Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo (Nr. I-459)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. gegužės 17 d. Nr. I-459

Vilnius

Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 1964, Nr. 19-138, Nr. 33-255, Nr. 34-363; 1966, Nr. 9-65; 1969, Nr. 6-61, Nr. 15-132; 1970, Nr. 24-177; 1972, Nr. 30-241; 1973, Nr. 12-107, Nr. 36-332; 1974, Nr. 12-107, Nr. 30-310, 311; 1975, Nr. 9-72; 1976, Nr. 19-167; 1977, Nr. 6-69, Nr. 15-182, Nr. 30-396; 1978, Nr. 5-50; 1980, Nr. 3-33; 1983, Nr. 34-363; 1984, Nr. 34-391; 1985, Nr. 8-73; 1986, Nr. 18-184; 1987, Nr. 36-429; 1990, Nr. 20-511; 1992, Nr. 29(1)-840, Nr. 32-977, 979; 1994, Nr. 8-120):

1. 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliuojami santykiai

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas reguliuoja taip pat ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.

Šis kodeksas nurodytus santykius reguliuoja:

1) tarp fizinių asmenų;

2) tarp juridinių asmenų;

3) tarp fizinių ir juridinių asmenų.

Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.

Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens ir miškų įstatymai.“

2. 2 ir 3 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

3. 4–7¹ straipsnius išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų pagrindų, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymuose numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas.

Remiantis tuo, civilinės teisės ir pareigos atsiranda:

1) iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet šiems

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. gegužės 17 d. Nr. I-459

Vilnius

1. 1 straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliuojami santykiai

Šis kodeksas nurodytus santykius reguliuoja:

1) tarp fizinių asmenų;

2) tarp juridinių asmenų;

3) tarp fizinių ir juridinių asmenų.

Turtiniams santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, taip pat mokesčių ir biudžeto santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos.

Šeimos, darbo, žemės, kalnakasybos, vandens, miškų santykius reguliuoja atitinkamai šeimos, darbo, žemės, žemės gelmių, vandens ir miškų įstatymai.“

2. 2 ir 3 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

3. 4–7¹ straipsnius išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai

Remiantis tuo, civilinės teisės ir pareigos atsiranda:

1) iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių;

2) iš administracinių aktų;

3) kaip išradimų, mokslo, literatūros ir meno kūrinių sukūrimo rezultatas;

4) dėl žalos padarymo kitam asmeniui, taip pat dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens lėšų sąskaita be pakankamo pagrindo;

5) dėl įvykių, su kuriais įstatymai susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą.

5 straipsnis. Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų atlikimas

Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus tuos atvejus, kada jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, geriems papročiams.

Įgyvendindami teises ir atlikdami pareigas, fiziniai ir juridiniai asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir visuomenės moralės principus.

6 straipsnis. Civilinių teisių gynimas

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas), pripažindami tas teises, atkurdami iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams, priteisdami atlikti pareigą natūra, nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį, išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitais įstatymų numatytais būdais.

Įstatymų specialiai numatytais atvejais civilinės teisės ginamos administracine tvarka.

7 straipsnis. Garbės ir orumo gynimas

Asmuo arba organizacija turi teisę reikalauti per teismą paneigti jų garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias.

Jeigu tokios žinios buvo paskelbtos per masinės informacijos priemones, teismas priima nagrinėti reikalavimą tik po to, kai asmuo ar organizacija, apie kuriuos tokios žinios buvo paskleistos, pateikė atitinkamai masinės informacijos priemonei raštišką paneigimą, nurodydami jame, kokios žinios neatitinka tikrovės ir kada jos buvo paskleistos, tačiau ta masinės informacijos priemonė atsisakė paskelbti paneigimą arba paskelbė jį tokios formos, kad žinių nepaneigė, arba jo nepaskelbė per mėnesį nuo paneigimo padavimo dienos tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.

Jei asmuo ar organizacija, paskleidę ginčijamas žinias, neįrodo teisme, kad jos atitinka tikrovę, teismas įpareigoja juos paneigti ginčijamas žinias ir nustato tokių žinių paneigimo būdą.

Jeigu tikrovės neatitinkančios žinios paskleistos per masinės informacijos priemones, teismas įpareigoja šias priemones ne vėliau kaip per 15 dienų paskelbti paneigimą tame pačiame leidinyje, analogiškoje radijo ar televizijos laidoje arba kitokiu adekvačiu paskelbimui informacijos būdu.

Jei tikrovės neatitinkančios žinios yra dokumente, teismas įpareigoja dokumentą išleidusią organizaciją jį pakeisti.

7¹ straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas

Masinės informacijos priemonės, organizacijos ar asmenys, paskelbę tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, taip pat be asmens sutikimo informaciją apie jo asmeninį gyvenimą, atlygina moralinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nuo penkių šimtų iki dešimties tūkstančių litų nustato teismas.

Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.“

4. Iš 8 straipsnio išbraukti žodžius „ir kitų sąjunginių respublikų“.

5. 10 straipsnyje vietoj žodžių „asmeninę nuosavybę, teisę“ įrašyti žodžius „privačią nuosavybę, teisę užsiimti ūkine, komercine veikla, steigti įmones,“, o žodžius „atradimo“, „racionalizacinio pasiūlymo“ išbraukti.

6. 13 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

7. 14 straipsnio ketvirtojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“.

8. 15 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“.

9. 16 straipsnio:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Fizinių asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis arba toksinėmis priemonėmis, veiksnumo apribojimas“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o vietoj žodžio „globa“ – žodį „rūpyba“;

3) antrojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“;

4) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“.

10. 17 straipsnyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, „fizinių asmenų“.

11. 22 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“, „pilietį“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, „fizinį asmenį“.

12. Antrąjį skirsnį papildyti šia antrąja dalimi:

„II. ĮMONĖS, NETURINČIOS JURIDINIO ASMENS TEISIŲ

22¹ straipsnis. Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, sąvoka

Vienas ar keli fiziniai asmenys komercinei ūkinei veiklai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti ūkinius vienetus – įmones, neturinčias juridinio asmens teisių. Tai gali būti individuali (personalinė) įmonė, tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.

Šių įmonių teisinę padėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“

13. Antrojo skirsnio antrąją dalį „Juridiniai asmenys“ laikyti trečiąja dalimi.

14. 23 straipsnį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka

Juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže).

Juridiniais asmenimis gali būti įmonės, organizacijos, įstaigos, susivienijimai, asociacijos, visuomeninės organizacijos, politinės partijos, kitos organizacijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių organizacijų įstatų (nuostatų) numatytais atvejais.“

15. 24 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

16. Iš 25 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“.

17. 27 straipsnį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Juridinių asmenų įsteigimas

Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

18. 28 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Juridinio asmens organų skyrimo arba rinkimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir juridinio asmens įstatai (nuostatai).“

19. 29 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Juridinių asmenų teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi firminiu pavadinimu, gamybinėmis markėmis ir prekių ženklais, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.“

20. 31 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Juridinis asmuo gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“

21. 32 straipsnį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Juridinio asmens atsakomybė pagal savo prievoles

Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam priklausančiu (jam priskirtu) turtu, į kurį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir šį kodeksą gali būti nukreipiamas išieškojimas.“

22. Iš 33 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“.

23. Iš 34 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“.

24. 36 straipsnio:

1) pavadinime išbraukti žodžius „valstybinės-kooperatinės“;

2) trečiąją ir ketvirtąją dalis pripažinti netekusiomis galios.

25. 37 straipsnį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Juridinių asmenų pasibaigimas

Juridiniai asmenys nustoja egzistavę likvidavimo arba reorganizavimo (sujungimo, padalijimo, prijungimo ar kitu) būdu. Juridinio asmens likvidavimo ir reorganizavimo pagrindus ir tvarką nustato jų įstatai (nuostatai) bei Lietuvos Respublikos įstatymai.

Įmonių likvidavimą bankroto pagrindu reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“

26. 38 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „balanso“ įrašyti žodį „dokumento“.

27. 39 straipsnį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Turto, likusio likvidavus juridinį

asmenį, sunaudojimas turtas, likęs patenkinus visų likviduoto juridinio asmens kreditorių reikalavimus, sunaudojamas jo įstatų (nuostatų) bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“

28. Iš 41 straipsnio trečiosios dalies išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ar“.

29. 43 straipsnį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Rašytinė sandorių forma

Rašytine forma turi būti sudaromi:

1) įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato ko kita, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato Lietuvos Respublikos įstatymai;

2) fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose;

3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti įstatymai reikalauja rašytinės formos.“

30. 45 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, „fizinio asmens“.

31. 48 straipsnio pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„48 straipsnis. Sandorio, sudaryto turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą, negaliojimas

Negalioja sandoris, sudarytas turint žinomai priešingą Lietuvos Respublikos visuomenės interesams tikslą.“

32. 49 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „įstatuose, nuostatuose“ įrašyti žodžius „steigimo dokumentuose.“

33. 50 straipsnio pavadinime ir antrojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.

34. 54 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.

35. 55 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečio“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinis asmuo“, „fizinio asmens“.

36. 57 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o žodžius „pagal nukentėjusiojo ieškinį arba pagal valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės organizacijos ieškinį“ išbraukti.

37. 58 straipsnio šeštąją dalį pripažinti netekusia galios.

38. 63 straipsnyje vietoj žodžių „piliečiai“, „piliečių“ įrašyti atitinkamai žodžius „fiziniai asmenys“, „fizinių asmenų“.

39. 68 straipsnio:

1) pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“;

2) pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžių „gyvenamajam namui“ įrašyti žodžius „nekilnojamajam turtui“, o žodžius „išskyrus šio kodekso 69 straipsnio antrojoje dalyje numatomą atvejį“ išbraukti;

3) antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžių „valstybinių notarinių kontorų“ įrašyti žodžius „notarų biurų“.

40. 69 straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, o žodžius „atradimus“, „ir racionalizacinis pasiūlymas“, „taupomųjų“ išbraukti.

41. 70 straipsnį išdėstyti taip:

„70 straipsnis. Juridinio asmens įgaliojimas

Įmonės, įstaigos, organizacijos duodamą įgaliojimą pasirašo jos vadovas (savininkas); be to, jame uždedamas tos įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudas.

Papildomus reikalavimus įmonės, įstaigos, organizacijos duodamam įgaliojimui gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.“

42. 71 straipsnio pavadinime ir pačiame tekste vietoj žodžių „juridiniam asmeniui“ įrašyti žodžius „įmonei, įstaigai, organizacijai“, o vietoj žodžių „jo įstatams (nuostatams)“ – žodžius „jų steigimo dokumentams“.

43. Iš 72 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodį „valstybinio“.

44. 75 straipsnio:

1) 4 ir 5 punktus išdėstyti taip:

„4) nustojus egzistuoti įmonei, įstaigai, organizacijai, kuri davė įgaliojimą;

5) nustojus egzistuoti įmonei, įstaigai, organizacijai, kuriai duotas įgaliojimas;“;

2) 6 ir 7 punktuose vietoj žodžių „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“.

45. 77 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražo ar trečiųjų teismo“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismo (arbitražo)“.

46. 84 straipsnį išdėstyti taip:

„84 straipsnis. Ieškininės senaties terminai

Nustatomas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas.

Sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas taikomas:

1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo;

2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų (265 straipsnis);

3) ieškiniams, pareiškiamiems dėl netinkamos kokybės produkcijos (273 straipsnis), taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo;

4) ieškiniams dėl rangovo atlikto darbo trūkumų, išskyrus pastatų ir įrenginių trūkumus (389 straipsnis).

Ieškiniams dėl pastatų ir įrenginių trūkumų taikomas sutrumpintas senaties terminas, nurodytas šio kodekso 389 straipsnyje.

Ieškiniams, pareiškiamiems dėl krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo, taikomi sutrumpinti senaties terminai, nurodyti šio kodekso 453 straipsnyje, o ieškiniams, pareiškiamiems dėl ryšių organizacijų santykių su klientais, – sutrumpinti senaties terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos ryšių statute.

Šalių susitarimu pakeisti ieškininės senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama.“

47. 85 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismas (arbitražas)“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Ieškininę senatį teismas, trečiųjų teismas (arbitražas) taiko tik esant skolininko reikalavimui.“

48. Iš 86 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ir“.

49. 88 straipsnio pirmojoje dalyje:

1) 2 ir 3 punktus išdėstyti taip:

„2) jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas);

3) jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja veikiančiame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje;“;

2) įrašyti 4 punktą:

„4) jeigu neveiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas.“

50. 89 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Ieškininės senaties termino eiga taip pat nutraukiama, jei įpareigotasis asmuo atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą.“

51. 90 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismas (arbitražas)“.

52. 92 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

53. 93 straipsnio:

1) 1 punktą išdėstyti taip:

„1) reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymų numatytus atvejus;“;

2) 2 punktą pripažinti netekusiu galios;

3) 4 punktą išdėstyti taip:

„4) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatomais atvejais – ir kitiems reikalavimams.“

54. Septintąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios.

55. 95 straipsnį išdėstyti taip:

„95 straipsnis. Nuosavybė Lietuvos Respublikoje

Lietuvos Respublikoje yra privati ir viešoji nuosavybė, taip pat leidžiama mišri nuosavybė, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

Privačios nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje leidžiama turėti bet kokį turtą, jeigu to nedraudžia šis kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybių nuosavybė.

Lietuvos Respublikoje leidžiama bendra Lietuvos Respublikos juridinių ar fizinių asmenų ir užsienio valstybių juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė, bendra Lietuvos valstybės ir užsienio valstybių nuosavybė, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarpvalstybinės sutartys.

Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama užsienio piliečių, asmenų be pilietybės, užsienio valstybių juridinių asmenų, tarptautinių organizacijų bei užsienio valstybių nuosavybė, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Objektų, kurie gali priklausyti šio straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse išvardytiems subjektams, sąrašą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas bei terminus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarpvalstybinės sutartys.“

56. Papildyti Kodeksą 95¹, 95² ir 95³ straipsniais:

„95¹ straipsnis. Nuosavybės teisės subjektai

Nuosavybės teisės subjektais Lietuvos Respublikoje gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės.

Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarpvalstybinių sutarčių nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuosavybės teise Lietuvos Respublikos teritorijoje turto gali turėti šio kodekso 95 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nurodyti subjektai.

95² straipsnis. Lietuvos valstybės, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė, kuri yra užsienio valstybėse

Šio kodekso 95¹ straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės subjektai gali turėti turto ir užsienio valstybėse.

95³ straipsnis. Nuosavybės teisės objektai

Nuosavybės teisės objektai yra žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, kita augmenija, gyvūnija, kiti gamtos ištekliai, gyvenamieji namai, butai, kiti pastatai, statiniai, įrenginiai, įmonės, kiti ūkiniai ir neūkiniai kompleksai, bankai, vertybiniai popieriai ir kitas turtas.

Turtas skirstomas į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį.

Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susiję su žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamasis arba tokiu pripažįstamas įstatymuose.

Turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo esmės, iš esmės nesumažinus jo vertės ar be didelės žalos jo paskirčiai, laikomas kilnojamuoju, jeigu įstatymai nenustato ko kita.“

57. 96 straipsnį išdėstyti taip:

„96 straipsnis. Savininko teisių turinys

Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei.“

58. Devintąjį skirsnį (išskyrus 100 straipsnį, kuris pripažįstamas netekusiu galios) išdėstyti taip:

„DEVINTASIS SKIRSNIS

VIEŠOJI NUOSAVYBĖ

97 straipsnis. Viešosios nuosavybės teisės subjektai

Viešosios nuosavybės teisės subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstybė ir savivaldybės.

98 straipsnis. Viešosios nuosavybės teisės objektai

Viešosios nuosavybės teisės objektai Lietuvos Respublikoje yra:

1) žemė, gamtos ištekliai, išskyrus tuos atvejus, kai šie objektai nuosavybės teise priklauso kitiems nuosavybės teisės subjektams;

2) materialiniai ištekliai, skirti Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios ir vietinės valdžios funkcijoms bei vykdomosioms-tvarkomosioms funkcijoms įgyvendinti;

3) turto dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai ar savivaldybei bendrosios nuosavybės teise su kitais nuosavybės teisės subjektais;

4) valstybinių (savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų turtas;

5) valstybės (savivaldybių) bankai bei finansiniai biudžetų ištekliai.

98¹ straipsnis. Valstybės nuosavybės teisės objektai

Lietuvos valstybei nuosavybės teise gali priklausyti visas 98 straipsnyje išvardytas turtas.

Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.

98²straipsnis. Savivaldybių nuosavybės teisės objektai

Savivaldybės nuosavybe gali būti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal įstatymus priskiriamas savivaldybių nuosavybėn.

99 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių nuosavybės teisės įgyvendinimas

Valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios bei valdymo institucijos ir vietinės valdžios bei valdymo institucijos, remdamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais aktais.

Valstybinės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos atitinkamą valstybės ar savivaldybių turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamosi savo įstatais (nuostatais).

101 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į valstybės ar savivaldybių turtą tvarka

Išieškojimas pagal kreditorių pretenzijas gali būti nukreipiamas į valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų turtą bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti išvardijami valstybės ir savivaldybių objektai, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tokiu atveju kreditorių reikalavimai tenkinami iš kito tų įmonių, įstaigų ar organizacijų turto, o jei tokio turto nėra, – atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.“

59. Dešimtąjį ir vienuoliktąjį skirsnius pripažinti netekusiais galios.

60. Dvyliktąjį skirsnį išdėstyti taip:

„DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PRIVATI NUOSAVYBĖ

109 straipsnis. Privačios nuosavybės teisės subjektai

Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys.

109¹ straipsnis. Privačios nuosavybės teisės objektai

Privačios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu šiame kodekse ar kituose įstatymuose neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise.

Privačios nuosavybės teisės objektais negali būti turtas, kuris nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei.

111 straipsnis. Žemės sklypo įgijimas pastatams ar įrenginiams statyti

Žemės sklypas pastatams ar įrenginiams statyti įgyjamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

114 straipsnis. Pastato ar įrenginio statybos taisyklių pažeidimo civilinės teisinės pasekmės

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai patvirtino projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, tokiu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl pastato ar įrenginio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo.

Teismas savo sprendimu gali:

1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti jame reikalingus pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su tokio pastato statybos dokumentacijos tinkamu įforminimu;

2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti tokį pastatą ar įrenginį (dalį pastato nugriauti, perstatyti ar pan.);

3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą nugriauti tokį pastatą ar įrenginį.

Jeigu statytojas per nustatytą terminą įvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus reikalavimus, savivaldos institucija privalo teisiškai įregistruoti statybą.

Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų, pastatas (arba jo dalis) ar įrenginys (arba jo dalis) gali būti teismo sprendimu nugriaunamas statytojo sąskaita.

Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio trečiosios dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo, pastatas (arba jo dalis) ar įrenginys (arba jo dalis) teismo sprendimu nugriaunamas statytojo sąskaita.

Statybinės medžiagos, gautos pastatus ar įrenginius nugriovus, yra statytojo nuosavybė.

Žala, padaryta asmenims, savivaldybei ar valstybei tokiu statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimu, atlyginama bendra civilinių įstatymų nustatyta tvarka.

115 straipsnis. Teisės naudotis žemės sklypu ar nuosavybės teisės į žemės sklypą praradimo pasekmės

Sutartį, kuria asmeniui buvo suteiktas neterminuotai naudotis arba išnuomotas žemės sklypas, teismine tvarka pripažinus negaliojančia ar nutraukus dėl esminių žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius pastatus ar įrenginius asmuo gali nusikelti. Jeigu visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) nukelti neįmanoma, neperkeltieji objektai nugriaunami arba žemės sklypo ir pastatų ar įrenginių statytojo susitarimu perduodami žemės sklypo savininko nuosavybėn, arba žemės sklypo savininkui sutikus perduodami trečiajam asmeniui.

Jeigu asmuo teismine tvarka yra pripažįstamas praradusiu nuosavybės teisę į žemės sklypą, įsigytą statybai, nuosavybės teisė į pastatus ar įrenginius išlieka, jeigu bus sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.

Jeigu teismine tvarka pripažintas negaliojančiu dėl žemės sklypo savininko kaltės sudarytas sandoris, kuriuo žemės sklypas buvo įgytas nuosavybės teise, ir nėra galimybės sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį tarp žemės sklypo savininko ir statytojo, tai statytojas savo pasirinkimu ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus pastatus ar įrenginius gali nusikelti, perduoti trečiajam asmeniui ar žemės sklypo savininkui arba nugriauti.

Jeigu teismine tvarka panaikintasis nuosavybės teisės įgijimo į žemės sklypą sandoris buvo sudarytas dėl statytojo kaltės ir žemės sklypo nuomos sutartis tarp žemės sklypo savininko ir statytojo nebus sudaryta, statytojas pastatus ar įrenginius gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininkui sutikus neperkeltieji objektai gali būti perduodami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir pastatų ar įrenginių statytojo susitarimu gali būti perduodami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami.

Šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytu atveju pastatų ar įrenginių statytojas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo. Pastatai ar įrenginiai nukeliami arba nugriaunami statytojo sąskaita, o statybinės medžiagos, gautos tuos pastatus ar įrenginius nugriovus, yra statytojo nuosavybė.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytu atveju žemės sklypo savininkas privalo atlyginti statytojui nuostolius, atsiradusius dėl pastatų nukėlimo, nugriovimo arba perleidimo žemės sklypo savininkui arba trečiajam asmeniui.

Ginčus dėl pastatų ar įrenginių nukėlimo, nugriovimo arba perdavimo žemės sklypo savininko ar trečiojo asmens nuosavybėn sprendžia teismas.

117 straipsnis. Ūkininko nuosavybė

Ūkininko nuosavybė yra ūkio žemė, pastatai ir kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.

Jeigu šie objektai įgyti iš bendrų sutuoktinių lėšų, tai jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jei sutuoktinių nesusitarta ar santuokos, šeimos įstatymai nenustato ko kita, priklauso jiems abiems.

Ūkininko vaikams, įvaikiams, tėvams ir kitiems ūkininko šeimos nariams priklauso tik ta turto dalis, kurią jie savo darbu ar lėšomis sukūrė.

Kilus ginčui, turto atidalijimo būdą ir dalies dydį nustato teismas, priteisdamas tokiems ūkio nariams piniginę kompensaciją arba ir turtą natūra, jeigu jie turi tikslą įsteigti naują ūkininko ūkį ir jeigu turto atidalijimas natūra nesukels ūkio suirimo.

117¹ straipsnis. Akcinė bendrovė, kaip nuosavybės teisės subjektas

Akcinė bendrovė yra savo turto savininkė. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu.

Akcininkai yra tik akcijų savininkai. Pagal bendrovės prievoles jie atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Akcininkai savo akcijomis disponuoja įstatymų nustatyta tvarka. Likvidavus akcinę bendrovę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, akcininkai turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį.

Akcinių bendrovių steigimo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo pagrindus bei tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.

117² straipsnis. Žemės ūkio bendrovė, kaip nuosavybės teisės subjektas

Žemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė, užsiimanti žemės ūkio gamybine ir komercine veikla. Ji yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtą sudaro bendrovės narių perduoti pajai ir gamybinės bei komercinės veiklos metu įgytas turtas.

Žemę, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems nuosavybės teisės subjektams, bendrovė tik valdo ir naudoja pagal sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

Bendrovės nariai turi turtines reikalavimo teises į savo perduotą pajų, proporcingai savo pajaus vertei gauna dividendus. Bendrovės narys savo teises į pajų gali perduoti kitiems bendrovės nariams ar tretiesiems asmenims.

Bendrovės narys įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar materialinėmis vertybėmis jam priklausantį pajų, taip pat grąžinti žemę bei kitą nekilnojamąjį turtą, kurį narys buvo perdavęs bendrovei tik valdyti ir naudotis juo.

117³ straipsnis. Bendrijų, kooperatyvų, visuomeninių organizacijų nuosavybė

Bendrijos, kooperatyvai, visuomeninės organizacijos kaip nuosavybės teisės subjektai atsiranda, kai fiziniai asmenys susivienija į atitinkamus juridinius asmenis ūkinei, komercinei, politinei, švietimo, kultūros, labdaros ir kitokiai veiklai ir šiems tikslams sukaupiamas turtas iš jų narių pajų, stojamųjų mokesčių, nario mokesčių, kitų tikslinių mokėjimų, taip pat iš jų ūkinės, komercinės, leidybinės veiklos ir kitų teisėtų šaltinių.

Šių juridinių asmenų nuosavybės santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti norminiai aktai bei šių juridinių asmenų įstatai (nuostatai).

117⁴ straipsnis. Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų nuosavybės teisė

Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos juridinio asmens teisėmis ir pagal savo kanonus bei statutus, nepažeisdamos Lietuvos Respublikos įstatymų, valdo, naudoja ir disponuoja kulto pastatais ir reikmenimis, gamybinės, socialinės paskirties pastatais, labdaros objektais ir kitu turtu, gautais kaip istorinis palikimas, kaip aukos, įgytais iš savo veiklos, paveldėtais pagal testamentą ar įgytais kitu teisėtu būdu.“

61. 121 ir 121¹ straipsnius išdėstyti taip:

„121 straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės sąvoka ir subjektai

Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviems ar keliems savininkams.

Tokiais bendrasavininkiais gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės.

121¹ straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės rūšys

Skiriama bendroji dalinė nuosavybė, kai bendroje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys, ir bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.

Bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita.“

62. Papildyti Kodeksą 121² straipsniu:

„121² straipsnis. Bendrosios nuosavybės teisės objektai

Bendrosios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato ko kita.“

63. 122 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Savo nuosavybės teisei įgyvendinti savininkai gali bendrosios nuosavybės teisės pradais įsteigti juridinį asmenį, kuris jų nuosavybės teisę įgyvendina, remdamasis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reguliuojančiais tokių juridinių asmenų veiklą, taip pat to juridinio asmens įstatais (nuostatais).“

64. 123 straipsnį papildyti antrąja ir trečiąja dalimis:

„Personalinės įmonės bendrasavininkiai pagal įmonės prievoles atsako visu savo turtu. Ūkinių bendrijų tikrieji nariai pagal ūkinės bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) bendrijos veiklai, jeigu sutartyje nenustatyta kitokia atsakomybė.

Tikrieji bendrijos nariai gali disponuoti savo turtu, neperduotu bendrijai, tol, kol kiti nariai ar kreditoriai, siekdami garantuoti būsimus turtinius reikalavimus, to neužginčijo įstatymų nustatyta tvarka.“

65. 124 straipsnį papildyti antrąja ir trečiąja dalimis:

„Tikrojo ūkinės bendrijos nario turto dalis (įnašas) gali būti perduodama šio kodekso 122 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.

Ūkinių bendrijų nariai savo dalį (įnašą) bendrijos turte gali perduoti kitam bendrijos nariui ar tretiesiems asmenims, įstojusiems į bendriją, tik visų tikrųjų narių ir komanditorių balsais priimtu nutarimu.“

66. 125 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Šios taisyklės netaikomos perduodant ūkinių bendrijų tikrųjų narių turto dalį (įnašą).“

67.126 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi:

„Tikrasis ūkinės bendrijos narys ar narys komanditorius gali išstoti iš bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dėl to negali dalyvauti bendrijos veikloje. Kitais atvejais tikrasis narys gali išstoti iš bendrijos ir atsiimti savo turto dalį, jeigu tam neprieštarauja nė vienas iš tikrųjų narių. Bendrijos jungtinės veiklos sutartyje gali būti nustatytos ir kitos išstojimo iš bendrijos sąlygos.“

68. 127 ir 128 straipsnius išdėstyti taip:

„127 straipsnis. Naudojimosi gyvenamaisiais namais ar butais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka

Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

Jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas techninės inventorizacijos biure, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį šio namo ar buto bendrosios nuosavybės teisėmis.

128 straipsnis. Gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių teisių pasikeitimas, padidinus šio namo ar buto plotą

Jeigu gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina šio namo ar buto plotą, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai šio dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ir naudojimosi juose esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.“

69. 129, 130 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

70. Keturioliktąjį skirsnį pavadinti „SAVININKO TEISIŲ GARANTIJOS IR GYNIMAS“.

71. Papildyti Kodeksą 142¹ straipsniu:

„142¹ straipsnis. Savininko teisių garantijos

Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių gynimą.

Niekas neturi teisės:

1) paimti iš savininko turto prievarta, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus;

2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų turtą su kito savininko turtu.

Turtas iš savininko prieš jo valią gali būti paimtas tik teismo sprendimu, nuosprendžiu ar specialiu rekvizicijos aktu. Savininkui turi būti atlyginta paimto turto vertė, išskyrus atvejus, kai turtas konfiskuojamas už padarytą teisės pažeidimą.“

72. 144 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

73. 148 straipsnį išdėstyti taip:

„148 straipsnis. Valdytojo, kuris nėra savininkas, teisių gynimas

Teises, numatytas šio kodekso 142, 143, 145-147 straipsniuose, taip pat turi asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį.“

74. 149 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „(operatyviojo tvarkymo teisė)“ įrašyti žodžius „(patikėjimo teisė)“.

75. 151 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „liaudies ūkiui“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos ūkiui“, o žodžius „TSR Sąjungos ir“ išbraukti;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

76. 153 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

„Ant kito savininko žemės pastatyti pastatai nelaikomi jo žemės priklausiniu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis su žemės savininku.“

77. 154 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

„Turto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso turto savininkui, jeigu įstatymai ar savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kita.“

78. 156 ir 157 straipsnius išdėstyti taip:

„156 straipsnis. Bešeimininkis turtas

Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų institucijos arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas savivaldybės nuosavybėn. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią turtas paimtas į apskaitą.

Bešeimininkio turto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

157 straipsnis. Neūkiškas pastato, įrenginio laikymas

Jeigu fizinis ar juridinis asmuo neūkiškai laiko jam priklausančius pastatą ar įrenginį, kurie yra avariniai ir įvykus avarijai gali padaryti žalos kitiems asmenims, tai savivaldybės valdyba gali paskirti savininkui atitinkamą terminą tokiam pastatui, įrenginiui suremontuoti.

Pastato, įrenginio avaringumo būklę nustato organizacijos, kurioms pagal kompetenciją priklauso prižiūrėti atitinkamų įrenginių eksploatavimą, arba miesto, rajono savivaldybės valdybos sudaryta specialistų komisija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikoje galiojančiais standartais.

Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per nustatytą terminą pastato, įrenginio nesuremontavo, savivaldybės valdyba gali kreiptis į teismą dėl tokio pastato, įrenginio nugriovimo savininko sąskaita arba dėl pastato, įrenginio atlygintinio paėmimo savivaldybės nuosavybėn.

Pastatą, įrenginį nugriovus, statybinės medžiagos yra pastato, įrenginio savininko nuosavybė.“

79. Papildyti Kodeksą 157¹, 157², 157³ straipsniais:

„157¹ straipsnis. Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams

Paimti žemės sklypą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik specialiu Vyriausybės nutarimu pagal savivaldybės, ministerijos ar departamento prašymą.

Tokiu atveju žemės sklypo savininkui arba suteikiamas toje pat vietovėje kitas lygiavertis žemės sklypas, arba atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais.

Kilusius ginčus dėl žemės sklypo paėmimo ir jo vertės nustatymo sprendžia teismas.

157²straipsnis. Asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausantys pastatais ar įrenginiais užstatyti žemės sklypai išperkami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga

Jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir pastatais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas šio kodekso 157¹ straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ar įrenginiai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pat vietovėje.

Kai visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, tai už juos statytojams turi būti teisingai atlyginama:

1) suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius kitame lygiaverčiame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;

2) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius kitame žemės sklype, suteikiamame nuosavybės teise toje pat vietovėje;

3) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, o už neperkeltus nuosavybės objektus sumokant realią vertę pinigais;

4) statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius nuomojamame žemės sklype, o už nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą sumokant realią vertę pinigais;

5) statytojų sutikimu kitaip atlyginant nuosavybės objektų vertę.

Visais atvejais taip pat atlyginama žemės sklype esančių sodinių vertė.

Pastatų, įrenginių bei sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje.

Šalims nesusitarus, pastatų ar įrenginių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.

157³ straipsnis. Asmenų, kurių nuomojami žemės sklypai pastatams ir įrenginiams statyti paimami visuomenės poreikiams, nuosavybės teisių apsauga

Jeigu pastatams ar įrenginiams statyti asmenų nuomojamas žemės sklypas paimamas šio kodekso 157¹ straipsnio nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, tai statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, įrenginiai ar sodiniai turi būti perkeliami į kitą lygiavertį savivaldybės valdymo organų nuomos pagrindais suteiktą žemės sklypą.

Jeigu pastatų, įrenginių ar sodinių perkelti neįmanoma, tai jų statytojams (savininkams) turi būti teisingai atlyginama, suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius arba statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, arba (ir) sumokant už nuosavybės objektus realią vertę pinigais. Statytojų sutikimu nuosavybės objektų vertė atlyginama kitaip.

Naujasis žemės naudotojas privalo atlyginti pastatų ar įrenginių statytojams visus nuostolius, atsiradusius dėl žemės sklypo išpirkimo, jeigu dėl tų nuostolių atsiradimo nėra kalti patys pastatų ar įrenginių statytojai.

Žemės, pastatų, įrenginių ar sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, įvairios sąlygos bei dėl žemės sklypo išpirkimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje.

Šalims nesusitarus, pastatų, įrenginių ar sodinių vertę, jos atlyginimo būdą, esmines sąlygas ir dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.“

80. 158 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“, „piliečiui“ įrašyti žodžius „asmuo“, „asmeniui“.

81. 159 straipsnio:

1) pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „milicijai“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“, „milicija“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ įrašyti žodžius „policijai“, „savivaldybės valdybai“, „policija“, „savivaldybės valdyba“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžio „valstybės“ įrašyti žodį „savivaldybės“.

82. 160 straipsnyje vietoj žodžių „valstybės“, „valstybinės“ įrašyti žodžius „savivaldybės“.

83. 161 straipsnio:

1) pirmojoje ir antrojoje dalyse vietoj žodžių „milicijai“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“, „milicija“, „apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ įrašyti žodžius „policijai“, „savivaldybės valdybai“, „policija“, „savivaldybės valdyba“;

2) antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „tarybiniam ūkiui ar kolūkiui“ įrašyti žodžius „žemės ūkio bendrovei ar ūkininkui“;

3) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu per nurodytą laiką gyvulio savininkas nepaaiškėja, tai jis netenka nuosavybės teisės į tą gyvulį. Šiuo atveju gyvulys, kuris buvo laikomas žemės ūkio bendrovėje, neatlygintinai atitenka tos bendrovės nuosavybėn, o gyvulys, kuris buvo laikomas ūkininko ūkyje, neatlygintinai atitenka ūkininko nuosavybėn.“

84. 162 straipsnio antrojoje dalyje išbraukti žodžius „tarybinę ir užsieninę“, o po žodžio „pavidalu“ įrašyti žodžius „arba kitus vertingus daiktus“.

85. 163 straipsnį išdėstyti taip:

„163 straipsnis. Turto paėmimas

Valstybei paimti turtą iš savininko visuomenės poreikiams, išmokant jam turto vertę (rekvizicija), taip pat valstybei neatlygintinai paimti turtą kaip sankciją už teisės pažeidimą leidžiama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“

86. 164 ir 167 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

87. 169 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Sutartis gali būti sudaroma priimant vykdyti užsakymą.“

88. 173 straipsnio antrąją dalį ir 174 straipsnį pripažinti netekusiais galios.

89. 176 ir 177 straipsnius išdėstyti taip:

„176 straipsnis. Tinkamas prievolių įvykdymas

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus.

Be to, kiekviena iš šalių turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir visokeriopai padėti antrajai šaliai atlikti savo pareigas.

177 straipsnis. Neleistinumas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir pakeisti sutarties sąlygas

Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ir vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama, išskyrus sutarties ar įstatymų numatytus atvejus.

Jeigu dėl nepaprasto aplinkybių pasikeitimo prievolės įvykdymas susijęs su dideliais sunkumais arba vienai iš šalių gresia didelės, aiškiai neekvivalentiškos išlaidos ir to šalis negalėjo numatyti, sudarydama sutartį, tai teismas, įvertinęs šalių interesus, suinteresuotos šalies reikalavimu gali nustatyti prievolės mokėjimų dydį ar nutraukti sutartį. Nutraukdamas sutartį, teismas priima sprendimą dėl šalių tarpusavio atsiskaitymų, atsižvelgdamas į sudarytą sutartį, jos įvykdymo laipsnį ir pasikeitusias aplinkybes.“

90. Iš 178 straipsnio išbraukti žodžius „planavimo akte“.

91. Iš 179 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodį „pilietis“.

92. 181 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

93. 183 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „ar planavimo akte, sudarančiame prievolės atsiradimo pagrindą“;

2) antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“.

94. 184, 185 ir 194 straipsnius išdėstyti taip:

„184 straipsnis. Piniginių prievolių valiuta

Piniginės prievolės išreiškiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta.

185 straipsnis. Procentai pagal prievoles

Procentai pagal pinigines ir kitokias prievoles leidžiami. Jų dydis nustatomas įstatymuose ar šalių susitarimu, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams.“

„194 straipsnis. Bendrieji nuostatai

Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal įstatymus arba sutartį netesybomis (bauda, delspinigiais), įkeitimu, ipoteka, laidavimu, rankpinigiais ir garantija.

Gali būti užtikrinamas tik galiojantis reikalavimas.“

95. 197 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

96. 198 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymuose“.

97. 200 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „teisę operatyviai tvarkyti tą turtą“ įrašyti žodžius „į tą turtą patikėjimo teisę“.

98. 201 straipsnį išdėstyti taip:

„201 straipsnis. Įkeitimo dalykas

Įkeitimo dalyku gali būti bet koks turtas, išskyrus tokį turtą, į kurį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti nukreipiamas išieškojimas.“

99. 203 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Turto, kurio perleidimo sandoriai turi būti notariškai patvirtinti, įkeitimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta.“

100. 204 ir 205 straipsnius išdėstyti taip:

„204 straipsnis. Įkeistojo turto perdavimas įkaito turėtojui

Įkeistasis turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, perduodamas įkaito turėtojui, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.

205 straipsnis. Įkeitimo teisės atsiradimo momentas

Įkeitimo teisė įkeičiamam turtui, kuriam yra nustatyta privaloma valstybinė registracija, atsiranda nuo įkeitimo sutarties įregistravimo, kitam turtui – nuo šio turto perdavimo įkaito turėtojui, o jeigu pagal įstatymus arba sutartį turtas neturi būti perduodamas, – nuo įkeitimo sutarties sudarymo.“

101. 206 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Lombardas, priimdamas turtą įkaitu, privalo įkaito davėjo sąskaita drausti priimtą įkaitu turtą visa jo vertės suma pagal įkainojimą, nustatytą šalių susitarimu.“

102. 208 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „arbitražo ar trečiųjų teismo“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismo (arbitražo)“;

2) ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „valstybinėms ar kooperatinėms organizacijoms“.

103. 210 straipsnio:

1) pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžių „jo operatyviojo tvarkymo teisę“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisę“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Apie turto, kuriam yra nustatyta privaloma valstybinė registracija, įkeitimo teisės pasibaigimą suinteresuoto asmens reikalavimu turi būti pažymėta atitinkamos valstybės institucijos registre, kuriame buvo įregistruota to turto įkeitimo sutartis.“

104. 211 straipsnyje vietoj žodžių „jo operatyviojo tvarkymo teisei“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisei“.

105. 220 straipsnį išdėstyti taip:

„220 straipsnis. Garantijos sąvoka

Garantija laikoma įstatymuose ar sutartyje numatyta vieno asmens pareiga visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo-skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė yra subsidiarinė (192 straipsnis).

Garantas, įvykdęs asmens-skolininko prievolę, turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš asmens-skolininko savo sumokėtos sumos.“

106. 221 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

„Rašytinės formos nesilaikymas garantijos sutartį daro negaliojančią.“

107. 225 straipsnyje vietoj žodžių „operatyviai tvarkyti arba naudotis“ įrašyti žodžius „patikėjimo teise“.

108. 227 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:

„Nuostolių atlyginimo dydis gali būti nustatomas šalių susitarimu.“

109. 229 straipsnį išdėstyti taip:

„229 straipsnis. Atsakomybės pagal prievoles dydžio apribojimas

Atskiroms prievolių rūšims Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ribotą atsakomybę už prievolių neįvykdymą arba netinkamą jų įvykdymą.“

110. 230 straipsnyje vietoj žodžių „kada neteko galios planinė užduotis, kuria pagrįsta prievolė tarp socialistinių organizacijų“ įrašyti žodžius „kada šalių susitarimu nustatyta kas kita“.

111. Iš 232 straipsnio išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ar“.

112. 233 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas)“.

113. 234 straipsnio trečiąją dalį pripažinti netekusia galios, o ketvirtąją dalį laikyti trečiąja dalimi.

114. 235 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu dėl to, kad skolininkas praleido įvykdymo terminą, kreditorius nebesuinteresuotas, kad prievolė būtų įvykdyta, tai kreditorius turi teisę atsisakyti priimti įvykdymą ir reikalauti atlyginti nuostolius.“

115. 236 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

116. 244 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Kreditorius, priimdamas įvykdymą, privalo skolininko reikalavimu duoti šiam pakvitavimą, kad prievolė visiškai ar iš dalies įvykdyta.“

117. 249 straipsnio antrąją dalį ir 250 straipsnį pripažinti netekusiais galios.

118. 252 straipsnio:

1) pavadinime vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“;

2) ketvirtojoje dalyje išbraukti žodžius „TSR Sąjungos ar“.

119. 253 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu pirkėjas yra valstybinė organizacija, tai jai atsiranda patikėjimo teisė į šį turtą.“

120. 255 straipsnį išdėstyti taip:

„255 straipsnis. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties forma

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.

Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.“

121. 255¹ straipsnį pripažinti netekusiu galios.

122. 256 straipsnį išdėstyti taip:

„256 straipsnis. Kaina

Parduodamo turto kaina nustatoma šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.“

123. 258 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Kada nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui prieš perduodant šiam parduotą daiktą (149 straipsnis), pardavėjas privalo iki perdavimo daiktą saugoti ir neleisti jam pablogėti.“

124. 261 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Prekybos įmonės parduodamas daiktas turi atitikti tos rūšies daiktų standartą, technines sąlygas arba pavyzdžius, jeigu tai pirkimo-pardavimo rūšiai nebūdinga kas kita.“

125. 262 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu nekokybiško daikto gamintojas yra ne prekybos organizacija, ieškinys dėl netinkamos kokybės daikto gali būti pareikštas pirkėjo pasirinkimu arba prekybos organizacijai, arba gamintojui.“

126. 263 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

127. 268 straipsnį išdėstyti taip:

„268 straipsnis. Prekių pardavimas kreditan

Prekės gali būti parduodamos asmenims kreditan (išsimokėtinai).

Prekės kaina ir atsiskaitymų tvarka parduodant ją kreditan nustatoma šalių susitarimu. Jeigu šalys sutartyje neaptarė atsiskaitymų tvarkos, tai vėlesnis parduotų kreditan prekių kainos pasikeitimas neturi įtakos šalių tarpusavio atsiskaitymams.

Kreditan parduodamų prekių nuosavybės teisė pirkėjui atsiranda pagal šio kodekso 149 straipsnyje nustatytas taisykles.

Prekių pardavimo kreditan sutarties formai taikomos šio kodekso 43 straipsnio taisyklės.“

128. 269 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

129. 270 straipsnį išdėstyti taip:

„270 straipsnis. Tiekimo sutartis

Tiekimo sutartimi tiekėjas įsipareigoja perduoti nustatytais terminais ar terminu pirkėjui (užsakovui) nuosavybėn (patikėjimo teisėn) numatytą produkciją, o pirkėjas įsipareigoja priimti produkciją ir sumokėti valstybės institucijų reguliuojamomis kainomis ar sutartinėmis kainomis.“

130. 271 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Produkcijos kiekis, tiekėjo nepatiektas ar pirkėjo neatsiimtas sutartu terminu, turi būti patiekiamas (atsiimamas) sutartyje numatyta tvarka bei terminais.“

131. 272 straipsnio trečiąją dalį papildyti žodžiais „jeigu dėl asortimento įskaitymo ir atsakomybės už nepilnutinį patiekimą ko kita nenumatyta tiekimo sutartyje“.

132. 273 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „privalo“ įrašyti žodį „gali“.

133. 274 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSR Sąjungos įstatymai“ įrašyti žodžius „tiekimo sutartis, o jei sutartyje tai nenustatyta, – pagal paprastai reiškiamus reikalavimus“.

134. 276 straipsnį išdėstyti taip:

„276 straipsnis. Atsakomybė už tiekimo sutarties pažeidimą

Tais atvejais, kai patiekiama netinkamos kokybės arba nekomplektinė produkcija, pirkėjas gali išieškoti iš tiekėjo sutartyje nustatytas netesybas (baudą) ir tokiu tiekimu padarytus nuostolius, neįskaitant netesybų (baudos).“

135. Dvidešimt ketvirtąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios.

136. 279 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „operatyviai tvarkyti“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisėn“;

2) trečiąją dalį pripažinti netekusia galios.

137. 280 straipsnyje:

1) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.“;

2) įrašyti trečiąją dalį:

„Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų nutraukta sutartis ir turtas grąžintas jam.“

138. 281 straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo (arba jo dalies)“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto“.

139. 282 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos.“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi;

3) antrojoje dalyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto“.

140. 283 straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamąjį namą“ įrašyti žodžius „nekilnojamąjį turtą“.

141. 284 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo ir su namu perduodamo turto“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto ir su juo perduodamo kito turto“.

142. 286 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamąjį namą“ įrašyti žodžius „nekilnojamąjį turtą“.

143. 287 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „gyvenamojo namo“ įrašyti žodžius „nekilnojamojo turto“.

144. Iš 291 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodžius „arba operatyviai tvarkyti“.

145. 292 straipsnį išdėstyti taip:

„292 straipsnis. Procentai

Procentų pagal paskolos sutartį dydis gali būti nustatytas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai.“

146. 294 straipsnio:

1) pirmoje dalyje išbraukti žodį „miestų“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

147. 295 straipsnį išdėstyti taip:

„295 straipsnis. Bankų ir kitų kredito įstaigų paskolų operacijos

Bankų ir kitų kredito įstaigų paskolų operacijas reguliuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai.“

148. 296 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

149. 298 straipsnį išdėstyti taip:

„298 straipsnis. Sutarties forma

Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinės formos.

Nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi būti įregistruojama.“

150. Papildyti Kodeksą 317 straipsniu:

„317 straipsnis. Buitinės nuomos sutartis

Buitinės nuomos sutartimi įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja duoti nuomininkui namų apyvokos reikmenis, muzikos instrumentus, sporto inventorių, transporto priemones ir kitą asmeninio naudojimo turtą laikinai naudotis už mokestį. Valstybinėms organizacijoms buitinės nuomos sutarčių taisykles gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.“

151. 328 straipsnyje:

1) trečiojoje dalyje po žodžio „nesuteikiama“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.“

2) įrašyti ketvirtąją ir penktąją dalis:

„Pripažinus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį negaliojančia dėl to, kad pažeistos kitų asmenų pagrįstos teisės į šią gyvenamąją patalpą, bet nuomininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, nuomininkas ir visi su juo gyvenantys asmenys iškeldinami suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia nepažeidžiant trejų metų senaties termino. Šis terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos.“

152. 329 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis išdėstyti taip:

„Globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo ar globotinio šeimos narių teisių. Jeigu globai pasibaigus jie toliau kartu gyvena ir bendrai tvarko namų ūkį, tai bet kurio iš jų reikalavimu gali būti pripažinti šeimos nariu teismine tvarka.

Giminės, išlaikytiniai ir sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismine tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.“

153. 332 straipsnyje:

1) antrojoje dalyje vietoj žodžių „Šis terminas neskaičiuojamas“ įrašyti žodžius „Nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui laikinai išvykus, teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama visam išvykimo laikui šiais atvejais“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Pasibaigus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą patalpą išlieka dar šešis mėnesius.“;

3) įrašyti šią ketvirtąją dalį:

„Pasibaigus šiam terminui, laikinai išvykęs nuomininkas, jo šeimos narys ar buvęs šeimos narys praranda teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą.“;

4) ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai penktąja, šeštąja ir septintąja dalimis.

154. 339 straipsnio:

1) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai nesutinka keisti nuomos sutartį kolektyvinėje sutartyje ar administracijos ir dirbančiųjų susitarime numatytais pagrindais, ginčas tarp gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių sprendžiamas teismine tvarka.“;

2) trečiosios dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Nuomotojo ar nuomininko atsisakymas keisti nuomos sutartį gali būti ginčijamas teismine tvarka.“

155. 345 straipsnio antrosios dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Ginčas tarp įmonės ar organizacijos ir nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių dėl tokio sutarties pakeitimo sprendžiamas teismine tvarka.“

156. 346 straipsnį išdėstyti taip:

„346 straipsnis. Nuomininko teisė pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą

Savivaldybių, įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas tik leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai gali būti pažeisti pertvarkant ir perplanuojant gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas. Jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti suinteresuoti asmenys nesutaria, ginčas gali būti išspręstas teismine tvarka.“

157. 348 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Nuomotojo, išskyrus savivaldybę, atsisakymas sutikti keistis gyvenamosiomis patalpomis negali būti nuginčijamas.“

158. 356 straipsnio:

1) pirmosios dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) gyvenamoji patalpa neišlieka po kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ar perplanavimo;“;

2) pirmąją dalį papildyti 4 punktu:

„4) gyvenamosios patalpos grąžinamos buvusiems savininkams.“

159. 359 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

160. 363 straipsnyje:

1) iš 1 punkto išbraukti žodį „karinės“;

2) 4 punktą išdėstyti taip:

„4) I ir II grupės invalidai, taip pat darbuotojai, atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės;“;

3) įrašyti 6 ir 7 punktus:

„6) asmenys, atleisti iš darbo likvidavus įmonę, įstaigą, organizaciją arba sumažinus darbuotojų skaičių;

7) vieniši asmenys, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai.“

161. 365 straipsnyje:

1) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Darbuotojai, pasibaigus darbo sutarčiai, iš bendrabučio iškeldinami, išskyrus 363 straipsnyje numatytus atvejus. Besimokantieji, pasibaigus mokslo metams, iš bendrabučio iškeldinami.“;

2) įrašyti penktąją dalį:

„Iš bendrabučių iškeldinama teismine tvarka.“

162. Trisdešimtojo skirsnio 366 ir 367 straipsnius laikyti atitinkamai 365-1 ir 365-2 straipsniais.

163. Visuose trisdešimtojo skirsnio straipsniuose vietoj žodžių „pilietis“, „piliečiai“ įrašyti atitinkamai žodžius „fizinis asmuo“, „fiziniai asmenys“.

164. 366 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

165. 367 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu tokia sutartis sudaryta nenurodant termino, taikomos šio kodekso 300 straipsnyje nustatytos taisyklės.“

166. 368 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

167. 372 straipsnyje vietoj žodžių „turto operatyviojo tvarkymo teisė“ įrašyti žodžius „patikėjimo teisė“.

168. 373 straipsnyje vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“.

169. 375 straipsnį išdėstyti taip:

„375 straipsnis. Leidimai (licencijos) atskirų rūšių darbams

Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kai tam tikrų rūšių darbai gali būti atliekami tik turint nustatyta tvarka išduotą leidimą (licenciją).“

170. 377 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“, o žodžius „atitinkamoje tipinėje“ išbraukti.

171. 378 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:

„Konkrečioje sutartyje, sudaromoje remiantis šiuo straipsniu, gali būti numatytos medžiagų sunaudojimo normos, jų likučių ir pagrindinių atliekų grąžinimo terminai, taip pat rangovo atsakomybė už šių pareigų neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą.“

172. 379 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

173. Iš 383 straipsnio išbraukti žodžius „o pagal sutartį tarp socialistinių organizacijų – privalo“.

174. 386 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Šalių susitarimu atliekamų darbų kaina arba jos dalis gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu arba gali būti duodamas avansas sutarties sudarymo metu, o visiškai atsiskaitoma tada, kai užsakovas gauna rangovo atliktą darbą.“

175. Iš 389 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „o santykiuose tarp socialistinių organizacijų – nuo tos dienos, kurią pastebėti trūkumai darbe“.

176. 390 straipsnyje vietoj žodžių „notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biuro“.

177. 391 ir 392 straipsnius išdėstyti taip:

„391 straipsnis. Atskirų rūšių rangos sutarties taisyklės

Atskirų rūšių rangos sutarties taisyklės gali būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

„392 straipsnis. Kapitalinės statybos rangos sutartis

Kapitalinės statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo jėgomis bei priemonėmis pastatyti ir perduoti užsakovui sutartyje numatytą objektą pagal projektinę-sąmatinę dokumentaciją ir nustatytu terminu, o užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui statybos aikštelę, perduoti jam projektinę- sąmatinę dokumentaciją, užtikrinti laiku statybos finansavimą, priimti užbaigtus statybos objektus ir už juos sumokėti.

Šalių susitarimu nustatoma, kuri sutarties šalis privalo aprūpinti statybą technologiniais, energetiniais, elektrotechniniais, gamykliniais įrengimais ir aparatūra. Šalims susitarus, užsakovas privalo aprūpinti statybą medžiagomis.“

178. 393 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Kapitalinės statybos rangos sutartį užsakovas sudaro su viena arba su dviem ir daugiau statybos įmonių, kurios turi teisę kaip generalinis rangovas subrangos sutartimi atskirus darbų kompleksus pavesti atlikti specializuotoms įmonėms (179 straipsnis).“

179. 396 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

180. 402 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“.

181. 410 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu komisionierius sudaro sandorį naudingesnėmis sąlygomis, negu buvo nurodęs komitentas, tai visa nauda tenka komitentui, jei šalių susitarimu nenumatyta ko kita.“

182. 416 straipsnio:

1) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „jeigu ko kita nenustato įstatymas“;

2) trečiąją ir ketvirtąją dalis pripažinti netekusiomis galios.

183. 417 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžio „išlaidas“, įrašyti žodžius „jeigu šalių susitarimu nenumatyta ko kita“.

184. Papildyti Kodeksą 422¹ straipsniu:

„422¹straipsnis. Komiso sutarčių taisyklės

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atskirų rūšių komiso sutarčių sudarymo taisykles.“

185. 423–433 straipsnius pripažinti netekusiais galios.

186. 434 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Pasaugos sutartyje saugotojas gali įsipareigoti priimti pasaugoti turtą, kurį jam ateityje perduos pasaugos davėjas.“

187. 435 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiai“ įrašyti žodžius „fiziniai asmenys, o vietoj žodžių „vienas šimtas rublių“ – žodžius „penki šimtai litų“.

188. 437 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“.

189. 438 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Jei pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojo atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu arba pagal atitinkama tvarka patvirtintus tarifus.“

190. 441 straipsnyje vietoj žodžio „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“.

191. 442 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu pasaugos davėjas vengia turtą atsiimti, tai saugotojas – fizinis asmuo turi teisę teismine tvarka reikalauti, kad tas turtas būtų priverstinai parduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka. Jeigu saugotojas yra organizacija, tai neatsiimtas turtas parduodamas jos įstatuose (nuostatuose) numatyta tvarka.“

192. 444 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžių „operatyviai tvarkyti“ įrašyti žodžius „patikėjimo teise“.

193. 446 ir 448 straipsnius išdėstyti taip:

„446 straipsnis. Krovinio pervežimo sutartis

Krovinio pervežimo sutartimi pervežėjas įsipareigoja pateikti transporto priemonę, nugabenti siuntėjo jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas įsipareigoja už krovinio pervežimą sumokėti nustatytą užmokestį.“

„448 straipsnis. Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygos

Krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas ir šių pervežimų šalių atsakomybę nustato pervežimo sutartis, atskirų transporto rūšių įstatai (kodeksai) ir nustatyta tvarka leidžiamos taisyklės.“

194. 449 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

195. 450 straipsnį išdėstyti taip:

„450 straipsnis. Atsakomybė už krovinių pervežimo sutarties neįvykdymą

Pervežėjas ir siuntėjas atsako turtu už pervežimo priemonių nepateikimą, pervežamo krovinio nepateikimą ir kitus pervežimo sutarties pažeidimus.“

196. 455 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

197. 456 straipsnį išdėstyti taip:

„456 straipsnis. Užmokestis už krovinių, keleivių ir bagažo pervežimą automobilių transportu

Užmokesčio už krovinių, keleivių ir bagažo pervežimą automobilių transportu dydis, taip pat rinkliavų už pervežėjų atliekamus su pervežimu susijusius papildomus darbus ir operacijas dydis nustatomas šalių susitarimu arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintus tarifus.“

198. 457 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „automobilių transporto organizacijos“ įrašyti žodį „pervežėjo“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Krovinių pakrovimo ir iškrovimo siuntėjo ir gavėjo priemonėmis terminai nustatomi šalių susitarimu arba Lietuvos Respublikos automobilių transporto įstatuose nustatyta tvarka.“

3) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „automobilių transporto organizacijai“ įrašyti žodį „pervežėjui“, o po žodžio „tarifais“ įrašyti žodžius „arba pervežimo sutartyje“.

199. 458 straipsnio:

1) pavadinime vietoj žodžių „automobilių transporto organizacijos“ įrašyti žodį „pervežėjo“;

2) pirmojoje dalyje išbraukti žodžius „(automobilių transporto organizacija)“;

3) antrojoje ir trečiojoje dalyse vietoj žodžių „automobilių transporto organizacija“ įrašyti žodžius „pervežėjas“;

4) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Šalių susitarimu gali būti numatyta ir kitokia šalių atsakomybė už šiuos pažeidimus.“

200. 459 straipsnio:

1) pavadinime vietoj žodžių „automobilių transporto organizacijų“ įrašyti žodį „pervežėjų“;

2) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Baudų, imamų iš pervežėjų už termino kroviniui ar bagažui nugabenti praleidimą, dydį nustato pervežimo sutartis arba Lietuvos Respublikos automobilių transporto įstatai atsižvelgiant į termino praleidimo trukmę.“;

3) antrojoje dalyje vietoj žodžių „automobilių transporto organizacijos“ įrašyti žodį „pervežėjo“.

201. 461 straipsnį išdėstyti taip:

„461 straipsnis. Kitos pervežimo automobilių transportu sąlygos

Kitas krovinių, keleivių ir bagažo pervežimo automobilių transportu sąlygas ir tų pervežimų šalių atsakomybę pagal šį kodeksą nustato pervežimo sutartis, Lietuvos Respublikos automobilių transporto įstatai bei taisyklės.“

202. Iš trisdešimt aštuntojo skirsnio pavadinimo išbraukti žodį „valstybinis“.

203. Iš 462 straipsnio išbraukti žodį „valstybinis“.

204. 463 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Privalomojo asmens draudimo rūšis nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.“

205. 464 straipsnio pirmosios dalies antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „jeigu ko kita nenumato draudimo taisyklės“ įrašyti žodžius „jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita“.

206. 466 straipsnį išdėstyti taip:

„466 straipsnis. Privalomojo draudimo taisyklės

Privalomojo draudimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

207. Trisdešimt devintąjį skirsnį pavadinti „ATSISKAITYMO SANTYKIAI IR BANKO SĄSKAITOS SUTARTIS“.

208. 467, 468 ir 469 straipsnius išdėstyti taip:

„467 straipsnis. Atsiskaitymai

Pagal prievoles mokama atsiskaitant grynais arba negrynais pinigais. Atsiskaitymų per kredito įstaigas tvarką ir formas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

468 straipsnis. Disponavimas lėšomis, laikomomis sąskaitose kredito įstaigose

Be asmens sutikimo nurašyti lėšas, esančias jo sąskaitoje kredito įstaigoje, leidžiama tik išimtiniais ir tik Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais.

Tenkinant pretenzijas, laikomasi eilės, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kredito įstaigos atsisakymas atlikti operacijas, numatytas šalių susitarimu, taip pat lėšų nurašymas gali būti ginčijamas teismine tvarka.

469 straipsnis. Banko sąskaitos sutartis

Banko sąskaitos sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja priimti ir saugoti sąskaitos turėtojo pinigines lėšas, laikomas banko ar kitoje kredito įstaigoje, vykdyti sąskaitos turėtojo pavedimus dėl sąskaitoje esančių lėšų, atlikti kitas bankines operacijas pagal banko sąskaitos sutartį ir šalims susitarus priskaičiuoti procentus.

Prieš sudarydamas sutartį bankas privalo pareikalauti iš indėlininko deklaracijos apie pinigų įsigijimo šaltinius, jei indėlio suma viršija tris tūkstančius litų. Jei įtariama dėl neteisėto pinigų įsigijimo, apie tai pranešama teisėsaugos institucijoms.

Bankas ar kita kredito įstaiga neturi teisės kontroliuoti sąskaitos turėtojo lėšų naudojimo ar nustatyti kitokių lėšų naudojimo apribojimų, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Bankas ar kita kredito įstaiga privalo garantuoti sąskaitos slaptumą. Bankas ar kita kredito įstaiga neturi teisės be sąskaitos turėtojo sutikimo teikti informacijos apie sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir jo pavedimu atliekamas operacijas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Kredito įstaigos atsisakymas atidaryti sąskaitą įstatymų ar kredito įstaigos nenumatytais atvejais gali būti ginčijamas teismine tvarka.“

209. 470 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

210. 471 straipsnį papildyti penktąja dalimi:

„Valstybė garantuoja fizinių asmenų lėšų, laikomų valstybinių ar valstybinių-akcinių bankų ir kitų valstybinių kredito įstaigų sąskaitose, saugumą ir išmokėjimą pagal pirmą asmens pareikalavimą.“

211. 472 straipsnį išdėstyti taip:

„472 straipsnis. Jungtinės veiklos sutarties sąvoka

Jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens.

Užsiimti komercine ūkine veikla remiantis šia sutartimi leidžiama tik įregistravus įmonę.“

12. Papildyti Kodeksą 472¹ straipsniu:

„472¹ straipsnis. Jungtinės veiklos sutarties forma

Jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta.“

213. 473 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Asmuo, kuriam pavesta tvarkyti bendrus jungtinės veiklos sutarties dalyvių reikalus, veikia pagal kitų sutarties dalyvių duotą įgaliojimą, jeigu ko kita nenumato sutartis ar įstatymai.“

214. 475 straipsnio antrojoje dalyje po žodžio „turtą“ įrašyti žodžius „jeigu ko kita nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai“.

215. 476, 477, 479, 481 ir 482 straipsnius išdėstyti taip:

„476 straipsnis. Atskirų rūšių jungtinės veiklos reguliavimas

Atskirų rūšių jungtinę veiklą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“

„477 straipsnis. Konkurso paskelbimas

Asmens viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą (konkurso paskelbimas) įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtąjį atlyginimą asmeniui, kurio darbas pagal konkurso sąlygas pripažintas vertas atlyginimo.

Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas vertas specialios teisės.

Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas; taip pat gali būti nurodytos ir kitos konkurso sąlygos.“

„479 straipsnis. Nutarimas mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę

Nutarimas mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę turi būti priimamas ir pranešama konkurso dalyviams paskelbiant konkursą nustatytu terminu bei tvarka.“

„481 straipsnis. Pateiktų darbų ar projektų grąžinimas konkurso dalyviams

Paskelbęs konkursą asmuo privalo grąžinti konkurso dalyviams darbus ar projektus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teisė, jei ko kita nenumatyta paskelbiant konkursą.

482 straipsnis. Nuostolių atlyginimas konkurso dalyviams, konkursą paskelbusiam asmeniui nesilaikius konkurso taisyklių

Jeigu paskelbęs konkursą asmuo nesilaiko paskelbtos darbų ar projektų įvertinimo tvarkos ar terminų, tai pateikto ir atitinkančio kitus konkurso reikalavimus darbo ar projekto autorius įgyja teisę gauti jam padarytų nuostolių atlyginimą.“

216. 483 straipsnyje:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ – „Lietuvos Respublikos“;

2) įrašyti ketvirtąją dalį:

„Įstatymų ar draudimo sutartyje numatytais atvejais žalą atlygina draudimo organizacija (draudikas) arba ją padaręs asmuo ir draudimo organizacija (draudikas).“

217. 485 straipsnį išdėstyti taip:

„485 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais valstybinių ir kitų organizacijų, taip pat pareigūnų veiksmais administracinio valdymo srityje

Žala, padaryta fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybinių ir kitų organizacijų, taip pat pareigūnų, einančių tarnybines pareigas, veiksmais administracinio valdymo srityje, atlyginama bendraisiais pagrindais (483, 7-1, 484 straipsniai).“

218. 486 straipsnyje:

1) vietoj žodžio „piliečiui“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“;

2) įrašyti antrąją dalį:

„Be turtinės žalos, šiais atvejais taip pat atlyginama ir moralinė žala.“

219. 491 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.

220. 492 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o pačiame straipsnyje vietoj žodžio „pilietis“ – žodžius „fizinis asmuo“.

221. 493 straipsnyje vietoj žodžio „piliečiai“ įrašyti žodžius „fiziniai asmenys“.

222. 496 straipsnyje vietoj žodžių „arbitražas ar trečiųjų teismas“ įrašyti žodžius „trečiųjų teismas (arbitražas)“.

223. 497 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „TSRS įstatymas“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymai“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“.

224. 498 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o po žodžių „pašaliniai asmenys“ įrašyti žodžius „gydymo išlaidos, išskyrus už nemokamą gydymą“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o po žodžių „stacionariniam gydymui“ įrašyti žodžius „jeigu gydymas buvo nemokamas“.

225. 499 straipsnio:

1) straipsnio pavadinime vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, vietoj žodžių „TSR Sąjungos“ – žodžius „Lietuvos Respublikos“, o žodį „valstybinio“ išbraukti.

226. 500 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietį“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinį asmenį“, „fizinis asmuo“, o žodį „valstybinio“ išbraukti.

227. 501 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečio“, „piliečiui“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fiziniam asmeniui“, „fizinis asmuo“, o žodį „valstybinio“ išbraukti.

228. 502 straipsnio:

1) pavadinime vietoj žodžių „ir aprūpinimo organų“ įrašyti žodį „organizacijų“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, vietoj žodžio „organo“ – žodį „organizacijos“, o žodį „valstybinio“ ir paskutinįjį sakinį išbraukti.

229. 503 straipsnio:

1) pavadinime vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“;

2) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“, o žodį „valstybinio“ išbraukti;

3) antrąją dalį pripažinti netekusia galios, o trečiąją dalį laikyti antrąja dalimi;

4) antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiai“ įrašyti žodžius „fiziniai asmenys“.

230. 504 straipsnio pavadinime ir pačiame straipsnyje vietoj žodžių „piliečiui“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fiziniam asmeniui“, „fizinis asmuo“.

231. 505 ir 506 straipsniuose vietoj žodžių „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, o žodžius „valstybinio“ išbraukti.

232. 508 straipsnyje:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžio „piliečio“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“;

2) antrojoje dalyje išbraukti žodį „valstybinio“ ir po žodžių „turi būti“ įrašyti žodį „pirmiausia“;

3) įrašyti ketvirtąją dalį:

„Jeigu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas mokėjimų kapitalizavimas ir trečiojoje dalyje numatytas išieškojimas negalimi, tai šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus reikalavimus patenkina valstybė.“

233. Keturiasdešimt trečiąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios.

234. Ketvirtąjį ir penktąjį skyrius (išskyrus 535, 541 ir 542 straipsnius, kurie pripažįstami netekusiais galios) išdėstyti taip:

„KETVIRTASIS SKYRIUS

AUTORINĖ TEISĖ

KETURIASDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI NUOSTATAI

515 straipsnis. Kūriniai, kuriems taikoma autorinė teisė

Autorinė teisė taikoma mokslo, literatūros ar meno kūriniams nepaisant kūrinio formos, paskirties ir vertės, taip pat jo atgaminimo būdo.

Autorinė teisė taikoma kūriniams, paskelbtiems ar nepaskelbtiems, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, leidžiančia autoriaus kūrybinės veiklos rezultatą atgaminti (rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, fotografija, vieša kalba, pranešimas, viešas atlikimas, filmo juostelė, mechaninis ar magnetinis įrašas ir pan.). Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas.

„Kūriniu“ autorinėje teisėje laikomas asmens intelektualinės veiklos rezultatas. Autorinės teisės dalyku laikoma:

1) žodiniai kūriniai (kalbos, paskaitos, pranešimai, pamokslai ir pan.);

2) rašytiniai kūriniai (literatūros ir mokslo kūriniai, dienoraščiai, laiškai ir pan.);

3) dramos ir muzikos – dramos kūriniai, taip pat muzikos kūriniai su tekstu ar be teksto;

4) vertimai;

5) scenarijai, scenariniai planai;

6) kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, kiti kinematografiniai, audiovizualiniai ar radiofoniniai kūriniai, taip pat radijo ir televizijos laidos;

7) choreografijos kūriniai ir pantomimos;

8) tapybos, skulptūros, architektūros, grafikos ir taikomosios dekoratyvinės dailės, dizaino kūriniai, iliustracijos, piešiniai, brėžiniai, modeliai, maketai;

9) planai, eskizai ir plastikos kūriniai, priklausantys mokslui, technikai arba dramos ar muzikos-dramos kūrinio pastatymui scenoje;

10) geografiniai, geologiniai ir pan. žemėlapiai;

11) fotografijos kūriniai ir analogiškais fotografijai būdais gauti kūriniai;

12) kūriniai, išreikšti mechaninio, magnetinio ar kitokio techninio garso ar vaizdo užfiksavimo būdu;

13) kompiuterių programos ir duomenų bazės;

14) kiti kūriniai.

Autorinė teisė į fotografijos kūrinius ir analogiškais fotografijai būdais gautus kūrinius pripažįstama, jeigu kiekviename kūrinio egzemplioriuje nurodytas autoriaus vardas, kūrinio paskelbimo vieta ir metai.

Autorinė teisė taikoma ir kūriniams, kurie yra sukurti pasinaudojus kitais kūriniais (inscenizacijos, muzikinės aranžuotės, kūrinių rinkiniai, enciklopedijos, antologijos, chrestomatijos, žinynai ir pan.).

Autorinė teisė netaikoma:

1) oficialiems dokumentams (įstatymams, teismų sprendimams, nuosprendžiams ir kt.);

2) oficialiems ženklams ir simboliams (vėliavoms, herbams, ordinams, piniginiams ženklams ir pan.);

3) pranešimams apie įvairius įvykius, naujienas, jeigu tokie pranešimai yra įprastinės informacijos pobūdžio.

Autorius arba jo teisių perėmėjas gali visuomenę informuoti apie savo teises, panaudodamas autorinių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: raidė C apskritime arba apvaliuose skliaustuose (C), autoriaus arba jo teisių perėmėjo vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo paskelbimo metai.

516 straipsnis. Paskelbti kūriniai

Kūrinys laikomas paskelbtu, jeigu jis autoriaus sutikimu išleistas, viešai parodytas, perduotas per radiją ar televiziją arba kuriuo nors kitu būdu praneštas neapibrėžtam asmenų ratui.

Kūrinio paskelbimu nelaikoma informacija apie kūrinį, kurioje išdėstomas jo turinys.

517 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus

Lietuvos Respublikos teritorijoje

Autorinė teisė į kūrinius, pirmą kartą paskelbtus Lietuvos Respublikos teritorijoje arba nepaskelbtus, bet esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje kuria nors objektyvia forma, pripažįstama autoriui ir jo įpėdiniams nepaisant jų pilietybės, taip pat kitiems autorinių teisių perėmėjams.

518 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinius, paskelbtus užsienyje

Autorinė teisė į kūrinį, pirmą kartą paskelbtą arba esantį kuria nors objektyvia forma užsienyje, pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

519 straipsnis. Autoriaus teisės

Kūrinio autoriui priklauso autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę, teisė disponuoti kūriniu ir teisė į atlyginimą.

Autorystės teisė – tai teisė vadintis kūrinio autoriumi.

Teisė į autoriaus vardą – tai autoriaus teisė spręsti, kaip turi būti nurodomas jo vardas naudojant kūrinį (tikrasis vardas, pseudonimas, vardas nenurodomas – anonimiškai).

Teisė į kūrinio neliečiamybę – tai autoriaus teisė keisti arba leisti keisti kūrinio turinį, jo pavadinimą, autoriaus vardo nurodymą, taip pat išleidžiant kūrinį leisti dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.

Teisė disponuoti kūriniu apima:

1) teisę skelbti ir leisti skelbti kūrinį;

2) teisę atgaminti ir platinti kūrinio egzempliorius;

3) teisę leisti viešai atlikti ir demonstruoti kūrinį;

4) teisę leisti padaryti ir atgaminti garso ir vaizdo įrašus;

5) teisę leisti transliuoti kūrinį radijo, televizijos, kabelinės televizijos ir palydovine technika;

6) teisę versti ir leisti versti bei skelbti kūrinio vertimus kita kalba;

7) teisę perdirbti bei leisti perdirbti kūrinį ir skelbti perdirbtą kūrinį (inscenizacija, adaptacija, aranžuotė ir pan.).

Autorius turi teisę gauti atlyginimą už kitų asmenų pasinaudojimą jo kūriniu. Autoriaus atlyginimo už pasinaudojimą jo kūriniu dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

520 straipsnis. Kūrinių ir autoriaus vardo neliečiamybės apsauga, autoriui tebesant gyvam

Kūrinį išleidžiant, viešai atliekant ar kitaip pasinaudojant juo, draudžiama be autoriaus sutikimo bet kaip keisti tiek patį kūrinį, tiek ir jo pavadinimą bei autoriaus vardo nurodymą.

Be autoriaus sutikimo draudžiama į išleidžiamą kūrinį dėti iliustracijas, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį, komentarus ir bet kokius paaiškinimus.

Autoriaus sutikimas, duotas sudarant autorinę sutartį, negali būti vienašališkai atšauktas.

521 straipsnis. Kūrinių neliečiamybės apsauga, autoriui

mirus

Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas (585 straipsnis), nurodyti fizinį ar juridinį asmenį, kuriam jis paveda saugoti savo kūrinių neliečiamybę po savo mirties. Tas asmuo vykdo įgaliojimus iki savo gyvos galvos.

Jeigu tokių nurodymų nėra, tai autoriui mirus, jo kūrinių neliečiamybę saugo jo įpėdiniai, taip pat valstybės įgaliotos organizacijos, kurioms pavesta saugoti autorių teises. Tos organizacijos saugo kūrinių neliečiamybę taip pat ir tais atvejais, kada įpėdinių nėra arba jų autorinė teisė pasibaigė (536 straipsnis).

522 straipsnis. Bendraautorystė

Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą dviejų ar daugiau asmenų (kolektyvinį kūrinį), priklauso bendraautoriams kartu, nepaisant to, ar toks kūrinys sudaro vieną neišardomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena turi taip pat ir savarankišką reikšmę. Kiekvienam iš bendraautorių paliekama autorinė teisė į jo sukurtą kolektyvinio kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę.

Kolektyvinio kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti naudojama be kitų to kūrinio dalių.

Bendraautorių tarpusavio santykiai gali būti nustatomi jų susitarimu. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorinę teisę į kolektyvinį kūrinį įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas paskirstomas jiems atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Bendraautoris negali be pakankamo pagrindo neleisti kūrinio paskelbti arba panaudoti. Kiekvienas bendraautoris turi teisę pareikšti reikalavimus dėl teisių į kūrinį pažeidimo. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo tik visiems bendraautoriams.

523 straipsnis. Autorinė teisė į kūrinį, sukurtą atliekant tarnybinę užduotį

Kūrinio, sukurto atliekant tarnybinę užduotį, autorius turi asmenines neturtines autoriaus teises.

Asmuo, pagal kurio tarnybinę užduotį buvo sukurtas kūrinys, turi teisę panaudoti tokį kūrinį tik tuo būdu, kuris sulygtas sutartyje.

Atlyginimo dydį už kūrinio, sukurto atliekant tarnybinę užduotį, panaudojimą nustato sutartys, kurių pagrindu buvo sukurtas kūrinys (autorinė sutartis, darbo sutartis, papildomos sutartys).

Asmeniui, pagal kurio tarnybinę užduotį buvo sukurtas kūrinys, sutinkant, teisę panaudoti kūrinį gali įgyti autorius. Tokiu atveju autorius turi teisę į atlyginimą pagal jo sudarytas sutartis.

524 straipsnis. Juridinių asmenų autorinė teisė

Juridiniams asmenims autorinė teisė pripažįstama Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais ir tiek, kiek įstatymai leidžia.

525 straipsnis. Autorinė teisė į periodinius ir kitus leidinius

Asmenims, savarankiškai ar per kurią nors leidyklą išleidžiantiems mokslinius rinkinius, enciklopedinius žodynus, žurnalus ar kitus periodinius leidinius, priklauso autorinė teisė į tuos leidinius kaip visumą.

Leidėjams priklauso teisė į jų parengtų spausdinti ir išleistų leidinių (knygų, albumų ir pan.) poligrafinį paruošimą ir apipavidalinimą. Niekas kitas neturi teisės be leidėjų sutikimo atgaminti šiuos leidinius fotografijos ar kitu artimu fotografijai būdu.

Įtrauktų į tokius leidinius kūrinių autoriams priklauso autorinė teisė į savo kūrinius. Jie gali savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiais kūriniais.

526 straipsnis. Autorinė teisė į kino ir televizijos filmą, kitą audiovizualinį kūrinį bei radijo ir televizijos laidas

Autorinė teisė į kino ir televizijos filmą ar kitą audiovizualinį kūrinį pripažįstama jo autoriui arba bendraautoriams: režisieriui, scenarijaus autoriui, kompozitoriui, operatoriui ir dailininkui. Turtinės teisės pripažįstamos kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio gamintojui, jeigu ko kita neįtvirtinta autoriaus ir gamintojo sutartyje.

„Gamintoju“ šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuris finansavo ir organizavo kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio sukūrimą. Gamintojas turi teisę disponuoti sukurtu kino ir televizijos filmu ar kitu audiovizualiniu kūriniu, jeigu ko kita nenumato sutartis su autoriais, ir, naudodamas šį kūrinį, gali nurodyti savo vardą.

Turinčių savarankišką reikšmę kūrinių, panaudotų kino ir televizijos filme ar kitame audiovizualiniame kūrinyje, taip pat televizijos ar radijo laidoje, autoriai turi autorinę teisę kiekvienas į savo kūrinį ir gali disponuoti šiais kūriniais savo nuožiūra, nepaisydami kino ir televizijos filmo ar kito audiovizualinio kūrinio, taip pat radijo ar televizijos laidos panaudojimo.

Autorinė teisė į radijo ir televizijos laidas kaip į visumą priklauso jas transliuojančioms organizacijoms, o į kūrinius, įtrauktus į šias laidas, – jų autoriams.

527 straipsnis. Rinkinių sudarytojų autorinė teisė

Autorinė teisė į kūrinių, kurie nėra kieno nors autorinės teisės dalykas, rinkinius, kaip antai: į įstatymų, teismų sprendimų, kitokių oficialių dokumentų, liaudies kūrybos kūrinių, kurių autoriai nežinomi, senovės aktų ir paminklų, taip pat kitokių autorinės teisės nesaugomų kūrinių rinkinius, – priklauso rinkinių sudarytojams, jeigu šie į rinkinį įtrauktą medžiagą savarankiškai apdorojo ar susistemino.

Tokia pat teisė priklauso fiziniams asmenims, kurie savarankiškai apdorojo atskirus nurodytosios rūšies kūrinius. Ši teisė nekliudo kitiems fiziniams asmenims išleisti tuos pačius kūrinius, jeigu jie šiuos kūrinius savarankiškai susistemina ar apdoroja.

Rinkinio sudarytojui, apdorojusiam ar susisteminusiam įtrauktus į rinkinį kūrinius, kurie yra kieno nors autorinės teisės dalykas, priklauso autorinė teisė į rinkinį su sąlyga, jeigu laikytasi šių kūrinių autorių teisių.

528 straipsnis. Kitų asmenų naudojimasis autoriaus kūriniu

Kitiems asmenims naudotis autoriaus kūriniu (taip pat ir vertimas į kitą kalbą turint tikslą kūrinį paskelbti) leidžiama tik remiantis sutartimi su autoriumi arba jo teisių perėmėjų, išskyrus įstatymų nurodytus atvejus.

529 straipsnis. Kūrinio vertimas į kitą kalbą

Versti kūrinį į kitą kalbą turint tikslą jį paskelbti leidžiama tik autoriui arba jo teisių perėmėjui sutikus.

Lietuvos Respublikos kompetentingi organai, vadovaudamiesi tarptautinėmis sutartimis, gali leisti versti kūrinius į lietuvių kalbą.

530 straipsnis. Vertėjo autorinė teisė

Vertėjui priklauso autorinė teisė į jo atliktą vertimą.

531 straipsnis. Autoriaus teisė į atlyginimą už naudojimąsi jo kūriniu, išverstu į kitą kalbą

Teisė į atlyginimą už naudojimąsi kūriniu, išverstu į kitą kalbą, originalo autoriui priklauso visais atvejais, išskyrus įstatymų nurodytuosius.

532 straipsnis. Naudojimasis kūriniu be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo

Be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo, bet būtinai nurodant šaltinį, iš kurio paimta, ir autoriaus vardą, jeigu jis nurodytas šaltinyje, leidžiama:

1) cituoti mokslo ir kritikos darbuose, mokymo leidiniuose ištraukas iš išleistų mokslo, literatūros ir meno kūrinių tiek originalo kalba, tiek ir išverstas tokios apimties, kuri atitinka citavimo tikslus, taip pat cituoti laikraščių ir žurnalų straipsnius spaudos apžvalgose;

2) panaudoti paskelbtus kūrinius kaip iliustracijas mokymo leidiniuose, radijo ir televizijos mokomosiose laidose, garso ir vaizdo įrašuose pagal mokymo poreikius ir laikantis gerų papročių;

3) spausdinti periodinėje spaudoje, transliuoti per radiją, televiziją ar kitais informacijos perteikimo kanalais paskelbtus laikraščiuose, žurnaluose arba perduotus per radiją ar televiziją straipsnius aktualiais ekonomikos, politikos ir religijos klausimais, jeigu nėra konkretaus draudimo tai daryti;

4) spausdinti laikraščiuose, rodyti kine, transliuoti per radiją ir televiziją viešai pasakytas politines kalbas ir teismo procese pasakytas kalbas;

5) naudoti kūrinius teismo ir administraciniuose procesuose;

6) informuoti periodinėje spaudoje, kine, per radiją ir televiziją apie paskelbtus literatūros, mokslo ir meno kūrinius (anotacija, referatas, apžvalga ir kitos dokumentinio informavimo formos);

7) panaudoti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo ar eksponavimo vietos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius bei dienos įvykių apžvalgas spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos pateikimo medžiaga;

8) negaunant pelno, reprodukuoti bibliotekose mokymo ir mokslo tikslais nedidelius knygų fragmentus ir straipsnius, paskelbtus periodiniuose leidiniuose;

9) išleisti paskelbtus kūrinius Brailio raštu, išskyrus kūrinius, sukurtus specialiai šiam tikslui.

533 straipsnis. Pasinaudojimas kūriniu asmeniniams poreikiams

Leidžiama be autoriaus sutikimo ir nemokant autorinio atlyginimo svetimą paskelbtą kūrinį atgaminti ar kitaip pasinaudoti juo asmeniniams poreikiams.

534 straipsnis. Pasinaudojimas svetimu kūriniu naujam originaliam kūriniui sukurti

Asmeniui, pasinaudojusiam svetimu kūriniu naujam originaliam kūriniui sukurti, priklauso autorinė teisė į jo sukurtą kūrinį.

Ši teisė nekliudo kitiems asmenims naudotis tuo pačiu kūriniu naujam kūriniui sukurti.

536 straipsnis. Autorinės teisės galiojimo laikas

Autorinė teisė galioja visą autoriaus gyvenimą ir 50 metų po jo mirties. Jeigu kūrinys paskelbtas pseudonimu arba anonimiškai (nenurodant autoriaus vardo), tai autorinė teisė į tokį kūrinį galioja 50 metų po kūrinio paskelbimo. Abiem šiais atvejais autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais autorius mirė arba buvo paskelbtas kūrinys.

Jeigu anonimiškai arba pseudonimu paskelbto kūrinio autoriaus asmenybė nekelia abejonių arba tokio kūrinio autorius paskelbia tikrąjį savo vardą per nurodytą terminą, tai autorinės teisės galiojimo laikas skaičiuojamas 50 metų po autoriaus mirties.

Autorinė teisė paveldima. Pagal paveldėjimą nepereina autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę.

Autorystės, autoriaus vardo ir kūrinio neliečiamybės apsauga neterminuota.

537 straipsnis. Autorinės teisės į kolektyvinį kūrinį galiojimo laikas

Autorinė teisė į kolektyvinį kūrinį galioja visą kiekvieno iš autorių gyvenimą ir pereina pagal paveldėjimą.

Kiekvieno bendraautorio įpėdiniai naudojasi autorine teise 50 metų, kurie skaičiuojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais mirė paskutinysis bendraautoris.

538 straipsnis. Juridinių asmenų autorinės teisės galiojimo laikas

Juridinio asmens autorinė teisė galioja 50 metų nuo kūrinio paskelbimo dienos. Juridinį asmenį reorganizavus, jam priklausiusi autorinė teisė pereina jo teisių perėmėjui, o juridinį asmenį likvidavus, turtinės teisės pereina jas įgijusiems asmenims.

539 straipsnis. Asmeninių neturtinių autoriaus teisių gynimas

Jeigu pasinaudojama svetimu kūriniu be sutarties su autoriumi ar jo teisių perėmėju (528 straipsnis) arba nesilaikoma sąlygų naudotis kūriniu be autoriaus sutikimo (532 straipsnis), taip pat jeigu pažeidžiama kūrinio neliečiamybė (520 straipsnis) ar kitos asmeninės neturtinės teisės, autorius, o jam mirus, teisių perėmėjas ir kiti asmenys, nurodyti šio kodekso 521 straipsnyje, turi teisę reikalauti, kad pažeistoji teisė būtų atstatyta (būtų padaryti atitinkami ištaisymai, paskelbta spaudoje ar kitokiu būdu apie pažeidimą) arba būtų uždrausta kūrinį paskelbti, ar būtų nutrauktas jo platinimas.

Autorinių teisių pažeidėjas privalo atlyginti pažeidimu padarytą nematerialinę žalą, kurios dydį, išreikštą pinigais, nustato teismas. Žalos atlyginimo dydis kiekvienu atveju neturi būti mažesnis negu penki šimtai litų ir ne didesnis negu dešimt tūkstančių litų.

Neteisėtai atgaminti kūrinio egzemplioriai gali būti teismo sprendimu konfiskuoti ir sunaikinti. Taip pat gali būti konfiskuotos techninės priemonės, kurios buvo iš esmės naudojamos kūriniams neteisėtai atgaminti.

540 straipsnis. Turtinių autoriaus teisių gynimas

Jeigu autoriaus teisių pažeidimas padaro autoriui arba jo teisių perėmėjui nuostolių (227 straipsnis), tai nepaisant reikalavimų, nurodytų šio kodekso 539 straipsnyje, autorius arba jo teisių perėmėjas turi teisę reikalauti nuostolius atlyginti. Visais atvejais išieškomos autoriaus arba jo teisių perėmėjo naudai visos pajamos, kurias pažeidėjas gavo arba galėjo gauti, neteisėtai naudodamasis kūriniu. Neteisėtai atgaminto kūrinio egzemplioriai gali būti perduoti autoriui arba jo teisių perėmėjui kaip padarytos žalos atlyginimas.

KETURIASDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AUTORINĖS SUTARTYS

543 straipsnis. Autorinė sutartis

Kiti asmenys gali naudotis kūriniu jo nekeisdami arba jį perdirbdami, taip pat į kitą kalbą išverstu kūriniu tik sudarę sutartį su autoriumi arba jo teisių perėmėju, išskyrus šio kodekso 529 straipsnio antrojoje dalyje ir 532 straipsnyje nurodytus atvejus.

Autorinės sutartys gali būti dviejų tipų:

1) autorinė sutartis dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti;

2) autorinė licencinė sutartis.

Autorine sutartimi dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius arba jo teisių perėmėjas perduoda arba autorius įsipareigoja sukurti ir sutartyje nurodytu terminu kūrinį perduoti kitam asmeniui (kontrahentui) pasinaudoti juo sutartyje sulygtu būdu, o kontrahentas įsipareigoja kūriniu pasinaudoti ar pradėti juo naudotis sutartyje nustatytu terminu ir sumokėti autoriui arba jo teisių perėmėjui atlyginimą.

Autorine licencine sutartimi autorius arba jo teisių perėmėjas suteikia kitam asmeniui teisę pasinaudoti kūriniu, taip pat išverstu į kitą kalbą arba perdirbtu, tiek, kiek sutartyje sulygta, ir sutartyje nustatytu terminu, o šis įsipareigoja sumokėti atlyginimą už šios teisės suteikimą arba už pasinaudojimą kūriniu sutartyje numatyta forma.

544 straipsnis. Autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys

Yra šios autorinių sutarčių dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti rūšys:

1) sutartis dėl originalaus kūrinio išleidimo arba pakartotinio išleidimo (leidybos sutartis);

2) sutartis dėl kūrinio viešo atlikimo (pastatymo sutartis);

3) sutartis dėl kūrinio panaudojimo kino filme, televizijos ar videofilme (scenarijaus sutartis), taip pat radijo ar televizijos laidoje;

4) sutartis dėl meno kūrinio sukūrimo (dailės, architektūros, dizaino kūrinio užsakymo sutartis);

5) sutartis dėl dailės kūrinio panaudojimo pramonėje;

6) kitos sutartys dėl literatūros, mokslo ar meno kūrinių perdavimo pasinaudoti kuriuo nors kitu būdu.

545 straipsnis. Autorinės sutarties forma

Autorinė sutartis turi būti rašytinė.

Rašytinė forma neprivaloma sutartims dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose ir enciklopediniuose žodynuose.

546 straipsnis. Autorinės sutarties sąlygos

Autorinėje sutartyje gali būti:

1) aptarti kūrinio panaudojimo būdai ir sąlygos;

2) nustatyti kūrinio perdavimo, jo aprobavimo terminai ir tvarka;

3) nustatytas autorinio atlyginimo dydis, atlyginimo sumokėjimo terminai ir tvarka;

4) kitos sąlygos, lemiančios sutarties šalių tarpusavio santykius.

547 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis

Autorinio atlyginimo, mokamo pagal autorinę sutartį, dydis nustatomas šalių susitarimu.

548 straipsnis. Kūrinio perdavimas ir aprobavimas

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorius privalo sukurti jam užsakytą kūrinį pagal sutartyje sulygtas sąlygas ir perduoti jį kontrahentui sutartyje nustatytu terminu ir sulygta tvarka.

Kontrahentas privalo ne vėliau kaip iki autorinėje sutartyje nustatyto termino raštu pranešti autoriui apie perduoto jam kūrinio aprobavimą arba apie atmetimą sutartyje numatytais pagrindais. Kontrahentas gali reikalauti pataisyti kūrinį, tiksliai nurodydamas reikalaujamų pataisymų esmę pagal sutarties sąlygas. Jeigu rašytinis pranešimas autoriui sutartyje nustatytu terminu nepasiųstas, tai kūrinys laikomas kontrahento aprobuotu.

549 straipsnis. Trečiųjų asmenų naudojimosi kūriniu, dėl kurio sudaryta sutartis, apribojimas

Autorius, sudaręs sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti, be rašytinio antrosios šalies sutikimo neturi teisės perduoti sutartyje nurodyto kūrinio ar jo dalies tretiesiems asmenims panaudoti tuo pačiu būdu, kuris sulygtas sutartyje, ar kitu būdu, jeigu ko kita neaptarta sutartyje. Tokio apribojimo terminas nustatomas sutartyje. Jeigu terminas sutartyje neapibrėžtas, tai laikoma, kad sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti tai yra trejų metų terminas, o licencinėje sutartyje – penkerių metų terminas.

550 straipsnis. Kontrahento pareiga pasinaudoti kūriniu

Pagal autorinę sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti kontrahentas privalo pasinaudoti kūriniu arba pradėti juo naudotis sutartyje sulygtu būdu per toje pačioje sutartyje nustatytą terminą. Jeigu kūrinio panaudojimo terminas sutartyje nenustatytas, tai jis yra dveji metai nuo tos dienos, kurią kontrahentas aprobavo kūrinį.

551 straipsnis. Autoriaus atsakomybė už sutarties pažeidimą

Autorius privalo grąžinti gautą pagal sutartį dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti autorinį atlyginimą, jeigu kita šalis nutraukia sutartį dėl to, kad autorius:

1) dėl savo kaltės neperdavė jai kūrinio sutartyje nustatytu terminu;

2) užsakytą kūrinį sukūrė ne pagal sutarties sąlygas arba nesąžiningai;

3) atsisakė kūrinį pataisyti kontrahento reikalavimu pagal sutarties sąlygas;

4) pažeidė pareigą pačiam sukurti kūrinį;

5) pažeidė taisykles, nustatytas šio kodekso 549 straipsnyje.

Jeigu kita šalis atmetė kūrinį, remdamasi sutartyje numatytais pagrindais (543 straipsnis), ir per teismą neįrodė autoriaus nesąžiningumo kuriant užsakytą kūrinį, tai gautas pagal sutartį atlyginimas autoriui paliekamas visas.

552 straipsnis. Kontrahento atsakomybė už sutarties pažeidimą

Jeigu sutartyje dėl kūrinio perdavimo pasinaudoti kontrahentas nustatytu terminu nepasinaudoja ar nepradeda naudotis aprobuotu kūriniu, jis autoriaus reikalavimu privalo sumokėti visą sulygtą atlyginimą. Šiuo atveju autorius taip pat turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti perduotus pagal sutartį kūrinio egzempliorius. Kontrahentas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti autoriui atlyginimo dalį, kurią autorius turėtų gauti pradėjus naudotis kūriniu, jeigu kontrahentas įrodo, kad negalėjo pasinaudoti kūriniu dėl aplinkybių, priklausančių nuo autoriaus.

553 straipsnis. Autorinė teisė ir nuosavybės teisė į meno kūrinį ir rankraščio originalą

Autoriui priklauso autorinė teisė į meno kūrinio, rašytojo ar kompozitoriaus rankraščio originalą, į kurį nuosavybės teisę įgijo kitas asmuo. Autorius taip pat turi neperduodamą teisę į dalį pajamų, kurios gaunamos kiekvieną kartą parduodant originalų kūrinį, jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį kaip pirkėjas, tarpininkas ar įkainotojas dalyvauja antikvaras arba aukciono vadovas ir pardavimo kaina ne mažesnė negu penki šimtai litų. Kūrinio autoriui priklausanti dalis sudaro 5 procentus kūrinio pardavimo kainos.

Autorius turi teisę reikalauti, kad kūrinio savininkas suteiktų jam teisę atgaminti kūrinį, jeigu ko kita nenumato sudaryta sutartis.

Kūrinio savininkas turi teisę be išankstinio autoriaus sutikimo viešai eksponuoti kūrinį, jeigu toks eksponavimas nebuvo autoriaus uždraustas perduodant kūrinį.

554 straipsnis. Vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto asmens interesų apsauga

Paskelbti, atgaminti ir platinti vaizduojamojo meno kūrinį, kuriame pavaizduotas kitas asmuo, leidžiama tik pavaizduotajam asmeniui sutinkant, o jei jis miręs – sutinkant jo vaikams ir tebesančiam gyvam jo sutuoktiniui, o jei ir jų nėra – sutinkant jo tėvams. Tokio sutikimo nereikia, jeigu pavaizduotasis asmuo pozavo autoriui už atlyginimą.

555 straipsnis. Naudojimosi pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ar kitokiais techniniais planais tvarka

Pagal užsakymus sukurtais architektūros, inžinerijos ar kitokiais techniniais planais, brėžiniais ir piešiniais užsakovas gali naudotis savo reikalams, jeigu sudaryta su autoriumi sutartis nenumato ko kita.

556 straipsnis. Autorinė licencinė sutartis dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant

Autorinės licencinės sutarties dėl suteikimo teisės pasinaudoti kūriniu išverčiant jį į kitą kalbą arba perdirbant į kitos rūšies kūrinį (pvz., pasakojamąjį kūrinį perdirbant į dramos kūrinį ar scenarijų ir atvirkščiai) sąlygas nustato šalys, ją sudarydamos.

557 straipsnis. Autoriaus teisių įgyvendinimas

Mokslo, literatūros ir meno kūrinių autoriai savo teises įgyvendina patys, sudarydami sutartis su kūrinių naudotojais. Jie gali taip pat pavedimo sutartimi pavesti realizuoti jiems priklausančias teises autorinių teisių apsaugos organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

Autorinių teisių apsaugos organizacijos, laikydamosi savo įstatų ir su autoriais sudarytų sutarčių:

1) sudaro sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl kūrinio panaudojimo;

2) susitaria su kūrinių naudotojais dėl autorinio atlyginimo dydžio, mokėjimo termino ir tvarkos;

3) kaupia ir moka autoriams atlyginimą, kompensacijas ir kitas jiems priklausančias sumas;

4) imasi priemonių pažeistoms autorių teisėms ginti.

Pagal pasirašytas dvišales arba daugiašales sutartis su užsienio autoriams atstovaujančiomis organizacijomis autorinių teisių apsaugos organizacijos įgyvendina užsienio autorių teises Lietuvos Respublikos teritorijoje, imasi priemonių pažeistoms jų teisėms ginti.

PENKTASIS SKYRIUS

KETURIASDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

SPEKTAKLIŲ REŽISIERIŲ, ARTISTŲ, GARSO IR VAIZDO ĮRAŠŲ GAMINTOJŲ TEISĖS (GRETUTINĖS AUTORINĖMS TEISĖS)

558 straipsnis. Apsaugos subjektai

Šiame skyriuje nurodytos spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės ginamos, jeigu tai nepažeidžia atliekamų kūrinių autorių teisių.

Spektaklio režisierius – tai asmuo, kuris sukuria teatro, baleto, operos, cirko, lėlių, estrados arba kitokį spektaklį.

Artistas – tai aktorius, dirigentas, dainininkas arba kitas asmuo, kuris atlieka literatūros arba meno kūrinį, cirko ar lėlių numerį.

Garso ar vaizdo įrašų gamintojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris techninėmis priemonėmis pirmą kartą fiksuoja spektaklius, atliekamų kūrinių garsą ar vaizdą, garsą ir vaizdą ant materialių objektų, turėdamas tikslą tuos įrašus naudoti, platinti.

559 straipsnis. Spektaklių režisierių ir artistų asmeninės neturtinės teisės

Spektaklių režisieriai ir artistai turi teisę į autoriaus vardą, autorystės teisę į spektaklį ir kūrinių atlikimą.

Šios teisės neatskiriamai susijusios su režisieriaus ir artisto asmenybe, jos neperduodamos kitiems asmenims ir galioja neribotą laiką.

Po režisieriaus ar artisto mirties asmeninių neturtinių teisių apsaugą atlieka įpėdiniai, atitinkamos visuomeninės ir valstybinės organizacijos bei visuomenė.

560 straipsnis. Spektaklio ar kito kūrinio atlikimo įrašymas, įrašo naudojimas ir transliavimas

Daryti spektaklio ar kito kūrinio atlikimo vaizdo, garso, vaizdo ir garso įrašus techninėmis priemonėmis, turint tikslą juos naudoti, atgaminti ar platinti, taip pat transliuoti spektaklį ar kito kūrinio atlikimą, taip pat ir jų įrašą, per radiją, televiziją, kabelinę ar palydovinę televiziją leidžiama tik, jei sutinka režisierius ar artistas.

Jeigu kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių trupė ir pan.), sutikimą transliuoti, daryti įrašus, juos atgaminti ir platinti duoda spektaklio režisierius, dirigentas, solistas, kolektyvo atstovai arba grupės vadovas. Toks sutikimas įforminamas rašytine sutartimi, kurioje numatomos įrašų panaudojimo sąlygos ir sulygtas atlyginimas.

Jeigu artistas atliko, režisierius režisavo kūrinį, eidami tarnybines pareigas, tai įrašų gaminimo, naudojimo, atgaminimo ir platinimo sąlygas lemia sudaryta darbo sutartis ir kitos papildomos sutartys.

Specialaus leidimo nereikia transliuoti spektaklio arba kito kūrinio atlikimo įrašui, padarytam turint tikslą perduoti per radiją, televiziją, kabelinę ar palydovinę televiziją, jeigu tai numatyta režisieriaus ar artisto sudarytoje sutartyje dėl spektaklio ar kito kūrinio atlikimo įrašymo.

561 straipsnis. Garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės

Garso ir vaizdo įrašų gamintojai turi teisę leisti naudoti jų padarytus įrašus, leisti transliuoti įrašus per radiją, televiziją, kabelinę televiziją, palydovines sistemas, viešai atgaminti įrašus šiems platinti.

Jeigu įrašas teisėtai platinamas per prekybos tinklą, tai tokį įrašą be gamintojo sutikimo leidžiama naudoti viešose vietose, išskyrus spektaklius. Tokiu atveju turi būti mokamas įrašo gamintojui, režisieriui ir artistams atlyginimas. Šio atlyginimo tarifai ir mokėjimo tvarka nustatomi bendru kūrybinių, autorių teisių gynimo organizacijų ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos susitarimu.

Garso ir vaizdo įrašų gamintojas gali informuoti visuomenę apie savo teises, kiekvieną įrašo egzempliorių žymėdamas ženklu P apskritime, nurodydamas pirmojo įrašo paskelbimo metus ir įrašo gamintojo pavadinimą.

562 straipsnis. Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisių galiojimo laikas

Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų turtinės teisės (559 ir 560 straipsniai) galioja 50 metų, kurie skaičiuojami nuo įrašo paskelbimo ar transliacijos metų pabaigos, o teisė į spektaklį ar kito kūrinio atlikimą, nefiksuotus garso ar vaizdo įrašuose, – nuo pabaigos metų, kada pirmą kartą spektaklis ar kitas kūrinys buvo viešai atlikti.

563 straipsnis. Spektaklių režisierių, artistų ir garso bei vaizdo įrašų gamintojų teisių apribojimas

Leidžiama be spektaklio režisieriaus, artisto, garso ir vaizdo įrašo gamintojo sutikimo naudoti teisėtai pagamintus įrašus arba ištraukas iš jų mokymo, mokslo, informacijos tikslams arba asmeniniams poreikiams.

564 straipsnis. Teisių įgyvendinimas

Spektaklių režisieriai, artistai, garso ir vaizdo gamintojai savo teises gali įgyvendinti 557 straipsnyje numatyta tvarka.

565 straipsnis. Teisių gynimas

Pažeidus spektaklių režisierių, artistų ir garso bei vaizdo įrašų gamintojų teises, taikomos teisių gynimo priemonės, numatytos šio kodekso 539 ir 540 straipsniuose.

566 straipsnis. Užsieniečių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės

Užsieniečių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės į įrašus, padarytus už Lietuvos Respublikos ribų, Lietuvos Respublikos teritorijoje saugomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sudarytomis sutartimis.“

235. 569 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai palikėjas paskelbiamas mirusiu, – diena, nurodyta šio kodekso 21 straipsnio trečiojoje dalyje.“

236. 571 ir 572 straipsnių pavadinimuose ir pačiuose straipsniuose vietoj žodžių „piliečiai“ įrašyti žodžius „fiziniai asmenys“.

237. 573 straipsnį išdėstyti taip:

„573 straipsnis. Įstatyminiai įpėdiniai

Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties;

2) antrosios eilės – mirusiojo senoliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. Išlaikytiniai nenušalina nuo paveldėjimo trečiosios, ketvirtosios ir penktosios eilės įpėdinių. Jeigu antrosios eilės įpėdiniai yra vien tik išlaikytiniai, jie paveldi kartu bei lygiomis dalimis su šaukiamosios paveldėti trečiosios, ketvirtosios ar penktosios eilės įpėdiniais;

3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės;

4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės;

5) penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) iš tėvo ir iš motinos pusės.

Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).

Trečiosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra antrosios eilės įpėdinių, ketvirtosios eilės – jei nėra trečiosios eilės įpėdinių, penktosios eilės – jei nėra ketvirtosios eilės įpėdinių.

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio (įmotės) ar jų giminačių mirties, prilyginami įtėvių vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymus po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo seserų pagal kilmę mirties.

Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymus po įvaikio ar jo palikuonių mirties.“

238. 575 straipsnio pavadinime ir pirmojoje dalyje vietoj žodžių „piliečio“, „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinio asmens“, „fizinis asmuo“, o vietoj žodžių „valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms visuomeninėms“ – žodžius „įmonėms, įstaigoms ir“.

239. 582 straipsnyje vietoj žodžių „piliečių“ įrašyti žodžius „fizinių asmenų“, vietoj santrumpos „TSRS“ – žodžius „Lietuvos Respublikos“, vietoj žodžių „valstybinių notarinių kontorų“ – žodžius „notarų biurų“.

240. 583 straipsnyje vietoj žodžio „pilietis“ įrašyti žodžius „fizinis asmuo“.

241. 584 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinei notarinei kontorai arba Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui“ įrašyti žodžius „notarų biurui arba savivaldybei“.

242. 590 straipsnio antrosios dalies 2 punkte vietoj žodžio „piliečiams“ įrašyti žodžius „fiziniams asmenims“.

243. 591 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės“ įrašyti žodžius „įmonės, įstaigos ir“;

2) trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse vietoj žodžių „notarinei kontorai“ įrašyti žodžius „notarų biurui“.

244. 592 straipsnio trečiojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės, kooperatinės ir kitos visuomeninės“ įrašyti žodžius „įmonės, įstaigos ir“.

245. 593 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą papildyti žodžiais „ir nėra kitų įpėdinių, nurodytų šio kodekso 573 straipsnio antrojoje dalyje“.

246. 595 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinei kontorai“ įrašyti žodžius „notarų biurui“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Teismas gali prailginti šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą terminą, jeigu jis pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.“

247. 596 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinė kontora“, „notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biuras“, „notarų biuro“, o vietoj žodžių „gyvenvietės, apylinkės ar miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ – žodžius „savivaldybė“.

248. 597 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinė kontora“, „notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biuras“, „notarų biuro“, o vietoj žodžių „gyvenvietės, apylinkės ir miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas“ – žodį „savivaldybė“;

2) antrojoje dalyje vietoj žodžių „valstybinės notarinės kontoros“ įrašyti žodžius „notarų biurai“.

249. 598 straipsnio pirmojoje dalyje vietoj žodžių „notarinę kontorą“ įrašyti žodžius „notarų biurą“.

250. 599 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio „piliečiams“ įrašyti žodžius „fiziniams asmenims“, o vietoj žodžių „notarinė kontora“ – žodžius „notarų biuras“.

251. 601 ir 602 straipsnius išdėstyti taip:

„601 straipsnis. Pramoninės nuosavybės paveldėjimas

Palikėjo teisę gauti išradimo patentą, pramoninio pavyzdžio liudijimą paveldi įpėdiniai. Taip pat paveldimos pramoninės nuosavybės apsaugos dokumentų suteikiamos teisės. Kartu su įmone įpėdiniams pereina teisė į firmos vardą, prekių ženklus. Įpėdiniams pereina teisės ir pareigos pagal palikėjo sudarytas licencines sutartis, jiems pereina teisės į gamybines paslaptis (know-how), teisės ir pareigos pagal gamybinių paslapčių perdavimo sutartis, jeigu šios paslaptys nėra neatskiriamos nuo palikėjo asmenybės.

602 straipsnis. Indėlių paveldėjimas

Fizinių asmenų indėliai bankuose ir kitose kredito įstaigose paveldimi bendrąja tvarka.“

252. Penkiasdešimtąjį skirsnį išdėstyti taip:

„PENKIASDEŠIMTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIO VALSTYBIŲ CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ IR TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ TAIKYMAS. UŽSIENIO FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS

603 straipsnis. Užsienio valstybių civilinių įstatymų taikymas

Civiliniams santykiams užsienio valstybių įstatymai yra taikomi, kai tai numato šalių susitarimai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai.

604 straipsnis. Užsienio valstybės įstatymų taikymo apribojimas

Užsienio valstybės įstatymai netaikomi, jeigu jų taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos visuomenės interesams. Tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

605 straipsnis. Užsienio valstybės įstatymų turinio nustatymas

Visus įrodymus, susijusius su taikomų užsienio valstybės įstatymų normų turiniu, vadovaudamosi tų įstatymų oficialiu aiškinimu, jų taikymo praktika ir doktrina atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalys.

Jeigu šalys neįvykdo pareigos, numatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje, teismas, trečiųjų teismas (arbitražas) ar kitas organas, nagrinėjantis ginčą, taiko analogiškus Lietuvos Respublikos įstatymus.

606 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir tarptautiniai papročiai

Jeigu Lietuvos Respublikoje tarptautinėmis sutartimis nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Tarptautiniai papročiai taikomi tais atvejais, kai tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai, tarptautinės sutartys, šalių susitarimai, taip pat kai atitinkami santykiai nesureguliuoti arba nepakankamai sureguliuoti įstatymuose ar šalių susitarimuose.

607 straipsnis. Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai į trečiosios valstybės įstatymus

Jeigu taikomi užsienio valstybės įstatymai numato atgalinį nukreipimą į Lietuvos Respublikos įstatymus, taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

Jeigu taikomi užsienio valstybės įstatymai numato nukreipimą į trečiosios valstybės įstatymus, taikomi trečiosios valstybės įstatymai.

608 straipsnis. Užsienio piliečių civilinis teisnumas

Užsienio piliečiai Lietuvos Respublikoje turi tokį pat civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Atskiras išimtis iš šios bendros taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kitai valstybei apribojus Lietuvos Respublikos piliečių civilinį teisnumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos valstybės piliečių, esančių Lietuvos Respublikoje, civilinio teisnumo apribojimus.

609 straipsnis. Asmenų be pilietybės civilinis teisnumas

Asmenys be pilietybės Lietuvos Respublikoje turi tokį pat civilinį teisnumą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Atskiras išimtis iš šios bendros taisyklės gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.

610 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas

Užsienio piliečio civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, įstatymus.

Asmens be pilietybės civilinis veiksnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje jis nuolat gyvena, įstatymus.

Užsienio piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami neveiksniais ar ribotai veiksniais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

611 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės pripažinimas nežinia kur esančiais ar paskelbimas mirusiais

Užsienio piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, pripažįstami nežinia kur esančiais ar paskelbiami mirusiais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

612 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas

Užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje faktiškai yra juridinio asmens buveinė (valdyba, direkcija ir t. t.), įstatymus.

Kitai valstybei apribojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų civilinį teisnumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti atsakomuosius tos valstybės juridinių asmenų, esančių Lietuvos Respublikoje, civilinio teisnumo apribojimus.

613 straipsnis. Užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių civilinis teisnumas

Užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurios teritorijoje faktiškai yra juridinio asmens buveinė (valdyba, direkcija ir t. t.), įstatymus.

614 straipsnis. Įstatymai, taikomi valstybei, kaip

civilinių teisinių santykių subjektui

Valstybės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisnumas nustatomas pagal tos valstybės įstatymus.

615 straipsnis. Įstatymai, taikomi sandorio formai

Užsienyje sudaromų sandorių formai taikomi jų sudarymo vietos įstatymai. Šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokią sandorio formą, jeigu toks susitarimas neprieštarauja valstybės, kurioje sudarytas sandoris, įstatymams.

Jeigu šalių susitarime sandorio sudarymo vieta nenurodyta, ji nustatoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Sandorių, sudaromų dėl Lietuvos Respublikoje esančio nekilnojamojo turto, formai nepaisant sandorio sudarymo vietos taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

616 straipsnis. Įstatymai, taikomi prievolėms, atsirandančioms iš sandorių, kurių viena iš šalių yra užsienio kontrahentas

Sandorių, kurių vienas iš dalyvių yra užsienio kontrahentas, šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal sandorio šalių susitarimu pasirinktos valstybės įstatymus.

Jeigu sandorio šalys savo susitarimu nenustatė įstatymo, kuris turi būti taikomas nustatant jų teises ir pareigas, yra taikomi įstatymai tos valstybės, kurios teritorijoje nuolat gyvena ar turi buveinę sandorio šalis, atitinkamai esanti:

1) pirkimo-pardavimo sutartyje – pardavėju;

2) pasaugos sutartyje – saugotoju;

3) pervežimo sutartyje – pervežėju;

4) draudimo sutartyje – draudiku;

5) paskolos sutartyje – kreditoriumi;

6) dovanojimo sutartyje – dovanotoju;

7) įkeitimo sutartyje – įkaito davėju;

8) laidavimo sutartyje – laiduotoju;

9) komiso sutartyje – komisionieriumi;

10) ekspedicijos sutartyje – ekspeditoriumi.

Jeigu yra šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta galimybė, nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal valstybės, kurioje yra nuomojamas turtas, įstatymus, pavedimo sutartyje – pagal valstybės, kurioje išduotas įgaliojimas, įstatymus, rangos sutartyje – pagal valstybės, kurioje atliekami darbai, įstatymus.

Visais kitais atvejais taikomi valstybės, kurioje sudaromas sandoris, įstatymai.

Sandorių, sudarytų aukcione, biržoje ar konkurso būdu, šalių teisės ir pareigos nustatomos pagal valstybės, kurioje vyko aukcionas, konkursas ar yra birža, įstatymus.

617 straipsnis. Įstatymai, taikomi įgaliojimo formai, ir įgaliojimo galiojimo terminai

Įgaliojimo formą ir galiojimo terminą nustato valstybės, kurioje jis išduotas, įstatymai.

618 straipsnis. Įstatymai, taikomi ieškininei senačiai

Ieškininė senatis nustatoma pagal valstybės, kurios įstatymai taikomi nustatant atitinkamų teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, įstatymus.

619 straipsnis. Įstatymai, taikomi nuosavybės santykiams

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurios teritorijoje tas turtas yra, įstatymus.

Nuosavybės teisė į turtą, kuriam yra privaloma valstybinė registracija, ir jos gynimas nustatomi pagal valstybės, kurioje tas turtas įregistruotas, įstatymus.

Nuosavybės teisė į kitokį turtą ir jos gynimas nustatomi pagal šio kodekso 616 straipsnio taisykles.

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esant valdymo senačiai (įgyjamajai senačiai), nustatoma pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo turtas senaties termino pasibaigimo momentu, įstatymus.

620 straipsnis. Įstatymai, taikomi prievolėms, kurios atsiranda dėl padarytos žalos

Šalių teisės ir pareigos pagal prievoles, kurios atsiranda dėl padarytos žalos, nustatomos pagal valstybės, kurioje yra žalos padarymo vieta, įstatymus.

Žalos padarymo vieta laikoma ta vieta, kurioje buvo padarytas veiksmas ar buvo kitokių aplinkybių, esančių pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Jeigu veiksmo padarymo vietos ar kitokių aplinkybių buvimo vietos nustatyti neįmanoma, taikomi žalingų pasekmių atsiradimo vietos įstatymai.

621 straipsnis. Įstatymai, taikomi paveldėjimui

Paveldėjimo santykiai nustatomi pagal tos valstybės, kurios piliečiu buvo palikėjas savo mirties momentu, įstatymus. Jeigu palikėjas yra asmuo be pilietybės, paveldėjimo santykiai nustatomi pagal valstybės, kurioje buvo paskutinė nuolatinė jo gyvenamoji vieta, įstatymus.

Asmens galėjimas sudaryti, pakeisti ir panaikinti testamentą, taip pat testamento ir jo pakeitimo ar panaikinimo forma nustatoma pagal valstybės, kurioje šie aktai sudaryti, įstatymus.

Užsienyje sudarytas testamentas, taip pat testamento pakeitimas ar panaikinimas Lietuvos Respublikoje turi būti legalizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio kodekso 606 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus atvejus.

Lietuvos Respublikoje esanti žemė, pastatai ir kitoks nekilnojamasis turtas visais atvejais paveldimi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Norite matyti visą dokumentą?

Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą dokumentą be apribojimų

Visas šio dokumento tekstas be apribojimų
Paieška tarp daugiau nei 469829 teisės aktų
AI teisės asistentas aktų ir dokumentų analizei
Teisininkams — 7 d. visos platformos bandymas nemokamai

Skaitykite visą dokumentą nemokamai

Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu

Pasirinkite kalbą

Kalba

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo

Statusas

Priėmimo data

Leidėjas

Identifikacinis kodas

Įsigaliojimo data

Dokumento tipas

Norite matyti visą dokumentą?

Susiję teisės aktai

Pasirinkite šalį ir kalbą

Mums rūpi privatumas