Dėl tarpbankinių atsiskaitymų technologijos

Lietuvos banko valdyba nutaria:

Patvirtinti „Tarpbankinių atsiskaitymų technologiją“.

VALDYBOS PIRMININKAS                                                                    KAZYS RATKEVIČIUS

Ši technologija parengta atsižvelgiant į kitų valstybių sukauptą tarptautinių atsiskaitymų patirtį, dabartinį bankų sistemos automatizavimo lygį ir naudojamą technologiją. Lietuvos Respublikos komercinių bankų bei užsienio bankų filialų (skyrių), veikiančių Lietuvos Respublikoje, (toliau – bankų pagrindinių įstaigų) korespondentinės sąskaitos ir kliringo sąskaitos tvarkomos Lietuvos banko Atsiskaitymų centre (AC). Kliringo sąskaitos vedamos atskirai nuo korespondentinių sąskaitų, todėl priimame, kad kliringo sąskaitos vedamos Kliringo namuose (KN).

Pastraipos pakeitimai:

Nr. 282, 1997-12-11, Žin., 1997, Nr. 117-3036 (1997-12-24), i. k. 097505ANUTA00000282

1. Kliringo sąskaitos

Tarpbankinių atsiskaitymų nacionaline valiuta kliringo sąskaitos atidaromos Kliringo namuose pagrindinėms bankų įstaigoms, o pastarųjų pageidavimu – ir jų filialams. AC veda Kliringo namų korespondentinę sąskaitą. Lietuvos bankas bei jo įstaigos kliringo sąskaitų KN neturi.

Tarpbankinių atsiskaitymų informaciją ruošia bankų įstaigos arba, pagal atskirą sutartį, AC. Pastarasis pateikia bankų įstaigoms informacijos ruošimo, kodavimo ir perdavimo programas. Bankų įstaigos gali naudoti savas informacijos ruošimo programas ir paruošti pateiktos struktūros informacinius failus informacijos kodavimui ir perdavimui.

Tarpbankinių atsiskaitymų informacija į KN perduodama dalimis. Pirmoji jos dalis priimama iki 11 val. AC iki to laiko (11 val.) perduoda bankų pagrindinių įstaigų kliringo sąskaitų limitus. Limito suma – tai tos banko įstaigos korespondentinės sąskaitos, vedamos AC, likutis perdavimo į KN momentui.

Gavę visų bankų įstaigų tarpbankinių atsiskaitymų informaciją, KN ją apdoroja. Remiantis gautąja informacija, neviršijant limitų, vykdomi mokėjimai, debetuojant bankų įstaigų- mokėtojų kliringo sąskaitas ir kredituojant bankų įstaigų-gavėjų kliringo sąskaitas. Mokėjimo metu limitai mažėja mokėjimų suma ir didėja įplaukų suma. Jeigu kliringo sąskaitos limitas neleidžia apmokėti visų dokumentų, pirmiausia apmokami tie, kuriuose nurodytas aukštesnis apmokėjimo pirmumas (eilė). Pirmumą nurodo banko įstaiga-mokėtoja, įrašydama atitinkamą rekvizitą ruošiamoje perduoti į KN informacijoje. Apmokėjus visus dokumentus, bankų įstaigų kliringo sąskaitos uždaromos, t. y. formuojami programiniai dokumentai kiekvienos kliringo sąskaitos likučiui pervesti į atitinkamos pagrindinės banko įstaigos kliringo sąskaitą.

Po to bankų pagrindinių įstaigų kliringo sąskaitų bendra likučių suma perkeliama į jų korespondentines sąskaitas AC. Šis perkėlimas vykdomas per vidinę KN korespondentinę sąskaitą. Šios operacijos informacija perduodama į AC elektroniniu paštu ir sumos per KN korespondentinę sąskaitą pervedamos į atitinkamas bankų pagrindinių įstaigų korespondentines sąskaitas.

Kliringo namai elektroniniu paštu išsiunčia bankų įstaigoms kliringo sąskaitų išrašus, lėšų įskaitymo į gavėjų sąskaitas dokumentų failus ir pranešimus apie likusių neapmokėtų dokumentų sumą.

Antroji informacijos dalis iš bankų įstaigų priimama iki 15 val. Iki to laiko bankų pagrindinės įstaigos gali reguliuoti savo korespondentinių sąskaitų AC likučius. AC iki 15 val. praneša KN naujus tuo momentu esamus kliringo sąskaitų likučius. Dokumentai apmokami ir kliringo sąskaitos uždaromos aukščiau nurodytąja tvarka, išskyrus tai, kad neapmokėtieji dokumentai grąžinami bankų įstaigoms.

Lietuvos banko informacinėje sistemoje, atliekančioje lėšų pervedimą tarp jos dalyvių (toliau – TARPBANK), nustatytas pirmosios informacijos dalies priėmimo laikas iki 11 val. ir (arba) antrosios informacijos dalies priėmimo laikas iki 15 val. gali būti pratęstas.

Jei sistemos dalyviui iškilo poreikis pavėluotai perduoti didelės apimties ir (arba) svarbių mokėjimų informaciją, jis turi kreiptis į Lietuvos banką raštu, nurodydamas informacijos perdavimo vėlavimo priežastis ir pageidaujamą informacijos priėmimo pratęsimo laiką, kuris neturi viršyti vienos valandos. Raštas turi būti pasirašytas sistemos dalyvio įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo ir pristatytas arba persiųstas faksimilinio ryšio priemonėmis į Lietuvos banko Atsiskaitymų centrą iki nustatyto informacijos priėmimo pabaigos laiko. Pagal sistemos dalyvių prašymą informacijos priėmimo laikas ne ilgiau kaip 30 minučių gali būti pratęstas Lietuvos banko Atsiskaitymų centro direktoriaus arba jo pavaduotojo, o ne ilgiau kaip 60 minučių – Lietuvos banko valdybos pirmininko arba jo pavaduotojo sprendimu. Pirmosios dalies informacijos priėmimo laikas gali būti pratęstas tik sistemos dalyviams vykdant atsiskaitymus už operacijas vertybiniais popieriais. Tuo atveju sistemos dalyvis rašte, kuriuo kreipiasi į Lietuvos banką, turi papildomai nurodyti mokėjimo paskirtį. Pratęsus informacijos priėmimo laiką, informaciją gali pateikti visi sistemos dalyviai.

Informacijos apdorojimo metu arba jau baigus ją apdoroti, papildomos informacijos priėmimas ir apdorojimas galimas tik Lietuvos banko valdybos pirmininko arba jo pavaduotojo sprendimu, bet ne vėliau kaip iki Lietuvos banko darbo dienos pabaigos. Apie papildomos informacijos priėmimą ir apdorojimą informuojami tik su tuo susiję dalyviai ir jei informacijos apdorojimo rezultatai jiems jau buvo perduoti anksčiau.

TARPBANK darbo sutrikimo atveju sprendimą ne ilgiau kaip viena valanda pratęsti pirmosios ir (arba) antrosios dalies informacijos priėmimo laiką priima Lietuvos banko Atsiskaitymų centro direktorius arba jo pavaduotojas. Nesant galimybės per vieną valandą atnaujinti sistemos darbą, sprendimą dėl tolesnių veiksmų priima Lietuvos banko valdybos pirmininkas arba jo pavaduotojas. Apie numatomą informacijos priėmimo ir apdorojimo pratęsimo trukmę informuojami visi sistemos dalyviai.

Po kliringo sąskaitų antrojo uždarymo AC suformuojami bankų pagrindinių įstaigų korespondentinių sąskaitų išrašai ir perduodami jiems per KN elektroniniu paštu.

Apmokėtų dokumentų sumos įrašomos į klientų sąskaitas tą pačią dieną (bankų įstaigoms, kurių informaciją apdoroja KN, tai atliekama programiškai).

Remiantis apmokėtais dokumentais tą pačią dieną bankų įstaigose spausdinami mokėjimo pavedimai ir dokumentų sąrašai, prie kurių pridedami antrieji ir tretieji pirminių dokumentų egzemplioriai, ir išsiunčiami bankų įstaigoms-gavėjams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 282, 1997-12-11, Žin., 1997, Nr. 117-3036 (1997-12-24), i. k. 097505ANUTA00000282

Nr. 59, 1998-03-26, Žin., 1998, Nr. 29-795 (1998-03-27), i. k. 098505ANUTA00000059

Nr. 83, 2000-06-08, Žin., 2000, Nr. 49-1429 (2000-06-16), i. k. 100505ANUTA00000083

2. Korespondentinės sąskaitos

AC vedamos bankų pagrindinių įstaigų korespondentinės sąskaitos, kuriose apskaitomi jų privalomieji nacionalinės valiutos rezervai, kreditinių išteklių tarpbankinėje biržoje pardavimas-pirkimas ir kliringo sąskaitų likučiai.

AC veda Kliringo namų korespondentinę sąskaitą. Per ją kliringo sąskaitų likučių sumos pervedamos į bankų korespondentines sąskaitas. Per šią sąskaitą taip pat Lietuvos banko įstaigos atsiskaito su kitais Respublikos bankais, nes Lietuvos banko įstaigos korespondentinių sąskaitų neturi.

Po kliringo sąskaitų antrojo (galutinio) uždarymo AC išsiunčia visoms bankų pagrindinėms įstaigoms jų korespondentinių sąskaitų išrašus, o Lietuvos banko įstaigoms – atitinkamų tarpfilialinių sąskaitų išrašus.

Lietuvos banko ir jo įstaigų tarpusavio atsiskaitymai vyksta per vidines tarpfilialines sąskaitas. AC vedamos visų Lietuvos banko įstaigų vidinės sąskaitos, o kiekvienoje jų – AC vidinė sąskaita. KN tokiuose atsiskaitymuose nedalyvauja.

Punkto pakeitimai:

Nr. 282, 1997-12-11, Žin., 1997, Nr. 117-3036 (1997-12-24), i. k. 097505ANUTA00000282

3. Limitų formavimas ir apskaičiavimas

Bankų pagrindinių įstaigų korespondentinėse sąskaitose AC apskaitomi ir jų privalomieji nacionalinės valiutos rezervai. Atsiskaitymams bankai gali naudoti ir savo rezervus, laikydamiesi privalomųjų rezervų normos – vidutinės kontroliuojamojo laikotarpio sumos. Du kartus per dieną – 10 val. 30 min. ir 14 val. 30 min. AC išvedami tarpiniai bankų korespondentinių sąskaitų likučiai ir perduodami į KN kaip limitai. Vykdydami kliringinius atsiskaitymus, KN kontroliuoja, kad bankų sąskaitose nesusidarytų debetiniai likučiai. Jeigu limitas neleidžia apmokėti pateiktųjų dokumentų, jie darbo dienos pabaigoje grąžinami bankų įstaigoms.

AC darbo dienos pabaigoje apskaičiuoja privalomųjų rezervų perteklių arba trūkumą kiekvieną dieną ir per KN praneša bankų pagrindinėms įstaigoms. Jeigu kontroliuojamajame laikotarpyje privalomųjų rezervų suma buvo mažesnė negu nustatytoji jų norma, skaičiuojamos priklausančios palūkanos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 282, 1997-12-11, Žin., 1997, Nr. 117-3036 (1997-12-24), i. k. 097505ANUTA00000282

Nr. 59, 1998-03-26, Žin., 1998, Nr. 29-795 (1998-03-27), i. k. 098505ANUTA00000059

4. Tarpvalstybiniai atsiskaitymai su buvusios Tarybų Sąjungos valstybėmis

Kliringo namai tvarko NVS ir Baltijos šalių „Loro“ ir „Nostro“ sąskaitas, kol Lietuvos bankas ar visų minėtų šalių centriniai bankai nepraneš apie tarpusavio korespondentinių ryšių nutraukimą.

Atsiskaitymai tų šalių valiuta vykdomi ankstesniąja tvarka su visomis komercinių bankų įstaigomis. Nekonvertuojamos valiutos korespondentinės sąskaitos Lietuvos bankui neatidaromos. Šio banko (LB) tarpvalstybiniai atsiskaitymai vykdomi per KN valiutines korespondentines sąskaitas, o savo balanse jis veda KN vidines korespondentines sąskaitas, per kurias pervedamos lėšos į valiutines sąskaitas.

Atsiskaitymai nacionaline valiuta su kitomis valstybėmis iš Lietuvos banko „Nostro“ ir „Loro“ sąskaitų, esančių KN, vykdomi per komercinių bankų įstaigų kliringo sąskaitas aukščiau aprašytąja tvarka. Kliringo sąskaitų uždarymo metu esančios likučių sumos lieka KN vidinėje korespondentinėje sąskaitoje, o AC jos įrašomos į korespondentinę sąskaitą skirtingu ženklu. Jungiant AC ir KN balansus, KN vidinės korespondentinės sąskaitos likučiai salduojami ir lieka valstybių sąskaitose litais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 282, 1997-12-11, Žin., 1997, Nr. 117-3036 (1997-12-24), i. k. 097505ANUTA00000282

5. Bankų įstaigų kodavimo taisyklės

Banko įstaigos kodas susideda iš 5 skaitmenų.

Kodo struktūra – PBBFF, kur

P – banko požymis:

1 – Lietuvos bankas;

2 – užsienio bankų filialai (skyriai);

4, 6, 7 – Lietuvos Respublikos komerciniai bankai,

BB – banko pagrindinės įstaigos kodas,

FF – filialo (skyriaus) kodas (pagrindinei banko įstaigai 00.

Punkto pakeitimai:

Nr. 282, 1997-12-11, Žin., 1997, Nr. 117-3036 (1997-12-24), i. k. 097505ANUTA00000282

6. Lietuvos banko sąskaitų kodavimo taisyklės

Įdiegus naują tarpbankinių atsiskaitymų technologiją, Lietuvos banko apskaita bus vedama pagal naują sąskaitų planą.

Sąskaitos kodas susideda iš 11 skaitmenų.

Kodo struktūra: XXXXXXBBBBR, kur

XXXXXX – kliento eilės numeris arba kita informacija apie klientą

BBBB – naujoji balansinė sąskaita

R – kontrolinis raktas

Pagrindinės banko įstaigos korespondentinė sąskaita Lietuvos banke – PBBFFBBBBR, kur

PBBFF – pagrindinės banko įstaigos kodas

BBBB – balansinė sąskaita

R – kontrolinis raktas

Kontrolinio rakto apskaičiavimo algoritmas:

Banko įstaigos penkiaženklio kodo skaitmenys (SSSSS) ir sąskaitos kodas dauginami iš konstantos 1371371371371371 ir atmetus dešimtis susumuojami.

S1+ S2+ S3+ S4+ S5+ S6+ S7+ S8+ S9+ S10+ S11+ S12+ S13+ S14+ + S15 = S

Sumos S paskutinis skaitmuo atimamas iš skaičiaus „10“. Skirtumo reikšmė ir yra kontrolinis raktas.

Lietuvos banko Atsiskaitymų ir apskaitos centras

_________________