Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

1. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

2. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės pažangos strategija.

Vyriausybė savo veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

1. Vyriausybė solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitą ir kas ketverius metus – Valstybės pažangos strategijos ataskaitą, kurioje įvertinama valstybės pažanga įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją.

TAR pastaba. 2026-05-07 įstatymo Nr. XV-877 nuostatos taikomos 2025 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaitoms bei valstybės pažangos strategijos ataskaitoms, teikiamoms 2024–2028 m. kadencijos ir vėlesnių kadencijų Lietuvos Respublikos Seimui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-788, 2021-12-16, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27364

Nr. XIV-2244, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22974

Nr. XV-877, 2026-05-07, paskelbta TAR 2026-05-12, i. k. 2026-07970

2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.

3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

4. Ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais.

1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

2. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.

3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1371, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038

1. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiantis asmuo perskaito nustatytą priesaikos tekstą:

2. Neteko galios.

3. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.

4. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.

5. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.

6. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.

2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.

3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.

4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.

5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.

6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.

7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

1. Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais:

2. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.

3. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybės atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas Vyriausybės posėdyje.

4. Jeigu reikia, pranešimui apie Vyriausybės atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.

5. Apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti pranešta Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.

6. Vyriausybė gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia Respublikos Prezidentui.

7. Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

2. Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.

3. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų.

4. Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.

1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

2. Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.

3. Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

4. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

1. Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-2003, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11579

2. Atlyginimą Ministrui Pirmininkui apskaičiuoja ir išmoka Vyriausybės kanceliarija, o ministrams – ministerijos. Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama iki vieno Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Konkrečius dydžius ir šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2244, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22974

4. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų.

6. Pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija..

7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje, taip pat jei jie yra išrinkti Seimo nariais.

8. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.

9. Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos. Vyriausybės narys gali būti atleidžiamas nuo tarnybinių pareigų, kai tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti, šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Vyriausybės nariai turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1371, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038

10. Vyriausybės narys, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Rašytinis prašymas atleisti nuo tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas. Toks Vyriausybės narys nuo tarnybinių pareigų neatleidžiamas, o atleistas atšaukiamas, jeigu Vyriausybės posėdyje nebūtų galima užtikrinti reikalingos Vyriausybės narių daugumos, būtinos sprendimams priimti. Už laikotarpį, kuriuo Vyriausybės narys yra atleistas nuo tarnybinių pareigų, Vyriausybės nariui darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos.

11. Vyriausybės nariai gali turėti tik teisės aktuose nustatytas garantijas.

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą darbo užmokestį pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

1. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.

2. Šį Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.

1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerija, veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1371, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038

2. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus.

3. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.

2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas viceministras.

Vyriausybė užtikrina veiksmingą įstatymų ir kitų Seimo priimtų teisės aktų vykdymą priimdama jiems įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Vyriausybė gali įgalioti priimti teisės aktą atitinkamos valdymo srities ministrą, Vyriausybės įstaigą ar įstaigą prie ministerijos, jeigu teisės aktu reglamentuojamų santykių Lietuvos Respublikos Konstitucija tiesiogiai nepriskiria Vyriausybės įgaliojimams.

Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

Vyriausybė:

Vyriausybė:

1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

2. Ministras Pirmininkas:

3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

1. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.

2. Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 24 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 10 punktuose numatytus įgaliojimus.

3. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą „einantis Ministro Pirmininko pareigas“ ar „pavaduojantis Ministrą Pirmininką“.

1. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai.

2. Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras neatlieka šio straipsnio 3 dalies 6 ir 15 punktuose nurodytų funkcijų, išskyrus atvejus, kai pavaduojamas ministras negali atlikti savo funkcijų ilgiau negu 30 dienų arba kai ilgiau negu 30 dienų nėra paskirtas naujas ministras šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1371, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038

Nr. XIV-2244, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22974

3. Ministras:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2244, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22974

4. Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės nutarimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.

1. Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas.

2. Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos. Jų tikslas – teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos veiklos prioritetų, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir jų atitikties Valstybės pažangos strategijai, prireikus derinti ministrų pozicijas sprendžiant valstybės valdymo reikalus ir vykdyti kitus Vyriausybės nustatytus uždavinius ir funkcijas.

3. Vyriausybės komitetai sudaromi iš Vyriausybės narių, Vyriausybės kanclerio arba Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo. Sudarydama Vyriausybės komitetus, Vyriausybė nustato jų uždavinius, funkcijas, sudėtį, skiria pirmininką. Vyriausybės komitetų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

4. Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti.

5. Vyriausybės komisijos gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Vyriausybės komisijas deleguojami savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų, o Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, – Seimo kanclerio. Sudarydama Vyriausybės komisijas, Vyriausybė nustato jų užduotis, personalinę sudėtį. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui, ministrui, Vyriausybės kancleriui ar Vyriausybės įstaigos vadovui patvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį. Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2003, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11579

1. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes jo pavestoms užduotims atlikti. Šios darbo grupės gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Ministro Pirmininko darbo grupes deleguojami savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų, o Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, – Seimo kanclerio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2003, 2023-05-25, paskelbta TAR 2023-06-09, i. k. 2023-11579

2. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.

3. Konkrečias darbo grupės užduotis nustato Ministras Pirmininkas. Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.

4. Lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų steigimui, pertvarkymui, pabaigai, veiklai ir valdysenai taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.

1. Ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais.

2. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:

3. Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

4. Ministerijai vadovauja ministras.

5. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu. Ministerija gali turėti savo simboliką, jeigu tai numatyta jos nuostatuose.

6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.

7. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

8. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio valdymo metodika parengtu ir ministro patvirtintu ministrui pavestų valdymo sričių strateginiu veiklos planu, prireikus ir kitais Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nurodytais veiklos lygmens planavimo dokumentais.

9. Krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai gali numatyti Krašto apsaugos ministerijos struktūros ypatumus.

1. Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir jai įgyvendinti.

2. Vyriausybės įstaiga yra biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3. Vyriausybės įstaiga veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

4. Konkrečios Vyriausybės įstaigos veiklą ar tam tikrą sritį, kurioje veikia Vyriausybės įstaiga, reglamentuojantis įstatymas Vyriausybės įstaigai gali suteikti specialias teises, užtikrinančias jai pavestų funkcijų atlikimo nepriklausomumą.

5. Vyriausybės įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio valdymo metodika parengtu Vyriausybės įstaigos strateginiu veiklos planu, prireikus ir kitais Strateginio valdymo įstatyme nurodytais veiklos lygmens planavimo dokumentais. Vyriausybės įstaigos strateginį veiklos planą tvirtina atitinkamos valdymo srities ministras ar atitinkamų valdymo sričių ministrai bendru įsakymu. Prireikus detalizuoti Vyriausybės įstaigos strateginio veiklos plano įgyvendinimą, yra rengiamas Vyriausybės įstaigos metinis veiklos planas, kurį tvirtina Vyriausybės įstaigos vadovas, suderinęs su atitinkamos valdymo srities ministru ar atitinkamų valdymo sričių ministrais. Konkrečios Vyriausybės įstaigos veiklą ar tam tikrą sritį, kurioje veikia Vyriausybės įstaiga, reglamentuojantis įstatymas gali nustatyti kitokią planavimo dokumentų, kuriais vadovaujantis organizuojama Vyriausybės įstaigos veikla, tvirtinimo tvarką.

6. Vyriausybės įstaigos vadovas yra atskaitingas Vyriausybei ir ministrui, kuriam pavestoje valdymo srityje veikia Vyriausybės įstaiga.

7. Atostogas, papildomas poilsio dienas Vyriausybės įstaigos vadovui suteikia, į komandiruotes jį siunčia ir kitus sprendimus, susijusius su Vyriausybės įstaigos vadovo tarnybos santykiais, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 14 punkte nurodytus sprendimus, priima Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras.

1. Įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įstatymų nustatytais atvejais įstaigai prie ministerijos gali būti pavesta vykdyti dalyvavimo formuojant valstybės politiką ministrui pavestoje srityje funkcijas.

2. Įstaiga prie ministerijos yra biudžetinė įstaiga.

3. Įstaiga prie ministerijos veikia pagal Vyriausybės arba Vyriausybės pavedimu ministro patvirtintus nuostatus.

4. Įstaigos prie ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio valdymo metodika parengtu metiniu veiklos planu ir kitais Strateginio valdymo įstatyme nurodytais veiklos lygmens planavimo dokumentais. Įstaigos prie ministerijos metinį veiklos planą tvirtina atitinkamos valdymo srities ministras arba jo pavedimu įstaigos prie ministerijos vadovas.

1. Vyriausybė gali steigti biudžetines įstaigas, kurios valstybės lygiu centralizuotai atlieka dalį viešojo sektoriaus subjektų vidaus administravimo funkcijų, padedančių užtikrinti savarankišką šių subjektų funkcionavimą. Šių funkcijų apimtį nustato Vyriausybė.

2. Vyriausybės įsteigta kita biudžetinė įstaiga veikia pagal Vyriausybės arba Vyriausybės pavedimu ministro patvirtintus nuostatus.

3. Vyriausybės įsteigtos kitos biudžetinės įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Strateginio valdymo metodika parengtu metiniu veiklos planu ir kitais Strateginio valdymo įstatyme nurodytais veiklos lygmens planavimo dokumentais. Šios įstaigos metinį veiklos planą Vyriausybės pavedimu tvirtina ministras arba ministro pavedimu įstaigos vadovas.

1. Vyriausybės strateginės analizės centras yra ekspertinė institucija, teikianti Vyriausybei ir ministerijoms nepriklausomą, tiriamąja veikla grįstą informaciją, reikalingą įrodymais pagrįstiems viešosios politikos sprendimams priimti.

2. Vyriausybės strateginės analizės centras:

3. Vyriausybės strateginės analizės centro lėšas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, pajamos už suteiktas paslaugas, lėšos, gautos kaip parama, ir kitos gautos lėšos.

4. Vyriausybės strateginės analizės centras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir kitų organizacijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų visą savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.

5. Vyriausybės strateginės analizės centro funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministerijos kancleris, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1804, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21812

2. Ministerijoje negali būti daugiau negu keturi viceministrai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2244, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22974

3. Viceministrai nustatytose veiklos srityse:

4. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.

1. Ministerijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Ministerijos kanclerį priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas.

2. Ministerijos kancleris:

3. Jeigu ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų ministras paveda atlikti vienam iš ministerijos struktūrinių padalinių vadovų.

4. Ministerijos kancleris, o kai jo laikinai nėra, ministro paskirtas ministerijos struktūrinio padalinio vadovas pagal savo kompetenciją priima potvarkius. Ministerijos kancleris saugo ministerijos antspaudą ir atsako už jo naudojimą. Ministras saugoti ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.

1. Ministerijoje gali būti sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai ir ministerijos kancleris. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2244, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22974

2. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

Vyriausybė turi teisę pripažinti netekusiais galios Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų priimtus teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.

1. Vyriausybė valdymą apskrityje – Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete – organizuoja per ministerijas, Vyriausybės įstaigas, įstaigas prie ministerijų, kitus Vyriausybei tiesiogiai pavaldžius ar atskaitingus viešojo administravimo subjektus.

2. Veikdami aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose ministrui, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovui pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, kiti Vyriausybei tiesiogiai pavaldūs ar atskaitingi viešojo administravimo subjektai jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendina įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, prižiūri Vyriausybės atstovai.

4. Vyriausybės atstovams įgyvendinti jų įgaliojimus padeda Vyriausybės atstovų įstaiga. Vyriausybės atstovų įstaigą steigia Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2234, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10353

5. Laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per paskirtą Vyriausybės įgaliotinį.

6. Vyriausybės atstovo, Vyriausybės įgaliotinio kompetenciją nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.

1. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

2. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir Vyriausybės darbo reglamentas.

3. Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

4. Svarbiausi klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybės komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių pateiktos išvados, pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija.

5. Vyriausybė Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto Vyriausybės pasitarimuose.

6. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu, taip pat kai būtina neatidėliotinai spręsti klausimus ar siekiant užtikrinti Vyriausybės narių ar asmenų, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir Vyriausybės darbo reglamentas, dalyvavimą, Vyriausybės posėdžiai ir pasitarimai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Šiuo būdu priimant Vyriausybės nutarimus, sprendimus ir rezoliucijas, turi būti užtikrintas Vyriausybės nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2817, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05698

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1653, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26611

1. Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai. Ministro Pirmininko teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, ministro teikiami teisės aktų projektai – ministro. Savivaldybių tarybų, kitų subjektų, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai, teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.

2. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu šiais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą. Vyriausybei teikiamų nutarimų projektų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą derinimo su kitomis institucijomis tvarką nustato Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1371, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038

Nr. XIII-2817, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05698

1. Teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai gali būti svarstomi Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime.

2. Vyriausybės posėdyje svarstant teisės akto projektą, prieš tai aptartą Vyriausybės komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie komiteto narių susitarimus ar diskusijų išvadas.

3. Teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą prireikus organizuoja Vyriausybės kancleris Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

1. Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai, norminių teisės aktų koncepcijų projektai rengiami, derinami, svarstomi ir priimami arba įstatymų ar Seimo nutarimų projektams pritariama Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

2. Vyriausybės kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymo.

3. Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti ir naujų klausimų. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Balsuojama, ar klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jei šiuo klausimu teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

4. Vyriausybės posėdyje klausimas pristatomas ir Vyriausybės narių bei kitų Vyriausybės posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė išklausoma Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

1. Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

2. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu ir ar jis dalyvavo Vyriausybės posėdyje. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs nutarimo projektą šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naują nutarimo projektą.

4. Vyriausybės nutarimai pasirašomi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.

5. Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

1. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT3-N2/2018, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03510

Nr. XIII-1221, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09502

2. Vyriausybės sprendimus ir Vyriausybės rezoliucijas pasirašo Ministras Pirmininkas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

3. Vyriausybė, svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali priimti sprendimus, o dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų – rezoliucijas.

4. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos įsigalioja jų pasirašymo dieną ir turi būti tą pačią dieną paskelbti Vyriausybės interneto tinklalapyje (www.lrv.lt).

1. Vyriausybės posėdžiai ir pasitarimai tiesiogiai transliuojami internetu, išskyrus tuos posėdžių ir pasitarimų klausimus, kuriuose svarstoma valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudaranti, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusi informacija ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektai.

2. Vyriausybės posėdžiai ir pasitarimai yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, garso įrašai nedaromi. Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo protokolus pasirašo Ministras Pirmininkas. Kokie duomenys įrašomi į protokolą, nustato Vyriausybės darbo reglamentas. Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų garso įrašai ir protokolai yra vieši ir saugomi Reglamento (ES) 2016/679 ir Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

3. Kai šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės posėdžiai ir pasitarimai vyksta nuotoliniu būdu, šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tam nėra techninių galimybių. Jeigu Vyriausybės posėdis dėl techninių galimybių nebuvo transliuojamas internetu ir svarstytiems klausimams netaikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl viešinimo, kai yra techninės galimybės, viešinamas šio posėdžio vaizdo įrašas. Vyriausybės pasitarimo, vykusio nuotoliniu būdu, vaizdo įrašas gali būti viešinamas atsižvelgiant į technines galimybes ir svarstomų klausimų pobūdį. Jeigu nuotoliniu būdu vykęs Vyriausybės posėdis arba pasitarimas nebuvo transliuojamas internetu ir neviešinamas jo vaizdo įrašas, Vyriausybė turi nedelsdama informuoti visuomenę apie šio posėdžio metu priimtus sprendimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2817, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05698

Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais priima potvarkius arba operatyvinius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucija.

1. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Vyriausybės kancleris, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda Ministrui Pirmininkui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus.

2. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra pavaldūs Ministrui Pirmininkui ir atskaitingi Vyriausybės kancleriui.

3. Ministras Pirmininkas savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie Ministro Pirmininko prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.

1. Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti atlikti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės kancleris.

2. Vyriausybės kanceliarijoje gali būti steigiamas centras (-ai) bendriems ministerijų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmams koordinuoti, reikiamoms viešojo administravimo subjektų kompetencijoms sutelkti, padėti Vyriausybei ir kitiems viešojo administravimo subjektams valdyti valstybės lygio situacijas ar procesus (toliau – centras). Centrui vadovauja centro vadovas arba Vyriausybės kanclerio paskirtas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas.

3. Vyriausybės kancleris turi du pavaduotojus: Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas; Vyriausybės kanclerio pavaduotojas yra karjeros valstybės tarnautojas. Nusprendus Vyriausybės kanceliarijoje įsteigti centrą, Vyriausybės kancleris gali turėti papildomą pavaduotoją, jeigu jis skiriamas vadovauti centrui. Vyriausybės kanclerio pavaduotojas yra pavaldus Vyriausybės kancleriui ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui.

1. Vyriausybės kancleris yra Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas.

2. Vyriausybės kancleris:

1. Vyriausybės kanceliarijoje saugomi pasirašyti Vyriausybės nutarimai, Vyriausybės sprendimai, Vyriausybės rezoliucijos ir Ministro Pirmininko potvarkiai, taip pat Vyriausybės posėdžių ir Vyriausybės pasitarimų protokolai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1371, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12038

2. Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

1. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija rengia Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, o prireikus rengia poziciją dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

2. Vyriausybė, rengdama, derindama ir pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms bei nevyriausybinėms organizacijoms.

3. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, rengdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimais, taip pat Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais, rengiamą poziciją derina su Respublikos Prezidentu.

4. Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento rengiama, nagrinėjama ir pristatoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

1. Vyriausybė Seimo statuto ir įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama informuoja Seimą apie gautus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos Prezidento kompetencija.

2. Nusprendusi rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos Prezidento kompetencija, Vyriausybė nedelsdama informuoja Seimą ar Respublikos Prezidentą, pateikdama Vyriausybės suformuotą Lietuvos Respublikos poziciją.

1. Dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu.

2. Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

3. Seimo Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus.

4. Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento pristato Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Seimo plenariniame posėdyje, Seimo Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete. Išimtiniais atvejais atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento viceministrui.

5. Vyriausybė įvertina Seimo ar jo komitetų teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Seimą apie jų vykdymą.

Vyriausybė, pateikdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento, Seimui teikia nuomonę, ar Europos Sąjungos teisės aktas atitinka subsidiarumo principą.

Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

1. Vyriausybė siūlo kandidatus į aukščiausius Europos Sąjungos pareigūnus. Jų skyrimą numato sutartys, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga.

2. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius ir Audito Rūmų narius Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.

3. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus ir generalinius advokatus bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus (toliau – kandidatai) Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1768, 2022-12-23, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27582

4. Vyriausybė, siūlydama kandidatus į Regionų komiteto narius, teisės aktų nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos savivaldybių asociacija.

5. Vyriausybė, siūlydama kandidatus į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius, jos nustatyta atrankos tvarka atrenka kandidatus iš darbdavių, darbuotojų ir kitiems visuomenės interesams atstovaujančių organizacijų (vartotojų, ūkininkų, laisvųjų profesijų, aplinkos apsaugos, neįgaliųjų, moterų, šeimų, jaunimo, mokslo ir akademinių bendruomenių asociacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų) atstovų. Dėl atrenkamų kandidatų Vyriausybė jos nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos Respublikos trišale taryba ir darbdavių, darbuotojų ir kitiems visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis.

1. Kai Lietuvos Respublika turi pasiūlyti kandidatus, juos Vyriausybės nustatyta atrankos tvarka atrenka Ministro Pirmininko potvarkiu konkrečiai atrankai sudaryta darbo grupė. Apie kandidatų atranką skelbiama viešai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą darbo grupę sudaro 7 nariai: Konstitucinio Teismo deleguotas teisėjas (darbo grupės pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo deleguotas teisėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo deleguotas teisėjas, Teisėjų tarybos deleguotas teisėjas, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos deleguotas atstovas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (nacionalinės žmogaus teisių institucijos) deleguotas atstovas, Lietuvos teisininkų draugijos deleguotas atstovas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta darbo grupė, atlikusi atranką, informuoja teisingumo ministrą apie kandidatus, atitinkančius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo ar generalinio advokato ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigoms eiti keliamus reikalavimus. Teisingumo ministras informuoja Ministrą Pirmininką apie atrinktus kandidatus. Ministras Pirmininkas, įvertinęs kandidatūras, Vyriausybei teikia motyvuotą siūlymą dėl konkrečių kandidatų.

4. Vyriausybė, įgyvendindama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 26 straipsnį, nustato kandidatų į Europos Žmogaus Teisių Teismo ad hoc teisėjų sąrašą atrankos tvarką.