Dėl asmenų, kurie sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, socialinės bei psichologinės reabilitacijos

1) individuali profilaktinė vietos savivaldos institucijų pareigūnų ir policijos veikla;

2) asmenų įrašymas į policijos profilaktinę įskaitą ir oficialus įspėjimas nutraukti asocialų gyvenimo būdą;

3) veiksnumo apribojimas Lietuvos Respublikos civilinio ir Civilinio proceso kodeksų nustatyta tvarka;

4) pasiuntimas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.

Į policijos profilaktinę įskaitą gali būti įrašomi asmenys, kurie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių priemonių, per vienerius metus padaro du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų.

Į policijos profilaktinę įskaitą gali būti įrašomi ir tie asmenys, kuriems įstatymo nustatyta tvarka atimamos tėvystės (motinystės) teisės dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinių ar toksinių priemonių vartojimo.

Kai yra šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytas pagrindas, asmuo kviečiamas į policijos įstaigą. Policijos įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo motyvuotu nutarimu asmuo įrašomas į policijos profilaktinę įskaitą ir jam pasirašytinai pareiškiamas įspėjimas, kad nutrauktų asocialų gyvenimo būdą, taip pat išaiškinama, kokios bus pasekmės, jeigu nesilaikys įspėjimo.

Jeigu asmuo, įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, per vienerius metus nuo įrašymo dienos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro administracinį teisės pažeidimą, tai policijos įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas pasirašytinai dar kartą įspėja, kad jeigu jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, per vienerius metus nuo įrašymo į policijos įskaitą dienos padarys dar vieną administracinį teisės pažeidimą, policija iškels jam bylą dėl veiksnumo apribojimo arba pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą. Asmuo taip pat įpareigojamas per mėnesį pasitikrinti pas narkologą ir, jeigu būtina, pasiūloma savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos.

Jeigu asmuo nesutinka su policijos įstaigos vadovo arba pavaduotojo nutarimu, jis turi teisę apskųsti šį nutarimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu asmuo be svarbių priežasčių neatvyksta į policijos nuovadą, tai jis motyvuotu policijos įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo nutarimu gali būti atvesdinamas. Atvesdina policija.

Policija turi teisę:

Jeigu asmuo, įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, nepadaro administracinio teisės pažeidimo, tai jis policijos įstaigos vadovo nutarimu iš policijos profilaktinės įskaitos išbraukiamas.

Atsisakymą išbraukti iš policijos profilaktinės įskaitos asmuo gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio ir Civilinio proceso kodeksų nustatyta tvarka gali būti apribotas veiksnumas į policijos profilaktinę įskaitą įrašyto asmens, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro per vienerius metus nuo šio įrašymo dienos du ir daugiau administracinių teisės pažeidimų.

Policijos įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas tuo reikalu kreipiasi į teismą.

Į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą teismo nutarimu nuo 6 iki 9 mėnesių gali būti siunčiamas asmuo, įrašytas į policijos įskaitą, jeigu:

Pasiuntimas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą netaikomas nepilnamečiams, taip pat asmenims, sergantiems psichinėmis arba sunkiomis somatinėmis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, nėščioms moterims, taip pat turinčioms vaikų iki 8 metų moterims, jei iš jų neatimtos motinystės teisės, ir asmenims, kurie turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei legalų pragyvenimo šaltinį.

Klausimą dėl pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą svarsto teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir šiuo įstatymu, per 10 dienų nuo teikimo gavimo atvirame teismo posėdyje dalyvaujant asmeniui, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, bei policijos atstovui. Teismo posėdyje gali dalyvauti asmens, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, advokatas, taip pat prokuroras.

Teikime turi būti nurodyta asmens įrašymo į policijos profilaktinę įskaitą data ir pagrindas, pasiuntimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą pagrindas ir motyvai. Prie teikimo pridedamas išrašas iš profilaktinės įskaitos kortelės, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos gydytojo narkologo pažyma bei gydytojų konsultacinės komisijos išvada apie sveikatos būklę, taip pat kopijos arba nuorašai kitų dokumentų, kurie įrodo, jog yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių.

Jeigu asmuo, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, nustatytu laiku be pateisinamos priežasties neatvyksta mediciniškai pasitikrinti, tai šio įstatymo 6 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka jis gali būti atvesdinamas.

Jeigu asmuo, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, vengia atvykti į teismo posėdį, tai teismas, kad būtų garantuotas šio asmens dalyvavimas teismo posėdyje, gali pavesti policijai jį sulaikyti, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms.

Teismas, išnagrinėjęs teikimą, priima vieną iš tokių nutarimų:

Teismo nutarimas pasiųsti asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą atidedant iki 6 mėnesių jo vykdymą gali būti priimtas, jei asmuo, kuriam taikoma ši priemonė, pasižada savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos. Šiuo atveju teismas paima raštišką pasižadėjimą ir išaiškina asmeniui jo nesilaikymo pasekmes.

Praėjus nustatytam atidėjimo laikotarpiui, teismas, atsižvelgęs į gydymo įstaigos ir policijos pasiūlymus, išsprendžia klausimą, ar reikia įvykdyti nutarimą pasiųsti asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.

Jeigu asmuo, kuriam atidėtas nutarimo pasiųsti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą vykdymas, per atidėjimo laikotarpį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padaro administracinį teisės pažeidimą arba nevykdo gydymo įstaigos nustatytų pareigų ar kitaip vengia vykdyti pasižadėjimą savanoriškai gydytis, tai gydymo įstaigos ar policijos teikimu teismas panaikina nutarimo vykdymo atidėjimą ir pasiunčia asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.

Teismo nutarimas gali būti protestuojamas. Protesto padavimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

Teismo nutarimą pasiųsti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą įvykdo policija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo.

Jeigu teismo posėdžio metu paaiškėja, kad siunčiamas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą asmuo gali vengti ten vykti, tai teismas turi teisę pavesti policijai sulaikyti šį asmenį, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.

Į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą asmuo vyksta su policijos palyda (sargyba).

Buvimo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje pradžia laikoma atvykimo į ją diena, o jeigu asmuo policijos buvo sulaikytas, – jo sulaikymo diena.

Artimo giminaičio arba sutuoktinio mirties atveju įstaigos administracija privalo, o esant kitoms priežastims – turi teisę suteikti trumpalaikes – iki 10 parų – nemokamas atostogas, kurių metu leidžiama išvykti iš įstaigos.

Asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, paliekama teisė į gyvenamąjį plotą jų ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Jų turto perleidimo klausimas gali būti sprendžiamas tik jiems raštiškai sutikus.

Asmenys, laikomi socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, turi teisę:

Ilgalaikiai pasimatymai suteikiami su artimais giminaičiais ir sutuoktiniu, o gavus įstaigos viršininko leidimą – ir kitais asmenimis.

Jeigu asmeniui, laikomam socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, reikalinga narkologo pagalba, ji gali būti teikiama tokiam asmeniui sutikus. Sutikimas įforminamas raštu.

Asmenys, laikomi socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, privalo dalyvauti grupinėse ir individualiose socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonėse, kurias organizuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat visuomeninės ir valstybinės organizacijos.

Asmenų, laikomų bendrojoje socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, darbas organizuojamas įstaigos teritorijoje.

Įstaigos administracija turi teisę pavyzdingai besielgiantiems ir sąžiningai dirbantiems asmenims leisti dirbti už įstaigos teritorijos ribų.

Asmenų, laikomų bendrosiose socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių.

Asmenys, laikomi bendrojoje socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, gali būti pasitelkiami nemokamai tik įstaigos teritorijos tvarkymo bei savo kultūrinių ir buitinių sąlygų gerinimo darbams. Šie darbai paprastai atliekami eilės tvarka ir ne darbo metu. Jie neturi trukti ilgiau kaip 2 valandas per dieną.

Iš asmenų, laikomų bendrojoje socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, uždarbio išskaitoma 20 procentų įstaigai išlaikyti, tai pat aprangos kaina. Atlyginus šias išlaidas, iš apskaičiuoto uždarbio daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Alimentai nepilnamečiams vaikams išlaikyti skaičiuojami nuo visos uždarbio sumos.

Iš uždarbio, apskaičiuoto už nustatytų išdirbio normų viršijimą, taip pat iš visų premijų išskaitos socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigai išlaikyti nedaromos.

Į bendrojoje socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje laikomų asmenų, kurie įvykdo išdirbio normas ar nustatytas užduotis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma ne mažiau kaip 25 procentai jiems apskaičiuoto mėnesinio uždarbio.

Asmenys, laikomi specialioje socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, gali dirbti.

Šių asmenų darbo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Asmenys, laikomi šioje įstaigoje, maistu ir apranga aprūpinami nemokamai.

Už aktyvią reabilitaciją ir gydymąsi, taip pat už sąžiningą darbą asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, gali būti skiriamos šios paskatos:

Asmenims, laikomiems socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, už nustatytų reikalavimų pažeidimą gali būti skiriamos šios nuobaudos;

Už sistemingą nustatytų reikalavimų nesilaikymą arba itin piktybinį drausmės pažeidimą asmenį, laikomą socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, galima uždaryti į specialias patalpas iki 10 parų. Ši nuobauda vykdoma gavus raštišką gydytojo leidimą.

Paskatų ir nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja vidaus tvarkos taisyklės.

Jeigu socialinės bei psichologinės reabilitacijos poveikis yra teigiamas ir asmuo, laikomas socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, vykdo šio įstatymo ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, tai teismas įstaigos administracijos teikimu gali asmenį iš įstaigos paleisti prieš terminą, bet ne anksčiau kaip atbuvus pusę teismo nustatyto termino.

Jeigu asmuo, laikomas socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje, padaro administracinį teisės pažeidimą, vartoja alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines priemones, sistemingai pažeidžia vidaus tvarkos taisykles arba savavališkai pasišalina iš įstaigos ar administracijos nustatytos kitos buvimo vietos, arba be pateisinamos priežasties vėluoja grįžti iš atostogų, teismas įstaigos administracijos teikimu gali pratęsti jo buvimo įstaigoje laiką iki 3 mėnesių.

Jeigu asmuo savavališkai pasišalina iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos ar administracijos nustatytos kitos buvimo vietos daugiau kaip 5 paroms arba be pateisinamos priežasties tokį pat laikotarpį vėluoja grįžti iš atostogų, teismas įstaigos administracijos teikimu gali neįskaityti šiam asmeniui laiko, kurį jis buvo savavališkai pasišalinęs arba vėlavo grįžti iš atostogų.

Asmenų, savavališkai pasišalinusių arba negrįžusių į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą, paiešką ir grąžinimą į įstaigą vykdo policija. Savavališkai pasišalinę arba negrįžę asmenys gali būti sulaikyti, iki bus sugrąžinti į įstaigą, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.

Jeigu asmuo savavališkai pasišalino arba vėluoja grįžti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą ir jam yra pasibaigęs laikymo įstaigoje terminas, jis gali būti sulaikytas, iki teismas išnagrinės administracijos teikimą pratęsti jo buvimo įstaigoje laiką arba neįskaityti laiko, kurį jis buvo savavališkai pasišalinęs arba vėlavo grįžti iš atostogų, bet ne ilgiau kaip 72 valandoms.

Bendrosios socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos pareigūnai, saugantys įstaigas bei prižiūrintys jose laikomus asmenis, turi teisę Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 41–43 straipsniuose ir Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 21-23 straipsniuose numatytais pagrindais ir tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones.

Pagal laikomų asmenų kategorijas steigiamos šios socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos:

Specialioje įstaigoje esantys asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, gali būti laikomi atskirai nuo kitų asmenų.

Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos, į kurią siunčiamas asmuo, rūšį nustato teismas ir įrašo nutarime pasiųsti asmenį į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą.

Teismas, atitinkamai motyvuodamas, gali asmenį, anksčiau atlikusį laisvės atėmimo bausmę, pasiųsti į įstaigą, numatytą šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte.

Iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmenys teismo nutarimu gali būti paleisti prieš terminą tuo atveju, kai jie suserga psichine arba sunkia somatine liga, esančia Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame sąraše.

Iš bendrosios socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmenys teismo nutarimu gali būti paleisti prieš terminą arba pervesti į specialią įstaigą tuo atveju, kai jie tampa I ar II grupės invalidais, sulaukė pensinio amžiaus arba suserga somatine liga, kuri yra Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintame sąraše.

Iš specialios socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmenys teismo nutarimu gali būti perkeliami į bendrąją įstaigą tuo atveju, kai išnyko jų pasiuntimo arba perkėlimo į specialią įstaigą pagrindas ir jie sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles.

Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos steigiamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimu.

Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos yra Vidaus reikalų ministerijos žinioje ir turi juridinio asmens teises.

Šių įstaigų nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o vidaus tvarkos taisykles – Vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Teisingumo ministerija.

Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose laikomų asmenų apsaugą bei priežiūrą vykdo Vidaus reikalų ministerija.

Šių įstaigų įrangai gali būti naudojamas inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių kompleksas.

Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos veikia kaip specifinės paskirties valstybinės įmonės pagal Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 1 straipsnį.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1994 m. rugpjūčio 1 dienos. Įstatyme numatytos socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonės gali būti taikomos asmenims, kurie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių priemonių, padarė administracinius teisės pažeidimus iki įstatymo įsigaliojimo dienos, tačiau šio įstatymo nustatyta tvarka.

Asmenims, pasiųstiems į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, buvimo įstaigoje terminas sutrumpinamas iki 9 mėnesių, o asmenims, kuriems teismas pratęsė buvimo įstaigoje terminą, – iki 12 mėnesių.

Asmenys, išbuvę įstaigoje 9 mėnesius, o asmenys, kuriems teismas pratęsė buvimo įstaigoje terminą, išbuvę 12 ir daugiau mėnesių, ne vėliau kaip per tris dienas po įstatymo įsigaliojimo paleidžiami iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų.

Asmenų, savavališkai pasišalinusių arba vėluojančių grįžti į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigas, paleidimo iš įstaigų klausimas sprendžiamas šio įstatymo 21 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta tvarka.