyti skliaustuose atstumai, nustatomi II kategorijos sandėliams, kai jų talpa viršija 50 000 m³.

Atstumai, nurodyti 2.1 lentelėje, nustatomi tarp:

pastatų ir įrenginių prošvaisoj tarp išorinių sienų arba pastatų ir įrenginių konstrukcijų;

perpylimo įtaisų – nuo geležinkelio su perpylimo estakadomis ašies;

aikštelių (atvirų ir įrengtų pašiūrėse), skirtų automobilių cisternų perpylimo įtaisams, siurbliams, tarai ir kt. – nuo šių aikštelių ribų;

technologinių estakadų ir vamzdynų – nuo kraštinio vamzdyno;

fakelo įtaisų – nuo fakelo vamzdžio.

2.2. Rekonstruojant naftos ir jos produktų sandėlius miškuose, kai reikia iškirsti mišką, atstumą iki spygliuočių miško leidžiama sumažinti 2 kartus, jei išilgai miško, aplink sandėlį, numatoma suarta 5 m pločio mineralizuota juosta.

2.3. Atstumą nuo sandėlių pastatų ir įrenginių iki durpių atviro slūgsojimo sklypų leidžiama sumažinti 2 kartus, jei atvirai slūgsančių durpių sluoksniai pusės atstumo, nustatyto 2.1 lentelės 3 punktu nuo atitinkamos kategorijos sandėlių pastatų ir įrenginių, ribose bus užpilti ne plonesniu kaip 0,5 m žemės sluoksniu.

2.4. Projektuojant naftos ir jos produktų rezervuarų parkus sklypuose, kurių altitudės, palyginti su gretimų gyvenviečių, įmonių, geležinkelių, esančių arčiau kaip 200 m nuo rezervuarų parko altitude, yra aukštesnės, taip pat išdėstant naftos ir jos produktų sandėlius prie upių krantų 200 m ir arčiau nuo vandens ribos (esant aukščiausiam lygiui), reikia numatyti papildomas priemones (suderintas su priežiūros organais), kurios, įvykus rezervuaro avarijai, neleistų naftai ar jos produktams išsilieti į gyvenvietės arba įmonės teritoriją, ant geležinkelio ar į vandens telkinį.

2.5. Atstumas nuo naftos ir jos produktų antžeminių rezervuarų iki sandėlio pastatų bei įrenginių nustatomas pagal 2.2 lentelę.

2.2 lentelė

Sandėlio pastatai bei įrenginiai	Atstumas, m, nuo antžeminių rezervuarų, kai sandėlio kategorija
Sandėlio pastatai bei įrenginiai	I	II	III	IV	V

1. Perpylimo įtaisai:
a) jūrų ir upių laivams (perpylimo prieplaukos ir pirsai)	30 m + rezervuaro aukštis
b) geležinkelio perpylimo estakadoms ir automobilių cisternoms	30	20	20	20	10

2. Produktų siurblinės (siurblių cechai), produktų siurblinių sklendžių mazgų pastatai ir aikštelės, apskaitos ir matavimo mazgai, pilstymo ir fasavimo patalpos, nafta užterštų neapvalytų nuotekų kanalizacijos siurblinės




	30	15	15	15	10

3. Naftos produktų, kurie laikomi taroje, sandėlių pastatai, taip pat taroje laikomų naftos produktų ir taros (naudotos arba švarios, kuri yra degi) laikymo aikštelės, naudotų naftos produktų surinkimo punktų pastatai ir aikštelės




	30	20	20	20	15

4. Geriamojo vandens vandentiekis bei gaisrinės siurblinės, gaisriniai postai ir priešgaisrinių įrenginių bei ugnį gesinančių priemonių saugojimo patalpos, gaisriniai rezervuarai arba vandens tvenkiniai (iki vandens paėmimo vietų)





	30	30	30	30	30

5. Gamybinių nuotekų (su nafta ar jos produktais) kanalizacijos valomieji įrenginiai:


a) sėsdinimo tvenkiniai, šlamo kaupikliai, uždarosios naftos gaudyklės, atviri flotaciniai įtaisai (veidrodžio plotas 400 m² ir didesnis), buferiniai ir sėsdinimo rezervuarai, kurių tūris 700 m³ ir didesnis




	30	30	30	30	30
b) flotaciniai įtaisai ir filtrai pastatuose, uždarosios naftos gaudyklės (veidrodžio plotas mažesnis už 400 m²), buferiniai ir sėsdinimo rezervuarai, kurių tūris mažesnis už 700 m³, dumblo plovimo rezervuarai, įskaitant šlamo kaupiklius, ozonavimo įtaisai ir garinimo tvenkiniai





	15	15	15	15	15

6. Pastatai ir įrenginiai, kuriuose vyksta gamybiniai procesai naudojant atvirą ugnį (krosnys naftai pašildyti, katilinės, pastatai, kur vyksta suvirinimo darbai ir pan.), garažai ir patalpos automobilių techniniam aptarnavimui, esantys nuo rezervuarų:





a) su lengvai užsiliepsnojančia nafta ir jos produktais
a) su lengvai užsiliepsnojančia nafta ir jos produktais	60	40	40	40	40
b) su degia nafta ir degiais jos produktais	40	30	30	30	30

7. Gaisrinių depų pastatai (be gyvenamųjų patalpų), administraciniai ir buitiniai pastatai

	40	40	40	40	40

8. Naftos gavybos punktuose sprogimo ir gaisro atveju pavojingi technologiniai įrenginiai

	40	40	40	40	40

9. Valomųjų įrenginių paleidimo arba priėmimo mazgai
9. Valomųjų įrenginių paleidimo arba priėmimo mazgai	30	30	30	30	30

10. Vidinių automobilių kelių važiuojamos dalies pakraštys
10. Vidinių automobilių kelių važiuojamos dalies pakraštys	9	9	9	9	9

11. Kiti sandėlio pastatai ir įrenginiai	20	20	20	20	20

PASTABOS: 1. Atstumai pagal lentelės 1a poziciją nustatomi iki prieplaukoje stovinčio laivo korpuso artimiausios dalies, pagal kitas pozicijas – vadovaujantis 2.1 lentele.

2. Projektuojant autokelius ir privažiavimus didesniu atstumu nuo rezervuarų negu nurodyta šios lentelės 10 pozicijoje, būtina nurodytu atstumu numatyti gaisrinei technikai kietos dangos aikšteles, ne siauresnes už važiuojamojo kelio plotį.

2.6. Atstumas nuo naftos bei jos produktų požeminių rezervuarų iki:

geriamojo vandens vandentiekio ir gaisrinių siurblinių, priešgaisrinių postų, priešgaisrinės įrangos bei ugnį gesinančių priemonių laikymo patalpų, priešgaisrinių rezervuarų arba vandens tvenkinių (iki vandens paėmimo šulinių), administracinių bei buitinių pastatų, taip pat iki pastatų ir įrenginių, kuriuose vyksta gamyba vartojant atvirą ugnį, nustatomas pagal 2.2 lentelę;

kitų sandėlio pastatų ir įrenginių nustatomas pagal 2.2 lentelę, leidžiant jį sumažinti iki 50%;

produktų įgilintų siurblinių aklinos sienos (be angų) – ne mažiau kaip 3 m (išskyrus atvejus, nurodytus šių normų 7.2 punkte).

2.7. Atstumai nuo geležinkelio, automobilių cisternų, jūrų ir upių laivų (prieplaukose) perpylimo įtaisų iki sandėlio pastatų ir įrenginių (išskyrus rezervuarus) nustatomi pagal 2.3 lentelę.

2.3 lentelė

Sandėlio pastatai ir įrenginiai	Atstumas, m, nuo perpylimo įtaisų, kai sandėliai yra kategorijos

	I	II	III	IV	V

1. Produktų siurblinės (siurblių cechai), siurblinių sklendžių mazgų pastatai ir aikštelės, apskaitos ir matavimo mazgai, pilstymo, fasavimo patalpos, naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatai, naudotų naftos produktų surinkimo punktų aikštelės




	18	18	15	15	10
	12	12	10	10	8

2. Naftos produktų, laikomų taroje, ir švarios degios taros laikymo aikštelės, atviros valomųjų įtaisų priėmimo ir paleidimo mazgų aikštelės

	20	20	15	15	10
	15	15	10	10	8

3. Geriamojo vandens vandentiekio ir gaisrinės siurblinės, priešgaisriniai rezervuarai arba vandens tvenkiniai (iki vandens paėmimo šulinio arba vandens paėmimo vietos), gaisriniai postai, priešgaisrinių įrenginių ir ugnies gesinimo priemonių laikymo patalpos




	40	40	40	40	40
	30	30	30	30	30

4. Gaisrinių depų pastatai (be gyvenamųjų patalpų), administraciniai ir buitiniai pastatai

	40	40	30	30	30

5. Tarpiniai rezervuarai (išpylimo talpos) prie geležinkelio estakadų	už estakados ir geležinkelio – nenormuojama

6. Sandėlių pastatai ir įrenginiai, kuriuose vyksta gamybos procesai naudojant atvirą ugnį
	40	40	40	40	40
	30	30	30	30	30

PASTABOS: 1. Atstumai, nurodyti virš brūkšnio, taikomi perpylimo įtaisams, naudojantiems lengvai užsiliepsnojančią naftą bei jos produktus, po brūkšniu – degią naftą ir jos produktus.

2. Automobilių cisternų pripylimo įtaisus, kai pilamų naftos produktų pliūpsnio temperatūra viršija 120^oC, leidžiama išdėstyti greta pilstymo, fasavimo patalpų ir prie geležinkelių estakadų.

2.8. Kai perpompuojami ar laikomi lengvai užsiliepsnojantys produktai, atstumai nuo sandėlio pastatų ir įrenginių, kuriuose vyksta gamybiniai procesai naudojant atvirą ugnį, turi būti ne mažesni kaip 40 m iki:

produktų siurblinių;

gamybinių nuotekų (su nafta ir jos produktais) valomųjų įrenginių;

naftos produktų, laikomų taroje, pastatų ir aikštelių;

pilstymo ir fasavimo patalpų;

taros, naudotos naftos produktams, laikymo pastatų ir aikštelių.

Kai perpompuojami ar laikomi degūs produktai, šie atstumai turi būti ne mažesni kaip 30 m.

2.9. Atstumas nuo gamybinių nuotekų (su nafta ar jos produktais) kanalizacijos valomųjų įrenginių, esant atviram skysčio veidrodžiui (sėsdinimo tvenkiniai, naftos gaudyklės ir kt.), taip pat šlamo kaupiklių iki sandėlio pastatų ir įrenginių (išskyrus rezervuarus, pastatus bei įrenginius, kuriuose vyksta gamybiniai procesai naudojant atvirą ugnį) turi būti ne mažesnis kaip 30 m.

2.10. V kategorijos sandėliuose, kuriuose laikoma tik degi nafta ir degūs jos produktai, šį atstumą galima sumažinti iki 24 m. Atstumas nuo kitų kanalizacijos valomųjų įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 15 m.

2.11. Atstumai tarp sandėlio pastatų ir įrenginių, išskyrus nustatytus šiomis normomis, taip pat inžinerinių tinklų planavimas vykdomas vadovaujantis pramonės įmonių generalinių planų projektavimo normomis.

2.12. Naftos ir jos produktų sandėlio teritorija turi būti aptverta 2 m aukščio nedegia tvora. Sandėlio tvora tveriama:

nuo geležinkelio perpylimo estakadų, turinčių dvipusius perpylimo įtaisus (skaičiuojant nuo artimesnio kelio aptvaro) – ne arčiau kaip 10 m atstumu;

nuo kitų sandėlio pastatų ir įrenginių – ne arčiau kaip 5 m atstumu.

Nuo sandėlio administracinių pastatų ir buitinių pastatų atstumas nenormuojamas.

Išdėstant naftos ir jos produktų sandėlius įmonių teritorijoje, tvoros įrengimo būtinumą nustato užsakovas projektavimo užduotyje.

2.13. Naftos ir jos produktų sandėlių teritoriją, atsižvelgiant į technologinius ryšius, krovinių apyvartą ir transporto rūšį, sanitarijos ir higienos, ekologinius priešgaisrinius ir kitus reikalavimus, būtina suskirstyti pagal funkcinį panaudojimą į zonas ir barus.

2.14. Magistralinių naftotiekių valomųjų įrenginių paleidimo ir priėmimo mazgai, išdėstyti naftos ir jos produktų sandėlių teritorijoje, kurių altitudės aukštesnės už sandėlio pastatų ir įrenginių žemės altitudes, atitveriami 0,5 m aukščio žemės pylimu ar atitvarine sienele.

2.15. I ir II kategorijų naftos ir jos produktų sandėliai, nepriklausomai nuo aikštelės matmenų, privalo turėti ne mažiau kaip du išvažiavimus į bendro naudojimo ar privažiavimo kelius.

2.16. Apie rezervuarų parką, tarp rezervuarų grupių, prie perpylimo įtaisų aikštelių būtina projektuoti iš dviejų pusių ne siauresnius kaip 3,5 m žvyro, skaldos ir kitos dangos kelius.

Prie geležinkelio perpylimo estakadų, turinčių dvipusius perpylimo įtaisus, daromas žiedinis gaisrinių mašinų pravažiavimas.

2.17. Rezervuarų parko teritorijoje bei naftos ir jos produktų priėmimo ir išdavimo baruose važiuojamosios dalies planinės altitudės turi būti ne mažiau kaip 0,3 m aukštesnės už gretimos teritorijos planines altitudes.

2.18. Naftos ir jos produktų sandėlių teritorijas draudžiama želdinti spygliuočiais, o taip pat lapuočiais medžiais ir krūmais, kurie žydėdami išskiria dribsnius, plaušines medžiagas arba pūkuotas sėklas.

Gamybinės zonos, geležinkelio bei automobilių cisternų perpylimo barai, taip pat rezervuarų parko zonos apželdinamos tik veja.

Pylimais apjuostoje rezervuarų parko teritorijoje neleidžiama sodinti medžių, krūmų ar želdinti vejų.

2.19. Mažiausi horizontalūs atstumai prošvaisoj nuo naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų iki sandėlių pastatų, įrenginių ir inžinerinių tinklų nustatomi vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, kitų žinybų normomis ir 2.4 lentele.

2.4 lentelė

Pastatai, įrenginiai ir inžineriniai tinklai	Mažiausi horizontalūs atstumai (prošvaisoje) nuo vamzdynų, m

	antžeminių	požeminių (tarp jų kanalų, latakų)
	antžeminių	požeminių (tarp jų kanalų, latakų)

1. Naftos ir jos produktų rezervuarai (rezervuaro sienelė)	3	4, bet ne mažiau už tranšėjos gylį iki rezervuaro pamato

2. Administracinių ir buitinių patalpų pamatai, kai slėgis vamzdyne, MPa:

≤2,5	12,5	5
>2,5	25	10

3. Sandėlio aptvėrimo, prožektorių bokštų, galerijų, estakadų, vamzdynų, kontaktinio ir ryšių tinklo atramų pamatai

	1	1,5

4. Geležinkelio tarpvėžės vidaus ašis, kai slėgis vamzdyne, MPa:

≤2,5	4	4, bet ne mažiau
		už tranšėjos gylį
		iki sankasos pado
>2,5	8	8 – „ -

5. Automobilių vidaus keliai:
- kelio borto akmuo (važiuojamosios dalies briauna)
- kelio borto akmuo (važiuojamosios dalies briauna)	1,5	1,5
- iškasos išorės briauna arba kelio sankasos papėdė
- iškasos išorės briauna arba kelio sankasos papėdė	1	2,5

6. Elektros perdavimo oro linijos atramų pamatai, kV:
6. Elektros perdavimo oro linijos atramų pamatai, kV:
≤1 ir išorės apšvietimo	1	1.5
>1 – ≤35	5	5
>35	10	10

7. Kitų sandėlio pastatų ir įrenginių pamatai; I ir II atsparumo ugniai pastatų sienos, neturinčios angų	3	3

	0,5	3

8. Atviros transformatorinės pastotės ir paskirstymo įrenginiai
	10	10

9. Vandentiekis, pramoninė (slėgiminė ir savitakinė) kanalizacija, drenažai, buitinė slėgiminė kanalizacija, lietaus kanalizacija (užterštų nuotekų)


	1,5	1,5

10. Buitinė savitakinė kanalizacija, lietaus kanalizacija (sąlygiškai švarių vandenų)
	3	3

11. Šilumos vamzdynai (nuo šiluminės izoliacijos)	1	1

12. Jėgos ir ryšių kabeliai	1	1

3. REZERVUARŲ PARKAI

3.1. Naftos ir jos produktų sandėliuose rezervuarų tipai turi atitikti šalyje pripažintų standartų reikalavimus. Nafta ar jos produktai, kurių stingimo temperatūra aukštesnė už 0^oC, turi būti laikomi rezervuaruose su stacionariais stogais (be pontonų).

PASTABOS: 1. Rezervuarai su stacionariu stogu ir su pontonu toliau vadinami rezervuarais su pontonu.

2. Rezervuarai su stacionariu stogu be pontono – rezervuarais su stacionariu stogu.

3.2. Rezervuarus reikia išdėstyti grupėmis. Jų šiluminei izoliacijai vartojamos nedegios medžiagos.

Bendra antžeminių rezervuarų grupės talpa, taip pat atstumas tarp vienoje grupėje išdėstytų rezervuarų sienelių nustatomas pagal 3.1 lentelę.

Tarp įvairių tipų, matmenų ir tūrių rezervuarų reikia nustatyti didžiausią atstumą, nurodytą tokiems rezervuarams 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė

Rezervuarai	Rezervuarų, išdėstytų grupėje, vienetinis tūris, m³	Naftos ir jos produktų rūšis	Leidžiama bendra grupės nominali talpa, m³	Mažiausias atstumas tarp rezervuarų, išdėstytų vienoje grupėje

1. Su	≥ 50 000	Nepriklauso	200 000	0,5 D
plaukiojančiu		nuo skysčio
stogu		rūšies

	<50 000	- „ -	120 000	0,5 D

2. Su pontonu	50 000	- „ -	200 000	0,5 D
	<50 000	- „ -	120 000	0,5 D

3. Su stacionariu	≤50 000	Nafta ir jos	80 000	0,5 D
stogu		produktai,
		kurių pliūpsnio
		temperatūra
		mažesnė
		už 45^oC
	≤50 000	Taip pat, kai	120 000	0,4 D
		pliūpsnio
		temperatūra 45^oC
		ir didesnė

PASTABOS: 1. D – rezervuaro diametras.

2. Naudojamų tipinių vertikalių ir horizontalių rezervuarų nominalūs tūriai ir jų pagrindiniai matmenys pateikti rekomenduojamame 3 priede.

3.3. 400 m³ tūrio ir mažesnius antžeminius rezervuarus, projektuojamus bendroje grupėje, reikia išdėstyti vienoje aikštelėje (arba ant vieno pamato), sujungus į atskiras grupes, kurių kiekvienos talpa neviršytų 4000 m³. Šiuo atveju atstumas tarp tokios grupės rezervuarų sienelių nenormuojamas, o atstumas tarp tokių gretimų grupių artimiausių rezervuarų turi būti 10 m.

3.4. Požeminio rezervuaro veidrodžio plotas turi būti ne didesnis kaip 7000 m², o grupės požeminių rezervuarų veidrodžio bendras plotas – 14000 m².

Atstumas tarp grupėje esančių požeminių rezervuarų sienelių turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

3.5. Atstumas tarp gretimų grupių artimiausių rezervuarų turi būti lygus, m:

tarp antžeminių rezervuarų – ne mažiau didžiausio rezervuaro diametrui;

tarp požeminių rezervuarų – 15.

Išdėstant kiekvienos grupės antžeminius rezervuarus atskiroje iškasoje arba įduboje, galinčioje sutalpinti visą tuose rezervuaruose laikomą skystį, atstumas tarp gretimų iškasų arba įdubų viršutinių briaunų turi būti 15 m.

3.6. Kiekvieną antžeminių rezervuarų grupę pagal perimetrą būtina apjuosti uždaru žemės pylimu, kurio viršaus plotis ne siauresnis kaip 0,5 m, arba nedegių medžiagų atitvarine siena, galinčia atlaikyti išsipylusio skysčio hidrostatinį slėgimą.

Neužstatytos, pylimais apjuostos teritorijos tūris, kuris susidaro tarp vidinių pylimo juostos šlaitų arba atitvarinių sienų, nustatomas pagal išsiliejusio skysčio skaičiuojamąjį tūrį, kuris lygus didžiausio grupės rezervuaro arba atskiro rezervuaro nominaliam tūriui.

Kiekvienos rezervuarų grupės pylimo juostos arba atitvarinės sienos aukštis turi būti 0,2 m virš išsiliejusio skysčio lygio, bet ne mažesnis kaip 1 m rezervuarams, kurių nominalus tūris iki 10 000 m³ ir 1,5 m rezervuarams, kurių tūris 10 000 m³ ir didesnis.

Atstumas nuo rezervuaro sienelių iki pylimo juostos vidinių šlaitų arba iki atitvarinių sienų turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, kai tūris neviršija 10 000 m³, ir 6 m nuo rezervuarų, kurių tūris 10 000 m³ ir didesnis.

Kai rezervuarai yra 400 m³ ir mažesni, o jų bendra talpa neviršija 4000 m³, tokių rezervuarų grupė projektuojama atskirai nuo didesnių rezervuarų ir aptveriama 0,8 m aukščio vientisa žemės pylimo juosta arba siena, kai rezervuarai vertikalūs, ir 0,5 m, kai rezervuarai horizontalūs. Atstumas nuo šių rezervuarų sienelių iki pylimo juostos vidinių šlaitų papėdės nenormuojamas.

3.7. Požeminius rezervuarus apjuosti pylimais reikia tik tada, kai juose laikoma nafta ir mazutas. Tūris, kuris susidaro tarp pylimo juostos vidinių šlaitų, turi būti toks, kad jame tilptų išsiliejusio skysčio kiekis, lygus 10% didžiausio grupės rezervuaro tūrio. Naftos ir mazuto požeminius rezervuarus leidžiama neapjuosti pylimais, kai tūris, kuris susidaro tarp automobilinių kelių žemės sankasų apie šiuos rezervuarus, tenkina šias sąlygas.

3.8. Vidine žemės pylimo juosta reikia atskirti:

kiekvieną antžeminį rezervuarą, kurio tūris 20 000 m³ ir didesnis, arba kelis mažesnius anžeminius rezervuarus, kurių bendra talpa 20 000 m³;

tepalų ir mazuto antžeminius rezervuarus nuo kitų naftos produktų antžeminių rezervuarų, I ir II kategorijos sandėliuose.

Vidinės žemės pylimo juostos arba atitvarinės sienos aukštis turi būti:

1,3 m, jei rezervuarų tūris 10 000 m³ ir didesnis;

0,8 m (kiti rezervuarai).

3.9. Grupėje rezervuarus reikia išdėstyti:

ne daugiau kaip 4 eilėmis, jei nominalus tūris mažesnis už 1000 m³;

ne daugiau kaip 2 eilėmis, jei tūris nuo 1000 iki 30 000 m³;

ne daugiau kaip 1 eile, jei tūris 30 000 m³ ir didesnis.

3.10. Pereiti per pylimo juostą arba atitvarinę sieną, taip pat, norint patekti ant rezervuarų žemės užpilo, būtina atitvaros arba pylimo juostos priešingose pusėse numatyti laiptelius, kurių plotis ne mažesnis kaip 0,7 m: keturis – rezervuarų grupei ir ne mažiau kaip du – atskirai stovintiems rezervuarams.

Nuo perėjimų per pylimo juostą iki stacionarių kopėčių lipti ant rezervuarų reikia numatyti pėsčiųjų takelius (šaligatvius), kurių plotis ne siauresnis kaip 0,75 m.

3.11. Rezervuarų grupės pylimais apjuostoje vidinėje erdvėje neleidžiama kloti tranzitinių vamzdynų.

Pylimais apjuostoje vidinėje erdvėje vamzdžiai sujungiami suvirinant. Armatūros flanšinis sujungimas leidžiamas tik vartojant nedegius tarpiklius.

Valdymo sklendžių šuliniai ir kameros (išskyrus įmonių mazuto ūkius) turi būti rengiamos grupės rezervuarų žemės pylimo (atitvarinės sienos) išorinėje pusėje.

4. NAFTOS PRODUKTŲ, LAIKOMŲ TAROJE, SANDĖLIŲ PASTATAI IR ĮRENGINIAI

4.1. Atvirose aikštelėse galima laikyti taroje naftos produktus, kurių pliūpsnio temperatūra 45ºC ir žemesnė, jei tara bus apsaugota nuo saulės spindulių.

4.2. Naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatai turi būti:

vienaaukščiai – lengvai užsiliepsnojantiems naftos produktams;

ne daugiau kaip trijų aukštų, kai šie pastatai yra I ir II atsparumo ugniai, ir vienaaukščiai, kai jie yra IIIa atsparumo ugniai, – degiems naftos produktams.

Degius naftos produktus laikyti taroje leidžiama vienaaukščiuose požeminiuose statiniuose.

Kai naftos produktų garų pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120ºC, o produktų kiekis neviršija 60 m³, III–V kategorijos sandėliuose leidžiama projektuoti požeminius degių medžiagų statinius su sąlyga, jei šie užpilami ne plonesniu kaip 0,2 m žemės sluoksniu ir įrengiamos nedegių medžiagų grindys.

4.3. Bendra vieno naftos produktų, laikomų taroje, sandėlio pastato arba aikštelės su pastoge talpa neturi viršyti 1200 m³, kai laikomi lengvai užsiliepsnojantys, arba 4000 m³ – degūs naftos produktai.

Sandėliuojant lengvai užsiliepsnojančius ir degius naftos produktus, nurodytoji sandėlio talpa nustatoma pagal sąlyginę talpą, kuri skaičiuojama taip: 1 m³ lengvai užsiliepsnojančių naftos produktų prilyginamas 5 m³ degių naftos produktų.

Naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatai ir aikštelės su pastogėmis perskiriamos priešgaisrinėmis sienomis, kurių atsparumas ugniai – 2,5 val., į sekcijas (patalpas), kurių kiekvienos talpa ne didesnė kaip 200 m³ lengvai užsiliepsnojantiems skysčiams ir ne didesnė 1000 m³ – degiems skysčiams.

4.4. Naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų priešgaisrinėmis sienomis, kurių atsparumas ugniai – 2,5 val.

4.5. Vidinių sienų ir pertvarų durų angose reikia numatyti 0,15 m aukščio slenksčius arba pandusus.

4.6. Sandėlių pastatų grindys turi būti nedegios ir nesugeriančios naftos produktų. Jos privalo turėti nuolydį skysčiui nutekėti į latakus, prieduobes ar trapus.

A ir B kategorijos patalpose turi būti neišskeliančios kibirkšties grindys.

4.7. Geležinkelio ir automobilių transporto krovininės platformos (rampos) turi būti nedegios. III–V kategorijos sandėliams leidžiama projektuoti sunkiai degias ir degias krovinines platformas.

4.8. Aikštelės, kuriose laikomi naftos produktai, aptveriamos uždaru 0,5 m aukščio žemės pylimu arba atitvarine nedegia siena, o įėjimai ir įvažiavimai į aikštelę – laiptais ir pandusais.

5. PERPYLIMO ESTAKADOS

5.1. Perpylimo estakadas reikia išdėstyti tiesioje, horizontalioje geležinkelio atkarpoje.

III kategorijos sandėliuose perpylimo estakadas leidžiama išdėstyti ant kelio atkarpos kreivių, kurių spindulys ne mažesnis kaip 200 m.

5.2. Geležinkelis, prie kurio išdėstomos perpylimo estakados, privalo turėti nuvažiavimą į lygiagretų aplenkiamąjį kelią, leidžiantį pastumti cisternas nuo estakados į abi puses.

Rekonstruojant arba plečiant veikiančias dvipuses estakadas ir kai nėra galimybės įrengti aplenkiamojo kelio, taip pat jei estakados vienpusės, leidžiama numatyti aklikelį (pastatant jo gale gervę), kurio ilgį reikia padidinti 30 m, skaičiuojant nuo sąstato kraštinės cisternos iki atraminio taško (kad kilus gaisrui būtų galima atkabinti sąstatą).

5.3. Neleidžiama numatyti estakadų prie geležinkelio, skirto ištisiniam važiavimui.

5.4. I kategorijos sandėliuose lengvai užsiliepsnojantiems ir degiems skysčiams turi būti atskiros perpylimo estakados.

5.5. Atstumas tarp artimiausių gretimų perpylimo estakadų, išdėstytų ant lygiagrečių kelių, turi būti ne mažesnis kaip 15 m.

Atstumas nuo sandėlio ar įmonės geležinkelio ašies iki artimiausio kelio su perpylimo estakada turi būti ne mažesnis kaip 20 m, jei pilstomų naftos produktų pliūpsnio temperatūra 120ºC ir žemesnė, ir ne mažesnis 10 m, jei pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120ºC, taip pat mazutui.

5.6. Neleidžiama įrengti perpylimo įtaisų tarpinių rezervuarų po geležinkeliu, išskyrus naftai ir jos produktams, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120ºC, taip pat mazutui.

5.7. Perpylimo estakadų aikštelės privalo turėti kietą, vandens nepraleidžiančią dangą, aptvertą pagal perimetrą borteliu, kurio aukštis ne žemesnis kaip 0,2 m. Aikštelė privalo turėti ne mažesnį kaip 2 % nuolydį skysčiui nubėgti į priėmimo įtaisus (latakus, šulinius, prieduobes).

Geležinkelio perpylimo estakadose tokios aikštelės rengiamos ne daugiau kaip dviem cisternom; aikštelių skaičius neribojamas.

5.8. Perpylimo estakadų kopėčios turi būti nedegios. Jos įrengiamos estakados galuose, taip pat ne rečiau kas 100 m estakados ilgio. Kopėčios turi būti ne siauresnės kaip 0,7 m, o jų nuolydis – ne didesnis kaip 1: 1.

Kopėčios ir estakados privalo būti su turėklais, kurių aukštis ne mažesnis kaip 1 m.

5.9. Jūrų ir upių laivų perpylimo prieplaukas ir pirsus reikia projektuoti pagal jūrų ir upių uostų technologinio ir statybinio projektavimo normas.

6. PILSTYMO, FASAVIMO PATALPOS

6.1. Pilstymo ir fasavimo patalpose grindis reikia įrengti pagal šių normų 4.6 punkto reikalavimus.

6.2. Pilstymo patalpų išorėje, 2 m atstumu nuo vientisų (be angų) sienų leidžiama įrengti išdavimo rezervuarus, kurių kiekvieno tūris neviršija 25 m³, o bendra talpa ne didesnė kaip 200 m³. Atstumas tarp rezervuarų turi būti ne mažesnis kaip 1 m.

6.3. Išdavimo rezervuarus, kurių tūris neviršija 100 m³, skirtus tepalams, kurie turi būti pašildomi, leidžiama išdėstyti taip, kad jų galai būtų pilstymo patalpose. Rezervuarus, kurių tūris neviršija 25 m³, leidžiama išdėstyti pilstymo patalpoje, garantuojant garų patekimą iš rezervuarų už patalpos ribų.

6.4. Vienaaukščių pilstymo ir fasavimo pastatų rūsiuose leidžiama įrengti tepalų rezervuarus, kurių bendras tūris ne didesnis kaip 400 m³.

Iš nurodytųjų rūsio patalpų turi būti tiesioginiai išėjimai į lauką, kurie neturi jungtis su pirmuoju pastatų aukštu.

7. NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ SIURBLINĖS

7.1. III–V kategorijos sandėlių siurblinių pastatuose leidžiama įrengti dyzelius ir generatorius. Šiuo atveju degių naftos produktų bakus, kurių tūris ne didesnis už 1 paros reikmes, reikia laikyti siurblinių išorėje, prie vientisos (be angų) sienos arba nedegių konstrukcijų priestate.

7.2. Naftos produktams, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120ºC, bei mazutui skirtų požeminių horizontalių rezervuarų galus leidžiama laikyti siurblinėse, aptarnaujančiose šiuos rezervuarus, arba kontrolės ir valdymo punkto patalpose.

7.3. Kai sklendžių mazgai įrengiami atskiroje patalpoje, ji atskiriama nuo siurblių patalpos 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrine siena ir privalo turėti išėjimą į lauką.

7.4. Produktų siurblinių pastatuose siurblių elektros variklių (išskyrus sprogimui nepavojingus) ir vidaus degimo variklių patalpos turi būti atskirtos nuo siurblių patalpos 2,5 val. atsparumo ugniai be angų priešgaisrine siena. Velenų, jungiančių variklius su siurbliais, perėjimo per šią sieną vietas būtina užsandarinti.

8. GAISRŲ GESINIMAS

8.1. Naftos ir jos produktų sandėliuose reikia numatyti gaisrų gesinimą putomis ir aušinimą vandeniu. Gesinimo putomis sistemų projektavimo ir naudojimo ypatumai pateikti 2 priede.

8.2. Projektuojant naftos ir jos produktų gaisrų gesinimo ir aušinimo vandeniu sistemas, reikia vadovautis RSN 136-92 ir RSN 138-92 reikalavimais, jeigu jie nenustatyti šiomis normomis.

8.3. Automatinės gaisrų gesinimo sistemos rengiamos:

naftos ir jos produktų sandėlių pastatuose bei patalpose, nurodytose 8.1 lentelėje;

naftos ir jos produktų antžeminiuose rezervuaruose, jei jų tūris 10 000 m³ ir didesnis, o juose laikomi skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra iki 120ºC;

naftos produktų antžeminiuose rezervuaruose, jei jų tūris 20 000 m³ ir didesnis, o juose laikomų skysčių pliūpsnio temperatūra 120ºC ir didesnė.

Antžeminiai 3000 m³ talpos ir didesni rezervuarai privalo turėti stacionarius putų generatorius ir sausus vamzdynus (su jungiamosiomis galvutėmis ir aklėmis), išvestus už pylimo juostos, o gesinimo medžiagoms tiekti privalo būti gesinimo putomis technika, galinti paduoti tokį putų kiekį, kurio pakaktų didžiausiam rezervuarui užgesinti.

Rezervuaruose leidžiama nerengti automatinių ir stacionarių gaisro gesinimo įrenginių, numačius kompensacines priemones, suderintas su priešgaisrinės priežiūros organais.

Skaičiuojamasis gaisro gesinimo laikas automatine gaisro gesinimo sistema turi būti 10 min., o gaisrine technika – 15 min. Gaisro gesinimo sistemų inertiškumas neturi viršyti 3 min.

8.4. Pirmos kategorijos sandėliuose esantiems požeminiams rezervuarams, kurių tūris 10 000 m³ ir didesnis, prie geležinkelio ir automobilių cisternų perpylimo estakadų reikia įrengti stacionarias (neautomatines) gaisrų gesinimo sistemas.

8.5. Naftos ir jos produktų pastatai bei patalpos, kuriose būtina įrengti stacionarias automatines gaisrų gesinimo sistemas, nurodytos 8.1 lentelėje.

8.1 lentelė

Sandėlių pastatai	Patalpos, kuriose turi būti įrengtos automatinės gaisrų gesinimo sistemos

1. Produktų siurblinių (išskyrus naftotiekių magistralių rezervuarų parkus), kanalizacijos siurblinių, neapvalytų nuotekų (su nafta ir jos produktais) bei sugautų naftos ir jos produktų perpompavimo pastatai	Siurblių ir sklendžių mazgų patalpos, kurių grindų plotas ≥ 100 m²

2. Naftotiekių magistralių rezervuarų parkų siurblinių pastatai	Siurblių ir sklendžių mazgų patalpos stotyse, kurių našumas ≥ 1200 m³/h

3. Naftos ir jos produktų, laikomų taroje, sandėliai	Sandėlių patalpos, kurių plotas ≥500 m² – naftos produktams, su pliūpsnio temperatūra ≤120^oC, o kurių plotas ≥ 750 m² – kitiems naftos produktams

4. Kiti sandėlių pastatai (pilstymo, fasavimo patalpos ir kt.)	Gamybinės patalpos, kurių plotas ≥ 100 m², naftos produktams su pliūpsnio temperatūra ≤120^oC, o kurių plotas ≥ 500 m² – kitiems naftos produktams

8.6. III–V kategorijos sandėlių antžeminiuose ir požeminiuose rezervuaruose, produktų siurblinėse, prie geležinkelio bei automobilinių cisternų perpylimo estakadų, taip pat 8.5 punkte nurodytuose sandėlio pastatuose ir įrenginiuose, kurių plotas ir našumas mažesni už nurodytus 8.5 lentelėje, būtina pasirūpinti gaisro gesinimu ir aušinimu gaisrine technika. Tuo atveju rezervuaruose, kurių tūris 3000–5000 m³ (imtinai), būtina įrengti putų generatorius ir sausus vamzdynus (su jungiamosiomis galvutėmis ir aklėmis), išvestus už pylimų juostos.

8.7. Antžeminiai rezervuarai, kurių tūris viršija 3000 m³, privalo turėti stacionarias aušinimo sistemas. Šiuo atveju sausi jų vamzdynai turi būti išvesti už pylimo juostos ir turėti jungiamąsias galvutes bei akles. Kai rezervuarų šiluminė izoliacija nedegi, taip pat požeminiams rezervuarams leidžiama nerengti stacionarių aušinimo sistemų.

Vandens tiekimas aušinti antžeminiams rezervuarams, kurių tūris mažesnis kaip 3000 m³, numatomas gaisrine technika.

I ir II kategorijos sandėliuose geležinkelių cisternų, perpylimo įtaisams ir estakadoms aušinti būtina numatyti stacionarius lafetinius švirkštus.

8.8. III–V kategorijos sandėliuose, jei rezervuarų tūris mažesnis kaip 5000 m³, leidžiama nerengti priešgaisrinio vandentiekio, o numatyti vandens tiekimą aušinti ir gaisrams gesinti gaisrine technika iš vandens talpų (rezervuarų) arba atvirų dirbtinių ir natūralių vandens telkinių.

8.9. Gaisrui gesinti naftos ir jos produktų sandėlyje nustatomas vienas iš didžiausių vandens debitų:

gaisrui gesinti ir rezervuarams aušinti (didžiausias debitas, kai gaisras viename rezervuare);

geležinkelio cisternų, perpylimo įtaisų ir estakadų gaisrui gesinti bei aušinti arba automobilių cisternų perpylimo įtaisų gaisrui gesinti;

sandėlio pastatui, kurio išorės ir vidaus gaisrui gesinti reikalingas didžiausias vandens kiekis.

8.10. Ugnies gesinimo medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į jų padavimo intensyvumą skaičiuojamo ploto vienam kvadratiniam metrui gesinti. Skaičiuojamas plotas turi būti lygus:

antžeminiuose vertikaliuose rezervuaruose su stacionariu stogu ir rezervuaruose su pontonu – rezervuaro horizontalaus pjūvio plotui, o rezervuaruose su plaukiojančiu stogu – žiedinės erdvės tarp rezervuaro sienelės ir putas apribojančio barjero (ant plaukiojančio dangčio) plotui, jei gesinama automatine gaisrų gesinimo sistema. Kai gesinama kilnojamąja gaisrine technika, skaičiuojamas plotas lygus rezervuaro horizontalaus pjūvio plotui;

požeminiuose rezervuaruose – rezervuaro horizontalaus pjūvio plotui;

horizontaliuose rezervuaruose – rezervuaro planiniam plotui;

antžeminiuose iki 400 m³ talpos rezervuaruose, išdėstytuose grupėmis, jei jų bendra talpa neviršija 4000 m³ – šios grupės pylimo juosta atitvertam plotui, bet ne didesniam kaip 300 m²;

geležinkelių estakadose – estakados išorinio kontūro plotui, įskaitant geležinkelį (kelią), bet ne didesniam kaip 1000 m²;

automobilių cisternų perpylimo įtaisuose – aikštelės, kurią sudaro pripildymo salelės, plotui, bet ne didesniam kaip 800 m²;

naftos produktų, laikomų taroje, vidaus gaisrams gesinti – didžiausios sandėlio patalpos grindų plotui.

8.11. Vandens debitą antžeminiams vertikaliems rezervuarams aušinti reikia nustatyti, priklausomai nuo vandens tiekimo intensyvumo, nustatomo pagal 8.2 lentelę. Bendrą vandens debitą sudaro degančio rezervuaro ir gretimų tos pačios grupės rezervuarų aušinimui reikiamų debitų suma.

8.2 lentelė

Rezervuarų aušinimas	Vandens tiekimo intensyvumas l/s. 1 m ilgio
	Vandens tiekimo intensyvumas l/s. 1 m ilgio
	degančio rezervuaro apskritimo	gretimo rezervuaro pusei apskritimo
	degančio rezervuaro apskritimo	gretimo rezervuaro pusei apskritimo
1. Stacionariu rezervuaro
aušinimo įtaisu, kai
sienelės aukštis, m:
> 12	0,75	0,30
≤12, taip pat jei rezervuaras
su plaukiojančiu stogu	0,50	0,20

2. Kai aušinama kilnojamąja gaisrine technika
2. Kai aušinama kilnojamąja gaisrine technika	0,80	0,30

Leidžiama neįskaičiuoti vandens tiekimo aušinti greta degančiojo esantiems rezervuarams, jei jų:

šiluminė izoliacija nedegi;

atstumai iki degančiojo rezervuaro yra tris kartus didesni negu nurodyta 3.1 lentelėje.

8.12. Antžeminių horizontalių rezervuarų (degančiojo ir jam gretimų), kurių tūris viršija 100 m³, bendras vandens debitas aušinimui yra 20 l/s.

8.13. Bendrą vandens debitą geležinkelių cisternų perpylimo įtaisams ir estakadoms aušinti reikia nustatyti atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu veiks du lafetiniai švirkštai, bet ne mažesnį už 40 l/s. Lafetinių švirkštų turi būti tiek ir jie privalo būti taip išdėstyti, kad garantuotų kiekvieno geležinkelio taško apipurškimą dviem čiurkšlėmis. Lafetinių švirkštų antgalių diametras turi būti ne mažesnis kaip 28 mm. Švirkštus reikia įrengti ne arčiau kaip 15 m nuo geležinkelio estakados.

8.14. Slėgis priešgaisrinio vandentiekio tinkle gaisro metu turi būti:

aušinant rezervuarus stacionaria sistema – pagal drėkinimo žiedo techninę charakteristiką, bet ne mažesnis kaip 10 m drėkinimo žiedo lygyje;

aušinant rezervuarus kilnojamąja gaisrine technika – pagal gaisrinių švirkštų techninę charakteristiką, bet ne mažesnis kaip 40 m.

8.15. Degančiojo ir jam gretimų antžeminių rezervuarų skaičiuojama aušinimo trukmė, gesinant gaisrą automatine sistema, – 4 val., gesinant kilnojamąja gaisrine technika, – 6 val.

8.16. Priešgaisrinėse talpose po gaisro neliečiama vandens atsarga turi būti atnaujinta ne vėliau kaip per 96 val.

8.17. Rengiant automobilių degalines negyvenamose vietovėse, kai naftos produktai laikomi požeminiuose rezervuaruose, kurių bendras tūris ne didesnis kaip 400 m³, gaisrų gesinimo sistemų ir priešgaisrinio vandentiekio leidžiama nenumatyti.

8.18. Naftos ir jos produktų sandėliuose būtina numatyti gaisrinius postus arba patalpas gaisriniam inventoriui:

kai sandėlio bendra talpa neviršija 20 000 m³, – patalpų plotas ne mažesnis kaip

20 m²;

kai sandėlio talpa viršija 20 000 m³, gaisrinio posto (depo) patalpų dydis ir gaisrinės technikos skaičius nustatomi projektinėje užduotyje.

8.19. Naftos ir jos produktų sandėliuose turi būti numatyta tokio pralaidumo kanalizacija, kuri garantuotų rezervuarams aušinti apskaičiuoto vandens kiekio šalinimą.

9. ELEKTROS TIEKIMAS, RYŠIAI IR SIGNALIZACIJA

9.1. Naftos ir jos produktų sandėlių elektros įranga projektuojama vadovaujantis „Elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis“. Automatinio gaisrų gesinimo sistemų ir priešgaisrinių siurblinių elektros vartotojai pagal energijos tiekimo patikimumą turi būti pirmosios kategorijos.

9.2. Produktų siurblinės patalpose, kurių plotas didesnis kaip 250 m², taip pat patalpose, skirtose operatoriams ir dispečeriams, būtina numatyti avarinį apšvietimą.

9.3. Ryšio priemonių rūšys ir jų pritaikymo sąlygos, organizuojant gaisrų gesinimą naftos ir jos produktų sandėliuose, nustatomos projektavimo užduotyje.

9.4. Naftos ir jos produktų sandėliuose automatinė gaisrinė signalizacija turi būti įrengta:

produktų siurblinių, siurblių ir sklendžių mazgų patalpose, kanalizacijos siurblinių nuotekų su nafta ir jos produktais, taip pat sugaudytų naftos produktų perpompavimo stotyse, nepriklausomai nuo ploto, jei jose nėra automatinių gesinimo sistemų;

naftos produktų, laikomų taroje sandėlių patalpose, kurių plotas neviršija 500 m²;

pilstymo, fasavimo ir kitose sandėlio gamybinėse patalpose, nepriklausomai nuo ploto, jei jose nėra automatinių gesinimo sistemų.

9.5. Naftos ir jos produktų sandėliuose turi būti įrengta elektrinė gaisrinė signalizacija su rankiniais signalizatoriais, kurie išdėstomi vadovaujantis šių normų ir RSN 138-92 reikalavimais, jei kitos ryšio priemonės negarantuoja operatyvaus pranešimo apie gaisrą.

Rankinius gaisro signalizatorius sandėlio teritorijoje reikia numatyti:

A, B, C kategorijų pastatų išorėje – prie įėjimų ir pagal perimetrą ne rečiau kas 50 m;

rezervuarų parkuose ir naftos produktų, laikomų taroje, atvirose aikštelėse – pagal pylimo juostos (atitvarinės sienos) perimetrą ne rečiau kas 150 m, kai naftos produktų pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 120^oC, ir ne rečiau kas 100 m – kitiems naftos produktams;

prie perpylimo estakadų galų ir pagal jų ilgį ne rečiau kas 100 m, bet ne mažiau kaip du (prie kopėčių estakadoms aptarnauti);

sprogimo ir gaisro bei gaisro atžvilgiu pavojinguose išoriniuose technologiniuose įrenginiuose – pagal jų perimetrą, bet ne rečiau kas 100 m.

Rankinius gaisro signalizatorius reikia įrengti ne toliau kaip 5 m nuo rezervuarų žemės pylimo juostos arba įrenginio išorinių ribų.

9.6. Sprogimui pavojingose patalpose būtina įrengti dujų analizatorius. Garų koncentracijai pasiekus 10% žemutinės sprogstamumo ribos, dujų analizatoriai turi įjungti signalizavimo prietaisus apie pavojingos koncentracijos susidarymą.

9.7. Signalizacijos priėmimo ir kontrolės prietaisus reikia montuoti patalpose, skirtose personalui, budinčiam ištisą parą.

10. ĮMONIŲ NAFTOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ PROJEKTAVIMO YPATUMAI

10.1. Šio skyriaus normomis vadovaujamasi projektuojant naftos produktų sandėlius, esančius pramonės, transporto, žemės ūkio, energetikos, statybos ir kt. įmonių teritorijoje. Šių sandėlių bendra talpa, laikant lengvai užsiliepsnojančius ir degius naftos produktus rezervuaruose ir taroje, neturi viršyti nustatytos 10.1 lentelėje.

Kai antžeminėse ir požeminėse talpose kartu laikomi lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai, bendra sandėlio talpa neturi viršyti talpos, nurodytos 10.1 lentelėje. Šiuo atveju sąlyginė talpa nustatoma taip: 1 m³ lengvai užsiliepsnojančių skysčių prilyginama 5 m³ degių skysčių ir 1 m³ antžeminių rezervuarų bei taros prilyginama 2 m³ požeminių talpų.

10.1 lentelė

Naftos produktai	Įmonės naftos produktų sandėlio leistina bendra talpa, m³, kai saugoma
Naftos produktai	ant žemės	po žeme

1. Lengvai užsiliepsnojantys	2000	4000

2. Degūs	10 000	20 000

PASTABA. Kai sandėlio talpa yra didesnė nei nurodyta 10.1 lentelėje, jis projektuojamas vadovaujantis 1–9 skyrių reikalavimais.

Į bendrą sąlyginę talpą neįeina:

- tarpiniai rezervuarai (prie perpylimo estakadų);

- nuotėkio surinkimo rezervuarai;

- gamybinės ir gamybinės bei lietaus kanalizacijos valomuosiuose įrenginiuose sugaudytų naftos produktų rezervuarai.

10.2. Atstumas nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų iki įmonių naftos produktų sandėlių pastatų nustatomas pagal 2.1 ir 2.2 lenteles; iki degių naftos produktų sandėlių, įeinančių į katilinių, dyzelinių elektros stočių ir kitų energetikos objektų, aptarnaujančių gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, – pagal atitinkamų normų reikalavimus.

Atstumas nuo naftos produktų sandėlio iki įmonės pastatų ir įrenginių nustatomas pagal šių įmonių normų reikalavimus, iki gretimos įmonės pastatų ir įrenginių – pagal 2.1 lentelę.

10.3. Atstumas nuo naftos produktų antžeminių rezervuarų iki pastatų ir kitų sandėlio įrenginių nustatomas pagal 10.2 lentelę.

10.4. Atstumus nuo naftos produktų požeminių rezervuarų iki sandėlio pastatų ir įrenginių, nurodytus 10.2 lentelės 1–3 punktuose, leidžiama sumažinti iki 50%.

Atstumai nuo požeminių rezervuarų degiems naftos produktams ir nuo antžeminių rezervuarų naftos produktams, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė nei 120ºC, iki šių produktų siurblinių nenormuojami.

10.2 lentelė

Pastatai ir įrenginiai	Atstumas nuo naftos produktų antžeminių rezervuarų, m
Pastatai ir įrenginiai	lengvai užsiliepsnojančių	degių

1. Produktų siurblinių, pilstymo ir fasavimo patalpų pastatai ir aikštelės	10	8

2. Naftos produktų, laikomų taroje, pastatai ir aikštelės, geležinkelio ir automobilių cisternų (virš 3 stovų) perpylimo bei išdavimo įtaisai	15	10

3. Automobilių cisternų perpylimo įtaisai (iki 3 stovų)	10	8

4. Elektros perdavimo oro linijos		pagal EĮĮT

10.5. Atstumai nuo produktų siurblinių ir naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatų iki perpylimo įtaisų (geležinkelio ir automobilių cisternų), turi būti ne mažesni kaip:

10 m – lengvai užsiliepsnojantiems produktams;

8 m – degiems produktams.

10.6. Atstumai nuo antžeminių rezervuarų, naftos produktų, laikomų taroje, sandėlių pastatų, produktų siurblinių, pilstymo, fasavimo patalpų, geležinkelių ir automobilių cisternų perpylimo įtaisų bei naftos produktų perpylimo (tarpinių) rezervuarų iki geležinkelio ir automobilių kelių nustatomi pagal 10.3 lentelę. Leidžiama sumažinti iki 50% atstumus, nurodytus 10.3 lentelėje iki požeminių rezervuarų.

Atstumas nuo laikomų taroje ir rezervuaruose naftos produktų, kurių pliūpsnio temperatūra viršija 120ºC, taip pat nuo skysto kuro ir tepalų išdavimo kolonėlių, skirtų lokomotyvams, iki įmonės vidaus geležinkelio nustatomas vadovaujantis atitinkamais normatyviniais dokumentais.

10.7. Atstumas nuo naftos produktų išdavimo kolonėlių iki įmonių pastatų ir įrenginių turi būti ne mažesnis kaip:

3 m – iki I, II, III atsparumo ugniai pastatų, kurie

neturi angų sienose. Pastatų stogo konstrukcijų

elementai ir danga 9 m atstumu turi būti nedegūs;

9 m – iki I, II, III ir IIIa atsparumo ugniai pastatų su angomis;

12 m – iki IIIb, IV, IVa, V atsparumo ugniai pastatų.

10.8. Produktų siurblinių ir sandėlių patalpas naftos produktams, laikomiems taroje ir rezervuaruose, reikia atskirti nuo kitų patalpų 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis.

Šiose sienose durų angų vietose reikia numatyti nedegius 0,15 m aukščio slenksčius arba pandusus.

10.3 lentelė

Keliai	Atstumas nuo pastatų ir įrenginių, skirtų naftos produktams, m

	lengvai užsiliepsnojantiems	degiems

1. Iki bendro naudojimo geležinkelio ašies	50	30

2. Iki įmonės vidaus geležinkelio (išskyrus kelius, kuriais vežamas lydytas metalas, šlakas ir įkaitinti luitai)	20	10

3. Iki automobilių kelių kelkraščio: bendro naudojimo įmonės
	15	10
	9	5

10.9. I, II, III ir IIIa atsparumo ugniai gamybinių pastatų patalpose, atskirtose 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis ir 0,75 val. atsparumo ugniai nedegiomis perdangomis, leidžiama laikyti naftos produktus neviršijant kiekių, nurodytų 10.4 lentelėje.

Lengvai užsiliepsnojančių ir degių naftos produktų garus išleisti iš rezervuarų į patalpą, kurioje jie įrengti, neleidžiama.

10.4 lentelė

Laikymo sąlygos	Naftos produktų (rezervuaruose ir taroje) kiekis, m³
Laikymo sąlygos	Lengvai užsiliepsnojančių	Degių

1. Specialioje patalpoje, atskirtoje nuo gretimų 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėmis sienomis ir 0,75 val. atsparumo ugniai perdangomis, turinčioje tiesioginį išėjimą į lauką, kai pastatai:




I ir II atsparumo ugniai	30	150
III, III a -“-	10	50

2. D ir E kategorijos patalpose, kai pastatai I ir II atsparumo ugniai
	1	5

3. I ir II atsparumo ugniai pastatų rūsiuose, atskirtuose nuo gretimų patalpų 2,5 val. atsparumo ugniai sienomis ir 0,75 val. atsparumo ugniai perdangomis, kai patalpos turi tiesioginius išėjimus į lauką



	neleidžiama	300

4. Taip pat pastatų rūsiuose tepalų rezervuaruose (bakuose): I ir II atsparumo ugniai III, III a -“-

	neleidžiama	400
	-“-	100

10.10. Iš gamybiniuose pastatuose įrengtų antžeminių sąnaudų rezervuarų, kurių vieno ar bendra talpa didesnė už 1 m³ lengvai užsiliepsnojantiems ir 5 m³ degiems naftos produktams, turi būti numatytas išleidimas į avarinį požeminį rezervuarą arba produktų ištuštinimas siurbliais į sandėlio pagrindines talpas.

Avarinio rezervuaro tūris turi būti ne mažesnis kaip 30% visų sąnaudų rezervuarų suminio tūrio ir ne mažesnis už patalpoje įrengto didžiausio rezervuaro tūrį.

Avarinis rezervuaras, į kurį numatytas savitakinis ištuštinimas, turi būti požeminis ir esantis pastato išorėje 1 m atstumu nuo sienų, neturinčių angų, ir ne mažiau kaip 5 m nuo sienų su angomis. Specialaus avarinio rezervuaro galima nenumatyti, jei garantuojamas savitakinis naftos produktų išleidimas į sandėlio pagrindinės talpos rezervuarus.

Savitakinio išleidimo atveju avarinio ištuštinimo vamzdynai privalo būti ne plonesni kaip 100 mm ir turėti įtaisus, neleidžiančius plisti ugniai.

Ant kiekvieno avarinio vamzdyno, jungiančio sąnaudų rezervuarus su avariniu rezervuaru, turi būti uždarymo įtaisai, įrengiami už pastato arba jo pirmame aukšte (prie išėjimo į lauką).

Siurbliai, garantuojantys naftos produktų perpompavimą avarijos metu, turi būti išdėstyti atskiroje nuo rezervuaro patalpoje arba už pastato.

10.11. Įmonių ir statybų aikštelėse už gyvenvietės ribų, taip pat miško paruošų teritorijoje naftos produktus leidžiama laikyti degiuose požeminiuose įrenginiuose, jei šie įrenginiai užpilti 0,2 m storio žemės (sutankinant) sluoksniu ir įrengtos nedegių medžiagų grindys.

Tokiuose įrenginiuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip 12 m³ lengvai užsiliepsnojančių ir ne daugiau kaip 60 m³ degių naftos produktų.

10.12. Įmonių teritorijoje naftos produktų saugyklų (rezervuarų) aušinimas ir gaisrų gesinimas numatomas iš vandentiekio tinklo, jeigu garantuojamas reikiamas tam tikslui vandens debitas ir slėgis arba vadovaujamasi šių normų 8.8 punkto reikalavimais.

______________

1 priedas

(privalomas)

SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

1. Naftos ir jos produktų sandėliai – pastatų, rezervuarų ir kitų įrenginių kompleksas, skirtas naftai ir jos produktams priimti, laikyti ir išduoti. Prie naftos ir jos produktų sandėlių priskiriami: naftos produktų tiekimo įmonės (naftos bazės), naftotiekių, naftos produktų vamzdynų magistralių rezervuarų parkai ir perpylimo stotys; naftos telkinių centrinių surinkimo punktų, naftos perdirbimo ir naftos chemijos įmonių prekybos bei žaliavų bazės; naftos produktų sandėliai, kurie priklauso pramonės, transporto, energetikos, žemės ūkio, statybos ir kitoms organizacijoms (sąnaudų rezervuarai).

2. Rezervuarų parkai – rezervuarų grupė (grupės), skirta naftai ir jos produktams laikyti ir išdėstyta apjuostoje pagal perimetrą pylimais arba atitvarine siena teritorijoje, kai naudojami antžeminiai rezervuarai, ir keliais arba priešgaisriniais privažiavimais, kai naudojami požeminiai (įgilinti į gruntą arba užpilti gruntu) rezervuarai, taip pat rezervuarai, įrengti iškasose arba įdubose.

3. Rezervuaro nominalus tūris – sąlyginis suapvalintas tūris, nustatytas normų reikalavimais skirtingų konstrukcijų rezervuarams identifikuoti, skaičiuojant rezervuarų tūrius, sandėlių talpą, rezervuarų parkų komponavimą, taip pat parenkant gaisrų gesinimo įrenginius ir priemones. Naudojamų rezervuarų nominalūs tūriai pateikti rekomenduojamame 3 priede.

4. Produktų siurblinė – siurblių agregatai, įrengti pastate, po stogine arba atviroje aikštelėje ir skirti naftai ir jos produktams perpompuoti.

5. Pilstymo patalpa – statinys su prietaisais ir įrenginiais naftos produktams išpilstyti į statines.

6. Fasavimo patalpa – pastatas arba statinys su prietaisais ir įrenginiais naftos produktams išpilstyti į tarą, kurios tūris iki 40 l.

7. Naftos produktų tara – sandariai uždaromas indas, ne didesnis kaip 250 l talpos.

8. Perpylimo įtaisai – techninė įranga naftai ir jos produktams išpilti ir pilti į geležinkelio arba automobilių cisternas bei tanklaivius.

9. Geležinkelio perpylimo estakada – įrenginys prie specialaus geležinkelio su perpylimo įtaisais naftai ir jos produktams išpilti iš geležinkelio cisternų ir pilti į jas. Estakados gali būti vienpusės, kai išpilama (įpilama) nuo vieno geležinkelio, arba dvipusės, kai išpilama (įpilama) nuo dviejų lygiagrečių geležinkelių, abiejose estakados pusėse.

10. Požeminis rezervuaras – įgilintas į gruntą arba apipiltas gruntu, kai skysčio lygis rezervuare yra 0,2 m žemesnis už greta esančios aikštelės žemiausią planinę altitudę ne mažiau kaip 3 m atstumu nuo rezervuaro sienelės.

11. Antžeminis rezervuaras – kai jis neatitinka požeminio rezervuaro sąlygų.

12. Tarpinis rezervuaras (išpylimo talpa) – rezervuaras prie perpylimo estakados, leidžiantis atlikti produktų išpylimą (įpylimą).

13. Naftos gaudyklė – nutekamųjų vandenų mechaninio valymo nuo naftos ir jos produktų įrenginys.

14. Automatinė gaisrų gesinimo putomis sistema – tai vandens ir putokšlių rezervuarai, siurblinė, automatikos priemonės, putų vamzdynai su gaisriniais hidrantais, valdymo mazgais, taip pat rezervuaruose ir pastatuose įrengti putų generatoriai su maitinamaisiais ir paskirstomaisiais vamzdynais, tiekiančiais putokšlio skiedinį putų generatoriams.

15. Stacionari (neautomatinė) gaisrų gesinimo putomis sistema – tai vandens ir putokšlių rezervuarai, siurblinė, putų vamzdynai su gaisriniais hidrantais ir stacionariai sumontuotais švirkštais.

16. Gaisro gesinimas gaisrine technika – putokšlio (putų) tiekimas gaisriniais automobiliais arba motoriniais siurbliais.

17. Stacionarus rezervuaro aušinimo įrenginys susideda iš horizontalaus sekcinio purškimo žiedo (purškimo vamzdyno su vandens purkštukais), esančio rezervuaro sienelių viršutinėje dalyje, sausų stovų ir horizontalių vamzdynų, jungiančių sekcinį drėkinimo žiedą su priešgaisrinio vandentiekio tinklu ir rankinio valdymo sklendėmis, garantuojančiomis vandens tiekimą gaisro metu viso rezervuaro paviršiui arba bet kuriam jo ketvirčiui ar pusei (skaičiuojant pagal perimetrą) aušinti, priklausomai nuo rezervuarų išdėstymo grupėje.

18. Rezervuarų aušinimas gaisrine technika – vandens tiekimas rezervuarams apipurkšti gaisrinėmis žarnomis prijungtais švirkštais prie aukšto slėgio vandentiekio arba gaisrinių automobilių (motorinių siurblių) imant vandenį iš hidrantų arba vandens talpų (telkinių).

______________

2 priedas

(privalomas)

GAISRŲ GESINIMO PUTOMIS SISTEMŲ PROJEKTAVIMO

YPATUMAI

1. Naftos ir jos produktų sandėliuose būtina numatyti gaisrų gesinimą vidutinio ir žemo kartotinumo putomis.

Gaisrų gesinimas vidutinio kartotinumo putomis neribojamas. Antžeminiuose vertikaliuose rezervuaruose su stacionariu stogu (išskyrus rezervuarus, skirtus tepalams ir mazutui laikyti), kuriuose gesinti numatyta gaisrine technika, leidžiama vartoti žemo kartotinumo putas, paduodant jas į rezervuarą apatinėje jo dalyje.

Leidžiama vartoti ir kitas pagrįstas gaisrų gesinimo priemones ir būdus.

2. Putų gamybai vartojamo mišinio, taip pat putokšlio kiekius ir vandens debitą gaisrui gesinti reikia nustatyti pagal putų tiekimo intensyvumą, nurodytą 1 lentelėje, bei numatomą gesinimo plotą (8.10 p.), taip pat vartotinus putokšlius mišiniui gauti, nurodytus 2 lentelėje.

1 lentelė

Naftos produktai	Putokšlio mišinio tiekimo intensyvumas, l/(m² x s)
	bendrai paskirčiai	tikslinei paskirčiai
	vartojant vidutinio kartotinumo putas	vartojant vidutinio kartotinumo putas	vartojant žemo kartotinumo putas
	vartojant vidutinio kartotinumo putas	vartojant vidutinio kartotinumo putas	vartojant žemo kartotinumo putas

1. Nafta ir jos produktai, kurių pliūpsnio temperatūra 28^oC ir žemesnė


	0,08	0,05	0,08

2. Tas pats, kai pliūpsnio temperatūra aukštesnė už 28^oC

	0,05	0,05	0,06

Vartotini putokšliai ir jų charakteristikos

2 lentelė

Rodikliai	Putokšliai
	bendros paskirties						tikslinės pask.
	PO-1	PO-1D	PO-6K	PO-ZAI	TAES	SAM-PO	posluoksninis	FOR- ETOL	universalus
	PO-1	PO-1D	PO-6K	PO-ZAI	TAES	SAM-PO	posluoksninis	FOR- ETOL	universalus
1. Mišinio biologinis skaidymasis	b/k	b/k	b/k	b/m	b/m	b/m	b/k	b/k	b/k

2. Kinematinis klampumas γ, esant 20^oC, γ x 10^-6 m²/s, ne didesnis kaip



	40	40	40	10	40	100	150	50	100

3. Tankis p, kai temperatūra 20^oC p x 10³ kg/m³


	1.10	1.05	1.05	1.02	1.00	1.01	1.10	1.10	1.30

4. Stingimo temperatūra ne didesnė už ^oC


	-8	-3	-3	-3	-8	-10	-40	-5	-10

5. Putokšlio
koncentracija
%, kai varto-
jamas vanduo,
kurio kietumas
mg-ekv/l:
iki 10	6	6	6	4	6	6	6	6	6
nuo 10 iki 30	9	9	9	6	6	6	6	6	6
30 ir didesnis, taip pat jūros vanduo

	12	1	12	9	9	---- neleidžima ----

6. Putokšlio vartojimo laikas, metais (ne žemesnė- je kaip 20^oC temperatūroje)



	5	5	5	4	5	5	3	3	3

3. Vanduo putų mišiniui ruošti negali turėti naftos ir jos produktų priemaišų.

4. Skaičiuojant būtina įvertinti putų klampumo įtaką slėgio nuostolių dydžiui (pagal 2 lentelę).

Putokšlio koncentracija vandenyje tikrinama pagal formulę:

kur Qp – putokšlio kiekis, l/sek., Q – įtaiso našumas, l/sek.,

X – vartojama putokšlio koncentracija, % (pagal 2 lentelę).

5. Gaisro gesinimo sistemoje vartojami šių tipų putų generatoriai:

GPSS – gesinti rezervuaruose su stacionariu stogu ir pontonu;

GPS – gesinti rezervuaruose su plaukiojančiu stogu ir patalpose.

Vartojant šių tipų putų generatorius, projektiniai ir konstrukciniai sprendimai turi garantuoti jų tinklelio nepažeidžiamumą dėl temperatūros poveikio. Leidžiama vartoti kitų konstrukcijų išbandytas ir turinčias atitinkamus dokumentus putų kameras.

6. Putų generatorių kiekis nustatomas atsižvelgiant į būtiną gesinti mišinio padavimo intensyvumą, taip pat į vartojamo putų generatoriaus našumą, suapvalinant skaičiavimo rezultatus iki didesnio sveiko skaičiaus.

Rezervuaruose montuojama ne mažiau kaip du putų generatoriai. Putų generatoriai turi būti įrengti tolygiai pagal rezervuaro perimetrą.

Rezervuaruose su plaukiojančiu stogu atstumas pagal perimetrą tarp putų generatorių turi būti ne didesnis kaip 25 m.

7. Putokšlio ir vandens atsarga mišiniui paruošti (mišinio kiekis 1 gaisrui) skaičiuojama atsižvelgiant į normatyvinį gesinimo laiką, esant didžiausiam putų generatorių našumui.

Putokšlio ir vandens normatyvinė atsarga jų mišiniui paruošti turi būti tokia, kad, užpildžius gaisro gesinimo stacionarių įrenginių mišinio vamzdynus, garantuotų trigubą mišinio kiekį vienam gaisrui užgesinti.

Gesinant gaisrus stacionariais įrenginiais esant sausiems vamzdynams, reikia numatyti papildomą mišinio kiekį pirminiam sausų vamzdynų užpildymui.

8. Putokšlį, skirtą gaisrų gesinimo sistemoms, reikia saugoti koncentruotą ne mažiau kaip dviejuose rezervuaruose (talpose), kurių kiekvieno tūris turi būti ne mažesnis kaip

10 m³, numatant priemones operatyviai jį paimti gaisriniais automobiliais.

9. Stacionarių gaisro gesinimo įrenginių mišinio vamzdynuose slėgis gaisro metu turi būti ne didesnis kaip 60 m ir ne mažesnis kaip 40 m prieš stacionariai įrengtus arba prijungiamus gaisrinėmis žarnomis GPSS ir GPS tipo generatorius.

10. Naudojant stacionarias automatines ir neautomatines gaisro gesinimo sistemas, reikia projektuoti bendrą siurblinę ir mišinio vamzdynų tinklą.

11. Gaisrinio vandentiekio ir tuščius arba nuolat mišinio pripildytus vamzdynus rezervuarų parkui arba geležinkelio estakadai, turinčiai dvipusius perpylimo įtaisus, reikia projektuoti žiedinius su atšakomis (įvadais) į atskirus pastatus ir įrenginius (tarp jų ir rezervuarams, aprūpintiems automatine gaisrų gesinimo sistema).

Tinklus reikia kloti rezervuarų parko žemės pylimų juostų (atitvarinių sienų) išorėje ir ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo geležinkelio estakados. Mišinio vamzdynus reikia kloti vienoje tranšėjoje su gaisriniu vandentiekiu, numatant bendrus šulinius valdymo mazgams ir gaisriniams hidrantams.

12. Ten, kur šulinius gali užtvindyti gruntiniai vandenys, sklendžių elektrinė pavara turi būti montuojama virš žemės paviršiaus.

______________

3 priedas

(rekomenduojamas)

PLIENINIŲ REZERVUARŲ NOMINALŪS

TŪRIAI IR PAGRINDINIAI PARAMETRAI

1. Pagal GOST 1510 – 84

Vertikalūs rezervuarai

1 lentelė

Nominalus tūris, m³	Pagrindiniai rezervuarų parametrai, m
	su stacionariu stogu		su plaukiojančiu stogu
	diametras	aukštis	diametras	aukštis
100	4,7	6,0	-	-
200	6,6	6,0	-	-
300	7,6	7,5	-	-
400	8,5	7,5	-	-
700	10,4	9,0	-	-
1000	10,4	12,0	12,3	9,0
2000	15,2	12,0	15,2	12,0
3000	19,0	12,0	19,0	12,0
5000	21,0	15,0	22,8	12,0
10 000	28,5	18,0	28,5	18,0
20 000	40,0	18,0	40,0	18,0
30 000	45,6	18,0	45,6	18,0
40 000	56,9	18,0	56,9	18,0
50 000	60,7	18,0	60,7	18,0
100 000	-	-	85,3	18,0
120 000	-	-	92,3	18,0

Pastaba. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, naftos telkinių žaliavų rezervuarų parkų centriniuose surinkimo punktuose (CSP) leidžiama vartoti 10 000 m³ talpos rezervuarus, kurių diametras 34,2 m, o aukštis – 12 m.

Horizontalūs rezervuarai

2 lentelė

Nominalus tūris, m³	Pagrindiniai rezervuarų parametrai, m
	Diametras	Ilgis, kai dugnas
	Diametras	plokščias	kūginis

3	1,4	2,0	-
5	1,9	2,0	-
10	2,2	2,8	3,3
25	2,8	4,3	4,8
50	2,8	9,0	9,6
75	3,2	9,0	9,7
100	3,2	12,0	12,7
500	6,0	18,0	-
1000	6,0	35,8	-

2. Pagal BS 2654:83

Vertikalūs rezervuarai

3 lentelė

Nominalūs tūris, m³	Pagrindiniai rezervuarų parametrai, m
Nominalūs tūris, m³	Diametras	Aukštis

113	6,0	4,0
141	6,0	5,0
201	8,0	4,0
251	8,0	5,0
301	8,0	6,0
351	8,0	7,0
392	10,0	5,0
471	10,0	6,0
549	10,0	7,0
628	10,0	8,0
706	10,0	9,0
736	12,5	6,0
785	10,0	10,0
859	12,5	7,0
863	10,0	11,0
981	12,5	8,0
1104	12,5	9,0
1227	12,5	10,0
1349	12,5	11,0
1767	15,0	10,0
2120	15,0	12,0
2645	17,5	11,0
3141	20,0	10,0
3976	22,5	10,0
4908	25,0	10,0
5939	27,5	10,0
7068	30,0	10,0
7775	30,0	11,0
8552	33,0	10,0
10 178	36,0	10,0
11 945	39,0	10,0
13 140	39,0	11,0
13 854	42,0	10,0
15 239	42,0	11,0
20 308	39,0	17,0
29 864	39,0	25,0

Įsigaliojus šioms normoms, jos pakeičia SNiP ll-106-79 reikalavimus, išskyrus 1.11–1.13, 6.3–6.5, 9.20–9.36, 10.1–10.6 ir 11.7 punktus.

______________

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 471743 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

Dėl Respublikinių statybos normų RSN 157-94 patvirtinimo

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Įsigaliojimo data

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite šalį ir kalbą

Mums rūpi privatumas